Byla 1A-202-354/2020
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio (2020 m. birželio 18 d. nutartimi ištaisius rašymo apsirikimą), kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai, nuteistajam R. K., jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui, nuteistajai J. A., jos gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus ir nuteistosios J. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio (2020 m. birželio 18 d. nutartimi ištaisius rašymo apsirikimą), kuriuo:

3R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir R. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į R. K. bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios;

4J. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir J. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Į J. A. bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas – dvi paros.

5Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 6, 8 punktų, 4 dalies taisyklėmis, J. A. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant J. A. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: tęsti darbą, netekus darbo, užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir būti registruotai visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiką, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

6Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1–3, 6 dalimis, J. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Opel Astra GTC“, valstybiniai numeriai ( - )

7Iš R. K. ir J. A. nukentėjusiojo R. G. naudai solidariai priteista 1632 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

8Iš R. K. ir J. A., patenkinus Š. teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, Š. teritorinės ligonių kasos naudai solidariai priteista 221,10 Eur.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

10I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

111.

12R. K. ir J. A. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe 2019 m. lapkričio 6 d., laikotarpiu nuo 11.56 val. iki 17.00 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto abiem susitarus, kad R. K. lauks automobilyje „Opel Astra GTC“, valstybiniai numeriai ( - ) o J. A. susitiks su nukentėjusiuoju R. G. autobusų stotyje, esančioje ( - ), ir po pokalbio J. A. atvedus nukentėjusįjį iki automobilio, juo visi kartu nuvyko į mišką, esantį ( - ), J. A. stovint atokiau nuo įvykio vietos miške ir stebint, kad niekas netikėtai neatvyktų, R. K., panaudodamas fizinį smurtą, ištempė nukentėjusįjį R. G. iš automobilio, smaugė batų raišteliu, sudavė ir spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, taip savo veiksmais nukentėjusiajam padarė kairės plaštakos II piršto pamatinio pirštakaulio lūžį, ko pasėkoje nukentėjusiajam R. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o dėl nubrozdinimo prie kairės ausies, kraujosruvų kairės akies vokuose ir apatinėje lūpoje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir grasino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš R. G. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, 860 eurų vertės, klausos aparatą, 600 eurų vertės, raktų ryšulį, 40 eurų vertės, piniginę, 30 eurų vertės, su joje buvusiais asmens dokumentais: asmens tapatybės kortele, elektroninės bankininkystės PIN kodų kortele ir 60 eurų grynųjų pinigų, po to R. K. ir J. A. pasišalino tuo pačiu automobiliu, palikę nukentėjusįjį miške, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. G. padarė 1590 eurų turtinę žalą.

13II. Apeliacinių skundų, atsiliepimo į juos argumentai ir proceso dalyvių prašymai

142.

15Apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėjas advokatas V. Poškus prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį sumažinant R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų laisvės atėmimo.

162.1.

17Skunde nurodoma, kad R. K. visiškai pripažino įvykdęs nusikalstamą veiką, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, bylos nagrinėjimo metu pateikė visą jam žinomą informaciją apie padarytą nusikalstamą veiką, prisipažinimas buvo savanoriškas, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįstamos esminės jam inkriminuoto nusikaltimo faktinės aplinkybės. Pastebima, jog teismo posėdžio metu R. K. nurodė, kad išvadas dėl savo nusikalstamos veikos padarė ir ateityje laikysis įstatymų, žada ateityje nusikalstamų veikų nebedaryti, todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, kad R. K. neigiamai vertina savo poelgį dėl nusikalstamos veikos padarymo, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra pagrindas manyti, kad gerbs įstatymus ir ateityje nebenusikals. Nurodoma, kad R. K. nusikalstamos veikos pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis visiškai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl nesutinkama su nuosprendžio išvada, kad byloje nėra R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

182.2.

19Skunde taip pat nurodoma, kad R. K. turi gyvenamąją vietą, iki suėmimo gyveno ( - ) pas savo draugę, kuri serga onkologine liga, todėl jai šiuo metu yra labai sunku finansiškai, taip pat reikia vienai išlaikyti ir prižiūrėti dukras, kurias iki suėmimo išlaikyti ir prižiūrėti padėjo R. K.. Advokato vertinimu, yra pagrindas šią aplinkybę, kad R. K. padėjo R. K. išlaikyti ir prižiūrėti jos dukras, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis).

202.3.

21Be to, skunde nurodoma, kad R. K. supranta bausmės paskirtį, t. y. ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Advokatas teigia, kad R. K. suprantama konstitucinio teisingumo principo paskirtis ir bausmės neišvengiamumas, todėl, įvertinus nuteistojo asmenį, yra pagrindas manyti, kad šio principo šioje byloje įgyvendinimas bus pasiektas ir skyrus R. K. trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą.

223.

23Apeliaciniu skundu nuteistoji J. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį ir pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant laiduotojo M. A. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą; panaikinti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio ,,Opel Astra GTC“, valst. Nr. ( - ) konfiskavimą; sumažinti teismo priteistą nukentėjusiajam R. G. turtinę žalą.

243.1.

25Skunde dėl laidavimo sąlygų nuteistoji nurodo, kad:

263.1.1.

27teismas konstatavo, kad ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nėra teista, visiškai pripažino kaltę ir gailisi padarius nusikalstamą veiką, pažadėjo ateityje nebenusikalsti, teismas nustatė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apeliantė teigia, jog teismas konstatavo, kad egzistuoja sąlygos, įtvirtintos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose. Pastebi, kad teismo nuosprendis aprašomojoje dalyje yra prieštaringas, nes jame nurodoma, kad „nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytų sąlygų J. A. taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. kaltinamoji J. A. nukentėjusiajam neatlygino padarytos žalos ir nesusitarė dėl jos atlyginimo, nebuvo nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkė visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą“. Taigi teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos (visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką), nors teismas tokią sąlygą iš tikrųjų nustatė.

283.1.2.

29Be to, skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose įtvirtintos sąlygos. Teisingai nurodė teismas, jog „įstatymo leidėjo nustatyta, kad pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą“. Apeliantė pažymi, jog ji raštiškame prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam R. G. nusikalstama veika padarytą žalą, ji pati ir jos gynėjas skambino nukentėjusiojo R. G. nurodytu telefonu, jo nurodyta giminaitė pažadėjo atsiųsti R. G. atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau tokių duomenų neatsiuntė, jos gynėjas kalbėjosi ir su pačiu R. G., kuris irgi žadėjo atsiųsti atsiskaitomosios sąskaitos duomenis, tačiau pažado neįvykdė, atsiskaitomosios sąskaitos duomenų neatsiuntė. Be to, ji (apeliantė) žinute atsiprašė R. G., todėl neteisingi teismo teiginiai, kad ji nedėjo pastangų nors iš dalies atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Apeliantė prideda mokėjimo dokumentą, kad ji 2020 m. liepos 4 d. R. G. sumokėjo 500 Eur, 2020 m. liepos 1 d. sumokėjo 221,11 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

303.1.3.

31Apeliantė skunde pažymi, jog tai, kad jai nepavyko susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, nėra kliūtimi taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisės normas. Nurodo, kad nukentėjusysis pats nedalyvavo baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, o kalbant telefonu žadėjo pagalvoti bei pasakyti savo galutinį sprendimą, bet jis nebuvo gautas, tad susitarti su nukentėjusiuoju buvo ir objektyvios kliūtys. Apeliantės teigimu, jai bei jos gynėjui nepavyko gauti ir nukentėjusiojo atsiskaitomosios sąskaitos duomenų, nors jo giminaitė bei jis pats ir žadėjo tokius duomenis atsiųsti, apie tai teismas buvo informuotas. Apeliantės nuomone, reikšminga ir tai, kad iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas jos raštiškas įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam R. G. padarytą visą žalą, todėl mano, kad nepagrįstai teismas nekonstatavo ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos dėl žalos atlyginimo.

323.1.4.

33Be to, apeliantė nurodo, kad ji teismui pateikė darbo sutartį, taigi pateikė įrodymus, jog dirba, gauna nuolatines, reguliarias pajamas, todėl teismui nebuvo pagrindo nenustatyti, kad ji visiškai atlygins padarytą žalą R. G. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015).

343.1.5.

35Apeliantė akcentuoja, jog iki apeliacinio skundo pateikimo jau atlygino 500 Eur žalą, raštu įsipareigojo atlyginti žalą R. G., iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme sumokėjo 20 Eur Valstybinei ligonių kasai, o iki apeliacinio skundo sumokėjo likusius 221,10 Eur Valstybinei ligonių kasai, todėl yra pagrindas konstatuoti ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų sąlygų buvimą.

363.1.6.

37Skunde J. A. taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad ji nepateikė jokių duomenų apie laiduotoją M. A., kadangi byloje yra pateiktas M. A. raštiškas prašymas dėl jos perdavimo pastarojo atsakomybėn pagal laidavimą, nurodytas jo asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, giminystės ryšys, kitos reikšmingos aplinkybės, kad M. A. pastoviai su ja bendrauja, yra jai autoritetas, todėl gali daryti teigiamą įtaką. Kaip matyti, teismas išsireikalavo pažymas apie M. A. teistumą, nubaudimą administracine tvarka, M. A. buvo atvykęs į teisiamąjį posėdį ir du kartus teismo buvo prašoma jį apklausti, todėl teismas turėjo galimybę išsiaiškinti jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką jai. Apeliantės vertinimu, M. A. yra tinkamas laiduotojas. Akcentuojama, kad M. A. yra jos sūnus, dirba pareigūnu, yra darbštus, nėra teistas, turi didelį autoritetą apeliantei, labai kritiškai vertina jos padarytą nusikalstamą veiką.

383.2.

39Skunde dėl turto konfiskavimo apeliantė nurodo, jog:

403.2.1.

41Jai priklausantis lengvasis automobilis ,,Opel Astra GTC“, valst. Nr. ( - ) nėra nusikalstamos veikos įrankis ar priemonė, nes ji specialiai nusikalstamai veikai daryti automobilio nepritaikė, nebuvo pakeista jo paskirtis ar savybės, nusikalstamos veikos padarymas buvo galimas ir be šios priemonės.

423.2.2.

43Apeliantė nurodo, kad ji lengvąjį automobilį naudoja vykimui iš namų į darbą bei atgal iš darbo į namus, jo nenaudos jokiais nusikalstamais tikslais, todėl išėmimas jo iš apyvartos konfiskuojant nėra teisingas. Tuo pačiu apeliantė mano, kad automobilio konfiskavimas nėra proporcingas jos padarytam teisės pažeidimui, atsižvelgiant į individualias šios bylos aplinkybes bei jos sveikatą.

443.2.3.

45Apeliantės teigimu, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti ir netaikoma poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Apeliantė pažymi, kad automobilį įgijo teisėtai, jis nebuvo specialiai įgytas ar paruoštas nusikalstamai veikai, automobilio nekonfiskavimas nekelia jokio pavojaus visuomenei. Teismo taip pat prašo atsižvelgti ir į jos (apeliantės) sveikatos problemas – jai nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2032 m. spalio 28 d. nustatytas netektas darbingumas 45 procentai, jai diagnozuotos įvairios ligos, dėl sveikatos sutrikimo yra judėjimo problemų, todėl automobilis jai yra gyvybiškai reikalingas kasdien. Apeliantė pažymi, kad nuo jos gyvenamosios vietos ( - ) iki autobusų stotelės yra apie 2 km., gyvena viena, todėl nuvykimas į darbą neturint automobilio jai būtų itin problematiškas, iš ( - ) į ( - ) nėra tiesioginio susisiekimo. Dėl sveikatos sutrikimų ji taip pat negali sunkiai nešti, todėl apsipirkti visada važiuoja su automobiliu, kad prekes galėtų parsivežti, be to, būna taip, kad jai dėl sveikatos sutrikimų yra skiriama reabilitacija, kuri vykdoma ( - ), ir į procedūras ji vyksta automobiliu. Šiuo metu, kaip jau ir aiškino pirmosios instancijos teismui, dėl emocinės būklės, iššauktos padarytos nusikalstamos veikos, pergyvenimų, toliau lankosi ( - ) pas psichologą, kur irgi vyksta automobiliu, taip pat toliau lankosi pas psichiatrą ( - ), kuris dirba nuo jos gyvenamosios vietos kilometro atstumu, todėl dėl judėjimo problemų taip pat vyksta ten automobiliu.

463.3.

47Dėl turtinės žalos dydžio apeliantė nurodo, kad:

483.3.1.

49Teismas konstatavo, jog R. G. „turtinę žalą įrodančių dokumentų nepateikė“, tačiau teismas vis vien iš jos solidariai su R. K. priteisė 1632 Eur turtinės žalos atlyginimo R. G.. Apeliantė mano, kad nesant įrodymų dėl padarytos R. G. turtinės žalos dydžio teismui nebuvo pagrindo priteisti iš jos 1632 Eur. Be to, teismo nuosprendis šioje dalyje yra ir prieštaringas, kadangi nurodoma, jog „kaltinamieji savo bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. G. padarė 1590 eurų turtinę žalą“, o priteisiama 1632 Eur. Pažymi, kad jos gynėjas teismui pateikė įrodymus dėl to, kiek kainuoja nauji mobilieji telefonai bei klausos aparatai – jų kainos gerokai mažesnės nei nurodė R. G., tačiau teismas šių įrodymų nepagrįstai neaptarė bei nevertino. R. G. nepateikė įrodymų, nei kada pirkti mobilusis telefonas bei klausos aparatas, nei kiek jie jam iš tikro kainavo.

503.3.2.

51Apeliantė nurodo, kad teismas nustatė, jog R. K., panaudodamas fizinį smurtą, ištempė R. G. iš automobilio, smaugė batų raišteliu, sudavė ir spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas ir iš R. G. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, klausos aparatą. Apeliantė teigia, jog apie telefono su klausos aparatu pagrobimą prieš veikos įvykdymą R. K. nieko jai nesakė, važiuojant automobiliu minėjo tik apie banko kortelę, veika niekaip nebuvo nukreipta į telefoną bei klausos aparatą, todėl jai kelia abejonių, ar ji iš tiesų teisingai pirmosios instancijos teismo yra laikoma atsakinga pagal civilinį ieškinį už žalą dėl telefono ir klausos aparato.

524.

53Atsiliepimu į nuteistosios J. A. apeliacinį skundą nukentėjusysis R. G. teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas tinkamai įvertino padarytos turtinės žalos dydį. Be to, nukentėjusysis nurodo, kad klausos aparatą pirko 2014 m. ( - ) už 2200 Lt, telefoną ,,Huawei Mate 20 Pro 128GB“ įsigijo išsimokėtinai už 868 Eur 2019 m. vasario mėn. ( - ).

545.

55Apygardos teismo posėdyje nuteistieji J. A., R. K. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

56III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

576.

58Nuteistojo R. K. gynėjo advokato V. Poškus ir nuteistosios J. A. apeliaciniai skundai atmetami.

59Dėl R. K. paskirtos bausmės dydžio

607.

61Nuteistojo R. K. gynėjas apeliaciniame skunde R. K. kaltės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo sušvelninti jo ginamajam paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą R. K. atžvilgiu tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

627.1.

63BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. K. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

647.2.

65Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padaryta teistumui neišnykus, R. K. būnant net 12 kartų teistam, naują nusikalstamą veiką R. K. įvykdė nepraėjus nė 6 mėnesiams po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos atlikus bausmę, be to, bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu R. K. atžvilgiu yra vykdomi kiti ikiteisminiai tyrimai (6 t., b. l. 209–229, 230–231), jis yra baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 61–70), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi (4 t., b. l. 71, 73). Nuteistojo R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas pagrįstai nenustatė, tačiau pagrįstai jo (nuteistojo R. K.) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, be to, nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. K. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę 3 metams, kuri yra netgi mažesnė nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuris yra lygus 3 metams 1 mėnesiui 15 dienų. Be to, nuteistajam R. K. minėta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam R. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė būtų per griežta.

667.3.

67Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo R. K. gynėjo prašymas pripažinto jo ginamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. tai, jog R. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra nepagrįstas.

687.3.1.

69Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Be to, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūras bei dorovines nuostatas. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę. <...> Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinys yra tas, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kai jis laisva valia prisipažįsta ją padaręs, kritiškai vertina savo elgesį ir įvairiais būdais stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (pvz., atsiprašo nukentėjusiojo, grąžina iš jo pagrobtus daiktus ir kt.). Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, jog asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, kremtasi dėl jų, pasižada pasitaisyti ir ateityje nebenusikalsti. Tačiau nuoširdžiam kaltininko gailėjimuisi konstatuoti nepakanka vien tik bendro pobūdžio asmens pareiškimų dėl savo kaltės pripažinimo – turi būti objektyviai įvertinama bylos aplinkybių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Norint pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, jog kaltininkas ne tik prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailisi.

707.3.2.

71Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog R. K. iš tiesų prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, pripažino esmines faktines aplinkybes, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie realų nuoširdų R. K. gailestį įvykdžius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad vien R. K. formalus pasakymas, jog jis gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, savaime neleidžia pripažinti minėtos aplinkybės lengvinančia. Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismo posėdžio metu R. K. nurodė, jog „gailiuosi <...> per tas nesąmones dabar turiu problemų“ (6 t., b. l. 49), tai, apygardos teismo vertinimu, rodo, kad R. K. gailisi tik dėl to, jog jo padaryta nusikalstama veika buvo išaiškinta ir dabar pastarasis patirs neigiamų teisinių pasekmių, o ne dėl to, jog apskritai įvykdė nusikalstamą veiką. Pastebėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad R. K. būtų kokiu nors būdu mėginęs atsiprašyti nukentėjusiojo ar bent išreiškęs tokį norą. Be to, nuteistojo R. K. asmenybę apibūdinantys duomenys (daug kartų teistas, teistumas neišnykęs, naujos nusikalstamos veikos įvykdymas praėjus itin trumpam laiko tarpui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, naujų ikiteisminių tyrimų pradėjimas jo atžvilgiu), apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jo išreikšta pozicija, kad jam nėra skirtumo, ar jo apeliacinis skundas bus tenkinamas, ar ne, rodo, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, savo nusikalstamų veiksmų aiškiai nesmerkia ir dėl jų nesikremta. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo pripažinti R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pastarasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

727.4.

73Nėra jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, pripažinti R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, jog jis padėjo R. K. išlaikyti ir prižiūrėti pastarosios dukras. Kartu pažymėtina, jog BK 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, kad teismas turi teisę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516/2014). Nagrinėjamu atveju R. K. gynėjo skunde nurodytos aplinkybės (padėjimas R. K. išlaikyti ir prižiūrėti jos dukras) nėra tos, kurios patvirtintų mažesnį R. K. padarytos nusikalstamos veikos ar paties R. K. asmenybės pavojingumą, be to, šios aplinkybės niekaip nėra susijusios su R. K. įvykdyta nusikalstama veika.

747.5.

75Nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad R. K. turi gyvenamąją vietą, iki suėmimo gyveno ( - ) pas savo draugę, kuri serga onkologine liga, todėl jai šiuo metu yra labai sunku finansiškai, taip pat reikia vienai išlaikyti ir prižiūrėti dukras, kurias iki suėmimo išlaikyti ir prižiūrėti padėjo R. K., todėl prašo sušvelninti bausmę, nemenkina R. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Tuo pačiu pažymėtina, jog minėtos aplinkybės egzistavo dar ir iki nusikalstamos veikos įvykdymo, tačiau tai niekaip nesutrukdė R. K. nusikalsti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų apie legalų R. K. pragyvenimo šaltinio buvimą (4 t., b. l. 71, 73), todėl nesuprantama, kokiu būdu R. K. galėjo apskritai prisidėti prie draugės ir jos dukrų išlaikymo.

767.6.

77Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą R. K. orientaciją visuomenėje, susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. R. K. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė adekvačią ir proporcingą įvykdyto nusikaltimo ir R. K. asmenybės pavojingumui laisvės atėmimo bausmę, kuri nelaikytina per griežta.

78Dėl J. A. apeliacinio skundo

798.

80Nuteistoji J. A. apeliaciniame skunde kaltės dėl jos padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantė prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą ir sumažinti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą, todėl teisėjų kolegija patikrino bylą J. A. apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

819.

82Nuteistoji J. A. prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Apygardos teismo vertinimu, šis nuteistosios prašymas nepagrįstas.

839.1.

84Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

859.2.

86Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą. Tik įvertinęs bylos duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo kaltininkui galimybės. Teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).

879.3.

88Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su apeliantės argumentais, jog šiuo metu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose numatytos laidavimo sąlygos. Pažymėtina, kad J. A. anksčiau būdama neteista pirmą kartą padarė apysunkę nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga). Apeliantė visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tuo pačiu sutiktina su apeliantės argumentais, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą laidavimo sąlygą nustatė ir apylinkės teismas, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, apylinkės teismas tik dėl techninės klaidos nurodė, neva minėtos sąlygos šiuo atveju nėra, todėl tai nelaikytina esminiu procesiniu pažeidimu. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad iki priimant skundžiamą nuosprendį J. A. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (6 t., b. l. 72), teismui pateikė darbo sutartį (6 t., b. l. 79–81), vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. A. elgesys iki priimant skundžiamą nuosprendį (žinojo apie nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, tačiau net dalies žalos nukentėjusiajam neatlygino, nedėjo pakankamų pastangų susitarti su nukentėjusiuoju tiesiogiai arba per nukentėjusiojo nurodytą giminaitę dėl žalos atlyginimo, nors tokią galimybę turėjo) nulėmė pagrįstą apylinkės teismo išvadą, kad priimant skundžiamą nuosprendį BK 40 straipsnio 2 dalies 3–4 punktuose numatytos laidavimo sąlygos neegzistavo. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog apeliantė iš tiesų įsipareigojo raštu atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (6 t., b. l. 72), tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog minėtas nuteistosios įsipareigojimas laikytinas itin formaliu, abstrakčiu, iš pateikto įsipareigojimo neaišku, kada, kaip ir per kiek laiko J. A. įsipareigoja atlyginti padarytą žalą, todėl toks įsipareigojimas nelaikytinas atitinkančiu BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą sąlygą. Kita vertus, apeliantės elgesys po priimto skundžiamo nuosprendžio jau leidžia daryti išvadas, jog šiuo metu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3–4 punktuose numatytos sąlygos, kadangi apeliantė visiškai atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai (6 t., b. l. 157), atlygino reikšmingą dalį žalos nukentėjusiajam R. G., t. y. 500 Eur iš priteistų 1632 Eur (6 t., b. l. 156), todėl pradėjus nuteistajai atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam, pačiai nuteistajai dirbant, yra pagrindas manyti, kad nuteistoji visiškai atlygins likusią padarytą žalą. Be to, byloje esantys nuteistąją J. A. charakterizuojantys duomenys (anksčiau neteista, savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, naujų apkaltinamųjų nuosprendžių, priimtų jos atžvilgiu, taip pat nėra) duoda pagrindą manyti, kad J. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

899.4.

90Taigi, kaip nurodyta anksčiau, šiuo metu formaliai egzistuoja laidavimo sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, tačiau vien šių sąlygų, norint asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepakanka, kadangi dar turi būti nustatytas ir tinkamas laiduotojas (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo atleisti apeliantę J. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra, kadangi M. A. nelaikytinas tinkamu laiduotoju, galinčiu daryti realią ir akivaizdžią teigiamą įtaką savo motinai J. A.. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę, ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

919.5.

92Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. A. nėra teistas, anksčiau tik 2 kartus buvo baustas administracine tvarka (6 t., b. l. 75–76, 77), dirba policijos pareigūnu, vadovo pateiktoje charakteristikoje M. A. vertinamas teigiamai (6 t., b. l. 189). Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad M. A. asmenybė vertintina itin teigiamai, tačiau, norint asmenį pripažinti tinkamu laiduotoju, būtina nustatyti ne vien teigiamą potencialaus laiduotojo asmenybę, bet, kaip ir minėta, aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą apie akivaizdžią galimybę daryti teigiamą įtaką asmeniui, už kurį norima laiduoti. Šiuo atveju įvertintina tai, jog M. A. tiek pateiktuose laidavimo už J. A. prašymuose, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (6 t., b. l. 73, 187–188, 195) nors ir nurodė manantis, jog gali daryti teigiamą įtaką savo motinaii, išsamiau ir konkrečiau paaiškinti, kokią objektyvią teigiamą įtaką jis gali daryti savo motinai ir kaip kontroliuos pastarosios elgesį, nenurodė; nors M. A. ir J. A. sieja artimi ryšiai, tačiau jie gyvena atskirai, atskiruose miestuose (M. A. – ( - ), J. A. – ( - )); vien tai, kad J. A. ir M. A. sieja artimi ryšiai, nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotojas M. A. savo motinai gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, taip pat ir laisvalaikiu; tiek M. A., tiek J. A. nurodė, kad abu vienas su kitu dažnai bendrauja, susitinka, neva J. A. jos sūnus yra autoritetas, tačiau J. A., bendraudama su M. A., vis vien elgėsi priešingai teisei ir tai rodo, kad, net ir bendravimas su M. A., pastarojo autoritetas motinai, J. A. nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė, t. y. nepadarė jokios teigiamos įtakos. Kartu nagrinėjamų argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. A. nei prašymuose atleisti jo motiną nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nei apeliacinės instancijos teisme nevertino motinos padaryto nusikaltimo pavojingumo, priešingai, netgi mėgino iš dalies pateisinti pastarosios nusikalstamus veiksmus, kaip nulemtus pastarosios patiklumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog paminėtos aplinkybės rodo, kad M. A. nėra tinkamas laiduotojas, kadangi nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių ir leidžiančių spręsti apie M. A. realią ir akivaizdžią galimybę daryti teigiamą įtaką J. A. elgesiui. Taigi, nesant tinkamo laiduotojo (BK 40 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindo J. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9310.

94Apeliantė J. A. skunde taip pat prašo nekonfiskuoti automobilio ,,Opel Astra GTC“, valst. Nr. ( - ) nes, apeliantės teigimu, automobilis nebuvo specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, nusikalstamos veikos padarymas buvo galimas ir be šios priemonės, be to, automobilis reikalingas jai nuvykti į darbą, parduotuvę, į gydymo, reabilitacijos įstaigas, todėl automobilio konfiskavimas yra neproporcinga priemonė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti argumentai nepaneigia automobilio konfiskavimo pagrįstumo.

9510.1.

96Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl nustačius, kad automobilis ,,Opel Astra GTC“, valst. Nr. ( - ) buvo J. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, jog BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Be to, konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, jog įstatyme nurodytais atvejais turto konfiskavimo taikymas yra privalomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1173/2018), bei yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018).

9710.2.

98Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis R. G. J. A. aktyviais veiksmais iš itin viešos vietos (autobusų stoties) buvo atviliotas būtent į pastarosios automobilį ,,Opel Astra GTC“, valst. Nr. ( - ) kuriuo nukentėjusysis ir buvo nuvežtas į nuošalią vietą (mišką), siekiant įvykdyti turtinę nusikalstamą veiką bendrininkaujant su R. K.. Taigi, nors J. A. automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymas buvo neįmanomas, kadangi nusikalstamos veikos bendrininkai (J. A. ir R. K.) iš anksto buvo suplanavę inkriminuojamą veiką įvykdyti panaudojant automobilį. Esant šioms aplinkybėms, J. A. automobilis buvo pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui (šiuo atveju apsunkina, bet neeliminuoja, galimybę nuvykti į darbą, gydymo įstaigas, parduotuvę), nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018). Taigi, įvertinus bylos duomenis, neabejotina, kad J. A. priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Opel Astra GTC“, valst. Nr. ( - ) konfiskavimas, siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų tinkamo įgyvendinimo, yra būtinas ir šiuo atveju nelaikytinas neproporcinga priemone. Pastebėtina ir tai, kad šioje situacijoje visuomenės ir J. A. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš jos nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes taip būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarant sąlygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui.

9911.

100Apeliantė J. A. skundu prašo sumažinti priteistos turtinės žalos dydį, teigia, kad nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių pagrobtų daiktų vertę, be to, abejoja, ar ji pagrįstai laikoma atsakinga dėl padarytos žalos, nes su bendrininku nesitarė dėl telefono ir klausos aparato pagrobimo.

10111.1.

102BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Pažymėtina, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

10311.2.

104Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės pripažįsta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir tokiais veiksmais padariusi turtinės žalos nukentėjusiajam, tačiau nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė prašomos priteisti turtinės žalos dydį, kuris nėra laikytinas per dideliu, neprotingu ar nerealiu. Vien tai, kad apeliantė deklaratyviai nesutinka dėl savo nusikalstamais veiksmais sukeltos žalos dydžio, neleidžia daryti išvados, jog apylinkės teismas neteisingai nustatė J. A. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį. Apeliantė nepagrįstai mano, jog nukentėjusysis nepateikė įrodymų apie iš jo pagrobtų daiktų vertę bei dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patirtus tiesioginius nuostolius. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog baudžiamajame procese tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais turto, žalos vertę, yra laikytini ne tik rašytiniai duomenys, bet ir asmenų parodymai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis R. G. ikiteisminio tyrimo metu išsamiai nurodė, kas iš jo buvo pagrobta ir kokios vertės, kokių ir kokio dydžio išlaidų, susijusių su pagrobtais daiktais, jis turėjo (1 t., b. l. 116–117), šių aplinkybių J. A. bylos nagrinėjimo metu neginčijo, sutiko su nukentėjusiojo pareikštu 1632 Eur dydžio ieškiniu (1 t., b. l. 120; 6 t., b. l. 50). Pagrindo abejoti R. G. nurodomų pagrobtų daiktų verte ir dėl to patirtų išlaidų dydžiu apeliacinės instancijos neturi pagrindo. Be to, nukentėjusysis R. G. pateikė atsiliepimą į pateiktą J. A. apeliacinį skundą, kur taip pat nurodė konkrečius pagrobto telefono bei klausos aparato modelius, jų vertę ir įsigijimo laiką bei vietą, taip pat pridėjo dokumentą, patvirtinantį būtent pagrobto telefono vertę (6 t., b. l. 163, 164), šie pateikti duomenys atitinka nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes dėl pagrobtų daiktų vertės. Nepagrįsti apeliantės argumentai, neva pastarosios gynėjas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie telefonų ir klausos aparato vertes, kurios yra mažesnės nei nurodė nukentėjusysis, ir būtent mažesnėmis vertėmis teismas privalėjo vadovautis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apylinkės teismui J. A. gynėjas iš tiesų buvo pateikęs duomenis apie telefonų ir klausos aparatų vertes (6 t., b. l. 82–88), tačiau teismas pagrįstai nurodomomis J. A. gynėjo daiktų vertėmis nesivadovavo, kadangi advokatas pateikė duomenis apie visiškai kitokių telefonų ir klausos aparatų modelių vertes nei tie, kurie buvo pagrobti. Atsakant į apeliantės keliamas abejones dėl neva skundžiamame nuosprendyje esančio neatitikimo, susijusio su nuteistųjų padarytos žalos dydžiu (1590 Eur) ir priteistu žalos dydžiu (1632 Eur), pažymėtina, kad J. A. pateiktame kaltinime ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma 1590 Eur suma yra nusikalstamos veikos dalykas (konkrečių pagrobtų daiktų vertė), o ne konkreti žala, kurią nukentėjusysis patyrė dėl J. A. ir jos bendrininko nusikalstamų veiksmų, ir kuri atsirado jau po padarytos nusikalstos veikos. Šiuo atveju nukentėjusysis papildomai be 1590 Eur dydžio žalos jau po nusikalstamos veikos patyrė dar 42,4 Eur dydžio išlaidų (šią sumą nukentėjusysis suapvalino iki 42 Eur), nes darėsi naują tapatybės kortelę, 8,60 Eur vertės, bei dėl naujų dokumentų, klausos aparato užsisakymo patyrė 33,8 Eur kelionės išlaidų. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiajam priteisė ne 1590 Eur, o 1632 Eur dydžio sumą turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl 1632 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, pagrindo abejoti civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų verte nėra, nes nė vieno civiliniame ieškinyje nurodyto daikto vertė nėra akivaizdžiai per didelė ar neprotinga.

10511.3.

106Apeliantė nepagrįstai abejoja tuo, kad ji yra neatsakinga dėl padarytos žalos, kadangi su kitu bendrininku nesitarė dėl telefono ir klausos aparato pagrobimo. Pažymėtina, jog pati J. A. apylinkės teisme pripažino žinojusi, kad yra ruošiamasi apiplėšti nukentėjusįjį, tačiau, kaip matyti iš pastarosios parodymų, detalaus susitarimo turinio su bendrininku, kas bus grobiama, nebuvo aptarta (6 t., b. l. 49–50). Nesant konkretaus, apibrėžto susitarimo dėl konkrečių grobiamų daiktų, tačiau esant konkrečiam susitarimui įvykdyti plėšimą, J. A. yra atsakinga už visų daiktų pagrobimą, kuriuos pagrobė jos bendrininkas, t. y. R. K., kadangi iki pat veikos pabaigos – pasišalinimo iš įvykio vietos kartu su R. K., J. A. jokiais savo veiksmais neprieštaravo R. K. atliktiems veiksmams, nebandė nutraukti vykdomos nusikalstamos veikos, ir tai, kad J. A. nesidomėjo, ką konkrečiai pagrobė R. K., rodo, jog J. A. buvo priimtinas bet kokių daiktų iš nukentėjusiojo pagrobimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog būtent aktyvūs J. A. veiksmai (nukentėjusiojo įviliojimas į automobilį) buvo iš esmės pagrindinė priežastis, nulėmusi galimybę įvykdyti inkriminuoją nusikalstamą veiką. Visa tai rodo, kad J. A. bendrai su R. K. padarė žalą nukentėjusiajam. Šiuo atveju bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Be to, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Kaip ir minėta, be J. A. aktyvaus indėlio nagrinėjama nusikalstama veika negalėjo būti įvykdyta, todėl apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog J. A. yra solidariai (bendrai) atsakinga su R. K. dėl nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos ir ją visą privalo atlyginti.

107Dėl proceso išlaidų

10812.

109BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioji ir apeliacinio proceso metu.

11012.1.

111Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Šiaulių apygardos teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. (12.35) PT-3573, jog advokatas V. Poškus suteikė antrinę teisinę pagalbą nuteistajam R. K. baudžiamojoje byloje 1A-202-354/2020 pagal tarnybos koordinatoriaus 2020 m. rugpjūčio 13 d. parinkimą ir dėl suteiktos teisinės pagalbos susidarė 144 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui apmokėti, kurios turi būti priteistos valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistajam R. K. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso meto valstybė patyrė 144 Eur dydžio išlaidas, į tai, kad R. K. yra darbingo amžiaus, todėl valstybės išlaidos už R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš nuteistojo R. K..

11212.2.

113Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Šiaulių apygardos teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 25 d. pažymą Nr. (12.35) PT-4070, jog advokatas A. Zakrasas suteikė antrinę teisinę pagalbą nuteistajai J. A. baudžiamojoje byloje 1A-202-354/2020 pagal tarnybos koordinatoriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. parinkimą ir dėl suteiktos teisinės pagalbos susidarė 202,72 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui apmokėti, kurios turi būti priteistos valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistajai J. A. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso meto valstybė patyrė 202,72 Eur dydžio išlaidas, į tai, kad J. A. yra dirbanti, todėl valstybės išlaidos už J. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš nuteistosios J. A..

114Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

115nuteistojo R. K. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus ir nuteistosios J. A. apeliacinius skundus atmesti.

116Iš nuteistojo R. K. valstybės naudai priteisti 144 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis) Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

117Iš nuteistosios J. A. valstybės naudai priteisti 202,72 (du šimtus dvidešimt du Eur 72 ct) Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. J. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės... 5. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 6, 8 punktų, 4 dalies... 6. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1–3, 6... 7. Iš R. K. ir J. A. nukentėjusiojo R. G. naudai solidariai priteista 1632 Eur... 8. Iš R. K. ir J. A., patenkinus Š. teritorinės ligonių kasos civilinį... 9. Teisėjų kolegija... 10. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 11. 1.... 12. R. K. ir J. A. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe 2019 m.... 13. II. Apeliacinių skundų, atsiliepimo į juos argumentai ir proceso dalyvių... 14. 2.... 15. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėjas advokatas V. Poškus prašo... 16. 2.1.... 17. Skunde nurodoma, kad R. K. visiškai pripažino įvykdęs nusikalstamą veiką,... 18. 2.2.... 19. Skunde taip pat nurodoma, kad R. K. turi gyvenamąją vietą, iki suėmimo... 20. 2.3.... 21. Be to, skunde nurodoma, kad R. K. supranta bausmės paskirtį, t. y. ne tik... 22. 3.... 23. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 24. 3.1.... 25. Skunde dėl laidavimo sąlygų nuteistoji nurodo, kad:... 26. 3.1.1.... 27. teismas konstatavo, kad ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nėra... 28. 3.1.2.... 29. Be to, skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra... 30. 3.1.3.... 31. Apeliantė skunde pažymi, jog tai, kad jai nepavyko susitarti su... 32. 3.1.4.... 33. Be to, apeliantė nurodo, kad ji teismui pateikė darbo sutartį, taigi... 34. 3.1.5.... 35. Apeliantė akcentuoja, jog iki apeliacinio skundo pateikimo jau atlygino 500... 36. 3.1.6.... 37. Skunde J. A. taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad ji... 38. 3.2.... 39. Skunde dėl turto konfiskavimo apeliantė nurodo, jog:... 40. 3.2.1.... 41. Jai priklausantis lengvasis automobilis ,,Opel Astra GTC“, valst. Nr. ( - )... 42. 3.2.2.... 43. Apeliantė nurodo, kad ji lengvąjį automobilį naudoja vykimui iš namų į... 44. 3.2.3.... 45. Apeliantės teigimu, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali... 46. 3.3.... 47. Dėl turtinės žalos dydžio apeliantė nurodo, kad:... 48. 3.3.1.... 49. Teismas konstatavo, jog R. G. „turtinę žalą įrodančių dokumentų... 50. 3.3.2.... 51. Apeliantė nurodo, kad teismas nustatė, jog R. K., panaudodamas fizinį... 52. 4.... 53. Atsiliepimu į nuteistosios J. A. apeliacinį skundą nukentėjusysis R. G.... 54. 5.... 55. Apygardos teismo posėdyje nuteistieji J. A., R. K. bei jų gynėjai prašė... 56. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 57. 6.... 58. Nuteistojo R. K. gynėjo advokato V. Poškus ir nuteistosios J. A. apeliaciniai... 59. Dėl R. K. paskirtos bausmės dydžio... 60. 7.... 61. Nuteistojo R. K. gynėjas apeliaciniame skunde R. K. kaltės dėl jo padarytos... 62. 7.1.... 63. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad... 64. 7.2.... 65. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą... 66. 7.3.... 67. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo R. K. gynėjo prašymas... 68. 7.3.1.... 69. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius... 70. 7.3.2.... 71. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog R. K. iš... 72. 7.4.... 73. Nėra jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi,... 74. 7.5.... 75. Nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad R. K. turi gyvenamąją... 76. 7.6.... 77. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui... 78. Dėl J. A. apeliacinio skundo... 79. 8.... 80. Nuteistoji J. A. apeliaciniame skunde kaltės dėl jos padarytos nusikalstamos... 81. 9.... 82. Nuteistoji J. A. prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal... 83. 9.1.... 84. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų... 85. 9.2.... 86. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, net... 87. 9.3.... 88. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis,... 89. 9.4.... 90. Taigi, kaip nurodyta anksčiau, šiuo metu formaliai egzistuoja laidavimo... 91. 9.5.... 92. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. A. nėra teistas, anksčiau tik 2... 93. 10.... 94. Apeliantė J. A. skunde taip pat prašo nekonfiskuoti automobilio ,,Opel Astra... 95. 10.1.... 96. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto... 97. 10.2.... 98. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis R. G. J. A. aktyviais veiksmais iš itin... 99. 11.... 100. Apeliantė J. A. skundu prašo sumažinti priteistos turtinės žalos dydį,... 101. 11.1.... 102. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 103. 11.2.... 104. Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės pripažįsta padariusi jai... 105. 11.3.... 106. Apeliantė nepagrįstai abejoja tuo, kad ji yra neatsakinga dėl padarytos... 107. Dėl proceso išlaidų... 108. 12.... 109. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 110. 12.1.... 111. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba... 112. 12.2.... 113. Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Šiaulių apygardos... 114. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 115. nuteistojo R. K. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus ir nuteistosios J. A.... 116. Iš nuteistojo R. K. valstybės naudai priteisti 144 (vieną šimtą... 117. Iš nuteistosios J. A. valstybės naudai priteisti 202,72 (du šimtus...