Byla 2-1793/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo bei atskirojo skundo priėmimo klausimus, ieškovo A. M., trečiųjų asmenų P. S., uždarosios akcinės bendrovės „LEX BONUM“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-868-368/2012, kuria atsakovui akcinei bendrovei „Raseinių melioracija“ atsisakyta iškelti bankroto bylą bei netaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šiaulių apygardos teisme gauti ieškovų A. M., S. Ž., V. B., A. P., D. M., J. R. pareiškimai dėl bankroto bylos AB „Raseinių melioracija“ iškėlimo. Ieškovai nurodė, kad AB „Raseinių melioracija“ netinkamai vykdo prievolę – mokėti darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį.

5Taip pat teisme gauti ieškovų UAB „Conlex“ ir G. V. įmonės „Šoklys“ pareiškimai dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Ieškovai nurodė, kad atsakovas savo prievolių nevykdo ir liko jiems skolingas atitinkamas pinigines sumas.

6Teisme taip pat gautas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDFV) Šilalės skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2012 m. vasario 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą 214 428,28 Lt socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių.

7Teisme gauti trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, – R. G., A. L., A. V., V. B., E. M., G. M., A. P., A. K., K. M., L. M., R. M., A. R., J. J., N. P., Z. Š., A. S., G. Č., A. U., E. S., P. S., L. J., V. K., A. Z., E. S., V. D., G. L., E. A., A. B., A. R. pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Tretieji asmenys nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdo prievolę – mokėti darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį.

8Teisme gauti ieškovų R. K. bei J. P. pareiškimai dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Taip pat gauti trečiųjų asmenų P. S. ir UAB „LEX BONUM“ prašymai įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis bei iškelti atsakovui bankroto bylą.

9Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Noble Group“ ir UAB „Perdanga“ pateikė prašymus dėl įtraukimo į bylą bei bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Tretieji asmenys nurodė, kad atsakovas yra skolingas jiems atitinkamas pinigines sumas.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo AB „Raseinių melioracija“ turtui netenkino bei atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą.

12Teismas nurodė, kad pagal 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovo balansą finansiniais metais bendrovės turtas sudarė 10 044 528,00 Lt, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2012 m. birželio 20 d. siekė 3 812 561,61 Lt, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršijo pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to, balanso duomenimis, įmonės ilgalaikis turtas 2011 m. metais, palyginus su praėjusiais finansiniais metais, padidėjo nuo 5 183 398 Lt iki 5 895 070 Lt, o trumpalaikio turto vertė padidėjo nuo 4 011 225 Lt iki 4 149 458 Lt. Teismas pažymėjo, kad įmonės debitorinių įsiskolinimų suma 2011 finansiniais metais sudarė 3 162 357 Lt.

13Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, siekiant išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį, būtina analizuoti duomenis apie įmonės ūkinę – komercinę veiklą. Pagal 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės nuostoliai 2011 m. sudarė 2 973 441 Lt, tačiau ĮBĮ įmonės nemokumo nesieja su vykdomos veiklos pelningumo rodikliais, todėl duomenys apie atsakovo nuostolius rodo ne įmonės esamą nemokumą, o finansinę įmonės padėtį, tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo pozicija šiuo klausimu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-250/2010). Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo teigimu, atsakovo laikini finansiniai sunkumai, be kita ko, susiję su bendrovės vadovo ir pagrindinio akcininko keitimo procesais, o įmonės turto inventorizacijos atlikimas, kreditorių ir debitorių sąrašų tikslinimas, bendrovės sudarytų sandorių analizavimas, lėmė atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais vėlavimą.

14Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalis pareiškėjų (darbuotojų) savo prašymus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui grindė savarankišku ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintu bankroto bylos iškėlimo pagrindu, sprendė, jog formalus vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas bankroto bylos iškėlimo pagrindą turi vertinti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes.

15Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis bylos duomenimis, atsakovas apie pusę metų vėluoja išmokėti išmokas (jų dalį), susijusias su darbo santykiais. Tačiau, sprendė, jog atsakovas šiuo metu patiria laikinus finansinius sunkumus ir, teismo vertinimu, neekonomiška ir neracionalu iš rinkos pašalinti nuo 1999 m. joje veikiantį dalyvį. Be to, teismas pabrėžė, kad įmonė pagal finansinius rodiklius yra moki ir ateityje gali padengti įsiskolinimus kreditoriams.

16Teismas, atsižvelgdamas į vėlavimo atsiskaityti su darbuotojais priežastis – laikinus įmonės finansinius sunkumus, bendrovės vadovo ir pagrindinio akcininko keitimą ir su tuos susijusius procesus, į vėlavimo atsiskaityti su šiais kreditoriais terminus, į tai, kad vėluojama atsiskaityti nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, taip pat į atsakovo finansinę būklę ir ją atspindinčius rodiklius, t. y. į tai, kad įmonė yra moki, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą, kadangi atsakovas turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Be to, teismas nurodė, jog prioritetas yra teikiamas reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos.

17Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad bankroto byla AB „Raseinių melioracija“ nekeltina. Taip pat teismas sprendė, jog tokiu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones.

18III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

19Ieškovas A. M. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo AB „Raseinių melioracija“ turtui ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Taip pat prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarties dalį dėl atsisakymo iškelti atsakovui bankroto bylą panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

201. Teismas priimtoje nutartyje atsakovo nemokumą bei mokumą grindžia išimtinai atsakovo atsiliepime pateiktais argumentais bei finansiniais dokumentais, atspindinčiais atsakovo būklę iki 2011 m. gruodžio 31 d. Minėti dokumentai neatspindi realios atsakovo finansinės bei turtinės padėties bankroto bylos iškėlimo dienai.

212. Nors teismų praktikoje ir laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti aktyvus, tačiau šiuo atveju teismas neišreikalavo iš atsakovo duomenų apie ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą bei kitus įsipareigojimus ir priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis iki 2011 m. gruodžio 31 d.

223. Atsakovo turtinė padėtis per pusę metų, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos – 2012 m. birželio 27 d., realiai yra pasikeitusi ir neatitinka minėtuose dokumentuose nurodytos padėties.

234. Atsakovas tą aplinkybę, kad jis pareiškimo padavimo dienai yra nemokus ir neturi turto, kuris viršytų įsipareigojimus bei užtikrintų įsipareigojimų padengimą žinojo ir siekdamas nuslėpti šiai dienai esančią atsakovo finansinę situaciją, sąmoningai nepateikė teismui aktualių finansinių dokumentų, kurie parodytų realią atsakovo turtinę bei finansinę padėtį.

245. Teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir savo išvadą dėl atsakovo (ne)mokumo pagrindė išimtinai matematiniais skaičiavimais dėl į balansą įrašyto turto vertės ir pradelstų skolų santykių, remdamasis pasenusia informacija, tačiau nevertino įmonės finansinių pajėgumų apskritai veikti rinkoje visumos.

256. Atsakovas nuo praėjusių metų pabaigos aktyviai perleidinėja tretiesiems asmenims savo turtą ir dėl šios priežasties praktiškai visas atsakovo nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas ir įrengimai, kurie turi vertę, išskyrus turtą, kuris buvo ir yra areštuotas pagal vykdomuosius dokumentus, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dienai yra perleistas bei perleidinėjamas.

267. Nuo 2012 m. pradžios praktiškai visi darbuotojai yra sustabdę darbo sutarties vykdymą, darbdaviui nevykdant savo įsipareigojimų. Atsakovo įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais, sudaro 1 059 963 Lt, o atsakovas jau daugiau kaip 8 mėnesius vėluoja išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas. Tuo tarpu vėlavimo išmokėti darbo užmokestį bei su darbo santykiais susijusias išmokas faktas yra savarankiška sąlyga įmonės bankroto bylos iškėlimui, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Dauguma atsakovo darbuotojų yra kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.

278. Atsakovas turi ne laikinų, bet nuolatinių finansinių sunkumų ir šiai dienai nevykdo jokios ūkinės veiklos, kuri užtikrintų pajamų gavimą, praktiškai neturi darbuotojų, kurie galėtų vykdyti užsakymus, atsakovo turtas iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai yra perleidinėjamas, atsakovas negali vykdyti savo įsipareigojimų ir yra nemokus.

289. Byloje nėra jokių įrodymų, kad naujasis atsakovo akcininkas bus pajėgus atkurti įmonės mokumą ir atsiskaityti su atsakovo kreditoriais.

2910. Tikėtina, jog atsakovas perleidinėja savo turtą, todėl yra pagrįsta tikimybė, kad netaikius atsakovo turtui laikinųjų apsaugos priemonių ir vėliau atsakovui iškėlus bankroto bylą, galima situacija, kad atsakovo turtas iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai ir dengiamos administravimo išlaidos galimai bus perleistas, todėl gali nelikti turto patenkinti kreditorių reikalavimų ir administravimo išlaidų. Siekiant užkirsti kelia tokiai situacijai susidaryti yra būtina atsakovo turtui iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

30Trečiasis asmuo UAB „LEX BONUM“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bankroto bylą atsakovui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

311. Šioje byloje yra daug suinteresuotų asmenų, su kuriais atsakovas neatsiskaito ilgą laiką – tai yra pakankamas pagrindas manyti, kad įmonė turi rimtų finansinių sunkumų, yra nemoki ir turėtų būti pašalinta iš finansinės apyvartos.

322. Atsakovas jau ilgą laiką nemoka darbuotojams atlyginimų bei kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais ir tokie įsiskolinimai yra dideli.

33Trečiasis asmuo P. S. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

341. Trečiasis asmuo dirbo atsakovo įmonėje, tačiau darbo sutartis su juo buvo nutraukta. Atsakovo skola trečiajam asmeniui iki 2012 m. gegužės 10 d. sudarė 10 411,68 Lt už neišmokėtą darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas.

352. Atsakovas yra pranešęs kreditoriams, t. y. įmonės darbuotojams, kad šiuo metu vykdyti savo įsipareigojimų neketina.

363. Teismas turėtų atsižvelgti į kreditorių skaičių ir bendrą atsakovo skolos sumą – 2012 m. birželio 20 d. atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 3 812 561,61 Lt. Tokia įsiskolinimų suma yra didelė bet kuriai įmonei, tarp jų ir atsakovui.

374. Atsakovo įsiskolinimų suma auga toliau, kadangi kreditoriams už pradelstus skolų grąžinimo terminus skaičiuojami delspinigiai, o pati įmonė veikia nuostolingai – įmonės nuostoliai 2011 m. sudarė 2 973 441 Lt. Taip pat auga ir skola VSDFV ir 2012 m. birželio 29 d. ji sudarė

38249 233,94 Lt sumą. Tai rodo, kad įmonės finansinė padėtis ne tik, kad negerėja, bet priešingai, tik sunkėja.

395. Vėlavimas išmokėti darbuotojams atlyginimus yra ne formalus, o realus faktas ir objektyviai egzistuojanti aplinkybė. Palikus skundžiamą nutartį galioti, nebus apgintos darbuotojų teisės ir teisėti interesai, o atvirkščiai, negalinčiam atlyginimų išmokėti ir su buvusiais darbuotojais atsiskaityti darbdaviui bus leista toliau vykdyti nuostolingą veiklą.

406. Aplinkybė, jog atsakovas rinkoje veikia pakankamai ilgą laiką, neturėtų būti pagrindas nepaisyti jo nemokumo ir nesugebėjimo atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu būdu šiam subjektui suteikiamos nepagrįstos privilegijos kitų rinkos dalyviu atžvilgiu, be to, apsunkinamas kreditorių teisių gynimas.

41Ieškovas VSDFV Šilalės skyrius atsiliepimu į ieškovo A. M. atskirąjį skundą prašo minėtą atskirąjį skundą patenkinti jame nurodytais motyvais. Ieškovas nurodė, kad atsakovo skolą ieškovui 2012 m. birželio 5 d. sudarė 211 090,57 Lt. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas ir toliau tinkamai nevykdė pareigos mokėti socialinio draudimo įmokas, todėl atsiliepimo pasirašymo dienai atsakovas VSDFV yra skolingas 308 210,13 Lt. Taip pat, atsakovas per pusmetį ženkliai sumažino darbuotojų skaičių – 2012 m. sausio 1 d. atsakovo įmonėje dirbo 121 darbuotojas, tuo tarpu 2012 m. liepos 16 d. – tik 29 darbuotojai. Šios aplinkybės liudija apie nuolat prastėjančią atsakovo finansinę būklę, todėl, siekiant apsaugoti kreditorių interesus, atsakovui būtina iškelti bankroto bylą.

42Ieškovas R. K. atsiliepimu į ieškovo A. M. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas nurodė, kad įmonės mokumo klausimas turėjo būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Atsakovo pradelstus įsipareigojimus kreditoriams teismas privalėjo vertinti ir lyginti su įmonės 2012 m. birželio mėnesio balanso duomenimis, o ne su 2011 metų balanso duomenimis. Nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo momento praėjo net 7 mėnesiai, todėl tikėtina, jog per šį laikotarpį atsakovo turto sudėtis ir dydis kito. Taip pat pabrėžė, kad atsakovo patiriami finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio. Atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams per 6 mėnesius padidėjo maždaug 700 000 Lt. Atsakovas per 2011 metus patyrė beveik 3 milijonus litų nuostolių. Atsakovo įsiskolinimas darbuotojams sudaro 1 059 963 Lt, o darbuotojų skaičius nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. liepos 24 d. sumažėjo nuo 56 iki 29. Be to, pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė didelis darbuotojų skaičius, o atsakovo finansiniai rodikliai yra prasti, todėl atsakovui keltina bankroto byla.

43Ieškovai P. P., D. M., V. B. ir J. R. atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus patenkinti. Ieškovai nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė su dauguma įmonės darbuotojų, tarp jų ir su jais. Be to, atsakovas yra pranešęs kreditoriams, t. y. įmonės darbuotojams, kad šiuo metu vykdyti savo įsipareigojimų neketina. Ieškovai pažymėjo, kad įmonės finansinė padėtis ne tik, kad negerėja, bet priešingai, tik sunkėja.

44Taip pat apeliacinės instancijos teisme 2012 m. spalio 23 d. gautas ieškovo J. P. prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti bei atskirasis skundas. Minėtu prašymu ieškovas prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarties pateikti.

45IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši įstatymo nuostata yra taikytina ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui (CPK 338 str.). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija nurodo, jog praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo bei atskirojo skundo priėmimo klausimus kompetentingas spręsti pirmosios instancijos, t. y. Šiaulių apygardos teismas. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nėra kompetentingas spręsti aukščiau nurodytus klausimus, todėl ieškovo J. P. pateiktas prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo bei atskirasis skundas atsisakytini priimti ir grąžintini jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 6 d.).

47Atskirieji skundai tenkinti iš dalies, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartis panaikintina ir bankroto bylos iškėlimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai perduotini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsisakymo iškelti AB „Raseinių melioracija“ bankroto bylą bei atsisakymo atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

49Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą AB „Raseinių melioracija“ tuo pagrindu, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, t. y. teismas nenustatė įmonės nemokumo fakto, be to, laikė, jog formalus vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimą fakto konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, ir sprendė, jog atsakovas šiuo metu patiria tik laikinus finansinius sunkumus, tuo tarpu įmonė pagal finansinius rodiklius yra moki ir ateityje gali padengti įsiskolinimus kreditoriams.

50Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo, pašalinant iš rinkos nemokius subjektus, siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą. Tačiau, pradedant bankroto procesą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UAB „Andovos paslaugos“, bylos Nr. 2-842/2008; 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB „Sinekūra“, bylos Nr. 2-1031/2008).

51Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.).

52Įmonių bankroto įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

53Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio įmonės 2011 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė 2011 metais turto turėjo už 10 044 528 Lt (b. l. 70, t. 5). Pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, kaip nurodyta atsakovo atsiliepime, 2012 m. birželio 20 d. siekė 3 812 561,61 Lt (b. l. 69, t. 5), t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršijo pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to, minėto balanso duomenimis, įmonės ilgalaikis turtas 2011 m. metais, palyginus su praėjusiais finansiniais metais, padidėjo nuo 5 183 398 Lt iki 5 895 070 Lt, o trumpalaikio turto vertė padidėjo nuo 4 011 225 Lt iki 4 149 458 Lt (b. l. 70, t. 5). Pagal 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės nuostoliai 2011 m. sudarė 2 973 441 Lt (b. l. 71, t. 5). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad jei būtų remiamasi vien atsakovo pateikto 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, tai būtų galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo būsena iš tiesų neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtų nemokumo kriterijų, kadangi įmonės turtas iš viso siekė 10 044 528,00 Lt, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai sudarė

543 812 561,61 Lt. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja nepašalintos abejonės ar minėti atsakovo finansiniai rodikliai atitinka realią atsakovo finansinę padėtį, buvusią kreditorių pareiškimų iškelti bankroto bylą padavimo teismui metu.

55Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalimi, įmonės vadovas privalo pateikti teismui praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: 1) balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 5) aiškinamasis raštas. Visos pagal šio įstatymo reikalavimus parengtos finansinės ataskaitos sudaro nedalomą visumą. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikti tik 2011 m. gruodžio 31 d. dienai aktualūs įmonės finansiniai dokumentai, tarp jų ir įmonės balansas, iš kurio negalima spręsti apie tai, kiek įmonė, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, turėjo turto pareiškimų iškelti bankroto bylą pateikimo dienai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškimai teismui dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateikti 2012 m. gegužės mėnesio pabaigoje, atsakovo atsiliepimas į pareiškimus pateiktas 2012 m. birželio 22 d., tuo tarpu finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2011 metus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo 2011 m. gruodžio 31 d. buvę finansiniai rodikliai ir turimas turtas galimai neatitinka realios atsakovo finansinės padėties, buvusios pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui metu. Todėl pirmosios instancijos teismas, kaip pagrįstai atskiruosiuose skunduose teigia apeliantai, turėjo pareigą imtis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, kad visapusiškai išsiaiškintų įmonės mokumo klausimą.

56Iš apeliantų pateiktų atskirųjų skundų matyti, jog apeliantai vienareikšmiškai teigia, jog atsakovo finansinė padėtis yra prastesnė nei nurodyta minėtuose finansinės atskaitomybės dokumentuose ir ji nuolat sunkėja. Tokią apeliantų nurodomą aplinkybę patvirtina ir ieškovo VSDFV Šilalės skyriaus atskirajame skunde dėstomos aplinkybės apie tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas ir toliau tinkamai nevykdė pareigos mokėti socialinio draudimo įmokas, todėl atsiliepimo pasirašymo dienai atsakovas VSDFV yra skolingas 308 210,13 Lt. Iš šių nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovo skola VSDFV augo ir toliau. Be to, kaip matyti iš minėto apelianto pateiktų duomenų, atsakovas per pusmetį ženkliai sumažino darbuotojų skaičių – 2012 m. sausio 1 d. atsakovo įmonėje dirbo 121 darbuotojas, tuo tarpu 2012 m. liepos 16 d. – tik 29 darbuotojai. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadai, jog atsakovo finansinė padėtis pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu nebuvo tokia gera kaip nurodyta atsakovo 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose.

57Taip pat apeliantai atskiruosius skundus grindžia ir tuo argumentu, kad didžioji dalis atsakovo darbuotojų yra pateikę pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovo skola darbuotojams siekia net 1 059 963 Lt ir ji toliau didėja, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog formalus vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Su tokiais atskirųjų skundų argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.

58Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-467/2009; 2010 m. liepos 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1173/2010). Taigi nors pagal teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimus faktas savaime nesudaro pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą, o būtina šią aplinkybę vertinti neatsietai nuo įmonės nemokumo, tačiau šis faktas, atsižvelgiant į darbuotojams nesumokėtų sumų dydžius, praleistus terminus joms sumokėti, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo tokiai įmonei. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas su įmonės darbuotojais neatsiskaito dar nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, dauguma atsakovo darbuotojų yra pateikę pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, o atsakovo skola darbuotojams sudaro net 1 059 963 Lt. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ši aplinkybė taip pat yra viena iš esminių aplinkybių, kuri turi įtakos bankroto bylos iškėlimui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą neįvertino atsakovo skolos darbuotojams masto, neatsiskaitymo su darbuotojais trukmės bei kitų svarbių bankroto bylos iškėlimo klausimui aplinkybių.

59Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų atskirųjų skundų argumentais, kad tikroji apelianto finansinė padėtis nėra aiški, o galimai yra ir blogesnė nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi ilgas uždelsimas atsiskaityti su kreditoriais kelia abejonių dėl apelianto mokumo, kurių nepašalina byloje esantys įrodymai.

60Apeliantas A. M. taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo AB „Raseinių melioracija“ turtui. Apeliantas nurodo, kad tikėtina, jog atsakovas perleidinėja savo turtą, todėl yra pagrįsta tikimybė, kad netaikius atsakovo turtui laikinųjų apsaugos priemonių ir vėliau atsakovui iškėlus bankroto bylą, kreditorių reikalavimų patenkinimas iš atsakovo turto būtų apsunkintas.

61Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimamą procesinį sprendimą, taip pat į tai, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo išspręstas pirmosios instancijos teisme, nagrinėjamu atveju minėtas klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

62Kiti apeliantų atskirųjų skundų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

63Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie atsakovo mokumą ir pagrindo jam kelti bankroto bylą nebuvimą nepagrįstumą ir priimtos nutarties neteisėtumą. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl neteisingai išsprendė bylą ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 185 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., ). Apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 8 d.), todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

64Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant iš naujo būtina nustatyti atsakovo veiklą, turimo turto vertę, jo likvidumą, įsipareigojimų hipotekos kreditoriui vykdymą, įvertinti pradelstus įsipareigojimus ir jų dydžius, surinkti duomenis apie įsipareigojimų biudžetams vykdymą, ištirti ir įvertinti šalių argumentus dėl gautino finansinio turto, dėl skolų darbuotojams bei išanalizuoti kitas aplinkybes, svarbias tinkamai nustatyti įmonės mokumą ir teisingai išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

66Ieškovo J. P. prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir atskirąjį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

67Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimus perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šiaulių apygardos teisme gauti ieškovų A. M., S. Ž., V. B., A. P., D. M.,... 5. Taip pat teisme gauti ieškovų UAB „Conlex“ ir G. V. įmonės... 6. Teisme taip pat gautas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau... 7. Teisme gauti trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus,... 8. Teisme gauti ieškovų R. K. bei J. P. pareiškimai dėl bankroto bylos... 9. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Noble... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi prašymo dėl... 12. Teismas nurodė, kad pagal 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovo balansą... 13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, siekiant išsiaiškinti, ar bendrovė... 14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalis pareiškėjų (darbuotojų) savo... 15. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis bylos duomenimis, atsakovas apie pusę... 16. Teismas, atsižvelgdamas į vėlavimo atsiskaityti su darbuotojais priežastis... 17. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad bankroto byla... 18. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 19. Ieškovas A. M. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m.... 20. 1. Teismas priimtoje nutartyje atsakovo nemokumą bei mokumą grindžia... 21. 2. Nors teismų praktikoje ir laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas... 22. 3. Atsakovo turtinė padėtis per pusę metų, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 31... 23. 4. Atsakovas tą aplinkybę, kad jis pareiškimo padavimo dienai yra nemokus ir... 24. 5. Teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir savo išvadą dėl... 25. 6. Atsakovas nuo praėjusių metų pabaigos aktyviai perleidinėja tretiesiems... 26. 7. Nuo 2012 m. pradžios praktiškai visi darbuotojai yra sustabdę darbo... 27. 8. Atsakovas turi ne laikinų, bet nuolatinių finansinių sunkumų ir šiai... 28. 9. Byloje nėra jokių įrodymų, kad naujasis atsakovo akcininkas bus pajėgus... 29. 10. Tikėtina, jog atsakovas perleidinėja savo turtą, todėl yra pagrįsta... 30. Trečiasis asmuo UAB „LEX BONUM“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių... 31. 1. Šioje byloje yra daug suinteresuotų asmenų, su kuriais atsakovas... 32. 2. Atsakovas jau ilgą laiką nemoka darbuotojams atlyginimų bei kitų... 33. Trečiasis asmuo P. S. atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012... 34. 1. Trečiasis asmuo dirbo atsakovo įmonėje, tačiau darbo sutartis su juo... 35. 2. Atsakovas yra pranešęs kreditoriams, t. y. įmonės darbuotojams, kad... 36. 3. Teismas turėtų atsižvelgti į kreditorių skaičių ir bendrą atsakovo... 37. 4. Atsakovo įsiskolinimų suma auga toliau, kadangi kreditoriams už... 38. 249 233,94 Lt sumą. Tai rodo, kad įmonės finansinė padėtis ne tik, kad... 39. 5. Vėlavimas išmokėti darbuotojams atlyginimus yra ne formalus, o realus... 40. 6. Aplinkybė, jog atsakovas rinkoje veikia pakankamai ilgą laiką, neturėtų... 41. Ieškovas VSDFV Šilalės skyrius atsiliepimu į ieškovo A. M. atskirąjį... 42. Ieškovas R. K. atsiliepimu į ieškovo A. M. atskirąjį skundą prašo... 43. Ieškovai P. P., D. M., V. B. ir J. R. atsiliepimais į atskiruosius skundus... 44. Taip pat apeliacinės instancijos teisme 2012 m. spalio 23 d. gautas ieškovo... 45. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 46. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio... 47. Atskirieji skundai tenkinti iš dalies, Šiaulių apygardos teismo 2012 m.... 48. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsisakymo iškelti AB... 49. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto... 50. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos... 51. Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė... 52. Įmonių bankroto įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio įmonės 2011 m. gruodžio... 54. 3 812 561,61 Lt. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad... 55. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalimi, įmonės... 56. Iš apeliantų pateiktų atskirųjų skundų matyti, jog apeliantai... 57. Taip pat apeliantai atskiruosius skundus grindžia ir tuo argumentu, kad... 58. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte... 59. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų atskirųjų skundų argumentais, kad... 60. Apeliantas A. M. taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 61. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į apeliacinės instancijos... 62. Kiti apeliantų atskirųjų skundų argumentai neturi teisinės reikšmės... 63. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia... 64. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant iš naujo būtina nustatyti... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 66. Ieškovo J. P. prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir... 67. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir...