Byla e2-1792-157/2016
Dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauruslita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4989-794/2016, kuria patenkintas pareiškėjos Lenkijos įmonės BRANDPOL Andrzej Brykajlo pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja Lenkijos įmonė BRANDPOL Andrzej Brykajlo (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauruslita“ (toliau – ir atsakovė) iškelti bankroto bylą.

5Pareiškėja nurodė, kad atsakovė pagal rangos sutartis yra skolinga 131 802,20 Eur. Pareiškėjos teigimu, ji atsakovę daug kartų ragino atsiskaityti, tačiau ši skolos neapmokėjo; iš atsakovės pateiktų banko sąskaitų išrašų matė, kad ji neturi jokių lėšų; iš viešai prieinamos informacijos – kad neturi jokio nekilnojamojo turto. Tvirtino, kad atsakovė yra nemoki.

6Atsakovė atsiliepime prašė netenkinti šio pareiškimo. Nurodė, kad pagal balanso duomenis įmonė yra moki; pareiškėjos reikalavimas yra ginčijamas, todėl juo negali būti remiamasi sprendžiant apie įmonės mokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Su atsiliepimu pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 metus, 2016 m. birželio 14 dienai sudarytus balansą ir peno / nuostolių ataskaitą, debitorių ir kreditorių skolų sąrašus.

7Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė pripažino savo skolą ir ją įtraukė į kreditorinių įsipareigojimų sąrašą; kad atsakovės pateikti duomenys apie turto vertės padidėjimą 2016 metais neatitinka tikrovės, nes didžiausia turto dalis yra sunkiai atgaunama įmonės BUDMAR Uslugi Ogolnobudowlane Dominika (Budmar) 361 418 Eur skola.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Tauruslita“ bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimo partneriai“.

10Teismas nustatė, kad UAB ,,Tauruslita“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. sausio 1 d., jos vadovu nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. yra D. R.. Remdamasis šalių pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovė savo 2016 m. kovo 25 d. raštu pripažino 104 859,96 Eur skolą pareiškėjai, ją įtraukė į 2016 m. birželio 14 dienai sudarytą ir teismui pateiktą kreditorių sąrašą kaip pradelstą; teisminių procesų dėl šio reikalavimo nėra, ir sprendė, jog nėra pagrindo nustatant atsakovės mokumą į pradelstus įsipareigojimus neįskaityti šios skolos pareiškėjai.

11Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus: 2015 finansinės atskaitomybės dokumentus, 2016 m. birželio 14 dienai sudarytą balansą, pelno / nuostolių ataskaitą, kreditorių ir debitorių skolų suvestines, nustatė, kad nors įmonė deklaruoja, jog 2016 metais turtas padidėjo trumpalaikio turto, o būtent per vienerius metus gautinų sumų, siekiančių 389 499 Eur, sąskaita, o didžiąją to skaičiaus dalį sudaro 361 418,76 Eur skola Lenkijos įmonės BUDMAR Uslugi Ogolnobudowlane Dominika (toliau – Budmar). Tačiau teismui nebuvo pateikta jokių dokumentų ar duomenų, pagrindžiančių minėtos skolos paskaičiavimą, rodančių šių įmonių vykdytų sutarčių ar atsiskaitymų, vykdomų derybų dėl sutartinės atsakomybės, o taip pat jos siekį atgauti skolą iš šios įmonės. Teismas pažymėjo, kad pateikti su šia įmone susiję dokumentai datuoti vėliausiai 2015 m. rugsėjo mėnesį, tame tarpe ir atstovavimo sutartis su advokato kontora, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. pranešime apie sutarties nutraukimą skolos suma nurodyta 50 000 Eur; kad skolininkų sąraše dėl neaiškių priežasčių įmonės Budmar 361 418,76 Eur atsiskaitymo data nurodyta 2016 m. kovo 31 d., tačiau nepateikta jokių duomenų, jog atsakovė ėmėsi realių veiksmų siekdama atgauti skolą, nors pati nurodė, kad dar 2015 m. rugsėjo 8 d. nesitikėjo, jog minėta įmonė vykdys savo įsipareigojimus. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad vertinant įmonės turtą bankroto iškėlimo dienai įmonės Budmar 361 418,76 Eur skola atsakovei negali būti traktuojama kaip realus.

12Teismas taip pat nustatė, kad viešųjų registrų duomenimis atsakovė registruotino nekilnojamo turto ir transporto priemonių neturi, pagal pateiktą aktualų balansą ilgalaikio turto vertė – 59 Eur, iš viso turto vertė, neįskaičiuojant įmonės Budmar 361 418,76 Eur skolos, yra tik 35 594 Eur; atsakovės pateiktame kreditorių sąraše (faktiškai visi pradelsti) jos įsipareigojimų suma 115 657,16 Eur. Be to, teismas pažymėjo, jog atsakovė turi 6 apdraustuosius asmenis, tačiau priešingai teigė, 2016 m. liepos 27 dienai jos skola VSDFV biudžetui sudarė 1 496, 41 Eur, o skola VMI – 694,68 Eur. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė nepateikė duomenų apie vykdomos veiklos apimtis, sutarčių ar kitų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie ateityje planuojamas gauti pajamas, pakankamas vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus.

13Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs pateiktus duomenis apie turto ir įsipareigojimų santykį, šalių pateiktus argumentus, iš viešųjų registrų gautus duomenis teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atsakovė UAB „Tauruslita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį ir priimti naują – atsisakyti kelti bankroto bylą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

  1. Teismas neįvertino aplinkybės, jog dėl pareiškėjos nurodytos skolos vyksta ginčas, atsakovė sustabdė savo prievolės apmokėti už atliktus darbus vykdymą iki kol pareiškėja pašalins darbų trūkumus, tai yra atsakovė tokios pareiškėjos skolos nepripažįsta, todėl buvo neobjektyvus ir priėmė prieštaringą nutartį.
  2. Teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus – sutartį su įmone Budmar, pretenzijas, pranešimą apie sutarties nutraukimą dėl įmonės Budmar kaltės, sutartis su pareiškėja ir įmone Budmar, – bei visai nepasisakė dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, VSDFV biudžetui, VMI ir pareiškėjos neišnaudotos teisės atgauti skolą teisminiu būdu, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

16Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja Lenkijos įmonė BRANDPOL Andrzej Brykajlo prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

  1. Teismo nutartis yra pagrįsta, priimta įvertinus visas svarbias aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovės skolos pareiškėjai, ką patvirtina ir atsakovės pateiktas UAB „Tauruslita“ kreditorių sąrašas, ir 2016 m. kovo 25 d. raštas, kuriuo ji skolą pripažino. Atsakovė, nurodydama, jog neatsiskaito dėl darbų defektų (kurių neįrodė ir negali įrodyti, nes tokių įrodymų nėra), klaidina teismą, kadangi tokiu būdu stengiasi išvengti atsiskaitymo.
  2. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad prieš kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėja turėjo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir išieškojimo, nes laikytasi visų ĮBĮ reikalavimų.
  3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus:
    1. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus bei įpareigojo atsakovę pateikti papildomus, patvirtinančius siekimą atgauti skolą iš įmonės Budmar (sutartis, susirašinėjimą ir kt.), tačiau atsakovė nepateikė nei tokių duomenų, nei pačios sutarties su Budmar, nei kitų dokumentų, pagrindžiančių Budmar 361 418,76 Eur skolą atsakovei. Skundo argumentas, kad teismas nevertino sutarties – yra klaidinantis ir visiškai nepagrįstas.
    2. Teismas patikrino ir nustatė, jog nutarties priėmimo dieną atsakovės skola VSDFV biudžetui yra 1 496,41 Eur, o VMI – 694,68 Eur. Atsiliepimo pateikimo dienai atsakovės skola yra dar didesnė: VSDF – 2 183,83 Eur, VMI – mokestinės nepriemokos suma – 914,91 Eur. Skundo teiginiai, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsiskaitymo su valstybės biudžetais yra nepagrįsti.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta UAB „Tauruslita“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta.

20Dėl teisės pareikšti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo

21Kaip jau minėta, apeliantė, kvestionuodama teismo nutartį, teigia, kad teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjos skola nėra pripažįstama, atsakovė yra sustabdžiusi savo prievolės apmokėti už atliktus darbus vykdymą iki kol pareiškėja pašalins darbų trūkumus, o pareiškėja, kaip apeliantės kreditorė, nelaukdama, kada išsispręs ginčas, inicijavo įmonės bankroto bylos iškėlimą, prieš tai nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Apeliantė (skolininkė) nurodo, kad nagrinėjamu atveju ji nėra skolinga pareiškėjai, todėl ši neturi teisės reikalauti iškelti bankroto bylą.

22Teismas, nesutikdamas su šiuo argumentu, pažymi, kad pagal ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalį, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui turi teisę pateikti šiame įstatyme numatyti subjektai – kreditorius, savininkas arba įmonės vadovas. Teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad kreditorius privalo įrodyti, iš kokių santykių yra kilęs ir kuo grindžiamas jo reikalavimas, o tuo atveju, kai kreditoriaus argumentai nėra aiškiai nepagrįsti ir skolininkas bankroto bylos iškėlimo stadijoje neginčija jo reikalavimo teisės, ši medžiaga yra pakankama nagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą. Teismai yra išaiškinę, kad reikalavimas kreditoriui pagrįsti savo statusą neturėtų būti aiškinamas taip, jog pastarasis šioje stadijoje privalo neabejotinai įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą bei pateikti neginčijamus įmonės skolos buvimo įrodymus; kad sprendžiant klausimą, ar asmuo, kurio reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus; kad tuo atveju, kai teismui pagal pateiktus įrodymus nekyla didelių abejonių dėl to, kad šis asmuo yra susijęs su atsakovu prievoliniais santykiais, dėl ko gali būti potencialus kreditorius, jo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015; 2015-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2015).

23Apeliantė, tvirtindama, kad pareiškėja neturi teisės remtis jos nurodoma skola, visų pirma, nepateikia jokių įrodymų, kad dėl šios skolos yra nagrinėjamas ginčas, tai yra, kad ginčijamasi dėl pareiškėjos sutartinių prievolių netinkamo įvykdymo, etc. Antra, teismui su atsiliepimu atsakovė pateikė 2016-04-19 ir 2016-05-16 defektinių aktų kopijas, 2016-05-16 pareiškėjos raštą dėl įsipareigojimų nevykdymo ir UAB „Tauruslita“ atsiųsto akto kopiją, pareiškėjos pateiktų sąskaitų faktūrų kopijas, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitas, skolininkų bei kreditorių sąrašus ir 2016-07-01 Sodros suvestinę apie įsipareigojimų VSDFV biudžetui įvykdymą. Taigi pateikti įrodymai nesuteikia pagrindo išvadai, jog pareiškėjai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų atsakovė būtų ėmusis veiksmų ginti savo teises. Priešingai, iš minėtų dokumentų bei pareiškėjos pateiktų duomenų, kaip jau minėta, teismas nustatė, kad atsakovė 104 859,96 Eur skolą pareiškėjai yra pripažinusi, ji, kaip pradelsta, yra įtraukta į 2016-06-14 kreditorių sąrašą, teisminių procesų dėl šio reikalavimo nėra, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo vertinti atsakovės mokumą neįskaičius šios skolos.

24Tuo tarpu pareiškėja, teigdama, kad ji yra apeliantės kreditorė ir turi turtinio pobūdžio reikalavimo teisę į pastarąją, pateikė jų abiejų 2015 m. birželio – rugsėjo mėnesiais sudarytas Rangos sutartis bei jų pagrindu laikotarpiu nuo 2015-11-03 iki 2016-01-05 išrašytų PVM sąskaitų faktūrų kopijas, susirašinėjimą patvirtinančius dokumentus – pareiškėjos 2016-03-23 siųsto pranešimo, raginančio apmokėti nurodytas sąskaitas, kopiją, bei 2016-03-25 apeliantės atsakymo į raginimą kopiją, 2016-03-30 pareiškėjos pranešimo dėl įsipareigojimų nevykdymo su įspėjimu dėl bankroto bylos iškėlimo kopiją, Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją, etc. Taigi pareiškėja pridedamais įrodymais pagrindė aplinkybę apie šalis siejančius prievolinius santykius, o, kaip jau minėta, apeliantė šių aplinkybių (sutarties sudarymo fakto ir/ ar šalių sutartinio bendradarbiavimo) nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

25Išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog pareiškėja yra potenciali atsakovės kreditorė ir priėmė šį jos pareiškimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus šiuo klausimu kaip nepagrįstus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

26Teismas, be kita ko, pažymi, kad nei ĮBĮ normose, nei teismų praktikoje nėra suformuluotos taisyklės, jog tik tas kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1015/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016). Pabrėžtina, kad priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ar net gi sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo. Todėl teismų praktikoje, kaip jau minėta, laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015).

27Čia taip pat pažymėtina tai, kad ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kreditoriui apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.

28Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja 2016-03-30 bei 2016-05-16 elektroniniu paštu bei registruota pašto siunta išsiuntė apeliantei jos buveinės adresu 2016-03-30 pranešimą apie neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjo apie bankroto bylos inicijavimą (b. l. 11-15, 73-74), kurį apeliantė gavo ir to neginčija. Taigi konstatuotina, jog pareiškėja tinkamai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus (CPK 185 straipsnis).

29Dėl apeliantės mokumo įvertinimo

30Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas neteisingai įvertino pateiktus įrodymus (sutartis su įmone Budmar, pretenzijas, pranešimą apie sutarties nutraukimą dėl įmonės Budmar kaltės, sutartis su pareiškėja ir įmone Budmar) bei visai nepasisakė dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, VSDFV biudžetui, VMI.

31Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius; įmonės nemokumas – tai būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų etc.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai etc.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis); kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, įmonė turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016 etc.).

32Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tik tuo atveju, jei yra tam tikros objektyvios teisinės ir faktinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), teismas apie įmonės (ne)mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013; 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-682-381/2016 etc.).

33Tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kuomet, žinodama apie jos atžvilgiu inicijuotą bankroto bylos iškėlimo procesą, atsakovė nepateikė teismui aktualių duomenų, vertintinų sprendžiant dėl juridinio asmens (ne)mokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 8 punktas).

34Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl atsakovės (ne)mokumo ir pagrindo jai iškelti bankroto bylą sprendė pagal pareiškėjos pateiktus ir teismo iniciatyva surinktus oficialių registrų duomenis (CPK 179 straipsnio 2, 3 dalys).

35Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas atsakovei bankroto bylą iškėlė įvertinęs jos finansinę būklę pagal: 2015 finansinės atskaitomybės dokumentus, 2016 m. birželio 14 dienai sudarytą balansą, pelno / nuostolių ataskaitą, kreditorių ir debitorių skolų suvestines, ir nustatęs, kad įmonės turtas 2016 metais padidėjo trumpalaikio turto, o būtent per vienerius metus gautinų sumų, siekiančių 389 499 Eur, sąskaita, kai didžiąją to skaičiaus dalį sudaro Lenkijos įmonės BUDMAR Uslugi Ogolnobudowlane Dominika (toliau – Budmar) 361 418,76 Eur skola. Netgi įpareigota atsakovė teismui nepateikė jokių dokumentų ar duomenų, pagrindžiančių šią skolą bei siekį ją atgauti. Kaip minėta, pirmos instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus: kad pateikti su šia įmone susiję dokumentai datuoti vėliausiai 2015 m. rugsėjo mėnesį, tame tarpe ir atstovavimo sutartis su advokato kontora; kad 2015 m. rugsėjo 8 d. pranešime apie sutarties nutraukimą skolos suma nurodyta 50 000 Eur; kad skolininkų sąraše dėl neaiškių priežasčių įmonės Budmar 361 418,76 Eur atsiskaitymo data nurodyta 2016 m. kovo 31 d., ir nepateikta daugiau jokių duomenų, jog atsakovė ėmėsi realių veiksmų siekdama atgauti skolą, kai pati dar 2015 m. rugsėjo 8 d. nurodė, kad nesitikėjo, jog minėta įmonė įvykdys savo įsipareigojimus, padarė išvadą, kad vertinant įmonės turtą bankroto iškėlimo dienai įmonės Budmar 361 418,76 Eur skola atsakovei nėra reali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atlikto atsakovės (ne)mokumo įvertinimo teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 185 straipsnis).

36Pagal formuojamą teismų praktiką nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, kaip jau minėta, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, o prieštaraudama pareikštam reikalavimui teigia, kad nutraukus jos ir generalinio rangovo sutartį dėl įmonės Budmar kaltės, neteko galimybės atsiskaityti su subrangovais (tame tarpe ir pareiškėja). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo (CPK 178 str.).

37Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl proceso teisės pažeidimo, tai yra dėl to, kad teismas nepasisakė dėl atsakovės pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, VSDFV biudžetui, VMI, kadangi yra priešingai.

38Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, jog viešųjų registrų duomenimis atsakovė registruotino nekilnojamo turto ir transporto priemonių neturi; pagal pateiktą aktualų balansą ilgalaikio turto vertė yra 59 Eur; iš viso atsakovės turto vertė, neįskaičiuojant įmonės Budmar 361 418,76 Eur skolos, yra tik 35 594 Eur; atsakovės pateiktame kreditorių sąraše (faktiškai visi pradelsti) įsipareigojimų suma – 115 657,16 Eur. Patikrinęs viešuosius VSDFV duomenis teismas pažymėjo, kad priešingai, nei teigia atsakovė, jos skola VSDFV biudžetui yra 1 496, 41 Eur, turi 6 apdraustuosius asmenis; skola VMI 694,68 Eur. Be to, pažymėtina tai, kad atsakovė, teigdama, kad skolų valstybės biudžetams neturi, nepateikė jų sumokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų, o teismas savo ruožtu iš viešai prieinamų duomenų nustatė, kad jos skola VSDFV išaugo ir 2016-09-05 dieną siekia 2 183,83 Eur, kad įmonė turi tik vieną darbuotoją, VMI skola – 914,91 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą dėl atsakovės nemokumo (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas).

39Apibendrindamas tai, kas nustatyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai atskleidė bylos esmę – nustatė ir teisingai įvertino visas esminę reikšmę nagrinėjamam ginčui išspręsti turinčias aplinkybes, teisingai išaiškino bei pritaikė aktualias normas, ir pagrįstai atsakovei UAB „Tauruslita“ iškėlė bankroto bylą, todėl naikinti ar keisti šią teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis, 2 straipsnio 8 dalis, CPK 185 straipsnis). Kiti atskirajame skunde, o taip pat atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 338 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

40Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovas yra pajėgus įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2008).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja Lenkijos įmonė BRANDPOL Andrzej Brykajlo (toliau – ir... 5. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė pagal rangos sutartis yra skolinga 131... 6. Atsakovė atsiliepime prašė netenkinti šio pareiškimo. Nurodė, kad pagal... 7. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė pripažino... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi iškėlė atsakovei... 10. Teismas nustatė, kad UAB ,,Tauruslita“ Juridinių asmenų registre... 11. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus: 2015 finansinės atskaitomybės... 12. Teismas taip pat nustatė, kad viešųjų registrų duomenimis atsakovė... 13. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs pateiktus... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Atsakovė UAB „Tauruslita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 16. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja Lenkijos įmonė BRANDPOL... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 19. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo... 20. Dėl teisės pareikšti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo... 21. Kaip jau minėta, apeliantė, kvestionuodama teismo nutartį, teigia, kad... 22. Teismas, nesutikdamas su šiuo argumentu, pažymi, kad pagal ĮBĮ 5 straipsnio... 23. Apeliantė, tvirtindama, kad pareiškėja neturi teisės remtis jos nurodoma... 24. Tuo tarpu pareiškėja, teigdama, kad ji yra apeliantės kreditorė ir turi... 25. Išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos... 26. Teismas, be kita ko, pažymi, kad nei ĮBĮ normose, nei teismų praktikoje... 27. Čia taip pat pažymėtina tai, kad ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta... 28. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja 2016-03-30 bei... 29. Dėl apeliantės mokumo įvertinimo... 30. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas neteisingai įvertino pateiktus... 31. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, pagal ĮBĮ normas... 32. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja... 33. Tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kuomet, žinodama apie... 34. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl... 35. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas atsakovei bankroto bylą... 36. Pagal formuojamą teismų praktiką nepaisant to, jog bankroto bylos turi... 37. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl proceso... 38. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, jog viešųjų registrų... 39. Apibendrindamas tai, kas nustatyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas... 40. Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovas... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 42. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą....