Byla 1A-409-197/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Jucio ir Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei, gynėjams advokatams Sauliui Alysui, Ramūnui Dobrovolskiui, Daliui Vaičiuliui, nuteistiesiems Ž. O., D. A.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. O., D. D., D. A. ir pastarojo gynėjo R. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

3Ž. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;
  • pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

5D. D. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (epizodas su Ž. O.), 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį (epizodas su A. J.), 199 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (epizodas su Ž. O.) laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams;
  • pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. Nr. IX-1495 įstatymo redakcija) laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
  • pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (epizodas su A. J.) laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų ir 9 (devyniems) mėnesiams;
  • pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. Nr. IX-1495 įstatymo redakcija) laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apimant ir iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

7D. A. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 3 (trims) mėnesiams;
  • pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams.

8Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, D. A. įpareigotas per laisvės apribojimo terminą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

10Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti S. O. ir M. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, A. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, R. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, N. C. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

12

  1. D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 3 d., apie 15.06 val., spalio 4 d., apie 10.25 val., spalio 7 d., apie 17.02 val., telefonu susitarė su Ž. O. dėl narkotinių medžiagų išsiuntimo iš I. K. Ž. O. į Lietuvos Respubliką, 2015 m. spalio 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje I. K. narkotines medžiagas supakavo ir apie 2015 m. spalio 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, S. mieste, I. K., tiksliau nenustatytoje vietoje, krepšį su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 194,08 g kanapių dervos ir 295,77 g kanapių (antžeminių dalių), skirtų Ž. O., perdavus nenustatytos siuntinius vežančios bendrovės darbuotojui D. S., nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kad šis siuntinį nugabentų į Lietuvos Respubliką ir D. S. mikroautobusu „Fiat Ducato“, valst. Nr. ( - ), iš I. K. 2015 m. spalio 12 d., tiksliau nenustatytu laiku, narkotines medžiagas atgabenus į Lietuvos Respubliką ir 2015 m. spalio 12 d., apie 14.28 val., prie namo, esančio ( - ), perdavus siuntinį Ž. O., tokiais tyčiniais veiksmais D. D. per asmenį – D. S. – nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 194,08 g kanapių dervos ir 295,77 g kanapių (antžeminių dalių) ir už sutartą nenustatytą atlygį parduodamas Ž. O. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 194,08 g kanapių dervos ir 295,77 g kanapių (antžeminių dalių), platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.
  2. D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 29 d., apie 20.35 val., ir 2015 m. spalio 30 d., apie 15.02 val., telefonu susitarė su A. J. dėl narkotinių medžiagų išsiuntimo iš I. K. A. J. į Lietuvos Respubliką, apie 2015 m. spalio 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, I. K., tiksliau nenustatytoje vietoje, narkotines medžiagas supakavo ir 2015 m. spalio 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, S. mieste, I. K., tiksliau nenustatytoje vietoje, rankinę su joje esančioje skrudintuvėje paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 194,194 g kanapių dervos, skirtų A. J., perdavė siuntinius vežančios bendrovės UAB ,, ( - )“ darbuotojui M. B., nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, kad šis siuntinį nugabentų į Lietuvos Respubliką ir, M. B. mikroautobusu „F. T.“, valst. Nr. ( - ) iš I. K. 2015 m. lapkričio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, narkotines medžiagas atgabenus į Lietuvos Respubliką ir D. R. bei Ž. B. (dėl jų ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas) 2015 m. lapkričio 5 d., apie 11.33 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pramogų centro ,,Neopolis“, ( - ), perdavus siuntinį A. J., tokiais tyčiniais veiksmais D. D. per asmenį M. B., nežinantį apie vykdomą nusikalstamą veiką, neturėdamas leidimo gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 194,194 g kanapių dervos ir, už sutartą nenustatytą atlygį parduodamas A. J. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 194,194 g kanapių dervos, platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.
  3. Ž. O. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 12 d., apie 14.28 val., prie namo, esančio ( - ), iš D. S., nežinančio apie vykdomą nusikalstamą veiką, paėmė krepšį su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 194,08 g kanapių dervos ir 295,77 g kanapių (antžeminių dalių), kurias iš I. K. į Lietuvos Respubliką per tiksliai nenustatytą siuntinius vežančią bendrovę atsiuntė D. D., taip turėdamas tikslą platinti iš D. D. įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 194,08 g kanapių dervos bei 295,77 g kanapių (antžeminių dalių) ir, padedant N. C., turint tikslą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų nugabenti į Ž. O. gyvenamąją vietą, esančią ( - ), N. C. vairuojant automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ) Ž. O., padedant N. C., gabeno automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ) labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 194,08 g kanapių dervos ir 295,77 g kanapių (antžeminių dalių), kol apie 14.30 val. ties namu, esančiu ( - ), buvo sustabdyti ir sulaikyti policijos pareigūnų, tuomet automobilio kratos nuo 15 val. iki 16.30 val. metu krepšys su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų automobilyje buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.
  4. Ž. O. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. O., turėdami bendrą tikslą išplatinti psichotropines medžiagas, tiksliau nenustatytu laiku, iki 2015 m. spalio 12 d., laikė bute, esančiame ( - ), 7,248 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,386 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuriuos 2015 m. spalio 12 d., nuo 16.20 val. iki 19 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
  5. D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. G., susitarę dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo K. mieste, jų atgabenimo į Š. miestą, turint tikslą platinti, D. A. 2016 m. sausio 22 d., apie 13.57 val., K. mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens nupirkus, t. y. įgijus didelį kiekį psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 177,389 g miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 33,795 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, šias įgytas psichotropines medžiagas atgabenus iš K. miesto, E. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ) apie 15.49 val., atgabenus į Š. miestą, butą, esantį ( - ), ten nuo 16.02 val. iki 17.19 val., tiksliau nenustatytu laiku, D. A. ir R. G. išreiškė valią, kad jų įgytas psichotropines medžiagas vartotų kiti asmenys ir dalį psichotropinių medžiagų neatlygintinai perdavė E. P. ir J. K. vartoti ir taip platino psichotropines medžiagas, tęsdami nusikalstamus veiksmus, D. A. ir R. G., E. P., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vairuojamu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ) turėdami tikslą platinti didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 177,389 g miltelių, kurių sudėtyje yra 33,795 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, gabeno Š. mieste, iki 17.35 val. D. A. ir R. G. ties namu, esančiu ( - ), buvo sulaikyti ir nuo 17.45 val. iki 18.25 val. D. A. asmens kratos metu psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
  6. D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. G., susitarę dėl psichotropinių medžiagų įgijimo K. mieste, jų atgabenimo į Š. miestą, neturint tikslo jų platinti, D. A. 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigoje – 2016 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, K. mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens nupirkus, įgijus ne mažiau kaip 0,157 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, psichotropines medžiagas iš K. miesto nenustatyta transporto priemone atgabenus į Š. miestą ir perdavus bute, esančiame ( - ), R. G. ne mažiau kaip 0,157 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau nuteistasis D. A. ir jo gynėjas R. D. šios nuosprendžio dalies neskundžia.
  7. Nuteistasis Ž. O. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį skirti jam švelnesnę bausmę, t. y. mažesnės trukmės laisvės atėmimą.

137.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas tinkamai kvalifikavo jo neteisėtus veiksmus, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Mano, kad teismas tinkamai neįvertino jo asmenybės, dabartinių savybių, šeiminių aplinkybių, siekio nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Jam paskirta bausmė nėra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms.

147.1.1. Apeliantas pažymi, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad nusikalto pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas, kitų baudžiamųjų bylų šiuo metu nėra iškelta, administracine tvarka irgi nėra baustas. Atkreipia dėmesį į tai, kad jau pirmos apklausos metu davė išsamius parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas bei nurodė visas jam žinomas aplinkybes. Savo parodymais padėjo pareigūnams išsiaiškinti nusikalstamas veikas, atskleidė asmenį, iš kurio įgijo narkotinių medžiagų. Teisme patvirtino anksčiau duotus parodymus. Taigi davė teisingus, nuoseklius parodymus. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Ši aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis – teismo pripažinti kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kitiems asmenims ar jų turtui nepadarė tiesioginės žalos. Byloje nėra nukentėjusiųjų ir pareikšto civilinio ieškinio. Be to, nusikalstamos veikos buvo užkardytos policijos pareigūnų jį sulaikant ir konfiskuojant narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. draudžiamos narkotinės medžiagos į rinką nepakliuvo, todėl nesukėlė sunkių padarinių. Jis nesipriešino sulaikant, nebėgo ir vėliau nesislapstė nuo pareigūnų. Teigia, netrukdęs baudžiamajam procesui. Byloje nėra duomenų, kad ketintų daryti naujus nusikaltimus.

157.1.2. Nuteistasis pažymi, kad sukūrė šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą, su sutuoktine augina mažametį vaiką, tarp šeimos narių stiprūs tarpusavio ryšiai. Nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. balandžio 3 d. buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Kartu su šeima gyvena išnuomotame bute, adresu: ( - ). Tiek iki sulaikymo, tiek viso proceso metu dirbo pagal darbo sutartis. Paskutinė darbovietė yra UAB „( - )“, kurioje charakterizuojamas teigiamai, o gaunamas atlyginimas yra pagrindinis šeimos pajamų šaltinis. Nors sutuoktinė dirba Bubių mokykloje, tačiau atlyginimas mažas (145 Eur) ir jo neužtektų ne tik jai pačiai, bet ir vaikui išlaikyti. Vien buto nuoma per mėnesį kainuoja 50 Eur, už vaiko darželį tenka mokėti 39 Eur. Dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos 10 (dešimt) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės negalėtų materialiai padėti savo šeimai, todėl jos finansinė padėtis taptų sunki, o tai prieštarauja teisingumo principui.

  1. Nuteistasis D. D. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria D. D. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (epizodai su Ž. O. ir A. J.), ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Netenkinus šio prašymo, prašo vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi skirti jam šias bausmes – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (epizodas su Ž. O.) – 5 (penkerius) metus, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (epizodas su Ž. O.) – 2 (dvejus) metus, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (epizodas su A. J.) – 5 (penkerius) metus, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (epizodas su A. J.) – 2 (dvejus) metus, o subendrinus bausmes nustatyti galutinę 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

168.1. Apeliantas teigia, kad byloje nebuvo ištirti Ž. O. pokalbiai, kurie vertinami kaip vykę konkrečiai su D. D., o ne su K. G.. Nors Ž. O. nurodė, kad nepažįsta K. G., tačiau teismas negalėjo dėl to padaryti vienareikšmės išvados, jog tarimasis ar susitarimas nevyko su K. G., ir nepagrįstai atmetė jo argumentus. Pažymi, kad tokią išvadą teismas grindė prielaidomis, nes telefono pokalbio ar susirašinėjimo metu nėra galimybių tiesiogiai identifikuoti, su kuo konkrečiai yra bendraujama. Byloje nėra atlikta asmens atpažinimo pagal balsą ekspertizė, todėl teigti, kad byloje fiksuoti pokalbiai vyko tarp jo ir Ž. O., nėra jokio pagrindo.

178.1.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas šališkas, nes teikė prioritetą ne jo, o Ž. O. parodymams, tinkamai neįvertino liudytojo D. S. parodymų, kad siunta buvo paimta iš 40–50 metų vyro ir teisme nepatvirtino, jog tai buvo D. D.. Dėl šių priežasčių nebuvo konkrečiai ir neginčytinai įrodyta, kad būtent jis įvykdė inkriminuojamą epizodą dėl Ž. O.. Net jei formaliai pokalbiai būtų buvę tarp jo ir Ž. O., tai nėra pakankamas įrodymas jo nusikalstamiems veiksmams pagrįsti, nes būtina nustatyti tiesioginę tyčią, t. y. jog jis siekė pateikti ir pateikė Ž. O. inkriminuotą narkotinių medžiagų kiekį.

188.1.2. Nuteistasis nurodo, kad jis neįvykdė inkriminuotų veiksmų tokia apimtimi, kokia nurodė teismas, nes siuntos siuntimas ir narkotinių medžiagų gavimas vyko per K. G., o tai įrodo ant siuntos rasti K. G. pirštų pėdsakai, D. S. parodymai apie siuntinį padavusį vyro amžių, kuris artimas K. G. amžiui, o ne jo. Ant siuntos buvęs raštelis taip pat įrodytų K. G. kaltę, jeigu būtų atlikta raštelio rašysenos ekspertizė, kurios pirmosios instancijos teismas neatliko, nors apeliantas buvo pateikęs tokį prašymą.

198.1.3. Liudytojų S. O. ir E. G. parodymai apie siuntinius iš I. turi būti vertinami kritiškai, nes tokie jų parodymai paremti prielaidomis, o ne konkrečiais faktais, kad 2015 m. spalio 12 d. siunta suformuota ir išsiųsta D. D.. Apeliantas neneigia, kad galėjo siųsti savo artimiesiems siuntas iš I., bet jų turinys neturi nieko bendra su jam inkriminuota veika. Be to, jo siųstos siuntos buvo pildomos jo paties – užrašant savo ranka adresus ir pan., o inkriminuotos veikos atveju siunta nebuvo jo formuota ir užrašai ant raštelio ne jo. Taigi neįrodžius fakto, kad D. D. gavo, o paskui asmeniškai siuntė Ž. O. konkrečiai įtarime nurodytas narkotines medžiagas, žinojo tikslų jų kiekį, todėl veika kvalifikuota pagal minimą epizodą nepagrįstai.

208.1.4. Atmestini teismo motyvai, kad už narkotines medžiagas, kurias realizavo Ž. O., pinigai apeliantui buvo pervedami per A. G.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pinigai, kuriuos siuntė Ž. O., realiai buvo skirti jam. Be to, byloje nėra įrodyta, kad D. D. turėjo su A. G. santykius, kurių pagrindu ši būtų padėjusi jam gauti minėtus pinigus. Apeliantas dėsto savo versiją, kad jis apie pervedamus pinigus nieko nežinojo, o priešingai – A. G. yra K. G. duktė ir akivaizdu, kad lėšos galėjo būti gaunamos ir skiriamos būtent K. G., o ne jam. Ž. O. galėjo tiksliai nežinoti, kam perduoda pinigus, o jo įsivaizdavimas, kad jis bendravo su apeliantu, derino narkotinių medžiagų gavimą, jų kiekius ir panašiai, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Nuteistasis neneigia pažinojęs Ž. O., tačiau jau anksčiau nurodė aplinkybes, kuriomis bendravo su juo ir tik kokius klausimus yra derinęs, tačiau minėta aplinkybė neįrodo tiesioginės tyčios dėl narkotinių medžiagų disponavimo.

218.1.5. Nuteistasis pripažįsta tik dalį savo neteisėtų veiksmų, t. y. 2015 m. birželio mėnesį K. G. siūlė jam rasti klientų Lietuvoje, kurie norėtų prekiauti jo augintomis kanapėmis ir įgytu hašišu. Šią informaciją pateikė Ž. O. ir A. J.. Jo žiniomis, minėti asmenys tiesiogiai bendravo su K. G., tačiau kodėl to nenurodė Ž. O., jis nežino.

228.1.6. Apeliantas mano, kad suvaržyta jo teisė į teisingą teismą ir visapusę gynybą, nes nebuvo imtasi priemonių surasti ir apklausti K. G., nekviesta liudyti UAB „( - )“ direktorė R. S., kuri, nuteistojo žiniomis, yra K. G. pažįstama ir galėjo paaiškinti reikšmingas su nagrinėjama byla susijusias aplinkybes.

238.1.7. D. D. nesutinka, jog jam inkriminuota BK 199 straipsnio 2 dalis kaip vykdytojui, nes jis galėjo būti vertinamas tik kaip tarpininkas ar padėjėjas, atliekant tam tikrus nusikalstamus veiksmus, tačiau pats neatliko narkotinių medžiagų gabenimo į Lietuvą veiksmų visumos, tai buvo vykdoma kito asmens – K. G.. Pažymi, kad prokuroras nepasisakė dėl siūlomos bausmės dydžio dėl šios veikos, todėl jam buvo apribotos galimybės atsikirsti į pareikštą poziciją dėl bausmės dydžio ir pačios veikos kvalifikavimo. Neatskleista ir minėto nusikaltimo sudėtis, t. y. kuo konkrečiai pasireiškė jo neteisėti veiksmai ir kas juos objektyviai įrodo. Kaip jau minėjo anksčiau, nėra nustatyta, kad būtent D. D. perdavė gabenti narkotines medžiagas, todėl turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis arba, įvertinus nuteistojo veiksmų mažareikšmiškumą ir daug mažesnį nei įprasta tokioms veikoms veikimo pavojingumą, skirti mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatyta.

248.2. Apeliantas neginčija, kad galėjo bendrauti su A. J., bet nesutinka su teismo išvada, jog atliko narkotinių medžiagų pakavimą į duonos skrudintuvą. Pažymi, kad ant duonos skrudintuvo rasti jo pirštų atspaudai, nes minėtą daiktą jis perdavė K. G., bet tai neįrodo, jog jis įdėjo ten narkotines medžiagas. Dėl šios aplinkybės buvo būtina kviesti ir apklausti K. G., tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti.

258.2.1. Nuteistasis nesutinka ir su teismo išvada, kad neturi reikšmės, kam priklausė narkotinės medžiagos, nes atliko tik objektyvų veiksmą – gabenimą, t. y. perdavė siuntinį UAB „( - )“ vairuotojui. Jis neneigia, kad galėjo žinoti ar numanyti K. G. ketinimus, bet nežinojo, kokia forma tai bus atlikta, kokios konkrečios narkotinės medžiagos ir koks jų kiekis, todėl nėra atskleista jo tiesioginė tyčia nei dėl narkotinių medžiagų platinimo, nei dėl jų gabenimo. Jis pripažįsta, kad atliko tam tikrus tarpininkavimo veiksmus, tačiau tyčia nebuvo apibrėžta ir jam nebuvo žinomas konkretus K. G. veiksmų mastas, todėl teismas turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį arba, įvertinus nuteistojo veiksmų mažareikšmiškumą ir daug mažesnį nei įprasta tokioms veikoms veikimo pavojingumą, skirti mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatyta.

268.3. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaiko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje. Atkreipia dėmesį, kad nesislapstė nuo teisingumą vykdančių subjektų, savanoriškai grįžo į Lietuvą, bendradarbiavo, teikė paaiškinimus dėl esminių bylos aplinkybių. Be to, buvo būtina įvertinti ir jo asmenybę, t. y. linkęs pasitaisyti, sukūrė šeimą, siekė pradėti dirbti ir dėjo visas pastangas, net Šiaulių tardymo izoliatoriuje charakterizuojamas teigiamai, todėl didesnių už vidurkį bausmių taikymas, jo vertinimu, neatitinka teisingumo principo.

278.4. Nuteistojo vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jam yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

288.5. Nuteistasis pažymi, kad dėl jo padarytos veikos būtina įvertinti ir Ispanijos baudžiamojo kodekso (toliau – Ispanijos BK) nuostatas (Codigo Penal – 368–369 straipsnių nuostatas), kuriomis nustatytos švelnesnės sankcijos, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Ekstradicijos atveju D. D. nebūtų galima taikyti bausmių, viršijančių maksimalias pagal veikos padarymo vietą, t. y. pagal Ispanijos BK. Minėtos veikos atitinka Ispanijos BK 369 straipsnį, kurio sankcija yra laisvės atėmimas nuo 6 (šešerių) iki 9 (devynerių) metų, o pagal Ispanijos BK 368 straipsnį – laisvės atėmimas nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų. Atsižvelgus į faktą, kad baudžiamasis persekiojimas galėjo būti atliekamas ir I., negalima ignoruoti šių nuostatų ir parenkant jam galutinę bausmę.

  1. Nuteistasis D. A. ir jo gynėjas advokatas R. D. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pakeisti, veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei skirti jam sankcijoje numatytą bausmę, kurią subendrinus su kita tuo pačiu nuosprendžiu paskirta bausme taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei bausmės vykdymą atidėti paskiriant poveikio priemones. Kitą nuosprendžio dalį dėl D. A. palikti nepakeistą.

299.1. Apeliantai su skundžiamu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, kuriuo D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nesutinka ir laiko, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsniui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 2 daliai, EŽTK Septintojo protokolo 2 straipsniui, BK 2 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 daliai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT), Lietuvos Respublikos K. T. (toliau – KT) suformuotai praktikai. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes byloje esančius prieštaravimus nepagrįstai vertino D. A. nenaudai. Pažymi ir tai, kad kiekvienas asmuo turi atsakyti tik už savo paties padarytą veiką, bet ne už kitų asmenų padarytus nusikaltimus. Taip pat nėra baudžiamosios atsakomybės be kaltės (BK 3 straipsnio 3 dalis), t. y. baudžiamojoje teisėje kaltė nėra preziumuojama, ji visada turi būti įrodyta. Kaltinimas turi būti grindžiamas įrodymais, o ne prielaidomis ir spėjimais.

309.1.1. Apeliantai teigia, kad dėl teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su psichotropinių medžiagų disponavimu, nekyla ginčo, jas paaiškino ir pats D. A., tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino jo ginamojo ir R. G. parodymų, neįvertino D. A. nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės, todėl vertinant tik objektyvius duomenis, t. y. pervežtų medžiagų vartojimą, jų pervežimą, telefoninius kontaktus, negalima grįsti subjektyviosios pusės ir paneigti kitų faktinių duomenų, jog jo ginamasis turėjo tikslą juos platinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (LAT nutartis Nr. 2K-534-895/2015).

319.1.2. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad D. A. buvo priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, pastarasis paaiškino priklausomybės aplinkybes, jo šlapime rasta narkotinių medžiagų likučių; minėtas medžiagas įsigijo savo reikmėms, o tai įrodo kratos metu rasti daiktai, skirti psichotropinėms medžiagoms vartoti, liudytojų, kitų nuteistųjų parodymai; nebuvo teistas už nusikalstamą veiką ir nebuvo susijęs su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis; pirmame epizode esant analogiškoms aplinkybėms teismas nustatė, jog D. A. psichotropines medžiagas įgijo sau vartoti, kurias ir vartojo; rastos ir išimtos medžiagos iš D. A. nebuvo suskirstytos į „dozes“, kratų metu pas jį namuose nebuvo rasta jokių priemonių ar įrankių, skirtų psichotropinėms medžiagoms platinti. Dėl šių priežasčių Šiaulių apygardos teismo nuosprendis turi būti pakeistas.

329.2. Apeliantai nesutinka ir su teismo išvada, jog objektyvūs duomenys patvirtino asmenų susitarimą bendrininkaujant platinti visas D. A. įgytas psichotropines medžiagas, nes byloje esantys kiti įrodymai ir kitų nuteistųjų parodymai patvirtina, jog nebuvo susitarimo platinti didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

339.3. Taigi nagrinėjamoje byloje kaltinant D. A. įgijus, gabenus ir laikius didelį kiekį psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti ir už tai nuteisus buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai.

  1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė – atmesti.
  2. Nuteistųjų Ž. O., D. D. bei nuteistojo D. A. ir jo gynėjo advokato R. D. apeliaciniai skundai atmetami.
  3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistųjų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji Ž. O., D. D., D. A. padarė skundžiamu nuosprendžiu jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo. Nuteistasis Ž. O. nesutinka tik su jam paskirta bausme. Nuteistasis D. D. skundžia visą nuosprendį ir prašo išteisinti, o neišteisinus taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnes bausmes. Nuteistasis D. A. ir jo gynėjas advokatas R. D. nesutinka tik su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, veiką prašo perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei skirti jam sankcijoje numatytą bausmę, kurią subendrinus su kita tuo pačiu nuosprendžiu paskirta bausme taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei bausmės vykdymą atidėti paskiriant poveikio priemones. Byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
  4. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo pažeistas nešališkumo principas, nes teismas teikė prioritetą Ž. O. duotiems parodymams, o ne jo.
    1. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė įtvirtinta ir EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Būtent apie teismo nešališkumo pažeidimą objektyviąja prasme savo apeliaciniame skunde ir nurodo apeliantas. Tačiau pažymėtina, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (LAT nutartys Nr. 2K-243/2009, Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-550/2010, Nr. 2K-401/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų neišsamiu išnagrinėjimu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (žr., pvz., Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (n 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). Apeliantas teismo šališkumą būtent ir sieja su, jo manymu, netinkamu įrodymų vertinimu.
    2. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jo aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl D. D. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, įrodytumo, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – D. D. teisinančius – įrodymus, taip pat įvertintas byloje esančių įrodymų visetas, nurodyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei išvados. Teismas dėl šios dalies išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius visus – tiek nuteistąjį kaltinančius, tiek jį teisinančius – įrodymus, pateikė jų viseto analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
  1. Nuteistasis D. D. nesutinka, kad padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, ir prašo jį išteisinti.
    1. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio straipsnio išskirtinumas yra tas, kad jame įtvirtintas itin kvalifikuotas požymis – labai didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. BK 269 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, o tai nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 nustatyti dydžiai yra tik rekomendacinio, orientacinio pobūdžio ir kiekvienu atveju teismas turi atsižvelgti į visas konkrečios bylos aplinkybes, spręsdamas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio.
    2. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, koks jų kiekis, ir pan. Kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (LAT nutartys Nr. 2K-587/2009, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016).
    3. Pagal suformuotą teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų siuntimu yra laikomi bet kokie tyčiniai veiksmai, kai narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas iš vienos vietos į kitą pažeidžiant nustatytą tvarką vykdomas nedalyvaujant tas medžiagas siunčiančiam asmeniui. Minėtos medžiagos gali būti siunčiamos paštu, kaip bagažas, per kurjerį, panaudojant gyvūnus ir kt. Esminis siuntimo požymis yra tas, kad šios medžiagos iš vienos vietos į kitą perkeliamos jų gabenimo, transportavimo procese nedalyvaujant siuntėjui.
    4. Tais atvejais, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos siunčiamos per valstybės sieną, kontrabandos sudėtis komentuojamos veikos neapima ir kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji sutaptis ir dar pagal BK 199 straipsnio 2 dalį.
    5. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nustatė, jog D. D. 2015 m. spalio 3 d., apie 15.06 val., spalio 4 d., apie 10.25 val., spalio 7 d., apie 17.02 val., telefonu susitarė su Ž. O. dėl narkotinių medžiagų išsiuntimo iš I. K. į Lietuvos Respubliką, ir 2015 m. spalio 9 d. supakavo ir išsiuntė krepšį su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 194,08 g kanapių dervos ir 295,77 g kanapių. Kaip jau minėta anksčiau, nors nuteistasis ir nesutinka, jog jis padarė šią veiką, tačiau tai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.
      1. Nuteistasis D. D. pirmosios instancijos teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad būtent jis internetu ir telefonu skambino savo draugams Ž. O. ir A. J. bei siūlė įsigyti K. G. auginamą žolę. Ž. O. iš pradžių nesutiko prekiauti, bet jam paskambino vėliau ir paprašė žolės bei hašišo. A. J. iš karto sutiko dėl hašišo, kurį pirko savo reikmėms. 2015 m. spalį paskambino K. G. ir paprašė nupirkti užspaudžiamus maišelius ir lipniosios juostos. Jis nupirko ir viską atvežė K. G., kuris pasakė, kad į jo nupirktus maišelius dės žolę jo draugui Ž. O. ir siųs mikroautobusu. Jo manymu, supakavo 200 g hašišo ir 3 maišelius po 100 g žolės. Atskirai viską apklijavo juosta ir sudėjo į kartoninę dėžę. Viską sudėjo į „turginę tašę“, užrašė „Š.“ ir Ž. O. telefono numerį, kurį jis davė. Paskui skambino iš savo telefono Nr. ( - ) į „E.“ ir susitarė, jog siuntinį paims iš P. d. S.. K. G. prašė, kad jis paskambintų Ž. O., o jis galėtų pakalbėti tiesiogiai su juo. Girdėjo, kiek ir kokių narkotinių medžiagų bus siunčiama. K. G. prašė jo pavežti iki degalinės, kur turėjo atiduoti siuntinį. Matė, kaip K. G. perdavė siuntinį, bet po kurio laiko paskambino vairuotojas ir liepė pasiimti, nes jo neveš. Jie grįžo atgal, K. G. skambino tos įmonės direktorei, bet ir ši nesutiko, kad vairuotojas paimtų minėtą siuntinį. Siuntinys buvo išsiųstas kitą dieną. Kadangi nebuvo aišku, iš kurio miesto paims, t. y. iš P. d. S. ar ( - ), todėl ant siuntinio K. G. užrašė savo telefono Nr. ( - ) ir jo telefono Nr. ( - ). Minėtą siuntinį įdėjo K. G. P. d. S. degalinėje ir apie tai jį informavo, todėl kai vairuotojas paskambino dėl siuntinio ( - ), nurodė, kad siuntinys jau įdėtas P. d. S. mieste (t. 17, b. l. 138–140). Iš pirmiau aptartų nuteistojo raštiškų paaiškinimų matyti, kad jis pripažįsta skambučius Ž. O., žinojęs, kiek buvo hašišo ir žolės siunčiamame siuntinyje, tačiau savaip dėsto įvykių eigą.
      2. Tokius nuteistojo parodymus ir apeliaciniame skunde iškeltą naują įvykių versiją paneigia kiti byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai.
        1. Nuteistasis Ž. O. parodė, kad būtent D. D. pasiūlė jam atsiųsti narkotikų iš I., nurodė kainą už gramą. Jam buvo siūloma žolė ir hašišas. Susitarė, kad už narkotikus gautus pinigus siųs jo (D. D.) draugei A. G. į sąskaitą. Siuntinius iš I. atveždavo mikroautobusų vairuotojai. Ant siuntinio būdavo rašomi jo duomenys. Teigė, kad D. D. domėdavosi, ar gavo siuntinį. Iš anksto buvo sutarę, kad atsiųs 200 g hašišo ir 200 g žolės, jam po 100 g, o visą kitą dalį turi perduoti A. J.. Kada atvyks siuntinys, pasakydavo D. D.. Nuteistasis taip pat pripažino, kad yra kalbėjęs ne tik su D. D., bet ir su jo „uošviu“, tačiau tiesiogiai su juo nekontaktavo, t. y. viskas vyko per D. D. (t. 17, b. l. 40–43, 62–63).
        2. Tai, kad su Ž. O. kontaktavo ir siuntinius siuntė būtent D. D., patvirtino ir nuteistoji S. O., kuri parodė, kad siuntinius gaudavo iš D. D., kuris tuo metu gyveno I., o pinigus už narkotines medžiagas pervesdavo į jo draugės A. (A. G.) sąskaitą (t. 17, b. l. 39–40). Nuteistoji S. O. (C.) asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2015 m. spalio 14 d. metu nurodė, kad atpažįsta D. D. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, nurodydama, jog jis siuntė narkotines medžiagas (t. 12, b. l. 102–105).
        3. Nuteistasis A. J. teisme parodė, kad jam prekiauti narkotikais pasiūlė būtent D. D. ir per jį susipažino su Ž. O., kuris perduodavo narkotines medžiagas, gautas iš D. D. (t. 17, b. l. 63–66). Nuteistasis R. G. taip pat tvirtino, kad tuo metu, kai gyveno su A. D., žinojo, jog D. D. siunčia siuntinius Ž. O. ir A. J. (t. 17, b. l. 154–155; t. 18, b. l. 37–38).
        4. Liudytoja E. G. parodė, kad gaudavo narkotines medžiagas iš D. D., kuris išvyko iš L. į I., nes ten turėjo draugę A.. Būdamas I. D. D. pradėjo iš jos reikalauti pinigų už jai padovanotą kompiuterį, nes trūko siuntiniams, kuriuose būdavo narkotinės medžiagos, į Lietuvą. Visa tai ji žinojusi iš jo paties ir apie tai, kad jo siunčiamais narkotikais prekiauja Ž. O. (t. 18, b. l. 71–73). Minėtų asmenų parodymai patvirtina, kad dėl narkotinių medžiagų buvo tariamasi su D. D., ir jie žinojo, kad būtent jis jas ir atsiunčia.
        5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad netikėti pirmiau nurodytų nuteistųjų ir liudytojų duotais parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. lapkričio 24 d. specialisto išvada Nr. 140-(72)-IS1-428, kurioje konstatuota, kad rasti du rankų pėdsakai ant juodos plastikinio maišelio dalies, popieriaus lapelio, nuimto nuo languoto plastikinio krepšio, paimtų 2015 m. spalio 12 d. automobilio „Opel Vectra“ kratos metu (t. 3, b. l. 146–148); Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. birželio 15 d. specialisto išvada Nr. 140-(2710)-IS1-3340, kurioje konstatuota, kad vienos rankos piršto pėdsakas ant plastikinio maišelio dalies yra paliktas D. D. kairės rankos didžiuoju pirštu (t. 3, b. l. 158–160).
        6. Nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad byloje nebuvo ištirti pokalbiai ir neatlikta jų ekspertizė, kurie galėtų patvirtinti jo iškeltą versiją, jog dėl narkotinių medžiagų išsiuntimo buvo derinama ne su juo, o su K. G., yra atmetamas, nes prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. 2015 m. gruodžio 1 d. apžiūros protokole užfiksuotos Ž. O. išeinančių skambučių išklotinės ir jose matyti, kad Ž. O. ne kartą skambino D. D., kaip pats nurodė savo telefono Nr. ( - ) (t. 4, b. l. 6–62). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gruodžio 11 d. suvestinėje 2202-15 Ž. O. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki spalio 12 d. užfiksuoti telefoniniai Ž. O. ir D. D. pokalbiai, iš kurių matyti, kad būtent D. D. pakuoja ir siunčia narkotines medžiagas, žino, kas ir kiek gavo, kiek jam turi būti perduodama pinigų, paskui siunčiama į D. D. žinomas sąskaitas (t. 1, b. l. 121–188). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2015 m. spalio 13 d. protokolo matyti, kad Ž. O. atpažino D. D. iš veido bruožų kaip Donatą (t. 11, b. l. 157–162). Taigi Ž. O. pažinojo ir ne kartą bendravo su D. D., todėl tikrai galėjo atskirti jo balsą nuo kitų asmenų. Be to, nėra pagrindo netikėti nuteistojo Ž. O. parodymais, kad būtent su nuteistuoju D. D. derino narkotinių medžiagų atsiuntimą ir atsiskaitymą už jas, t. y. pinigus pervesdavo į jam nurodytą A. G. sąskaitą. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina ir AB „Swedbank“ 2015 m. spalio 13 d. pateikta informacija apie Ž. O., jo motinos A. O. ir sutuoktinės S. O. (buvusi C.) banko išrašai, kuriuose matyti mokėjimo nurodymai A. G. (M.) (t. 3, b. l. 89–96). Iš to matyti, kad D. D. suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat žinojo, koks šių medžiagų kiekis siunčiamas ir kam siunčiami pinigai.
        7. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad liudytojo D. S. parodymai patvirtina, jog siuntinį Ž. O. perdavė ne jis, o K. G.. Nors liudytojas D. S. pirmosios instancijos teisme neatpažino nuteistojo D. D. ir nurodė, kad siuntinį padavė vyresnis nei 40–50 metų asmuo, tačiau jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (t. 18, b. l. 13). Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, jog ką tik grįžo iš ( - ), kur surenka siuntinius ir žmones vežti į Lietuvą. Siuntą, dėl kurios buvo sulaikytas, paėmė iš P. d. S. ir vežė į Š.. Su vyriškiu susiskambino telefonu ( - ). Paskui skambino ( - ) ir atsiliepęs vyras nurodė, kad siuntinį jau padavė toje degalinėje. Į degalinę atvyko du vyrai, vienas sėdėjo automobilyje, o kitas padavė siuntinį. Vyras, padavęs jam siuntinį, buvo apie 170–175 cm ūgio, šviesių plaukų, smulkaus kūno sudėjimo, kalbėjo lietuviškai. Manė, kad gali atpažinti vyrą, kuris padavė siuntinį I. (t. 11, b. l. 2–4). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2015 m. spalio 12 d. protokole užfiksuota, kad liudytojas D. S. neatpažįsta siuntinį padavusio asmens, tačiau 4 nuotraukoje esantis asmuo labai panašus į tą, kuris perdavė siuntinį. Minėtoje nuotraukoje užfiksuotas D. D. (t. 11, b. l. 6–8). Be to, jau anksčiau aptarti įrodymai iš esmės patvirtina ir liudytojo parodymus, jog būtent D. D. perdavė narkotines medžiagas mikroautobuso vairuotojui. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gruodžio 14 d. suvestinėje 2681-15 D. D. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 29 d. iki lapkričio 5 d. užfiksuotų telefoninių A. J. ir D. D. pokalbių matyti, kad D. D. teigia susipykęs su siuntas vežančios įmonės bose ir ji jį pažįstanti iš balso, todėl siūlo pačiam A. J. skambinti ir atsiimti siuntinį (t. 2, b. l. 18–38). O tai iš dalies atitinka ir paties nuteistojo paaiškinime išdėstytą versiją, jog perdavus siuntinį Ž. O. vairuotojas jį grąžino ir dėl to buvo skambinta tos įmonės direktorei, kuri taip pat atsisakė priimti siuntinį. Tik priešingai negu teigia nuteistasis, kad dėl Ž. O. siuntinio išsiuntimo derino ir susipyko K. G., būtent jis bendravo ir susipyko su tos įmonės direktore. Vadinasi, nuteistasis tiesiogiai rūpinosi siuntinio išsiuntimu Ž. O..
        8. Iš byloje esančių 2015 m. spalio 12 d. kratos protokolo, 2015 m. spalio 15 d. apžiūros protokolo, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. lapkričio 4 d. specialisto išvados Nr. 140-IS1-113 matyti, kad krepšyje, be kitų daiktų, rastos ir narkotinės medžiagos – kanapių derva, kurios masė yra 194,08 g, ir kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 85,05 g (13,31 proc.), 107,21 g (9,57 proc.), 103,51 g (11,07 proc.) (t. 3, b. l. 102–109, 111–118, 141–143). Tai atitinka ir nuteistojo D. D. paaiškinime nurodytus kiekius. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtinta rekomendacija, kad kanapių dervos 125 g yra labai didelis kiekis, o krepšyje rasta 194,08 g, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nustatė, jog D. D. siuntė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.
    6. Taip pat nustatyta, kad D. D. 2015 m. spalio 29 d., apie 20.35 val., ir 2015 m. spalio 30 d., apie 15.02 val., telefonu susitarė su A. J. dėl narkotinių medžiagų išsiuntimo iš I. K. A. J. į Lietuvos Respubliką, apie 2015 m. spalio 30 d. supakavo ir išsiuntė rankinę, kurioje esančioje skrudintuvėje buvo paslėptas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – 194,194 g kanapių dervos. Tai, kad ir šią nusikalstamą veiką padarė D. D., patvirtina įrodymų visuma, kurią skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas.
      1. Pats nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad perdavė siuntinį UAB „( - )“ vairuotojui ir galėjo žinoti ar numanyti K. G. ketinimus, tačiau pats nepakavo minėtų narkotinių medžiagų, todėl nežinojo, kokios tai konkrečios narkotinės medžiagos ir koks jų kiekis. Taigi nuteistasis D. D. neginčija išsiuntimo fakto, bet teigia, kad net bendrais bruožais nežinojo, kokios tai narkotinės medžiagos ir koks jų kiekis (t. 19, b. l. 120–125). Iš esmės analogiškus paaiškinimus nuteistasis D. D. pateikė savo pareiškime pirmosios instancijos teismui (t. 17, b. l. 138–140). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia nuteistojo įvykių versija prieštarauja pirmosios instancijos teismo ištirtiems ir įvertintiems pirmiau aptartiems įrodymams.
      2. Be to, nuteistasis A. J. teisme parodė, kad su D. D. susipažino Lietuvoje per draugus. D. D. pažinojo metus laiko ir buvo apsikeitę telefonų numeriais. Spalio pabaigoje D. D. telefonu ir per „Facebook“ pasiūlė narkotinių medžiagų, bet tiksliai nenurodė, ką siūlo. D. D. telefonu nurodė, kad reikės pasiimti siuntinį, su juo susisieks vairuotojas. Nežino, kodėl būtent jam D. D. siuntė narkotines medžiagas, gal dėl to, kad atiduotų jam 1 100 Eur skolą už narkotines medžiagas – hašišą ir žolę, kurias paėmė anksčiau iš Ž. O.. Kada tiksliai turėjo gauti siuntinį, nežinojo, bet maždaug lapkričio pradžioje. Tuo metu, kai jis buvo su draugu, paskambino mikroautobuso vairuotojas, nes ant siuntinio buvo užrašytas jo numeris, ir nurodė, kad laukia aikštelėje, todėl nuėjo su draugu jo pasiimti. Vėliau jau nuteistasis teigia, kad kada bus siuntinys žinojo tiksliai, nes datą ir laiką jam nurodė D. D.. Siuntinys turėjo atvykti iš ( - ). Jis paėmė tą siuntinį ir sumokėjo vairuotojui 30 Eur. Pripažino, kad narkotines medžiagas gavo tam, kad parduotų, o pusę atiduotų Ž. O. (t. 17, b. l. 63–66). Analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 13–15). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2015 m. lapkričio 6 d. protokole užfiksuota, kad A. J. nurodė, kad atpažįsta asmenį Nr. 5, t. y. D. D., apie kurį davė parodymus dėl skambinimo ir siuntinio su narkotinėmis medžiagomis siuntimo (t. 13, b. l. 16–19). Iš to matyti, kad nuteistasis A. J. tiksliai žinojo, jog dėl siuntinio, kuriame buvo narkotinės medžiagos, bendravo su D. D. ir būtent šis asmuo jam jį siuntė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad netikėti tokiais jo parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai.
      3. Tai, kad būtent D. D. siuntė minėtas narkotines medžiagas, patvirtina ne tik pirmiau minėti įrodymai, bet ir liudytojo M. B. parodymai, jog 2015 m. lapkričio 1 d., prieš Vėlines, degalinėje už V. paėmė mažytę „tašytę“, kurią perdavė D. D., kuris šiuo metu yra teismo salėje. D. D., paduodamas siuntinį, sakė, jog siunčia uošvienei skrudintuvą. Paėmus siuntinį iš I., jį parvežus į Lietuvą, perdavė siuntinį savo įmonės direktoriui, kuris turėjo perduoti siuntinį gavėjui (t. 18, b. l. 13–14). Minėtas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2015 m. lapkričio 27 d. protokole nurodė, kad atpažįsta asmenį Nr. 3 (D. D.), kuris padavė siuntinį su skrudintuvu (t. 11, b. l. 25–26, 28–32). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro 2015 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 40-PR2-48111 nurodoma, kad tikrinant latentinius rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre nustatyta, jog rankų pirštų pėdsakai, kurie nustatyti 2015 m. gruodžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 40-(U-2279)-IS1-1053-(13.2) (nuotraukose Nr. 2, 3, 4, 5A ir B, 6, 7, 8, 11A ir B, 12A ir B, 14), sutampa su rankų pirštų atspaudais, esančiais daktiloskopinėse kortelėse, kuriose nurodyti D. D. anketiniai duomenys (t. 5, b. l. 98–103, 105).
      4. Nors nuteistasis D. D. ir neigia žinojęs apie A. J. siųstų narkotinių medžiagų kiekį, tokius jo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius paneigia Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gruodžio 14 d. suvestinėje 2681-15 D. D. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 29 d. iki lapkričio 5 d., 2015 m. gruodžio 15 d. suvestinėje 2660-15 A. J. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki lapkričio 4 d., 2015 m. gruodžio 16 d. suvestinėje 2660k5-15 A. J. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki lapkričio 5 d. užfiksuoti telefoniniai A. J. ir D. D. pokalbiai, iš kurių matyti, kad jie tariasi dėl narkotinių medžiagų pasiėmimo iš ( - ). Praėjus dviem paroms ir dar nepristačius siuntos kalba apie tai, kad narkotines medžiagas įdėjęs į „tosterį“ ir jų ten niekas neras, o A. J. pats turi skambinti ir teirautis siuntas vežusios įmonės, kodėl iki šiol nepristatytas siuntinys. Iš kitų pokalbių matyti, kad tiek D. D., tiek ir A. J. žino apie sulaikytą Ž. O. ir jo duodamus parodymus, ieško A. J. siųstos, bet dar nepristatytos siuntos. D. D. liepia A. J. būti atsargiam ir neimti siuntos, jeigu ką pamatys (t. 2, b. l. 18–38, 84–101).
      5. Iš byloje esančių 2015 m. lapkričio 5 d. asmens kratos ir apžiūros protokolų matyti, jog dalyvaujant A. J. krepšyje, be kitų daiktų, rastas skrudintuvas, kur atsukus skrudintuvo dugną tarp korpuso ir metalinės detalės rastos galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos (t. 5, b. l. 78–89). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. sausio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(576)-IS1-120 specialistai nustatė, kad 2015 m. lapkričio 5 d. kratos metu rasta rudos spalvos, sausa, supresuota augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė, t. y. kanapių derva, kurios masė yra 194,194 g (t. 5, b. l. 117–118). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 nustatyta rekomendacija, kad 125 g kanapių dervos yra labai didelis kiekis, o krepšyje rasta 194,194 g, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nustatė, jog D. D. siuntė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Taigi ir šiuo atveju D. D., siųsdamas labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, suvokė, kokį kiekį siunčia, jog tai yra pavojinga nusikalstama veika, ir norėjo taip veikti.
    7. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad įrodyta, jog D. D. narkotines medžiagas Ž. O. ir A. J. siuntė iš I. į L. per siuntinius vežančius vairuotojus, kurie apie siuntiniuose esančias narkotines medžiagas nieko nežinojo, žinodamas, kad siuntiniuose yra labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, siekė, jog ne tik vairuotojai, bet ir pareigūnai nesužinotų apie neteisėtai gabenamas narkotines medžiagas į Lietuvos Respubliką kertant valstybių sienas, jas supakuodamas taip, kad iš karto narkotinės medžiagos nebūtų surastos, bei norėjo taip veikti. Dėl to D. D. pagrįstai nuteistas ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį.
  2. Iš nuteistojo D. A. ir jo gynėjo advokato R. D. apeliacinio skundo matyti, kad jie neginčija fakto, jog D. A. 2016 m. sausio 22 d., apie 13.57 val., K. mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens nupirko, t. y. įgijo, didelį kiekį psichotropinių medžiagų – ne mažiau kaip 177,389 g miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 33,795 g psichotropinės medžiagos (metamfetamino) ir kuriuos atgabeno į Š., o paskui gabeno Š. mieste, iki buvo sulaikytas. Asmens kratos metu rastos psichotropinės medžiagos buvo paimtos policijos pareigūnų. Apeliantai nesutinka, kad D. A. turėjo tikslą platinti didelį kiekį minėtų psichotropinių medžiagų.
    1. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (LAT nutartys Nr. 2K-534-895/2015, Nr. 2K-157/2013, Nr. 2K-159/2011, Nr. 2K-113/2011, Nr. 2K-166/2010). Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Spręsdami klausimą, ar kaltininko veikoje yra požymis ,,didelis kiekis“, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (LAT nutartis Nr. 2K-618/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kvalifikuojant veiką pagal ,,didelio kiekio“ požymį pakanka to, kad asmuo suvokė, jog neteisėtai disponuoja narkotine medžiaga, bendrais bruožais suvokė ir numanė narkotinių medžiagų savybes ir kiekius (LAT nutartys Nr. 2K-13/2011, Nr. 2K-610/2012).
    2. Pats nuteistasis D. A. teisme parodė, kad susitarė su R. G. įgyti narkotines medžiagas K., jas pargabenti į Š.. Todėl vyko į K. net kelis kartus, kur ir įgijo sau ir R. G. narkotinių medžiagų, ir jas atgabeno į Š.. Įsigijo apie 200 g psichotropinių medžiagų, kurios buvo supakuotos į vieną pakuotę, t. y. dydis buvo kaip gero obuolio. Teigė, kad narkotikus vežė sau ir R. G. vartoti, o apie platinimą nieko nežinojo. R. G. buvo prašęs to paties kiekio, kokį buvo gavęs prieš tai, tačiau tiksliai nebuvo sutarę, kiek paims R. G., o kiek liks jam, todėl vyko pas E. A., kur, jo manymu, turėjo atsisverti sau ir R. G. narkotikus. Sulaikius policijos pareigūnams, pas jį rastų narkotikų kiekis buvo 177,389 g, bet pirkdamas nesvėrė, žinojo, jog jų turi būti apie 200 g (t. 17, b. l. 144–147). Vadinasi, pats nuteistasis pripažįsta suvokęs, jog neteisėtai įgijo, gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų, ir norėjo taip veikti, tačiau neigia turėjęs tikslą platinti.
      1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad D. A. pats vartojo narkotines medžiagas, jo namuose nebuvo rasta jokių priemonių ar įrankių, skirtų psichotropinėms medžiagoms platinti, ir tai patvirtina, jog nuteistasis neturėjo tikslo platinti, atmetami, nes prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Tai, jog nuteistasis D. A. turėjo tikslą platinti pavirtina net jo paties, nuteistojo R. G., liudytojo J. K. parodymai, jog būtent D. A. pasiūlė atvežti narkotikų R. G. jau ne pirmą kartą. Dalyvaujant pačiam D. A., jo atvežtos psichotropinės medžiagos dalis buvo išplatinta iš karto R. G. bute E. P. ir J. K., kuriems buvo pasiūlyta pabandyti atvežto iš K. amfetamino ir padaryti „takeliai“ (t. 11, b. l. 97–98; t. 17, b. l. 66–68, 142–147; t. 18, b. l. 12–13).
      2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. gegužės 13 d. suvestinėje 2680k2-15 R. G. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki gruodžio 9 d., 2016 m. gegužės 12 d. suvestinėje 2680-15 R. G. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki lapkričio 6 d., 2016 m. gegužės 17 d. suvestinėje 23274-15 R. G. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. sausio 22 d., 2016 m. gegužės 11 d. suvestinėje 131-16 D. A. 2016 m. sausio 22–24 d. laikotarpiu užfiksuoti telefoniniai D. A. ir R. G. pokalbiai, iš kurių matyti, kad D. A. atsiskaito R. G., kada vyksta narkotikų į K. bei grįžta, kur reikia prisistatyti atvykus į Š., kad žino apie R. G. platinimą ir narkotikų laukiančius asmenis (t. 2, b. l. 150–181; t. 3, b. l. 1–36; t. 7, b. l. 99–100).
      3. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktai Nr. 18, 17, 19 iš tiesų patvirtina, jog tą dieną buvo vartojamos psichotropinės medžiagos. Juose užfiksuotais duomenimis nustatyta, jog E. P., D. A., R. G. sulaikymo dieną buvo vartoję amfetaminą ir kitus narkotikus (t. 13, b. l. 90, 115; t. 14, b. l. 112). Tačiau šis faktas neturi įtakos D. A. nusikalstamai veikai kvalifikuoti, nes pirmiau nurodyti įrodymai patvirtina jo tikslą platinti ir dalies psichotropinių medžiagų išplatinimą jau pirmiau minėtiems asmenims.
      4. Taigi nuteistasis D. A. suvokė, kad taip įgydamas ir gabendamas narkotikus, o paskui juos dalydamas kitiems asmenims ir planuodamas perduoti R. G. dalį narkotikų juos platina, o ne įgyja sau vartoti. Be to, pagal suformuotą LAT praktiką tai, ką su įgytomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis darys jų įgijėjas, kaltininko veikai kvalifikuoti reikšmės neturi – jis gali tokias medžiagas suvartoti pats, parduoti, padovanoti, išmainyti į kitas medžiagas ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. A. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
    3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių asmenų susitarimą bendrininkaujant platinti visas D. A. įgytas psichotropines medžiagas. Toks skundo argumentas visiškai nepagrįstas, nes D. A. nebuvo kaltintas ir teisiamas už tai, jog pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių medžiagų. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad D. A., veikdamas bendrininkų grupe su R. G., susitarę dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo K. mieste, jų atgabenimo į Š. miestą, turint tikslą platinti, dalį psichotropinių medžiagų neatlygintinai perdavė E. P. ir J. K. vartoti, t. y. taip platino psichotropines medžiagas. Taigi, nuosprendyje nekalbama apie didelio kiekio psichotropinės medžiagos platinimą. Tačiau neatsižvelgiant į tai, D. A. nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes šioje dalyje numatytos veikos yra alternatyvios. Joje numatyta ir baudžiamoji atsakomybė už didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o tai ir nustatyta skundžiamu nuosprendžiu. Todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai ar kiti teisės aktai.
  3. Visi apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis ir prašo skirti švelnesnes bausmes, tačiau apygardos teismas, skirdamas nuteistiesiems Ž. O., D. D., D. A. bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis bei skirdamas jiems bausmes įvertino visas aplinkybes, susijusias su bausmių paskyrimu.
    1. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
    2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino iš esmės visas Ž. O. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog padarė vieną nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su S. O. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas įvertino tai, kad Ž. O. padarė vieną sunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimus, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (tikslas užsidirbti pinigų), nusikalstamos veikos stadijas (baigtinės), jo asmenybę. Taip pat atsižvelgė į tai, kad Ž. O. neteistas, nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų, turi mažametį vaiką, į psichikos ir priklausomybės ligų centrą neįrašytas, dirba UAB „( - )“, charakterizuojamas teigiamai (t. 15, b. l. 35–38, 42–44; t. 16, b. l. 197–200; t. 18, b. l. 138). Už jo nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) metų, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Šių nusikalstamų veikų sankcijose numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės terminas už BK 260 straipsnio 1 dalį yra nuo 2 (dvejų) metų iki 8 (aštuonerių) metų, todėl vidurkis būtų 5 (penkeri) metai, o už BK 260 straipsnio 3 dalį – nuo 10 (dešimties) metų iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis – 12 (dvylika) metų ir 6 (šeši) mėnesiai. Nuteistajam paskirtos bausmės nežymiai didesnės nei sankcijos minimumas, todėl nėra aiškiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Tai, kad nuteistojo sutuoktinė mažai uždirba ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinio reabilitacijos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. charakteristikoje Nr. 61-04-2000 nurodoma, kad, be kitų teigiamų pasikeitimų, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema ir jis teigiamai charakterizuojamas, nėra pakankamos priežastys sumažinti bausmę ar taikyti BK 62 straipsnį, nes jos neatitinka šiame straipsnyje numatytų sąlygų.
    3. Nuteistojo D. D. teiginys, kad dėl jo padarytos veikos būtina įvertinti ir Ispanijos BK 368–369 straipsnių nuostatas, kuriomis nustatytos švelnesnės sankcijos, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir tuo pagrindu skirti jam švelnesnę galutinę bausmę, nepagrįstas.
      1. Iš tiesų BK 8 straipsnyje nurodytos baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytus nusikaltimus sąlygos. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai nusikalstama veika visiškai nesusijusi su Lietuvos teritoriniu principu. Pažymėtina ir tai, kad jei nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos pilietis būtų padaręs užsienyje ir tokia veika patektų į tarptautinį ar tarptautinio pobūdžio nusikaltimą, nurodytą BK 7 straipsnyje, tokiam asmeniui galima taikyti baudžiamąją atsakomybę Lietuvoje net ir tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo vietos valstybė apskritai nenumato baudžiamosios atsakomybės už tokias veikas (LAT nutartis Nr. 2K-445/2008). Taigi nusikalstamai veikai, patenkančiai į BK 7 straipsnio sąrašą, BK 8 straipsnio nuostatos netaikomos ir bausmė skiriama pagal Lietuvos BK straipsnio sankciją. BK 260 straipsnis 3 dalis patenka į BK 7 straipsnio sąrašą, o BK 199 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik kirtus Lietuvos Respublikos sieną, t. y. padaroma tik Lietuvoje.
      2. BK 4 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, atsako pagal šį Kodeksą. Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra tokia vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko.
      3. Remiantis suformuota teismų praktika, jei dalis veikos padaryta kitos valstybės teritorijoje, o dalis – Lietuvos Respublikos teritorijoje, veika laikoma padaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje. BK 260 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento. Tačiau kai kurios veikos, aprašytos BK 260 straipsnio dispozicijoje, kaip antai psichotropinių medžiagų laikymas ar siuntimas, nėra vienmomentės, jos yra ištęstos laiko požiūriu, daromos tam tikrą laiką ir vadinamos trunkamosiomis veikomis. Taigi įstatymo galiojimo erdvėje požiūriu jos gali būti padaromos kelių valstybių teritorijoje ir priklausyti kelių valstybių jurisdikcijai. Siuntimo veika prasideda nuo pašto siuntos perdavimo siuntėjui ir baigiasi siuntai pasiekus adresatą ar veikai nutrūkus iki tol, kol siunta pasiekia adresatą (LAT nutartis Nr. 2K-8-696/2016). Iš bylos duomenų matyti, kad nors D. D. narkotines medžiagas siuntė iš I. K., tačiau jos turėjo būti pristatytos į Lietuvos Respubliką, todėl D. D. išsiųstos narkotinės medžiagos buvo gabenamos ir per Lietuvos Respublikos sieną. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių nusikalstamų veikų baigimo momentą, konstatuoja, kad visos nusikalstamos veikos buvo baigtos Lietuvos teritorijoje, todėl D. D. pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, ir jam bausmės pagrįstai paskirtos pagal šiuose straipsniuose numatytas sankcijas.
    4. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaiko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje. Atkreipia dėmesį, kad nesislapstė nuo teisingumą vykdančių subjektų, savanoriškai grįžo į Lietuvą, bendradarbiavo, teikė paaiškinimus dėl esminių bylos aplinkybių. Be to, buvo būtina įvertinti ir jo asmenybę, t. y. linkęs pasitaisyti, sukūrė šeimą, siekė pradėti dirbti ir dėjo visas pastangas, net Šiaulių tardymo izoliatoriuje charakterizuojamas teigiamai.
      1. BK 59 straipsnyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta 13 atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tačiau nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka nė vienos BK 59 straipsnio 1 dalies 1–13 punktuose nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal LAT suformuotą praktiką 2 dalyje minimos kitos aplinkybės pripažįstamos šios: sunki liga, nepriekaištingas elgesys, išlaikytiniai, jaunas amžius ir pan. (LAT nutartis Nr. 2K-112/2003). Taigi nuteistojo nurodytos aplinkybės neatitinka net ir 2 dalyje nurodomų kitų aplinkybių kategorijos, todėl jam nėra jokio pagrindo taikyti atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje.
      2. Teismas įvertino tai, kad nenustatyta D. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, be to, atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo laipsnį (padarė du labai sunkius ir du sunkius nusikaltimus), pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas (baigtinės), kaltinamojo asmenybę. Taip pat atsižvelgė į tai, kad D. D. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus charakterizuojamas teigiamai, teistas, baustas administracine tvarka, baudų nėra sumokėjęs, į psichikos ir priklausomybės ligų centrą neįrašytas, tačiau buvo gydytas Š. ligoninėje, diagnozė F103 (t. 15, b. l. t. 59–60, 136–144, 149–150; t. 16, b. l. 132; t. 17, b. l. 91; t. 18, b. l. 196). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį D. D. pripažintas recidyvistu. Už jo nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes 12 (dvylikai) metų bei 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, o už BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. Nr. IX-1495 įstatymo redakcija) – laisvės atėmimo bausmes 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bei 6 (šešeriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Šių nusikalstamų veikų sankcijose numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės terminas už BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. Nr. IX-1495 įstatymo redakcija) nuo 3 (trejų) metų iki 10 (dešimties) metų, todėl vidurkis yra 6 (šešeri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai, o už BK 260 straipsnio 3 dalį – nuo 10 (dešimties) metų iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis yra 12 (dvylika) metų ir 6 (šeši) mėnesiai. Nuteistajam paskirtos bausmės artimos sankcijoje numatytam vidurkiui, todėl nėra aiškiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
    5. Iš apeliacinių skundų matyti, kad nuteistieji Ž. O. ir D. D. prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi jau pirmiau paminėtas ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pateiktas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo taikyti prašomos BK 54 straipsnio 3 dalies, nes tam, kad būtų taikomas šis straipsnis, turi būti nurodytos kokios nors išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiems asmenims už šių nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (LAT nutartys Nr. 2K-413/2007, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-226/2010). Šioje byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra ir jų nenurodė nuteistieji, o jų apeliaciniuose skunduose nurodytos kitos aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, o naujų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išimtinėmis, nepateikė.
    6. Nuteistasis D. A. ir jo gynėjas advokatas R. D., prašydami veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, iš esmės prašo ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatė D. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog padarė nusikalstamą veiką bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 260 straipsnio 2 dalis), ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 259 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertino tai, kad D. A. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną sunkų nusikaltimą, be to, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas (baigtinės), kaltinamojo asmenybę. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad D. A. dirba UAB „( - )“ apsaugos darbuotoju, charakterizuojamas teigiamai, pateiktas medicininis pažymėjimas, jog Š. priklausomybės ligų centre atliktas 2016 m. rugsėjo 9 d. narkotikų testas yra neigiamas, mokosi Š. universitete, nuolatine forma studijuoja Socialinių, humanitarinių ir menų fakultete verslo administravimą, teigiamai charakterizuojamas, neteistas, baustas daug kartų administracine tvarka, tačiau skirtos baudos sumokėtos, todėl laikytinas nebaustu, į psichikos ir priklausomybės ligų centrą neįrašytas (t. 15, b. l. 86–91, 94–96; t. 18, b. l. 134–137, 139–141). Už jo nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, apygardos teismas paskyrė laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, o už BK 260 straipsnio 2 dalį taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausmę 5 (penkeriems) metams. Laisvės atėmimo bausmės terminas už BK 260 straipsnio 2 dalį yra nuo 8 (aštuonerių) metų iki 10 (dešimties) metų, todėl vidurkis būtų 9 (devyneri) metai.
      1. Pirmosios instancijos teismas D. A. taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir nurodė, kad nuteistasis padarė vieną pavojingą sunkų nusikaltimą, yra jauno amžiaus, po nusikalstamų veikų padarymo iš esmės pakeitė gyvenimo būdą: įsidarbino ir dirba, mokosi Š. universitete, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, nėra jokių duomenų apie jo kokias nors nusikalstamas veikas, padaryta nusikalstama veika nesukėlė padarinių, nes buvo stebima policijos pareigūnų, todėl jos pavojingumo pobūdis kiek mažesnis, nei būtų vertinama kitu atveju. Tai, kad nuteistasis D. A. 2017 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė profesinio mokymo sutartį, nėra pakankamas argumentas dar labiau mažinti paskirtą bausmę. Nuteistajam paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
      2. Taip pat nėra jokio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Baudžiamojoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visumos. Iš bylos duomenų matyti, kad D. A. 2016 m. sausio 22 d. disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų iki tol, kol policijos pareigūnai jas rado ir paėmė, t. y. nuteistasis pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie šią veiką. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Nustatyta, kad jo, kaip bendrininko, vaidmuo nebuvo antraeilis. Be to, nusikalstama veika, už kurią nuteistas D. A., baigta, ji nesusijusi su būtinosios ginties ribų peržengimu ir nepadaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygomis. Dėl to nėra pagrindo D. A. taikyti BK 62 straipsnio ir tuo remiantis skirti švelnesnės bausmės.
      3. Nuteistasis D. A. ir jo gynėjas advokatas R. D. apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnį, tačiau nuteistajam šis straipsnis negali būti taikomas, nes įstatymo leidėjas leido atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 (šešeriems) metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 (ketveriems) metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Iš bylos duomenų matyti, kad D. A. nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir sunkų nusikaltimą, už kurį paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo ir atgabenimo iniciatorius buvo būtent D. A., kuris pats darė „takelius“, kad pavaišintų kitus, nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, visos veikos baigtos, todėl jam negali būti taikomas šis straipsnis ir atidėtas bausmės vykdymas, nes nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai ir tinkamai neužtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
  4. Taigi, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35nuteistųjų Ž. O., D. D., D. A. ir pastarojo gynėjo R. D. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Ž. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies... 5. D. D. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (epizodas su Ž. O.),... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 7. D. A. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2... 8. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, D. A.... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos... 10. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti S. O. ir M. S. pagal... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 12.
  1. D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m.... 13. 7.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas tinkamai... 14. 7.1.1. Apeliantas pažymi, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad nusikalto... 15. 7.1.2. Nuteistasis pažymi, kad sukūrė šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją... 16. 8.1. Apeliantas teigia, kad byloje nebuvo ištirti Ž. O. pokalbiai, kurie... 17. 8.1.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas šališkas, nes... 18. 8.1.2. Nuteistasis nurodo, kad jis neįvykdė inkriminuotų veiksmų tokia... 19. 8.1.3. Liudytojų S. O. ir E. G. parodymai apie siuntinius iš I. turi būti... 20. 8.1.4. Atmestini teismo motyvai, kad už narkotines medžiagas, kurias... 21. 8.1.5. Nuteistasis pripažįsta tik dalį savo neteisėtų veiksmų, t. y. 2015... 22. 8.1.6. Apeliantas mano, kad suvaržyta jo teisė į teisingą teismą ir... 23. 8.1.7. D. D. nesutinka, jog jam inkriminuota BK 199 straipsnio 2 dalis kaip... 24. 8.2. Apeliantas neginčija, kad galėjo bendrauti su A. J., bet nesutinka su... 25. 8.2.1. Nuteistasis nesutinka ir su teismo išvada, kad neturi reikšmės, kam... 26. 8.3. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam... 27. 8.4. Nuteistojo vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos... 28. 8.5. Nuteistasis pažymi, kad dėl jo padarytos veikos būtina įvertinti ir... 29. 9.1. Apeliantai su skundžiamu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28... 30. 9.1.1. Apeliantai teigia, kad dėl teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su... 31. 9.1.2. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad D. A. buvo priklausomas nuo... 32. 9.2. Apeliantai nesutinka ir su teismo išvada, jog objektyvūs duomenys... 33. 9.3. Taigi nagrinėjamoje byloje kaltinant D. A. įgijus, gabenus ir laikius... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 35. nuteistųjų Ž. O., D. D., D. A. ir pastarojo gynėjo R. D. apeliacinius...