Byla 2A-228-302/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. Ž., Z. Ž., G. A., B. S., D. D., R. R., K. R., UAB „Jūrasmiltė“, S. P. ir D. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-123/2015 pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovams D. Ž., Z. Ž., UAB „Jūrasmiltė“, R. Ž., R. R., K. R., G. A., S. P., D. P., V. D., B. S., V. S., D. D. dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo ir sandorių ginčijimo actio Pauliana pagrindu bei panaikinimo ir atsakovų D. Ž. ir Z. Ž. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. Ž. ir Z. Ž. priteisti 829 964,20 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančiomis 2009-03-12 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2856, 2009-03-12 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2865, 2009-03-12 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2867, 2009-03-12 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2859, 2009-03-12 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2870, 2009-03-12 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2873, 2009-10-30 dovanojimo sutartį Nr. 4139, 2009-10-28 dovanojimo sutartį Nr. 4094, 2009-10-28 dovanojimo sutartį Nr. 4095, 2009-10-27 dovanojimo sutartį Nr. 4084, 2009-10-28 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4081, 2009-10-28 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4078, 2010-08-25 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-1093, 2013-03-04 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-1792, 2010-08-12 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-1065, 2011-12-02 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-14625, 2010-08-26 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-1098 ir taikyti restituciją natūra.

4Nurodė, kad 2008-09-24 tarp UAB „Vakarų autocentras“, atstovaujamo direktoriaus D. Ž., ir AB SEB banko, buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 0450807120198/A3, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 1 300 000 Lt kreditas. Pagal kreditavimo sutartį paskutinė kredito grąžinimo data buvo 2015-09-23.Užtikrinant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį tinkamą įvykdymą, 2008-09-24 buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 04/080290, pagal kurią D. Ž. ir Z. Ž. laidavo už kredito gavėją ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia suma kaip ir kredito gavėjas (Laidavimo sutarties 1 dalis). Kreditavimo sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, todėl bankas kreipėsi į kredito gavėją ir į laiduotojus su raginimu imtis veiksmų, kuriais būtų tinkamai vykdomi įpareigojimai, kylantys iš kreditavimo ir laidavimo sutarčių. Kadangi nei kredito gavėjas, nei laiduotojai įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį net ir po raginimų nevykdė bei nepašalino egzistuojančių sutarčių pažeidimų, kredito gavėjas pakartotinai buvo informuotas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nustatant papildomą terminą sutarties pažeidimams pašalinti, taip pat nurodant sutarties nutraukimo tvarką bei iš to kylančias pasekmes. Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-25 nutartimi kredito gavėjui buvo išketa bankroto byla. Negrąžinto kredito dalis tuo metu buvo lygi – 1 289 086,56 Lt, nesumokėtos palūkanos – 10 692,46 Lt. Banko kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas kredito gavėjo bankroto byloje. Vykdant bankroto procedūras ir pardavus banko naudai įkeistą turtą, kredito gavėjo, o tuo pačiu ir laiduotojų įsiskolinimas, už kurio tinkamą įvykdymą laidavo atsakovai D. Ž. ir Z. Ž., sumažėjo ir šią dieną sudaro 829 964,20 Lt. Atsakovai D. Ž. ir Z. Ž., kaip laiduotojai, turi pareigą įvykdyti skolinius įsipareigojimus bankui, kylančius iš kreditavimo sutarties, tai patvirtina ne tik laidavimo sutartis, bet ir CK 6.76 bei 6.81 straipsnių nuostatos. Kadangi laidavimo sutartis numato, kad atsakovų įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį galioja iki visiško įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymo dienos, todėl laiduotojų pareiga padengti įsiskolinimą bankui galioja iki šiol, nepaisant aplinkybės, kad kredito gavėjo bankroto byla yra baigta ir jis yra išregistruotas ir juridinių asmenų registro. Kredito gavėjo skola pagal Kreditavimo sutartį iki šios dienos nėra grąžinta, ji yra lygi 829 964,20 Lt, todėl ieškovė teismo prašė priteisti šią skolą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas solidariai iš laiduotojų D. Ž. ir Z. Ž..

5Ieškovė ne tik prašė priteisti egzistuojantį įsiskolinimą iš laiduotojų, bet gindama savo, kaip kreditoriaus, pažeistas teises dėl laiduotojų sudarytų sandorių, reiškė reikalavimą dėl turto perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana). Nurodė, kad po laidavimo sutarties sudarymo atsakovai – laiduotojai D. Ž. ir Z. Ž., visą jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutarčių pagrindu perleido sūnui R. Ž., tokiu būdu buvo pažeistas banko interesas atgauti bet kokį įsiskolinimą iš laiduotojų.

6Nuosavybės teisės į laiduotojams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t. y.:

7-

811/100 dalis pastato, kurio unikalus numeris ( - ), esančio ( - );

9-

1020,3900 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ), esančio

11( - );

12-

131,6000 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ), esančio

14( - );

15-

162,3000 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ), esančio

17( - );

18-

19žemės sklypo su statiniais: žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ), pastato-poilsio pastato, kurio unikalus numeris ( - ), pastato-poilsio pastato, kurio unikalus numeris ( - ), esančių ( - );

20-

211,8800 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), buvo perleistos laiduotojų sūnui R. Ž.. 2009-03-12 dovanojimo sutartimis Nr. K1ES-2856, K1ES-2865 ir K1ES-2867 atsakovas D. Ž., o 2009-03-12 dovanojimo sutartimis Nr. K1ES-2859, K1ES-2870 ir K1ES-2873 atsakovė Z. Ž. neatlygintinai perleido nuosavybės teises į visą aukščiau nurodytą turtą sūnui R. Ž..

22Laiduotojai neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir jokio kito turto, į kurį antstolis galėtų nukreipti išieškojimą. Dovanojimo sutarčių, kuriomis nuosavybės teisės į turtą neatlygintinai buvo perleistos sūnui R. Ž., sudarymas padarė laiduotojus nemokius, kas bankui užkirto galimybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į dovanojimo sutarčių sudarymo aplinkybes, šias sutartis sudariusių subjektų ypatumus, šiems santykiams taikytina nesąžiningumo prezumpcija, įtvirtinta CK 6.67 straipsnyje. Šie sandoriai yra neatlygintiniai, todėl nustatinėjamas tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 d.)

23Be to, ieškovė tvirtino, kad negalioja ir atlygintinės turto perleidimo sutartys kitiems atsakovams UAB „Jūrasmiltė“, K. R. ir R. R.. Paaiškino, kad po raginimų vykdyti skolinius įsipareigojimus kredito gavėjui ir laiduotojams išsiuntimo, visas neatlygintinių sandorių pagrindu laiduotojų sūnaus R. Ž. įgytas nekilnojamasis turtas buvo perleistas minėtiems tretiesiems asmenims, kurie turi sąsajų su UAB „Vakarų autocentras“, laiduotojais ar jų sūnumis, pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu už turto rinkos vertės neatitinkančia kainą. Ieškovė pažymėjo, kad vadovaujantis CK 6.67 straipsniu, R. Ž. atžvilgiu taip pat galioja nesąžiningumo prezumpcija ir jis negali būti laikomas sąžininga ginčijamų sutarčių šalimi.

24Ieškovė tvirtino, kad negalioja ir šio teismo proceso metu sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys. Turtas buvo perleistas kitiems šioje byloje atsakovais patrauktiems dalyvauti asmenims, todėl ir šiuos sandorius ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu:

252010-08-25 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-10939, sudaryta tarp UAB „Jūrasmiltė“ ir G. A., dėl nuosavybės teisių į 11/100 dalių pastato-paslaugų patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), perleidimo;

262012-02-20 dovanojimo sutartis Nr. 539, sudaryta tarp R. R., ir K. R., dėl nuosavybės teisių į 2,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 20,3900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 1,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), perleidimo;

272013-03-04 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-1792, sudaryta tarp K. R. ir S. P., dėl nuosavybės teisių į 2.3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 20,3900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 1,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), perleidimo. Pagal išreikalautą pirkimo-pardavimo sutartį matyti, kad šis turtas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės forma, dėl to, į bylą atsakove įtraukta ir S. P. sutuoktinė;

282010-08-12 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-10651, sudaryta tarp K. R. ir V. D., dėl nuosavybės teisių į 0,0557 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), perleidimo;

292011-12-02 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-14625, sudaryta tarp V. D. ir B. S., dėl nuosavybės teisių į 0,0557 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), pastatą–poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą–poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), perleidimo;

302010-08-26 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-10980, sudaryta tarp R. R. ir D. D., dėl nuosavybės teisių į 1,8800 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esančio ( - ), perleidimo.

31Pažymėjo, kad ginčo sutarčių sudarymo metu vyko teisminis ginčas dėl nekilnojamojo turto, dėl to, sandorio šalims turėjo būti žinoma ir buvo žinoma, jog teisminio nagrinėjimo metu sudaromais sandoriais pažeidžiami banko, kaip kreditoriaus, interesai.

32Atsakovai D. Ž. ir Z. Ž. pareiškė priešieškinį, kuriuo CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais ginčijo 2008-09-24 laidavimo sutartį Nr. 04/080290 ir Z. Ž. patvirtinimą, sutikimą ir įsipareigojimą laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti kaip bendrą prievolę, nes šie sandoriai, pasak atsakovų, buvo sudaryti D. Ž. ir Z. Ž. suklydus.

33Atsakovai tvirtino, kad prieš pasirašant 2008-09-24 laidavimo sutartį Nr. 04/080290 niekas iš AB SEB banko atstovų nesuteikė jiems jokios informacijos apie sudaromą sandorį, nepaaiškino galimų pasekmių, 2008-09-24 laidavimo sutartis Nr. 04/080290 buvo pasirašyta ne AB SEB banko patalpose, o namuose, ją pasirašyti jiems pateikė ne banko atstovas, o sūnus D. Ž., kuris tik pasakė, kad atnešti pasirašyti dokumentai yra formalumas UAB „Vakarų autocentras“ kreditui gauti. Be to, atsakovai pažymėjo, kad jie buvo senyvo amžiaus, pensininkai, todėl pasitikėjo savo sūnumi ir AB SEB banku, tuo labiau, kad dokumentų pasirašymas namuose be banko atstovo patvirtino teiginius, kad pateikti dokumentai, nėra svarbūs, tai tik formalumas kreditui gauti. Šis suklydimas, atsakovų teigimu, yra esminis, nes jei būtų žinoję, kad jie atsako už kredito grąžinimą visą kredito laikotarpį, t.y. jie tampa solidariais skolininkais, tokios sutarties nebūtų pasirašę.

34Ieškovė AB SEB bankas su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad per visą šį laiką, įskaitant ir laikotarpį nuo laidavimo sutarties sudarymo, AB SEB bankui nebuvo pateikta jokių pretenzijų iš laiduotojų pusės, taip pat nebuvo teikiama jokių paklausimų dėl informacijos suteikimo, tai patvirtina, kad laiduotojai aiškiai suvokė ir suprato laidavimo sutarties esmę, o šioje byloje pareikštu priešieškiniu siekia ne iš civilinių santykių pašalinti netinkamą sutartį, bet siekiama atidėti skolinių įsipareigojimų vykdymo terminą bei vilkinti teisminį procesą. Atsakovų reikalavimo nepagrįstumą, pasak ieškovės, patvirtina ir tai, kad savo reikalavimą atsakovai grindžia dviem skirtingais teisiniais pagrindais ir savo procesiniame dokumente net negali pateikti konkretaus pagrindo tiek teisinio, tiek faktinio, kuriuo remiantis prašo pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia, ir nenurodoma kaip pasireiškė CK 1.91 str. įtvirtinti pagrindai sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sandorį sudarytą dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ir CK 1.90 str. įtvirtintas pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą dėl suklydimo.

35Atsakovai UAB „Jūrasmiltė“, R. Ž., R. R., K. R., G. A., S. P., D. P., V. D., B. S. ir V. S. su ieškiniu nesutiko. Visi atsakovai iš esmės nurodė, kad buvo sąžiningi turto įgijėjai ir jiems nebuvo žinoma apie teisminius ginčus.

36II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

37Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė.

38Įvertinęs ieškovės reikalavimo dėl 829 964,20 Lt priteisimo solidariai iš atsakovų pagrįstumą, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė turi neabejotiną reikalavimą laiduotojų D. Ž. ir Z. Ž. atžvilgiu, ir tai patvirtina byloje pateikta kreditavimo sutartis, laidavimo sutartis, duomenys apie įsiskolinimo dydį, įsiteisėjusios teismo nutartys, kuriomis patvirtintas AB SEB bankas kreditorinis reikalavimas pagal kredito sutartį UAB „Vakarų autocentras“ byloje. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimą laiduotojų D. Ž. ir Z. Ž. atžvilgiu pagrįstumą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad bankrutavus kredito gavėjui, jei bankas ir laiduotojai susitarė, jog laidavimo sutartis galioja iki visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo (tai numatyta ir 2008-09-24 laidavimo sutarties, iš kurios kildinamas reikalavimas, 5.3 punkte), o ieškinys laiduotojams pareikštas iki įmonės – kredito gavėjo, išregistravimo, tai įsiskolinimo likutis pagal kredito sutartį, už kurią laidavo asmenys, priteisiamas iš laiduotojų.

39Kadangi ieškovė AB SEB bankas pagrindė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo, tai teismas darė išvadą, kad dėl to atsirado pagrindas AB SEB bankui, kaip kreditoriui, reikšti reikalavimą actio Pauliana pagrindu, siekiant teisminiu keliu sugrąžinti laiduotojams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, iš kurio būtų tenkinamas kreditorinis reikalavimas.

40Teismas nustatė, kad atsakovų laiduotojų turtas buvo dovanotas sūnui R. Ž. neatlygintinai, todėl konstatavo, kad yra skolininko nesąžiningumas, laiduotojų sudarytais sandoriais buvo pažeisti kreditoriaus (ieškovo) interesai, todėl CK 6.66 bei CK 6.67 straipsnio pagrindu pripažino šiuos sandorius negaliojančiais.

41Taip pat pirmos instancijos teismas nustatė, kad R. Ž. visą dovanojimo sutarties pagrindu įgytą turtą perleido tretiesiems asmenims pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. Teismo vertinimu, R. Ž. atžvilgiu taip pat negalioja nesąžiningumo prezumpcija ir jis negali būti laikomas sąžininga ginčijamų sutarčių šalimi, nes pats gavęs turtą neatlygintinai, praėjus trumpam laiko tarpui, turtą pardavė tretiesiems asmenims už žymiai mažesnę kainą nei reali turto rinkos vertė (turto vertė buvo virš 4 mln. litų, parduota už 625 000 Lt). Vertindamas šalių elgesį sąžiningumo aspektu, pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei vienas iš turto pirkėjų nepateikė teismui įrodymų, jog už perkamą turtą mokėjo banko pavedimais, visi pirkėjai mokėjo grynais pinigais, kas, teismo nuomone, patvirtina, kad sandoriai buvo vykdyti rizikingai, pažeidžiant CK 6.344 straipsnio reikalavimus. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad tokias lėšas turto įsigijimui turėjo, o vien tik nurodė, jog yra verslininkai ir lėšų turėjo. Pirmos instancijos teismo vertinimu, su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, išrašai iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro bei išrašai iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad atsakovai turi sąsajų su laiduotojais ir/ar jų sūnumis.

42Be to, teismas nustatė, kad šios bylos sustabdymo metu 2010-08-25 buvo sudarytos naujos turto pirkimo–pardavimo sutartys tarp UAB „Jūrasmiltė“ ir G. A. dėl pastatų pirkimo–pardavimo, 2013-03-04 tarp K. R. ir S. P. dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo, 2010-08-12 tarp K. R. ir V. D. dėl žemės sklypo ir pastato dalių pirkimo–pardavimo, 2011-12-02 tarp V. D. ir B. S. dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, poilsio pastatą pirkimo–pardavimo, 2010-08-26 pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp R. R. ir D. D. dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą perleidimo. Teismas pažymėjo, kad visi šie sandoriai sudaryti jau vykstant ginčui tarp ieškovės ir atsakovų, ir atsižvelgdamas į tai, kad visi turto pirkėjai yra verslininkai, darė išvadą, kad atsakovų teiginiai, jog jiems apie šį teisminį ginčą nebuvo žinoma, yra nepagrįsti. Taip pat pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad viso turto pardavimo kainų suma yra – 625 002 Lt, o tai yra mažesnė suma, nei AB SEB banko prašomas priteisti įsiskolinimas.

43Nurodytų argumentų pagrindu pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog pripažinti sandorius negaliojančiais yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl pripažino negaliojančiomis visas ginčo sutartis dėl nekilnojamojo turto, tiek sudarytas iki teisminio nagrinėjimo pradžios, tiek sudarytas teisminio nagrinėjimo metu.

44Įvertinęs tai, kad D. Ž. buvo vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas, savo sūnų D. Ž. paskyręs įmonės direktoriumi, bei kad 2008-10-01 sudaryti kredito sutartį su banku buvo jo, kaip akcininko, sprendimas, teismas darė išvadą, kad jam negalėjo būti nežinoma, ką reiškia kreditavimo ir laidavimo santykių esmė. Pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia vien tuo pagrindu, kad atsakovai buvo suklaidinti, nes sutartį namo parvežė sūnus ir, nepaaiškinęs laidavimo esmės, parašė atsakovų sutartį pasirašyti, teismo nuomone, yra nepagrįsta. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, pasirašydami sandorius, kurių vertė virš 1,3 milijono litų, privalėjo kaip verslininkai elgtis atidžiai, rūpestingai ir prisiimti riziką, o tai, kad atsakovai pasitikėjo savo sūnumi, negali turėti įtakos kreditoriui. Tai, kad laidavimo sutartį dėl suklydimo atsakovai prašo pripažinti negaliojančia jau baigiantis teismo procesui dėl banko ieškinio, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad atsakovai priešieškiniu siekia išvengti skolos bankui grąžinimo.

45Pirmos instancijos teismas, pažymėdamas, kad tik pripažinus sandorius negaliojančiais, bus pasiekti restitucijos tikslai, t. y. atkurta iki ginčo sandorio sudarymo buvusi šalių padėtis, nusprendė taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovus grąžinti laiduotojams D. ir Z. Ž. nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įsigytas dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutarčių.

46III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

47Atsakovai D. Ž. ir Z. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, kaip turintį absoliutų negaliojimo pagrindą, ir (arba) kaip nepagrįstą, priimtą netinkamai aiškinant ir taikant teisės normas neįsigilinus į ginčo esmę, neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, prašo prie bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad 1,6 ha žemės sklypas ( - ) ir 2.30 ha žemės sklypas ( - ) yra Z. Ž. asmeninė nuosavybė.

48Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

491. Nors atsakovai buvo pareiškę priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento D. Ž. ir AB SEB banko 2008-09-24 laidavimo sutartį Nr. 04/080290 ir pripažinti negaliojančiu Z. Ž. patvirtinimą (sutikimą) laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti kaip bendrą prievolę, tačiau pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl reikalavimo pripažinti Z. Ž. patvirtinimą (sutikimą) negaliojančiu apskritai nepasisakė ir jo neišsprendė, todėl byla turi būti grąžinta pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantų teigimu, Z. Ž. sutikimas laikyti laidavimo prievolę bendrąja prievole yra teisiškai reikšmingas, kadangi, nesant sutikimo, ieškovė tikėtina, kad nebūtų laikiusi, jog 2008-09-24 laidavimo sutartis Nr. 04/080290 yra sudaryta, o tai reiškia, jog bankas arba visai nebūtų išdavęs kredito įmonei, arba būtų reikalavęs kitokių prievolės pagal kredito sutartį užtikrinimo būdų. Be to, jei šiuo metu Z. Ž. sutikimas būtų pripažintas negaliojančiu nuo jo išdavimo momento, tai prievolė pagal laidavimo sutartį negalėtų būti laikoma bendrąja šeimos prievole, ir, net ir nenuginčijus pačios laidavimo sutarties, atsakyti prieš ieškovę turėtų tik D. Ž. iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios turto dalies.

502. Pirmos instancijos teismas, priteisdamas iš D. Ž. ir Z. Ž. skolą solidariai, padarė teisės taikymo klaidą, kadangi pagal byloje esančius įrodymus atsakovė Z. Ž. nebuvo laiduotoja, laiduotoju sutartyse buvo įvardintas tik atsakovas D. Ž..

513. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime abu atsakovus vertino kaip verslininkus, ignoruodamas atsakovo amžių, išsilavinimą ir realios verslo patirties stoką, sveikatos būklę ir faktą, kad sutartį pasirašyti atvežė sūnus ir ji buvo pasirašyta namuose. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą abejoti tuo, ar atsakovas D. Ž. iš tikrųjų išreiškė valią prisiimti įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį visa bendrovei suteikto kredito apimtimi. Be to, pirmos instancijos teismas ignoravo tai, kad bankui buvo žinoma, jog D. Ž. nėra realus verslo savininkas, o tik formalus akcininkas, visiškai nepasisakė dėl buvusio banko darbuotojo nurodytų kredito išdavimo aplinkybių. Patys banko darbuotojai laidavimo sandorį traktavo kaip formalų sandorį. Pagal buvusio banko darbuotojo paaiškinimus laidavimo sutartis buvo reikalinga tik dėl to, kad nebūtų problemų audituojant kredito komitetų veiklą. Į bylą buvo pateikti duomenys, kad banko atstovai D. Ž. buvo davę viešą pažadą panaikinti laidavimą bendrovei pradėjus mokėti įmokas ir darant tai tinkamai.

524. Pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir dalyje, kuria buvo negaliojančiomis pripažintos 2009-03-12 dovanojimo sutartis Nr. K1ES-2870 ir 2009-03-12 dovanojimo sutartis Nr. K1ES-2873. Šiomis dovanojimo sutartimis padovanoti žemės sklypai priklausė Z. Ž. asmeninės nuosavybės teise. Laiduotojas pagal laidavimo sutartį buvo tik D. Ž., Z. Ž. tik pasirašė, kad ji sutinka laikyti sutuoktinio prievolę pagal laidavimo sutartį bendra šeimos prievole, tačiau Z. Ž. nėra laiduotoja, todėl prieš banką neturi atsakyti savo asmeniniu turtu.

535. Pirmos instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad sandorių sudarymo metu bendrovė, už kurios prievoles atsakovas D. Ž. galimai laidavo, nebuvo skolinga bankui, iki pat 2009 m. spalio mėnesio UAB „Vakarų autocentras“ tinkamai vykdė visus savo įsipareigojimus bankui. Taigi ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo aplinkybės, kuri yra būtina tenkinant ieškinį actio Pauliana pagrindu – ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į laiduotoją.

54Atsakovas B. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą dalyje, kuria buvo pripažinta negaliojančia 2011-12-02 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. K1ES-14625, sudaryta tarp V. D. ir B. S., dėl nuosavybės teisių į 0,0557 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą – poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), perleidimo, ir restitucijos natūra šioje dalyje taikymo, bei bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui. Be to, atsakovas prašo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarą E. S., kadangi šis sprendimas gali turėti įtakos ir jo teisėms bei pareigoms.

55Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

561. Pripažindamas ginčo pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, pirmos instancijos teismas pažeidė reikalavimą nustatyti visų actio Pauliana sąlygų viseto buvimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Sandoris, sudarytas tarp V. D. ir B. S., negalėjo būti pripažintas negaliojančiu, kadangi byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog B. S. buvo nesąžininga sandorio šalis. Be to, byloje nėra ir jokių įrodymų, kad ir V. D. galėtų būti laikomas nesąžininga sandorio šalimi – tiek dėl sąsajumo su atsakovais Ž., tiek dėl kažkokių kitų pagrindų.

572. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sandorio šalys nesilaikė CK 6.344 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos, kas taip pat patvirtina šalių nesąžiningumą. Nors už perkamą nekilnojamąjį turtą ir buvo atsiskaityta grynais pinigais, tačiau CK 6.344 straipsnio norma yra dispozityvi, todėl šalys nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje gali numatyti ir kitokią atsiskaitymo tvarką nei numatyta CK 6.344 straipsnio 4 dalyje.

583. Pirmos instancijos teismo išvada dėl apelianto įsigyto turto neva už mažesnę nei rinkos kainą taip pat yra visiškai nepagrįsta. Turtas buvo įsigytas už 250 002 Lt. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatytais 2011-12-01, kas aiškiai nurodyta ir pačioje sutartyje, 0,0557 ha ploto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 207 000 Lt. Sutarties sudarymo metu žemės sklype buvę statiniai faktiškai kaip nekilnojamasis turtas neegzistavo, realiai buvo įsigytas tik žemės sklypas. Tai, kad turtas buvo nupirktas rinkos kaina patvirtina ir UAB „Ober-Haus“ konsultacija, kurioje nurodyta, kad dviejų poilsio pastatų ir žemės sklypo kaina rinkoje 2011-12-02 galėjo siekti iki 250 000 Lt. Tuo tarpu ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog turtas buvo parduotas už mažesnę negu rinkos kainą.

594. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad nei apeliantas, nei V. D. sandorio sudarymo metu jokios informacijos, kad sandoris gali būti rizikingas neturėjo. Viešojo registro duomenyse nebuvo jokių žymų apie tai, kad dėl perkamo – parduodamo turto teisme vyksta ginčai. Be to, apelianto nesieja jokie santykiai su atsakovais Žemguliais ar jų valdomomis įmonės, todėl visiškai neaišku, iš kur apeliantas galėjo žinoti apie tai, kad dėl jo įsigyjamo turto vyksta teisminis ginčas.

605. Ginčijamos sutarties pagrindu turtą įsigijusio apelianto nesąžiningumas yra viena iš būtinų actio Pauliana patenkinimo sąlygų. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Skolininko nesąžiningumą privalo įrodyti kreditorius, išskyrus tuos atvejus, kai įstatyme nustatyta trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str.). Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą preziumuoti apelianto nesąžiningumą, nėra. Pirmos instancijos teismas išvadas dėl apelianto nesąžiningumo grindė tik savo spėlionėmis ir prielaidomis.

616. Net ir panaikinus ginčijamą sandorį, pirmos instancijos teismas netinkamai išsprendė restitucijos taikymo klausimą. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, privalėjo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe grąžinti tą daiktą buvusiam jo savininkui. Teismas visiškai neįvertino į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamu sandoriu įsigytas turtas yra pagerintas tokiu mastu, kad apskritai neįmanoma kalbėti apie turto grąžinimą natūra. 2014-03-21 UAB „Ober – Haus“ išvada patvirtina, kad ginčo turto kaina dabar gali būti net 1 500 000 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, restitucija galėjo būti taikoma tik kaip ekvivalentas pinigais.

627. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Pirmos instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti restituciją natūra, taikomų teisinių padarinių taikymo apimtį nepagrįstai siejo ne su turto rinkos kainomis, o su ginčijamose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytomis kainomis. Pagal 2013-08-21 Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčijamo turto rinkos vertė iš viso sudaro 2 269 790 Lt. Kitokių duomenų ieškovė apie ginčo turto rinkos vertę į bylą nepateikė. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas sudaro tik 829 964,20 Lt. Taigi restitucija natūra buvo nuspręsta taikyti net 9 kartus vertingesniam turtui, kas prieštarauja imperatyviai CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostatai.

638. Nors ir buvo prašoma taikyti ieškinio senatį, tačiau pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai dėl to nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl ieškinio senaties netaikė.

64Atsakovas G. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo dalimi, kuria buvo pripažinta negaliojančia 2010-08-25 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. K1ES-103939, sudaryta tarp jo ir UAB „Jūrasmiltė“ dėl nuosavybės teisių į 11/100 dalių pastato – paslaugų patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), perleidimo ir restitucijos taikymo, prašo šią pirmos instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

65Pateikia šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

661. Pirmos instancijos teismas, visiškai netyręs ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių, nepagrįstai sprendė, kad apeliantas, sudarydamas ginčo sandorį, buvo nesąžiningas. Byloje nėra jokių apelianto nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų. Apeliantas jokiais ryšiais nėra susijęs nei su turto pardavėja UAB „Jūrasmiltė“, nei su ankstesniais turto savininkais Ž., nei su kitais atsakovais. Tokiu atveju teismas privalėjo vadovautis civilinėje teisėja galiojančia sąžiningumo prezumpcija. Pagrįstu negali būti laikomas ir pirmos instancijos teismo argumentas, kad apeliantas prieš sudarydamas ginčo sandorį nepasidomėjo, ar kita sandorio šalis yra patikima, ar ji elgiasi sąžiningai, ar ji turi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Sudaromas sandoris nebuvo kažkuo išskirtinis, todėl apeliantas neturėjo jokio pagrindo abejoti juridinio asmens UAB „Jūrasmiltė“ sąžiningumu, jokių duomenų apie šios bendrovės ryšius su kitais atsakovais apeliantas neturėjo ir negalėjo turėti, juo labiau negalėjo žinoti, kad dar ankstesni ginčo turto savininkai nevykdo savo įsipareigojimų bankui. Sandoris buvo patvirtintas notaro pagal viešame registre esančius duomenis, kurie laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti. Sandorio sudarymo metu viešojo registro duomenyse nebuvo jokių žymų apie tai, kad dėl perkamo turto vyksta kokie nors teisminiai ginčai ar kad šis turtas būtų areštuotas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo apelianto nesąžiningumą ir atitinkamai actio Pauliana privalomąsias sąlygas, sudarančias pagrindą sandorį pripažinti negaliojančiu, darytina išvada, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

672. Nepagrįstas ir pirmos instancijos teismo teiginys, kad ginčo turtas buvo įsigytas už mažesnę nei rinkos kainą. Į bylą pateikta UAB „Ober – Haus“ konsultacija, kurioje nurodyta, jog labiausiai tikėtina 11/100 dalių pastato – paslaugų patalpų, esančių ( - ), kaina rinkoje 2010-08-25 buvo 200 000 Lt.

683. Nepagrįsta ir teismo išvada, jog apeliantas buvo nesąžiningas, nes nesilaikė CK 6.344 straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymo tvarkos. CK 6.344 straipsnio 4 dalies norma yra dispozityvi, t.y. leidžia pirkėjui ir pardavėjui susitarti dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, todėl atsiskaitymo būdas, kai už perkamą daiktą buvo sumokėta grynaisiais pinigais iki sandorio sudarymo, negali būti vertinamas kaip neteisėtas.

694. Net ir pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, nepagrįstu turėtų būti vertinamas ir pirmos instancijos teismo sprendimas taikyti restituciją natūra. Dėl ginčo turto yra sudarytas ne vienas sandoris, turto savininkai pasikeitė net po kelis kartus, todėl restitucijos taikymas natūra sukelia didelius nepatogumus. Pripažinus pirminius sandorius negaliojančiais, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl CK 6.146 straipsnyje numatyto restitucijos būdo taikymo ir tik tokia apimtimi, kiek tai reikalinga ieškovės teisių pažeidimui pašalinti. Be to, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į turto, kuriam taikė restituciją, vertę, nepagrįstai turto vertę siejo su pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytomis kainomis.

705. Pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio senaties taikymo, nors atsiliepime į ieškinį ir buvo prašoma taikyti ieškinio senatį.

71Atsakovas D. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį dėl 2010-08-26 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. K1ES-10980, sudarytos tarp jo ir R. R., dėl nuosavybės teisių į 1,8800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), perleidimo pripažinimo negaliojančia ir ieškovės patikslintą ieškinį toje dalyje atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72Pateikia šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

731. Ieškovė neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovės patikslintą ieškinį tenkino. Ginčo sandorio sudarymo metu, t.y. 2010-08-26, R. R. nebuvo AB SEB banko skolininkė, be to, pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė apelianto nesąžiningumo, taip pat nebuvo įrodyta, kad ginčo turtas buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina.

742. Ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi patikslintas ieškinys buvo pareikštas tik 2013-10-21, o ginčijama sutartis buvo sudaryta 2010-08-26.

753. Actio Pauliana atveju kreditorius gali reikalauti grąžinti skolininkui turtą tik tos vertės, kokia yra skola, o restitucija negali būti didesnė už skolos dydį.

76Atsakovės R. R. ir K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria pripažintos negaliojančiomis 2009-10-27, 2009-10-28 sutartys sudarytos tarp R. Ž. ir R. R., 2010-08-12 pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp K. R. ir V. D., 2010-08-26 pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp K. R. ir D. D., 2013-03-04 pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp K. R. ir S. P., ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

77Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

781. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino aukščiau išvardintas sutartis, kadangi apeliančių ir ieškovės nesiejo ir nesieja jokie prievoliniai santykiai, todėl ieškovė neturėjo teisės ginčyti sandorių, kadangi CK 6.66 straipsnis taikomas tik banko skolininkų sandoriams.

792. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai apeliantes pripažino nesąžiningomis. R. R. niekada neturėjo jokių verslo santykių su laiduotojais D. ir Z. Ž., o K. R., nors ir turi su D. Ž. dukrą, tačiau nuo 2000 metų kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Tai, kad ginčo turtas buvo pirktas iš pažįstamų negali reikšti nesąžiningumo. Pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliančių santykių su D. Ž., turėjo vertinti ne santykius, buvusius 2000 metais, o santykius turto pirkimo metu.

80Atsakovė UAB „Jūrasmiltė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintos 2009-10-30 tarp R. Ž. ir UAB „Jūrasmiltė“ direktoriaus R. L. ir 2010-08-25 tarp UAB „Jūrasmiltė“ direktoriaus D. L. ir G. A. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys, ir toje dalyje ieškovės ieškinį atmesti. Tvirtina, kad nei apeliantė, nei jos akcininkai ar vadovai neturi jokių ryšių su R. Ž. ir G. A..

81Atsakovai S. P. ir D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Be to, apeliantas prašo prie bylos prijungti 2015-06-23 UAB „Ober – Haus“ konsultaciją dėl galimos ginčo turto kainos.

82Pateikia šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:

831. Restitucija nagrinėjamu atveju galėjo būti taikoma tik atsakovų D. Ž., Z. Ž. ir R. Ž. sudarytiems sandoriams dovanojimo sandoriams, nes ieškovė AB SEB bankas yra tik D. Ž. ir Z. Ž. kreditorė, todėl actio Pauliana pagrindu gali ginčyti tik savo skolininkų sudarytus sandorius. Visi kiti sandoriai, įskaitant ir sutartį, sudarytą tarp K. R. ir S. P., negalėjo būti pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir jiems negalėjo būti taikoma restitucija. Esant nurodytoms aplinkybės, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, visą bylą dėl sandorių negaliojimo išnagrinėjęs actio Pauliana pagrindu, neatskleidė bylos esmės, nes bylos dalis dėl pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais turėjo būti nagrinėjama taikant ne CK 6.66 straipsnio, o CK 1.80 ir 4.96 straipsnių nuostatas, todėl byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo.

842. Turto įgijėjams esant sąžiningiems, turto įgijimo sandoris vindikaciniu ieškiniu negali būti pripažintas negaliojančiu. Asmens nesąžiningumas bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra aplinkybės, ar turto įgijėjai žinojo (turėjo žinoti), kad turto perleidimas pažeidžia kitų asmenų teises. Byloje nėra jokių įrodymų, kas S. P. iki ginčo sandorio sudarymo pažinojo K. R. ar kitus byloje dalyvaujančius asmenis bei kad žinojo, jog turto perleidimas gali pažeisti kitų asmenų teises. Be to, ieškovė neįrodė ir to, kad turtas buvo įsigytas už mažesnę nei rinkos kainą, o pirmos instancijos teismas darydamas išvadą dėl to, kad turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą formaliai rėmėsi tik Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Faktą, kad turtas buvo parduotas rinkos kainomis patvirtina 2015-06-23 UAB „Ober – Haus“ konsultacija dėl galimos turto kainos. Taip pat ir aplinkybė, jog už ginčo turtą buvo atsiskaityta grynais pinigais, negali būti pagrindas išvadai dėl apelianto nesąžiningumo, kadangi tai yra įprasta praktika, kai atsiskaitoma savais, o ne banko pinigais.

853. Ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo jokių objektyvių galimybių išsiaiškinti, ar K. R. yra skolininkė.

86Atsakovas D. D. atsiliepime į atsakovų D. Ž. ir Z. Ž. bei atsakovų S. P. ir D. P. apeliacinius skundus nurodo, kad su skundais sutinka ir prašo juos tenkinti.

87Atsakovas B. S. atsiliepime į atsakovų S. ir D. P., D. D., K. R. ir R. R., D. ir Z. Ž. ir UAB „Jūrasmiltė“ apeliacinius skundus nurodo, kad nei jis, nei jo sutuoktinė šių asmenų nepažįsta ir nieko nežinojo apie Z. ir D. Ž. su ieškove sudarytus laidavimo sandorius ir apie jų sudarymo aplinkybes, todėl negali pasisakyti dėl minėtų atsakovų apeliacinių skundų argumentų teisėtumo, tačiau pagal apeliaciniuose skunduose pateiktus apeliantų argumentus daro išvadą, kad apeliaciniai skundai yra pagrįsti, todėl turėtų būti tenkinami.

88Atsakovai D. Ž. ir Z. Ž. atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus nurodo, kad yra pagrindas panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Be to, prašo prie bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus.

89Pateikia esminius argumentus:

901. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai panaikino ir tuos sandorius, kuriais Z. Ž. padovanojo savo sūnui asmeninį turtą, bei šio turto tolesnius perleidimo sandorius tretiesiems asmenims, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014).

912. Ieškovė, reikšdama ieškinį, visus savo reikalavimus grindė CK 6.66 straipsnio pagrindu, nors actio Pauliana pagrindu galėjo ginčyti tik tuos sandorius, kuriuos sudarė asmenys, į kuriuos ieškovė galimai turi reikalavimo teisę. Pirmos instancijos teismas, visus sandorius vertinęs actio Pauliana pagrindu, netinkamai kvalifikavo santykius, netaikė skolininkų, nesusijusių su banku prievoliniais santykiais, sąžiningumo prezumpcijos, dėl ko priėmė neteisingą ir naikintiną sprendimą.

923. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai B. S., V. S., S. P., D. P., V. D., D. D., G. A. būtų buvę nesąžiningi arba būtų buvę bent kokiais ryšiais susiję su asmenimis, kuriuos ieškovė gali laikyti savo skolininkais. Minėtiems atsakovams turėtų galioti sąžiningumo prezumpcija, todėl jų nesąžiningumą turėjo įrodyti ieškovė, tačiau į bylą nebuvo pateiktas nė vienas įrodymas, kuris paneigtų šių asmenų sąžiningumo prezumpciją. Visų sandorių sudarymo metu viešajame registre nebuvo jokių žymų, kad yra kokių nors grėsmių sudaryti sandorį.

934. Sutiktina su apeliacinių skundu argumentu, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl turto išreikalavimo iš kai kurių apeliantų klausimą, netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas. Restitucijos taikymo klausimas iš dabartinių turto savininkų apskritai negalėjo būti pradėtas spręsti. Ieškovė gali pretenduoti tik į tiek turto, kiek yra būtina jos reikalavimui patenkinti, tačiau teismas to nevertino, todėl apeliantų teiginiai, kad iš įgijėjų išreikalautas turtas, kurio vertė šiuo metu yra ženkliai didesnė negu ieškovės reikalavimas, yra pagrįsti ir turi būti įvertinti. Be to, pirmos instancijos teismas nusprendęs pritaikyti restituciją natūrą ir iš atsakovų B. ir V. S. išreikalauti turtą, visai neįvertino to, kad dalis atsakovų įsigyto turto neišliko, o kita dalis buvo ženkliai pagerinta, pastatant žemės sklype gyvenamąjį namą.

945. Pirmos instancijos teismas panaikino ir sandorius, kuriais buvo perleistas Z. Ž. asmenine nuosavybes teise priklausantis turtas. Gavus išrašus apie Z. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, buvo pastebėta, kad ieškovė ginčijo ir pirmos instancijos teismas panaikino visus Z. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), sandorius ir jiems visiems pritaikė restituciją natūrą, išskyrus du sandorius, įvykdytus tam tikru laikotarpiu tarp panaikintų sandorių. Nagrinėjamoje byloje nebuvo vertintas sandoris tarp R. R. ir V. A., kuriuo V. A. 2010-08-12 įsigijo žemės sklypą iš R. R., ir 2012-02-17 sandoris, kai V. A. vėl tą patį sklypą pardavė R. R.. Pirmos instancijos teismas pripažino negaliojančiu nurodyto žemės sklypo 2009-10-28 pirkimo – pardavimo sandorį tarp R. Ž. ir R. R. ir 2012-02-20 pirkimo – pardavimo sandorį tarp R. R. ir K. R., pritaikydamas restituciją, tačiau tuo laikotarpiu tarp šių sandorių buvo dar du to paties žemės sklypo perleidimo sandoriai, kuriais žemės sklypą įsigijo, o vėliau pardavė V. A.. Neišsprendus šio turto įgijėjo sąžiningumo klausimo, nebuvo galimybės vertinti asmenų, kuriems šis asmuo perleido žemės sklypą, sąžiningumą ir spręsti sklypo išreikalavimo iš vėlesnių įgijėjų klausimą.

95Ieškovė AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad su skundais nesutinka, prašo juos visus atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

96Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atsakovų Danieliaus ir Z. Ž. apeliaciniu skundu argumentus:

971. Atsakovų reikalavimas pripažinti atsakovės Z. Ž. laidavimą negaliojančiu dėl to, kad tai tariamai nėra bendra šeimos prievolė, o tik laiduotojo D. Ž. sutuoktinės sutikimas, apskritai pirmos instancijos teisme nebuvo reiškiamas, nors atsakovai ir buvo atstovaujami profesionalaus advokato, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo ir negalėjo pareigos dėl jo pasisakyti, o apeliacinės instancijos teisme naujus reikalavimus kelti yra draudžiama. Kasacinis teismas yra ne karta nurodęs, kad, jei laidavimui duotas ir kito sutuoktinio sutikimas, tai laidavimas laikomas bendra sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014). Be to, negalima sutikti, kad atsakovės Z. Ž. dovanojimo sandoriais perleistas turtas yra tik Z. Ž. asmeninis turtas. Šį atsakovų argumentą visiškai paneigia faktinė aplinkybė, kad turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl, nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio vardu turtas buvo įregistruotas, toks turtas vis tiek laikytinas bendru šeimos turtu, o ne vieno sutuoktinio asmeniniu turtu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

982. Laiduotojų įsipareigojimai bankui negali būti laikomi tik formaliais ar terminuotais. Tokių apeliantų teiginių nepagrindžia jokie į bylą pateikti įrodymai. Priešingai Laidavimo sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad laiduotojai įsipareigoja atsakyti bankui iki visiško prievolės įvykdymo.

993. Pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir atmetė atsakovų priešieškinį, akcentuodamas tai, kad laiduotojai neįrodė, jog jie būtų ėmęsi kokių nors veiksmų prieš sudarydami ginčo Laidavimo sutartį, siekdami išsiaiškinti, kokią atsakomybę jie prisiima. Atsakovai neįrodė, kad jie būtų suklydę ar apgauti. Akivaizdu, kad, pasirašydami Laidavimo sutartį, atsakovai elgėsi ypatingai neapdairiai ir nerūpestingai. Be to, pastebėtinas ir pačių atsakovų pozicijos nenuoseklumas – iš vienos pusės jie teigia, kad nesuprato laidavimo sandorio ir nežinojo, ką pasirašo, tačiau iš kitos pusės matyti, kad atsakovas D. Ž., kuris buvo vienintelis UAB „Vakarų autocentras“ akcininkas, priimdamas sprendimą skolintis pinigines lėšas iš banko, aiškiai suprato, ką tai reiškia ir kokie įsipareigojimai bus prisiimami. Laidavimas už įmonei suteikiamą kreditą yra įprasta verslo praktika. Pastebėtina ir tai, kad apeliantų priešieškinis buvo pareikštas tik praėjus 4 metams nuo ieškinio pateikimo, kas taip pat patvirtina apeliantų nesąžiningumą.

1004. Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su apeliantų sveikatos būkle, išsilavinimu ir pan. Nors apeliantė Z. Ž. teismo posėdyje ir nebuvo apklausta, bet taip įvyko tik todėl, kad atsakovės dėl jos sveikatos būklės į teismo posėdį atvežti nebuvo galimybės, tačiau ji buvo atstovaujama profesionalaus advokato, kuris turėjo pareigą patvirtinti arba paneigti tam tikras aplinkybes ir pateikti į bylą reikalingus įrodymus.

1015. Prie bylos medžiagos neturėtų būti prijungti atsakovų su apeliaciniu skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai, kadangi atsakovai niekaip nepagrindžia, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui, nors jie jau egzistavo bylos pirmos instancijos teisme nagrinėjimo metu.

102Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atsakovų B. ir V. S. apeliaciniu skundu argumentus:

1031. Nepagrįstas apeliantų argumentas, jog pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė visų actio Pauliana sąlygų, kiek tai susiję su B. S. sudarytu sandoriu. Pirmos instancijos teismas visapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir šalių argumentus bei tinkamai nustatė visas actio Pauliana sąlygas. B. S. sudarytas sandoris negali būti vertinamas atsiejant jį nuo kitų šioje byloje ginčytų sandorių. Aplinkybės, kad sandoris buvo sudarytas rizikingu būdu iš esmės pakanka, siekiant nustatyti asmenų nesąžiningumą visų sandorių kontekste. Atsakovų tarpusavio ryšį ir nesąžiningumą patvirtina ir į bylą teikiamos tos pačios įmonės, tą pačią dieną išduotos turto vertinimo konsultacijos dėl galimos turto kainos.

1042. Negalima sutikti ir su apeliantų teiginiu, kad, pritaikius restituciją natūra apeliantams priklausančio sklypo atžvilgiu, restitucija automatiškai ir naujam sklype apeliantų pastatytam statiniui. Tiek CK normos, tiek teismų praktika leidžia perleisti žemės sklypą atskirai nuo jame esančių statinių.

1053. Nepagrįstas ir apeliantų argumentas, kad į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktas ir nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius tvirtinęs notaras, ypač atsižvelgiant į tai, jog byla buvo nagrinėjama nuo 2010 metų, tačiau byloje dalyvaujantys asmenys jokių prašymų dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą per visa bylos nagrinėjimo laikotarpį nereiškė. Be to, notaro įtraukimas į bylą būtų perteklinis veiksmas, kadangi ši byla su notaro teisėmis ir pareigomis nėra susijusi.

1064. Bankas nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi ieškinio senaties terminas siekiamas ne su sandorių sudarymo data, o su subjektyviuoju kriterijumi ir suvokimu, kad sudaryti sandoriai pažeidžia asmens teises. Akivaizdu, kad, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad senaties terminas praleistas nebuvo.

107Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atsakovo G. A. apeliaciniu skundu argumentus:

1081. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad jis neturi jokio ryšio su kitais apeliantais. Ryšius tarp apeliantų be kitų byloje nustatytų aplinkybių patvirtina ir tai, kad nebuvo viešo paskelbimo apie turto pardavimą, aplinkybės dėl turto pardavimo kainos ir mokėjimo iš anksto grynais pinigais bei nesidomėjimas perkamu turtu. Be to, apeliantų ryšį patvirtina ir jų naujai į bylą teikiamas rašytinis įrodymas – UAB „Ober – Haus“ konsultacija dėl galimos perleisto nekilnojamojo turto kainos.

1092. Apelianto užimamos pareigos, patirtis ir žinios apie investicijas įgalino jį pasidomėti perkamu turtu, todėl apeliantas negalėjo žinoti apie perkamam turtui taikytus areštus. Kadangi jis to nepadarė, pirmos instancijos teismo išvada apie tai, kad turtas buvo įsigytas rizikingu būdu, vertintina kaip pagrįsta.

1103. Pagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantas turtą įsigijo mažesne nei rinkos kaina. Tai patvirtina tai, jog pačioje ginčo pirkimo – pardavimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad įsigyjamo turto rinkos vertė viršija 8 mln. Lt (Sutarties 2.2 p.). Apelianto teikiama UAB „Ober – Haus“ konsultacija šios išvados paneigti negali, kadangi tai tik preliminari konsultacija, o ne eksperto išvada.

1114. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio senaties taikymo. Akivaizdu, kad, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad senaties terminas praleistas nebuvo.

112Atsiliepdama į atsakovų R. R., K. R., UAB „Jūrasmiltė“, S. ir D. P. bei D. D. apeliacinius skundu, ieškovė AB SEB bankas nurodė, kad palaiko pirmos instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, susijusius su šiais atsakovais. Papildomai pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog visi apeliantai vienaip ar kitaip yra susiję su laiduotojais, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais visus ginčo sandorius.

113IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

114Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

115Dėl naujų rašytinių įrodymo prijungimo prie bylos

116Apeliantai D. ir Z. Ž. su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinius skundus pateikė rašytinius, patvirtinančius, kad 2,3000 ha žemės sklypas, unikalus nr. ( - ), esantis ( - ), ir 1,8800 ha žemės sklypas, unikalus nr. ( - ), esantis ( - ), priklauso jai asmeninės nuosavybės teise ir prašo juos prijungti prie bylos medžiagos.

117Apeliantai G. A., B. S., D. D., S. P. ir D. P. su apeliaciniu skundu pateikė 2015-06-23 UAB „Ober – Haus“ konsultaciją dėl galimos ginčo turto kainos, kurią prašo prijungti prie bylos medžiagos.

118Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; kt.).

119Sutiktina su ieškove, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmos instancijos teismui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įrodymai buvo pateikti su apeliaciniais skundais ir kiti proceso dalyviai buvo apie juos buvo informuoti, bei į tai, kad jie yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta juos būtų prijungti prie bylos medžiagos ir vertinti juos kitų bylos įrodymų kontekste.

120Dėl faktinių bylos aplinkybių

121Iš bylos medžiagos matyti, kad 2001-11-30 vienintelis UAB „Vakarų autocentras“ akcininkas D. Ž. nutarė nuo 2001-12-03 iš įmonės vadovo pareigų save atleisti ir įmonės direktoriumi paskirti D. Ž. (1 T., b.l. 35). 2008-09-24 tarp UAB „Vakarų autocentras“, atstovaujamo direktoriaus D. Ž., ir AB SEB banko, buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 0450807120198/A3, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 1 300 000 Lt kreditas (1 T., b.l. 14-23). Pagal kreditavimo sutartį paskutinė kredito grąžinimo data buvo 2015-09-23. Užtikrinant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį tinkamą įvykdymą, 2008-09-24 buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 04/080290, pagal kurią D. Ž. laidavo už kredito gavėją, o Z. Ž. pasirašė, kad sutinka su šia laidavimo sutartimi ir įsipareigoja šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti kaip bendrą šeimos prievolę (1 T., b.l. 31-34). Kreditavimo sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, todėl ieškovė įspėjo kredito gavėją ir laiduotojus apie sutarties nutraukimą ir įsipareigojimų vykdymą (1 T., b.l. 41). Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Vakarų autocentras“ bankroto bylą (1 T., b.l. 44-45). Visas UAB „Vakarų autocentras“ įsiskolinimas pagal kreditavimo sutartį sudarė 1 300 964,20 Lt. Vykdant bankroto procedūras ir pardavus banko naudai įkeistą turtą, įsiskolinimas sumažėjo iki 829 964,20 Lt. Ši ieškovės AB SEB bankas kreditorinio reikalavimo suma yra patvirtinta įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-13 nutartimi, priimta c. b. Nr. B2-228-622/2011. Po laidavimo sutarties sudarymo atsakovai D. Ž. ir Z. Ž. visą jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą dovanojimo sutarčių pagrindu perleido sūnui R. Ž.. Po minėtų dovanojimo sutarčių sudarymo atsakovai D. ir Z. Ž. nebeturėjo ir iki šiol nebeturi jokio nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Vėliau visas neatlygintinių sandorių pagrindu laiduotojų sūnaus R. Ž. įgytas nekilnojamasis turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo ne tik prašė priteisti solidariai įsiskolinimą iš atsakovų D. Ž. ir Z. Ž., kaip laiduotojų, bet gindama savo, kaip kreditoriaus, pažeistas teises dėl laiduotojų sudarytų sandorių reiškė reikalavimą dėl visų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 6.66 str. pagrindu (actio Pauliana). Tuo tarpu atsakovai D. Ž. ir Z. Ž. priešieškiniu ginčijo 2008-09-24 laidavimo sutartį Nr. 04/080290 ir Z. Ž. patvirtinimą, sutikimą ir įsipareigojimą laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti kaip bendrą prievolę. Įvertinęs bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, pripažino visus ieškovės nurodytus sandorius negaliojančiais, taikė restituciją natūra, atsakovams grąžinant visą turtą, įgytą dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, o priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovai D. Ž., Z. Ž., G. A., B. S., D. D., R. R., K. R., UAB „Jūrasmiltė“, S. P. ir D. P. su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka.

122Dėl atsakovų D. Ž. ir Z. Ž. apeliacinio skundo

123Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

124Apeliantai tvirtina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai netyrė, ar buvo laiduotojo D. Ž. valia sudaryti laidavimo sutartį ir Z. Ž. valia duoti sutikimą laikyti šią prievolę bendra šeimos prievole, be to, visiškai nepasisakė dėl vieno iš priešieškinio reikalavimų – pripažinti Z. Ž. sutikimą negaliojančiu. Taip pat apeliantai tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai panaikino ir Z. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto dovanojimo sandorius.

125Pastebėtina, kad atsakovai priešieškiniu prašė laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento dviem pagrindais, t.y. dėl suklydimo (CK 1.90 str.) ir dėl apgaulės (CK 1.91 str.). Teismų praktikoje laikoma, kad tiek dėl suklydimo, tiek dėl apgaulės sudaryti sandoriai priskiriami prie sandorių, sudarytų prieš šalies valią contra voluntatem.

126Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Be to, kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Pažymėtina, kad visas šias aplinkybes, turi įrodyti šalis, pareiškusi reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo.

127Tuo tarpu CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai taip pat turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013).

128Bylos medžiaga patvirtina, kad D. Ž. buvo vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas. 2001-12-03 jis pats įmonės direktoriumi paskyrė savo sūnų D. Ž.. 2008-10-01 UAB „Vakarų autocentras“ vienintelio akcininko sprendimu nutarė įkeisti AB SEB bankui už gaunamą kreditą įmonei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir turto įkeitimo sutartį ir visus kitus su šia sutartimi susijusius veiksmus pavedė atlikti įmonės vadovui D. Ž.. Taigi sudaryti kredito sutartį su banku ir įkeisti įmonės turtą buvo paties atsakovo, kaip akcininko, sprendimas, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovui D. Ž. negalėjo būti nežinoma, ką reiškia kreditavimo ir laidavimo santykių esmė, ar kad jis buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad sandorio šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tada, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus nebūtų sudaręs sandorio tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis (CK 1.90 str. 4 d.), o akcininko laidavimas už jo įmonei suteikiamą kreditą yra įprasta verslo praktika. Pritartina pirmos instancijos teismui, kad pripažinti laidavimo sutartį ir sutikimą dėl laidavimo negaliojančiais vien tuo pagrindu, kad atsakovai buvo suklaidinti, nes sutartį namo parvežė sūnus, nepaaiškino laidavimo esmės, ar buvęs banko darbuotojas patvirtino, kad laidavimas buvo tik formalus, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta dėl protingumo kriterijų taikymo (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina įvertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo, sutarties laisvės bei asmenų lygiateisiškumo principai lemia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Nors apeliantai ir tvirtina, kad jie buvo įsitikinę, jog laidavimas bus tik formalumas, reikalingas vien tik tam, kad UAB „Vakarų autocentras“ gautų kreditą, tačiau pagal teismų praktiką teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.). Be to, ir apeliantų teiginys, kad banko atstovai UAB „Vakarų autocentras“ vadovui D. Ž. buvo davę pažadą panaikinti laidavimą bendrovei pradėjus mokėti įmokas ir tai darant tinkamai, vertintinas kaip visiškai nepagrįstas. Pastebėtina, kad pačioje laidavimo sutartyje aiškiai numatyta, kad įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo dienos (Laidavimo sutarties 5.3 p.).

129Taip pat atmestini ir apeliantų argumentai, susiję su jų amžiumi bei sveikatos būkle. Nors abu apeliantai tvirtina, kad jie buvo silpnos sveikatos, o apeliantei Z. Ž. netgi buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, tačiau vien šios su apeliantų sveikata susijusios aplinkybės, nenustačius, kad apeliantai buvo pripažinti neveiksniais, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti patvirtinti to, jog apeliantai dėl savo psichinės būklė bei amžiaus negalėjo suvokti sandorių esmės, ir jų pagrindu jiems kylančių pareigų.

130Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad atsakovai savo priešieškinio reikalavimus grindžia dviem skirtingais teisiniais pagrindais ir priešieškinyje net nepateikia konkretaus teisinio ir faktinio pagrindo, kuriuo remiantis prašo pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį ir sutikimą. Priešieškinyje taip ir nebuvo aiškiai nurodyta, kuo pasireiškė CK 1.91 straipsnyje įtvirtinti pagrindai sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės.

131Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su apeliantės Z. Ž. valios išraiška. Pastebėtina, kad atsakovė Z. Ž. atvykti į teismo posėdį dėl sveikatos būklės neturėjo galimybės, todėl nebuvo įmanoma jos apklausti teismo posėdyje, tačiau atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, kuris paaiškino visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl nepagrįstu laikytinas apeliantų teiginys, jog atsakovės Z. Ž. valia apskritai nebuvo vertinta.

132Be to, vertinant atsakovų priešieškinio pagrįstumą, negalima neatkreipti dėmesio ir į tai, kad priešieškinis dėl laidavimo sutarties ir sutikimo pripažinimo negaliojančiais buvo pateiktas daugiau nei po keturių metų po to, kai ieškovė pareiškė teisme reikalavimus atsakovams. Pastebėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad per visą laikotarpį nuo laidavimo sutarties sudarymo iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovai būtų kreipęsi į ieškovę su kokiomis nors pretenzijomis ar paklausimas dėl informacijos pateikimo, kas, teisėjų kolegijos nuomone, tik papildomai patvirtina, jog apeliantai suvokė laidavimo sutarties esmę, o šioje byloje pateiktas priešieškinis yra tik atsakovų gynybinė pozicija.

133Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovautis ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; kt.).

134Remdamasi į bylą pateiktai rašytiniais įrodymais ir šalių teiktais paaiškinimais, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad atsakovai neįrodė savo priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

135Dėl sutuoktinio, davusio sutikimą sudaryti laidavimo sutartį, atsakomybės

136Atsakovų apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl to, kad pirmos instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pripažino negaliojančiais ir dovanojimo sandorius, kuriais Z. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas buvo padovanotas apeliantų sūnui R. Ž..

137Taigi šioje byloje yra aktualus ir atsakovės Z. Ž., davusios sutikimą sutuoktiniui D. Ž., sudaryti laidavimo sutartį, atsakomybės apimties klausimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta svarbi aplinkybė, kad laiduotojo D. Ž. sutuoktinė Z. Ž. yra davusi sutikimą laidavimo sandoriui sudaryti, todėl tokiu atveju kartu su laidavimą reglamentuojančiomis teisės normomis tampa aktualus ir CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymas, pagal kurį prievolė, atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio (laiduotojo D. Ž.), kai yra kito sutuoktinio, t.y. Z. Ž., sutikimas, laikoma bendra ir vykdytina iš bendro sutuoktinių turto. Nagrinėjamu atveju Laidavimo sutartis buvo sudaryta išimtinai trečiojo asmens finansavimo poreikiui užtikrinti, atsakovė Z. Ž. nesudarė su ieškove laidavimo sutarties kaip laiduotoja, todėl laikytina, jog ji neprisiėmė laidavimo asmeninės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-378/2016). Dėl šių priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad D. Ž. prievolė grąžinti skolą ieškovei laidavimo sutarties pagrindu negali būti vykdoma iš atsakovės Z. Ž. asmeninio turto; už savo sutuoktinio prievolę ieškovei ji turėtų atsakyti su sutuoktiniu subsidiariai, atsakovo prievolę vykdant iš jo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi, vykdant atsakovo D. Ž. sudarytą laidavimo sutartį, pagal kurią šis laidavo visu savo turtu, jo prievolė vykdytina iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto; jeigu tokio turto nepakaktų kreditoriaus reikalavimams patenkinti, prievolė vykdytina iš atsakovo D. Ž. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, jeigu D. Ž. turto (tiek asmeninio, tiek dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) nepakaktų visai skolai grąžinti, likusi prievolės dalis vykdytina iš laiduotojo sutuoktinės Z. Ž. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. ji šiuo atveju atsakytų kaip papildoma – subsidiari skolininkė tiek, kiek neužteks D. Ž. turto skolai grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014).

138Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad apeliantė nagrinėjamu atveju savo turtu, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, neturi atsakyti. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. Klaipėdos apskrities viršininko 2008-02-14 įsakymas Nr. 847-(1.3) ir Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-234 bei Nekilnojamojo turto registro išrašai, patvirtina, kad apeliantei Z. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2009-03-12 dovanojimo sutartimi Nr. K1ES-2870 perleistas 1,8800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir 2009-03-12 dovanojimo sutartimi Nr. K1ES-2873 padovanotas 2,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (7 T., b.l. 23 (antra pusė) - 24, 141-146). Atsižvelgiant į tai, minėtų dovanojimo sutarčių pripažinti negaliojančiomis nėra jokio teisinio pagrindo, kas taip pat suponuoja išvadą, jog ir kitų sandorių, susijusių su žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), pardavimu (2009-03-12 dovanojimo sutartis Nr. K1ES-2870; 2009-03-12 dovanojimo sutartis Nr. K1ES-2873; 2009-10-28 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4081, 2009-10-28 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4078, 2012-02-20 dovanojimo sutarties Nr. 539 dalis dėl nuosavybės teisių į 2,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 2013-03-04 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-1792 dėl nuosavybės teisių į 2, 3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) 2010-08-26 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-109800; 2010-08-26 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-10980) ieškovei nebuvo jokio teisinio pagrindo ginčyti, todėl darytina išvada, kad apeliantų S. P., D. D., K. R. ir R. R. apeliacinių skundų nagrinėjimas dalyje dėl minėtų nekilnojamojo turto objektų nebetenka prasmės.

139Kaip matyti iš atsakovų apeliacinio skundo, kitų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu apeliantai nekvestionuoja.

140Dėl kitų atsakovų apeliacinių skundų

141Atsakovai G. A., B. S., D. D., R. R., K. R., UAB „Jūrasmiltė“, S. P. savo apeliacinius skundus iš esmės grindžia tuo, kad pirmos instancijos teismas, nenustatęs visų actio Pauliana sąlygų buvimo ir atsakovų nesąžiningumo, nepagrįstai ieškovės ieškinį tenkino visa apimtimi. Be to, atsakovai apeliuoja į tai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė restituciją, nepasisakė dėl jų reikalavimo taikyti ieškinio senatį bei atliko kai kuriuos procesinius pažeidimus, t.y. į bylos nagrinėjimą neįtraukė notaro, tvirtinusio ginčijamus sandorius, bylą išnagrinėjo dalyvaujant ne visiems proceso dalyviams, nors visų byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas buvo pripažintas būtinus ir pan.

142Pastebėtina, kad ieškovė visus sandorius ginčijo būtent actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas taikomas, kai nustatomas šios jo taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias visų nurodytų sąlygų buvimą. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015 ir kt. ).

143Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš actio Pauliana instituto taikymo būtinųjų sąlygų yra ta, kad kreditorius, kuris siekia nuginčyti sandorius actio Pauliana pagrindu, turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į vieną iš sandorio šalių. Taigi actio Pauliana pagrindu nagrinėjamu atveju ieškovė galėjo ginčyti tik atsakovų D. Ž., Z. Ž. ir R. Ž. sudarytus dovanojimo sandoriams, kadangi ieškovė AB SEB bankas yra D. Ž. ir Z. Ž. kreditorė, tačiau tai nedraudžia ieškovei reikšti reikalavimų dėl tolesnių turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, siekiant sugrąžinti į atsakovų D. ir Z. Ž. turto masę neteisėtai perleistą turtą vindikacijos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010).

144Sisteminė CK 1.80 straipsnio 2–4 dalių, 6.145 ir 6.153 bei 4.96 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent CK 4.96 straipsnis taikomas tais atvejais, kai ginčo objektu esantis daiktas yra perleistas trečiajam asmeniui, kurio su buvusiu daikto savininku nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. kai nurodyti asmenys nėra sandorio, kuriuo perleistas tas daiktas, šalys. Tik tuo atveju, jeigu daiktas nėra perleistas pagal kitą sandorį trečiajam asmeniui, tiesioginio sandorio šalių ginčas dėl teisės į daiktą sprendžiamas pagal sandorių negaliojimą ir sandorių negaliojimo pasekmes reglamentuojančias teisės normas (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 6.145–6.152 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2007). Taigi turto išreikalavimo iš trečiųjų asmenų, įgijusių ginčo turtą pagal pirkimo–pardavimo sandorius, klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant daiktinės, o ne prievolių teisės normas. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti 2011 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011.

145Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog būtent teismo pareiga yra tinkamai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog tik bylą nagrinėjantis teismas galutinai išsiaiškina ginčo esmę, šalių suformuotus reikalavimus, o išnagrinėjęs ginčą sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas, nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas teisingas ginčo teisinis kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, vertindamas visų atsakovo sudarytų sandorių galiojimą tik actio Pauliana pagrindu, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir pritaikė netinkamą teisinį reglamentavimą, kas gali būti ištaisyta apeliacinės instancijos teismo.

146Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį nekilnojamasis daiktas gali būti išreikalautas tik iš nesąžiningo įgijėjo, o tuo atveju, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, – ir iš sąžiningo įgijėjo. Pažymėtina, kad šiuo atveju, nustatant atsakovų K. R., R. R., B. S., D. D., S. P., G. A., V. D. ir UAB „Jūrasmiltė“ sąžiningumą ar nesąžiningumą, netaikytinos CK 6.67 straipsnio normos, kuriose įtvirtintos kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos. Trečiųjų asmenų sąžiningumas preziumuojamas, t.y. įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningu arba kaltu, tačiau kreditorius gali įrodyti aplinkybes, paneigiančias šią prezumpciją. Taigi nagrinėjamu atveju aplinkybės, nurodytos CK 6.67 straipsnyje, tretiesiems asmenims gali būti taikomos kaip sąžiningumo matas, bet ne kaip išankstinis teisinis vertinimas, lemiantis įrodinėjimo naštos paskirstymą.

147Atsakovai savo teises gina, remdamiesi sąžiningo įgijėjo institutu (CK 1.80 str. 4 d., 6.153 str.); teigia, kad sąžiningai įgijo turtą, buvusį pripažintų negaliojančiais sandorių dalyku, todėl šis negali būti iš jų išreikalautas. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 str. 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.80 str. 4 d.). Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Tokia aplinkybė byloje nėra nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimt civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014). Tuo tarpu iš nesąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas išreikalaujamas visais atvejais (CK 4.95 str.) Taigi pirmiausia spręstina, ar nekilnojamojo turto įgijėjai buvo sąžiningi, o pasitvirtinus šiai aplinkybei, spręstina, ar taikytinos įstatyme numatytos išimtys, kuomet nekilnojamasis turtas galėtų būti išreikalaujamas ir iš sąžiningo įgijėjo.

148Dėl sandorio šalių sąžiningumo

149Turto įgijėjo sąžiningumą ar nesąžiningumą lemiančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje byloje nustatomos individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, teisinių santykių šalių padėtį, elgesį ir kt. Sprendžiant dėl turto įgijėjo sąžiningumo visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimt civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2013).

150Pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovų nesąžiningumo, iš esmės akcentavo tai, kad atsakovai turtą įsigijo mažesne nei rinkos kaina, kad atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais, kad sandorių sudarymo metu vyko teisminis ginčas dėl nekilnojamojo turto. Be to, nurodė, kad atsakovai turi tam tikrų sąsajų su laiduotojais ar jų sūnumis. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo su šiais pirmos instancijos teismo argumentais nesutikti.

151Šalių sudarytai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai įstatymas nustato privalomą notarinę formą, tokia sutartis registruojama viešajame registre. Tokius reikalavimus atitinkančiai pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nustatoma atitinkama atsiskaitymo tvarka – pirkėjas daikto kainą sutarties pasirašymo metu turi sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre. Laikantis šios įstatymo nuostatos galima išvengti sutarties šalių ginčų ir abejonių dėl to, ar nekilnojamojo daikto kaina buvo sumokėta ar ne. Nors ir sutiktina, kad įstatymas nedraudžia piniginių prievolių vykdyti grynaisiais pinigais (CK 6.344 str. 4 d.), tačiau negalima būtų nepritarti ir pirmos instancijos teismo pozicijai, kad toks kainos mokėjimo būdas įprastai sudaro palankesnes prielaidas jų nuslėpimui nuo trečiųjų asmenų. Pastebėtina, kad pastarasis būdas ir kasacinio teismo teisminėje praktikoje pripažįstamas rizikingu ir laikomas viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl asmenų nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2013).

152Be to, pritartina pirmos instancijos teismui, kad šalių nesąžiningumą nagrinėjamu atveju patvirtina ir ta aplinkybė, kad ginčo sutartimis parduodami nekilnojamojo turto objektai buvo parduodami mažesnėmis nei rinkos kainomis. Nors civilinėje teisėje ir galioja sutarties laisvės principas, pagal kurį sutarties šalys gali laisvai susitarti dėl sutarties sąlygų, įskaitant ir dėl sutarties kainos (CK 6.156 str.), tačiau ši aplinkybė dėl sandorių vertės kitų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, vertinant atsakovų sąžiningumą, taip pat tampa reikšminga. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad negalima pirkėjo laikyti sąžiningu, jeigu jis įgijęs turtą daug mažesne negu rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2002; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005; kt.).

153Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

154Pirmos instancijos teismas, neturėdamas jokių kitų objektyvių įrodymų, nagrinėjamu atveju, nustatinėdamas ginčo turto rinkos vertę, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų į bylą pateiktos UAB „Ober - haus” konsultacijos dėl nekilnojamojo turto kainos yra netinkamos objektyviai ir teisingai nustatyti parduodamo turto kainą, kadangi vertinimas nebuvo atliktas remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimais, o buvo tik pateikta UAB „Ober - haus“ darbuotojo konsultacija dėl galimos turto kainos. Pažymėtina, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Akivaizdu, kad atsakovų pateiktos turto vertintojo konsultacijos neatitinka minėtų reikalavimų, nes jose neatskleista esminė informacija: sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta; vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai; vertinamo turto aprašymas. Nėra aišku, kokiais duomenimis vertintojas vadovavosi nustatydamas nekilnojamojo turto vertę. Nors Nekilnojamojo turto registre nurodytos vidutinės turto rinkos vertės, ir yra nustatytos masinio vertinimo būdu, tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesant kitų objektyvesnių įrodymų, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent jomis.

155Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad nors ginčo nekilnojamasis turtas nuo 2009-10- 27 iki 2011-12-02 keliavo iš vienų savininkų pas kitus pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu, tačiau, nepaisant jokių rinkos pokyčių, ji buvo parduodamas vis už lygiai tokią pat kainą, kas taip pat kelia abejonių dėl kainos realumo ir patvirtina aplinkybę dėl atsakovų veiksmų bendrumo. Pavyzdžiui, R. Ž. 2009-10-27 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4084 0,0557 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ), esančius ( - ), už 250 002 Lt pardavė atsakovei K. R., kuri 2010-08-12 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. K1ES-10651 minėtą nekilnojamąjį turtą už tą pačią sumą perpardavė V. D., o V. D. 2011-12-02 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. K1ES-14625 analogišką nekilnojamąjį turtą pardavė B. S. vėlgi už jau minėtą 250 002 Lt sumą.

156Abejones dėl atsakovų nesąžiningumo susistiprina ir ta aplinkybė, kad sandoriai tarp UAB „Jūrasmiltė“ ir G. A. dėl pastatų pirkimo–pardavimo, tarp K. R. ir S. P. dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo, tarp K. R. ir V. D. dėl žemės sklypo ir pastato dalių pirkimo–pardavimo, tarp V. D. ir B. S. dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, poilsio pastatą pirkimo–pardavimo, tarp R. R. ir D. D. dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą perleidimo, buvo sudaryti jau vykstant teisminiam ginčui bylos sustabdymo laikotarpiu. Nors ginčo sandorių sudarymo metu laikinosios apsaugos priemonės ginčo turtui ir nebuvo taikytos, tačiau VĮ Registrų centro duomenys apie tai, kad turtui anksčiau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovams, iš kurių daugelis buvo verslininkai, turėjo sukelti abejonių, priverčiančių pasidomėti teisminių ginčų, kurių procese anksčiau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, baigtimi. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, jeigu turto įgijėjai būtų buvę sąžiningi, tai jiems įtarimą turėjo kelti ir ta aplinkybė, kad dėl jų perkamo turto paskutiniu laikotarpiu buvo sudaryta eilė sandorių, kurių pagrindu turtas vis keliavo pas kitus savininkus. Pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2009-03-12 iki 2011-12-02 0,0557 ha žemės sklypą unikalus nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ) , pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ), valdė net keturi savininkai. Pažymėtina, kad sąžiningu gali būti laikomas tik tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai. Tai, kad daugelis atsakovų turtą pirko verslo tikslais, tik sustiprina reikalavimą sandorio šaliai pasidomėti ne tik kita sandorio šalimi, bet ir perkamu turtu.

157Taip pat, vertinant įgijėjų sąžiningumą, būtina atsižvelgti ir į ginčo sandoriuose dalyvavusių atsakovių UAB „Jūrasmiltė“, R. R. ir K. R., kurioms R. Ž., gavęs turtą neatlygintinių sutarčių pagrindu, praėjus labai trumpam laiko tarpui, perleido visą įgytą turtą, ryšius su D. ir Z. Ž. ir jų sūnumis. UAB „Jūrasmiltė“ akcininku nuo 2007-01-29 iki 2009-07-14 buvo UAB „Vakarų autocentras“. Laikotarpiu nuo 2007-01-29 iki 2009-10-30 UAB „Jūrasmiltė“ direktoriumi buvo D. Ž. (laiduotojų pagal kreditavimo sutartį sūnus bei R. Ž. brolis ir UAB „Vakarų autocentras“ direktorius laikotarpiu nuo 2001-11-30 iki 2009-12-14). Be to, kaip patvirtina išrašas iš Juridinių asmenų registro, ir atsakovė R. R. kurį laiką buvo įmonės UAB „Jūrasmiltė“ akcininkė (1 T., b.l.191-197). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovas D. Ž. 20,3900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), įgijo iš R. R., tačiau po ginčijamų dovanojimo bei pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, šis nekilnojamasis turtas vėl nuosavybės teise grįžo atsakovei R. R. (1 T., b.l. 175-177). Taigi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad atsakovė R. R. yra susijusi su Ž. šeima, šie asmenys kartu vystė verslą, dar iki ginčo sandorių sudarymo juos siejo tarpusavio finansinės sutartys, dėl to atsakovė R. R., vertinant bylos aplinkybių visetą, negali būti laikoma sąžininga įgijėja. Atsakovės K. R. sąžiningumu verčia abejoti tai, kad ji yra R. R. dukra, kad nuo 2008-11-26 iki 2009-02-26 dirbo įmonėje UAB „Vakarų autocentras“ (2 T., b.l. 97-98), be to, ji ir yra atsakovo D. Ž. sūnaus D. Ž. dukros G. Ž. motina (2 T., b.l. 90, 92), kas suponuoja išvadą, kad ir ji buvo pažįstama su atsakovais D. ir Z. Ž. ir jų sūnumis. Tokie ryšiai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, padidina nesąžiningumo kreditoriaus atžvilgiu galimybes, nes sudaro sąlygas jais susijusių asmenų bendrai veiklai ir tarpusavio pasitikėjimui. Tai sukuria prielaidas tarpusavyje keistis neviešintina informacija, tokia kaip asmens finansinė padėtis, kylančios šio pobūdžio problemos ir jų sprendimo būdai. Dėl to faktas, kad ginčo sandorį sudarę asmenys, susiję tam tikrais ryšiais, gali būti vertinamas kaip vienas sandorio šalių nesąžiningumo požymių.

158Sutiktina, kad tam tikras pavienis veiksmas, pavyzdžiui, turto įsigijimas mažesne nei rinkos kain, savaime negalėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje atsakovų nesąžiningumas buvo konstatuotas vertinant jų atliktų veiksmų ir aplinkybių visumą, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, ir sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti atsakovų nesąžiningumą.

159Kaip jau buvo minėta, konstatavus atsakovų nesąžiningumą, nekilnojamasis daiktas iš nesąžiningo įgijėjo išreikalaujamas visais atvejais (CK 4.95 str.), todėl spręstinas restitucijos taikymo klausimas.

160Dėl restitucijos taikymo

161Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80 str. 2 d.). Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Taigi teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005; 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2006; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

162Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokių kliūčių ginčo turtą grąžinti jo savininkams atsakovams D. ir Z. Ž., kitiems atsakovams, iš kurių paimamas turtas, grąžinant jų už nekilnojamąjį turtą sumokėtas pinigų sumas iš pirmo pardavimo sandorį sudariusio atsakovo R. Ž..

163Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-03-12 dovanojimo sutartimi Nr. K1ES-2856 atsakovai Z. Ž. ir D. Ž. padovanojo atsakovui R. Ž. 11/100 dalių pastato-paslaugų patalpos, unikalus nr. ( - ), esančio ( - ) (3 T., b.l. 11-13). R. Ž. 2009-10-30 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 4139 (2 T., b.l. 169-172) pardavė atsakovei UAB „Jūrasmiltė“ 11/100 dalių pastato-paslaugų patalpos, unikalus nr. ( - ), esančio ( - ), už 57 924 Eur (200 000 Lt). UAB „Jūrasmiltė“ šį nekilnojamąjį turtą 2010-08-25 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. K1ES-10939 (2 T., b.l. 169-175) už tą pačią 57 924 Eur (200 000 Lt) sumą pardavė atsakovui G. A..

164Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-03-12 sutartimi Nr. K1ES-2859 atsakovai Z. Ž. ir D. Ž. padovanojo atsakovui R. Ž. 0,0557 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ), esančius ( - ) (3 T., b.l. 14-16). Visą minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovas R. Ž. 2009-10-27 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4084 už 72 405,58 Eur (250 002 Lt) pardavė atsakovei K. R. (2 T., b.l. 145-147), kuri 2010-08-12 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. K1ES-10651 minėtą nekilnojamąjį turtą už tą pačią sumą perpardavė V. D. (4 T., b.l. 28-36). Atsakovas V. D. 2011-12-02 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. K1ES-14625 0,0557 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ), pardavė B. S. už jau minėtą 72 405,58 Eur (250 002 Lt) sumą (3T., b.l. 163-168). Nors atsakovas B. S. ir tvirtina, kad 2011-12-02 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. K1ES-14625 įsigyti poilsio pastatai, kurių unikalūs Nr. ( - ) ir ( - ), yra demontuoti ir vietoj jų yra pastatytas gyvenamasis namas, tačiau iš aktualių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad abu minėti poilsio pastatai vis dar yra įregistruoti, o jų vidutinės rinkos vertės 2011-12-01 buvo 22 069 Eur ir 21 750 Eur.

165Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad 2009-03-12 sutartimi Nr. K1ES-2867 atsakovai D. Ž. ir Z. Ž. padovanojo atsakovui R. Ž. 1,6000 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ) (3 T., b.l. 7-8); 2009-03-12 sutartimi Nr. K1ES-2865 atsakovai D. Ž. ir Z. Ž. padovanojo atsakovui R. Ž. 20,3900 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ) (3 T., b.l. 9-10). Atsakovas R. Ž. minėtą nekilnojamąjį turtą 2009-10-28 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4095 (2 T., b.l. 121- 123) ir 2009-10-28 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4094 (2 T., b.l. 157-159) už 36 202,50 Eur (125 000 Lt) pardavė atsakovei R. R., R. R. 2012-02-20 dovanojimo sutartimi Nr. 539 minėtą turtą padovanojo savo dukrai K. R., kuri 2013-03-04 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1ES-1792 visą minėtą neatlygintinai iš atsakovės R. R. gautą turtą pardavė už 36 202,50 Eur (125 000 Lt) atsakovui S. P. (3 T., b.l. 152-162).

166Esant nurodytoms aplinkybės, 11/100 dalių pastato-paslaugų patalpos, unikalus nr. ( - ), esančio ( - ), grąžintinas atsakovams D. Ž. ir Z. Ž., o iš R. Ž. atsakovui G. A., priteistini 57 924 Eur (200 000 Lt), kuriuos atsakovas buvo sumokėjęs pripažintos negaliojančia 2010-08-25 pirkimo pardavimo sutarties Nr. K1ES-10939 pagrindu. Taip pat atsakovams D. Ž. ir Z. Ž. grąžintinas 1,6000 ha žemės sklypas, unikalus nr. ( - ), esantis ( - ), ir 20,3900 ha žemės sklypas, unikalus nr. ( - ), esantis ( - ), o iš atsakovo R. Ž. priteistina atsakovei R. R. 36 202,50 Eur (125 000 Lt), kuriuos jis gavo pripažintų negaliojančiomis 2009-10-28 pirkimo – pardavimo sutarčių Nr. 4095 ir Nr. 4094 pagrindu. Taip pat iš atsakovės K. R. priteistina 36 202,50 Eur (125 000 Lt), kuriuos ji nepagrįstai gavo 2013-03-04 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1ES-1792, kuri buvo pripažinta negaliojančia, pagrindu, atsakovams S. P. ir D. P.. Nors atsakovas B. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad pastatai – poilsio pastatai, kurių unikalūs Nr. ( - ) ir ( - ), yra demontuoti ir vietoj jų yra pastatytas naujas gyvenamasis namas, tačiau šis apeliantų argumentas neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų, pagal kuriuos minėti pastatai nėra nugriauti ar išregistruoti, o dėl neva pastatyto gyvenamojo namo, tai šio pastato nei inventorizacija, nei teisinė registracija minėtame žemės sklype nėra atlikta. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti. Tokiu būdu šie apeliantų argumentai atmestini ir taikytina restitucija natūra atsakovams Z. ir D. Ž. grąžinant minėtus poilsio pastatus kartu su 0,0557 ha žemės sklypu, unikalus nr. ( - ), o iš R. Ž. atsakovams B. S. ir V. S. priteistina 72 405,58 Eur (250 002 Lt), kuriuos jie buvo sumokėję pripažintos negaliojančia 2011-12-02 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. K1ES-14625 pagrindu.

167Vertinant apeliantų argumentą, kad Actio Pauliana atveju kreditorius gali reikalauti grąžinti skolininkui turtą tik tos vertės, kokia yra skola, o restitucija negali būti didesnė už skolos dydį, pažymėtina, kad į bylą nepateikus jokių objektyvių duomenų apie restitucijos pagrindu grąžintino nekilnojamojo turto rinkos vertę, be to, pripažinus, kad sandoriai, kuriais buvo perleista nuosavybė į 1,8800 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ), ir 2,3000 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ), be teisinio pagrindo pirmos instancijos teismo buvo pripažinti negaliojančiais ir šių žemės sklypų atsakovams negrąžinus, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju restitucijos pagrindu atsakovams D. ir Z. Ž. grąžintino turto vertė viršija atsakovų skolos ieškovei AB SEB bankui dydį. Taip pat atkreiptinas dėmesys į atsakovų, apeliaciniuose skunduose, pateikusių šį argumentą, pozicijos nenuoseklumą. Nors apeliantai ir tvirtina, kad jie turtą įsigijo rinkos kainomis, tačiau, pasisakydami dėl restitucijos taikymo šiuo aspektu, nurodo ženkliai didesnes kainas už tas, kuriomis turtą patys įsigijo.

168Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

169Atsakovas B. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė notaro, tvirtinusio ginčo sandorius. Apelianto teigimu, notaras būtų galėjęs paaiškinti aplinkybes susijusias su atsiskaitymu ir pirkto nekilnojamojo turto kaina. Teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo sutikti, kad su apeliantu, kad pirmos instancijos teismas neįtraukdamas ginčo sandorius tvirtinusio notaro kaip nors pažeidė apelianto ar kitų atsakovų teises. Pastebėtina, kad visi atsakovai už turtą atsiskaitė grynais pinigais, pinigai į notaro sąskaitą nebuvo mokami, todėl darytina išvada, kad notaras nebūtų galėjęs nurodyti jokių šiam nagrinėjamam ginčui svarbių aplinkybių, susijusių su apmokėjimu už pirktą nekilnojamąjį turtą. Be to, notaro įtraukimas į bylą nagrinėjamu atveju nebuvo ir būtinas, kadangi šioje byloje priimtas procesinis sprendimas neturės jokios įtakos notaro teisėms ir pareigoms.

170Atsakovai B. S., D. D. ir G. A. apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas ieškiniams, reiškiamiems actio Pauliana pagrindu. Konstatavus, kad atsakovų B. S., G. A., K. R., R. R., V. D., S. P., UAB „Jūrasmiltė“ ir R. Ž. sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais ne actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), iš apeliantų argumentas netenka reikšmės.

171Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų nagrinėjamo bylos kontekste neanalizuoja. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

172Dėl bylos procesinės baigties

173Nurodytų argumentų kontekste konstatuotina, kad yra pagrindas dėl netinkamai pritaikytų materialiosios teisės normų, susijusių su sutuoktinio, davusio sutikimą sudaryti laidavimo sutartį, atsakomybėmis apimtimi, ir nukrypimo šiuo klausimu nuo teismų praktikos, iš dalies tenkinti atsakovų Z. ir D. Ž., atsakovių K. R. ir R. R. bei atsakovų S. P. ir D. P. apeliacinius skundus dalyje dėl sandorių, kurie buvo sudaryti dėl į 1,8800 ha žemės sklypo, unikalus nr. ( - ), esančio ( - ), ir 2,3000 ha žemės sklypo, unikalus nr. ( - ), esančio ( - ), nuosavybės teisių perleidimo, ir visiškai tenkinti atsakovo D. D. apeliacinį skundą, kuriuo buvo ginčijamas 2010-08-26 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. K1ES-10980, sudarytos tarp R. R. ir D. D. dėl 1,8800 ha žemės sklypo, unikalus nr. ( - ), esančio ( - ), pripažinimas negaliojančia.

174Be to, pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas ir dalyje dėl restitucijos taikymo, nurodant, kad restitucija yra taikoma natūra, atsakovams D. Ž. ir Z. Ž., grąžinant visą turtą, perleistą dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutarčių, kurios buvo pripažintos negaliojančiomis, pagrindu. Iš atsakovo R. Ž. atsakovams G. A., B. S. ir V. S. bei R. R. priteistinos pinigų sumos, kurias jie buvo sumokėję už pritaikius restituciją atsakovams D. ir Z. Ž. grąžintiną nekilnojamąjį turtą: R. R. priteistina 36 202,50 Eur (125 000 Lt), atsakovui G. A., priteistini 57 924 Eur (200 000 Lt), o atsakovams B. S. ir V. S. priteistina 72 405,58 Eur (250 002 Lt). Be to, iš atsakovės K. R. priteistina atsakovams S. P. ir D. P. 36 202,50 Eur (125 000 Lt), kuriuo atsakovė nepagrįstai buvo gavusi 2013-03-04 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1ES-1792 pagrindu.

175Kitoje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

176Dėl bylinėjimosi išlaidų

177Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

178Atsakovo D. D. apeliacinį skundą, nors ir ne jo skunde nurodytais motyvais, tenkinus, atsakovui D. D. iš ieškovės AB SEB bankas priteistina 41 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (7 T., b.l. 43).

179Atsakovai Z. ir D. Ž. apeliacinį skundą pateikė iš esmės tik dėl tos pirmos instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas priešieškinis. Atsakovų priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2008-09-24 laidavimo sutartį Nr. 04/080290 ir Z. Ž. patvirtinimą, sutikimą ir įsipareigojimą laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti kaip bendrą prievolę, tenkintas nebuvo. Šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu yra tik išaiškinama sutuoktinio, davusio sutikimą sudaryti laidavimo sutartį, atsakomybės apimtis. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, netenkintas.

180Kiti atsakovai įrodymų, patvirtinančių išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

181Dėl bylinėjimosi išlaidų

182Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

183Atsakovo D. D. apeliacinį skundą, nors ir ne jo skunde nurodytais motyvais, tenkinus, atsakovui D. D. iš ieškovės AB SEB bankas priteistina 41 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (7 T., b.l. 43).

184Atsakovai Z. ir D. Ž. apeliacinį skundą pateikė iš esmės tik dėl tos pirmos instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas priešieškinis. Atsakovų priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2008-09-24 laidavimo sutartį Nr. 04/080290 ir Z. Ž. patvirtinimą, sutikimą ir įsipareigojimą laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti kaip bendrą prievolę, tenkintas nebuvo. Šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu yra tik išaiškinama sutuoktinio, davusio sutikimą sudaryti laidavimo sutartį, atsakomybės apimtis. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, netenkintas.

185Kiti atsakovai įrodymų, patvirtinančių išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

186Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

187Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti, jį išdėstyti taip:

188„ Ieškinį tenkinti iš dalies.

189Priteisti ieškovei AB SEB bankas, įm. k. 112021238, iš atsakovo D. Ž., a. k. ( - ) subsidiariai su atsakove Z. Ž., a.k. ( - ) 240 374,25 EUR (829 964,20 Lt) skolos ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2010 m. kovo 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

190Pripažinti negaliojančia 2009-03-12 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2856, sudarytą tarp D. Ž., a. k. ( - ) Z. Ž., a. k. ( - ) ir R. Ž., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 11/100 dalių pastato-paslaugų patalpos, unikalus nr. ( - ), esančio ( - ), perleidimo.

191Pripažinti negaliojančia 2009-03-12 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2865, sudarytą tarp D. Ž., a. k. ( - ) Z. Ž., a. k. ( - ) ir R. Ž., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 20,3900 ha žemės sklypo, unikalus nr. ( - ), esančio ( - ), perleidimo.

192Pripažinti negaliojančia 2009-03-12 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2867, sudarytą tarp D. Ž., a. k. ( - ) Z. Ž., a. k. ( - ) ir R. Ž., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 1,6000 ha žemės sklypo, unikalus nr. ( - ), esančio ( - ), perleidimo.

193Pripažinti negaliojančia 2009-03-12 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2859, sudarytą tarp D. Ž., a. k. ( - ) Z. Ž., a. k. ( - ) ir R. Ž., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 0,0557 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ), esančių ( - ), perleidimo.

194Pripažinti negaliojančia 2009-10-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4139, sudarytą tarp R. Ž., a. k. ( - ) ir UAB „Jūrasmiltė“, įm. k. 140944670, dėl nuosavybės teisių į 11/100 dalių pastato-paslaugų patalpos, unikalus nr. ( - ), esančio ( - ), perleidimo.

195Pripažinti negaliojančia 2009-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4094, sudarytą tarp R. Ž., a.k. ( - ) ir R. R., a.k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 20,3900 ha žemės sklypo, unikalus nr. ( - ), esančio ( - ), perleidimo.

196Pripažinti negaliojančia 2009-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4095, sudarytą taip R. Ž., a. k. ( - ) ir R. R., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 1,6000 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ), perleidimo.

197Pripažinti negaliojančia 2009-10-27 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4084, sudarytą tarp R. Ž., a. k. ( - ) ir K. R., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 0,0557 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ) ( - ), perleidimo.

198Pripažinti negaliojančia 2009-10-30 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4139, sudarytą tarp R. Ž., a. k. ( - ) ir UAB „Jūrasmiltė“, įm. k. 140944670, dėl nuosavybės teisių į 11/100 dalių pastato-paslaugų patalpos, unikalus nr. ( - ), esančio ( - ), perleidimo.

199Pripažinti negaliojančia 2010-08-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1ES-10939, sudarytą tarp UAB „Jūrasmiltė“, įm. k. 140944670, ir G. A., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 11/100 dalių pastato-paslaugų patalpos, unikalus nr. ( - ), esančio ( - ), perleidimo.

200Pripažinti negaliojančia 2012-02-20 dovanojimo sutartį Nr. 539, sudarytą tarp R. R., a. k. ( - ) ir K. R., a. k. ( - ) dėl nuosavybės 20,3900 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ), 1,6000 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ), perleidimo.

201Pripažinti negaliojančia 2013-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1ES-1792, sudarytą tarp K. R., a. k. ( - ) ir S. P., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 20,3900 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ), 1,6000 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ), perleidimo.

202Pripažinti negaliojančia 2010-08-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1ES-10651, sudarytą tarp K. R., a.k. ( - ) ir V. D., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 0,0557 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ), esančių ( - ), perleidimo.

203Pripažinti negaliojančia 2011-12-02 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1ES-14625, sudarytą tarp V. D., a.k. ( - ) ir B. S., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 0,0557 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ), pastatą-poilsio pastatą, unikalus nr. ( - ), esančių ( - ), perleidimo.

204Ieškinį dalyje dėl 2009-03-12 dovanojimo sutarties Nr. K1ES-2870, sudarytos tarp D. Ž., a. k. ( - ) Z. Ž., a. k. ( - ) ir R. Ž., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 1,8800 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ), perleidimo; 2009-03-12 dovanojimo sutarties Nr. K1ES-2873, sudarytos tarp D. Ž., a. k. ( - ) Z. Ž., a. k. ( - ) ir R. Ž., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 2,3000 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ), perleidimo; 2009-10-28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4081, sudarytos tarp R. Ž., a. k. ( - ) ir R. R., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 1,8800 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ), perleidimo; 2009-10-28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4078, sudarytos taip R. Ž., a. k. ( - ) ir R. R., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 2.3000 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ), perleidimo; 2010-08-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1ES-10980, sudarytos tarp R. R., a. k. ( - ) ir D. D., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 1,8800 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ), perleidimo; 2012-02-20 dovanojimo sutarties Nr. 539, sudarytos tarp R. R., a. k. ( - ) ir K. R., a. k. ( - ) dalies dėl nuosavybės teisių į 2.3000 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ) perleidimo; 2013-03-04 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1ES-1792, sudarytos tarp K. R., a. k. ( - ) ir S. P., a. k. ( - ) dėl nuosavybės teisių į 2.3000 ha žemės sklypą, unikalus nr. ( - ), esantį ( - ) perleidimo pripažinimo negaliojančiomis atmesti.

205Taikyti restituciją natūra, atsakovams D. Ž., a. k. ( - ) Z. Ž., a. k. ( - ) grąžinant visą turtą, perleistą dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutarčių, kurios buvo pripažintos negaliojančiomis, pagrindu.

206Iš atsakovo R. Ž., a. k. ( - ) priteisti atsakovui G. A., a. k. ( - ) 57 924 Eur (200 000 Lt).

207Iš atsakovo R. Ž., a. k. ( - ) priteisti atsakovei R. R., a.k. ( - ) 36 202,50 Eur (125 000 Lt).

208Iš atsakovės K. R., a. k. ( - ) priteisti atsakovui S. P., a. k. ( - ), ir D. P., a.k. ( - ) 36 202,50 Eur (125 000 Lt).

209Iš atsakovo R. Ž., a. k. ( - ) atsakovams B. S., a.k. ( - ) ir V. S., a.k. ( - ) priteisti 72 405,58 Eur (250 002 Lt).

210Priešieškinį atmesti.“

211Atsakovui D. D. (a.k. ( - ) iš ieškovės AB SEB bankas, įm. k. 112021238, 41 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 4. Nurodė, kad 2008-09-24 tarp UAB „Vakarų autocentras“, atstovaujamo... 5. Ieškovė ne tik prašė priteisti egzistuojantį įsiskolinimą iš... 6. Nuosavybės teisės į laiduotojams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t.... 7. -... 8. 11/100 dalis pastato, kurio unikalus numeris ( - ), esančio ( - );... 9. -... 10. 20,3900 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ), esančio... 11. ( - );... 12. -... 13. 1,6000 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ), esančio... 14. ( - );... 15. -... 16. 2,3000 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ), esančio... 17. ( - );... 18. -... 19. žemės sklypo su statiniais: žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ),... 20. -... 21. 1,8800 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), buvo... 22. Laiduotojai neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir jokio... 23. Be to, ieškovė tvirtino, kad negalioja ir atlygintinės turto perleidimo... 24. Ieškovė tvirtino, kad negalioja ir šio teismo proceso metu sudarytos... 25. 2010-08-25 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-10939, sudaryta tarp UAB... 26. 2012-02-20 dovanojimo sutartis Nr. 539, sudaryta tarp R. R., ir K. R., dėl... 27. 2013-03-04 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-1792, sudaryta tarp K. R. ir S.... 28. 2010-08-12 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-10651, sudaryta tarp K. R. ir V.... 29. 2011-12-02 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-14625, sudaryta tarp V. D. ir B.... 30. 2010-08-26 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. K1ES-10980, sudaryta tarp R. R. ir D.... 31. Pažymėjo, kad ginčo sutarčių sudarymo metu vyko teisminis ginčas dėl... 32. Atsakovai D. Ž. ir Z. Ž. pareiškė priešieškinį, kuriuo CK 1.90 ir 1.91... 33. Atsakovai tvirtino, kad prieš pasirašant 2008-09-24 laidavimo sutartį Nr.... 34. Ieškovė AB SEB bankas su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad per visą... 35. Atsakovai UAB „Jūrasmiltė“, R. Ž., R. R., K. R., G. A., S. P., D. P., V.... 36. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 37. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį... 38. Įvertinęs ieškovės reikalavimo dėl 829 964,20 Lt priteisimo solidariai iš... 39. Kadangi ieškovė AB SEB bankas pagrindė savo reikalavimą dėl skolos... 40. Teismas nustatė, kad atsakovų laiduotojų turtas buvo dovanotas sūnui R. Ž.... 41. Taip pat pirmos instancijos teismas nustatė, kad R. Ž. visą dovanojimo... 42. Be to, teismas nustatė, kad šios bylos sustabdymo metu 2010-08-25 buvo... 43. Nurodytų argumentų pagrindu pirmos instancijos teismas sprendė, kad... 44. Įvertinęs tai, kad D. Ž. buvo vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas,... 45. Pirmos instancijos teismas, pažymėdamas, kad tik pripažinus sandorius... 46. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 47. Atsakovai D. Ž. ir Z. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos... 48. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu... 49. 1. Nors atsakovai buvo pareiškę priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti... 50. 2. Pirmos instancijos teismas, priteisdamas iš D. Ž. ir Z. Ž. skolą... 51. 3. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime abu atsakovus vertino... 52. 4. Pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir dalyje, kuria buvo... 53. 5. Pirmos instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad sandorių... 54. Atsakovas B. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 55. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu... 56. 1. Pripažindamas ginčo pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, pirmos... 57. 2. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sandorio šalys... 58. 3. Pirmos instancijos teismo išvada dėl apelianto įsigyto turto neva už... 59. 4. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad nei apeliantas, nei V. D.... 60. 5. Ginčijamos sutarties pagrindu turtą įsigijusio apelianto nesąžiningumas... 61. 6. Net ir panaikinus ginčijamą sandorį, pirmos instancijos teismas... 62. 7. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sandorio pripažinimas... 63. 8. Nors ir buvo prašoma taikyti ieškinio senatį, tačiau pirmos instancijos... 64. Atsakovas G. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos... 65. Pateikia šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:... 66. 1. Pirmos instancijos teismas, visiškai netyręs ginčijamo sandorio sudarymo... 67. 2. Nepagrįstas ir pirmos instancijos teismo teiginys, kad ginčo turtas buvo... 68. 3. Nepagrįsta ir teismo išvada, jog apeliantas buvo nesąžiningas, nes... 69. 4. Net ir pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, nepagrįstu turėtų... 70. 5. Pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio senaties... 71. Atsakovas D. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 72. Pateikia šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:... 73. 1. Ieškovė neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų, todėl pirmos... 74. 2. Ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi... 75. 3. Actio Pauliana atveju kreditorius gali reikalauti grąžinti skolininkui... 76. Atsakovės R. R. ir K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 77. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu... 78. 1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino aukščiau... 79. 2. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai apeliantes pripažino... 80. Atsakovė UAB „Jūrasmiltė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 81. Atsakovai S. P. ir D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 82. Pateikia šiuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:... 83. 1. Restitucija nagrinėjamu atveju galėjo būti taikoma tik atsakovų D. Ž.,... 84. 2. Turto įgijėjams esant sąžiningiems, turto įgijimo sandoris vindikaciniu... 85. 3. Ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo jokių objektyvių galimybių... 86. Atsakovas D. D. atsiliepime į atsakovų D. Ž. ir Z. Ž. bei atsakovų S. P.... 87. Atsakovas B. S. atsiliepime į atsakovų S. ir D. P., D. D., K. R. ir R. R., D.... 88. Atsakovai D. Ž. ir Z. Ž. atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus... 89. Pateikia esminius argumentus:... 90. 1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai panaikino ir tuos sandorius, kuriais... 91. 2. Ieškovė, reikšdama ieškinį, visus savo reikalavimus grindė CK 6.66... 92. 3. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai B. S., V. S., S. P., D. P., V.... 93. 4. Sutiktina su apeliacinių skundu argumentu, kad pirmos instancijos teismas,... 94. 5. Pirmos instancijos teismas panaikino ir sandorius, kuriais buvo perleistas... 95. Ieškovė AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad su... 96. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atsakovų Danieliaus ir Z. Ž.... 97. 1. Atsakovų reikalavimas pripažinti atsakovės Z. Ž. laidavimą... 98. 2. Laiduotojų įsipareigojimai bankui negali būti laikomi tik formaliais ar... 99. 3. Pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir atmetė atsakovų... 100. 4. Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmos instancijos... 101. 5. Prie bylos medžiagos neturėtų būti prijungti atsakovų su apeliaciniu... 102. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atsakovų B. ir V. S. apeliaciniu skundu... 103. 1. Nepagrįstas apeliantų argumentas, jog pirmos instancijos teismas... 104. 2. Negalima sutikti ir su apeliantų teiginiu, kad, pritaikius restituciją... 105. 3. Nepagrįstas ir apeliantų argumentas, kad į bylą trečiuoju asmeniu... 106. 4. Bankas nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi ieškinio senaties... 107. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atsakovo G. A. apeliaciniu skundu... 108. 1. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad jis neturi jokio ryšio su... 109. 2. Apelianto užimamos pareigos, patirtis ir žinios apie investicijas įgalino... 110. 3. Pagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantas turtą įsigijo... 111. 4. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas... 112. Atsiliepdama į atsakovų R. R., K. R., UAB „Jūrasmiltė“, S. ir D. P. bei... 113. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 114. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 115. Dėl naujų rašytinių įrodymo prijungimo prie bylos... 116. Apeliantai D. ir Z. Ž. su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinius... 117. Apeliantai G. A., B. S., D. D., S. P. ir D. P. su apeliaciniu skundu pateikė... 118. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 119. Sutiktina su ieškove, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti ir pirmos... 120. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 121. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2001-11-30 vienintelis UAB „Vakarų... 122. Dėl atsakovų D. Ž. ir Z. Ž. apeliacinio skundo... 123. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais... 124. Apeliantai tvirtina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai netyrė, ar buvo... 125. Pastebėtina, kad atsakovai priešieškiniu prašė laidavimo sutartį... 126. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali... 127. Tuo tarpu CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios... 128. Bylos medžiaga patvirtina, kad D. Ž. buvo vienintelis įmonės akcininkas ir... 129. Taip pat atmestini ir apeliantų argumentai, susiję su jų amžiumi bei... 130. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad... 131. Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos... 132. Be to, vertinant atsakovų priešieškinio pagrįstumą, negalima neatkreipti... 133. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami... 134. Remdamasi į bylą pateiktai rašytiniais įrodymais ir šalių teiktais... 135. Dėl sutuoktinio, davusio sutikimą sudaryti laidavimo sutartį, atsakomybės... 136. Atsakovų apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl to, kad pirmos... 137. Taigi šioje byloje yra aktualus ir atsakovės Z. Ž., davusios sutikimą... 138. Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad... 139. Kaip matyti iš atsakovų apeliacinio skundo, kitų dovanojimo sutarčių... 140. Dėl kitų atsakovų apeliacinių skundų... 141. Atsakovai G. A., B. S., D. D., R. R., K. R., UAB „Jūrasmiltė“, S. P. savo... 142. Pastebėtina, kad ieškovė visus sandorius ginčijo būtent actio Pauliana (CK... 143. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš actio Pauliana instituto taikymo... 144. Sisteminė CK 1.80 straipsnio 2–4 dalių, 6.145 ir 6.153 bei 4.96 straipsnių... 145. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog... 146. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį nekilnojamasis daiktas gali būti... 147. Atsakovai savo teises gina, remdamiesi sąžiningo įgijėjo institutu (CK 1.80... 148. Dėl sandorio šalių sąžiningumo... 149. Turto įgijėjo sąžiningumą ar nesąžiningumą lemiančios aplinkybės yra... 150. Pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovų nesąžiningumo, iš... 151. Šalių sudarytai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai... 152. Be to, pritartina pirmos instancijos teismui, kad šalių nesąžiningumą... 153. Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis,... 154. Pirmos instancijos teismas, neturėdamas jokių kitų objektyvių įrodymų,... 155. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad nors ginčo... 156. Abejones dėl atsakovų nesąžiningumo susistiprina ir ta aplinkybė, kad... 157. Taip pat, vertinant įgijėjų sąžiningumą, būtina atsižvelgti ir į... 158. Sutiktina, kad tam tikras pavienis veiksmas, pavyzdžiui, turto įsigijimas... 159. Kaip jau buvo minėta, konstatavus atsakovų nesąžiningumą, nekilnojamasis... 160. Dėl restitucijos taikymo... 161. Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80 str. 2... 162. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokių kliūčių... 163. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-03-12 dovanojimo sutartimi Nr. K1ES-2856... 164. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-03-12 sutartimi Nr. K1ES-2859... 165. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad 2009-03-12 sutartimi Nr. K1ES-2867... 166. Esant nurodytoms aplinkybės, 11/100 dalių pastato-paslaugų patalpos,... 167. Vertinant apeliantų argumentą, kad Actio Pauliana atveju kreditorius gali... 168. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 169. Atsakovas B. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas... 170. Atsakovai B. S., D. D. ir G. A. apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad... 171. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai, kurie nebuvo... 172. Dėl bylos procesinės baigties... 173. Nurodytų argumentų kontekste konstatuotina, kad yra pagrindas dėl netinkamai... 174. Be to, pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas ir dalyje dėl... 175. Kitoje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.... 176. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 177. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 178. Atsakovo D. D. apeliacinį skundą, nors ir ne jo skunde nurodytais motyvais,... 179. Atsakovai Z. ir D. Ž. apeliacinį skundą pateikė iš esmės tik dėl tos... 180. Kiti atsakovai įrodymų, patvirtinančių išlaidas advokatų pagalbai... 181. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 182. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 183. Atsakovo D. D. apeliacinį skundą, nors ir ne jo skunde nurodytais motyvais,... 184. Atsakovai Z. ir D. Ž. apeliacinį skundą pateikė iš esmės tik dėl tos... 185. Kiti atsakovai įrodymų, patvirtinančių išlaidas advokatų pagalbai... 186. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 187. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti, jį... 188. „ Ieškinį tenkinti iš dalies.... 189. Priteisti ieškovei AB SEB bankas, įm. k. 112021238, iš atsakovo D. Ž., a.... 190. Pripažinti negaliojančia 2009-03-12 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2856,... 191. Pripažinti negaliojančia 2009-03-12 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2865,... 192. Pripažinti negaliojančia 2009-03-12 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2867,... 193. Pripažinti negaliojančia 2009-03-12 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-2859,... 194. Pripažinti negaliojančia 2009-10-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4139,... 195. Pripažinti negaliojančia 2009-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4094,... 196. Pripažinti negaliojančia 2009-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4095,... 197. Pripažinti negaliojančia 2009-10-27 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4084,... 198. Pripažinti negaliojančia 2009-10-30 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4139,... 199. Pripažinti negaliojančia 2010-08-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.... 200. Pripažinti negaliojančia 2012-02-20 dovanojimo sutartį Nr. 539, sudarytą... 201. Pripažinti negaliojančia 2013-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1ES-1792,... 202. Pripažinti negaliojančia 2010-08-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.... 203. Pripažinti negaliojančia 2011-12-02 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.... 204. Ieškinį dalyje dėl 2009-03-12 dovanojimo sutarties Nr. K1ES-2870, sudarytos... 205. Taikyti restituciją natūra, atsakovams D. Ž., a. k. ( - ) Z. Ž., a. k. ( -... 206. Iš atsakovo R. Ž., a. k. ( - ) priteisti atsakovui G. A., a. k. ( - ) 57 924... 207. Iš atsakovo R. Ž., a. k. ( - ) priteisti atsakovei R. R., a.k. ( - ) 36... 208. Iš atsakovės K. R., a. k. ( - ) priteisti atsakovui S. P., a. k. ( - ), ir D.... 209. Iš atsakovo R. Ž., a. k. ( - ) atsakovams B. S., a.k. ( - ) ir V. S., a.k. (... 210. Priešieškinį atmesti.“... 211. Atsakovui D. D. (a.k. ( - ) iš ieškovės AB SEB bankas, įm. k. 112021238, 41...