Byla 3K-3-80-706/2015
Dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, J. J

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. M. ir J. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. M. ir J. M. ieškinį atsakovui Kėdainių rajono Pelėdnagių mokyklai-darželiui „Dobiliukas“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, J. J.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliamas teisės klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio vaikui ir motinai, kai sužalojama vaiko sveikata.

6Ieškovai G. M. ir J. M. prašė priteisti iš atsakovo Kėdainių r. Pelėdnagių mokyklos-darželio „Dobiliukas“ J. M. 1242,36 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o G. M. – 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad 2010 m. spalio 21 d. atsakovo Kėdainių r. Pelėdnagių mokyklos-darželio „Dobiliukas“ darbuotojos (trečiojo asmens J. J.) neprižiūrimas ieškovas G. M., kuriam tuo metu buvo treji metai, nukrito nuo vyresnio amžiaus vaikų zonoje buvusio metalinio laivo kopėčių, galva atsitrenkė į metalinę laivo pagrindo briauną ir susižalojo. J. J. nesuteikė būtinos pirmosios medicininės pagalbos, apie įvykį nepranešė medikams, darželio vadovybei ir ugdytinio artimiesiems. Ieškovui G. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Turtinę žalą sudaro ieškovės J. M. dėl sūnaus slaugymo negautas darbo užmokestis ir išlaidos degalams, jį vežiojant į medicinos ir reabilitacijos įstaigas. Ieškovui G. M. teko ištverti didelius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir nepatogumus, dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų dėl sužalojimo jam gali kilti ir vėliau; dėl įvykio ieškovui atsirado aukščio baimė, padidėjo nervingumas, jį kamuoja pasikartojantys galvos skausmai, vaikas gydomas iki šiol ir pasekmės, atsižvelgiant į tai, kad sužeistos galvos smegenys, neaiškios. Ieškovė J. M. taip pat patyrė sukrėtimą, didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą ir jaučia nuolatinį nerimą dėl sūnaus būklės ir traumos pasekmių, kurios išliks visą gyvenimą. Ieškovai papildomu ieškiniu padidino prašomą priteisti turtinę žalą iki 2217 Lt.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2013 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš Kėdainių r. Pelėdnagių mokyklos-darželio “Dobiliukas“ 15 000 Lt (4344,30 Eur) neturtinės žalos atlyginimo G. M. naudai, pavedant J. M. išmoką tvarkyti uzufrukto teise, 1242,36 Lt (359,81 Eur) turtinės žalos atlyginimo J. M. naudai; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; papildomą ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu ieškovei J. M. (atstovaujančiai ir G. M. interesams) buvo pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas dėl neturtinės žalos G. M. atlyginimo nurodė, kad dėl J. J. nusikalstamo nerūpestingumo jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinio momens srityje, dešinio momenkaulio linijinis lūžis, vidutinio sunkumo galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais. G. M. 2010 m. spalio 21 d. paguldytas į Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių skubos tvarka. 2010 m. spalio 22 d. tolesniam gydymui perkeltas į Vaikų neurochirurgijos skyrių. 2010 m. lapkričio 3 d. buvo išleistas tolesniam reabilitaciniam gydymui. VšĮ Kauno ligoninės padalinio V. T. vaikų reabilitacijos centre G. M. gydytas nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. gruodžio 3 d. Diagnozė: galvos smegenų trauminė liga (ūmus periodas, vidutinio sunkumo forma); dešinio momenkaulio linijinis lūžis; kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais; S06.3 (Lokalus smegenų sužalojimas). UAB „Medea diagnostika“ (Druskininkai) G. M. 2011 m. kovo 31 d. atliktas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas ir padaryta išvada, kad lokalūs atrofiniai pakitimai dešinėje T žievėje gali būti besiformuojanti po traumos atsiradusi arachnoidinė cista – stebėti dinamiką; dešinėje O srityje subkortikaliai encefalomaliacijos židinukas – tikėtina, atsiradęs po traumos. G. M. nuo 2011 m. gegužės 12 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Vaikų neurologijos skyriuje. Galutinė diagnozė: G40.90 (Epilepsija, nepatikslinta). G. M. nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d. gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Vaikų neurologijos skyriuje. Galutinė diagnozė: G40.80 (Kitokia epilepsija, neminint sunkiai gydomos epilepsijos); G44.3 (Lėtinis po traumos atsiradęs galvos skausmas). Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“ G. M. gydytas nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki 2011 m. spalio 16 d., diagnozė – epilepsija. 2011 m. gruodžio 7 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikose G. M. konsultuotas skubos tvarka dėl padažnėjusių priepuolių, vartojant „Finlepsini“. G. M. buvo siunčiamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo lygiui nustatyti, pagrindinė diagnozė – kitokia epilepsija, esant sunkiai gydomai epilepsijai. G. M. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis nuo 2012 m. sausio 12 d. iki 2013 m. sausio 11 d., vėliau pratęstas nuo 2013 m. sausio 12 d. iki 2015 m. sausio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. EKG 14(122)/12(01) patvirtina, kad turimi duomenys neleidžia paneigti G. M. nustatytos epilepsijos diagnozės, paciento pasveikimas galimas, ir tikėtina, kad G. M. diagnozuotą epilepsiją ir traumą, patirtą 2010 m. spalio 21 d., sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės įrodo, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė ilgalaikes neigiamas pasekmes savo sveikatai, jis iki šiol nėra visiškai išgijęs, dėl to iškyla poreikis lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Įvykis ir su juo susijusios pasekmės padarė neigiamą įtaką taip pat G. M. psichinei sveikatai, t. y. atsirado aukščio baimė, padidėjo nervingumas, jį kamuoja pasikartojantys galvos skausmai, taip pat tikėtina, kad G. M. diagnozuotą epilepsiją ir traumą, patirtą 2010 m. spalio 21 d., sieja tiesioginis priežastinis ryšys, jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Teismas sprendė, kad dėl galvos traumos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sumažėjo jo bendravimo galimybės, o tai neigiamai veikia jo socialinę raidą ir lemia išliekamąsias neigiamas pasekmes ateityje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, todėl jo patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai gali turėti itin didelę įtaką jo tolesnei fizinei ir psichinei raidai, remdamasis teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių, sprendė, kad G. M. priteistina 15 000 Lt (4344,30 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta, jog J. M. patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu, atmetė ieškinio reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą J. M.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimą iš dalies pakeitė: padidino priteistą iš Kėdainių rajono Pelėdnagių mokyklos-darželio „Dobiliukas“ G. M. naudai neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 30 000 Lt (8688,60 Eur), priteisė iš Kėdainių rajono Pelėdnagių mokyklos-darželio „Dobiliukas“ 5000 Lt (1488,10 Eur) neturtinei žalai atlyginti J. M. naudai. Teisėjų kolegijos nuomone, G. M. pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis nėra adekvatus nagrinėjamoje byloje ginamos vertybės (mažamečio vaiko sveikatos) aspektu. Sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus), turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, ligos progresavimo tikimybę bei prognozes, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto G. M. dėl galvos traumos patirtus sužalojimus, jų gydymo trukmę ir eigą, taip pat aplinkybes, jog iki šiol ieškovas nėra išgijęs, jam diagnozuota epilepsija, nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, dėl ko išlieka poreikis lankytis gydymo įstaigose, bei atsižvelgęs į tai, kad pastarajam atsirado aukščio baimė, padidėjo nervingumas, kad jį kamuoja pasikartojantys galvos skausmai, padarė pagrįstą išvadą, jog dėl nusikalstamos veikos apeliantas G. M. patyrė ilgalaikes neigiamas pasekmes ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai, o tai, įvertinus ieškovo amžių, neigiamai veikia jo socialinę raidą bei gali turėti itin didelę įtaką tolesnei fizinei ir psichinei raidai. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo (kompensavimo) klausimą, teismas nepakankamai įvertino ginamos vertybės (mažamečio vaiko sveikata) svarbą ir neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis ji buvo pažeista. Teisėjų kolegija sprendė, kad tokio amžiaus vaiko patirti sužalojimai dėl gyvybiškai svarbios kūno dalies – galvos traumos, t. y. susiję su organu, atsakingu už tinkamą viso organizmo funkcionavimą, bei dėl to patirti ir iki šiol patiriami fiziniai bei dvasiniai išgyvenimai sudaro prielaidas apeliantui G. M. pirmosios instancijos teismo priteistą piniginę kompensaciją padidinti iki 30 000 Lt (8688,60 Eur). Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad šis atvejis patenka tarp išskirtinių (išimtinių) atvejų, kuriems esant neturtinė žala atlyginama ne tik tiesiogiai ją patyrusiems, bet ir su jais artimais ryšiais susijusiems asmenims, todėl priteisė ieškovei 5000 Lt (1488,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovai G. M. ir J. M. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimą, padidinti priteistą iš Kėdainių rajono Pelėdnagių mokyklos-darželio „Dobiliukas“ G. M. naudai neturtinės žalos atlyginimą iki 100 000 Lt, J. M. naudai iki 20 000 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnį ir netinkamai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Kasatorės nuomone, teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, netinkamai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, būtent: a) kasatorės sūnui sužalojimai atsirado išmitinai dėl atsakovo kaltės, kai vaikas buvo paliktas be priežiūros, galva trenkėsi į metalinę laivo pagrindo briauną, dėl ko buvo pažeistos smegenys; b) kasatorės sūnui nustatyta sunkiai gydoma epilepsija, lėtinis po traumos atsiradęs galvos skausmas ir T žievėje gali būti besiformuojanti po traumos atsiradusi arachnoidinė cista, kurią privaloma nuolatos stebėti, nes ji gali didėti. Jau dabar akivaizdu, kad kasatorės sūnus negalės gyventi visaverčio gyvenimo, yra suvaržytos jo bendravimo galimybės, tam tikrų mokslų ir darbų siekimo galimybės. Tiek vaikas, tiek kasatorė daug laiko praleidžia gydymo įstaigose; c) kasatorės sūnui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis nuo 2012 m. sausio 12 d. iki 2013 m. sausio 11 d., vėliau pratęstas nuo 2013 m. sausio 12 d. iki 2015 m. sausio 14 d., o tai patvirtina papildomos ir nuolatinės priežiūros reikalingumą. Kasatorės sūnus po traumos iki šiol vartoja vaistus; d) kasatorės sūnus buvo sužalotas mokykloje-darželyje, kurios tikslas yra teikti tinkamos kokybės, atitinkantį vaiko poreikius ikimokyklinį pagal valstybinius standartus priešmokyklinį ir pradinį išsilavinimą, garantuoti vaikui saugius, džiugius ir kūrybiškus priešmokyklinius metus; e) kasatorės sūnus nuo 2010 m. spalio 21 d. iki šios dienos nuolat buvo gydomas, reabilituojamas, daug laiko praleido gydymo ir sveikatingumo įstaigose, daugybę kartų buvo konsultuotas įvairių specialistų. Kasatorės sūnus dėl galvos traumos patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sumažėjo jo bendravimo galimybės, o tai neigiamai veikia jo socialinę raidą ir lemia išliekamąsias neigiamas pasekmes ateityje. Absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Kasatorė ir jos sūnus dėl šio sveikatos sužalojimo patyrė daug skausmo, dvasinių sukrėtimų, didelius neigiamus išgyvenimus ir dar neaišku, kaip sužalojimo pasekmės pasireikš ateityje. Kastorės nuomone, teismai nepakankamai įvertino ginamos vertybės (mažamečio vaiko sveikata) svarbą ir neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis ji buvo pažeista. Kasatorės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo mažametis, jam be priežiūros buvo leista žaisti vaikų aikštelėje, kuri yra skirta 4–5 metų vaikams, bei į tai, kad susižalojus ieškovui atsakovas netinkamai įgyvendino pirmosios pagalbos suteikimą ir tik ieškovės iniciatyva jos sūnus buvo nuvežtas į ligoninę, kad atsakovas ieškovei net tiksliai neįvardijo sūnaus traumos priežasties, bei į tai, kad tokio amžiaus vaiko patirti sužalojimai dėl gyvybiškai svarbios kūno dalies – galvos traumos, t. y. susiję su organu, atsakingu už tinkamą viso organizmo funkcionavimą, bei dėl to patirti ir iki šiol patiriami fiziniai bei dvasiniai išgyvenimai, sudaro prielaidas ieškovui priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovei – 20 000 Lt.

132. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai“ir kt., bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005 ir kt.). Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Svarbu įvertinti ir asmens turėtų galimybių praradimą (pavyzdžiui, dėl sutrikdytos sveikatos perspektyvus sportininkas praranda galimybę sportuoti, studentas mokytis ir įgyti specialybę ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008; Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 10 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-175/2005). Pažymėtina, kad jeigu fiziniai ar psichiniai pakenkimai yra ilgalaikiai arba tokio pobūdžio, kad iš karto negali būti pašalintos jų pasekmės, o pasekmių šalinimas susijęs su įvairių fizinės ar psichinės sveikatos grąžinimo metodų taikymu, tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos priskiriamas susirūpinimas būsimomis pasekmėmis. Susirūpinimas dėl būsimų pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsima neturtinė arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13/2007). Kasatorės nuomone, būtina atsižvelgti į tai, kad jos sūnui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, jį nuolat kamuoja galvos skausmai, jis serga epilepsija, iki šiol bijo aukščio; dėl epilepsijos bus apribotos jo karjeros galimybės bei teisė vairuoti transporto priemones. Kasatorės nuomone, atsižvelgiant į sveikatos sužalojimo aplinkybes bei padarinius, teismai nepagrįstai nepriteisė viso prašomo neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad atsakovas yra juridinis asmuo, privalantis užtikrinti nepilnamečių vaikų saugumą bei tinkamą priežiūrą, todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, prašomi priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai nėra per dideli.

143. Teismų nustatyta neturtinės žalos suma iš esmės neatitinka teismų praktikos panašiose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2007, Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-181/2010, Nr. 2K-374/2012, Nr. 2K-151/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai“ir kt., bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-423/2008).

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kėdainių rajono Pelėdnagių mokyklai-darželis „Dobiliukas“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

161. Teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į padarytos žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai atsižvelgė į tai, kad sveikatos sužalojimas padarytas dėl atsakovo darbuotojos nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nenustatyta, kad žala padaryta tyčiniais veiksmais. Teismai vertino tai, kad ieškovui diagnozuota epilepsija, nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, išlieka poreikis lankytis gydymo įstaigose, atsirado aukščio baimė, padidėjo nervingumas, jį kamuoja pasikartojantys galvos skausmai, t. y. įvertino kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Teismai nenustatė kasaciniame skunde nurodomų aplinkybių, kad ieškovui gali būti besiformuojanti po traumos atsiradusi arachnoidinė cista, kurią privaloma nuolatos stebėti, nes ji gali didėti; kad ieškovas negalės gyventi visaverčio gyvenimo, yra suvaržytos jo bendravimo galimybės, tam tikrų mokslų ir darbų siekimo galimybės. Atsakovas pateikė duomenis, kad nukentėjusysis lanko darželį, kartu su visais vaikais grupėje bendrauja be jokių trukdžių, grupėje nėra pastebėta jokių kalbos, bendravimo sutrikimų. G. M. fizinė ir intelektinė branda atitinka priešmokyklinio išsivystymo standartus. Kadangi G. M. labai judrus, dažnai prakaituodavo, bet nuovargiu, galvos skausmais nesiskųsdavo ir epilepsijos priepuolių grupėje nepastebėta. Atsakovo nuomone, kasatoriai nepagrįstai nuogąstauja dėl galimų ligos pasekmių ateityje.

172. Kasacinis teismas pabrėžė, kad sveikatos sužalojimo atveju neįmanoma vienoda praktika atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo prasme, nes kiekvienu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, o individualioje byloje jų reikšmė gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. ir kt. v. Kauno Simono Daukanto vidurinė mokykla ir kt., bylos Nr. 3K-3-202/2012). Praktikoje, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, priteista neturtinės žalos atlyginimo 10 000 Lt ir daugiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „Termesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2010; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. UAB „Grasta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2012; kt.).

18Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

191. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kuriuos turi įrodyti ieškovai (CPK 178 straipsnis). Dalis kasacinio skundo argumentų grindžiama teismų nenustatytomis aplinkybėms arba jas neteisingai interpretuojant. Byloje nėra nustatyta, kad po traumos atsiradusi arachnoidinė cista gali didėti, nes ji apskritai nėra susiformavusi (UAB „Medea diagnostika“ 2011 m. kovo 31 d. išrašas, 2012 m. lapkričio 15 d. pakartotinis tyrimas). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu nustatyta, kad paciento pasveikimas galimas. Paskutiniais duomenimis, liga – lėtinis po traumos atsiradęs galvos skausmas (kodas 44.3) neminimas.

202. Kasatorių cituojamų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta matomų ir ilgą laiką nepašalinamų fizinių sužalojimų, randų, judėjimo apribojimų ir pan. Cituojamose bylose sužalojimo būdas yra ypač skausmingi nudegimai, sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, turintys akivaizdžias ilgalaikes pasekmes, matomus fizinius sužalojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad net sunkiai sužalojus asmenį per neatsargų nusikaltimą neturtinės žalos dydis yra apie 30 000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2007, Nr. 2K-492/2006, Nr. 2K-474/2004). Dėl panašių sužalojimų (kaukolės pamato lūžis, nustatytas smegenų pakenkimas) buvo priteistas 25 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006).

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; nagrinėdamas bylą, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kasatoriai kasaciniu skundu ginčija teismų procesinių sprendimų dalis dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis), tai kasacinio peržiūrėjimo objektu nagrinėjant kasatorių kasacinį skundą yra tik apskųstų teismų procesinių sprendimų dalys dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, o teismų procesinių sprendimų dalys dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nėra kasacinės bylos nagrinėjimo objektas.

24Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

25Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I Jakučionytė ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Taigi priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuota vertinamųjų kriterijų visuma, suponuojančia teismų pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.

26Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios”, bylos Nr. 3K-3-393/2008; kt.). Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009; kt.).

27Kasaciniame skunde teigiama, kad teismų nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis iš esmės neatitinka teismų praktikos panašiose bylose ir nurodomos bylos, kuriose priteisti didesni neturtinės žalos atlyginimo dydžiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2007, priteisė 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata, jis dėl sužalojimo tapo pirmos grupės invalidu, neteko 100 proc. pastovaus bendro darbingumo, jam šiuo metu ir ateityje bus reikalinga nuolatinė slauga bei kito žmogaus pagalba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 8 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008, priteisė 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusiajai dėl kairiojo blauzdikaulio atvirojo lūžio, kairiosios pakinklio venos ir arterijos sužalojimo, kairiojo žastikaulio kaklo lūžio ir kairiosios šlaunies amputacijos buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusiajai dėl atvirojo kairiojo blauzdikaulio lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010, priteisė 63 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusiajai dėl muštinės žaizdos dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžių, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžio, kryžkaulio lūžių, dešinės šlaunies sumušimo, lengvo galvos smegenų sukrėtimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir ji neteko 60 proc. pastovaus bendro darbingumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012, priteisė 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusioji dėl patirtos traumos po eismo įvykio neteko 85 proc. darbingumo, jai sutriko kalba, visiškai paralyžiuota kairioji kūno pusė, ji nevaikšto, jai reikalinga kitų žmonių pagalba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 19 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151/2013, priteisė 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusiajam dėl sužalojimų galvoje buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų su juo sunku bendrauti, jis vangokas, kalba nerišliai, neaiškiai, sunkiai suvokia pačius paprasčiausius paliepimus, vietoje ir laike nesiorientuoja, neatpažįsta artimųjų, dideli atminties sutrikimai, sutrikęs kūno schemos suvokimas, jam neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai“ir kt., bylos Nr. 3K-3-371/2003, priteisė 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, nes jai padarytas sunkus kūno sužalojimas, buvo paralyžiuota pusė veido, nustatytas kairiojo raktikaulio nedislokuotas lūžis, po gydymo dešinės akies nervas apmiręs, dingusi dešinės ausies klausa, pažeistas nosies nervas, prarasti uoslės receptoriai, nustatytas diverguojantis žvairumas, liejasi vaizdas, ribotas abiejų akių akiplotis, sutrupėjęs dešinės akiduobės kaulas, todėl sugijus akių lygis nevienodas, veidas nesimetriškas, likę dideli randai, nustatytas antros grupės invalidumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005, priteisė vaikams po 200 000 Lt, o jų tėvams po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad tuoj po gimimo naujagimiai buvo paguldyti ant termoforų, užpildytų per karštu vandeniu, ir dėl to patyrė sunkių kūno sužalojimų; vienam vaikui kūno nudegimas apėmė 20 proc. jo paviršiaus, kitam – 14 proc.; jiems buvo atliktos odos persodinimo operacijos; vaikai patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumų, estetinės išvaizdos pakitimus; šiuo metu jie yra maži ir daug ko negali suprasti, tačiau, laikui bėgant, jiems gali kilti dvasinių išgyvenimų ir kitokių nepatogumų; sužalotų vaikų tėvai taip pat patyrė dvasinių išgyvenimų, o tėvas – dar ir fizinį skausmą, nes buvo odos donoras persodinant vaikams odą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-423/2008, priteisė 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo vaikui ir 20 000 Lt žalos atlyginimo motinai, nes ant vaiko vaikų darželyje-lopšelyje užkrito karštas arbatinukas, jam buvo konstatuota 30 proc. kūno paviršiaus nudegimo žaizda, apimanti galvą, kaklą, veidą, krūtinės ląstą, nugarą, dešinę ranką ir dešinę koją; vaikui dėl didelių skausmų buvo leidžiamas morfinas; šiuo metu vaikas yra mažas ir daug ko negali suprasti, tačiau laikui bėgant jam gali kilti dvasinių išgyvenimų ir kitokių nepatogumų; jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis iki sukaks 18 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nė viena iš kasaciniame skunde nurodomų bylų nėra savo aplinkybėmis identiška nagrinėjamai bylai: nors visose šiose bylose buvo padaryta žala sveikatai neatsargiais veiksmais, bet sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui yra skirtingos; pažymėtina, kad nėra identiškos ir kitos aplinkybės, reikšmingos nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tos aplinkybės, kad pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui yra identiškos arba labai panašios, dar nereiškia, kad bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turės reikšmės ir kitos aplinkybės (pvz., žalą padariusio asmens turtinė padėtį, padarytos turtinės žalos dydis ir pan.), ir jų visuma lems vienokį ar kitokį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kaip minėta, teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I Jakučionytė ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, atmeta kasacinio skundo argumentą, kad teismų nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis iš esmės neatitinka teismų praktikos panašiose bylose.

28Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenukrypo nuo nurodytos teismų praktikos ir, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgė į tai, kad padaryta žala vaiko sveikatai ir į sužalojimo pasekmes, tačiau, vertindamas šių pasekmių, nustatytų procesinių sprendimų priėmimo metu, pobūdį (iki šiol ieškovas nėra išgijęs, jam diagnozuota epilepsija, nustatytas vidutinis neįgalumo lygis) ir priteisdamas 30 000 Lt (8688,60 Eur) kompensaciją ieškovui ir 5000 Lt (1488,10 Eur) kompensaciją ieškovei, bylos aplinkybes nepakankamai individualizavo ir parinko neadekvatų tęstinių pasekmių atžvilgiu pažeistos teisės gynimo mechanizmą (atlyginimo dydį), todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškovui priteistina 10 000 Eur, o ieškovei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Kasaciniame teisme patirta 12,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. vasario 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš dalies tenkinus kasacinį skundą, šios išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (patenkinta 12 proc. kasacinio skundo reikalavimų). Valstybės naudai priteistina 1,53 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ir po 5,62 Eur iš ieškovų. Iš dalies tenkinus kasacinį skundą, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 84 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovai buvo atleisti. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 85,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir išdėstyti taip:

33„priteisti ieškovo G. M. ( - ) naudai 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo, pavedant ieškovei J. M. ( - ) išmoką tvarkyti uzufrukto teise, ir ieškovės J. M. ( - ) naudai 3000 (tris tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Kėdainių rajono Pelėdnagių mokyklos-darželio „Dobiliukas“ (į. k. 195094029)“.

34Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 13 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

35Priteisti valstybei iš Kėdainių rajono Pelėdnagių mokyklos-darželio „Dobiliukas“ (į. k. 195094029) 85,53 Eur (aštuoniasdešimt penkis Eur 53 ct), iš ieškovės J. M. ( - ) 5,62 Eur (penkis Eur 62 ct), iš ieškovo G. M. ( - ) 5,62 Eur (penkis Eur 62 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliamas teisės klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 6. Ieškovai G. M. ir J. M. prašė priteisti iš atsakovo Kėdainių r.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovai G. M. ir J. M. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio... 12. 1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnį ir netinkamai... 13. 2. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nukrypo nuo... 14. 3. Teismų nustatyta neturtinės žalos suma iš esmės neatitinka teismų... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kėdainių rajono Pelėdnagių... 16. 1. Teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į padarytos... 17. 2. Kasacinis teismas pabrėžė, kad sveikatos sužalojimo atveju neįmanoma... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kėdainių rajono... 19. 1. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra... 20. 2. Kasatorių cituojamų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 24. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 25. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 26. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė... 27. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismų nustatytas neturtinės žalos... 28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliacinės instancijos teismas iš esmės... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 30. Kasaciniame teisme patirta 12,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 33. „priteisti ieškovo G. M. ( - ) naudai 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur... 34. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 35. Priteisti valstybei iš Kėdainių rajono Pelėdnagių mokyklos-darželio... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...