Byla e2-1605-381/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuria pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GJ baldai”, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė „Sorita“, uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“ ir kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GJ baldai“,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „GJ baldai“ iškėlimo.

62.

7Pareiškime ieškovė nurodė, kad ji teikdavo užsakymus atsakovei dėl baldų gamybos ir atliko 13 819,65 Eur avansinius mokėjimus atsakovei už įsigytinus baldus (medžiagas). Atsakovė produkcijos neperdavė, avanso ieškovei negrąžino. 2016 m. gruodžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu šalys patvirtino 13 819,65 Eur atsakovės įsiskolinimo faktą ieškovei.

83.

92018 m. kovo 23 d. ieškovė registruotu laišku išsiuntė atsakovei reikalavimą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu UAB „GJ baldai“ nesumokės savo įsiskolinimo atsakovei per 30 dienų nuo šio įspėjimo gavimo dienos, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipsis į teismą dėl UAB „GJ baldai“ bankroto bylos iškėlimo. Iki pareiškimo teismui pateikimo dienos atsakovė savo piniginės prievolės atsakovei neįvykdė.

104.

11UAB „GJ baldai“ atžvilgiu yra pareikšta eilė turtinių reikalavimų, kurių šis juridinis asmuo nevykdo, nes galimai susiduria su finansiniais sunkumais ir jie nuolat didėja. Atsakovė jau kuris laikas nevykdo veiklos (VSDFV duomenimis UAB „GJ baldai“ nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki šiol nėra nei vieno apdraustojo darbuotojo), slepia savo turtinę padėtį (nuo 2011 m. Juridinių asmenų registrui atsakovė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų), jos atžvilgiu jau du kartus buvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimas.

125.

13Atsakovė UAB „GJ baldai“ atsiliepime prašė ieškovės pareiškimą palikti nenagrinėtą, o teismui nenustačius tam pagrindų – pareiškimą atmesti.

146.

15Atsakovė nurodė, kad nors ieškovė teismui pateikė įrodymus apie registruoto laiško išsiuntimą atsakovei, kuriuo neva buvo išsiųstas 2018 m. kovo 23 d. įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nurodytas įspėjimas atsakovei niekada nebuvo išsiųstas. Atsakovė jai ieškovės siųsta registruota pašto siunta (reg. Nr. RN494664784LT) gavo ne įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau velykinį sveikinimą (atviruką). Tokiu būdu ieškovė sąmoningai bando klaidinti teismą, pateikdama tikrovės neatitinkančią informaciją ir dokumentus, kadangi puikiai suvokia, jog jai pareiškus bet kokias finansines pretenzijas atsakovei, ji į tai būtų nedelsiat reagavusi. Kadangi ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės tvarkos, ieškinį teismas turi atsisakyti priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas pagrindu). Šiai aplinkybei paaiškėjus proceso eigoje, ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

167.

17Atsakovė teigė, kad ji ieškovei pagamino ir pardavė prekes (įvairius baldus) ir pateikė keletą PVM sąskaitų faktūrų, kurias ieškovė apmokėjo tik dalinai ir yra skolinga atsakovei apytiksliai 345 000 Eur. Atsakovė 2017 m. gegužės 12 d. išsiuntė ieškovei pranešimą, kuriame pareikalavo grąžinti skolą per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos. Minėtu pranešimu ieškovė buvo įspėta, kad nesulaukus atsiskaitymo per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, atsakovė kreipsis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ieškovė su atsakove per nustatytą terminą neatsiskaitė, todėl atsakovė 2017 m. birželio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama iškelti bankroto bylą ieškovei. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-4694-580/2017, ieškovei bankroto bylą iškelti atsisakė, nekonstatavus jos nemokumo. Šioje nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl viena kitai mokėtinų sumų, todėl galima daryti išvadą, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas galintis inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovei.

188.

19Atsakovė paaiškino, kad ji negali pateikti teismui savo veiklos finansinių ataskaitų rinkinių, kadangi jie yra buhalterines paslaugas teikusios UAB „Apskaitos analizė“ žinioje, kuri, 2016 m. nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, bendrovės finansinių dokumentų atsakovės vadovui neperdavė ir įvairiais būdais vengia tai padaryti iki šiol, kadangi UAB „Apskaitos analizė“ buvo pasirinkta buvusio akcininko I. K. (I. K.). Kilus ginčui tarp buvusio ir dabartino bendrovės akcininko, buhalterines paslaugas teikianti įmonė, būdama lojali buvusiam akcininkui, įvairiais būdais sąmoningai kliudo atsakovės veiklai. Atsakovė dėl minėtų neteisėtų UAB „Apskaitos analizė“ veiksmų kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

209.

21Ieškovė savo reikalavimą į atsakovę byloje įrodinėja tik vienu dokumentu, 2016 m. gruodžio 29 d. skolų suderinimo aktu, kurį pasirašė ieškovės direktorius R. B. ir UAB „Apskaitos analizė“ įgaliotas asmuo J. L.. Į bylą pateiktas 2016 m. gruodžio 29 d. skolų suderinimo aktas yra suklastotas, kadangi UAB „Apskaitos analizė“ ir juo labiau joks šios įmonės įgaliotas asmuo 2016 m. gruodžio 29 d. neturėjo jokių atsakovės išduotų įgaliojimų pasirašinėti tokio pobūdžio dokumentus. UAB „Apskaitos analizė“ nuo 2016 m. gegužės 4 d. atsakovei jokių buhalterinės apskaitos paslaugų neteikė, ši aplinkybė konstatuota 2018 m. balandžio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų priimtu sprendimu ir 2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1365-892/2018, todėl akivaizdu, kad UAB „Apskaitos analizė“ negalėjo pasirašyti ir 2016 m. gruodžio 29 d. skolų suderinimo akto atsakovės vardu.

2210.

23Atsakovė nurodė, kad ji šiuo metu nors ir susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau UAB „GJ baldai“ yra moki ir perspektyvi baldų gamybos bendrovė, kuri šiuo metu sąmoningai laikinai yra sustabdžiusi aktyvią ūkinę komercinę veiklą (kad nedidėtų bendrovės skolos) dėl kilusių civilinių ginčų ir dėl šios priežasties susidariusiam apyvartinių lėšų stygiui. Atsakovė su laikinais finansiniais sunkumais susidūrė 2016 m. pabaigoje, kai tarp buvusio ir esamo bendrovės akcininkų (A. J. (dabartinis akcininkas) ir I. K. (buvęs akcininkas)) kilo ginčas dėl UAB „GJ baldai“ akcijų nuosavybės. Nagrinėjant ginčą teisme, 2016 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6289-553/2016, buvo areštuotos A. J. priklausančios 100 proc. UAB „GJ baldai“ akcijos bei uždrausta priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo ir kt. Teismui areštavus atsakovės akcijas ir akcininkui uždraudus didinti bendrovės įstatinį kapitalą, reorganizuoti bendrovę ir kt., buvo užkirstas kelias efektyviam bendrovės valdymui ir lėšų investavimui į ją, todėl pradėjus stigti apyvartinių lėšų, akcininkas A. J., nors ir norėdamas investuoti į bendrovę, to padaryti negali dėl aptarto teisminio ginčo. Kita priežastis, nulėmusi bendrovės finansinius sunkumus, šiuo metu yra dviejų jos debitorių – ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas” ir UAB „Eurelus” – vengimas atsiskaityti už pagamintą ir parduotą baldų produkciją bei parduotą nekilnojamą turtą.

2411.

25Debitorė UAB „Eurelus“ yra skolinga ieškovei 526 350 Eur už jai parduotą nekilnojamą turtą. 2015 m. vasario 13 d. tarp UAB „GJ baldai“ ir UAB „Eurelus“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl prekybos centro patalpų, tačiau UAB „Eurelus“ už jai parduotą nekilnojamą turtą tinkamai su atsakove neatsiskaitė. Todėl UAB „GJ baldai“ pateikė ieškinį UAB „Eurelus“ dėl nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-292-232/2018 tenkino ieškinį ir nutraukė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį dėl UAB „Eurelus“ esminio sutarties pažeidimo, taikė restituciją ir natūra grąžino UAB „GJ baldai“ nekilnojamąjį turtą –prekybos centro patalpas. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs ir yra apskųstas apeliacine tvarka pagal UAB „Eurelus“ apeliacinį skundą, tačiau tai neabejotinai patvirtina ir įrodo, kad atsakovė turi realias galimybes atgauti jai priklausantį turtą, atsiskaityti su visais savo kreditoriais ir toliau sėkmingai tęsti veiklą. Taigi atsakovės debitorinės skolos sudaro 871 350 Eur: 526 350 Eur reikalavimas užtikrintas negyvenamosios patalpos – prekybos centro patalpos grąžinimu atsakovei ir 345 000 Eur reikalavimas ieškovei.

2612.

27Atsakovė turi didelės vertės nekilnojamą turtą – žemės sklypą su statiniais, esantį Vytauto g. 2, Trakai, ir žemės sklypą su statiniais (gamybinės patalpos), esantį Malūno g. 2A, Anglininkų k., Rūdiškių sen., Trakų r. Nekilnojamas turtas, esantis Vytauto g. 2, Trakai, 2018 m. birželio 21 d. pasibaigusių varžytynių metu buvo parduotas už 550 277 Eur sumą, taigi už šio nekilnojamo turto pardavimą gautų lėšų pakaks įvykdyti ne tik hipotekos kreditoriaus kredito unijos (toliau – KU) „Mėmelio taupomoji kasa“ reikalavimus, tačiau ir visus kitus atsakovės kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovei priklausantis turtas, esantis Malūno g. 2A, Anglininkų k., Rūdiškių sen., Trakų r., masinio turto vertinimo būdu atlikto vertinimo yra įkainotas bendra 109 100 Eur suma. Taip pat atsakovei teismo sprendimu iš UAB „Eurelus“ yra priteistas 526 350 Eur vertės nekilnojamas turtas – prekybos centro patalpos. Taigi bendra atsakovo nekilnojamo turto, įskaitant ir varžytynėse parduoto turto, vertė yra 1 185 727 Eur. Atsakovė taip pat turi reikalavimą į ieškovę dėl 345 000 Eur skolos sumos priteisimo, todėl atsakovė, įskaitant ginčytiną ieškovės reikalavimą, turi turto už 1 530 727 Eur.

2813.

29Atsakovės kreditoriai yra UAB „DARVAL“ pradelsta 2 700 Eur skola, AB „ESO“ pradelsta 7 631 Eur skola, AB „Telia“ pradelsta 760 Eur skola, UAB „Furnitransas“ pradelsta780 Eur skola, UAB „Gardala“ pradelsta 3 500 Eur skola, KU „Mėmelio taupomoji kasa“, pradelsta 316 325,37 Eur skola (272 628,99 Eur pagrindinė skola ir 43 696,38 Eur palūkanos), tačiau įkeistas nekilnojamas turtas parduotas už 550 277 Eur, todėl ši prievolė bus įvykdyta. Kadangi atsakovės pradelsta ir tuo pačiu visa skolos suma kreditoriams sudaro tik 331 696,37 Eur, o bendrovės turtas sudaro 1 530 727 Eur (atmetus ieškovės ginčijamą reikalavimo sumą, atsakovė turi turto už 1 185 727 Eur), aišku, kad atsakovės turtas jos įsipareigojimus kreditoriams viršija nuo trijų su puse iki penkių kartų, todėl atsakovė negali būti laikoma nemokia ĮBĮ prasme.

3014.

31Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktuose paaiškinimuose į atsakovės atsiliepimą nurodė, kad išgalvotomis aplinkybėmis dėl pranešimo apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei negavimą atsakovė siekia išvengti bankroto bylos iškėlimo. Taip pat ieškovė akcentavo, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4694-580/2017, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje yra konstatuota aplinkybė dėl UAB „GJ baldai“ 13 819,65 Eur įsiskolinimo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Taigi atsakovei jau seniai žinoma apie pradelstą 13,819,65 Eur finansinį įsipareigojimą ieškovei.

3215.

33Ieškovė nurodė, kad atsakovė neįvykdė 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatyto įpareigojimo pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. Todėl atsakovei neįvykdžius šios įstatymo pagrindu apibrėžtos pareigos, nėra objektyvaus galimumo nustatyti atsakovės pradelstų finansinių įsipareigojimų ir balanse apskaitytino turto santykį, kas leistų konstatuoti UAB „GJ baldai“ nemokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Tuo tarpu atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji savo žinioje tariamai neturi bendrovės buhalterinių dokumentų, negali būti pateisinama.

3416.

35Ieškovė akcentuoja, kad atsakovė nurodė netikslų bendrovės kreditorinių reikalavimų sąrašą bei kreditorinių įsipareigojimų sumą. Atsakovė turi ir kitų pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams: UAB „Sorita“ pradelstas 150 000 Eur finansinis įsipareigojimas, UAB „Istpro“ pradelstas 553 689,76 Eur finansinis įsipareigojimas, Nacionalinei mokėjimo agentūrai pradelstas 478 212,99 Eur finansinis įsipareigojimas, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pradelstas 13 819,65 Eur finansinis įsipareigojimas, J. M. pradelsti 1 492,23 Eur ir 1 334, 57 Eur (pagal Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimus) finansiniai įsipareigojimai, G. I. pradelstas 711,41 Eur finansinis įsipareigojimas (pagal Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą), R. A. pradelstas 550,57 Eur finansinis įsipareigojimas (pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą) ir S. Ž. (S. Ž.) pradelstas 1 438, 82 Eur finansinis įsipareigojimas (pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą). Taigi atsakovės pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams (taip pat ir bendrovės darbuotojams) suma sudaro mažiausiai 1 532 946 Eur.

3617.

37Nesutikdama su atsakovės nurodyto turimo turto verte, ieškovė nurodė, jog tariama atsakovės debitorė UAB „Eurelus“ apeliacine tvarka apskundė 2018 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-292-232/2018, o pati ieškovė neturi jokių pradelstų įsipareigojimų UAB „GJ baldai“ atžvilgiu. Todėl debitorių UAB „Eurelus“ (debitorinė skola 526 350 Eur) ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (debitorinė skola 345 000 Eur) išreikštos valios ir aiškaus nesutikimo pagrindu ginčytinos atsakovės tariamos reikalavimo teisės negali būti įskaičiuotos į UAB „GJ baldai“ turto sudėtį. Be to, atsakovės atsiliepime nurodytas nekilnojamas turtas, kurio vertė sudaro apie 659 377 Eur, yra suvaržytas hipoteka.

3818.

39Atsakovė, atsiliepdama į ieškovės pateiktus paaiškinimus, nurodė, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas yra ginčijamas teisme, todėl šis reikalavimas negali būti įtrauktas į atsakovės skolų balansą. Taip pat šiuo metu byla, iškelta pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros ieškinį atsakovei, yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta kita byla.

4019.

41UAB „Sorita“ pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, kuriame taip pat prašė iškelti atsakovei bankroto bylą. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2015 m. balandžio 24 d. UAB „Sorita“ ir UAB „GJ baldai“ sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta 150 000 Eur paskola, mokant 4 proc. dydžio metines palūkanas. UAB „GJ baldai“ įsipareigojo pinigines lėšas grąžinti iki 2016 m. balandžio 24 d. UAB „GJ baldai“ finansinis įsipareigojimas pagal paskolos sutartį užtikrintas atsakovės turto hipoteka. UAB „GJ baldai“ vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir grąžinti pasiskolintas pinigines lėšas UAB „Sorita“ vengė ir nustatytu terminu – 2016 m. balandžio 24 d. suteiktos paskolos negrąžino.

4220.

43Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Sorita“ prašymą nurodė, kad UAB „Sorita“ nors ir pasirašė paskolos sutartį su atsakove, tačiau paskolos dalyko atsakovei neperdavė. Be to trečiasis asmuo teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių paskolos dalyko perdavimą (pinigų išmokėjimą) atsakovei. Tuo tarpu būtent atsakovė, o ne UAB „Sorita“ turi 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutarties originalą. UAB „Soritas“ teismui nepateikus pinigų perdavimo dokumentų ji negali būti laikoma atsakovės kreditore ir įtraukiama į bylą trečiuoju asmeniu.

4421.

45UAB „Istpro“ taip pat pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, kuriame prašė iškelti atsakovei bankroto bylą. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2014 m. liepos 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė UAB „Finiens“ naujajai kreditorei UAB „Istpro“ perleido reikalavimo teisę į UAB „GJ baldai“ 553 689,75 Eur įsiskolinimą, kurį skolininkė įsipareigojo sumokėti iki 2017 m. liepos 1 d., tačiau šios piniginės prievolės neįvykdė.

4622.

47Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Istpro“ prašymą atsakovė nurodė, kad UAB „Finiens“ faktiškai jokių paskolų atsakovei nesuteikė, o UAB „Istpro“ teismui pateikti paskolos dokumentai, neva patvirtinantys paskolos suteikimą, yra suklastoti. Dokumentų suklastojimo faktą patvirtina į bylą pateiktas pranešimas apie įtarimą, iš kurio turinio matyti, kad I. K., veikdamas bendrininkų grupėje, kuriai vadovavo S. R., suklastojo paskolos sutartį su UAB „Finiens“ bei kitus dokumentus. Todėl UAB „Istpro“ negali būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nes savo reikalavimą kildina iš suklastotų dokumentų.

4823.

49KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, kuriame prašė atsisakyti kelti UAB „GJ baldai“ bankroto bylą. Trečiasis asmuo nurodė, kad KU „Mėmelio taupomoji kasa“ yra bendrovės hipotekos kreditorė, kurios naudai UAB „GJ baldai“ skolinių įsipareigojimų tinkamas įvykdymas yra užtikrintas turto hipotekos įkeitimu. Trečiojo asmens vertinimu, nėra jokio pagrindo ieškovę laikyti UAB „GJ baldai“ kreditore bei pripažinti, kad ji turi procesinį subjektiškumą reikšti reikalavimus. Su pareiškimu ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, leidžiančių bent preliminariai vertinti, jog ieškovė turi kreditorinį reikalavimą atsakovės atžvilgiu. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „GJ baldai“ su tariamai jos vardu aktą pasirašiusia UAB „Apskaitos analizė“ 2016 m. gruodžio 29 d. siejo teisiniai santykiai ir kad ši bendrovė buvo įgaliota UAB „GJ baldai“ atstove. Be to, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra patvirtintas pasirašančiųjų įmonių antspaudais.

5024.

512018 m. birželio 21 d. įvyko varžytynės, kurių metu buvo parduotas trečiojo asmens naudai įkeistas atsakovės turtas už 550 277 Eur kainą. Įvertinus KU „Mėmelio taupomoji kasa“, kaip hipotekos kreditorės, turimus reikalavimus bei kainą, už kurią buvo parduotas turtas, šiuo atveju nėra pagrindo net įtarinėti, kad ieškovės pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo konkrečiai įvardintas turtinis reikalavimas negalėtų būti patenkintas. Įvertinus turto pardavimo iš varžytynių kainą yra pagrindas manyti, kad visų UAB „GJ baldai“ kreditorių interesai tikėtinai bus patenkinti.

5225.

53Atsakovė teismui papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose patikslino bendrovės kreditorių sąrašą – UAB „DARVAL“ pradelsta 2 700 Eur skola, AB „ESO“ pradelsta 7 631 Eur skola, AB „Telia“ pradelsta 760 Eur skola, UAB „Furnitransas“ pradelsta 780 Eur skola, UAB „Gardala“ pradelsta 3 500 Eur skola, UAB „Kyocera Unimerco Tooling“ pradelsta 3 377,29 Eur skola, KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pradelsta 316 325,37 Eur skola, J. M. pradelsta 2 826,80 Eur skola, G. I. pradelsta 711,41 Eur skola, R. A. pradelsta 550,57 Eur skola ir S. Ž. pradelsta 1 438, 82 Eur skola – nurodydama, kad bendra bendrovės pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma yra 340 601,26 Eur.

54II.

55Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5626.

57Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi UAB „GJ baldai“ iškėlė bankroto bylą.

5827.

59Teismas sprendė, kad UAB „GJ baldai“ registruotą pašto siuntą priėmusios N. B. surašytas paaiškinimas dėl gauto laiško, realiai ir neginčytinai nepatvirtina gauto voko turinio. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas neturi galimybės nustatyti, ar atsakovės paaiškinimai, jog ieškovės 2018 m. kovo 23 d. įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei niekada nebuvo išsiųstas, o atsakovė jai ieškovės siųsta registruota pašto siunta (reg. Nr. RN494664784LT) gavo ne įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau velykinį sveikinimą (atviruką), atspindi tikrovę, teismas padarė išvadą, kad teisinio pagrindo jais vadovautis šiuo konkrečiu atveju nėra. Dėl to teismas atsakovės prašymą palikti ieškinį nagrinėtą atmetė.

6028.

61Teismas konstatavo, kad atsakovė 2018 m. birželio 13 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus įvykdė iš dalies. Atsakovė pateikė bendrovės kreditorių sąrašą, kurį vėliau tikslino, nurodė debitorinius įsipareigojimus atsakovei bei duomenis apie jos turimą turtą, bet neatskleidė, kad šiai dienai realiai jos valdomas visas nekilnojamas turtas yra įkeistas dviem kreditoriams. Tačiau atsakovė nepateikė teismui šiai dienai aktualios finansinės atskaitomybės dokumentų, nurodydama, kad to padaryti negali, nes jie yra UAB „Apskaitos analizė“ žinioje. Teismas nustatė, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad šiuos dokumentus atgauti, t. y. teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovė nesikreipė į teismą su prašymu išreikalauti iš UAB „Apskaitos analizė“ neteisėtai valdomus dokumentus ir kita. Liteko duomenimis UAB „Apskaitos analizė“ net du kartus reiškė atsakovei reikalavimus dėl skolos priteisimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-48249-861/2017 (ieškinį atsisakyta priimti) ir Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1365-892/2018 (ieškinys atmestas)). Esant šioms aplinkybėms, teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus dėl negalėjimo pateikti teismui aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų ir nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis nustatoma pagal byloje esančius duomenis ir teismo iniciatyva surinktus duomenis iš turimų registrų.

6229.

63Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, nesutiko su atsakovės argumentais, jog ji laikytina mokia bendrove, kuri ateityje galės sėkmingai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių nenutrūkstamai vykdomą veiklą, priešingai, pati pripažino, kad ji yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, veiklos nevykdo, neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2011 m. Taip pat bendrovė atsiskaityti su kreditoriais tikisi tik tuomet, kai UAB „Eurelus“ grąžins atsakovei turtą, kuris UAB „Eurelus“ buvo parduotas už 526 350 Eur. Viešųjų registrų duomenimis 2017 m. rugsėjo 20 d. bendrovėje darbuotojų nebeliko. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad bendrovė neketina vykdyti ūkinės veiklos, todėl ateityje pajamų negeneruos ir negalės atsiskaityti su kreditoriais.

6430.

65Teismas, įvertinęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-292-232/2018, kuriuo ieškovės UAB „GJ baldai“ ieškinys buvo patenkintas ir nutraukta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2015 m. vasario 13 d. patvirtinta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis dėl atsakovo UAB „Eurelus“ esminio sutarties pažeidimo, taikyta restitucija ir UAB „GJ baldai“ natūra grąžintas parduotas nekilnojamas turtas – prekybos centro patalpos, nėra įsiteisėjęs, kadangi UAB „Eurelus“ pateikė apeliacinį skundą ir nuosavybės teisė minėtam nekilnojamajam turtui yra registruota UAB „Eurelus“, sprendė, kad negalima laikyti UAB „GJ baldai“ šio turto savininke ir įskaičiuoti į realiai jos valdomo turto bendrą vertę.

6631.

67Teismas taip pat sprendė, jog į atsakovės turimą realiai valdomą turtą negali būti įtrauktas ir atsakovės atsiliepime nurodytas galimai egzistuojantis UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 345 000 Eur dydžio debitorinis įsiskolinimas UAB „GJ baldai“. Nors atsakovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurias, bendrovės teigimu, ieškovė nėra apmokėjusi, tačiau UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesutinkant su šiuo reikalavimu, o atsakovei nebandant prisiteisti iš ieškovės skolos ginčo teisenos tvarka, šios palyginus didelės pinigų sumos, ypač tvirtinant, jog UAB „GJ baldai“ trūksta apyvartinių lėšų tolimesnei bendrovės veiklai, neturint duomenų ar šis reikalavimas laikytinas pagrįstu, teismas juo nesivadovavo.

6832.

69Teismas nurodė, kad atsakovė į bendro turimo turto vertę įskaičiavo ir žemės sklypą, esantį Malūno g. 2A, Anglininkų k., Rūdiškių sen., Trakų r., nurodydama, kad jo vertė yra 16 600 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis teismas nustatė, jog šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o atsakovas jį tik nuomoja. Dėl to nėra pagrindo šio turto įtraukti į atsakovės realiai valdomą turtą. Į atsakovės turimą turtą galėtų būti įtraukiama tik nuomos teisė į šį sklypą, tačiau jos vertė nenustatyta.

7033.

71Remdamasis šios nutarties 30-32 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, teismas nustatė, kad atsakovės UAB „GJ baldai“ realiai turimo turto vertė sudaro 642 777 Eur.

7234.

73Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės argumentus dėl suklastoto 2016 m. gruodžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, nurodė, kad byloje nebuvo nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pripažintas negaliojančiu, suklastotas, t. y. atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji ėmėsi veiksmų šiam aktui nuginčyti. Dėl to teismas padarė išvadą, jog minėtas aktas yra galiojantis, o ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti atsakovei UAB „GJ baldai“ bankroto bylą ir juo remtis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl 13 819,65 Eur priteisimo iš atsakovės. Taip pat teismas tarp pradinės kreditorės UAB „Finiens“ ir naujosios kreditorės UAB „Istpro“ 2014 m. liepos 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Finiens“ perleido reikalavimo teisę į UAB „GJ baldai“ dėl 553 689,75 Eur vertino kaip galiojančią ir nenuginčytą. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi veiksmų paneigti UAB „Istpro“ egzistuojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Teismas pažymėjo, kad UAB „Istpro“ nebandė šios skolos prisiteisti iš UAB „GJ baldai“. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje numatyta, kad tuomet, kai atsakovas ginčija kreditoriaus pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės nemokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis, priimta byloje civilinėje Nr. 2-301/2014), ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir trečiojo asmens UAB „Istpro“ reikalavimų į bendrą atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę neįskaičiavo.

7435.

75Teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutartį pasirašė UAB „Sorita“ direktorius S. I. R. (S. I. R.) ir UAB „GJ baldai“ direktorius V. U. (V. U.). Šios paskolos sutarties 4.1 punkte nustatyta, jog ji laikoma sudaryta nuo paskolos sumos perdavimo paskolos gavėjui, atstovaujamam direktoriaus, momento. Paskolos gavėjas, atstovaujamas direktoriaus, iš paskolos davėjo atstovo gavo 150 000 Eur prieš pasirašant sutartį. Sutartyje baigiamosiose nuostatose taip pat pažymėta, jog ši sutartis šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių, ir kaip atitinkanti šalių valią priimta ir pasirašyta. Šią sutartį patvirtino Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė A. P.. Teismas, patikrinęs hipotekos registrą, nustatė, jog šiai paskolos sutarčiai užtikrinti atsakovė UAB „GJ baldai“ trečiajam asmeniui UAB „Sorita“ įkeitė pastatą, esantį Malūno g. 2A, Anglininkų k., Rūdiškių sen., Trakų r. bei nuomos teisę į žemės sklypą. Nors atsakovė ginčija šį UAB „Sorita“ reikalavimą, nurodydama, kad pinigai pagal paskolos sutartį faktiškai nebuvo perduoti, o hipotekos sandoriai taip ir liko neišregistruoti, taip pat, jog atsakovė pradės teisines procedūras dėl įkeitimo ir hipotekos išregistravimo, tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo tikėti tokiais atsakovės argumentais. Atsakovės vadovas, būdamas verslininkas, veikdamas sąžiningai, protingai ir apdairiai, žinodamas, kad UAB „GJ baldai“ galimai negavo iš UAB „Sorita“ pinigų, jau 2015 m. turėjo imtis atitinkamų veiksmų dėl nuosavybės teise valdomo ir įkeisto turto atgavimo ar reikšti pretenzijas UAB „Sorita“ dėl pinigų neperdavimo ir hipotekos panaikinimo. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė UAB „Sorita“ reikalavimo nepagrįstumo, kadangi tiek paskolos sutartis, tiek hipotekos įkeitimas yra galiojantys ir teismas neturi teisinio pagrindo jais nesivadovauti, todėl UAB „Sorita“ kreditorinį reikalavimą įskaičiavo į UAB „GJ baldai“ pradelstus kreditorinius įsipareigojimus, nes pagal paskolos sutarties 2.4 punktą atsakovė suteiktą paskolą turėjo grąžinti iki 2016 m. balandžio 24 d.

7636.

77Apibendrindamas šios nutarties 34-35 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas nustatė, jog atsakovės turimi pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 490 601,26 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės realiai valdomo turto vertė sudaro 642 777 Eur, teismas padarė išvadą, kad bendrovės pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę jos turimo turto vertės. Teismas konstatavo, kad bendrovė yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).

78III.

79Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8037.

81Atsakovė UAB „GJ baldai“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8237.1.

83Teismas, spręsdamas, kad apeliantė neįrodė UAB „Sorita“ reikalavimo teisių nepagrįstumo, visiškai nepasisakė dėl apeliantės argumentų, jog atsakovės, o ne UAB „Sorita“ žinioje yra 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutarties originalas. CK 6.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Sorita“ yra grąžinusi apeliantei 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutarties originalą, akivaizdu, kad UAB „Sorita“ 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutarties pagrindu neturi jokios reikalavimo teisės į apeliantę, todėl negalėjo būti atsakovės kreditore. Teismas privalėjo tirti atsakovės nurodytas aplinkybes dėl originalaus paskolos sutarties egzemplioriaus grąžinimo apeliantei, tačiau to nedarė. Tai sudarė esmines prielaidas neteisingo sprendimo šioje byloje priėmimui.

8437.2.

85UAB „Sorita“ nepateikė teismui paskolos dalyką (pinigų išmokėjimo) apeliantei patvirtinančių dokumentų, tik paaiškino, jog paskolos sutartyje yra įtvirtinta, kad pinigai buvo perduoti apeliantei dar iki paskolos sutarties pasirašymo. Teismas šiais UAB „Sorita“ paaiškinimais vadovavosi, kaip įrodymais, patvirtinančiais pinigų perdavimą. Teismas taip pat nurodė, kad paskolos sutartis yra patvirtinta notariškai, todėl abejonių dėl pinigų perdavimo nėra. Tokios teismo išvados yra neapgrįstos ir prieštaraujančios Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytam imperatyvui, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. UAB „Sorita“ ir apeliantė yra juridiniai asmenys, todėl pinigų perdavimas apeliantei galėjo būti užfiksuotas tik dviem būdais, t. y. išrašant kasos išlaidų ar kasos pajamų orderį, arba atliekant pavedimą į apeliantės sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos dalykas apeliantei taip ir nebuvo perduotas, jokie pinigų perdavimo dokumentai surašyti nebuvo ir UAB „Sorita“ teismui tokių dokumentų nepateikė, UAB „Sorita“ nurodoma skolos suma (150 000 Eur), negalėjo būti įtraukta apeliantės pradelstų skolų sumą.

8637.3.

87Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai, 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn, 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų dėl paskolos dalyko perdavimo, darytina išvada, kad paskolos sutartis ir neturėjo būti pripažinta negaliojančia, kad sutartimi teismas šioje byloje būtų turėjęs nesivadovauti.

8837.4.

89UAB „Sorita“ reikalavimo pagrįstumas turėjo esminę reikšmę atsakovės nemokumo (ne)nustatymui, todėl teismas privalėjo šio reikalavimo į pradelstų skolų masę neįtraukti ir atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei, pasiūlydamas šalims ginčą išspręsti individualioje byloje. Esant ginčui dėl reikalavimo pagrįstumo bankroto byloje, kuris lemia bendrovės (ne)mokumo nustatymą, vienintelis patikimas įrodymas, leidžiantis tokį ginčytiną reikalavimą įtraukti į pradelstų įsipareigojimų masę, yra teismo procesinis sprendimas, t. y. tik kreditoriui prisiteisus skolą jo reikalavimas gali būti įtrauktas į bendrovės pradelstų skolų masę. Šiuo atveju atsakovė ginčijo UAB „Sorita“ reikalavimą, UAB „Sorita“ skolos iš atsakovės prisiteisusi nėra ir nebuvo, todėl teismo argumentai, kad nėra didelių abejonių dėl reikalavimo pagrįstumo, negali būti pakankami ir nulemiantys bankroto bylos iškėlimą atsakovei. Šio skundo nagrinėjimo metu atsakovė pateikė ieškinį teismui, kuriuo prašoma pripažinti, kad UAB „GJ baldai“ nėra skolinga UAB „Sorita“ bei prašoma išregistruoti įkeitimo sandorius, kuriais UAB „Sorita“ naudai buvo įkeistas UAB „GJ baldai“ priklausantis nekilnojamas turtas. Taigi ir dėl šios priežasties UAB „Sorita“ reikalavimas negali būti įtrauktas į apeliantės pradelstų įsiskolinimų masę.

9037.5.

91Atsakovė apie UAB „Sorita“ reiškiamas turtines pretenzijas sužinojo tik šiai įstojus į bankroto bylą trečiuoju asmeniu. Tuo tarpu UAB „Sorita“, nors ir žinodama, kad ji neturi reikalavimo teisės į apeliantę, turtines pretenzijas apeliantei pareiškė galimai tik dėl to, kad UAB „Eurelus" ir UAB „Sorita“ vadovas yra tas pats asmuo – S. I. R.. Tokiu būdu siekiama pakenkti atsakovei vien dėl tos priežasties, kad atsakovė yra pareiškusi turtines pretenzijas UAB „Eurelus“.

9237.6.

93Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai į jos turto masę neįtraukė atsakovės naudai teismo sprendimu (nors neįsiteisėjusiu) iš UAB „Eurelus“ priteisto turto, esančio Justiniškių g. 64, Vilnius. Byloje esantys įrodymai patvirtino ir įrodė, kad apeliantė turi realias ir dideles galimybes susigrąžinti didelės vertės jos kitam juridiniam asmeniui parduotą turtą. Tuo tarpu teismui nusprendus neįtraukti į atsakovės turto masę šio nekilnojamo turto, teismas privalėjo 526 350 Eur sumą (UAB „Eurelus“ skola už parduotą nekilnojamą turtą) laikyti debitoriniu apeliantės reikalavimu ir šią sumą įtraukti į bendrą atsakovės turto masę kaip gautiną. Byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtino ir įrodė, kad yra realios galimybės atgauti 526 350 Eur dydžio skolą. Pirma, jau yra priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl turto grąžinimo apeliantei, antra, net jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikintų pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra akivaizdu, kad tokiu atveju UAB „Eurelus“ privalėtų atsiskaityt už jai parduotą turtą. Vertinant tai, kad UAB „Eurelus“ turi jai parduotą nekilnojamą turtą, galima spręsti, kad ir skolos išieškojimas iš šios bendrovės būtų realus, nes potencialiai egzistuoja turtas į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

9437.7.

95Vienintelis teismo argumentas, kuriuo jis UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ skolos apeliantei neįtraukė į jos turto balansą buvo tas, kad apeliantė šios skolos nebando prisiteisti iš ieškovės. Apeliantė informuoja apeliacinės instancijos teismą, kad šio skundo nagrinėjimo metu yra nagrinėjamas ieškinys dėl skolos priteisimo iš UAB „Nekilnojamo turto valdymas“. Be to, 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-4694-580/2017, patvirtina, kad UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ turi daug nekilnojamo turto objektų, todėl skolos išieškojimo galimybės iš jos yra realios.

9637.8.

97Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantė negalės vykdyti veiklos ir ateityje atsiskaityti su kreditoriais, kadangi byloje esantys įrodymai (pvz. informacija apie atsakovei priklausančio turto, esančio Vytauto g. 2, Trakai, pardavimą iš varžytynių), patvirtina, kad realizavus vieną apeliantei priklausantį nekilnojamo turto kompleksą, apeliantė galės visiškai atskaityti su visais savo kreditoriais ir toliau tęsti savo ūkinę komercinę veiklą. Be to, nors apeliantė nurodė, kad šiuo metu aktyvios ūkinės (komercinės) veiklos nevykdo, tai neleidžia spręsti, kad apeliantė apskritai nevykdo jokios veikos. Apeliantės bylinėjimasis su kitais verslo subjektais, siekiant susigrąžinti skolas ir parduotą turtą, už kurį nebuvo atsiskaityta, taip pat pripažintina tam tikra veiklos forma. Taip pat bendrovės darbuotojų atleidimas tam tikram laikotarpiui ir aktyvios gamybinės veiklos nevykdymas, susidūrus su laikinu apyvartinių lėšų stygiumi, yra bendrovės vadovo verslo sprendimas, siekiant minimizuoti bendrovės išlaidas ginčų su skolininkais sprendimo metu. Apeliantės finansiniai sunkumai yra laikini ir išsprendžiami, susigrąžinus parduotą turtą ir/ar realizavus varžytynių metu KU „Mėmelio taupomoji kasa“ įkeistą turtą ir gavus už jo realizavimą lėšas, o taip pat laimėjus kitas bylas dėl skolų iš debitorių priteisimo.

9838.

99Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais naujais argumentais:

10038.1.

101Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kreditoriaus UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo 150 000 Eur preliminarųjį pagrįstumą, neprivalėjo detaliai analizuoti ir nagrinėti tiek paskolos sandorio, tiek ir hipotekos sandorių, kurių pagrindu atsakovė užtikrino savo prievolės pagal paskolos sutartį tinkamą įvykdymą hipotekos kreditoriaus UAB „Sorita“ naudai, pagrįstumo. Detalus kreditoriaus finansinio reikalavimo tyrimas yra atliekamas jau iškeltos bankroto bylos atitinkamoje stadijoje, teismui nustačius terminą šiems reikalavimams pareikšti ir kreditoriams pateikus atitinkamus duomenis bei dokumentus savo finansiniams reikalavimams pareikšti (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 dalis).

10238.2.

103Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 13 d., galimai siekdama apeliaciniame procese gintis aplinkybe, kad teismine tvarka ginčijami skolininko pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams nėra įskaičiuojami į bendrą visų jo pradelstų finansinių reikalavimų apimtį ir tokiu būdu siekdama dirbtinai išvengti bankroto bylos iškėlimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl paskolos sutarties ir hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais. Toks atsakovės elgesys pripažintinas piktnaudžiavimu teise (CK 1.137 straipsnis, CPK 95 straipsnis). Atsakovės bankroto bylos iškėlimo momentu paskolos ir hipotekos sandoriai galiojo, nebuvo nuginčyti teismine tvarka, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jais nesivadovauti. Taigi teismas UAB „Sorita“ kreditorinį reikalavimą pagrįstai ir teisėtai įskaičiavo į UAB „GJ baldai“ pradelstus įsipareigojimus.

10438.3.

105Apeliantė neginčijo fakto, kad 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutartis, notarinio reg. Nr. 2992-7, kurios pagrindu paskolos davėjas paskolos gavėjui suteikė paskolą ir paskolos gavimo faktą patvirtino pati atsakovė (paskolos sutarties 2.1., 4.3. punktai), buvo patvirtinta Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarės A. P.. Notaras, patvirtindamas aukščiau nurodytus dokumentus, patvirtino sandorio šalių susitarimą, t. y. jų valią dėl sandorio sąlygų, todėl sudarant sandorį, šalių valia buvo tokia, kokia užfiksuota paskolos sutartyje. Faktas dėl atsakovės UAB „GJ baldai“ gautų piniginių lėšų šios paskolos sutarties pagrindu pripažintinas nustatytu ir visiškai įrodytu (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

10638.4.

107UAB „GJ baldai“ jau nuo 2016 m. visiškai nevykdo jokios ūkinės (komercinės) veiklos, negauna pajamų ir neturi sąnaudų, Finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nėra teikiami nuo 2011 m. Ūkio subjektas, kurio veikla yra sustabdyta daugiau nei 2 metus, negali būti pripažintas perspektyviu rinkos dalyviu.

10839.

109Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. spalio 3 d. pateikė pranešimą dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, kuriame prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, bei palaikė prašymą atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Ieškovė nurodė:

11039.1.

1112018 m. rugsėjo 6 d. ieškovė vienašališkai nutraukė 2013 m. rugsėjo 4 d. tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „GJ baldai“ sudarytą Jungtinės veiklos sutartį. Todėl 2018 m. rugsėjo 14 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4744-275/2018) dėl nuosavybės teisės pripažinimo į 5969/10000 dalį pastato – administracinio pastato, unikalus Nr. ( - ), 5969/10000 dalį pastato – garažo, unikalus Nr. ( - ), 5969/10000 dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. ( - ), 5969/10000 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu: Vytauto g.2, Trakų m., Trakų r. sav., kurie ieškinio pateikimo teismui metu nuosavybės teise priklausė UAB „GJ baldai”. Reikalavimo teisė šio ieškinio pagrindu yra kildinama iš minėtos Jungtinės veiklos sutarties 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 5 straipsnio, 7 straipsnio 4 dalies (a), (b) nuostatų, bei 2014 m. vasario 13 d. Susitarimo dėl Jungtinės veiklos sutarties pakeitimo.

11239.2.

113Nutraukus Jungtinės veiklos sutartį, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ šiuo metu turi galiojančią reikalavimo teisę į 186 695,76 Eur (518 599,35 Eur*0,2 proc.*180 dienų) dydžio nuostolių atlyginimą iš UAB „GJ baldai“. Ši aplinkybė rodo, kad šios civilinės bylos Nr. e2-1605-381/2018 nagrinėjimo metu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinis reikalavimas UAB „GJ baldai“ sudaro viso: 200 515,41 Eur (186 695,76 Eur netesybų suma pagal Jungtinės veiklos sutartį + 13 819,65 Eur pagal 2016 m. gruodžio 29 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą).

11439.3.

1152018 m. rugsėjo 18 d. Turto perleidimo sandoris buvo nesąžiningas ir tai yra susiję su atsakovės hipotekos kreditorės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ siekiu išvengti prievolės, įtvirtintos CPK 720 straipsnyje, įvykdymu. 2018 m. liepos 24 d. patvarkymo pagrindu antstolei nusprendus laikyti skolininkės UAB „GJ baldai“ turto pardavimo varžytynes neįvykusiomis, šio turto hipotekos kreditorė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ galėjo šį turtą perimti tik už 550 277,00 Eur sumą, tačiau hipotekos kreditorė vykdomojoje byloje neva atsisakė perimti bendrovės turtą natūra, dėl to atsirado galimybė skolininkei pasiūlyti pirkėją turtui įsigyti už pradinę ar šiek tiek didesnę nei varžytynėse siūlomą turto pardavimo kainą – 276 800 Eur (vietoj 550 277 Eur kainos, kuri buvo pasiūlyta varžytynėse). Formaliai buvo pasiūlyta pirkėja UAB „Marių kooperatyvas“, kuri yra tiesiogiai susijusi su hipotekos kreditore KU „Mėmelio taupomoji kasa“. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ veikia tuo pačiu adresu Minijos g. 127, Klaipėda, naudojasi tuo pačiu internetinės svetainės adresu www.mtk.lt, taip pačiu elektroninio pašto adresu info@mtk.lt, kontaktinio telefono ir fakso numeriais. Be to, UAB “Marių kooperatyvas” buvęs vadovas E. P. šiuo metu yra KU „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybos narys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dėl skolininkės pasiūlytos ginčo turto pirkėjos kandidatūros ir ginčo turto perleidimo procedūros, KU „Mėmelio taupomoji kasa“ išvengiant prievolės sumokėti pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumą, teigtina, jog tokiu atsakovės turto perleidimo sandoriu buvo padaryta esminė žala bendrovės kreditoriams.

11639.4.

117Tiek atsakovė UAB „GJ baldai”, tiek pirmosios instancijos teismas laikė, kad bendrovės nekilnojamojo turto, esančio Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav. vertė yra 550 277 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad antstolės 2018 m. liepos 24 d. patvarkymo pagrindu atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės, kuriose turtas turėjo būti parduotas už 550 277 Eur pripažintos neįvykusiomis, ši suma negali būti įskaičiuojama į bendrovės turimo turto masę. Dėl to bendra atsakovės turto vertė šiuo metu siekia daugiausiai 92 500 Eur.

11840.

119Atsakovė UAB „GJ baldai“ 2018 m. spalio 10 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose palaikė atskirajame skunde išdėstytus prašymus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą, taip pat prašė teismo atsisakyti priimti ieškovės į bylą pateiktus naujus įrodymus – jungtinės veiklos sutartį bei prijungti prie bylos atsakovės naujai teikiamus įrodymus – civilinių bylų Nr. e2-31722-820/2018, Nr. e2-4547-619/2018 ir Nr. e2-4573-450/201/8 medžiagą (bylų tomus), įmonės sąskaitos išrašą. Atsakovė nurodė:

12040.1.

121Jungtinės veiklos sutartis ir iš jos kildinami visi ieškovės argumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės teikiamą jungtinės veiklos sutartį turėtų atsisakyti priimti. Atsisakius priimti jungtinės veiklos sutartį, teismas neturėtų vertinti ir laikyti, kad ieškovė turi 200 515,14 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą į atsakovę.

12240.2.

123Atsakovė finansinių ataskaitų rinkinių negali pateikti dėl UAB „Apskaitos analizė“ kaltės, kadangi ši bendrovė iki šiol neperduoda bendrovės buhalterinės apskaitos duomenų atsakovės valdymo organams po buhalterinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo. Šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-31722-820/2018 dėl dokumentų išreikalavimo iš UAB „Apskaitos analizė“.

12440.3.

125Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-4547-619/2018 pagal UAB „GJ baldai“ ieškinį UAB „Sorita“ dėl pripažinimo, kad paskolos teisiniai santykiai neatsirado ir dėl hipotekos bei įkeitimo sandorių pripažinimo pasibaigusiais. Kadangi atsakovė teismine tvarka ginčija UAB „Sorita“150 000 Eur dydžio reikalavimą, todėl ši suma negali būti įtraukta į pradelstus atsakovės įsipareigojimus.

12640.4.

127Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4573-450/2018 pagal UAB „GJ baldai“ pareikštą ieškinį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priteisti 459 467,46 Eur dydžio skolą bei pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 29 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pasirašytą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Apskaitos analizė“ atstovų, kuris neva patvirtina UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 13 819,65 Eur reikalavimo teisę į UAB „GJ baldai“.

12840.5.

129Realizavus UAB „GJ baldai“ priklausiusį turtą, esantį Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav., buvo gauta 346 000 Eur dydžio suma, kurios pakanka skolos hipotekos kreditorei KU „Mėmelio taupomoji kasa“ bei antstolės vykdymo išlaidų padengimui. Taip pat antstolės depozitinėje sąskaitoje yra saugoma UAB „Idea In“ sumokėta 27 680 Eur dydžio suma, kuri turi būti skirta atsakovės skolos padengimui ir vykdymo išlaidų apmokėjimui, kadangi UAB „Idea In“ laimėjusi varžytynes nesumokėjo turto kainos. Taigi, antstolės depozitinėje sąskaitoje saugoma bendra 373 680 Eur dydžio piniginių lėšų suma turi būti pripažinta realiu atsakovės turtu ir privalo būti įtraukta į atsakovės turto masę.

13040.6.

131Bendra atsakovės turimo turto vertė yra 1 467 668,02 Eur, kurią sudaro: 373 680 Eur dydžio piniginių lėšų suma saugoma antstolės N. Š.-S. depozitinėje sąskaitoje, 15 670,56 Eur dydžio piniginių lėšų suma, esanti UAB „GJ baldai“ atsiskaitomoje sąskaitoje, iš kurių 15 638,86 Eur yra rezervuota pagal antstolių patvarkymus vykdomosiose bylose ir 31,70 Eur laisvai disponuojamų lėšų, 92 500 Eur dydžio vertės nekilnojamasis turtas, esantis Malūno g. 2A, Anglininkų k., Rūdiškių sen., Trakų r., 526 350 Eur reikalavimas į UAB „Eurelus“, 459 467,46 Eur dydžio reikalavimas į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Tuo tarpu atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 348 622,20 Eur: UAB „DARVAL“ pradelsta 2 700 Eur skola, AB „ESO“ pradelsta 7 631 Eur skola, AB „Telia“ pradelsta 760 Eur skola, UAB „Furnitransas“ pradelsta 780 Eur skola, UAB „Gardala“ pradelsta 3 500 Eur skola, UAB „Kyocera Unimerco Tooling“ pradelsta 3 377,29 Eur skola, KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pradelsta 324 346,31 Eur skola, J. M. pradelsta 2 826,80 Eur skola, G. I. pradelsta 711,41 Eur skola, R. A. pradelsta 550,57 Eur skola, S. Ž. pradelsta 1 438,82 Eur skola. Taigi atsakovės turtas daugiau nei keturis kartus viršija jos įsipareigojimus.

132Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

13341.

134Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo gautas ieškovės patikslintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškovė pateikė papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skubaus taikymo. Ieškovė prašė Lietuvos apeliacinio teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – pastatą-administracinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. ( - ), kitus statinius (inžinerinius)-kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav., perleidimo draudimo.

13542.

136Ieškovė nurodė, kad antstolė N. Š.-S. 2018 m. liepos 24 d. patvarkymu nutarė laikyti atsakovės UAB „GJ baldai“ nekilnojamojo turto, kurio unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) bei nuomos teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ),, pirmąsias varžytynes neįvykusiomis, nes varžytynes laimėjęs pirkėjas UAB „Idea In“ per nustatytą laiką nesumokėjo visos likusios kainos dalies už turtą. 2018 m. rugsėjo 22 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tapo žinoma, kad nurodytas atsakovės UAB „GJ baldai“ nekilnojamasis turtas, 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0033/15/02085 pagrindu, buvo perleistas naujajai įgijėjai UAB „Marių kooperatyvas“.

13743.

138Ieškovės vertinimu, turto pardavimą iš varžytynių paskelbus neįvykusiu (CPK 717 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu atsakovei UAB „GJ baldai“ iškėlus bankroto bylą bei remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi, išieškojimas iš skolininkės UAB „GJ baldai“ nekilnojamojo turto vykdomajame procese turėjo būti sustabdytas, tokiu būdu užtikrinant galimai bankrutuosiančios bendrovės kreditorių teises ir jų teisėtus interesus. Tuo labiau, kad 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismas nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4075-275/2018 pagrindu, priėmęs kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taikė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones ir apie jų taikymą viešai paskelbė teismų specialiajame internetiniame tinklapyje ww.teismai.lt.

13944.

140Ieškovė, siekdama apsaugoti nemokios UAB „GJ baldai” kreditorių teises ir interesus, nurodė, kad šioje civilinėje byloje skubos tvarka turi būti imamasi priemonių apsaugoti skolininkei priklausiusį nekilnojamąjį turtą nuo tolesnio jo perleidimo tretiesiems sąžiningiems asmenims ir (ar) galimo apsunkinimo hipoteka. Nurodytas bendrovės nekilnojamas turtas bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje neteisėtai buvo perleistas tretiesiems asmenims, kurį UAB „GJ baldai“ bankroto proceso metu į bendrą turto masę bus siekiama susigrąžinti iš neteisėto ir nesąžiningo įgijėjo turint tikslą patenkinti kuo didesnę kreditorių finansinių reikalavimų apimtį.

14145.

142Prašyme ieškovė tvirtina, kad jos reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „GJ baldai“ atžvilgiu yra tikėtinai pagrįstas – Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutarties pagrindu sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra pagrįstas, atsakovė yra faktiškai nemoki. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas” tiek savo pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek ir savo atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą išsamiai nurodė visas faktines aplinkybes, teisinius motyvus ir pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai yra tikėtinai (prima facie) pagrįsti. Taigi tikėtina, kad kreditorės reikalavimai, pareikšti apeliaciniame procese – palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos UAB „GJ baldai“ iškėlimo – turėtų būti tenkinti.

14346.

144Ieškovės vertinimu taip pat egzistuoja antroji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Bankroto procedūros tikslas, įtvirtinantis kreditorių finansinių reikalavimų apsaugą, gali būti pasiekiamas tik savalaikiai užkirtus kelią tretiesiems asmenims dar kartą perleisti neteisėtai įgytą/perleistą atsakovės UAB „GJ baldai“ nekilnojamąjį turtą ir (ar) apsunkinti jį hipoteka, kurio neteisėtas perleidimas bendrovės nemokumo būsenoje ir galiojant įtvirtintiems laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu nustatytiems draudimams, bus ginčijamas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte, CK 6.66 straipsnyje nustatytais pagrindais bankroto proceso metu, siekiant natūra sugrąžinti šį turtą į bendrovės turto masę ir iš jo padengti bankroto administravimo išlaidas bei proporcingai patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus (ĮBĮ 33-35 straipsniai). Tai sudarytų sąlygas kreditoriams tikėtis kuo didesnės savo finansinio reikalavimo patenkinimo dalies iš įmonės naudai priteisto turto.

14547.

146Taip pat ieškovė pažymėjo, jog abejonių kelia ir pačios skolininkės, kuri būdama nemoki savo iniciatyva pasiūlė turto pirkėją, elgesys. Ieškovės vertinimu, atsakovė pasiūlė pirkėją, siekdama suspėti parduoti turtą iki 2018 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos apeliaciniame teisme paskirto teismo posėdžio, kuriame apeliacine tvarka bus peržiūrima apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis.

147IV.

148Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14948.

150Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15149.

152Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas šalių procesiniuose dokumentuose apibrėžtų apeliacijos ribų.

153Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

15450.

155Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kartu su 2018 m. spalio 3 d. pranešimu pateikė naujus įrodymus – 2013 m. rugsėjo 4 d. Jungtinės veiklos sutartį, 2014 m. vasario 13 d. Susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo, 2018 m. rugsėjo 5 d. pranešimą apie jungtinės veiklos sutarties nutraukimą ir jo įteikimo dokumentus, ieškinio dėl nuosavybės teisių pripažinimo kopiją, „Creditinfo“ duomenų išrašus apie KU „Mėmelio kredito unija“ ir UAB „Marių kooperatyvas“, kuriuos prašė prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

15651.

157Atsakovė kartu su 2018 m. spalio 10 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus - civilinių bylų Nr. e2-31722-820/2018, Nr. e2-4547-619/2018 ir Nr. e2-4573-450/201/8 medžiagą (bylų tomus), atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, kuriuos prašė prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl atsakovės mokumo.

15852.

159Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, visus ieškovo naujai pateiktus dokumentus bei atsakovės pateiktą atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, antstolės teismui pateiktus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad teismas viešąjį interesą turinčiose bylose įrodymus gali rinkti savo iniciatyva, taip pat tuo tikslu gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalys), kurie jam yra betarpiškai prieinami, atsakovės pateiktų civilinių bylų Nr. e2-31722-820/2018, Nr. e2-4547-619/2018 ir Nr. e2-4573-450/201/8 medžiagą (elektroninius bylų tomus) teismas atsisako priimti.

160Dėl pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą

16153.

162Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014, 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-928-330/2017 ir kt.).

16354.

164Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki įmonė, kaip tai suprantama pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, be to, nėra galimybės tikėtis, jog įmonė vykdys savo veiklą ir galės įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

16555.

166Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).

16756.

168Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai bendrovės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), teismas apie įmonės (ne)mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).

16957.

170Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi įpareigojo atsakovės UAB „GJ baldai“ vadovą pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus: įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinę atskaitomybę, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, įmonės turto vertinimą. Bylos duomenimis atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė bendrovės kreditorius, debitorinius įsipareigojimus atsakovei bei duomenis apie jos turimą turtą. Tokį dalinį teismo įpareigojimo įvykdymą atsakovė grindė bendrovės finansinių dokumentų neturėjimu. Atsakovė paaiškino, kad 2016 m. nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „Apskaitos analizė“, pastaroji bendrovės finansinių dokumentų atsakovės vadovui neperdavė ir įvairiais būdais vengia tai padaryti. Kilus ginčui tarp buvusio bendrovės akcininko I. K. ir dabartino bendrovės akcininko A. J., buhalterines paslaugas teikianti įmonė, būdama lojali buvusiam akcininkui, įvairiais būdais sąmoningai kliudo atsakovės veiklai.

17158.

172Byloje esančiais viešais duomenimis nustatyta, kad UAB „GJ baldai“ nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. kovo 24 d. vieninteliu bendrovės akcininku buvo I. K., taip pat jis nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. liepos 21 d. buvo bendrovės vadovu. Nuo 2016 m. kovo 25 d. vieninteliu bendrovės akcininku tapo A. J., o nuo 2014 m. liepos 24 d. bendrovės direktoriumi yra V. U.. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina atsakovės nurodomas aplinkybes dėl konfliktiškų buvusio ir esamo bendrovės akcininkų santykių (Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi byloje Nr. 2-783-553/2017 I. K. ieškinį atsakovams A. J. ir G. J. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu paliko nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis), šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3796-656/2018 pagal analogišką I. K. ieškinį atsakovams A. J. ir G. J.). Bylos duomenimis atsakovė 2016 m. balandžio 22 d. kreipėsi į UAB „Apskaitos analizė“ su prašymu pateikti UAB „GJ baldai“ didžiosios knygos (už 2014, 2015 ir 2016 m.) kopijas. Atsižvelgdama į tai, kad UAB „Apskaitos analizė“ prašomų dokumentų nepateikė ir į prašymą nereagavo, atsakovė 2016 m. gegužės 3 d. pranešime nurodė, kad sutartį su buhalterines paslaugas teikiančia bendrove nutraukė (nuo 2016 m. gegužės 5 d.) bei pareikalavo 2016 m. gegužės 9 d. perduoti UAB „GJ baldai“ buhalterinės apskaitos dokumentus. UAB „Apskaitos analizė“ savo ruožtu 2016 m. gegužės 6 d. atsakyme į pranešimą nurodė, jog šiuo metu yra ruošiama finansinė atskaitomybė už 2015 m., todėl prašė dokumentų perdavimo terminą pratęsti iki 2016 m. gegužės 19 d. Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad UAB „GJ baldai“ 2018 m. rugpjūčio 17 d. pateikė ieškinį UAB „Apskaitos analizė“ dėl įpareigojimo grąžinti UAB „GJ baldai“ buhalterinės apskaitos dokumentus (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-31722-820/2018). Nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad atsakovė veiksmų dėl bendrovės finansinių dokumentų iš UAB „Apskaitos analizė“ išreikalavimo ėmėsi tik po to, kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla (2018 m. liepos 26 d.), t. y. atsakovė daugiau nei du metus (nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d.) nedėjo jokių pastangų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentams atgauti.

17359.

174Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės dėl negalėjimo pateikti teismui aktualius bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus šiuo atveju negali būti pateisinamos tarp bendrovės akcininkų vykstančiais ginčais ir buhalterines paslaugas bendrovei teikusios UAB „Apskaitos analizė“ vengimu perduoti atsakovei dokumentus. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju atsakovė nesiėmė visų įmanomų priemonių šiems dokumentams išreikalauti. Atsakovės iš esmės pavėluotos pastangos išreikalauti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus iš UAB „Apskaitos analizė, patvirtina, kad atsakovė nevykdė prievolės užtikrinti bendrovės kreditorių interesus. Kaip minėta, tais atvejais, kai bendrovės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), teismas apie įmonės (ne)mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta.

17560.

176Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad UAB „GJ baldai“ realiai turimo turto vertė yra 642 777 Eur. Bendrovės realiai valdomu turtu pirmosios instancijos teismas laikė nekilnojamą turtą – 550 277 Eur vertės žemės sklypą su statiniais, esantį Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav. ir 92 500 Eur vertės gamybinį pastatą, esantį Malūno g. 2A, Anglininkų k., Rūdiškių sen., Trakų r. sav. Vienok, naujausiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nekilnojamas turtas, esantis Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav., yra parduotas UAB „Marių kooperatyvas“ pagal 2018 m. rugsėjo 18 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0033/15/02085. Iš į bylą antstolės pateikto 2018 m. rugsėjo 18 d. akto nustatyta, kad aptariamas atsakovei priklausęs nekilnojamas turtas buvo parduotas už 346 000 Eur sumą, kuri šiuo metu yra saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje. Pažymėtina, kad jau pirmosios instancijos teismui nustatinėjant atsakovės nekilnojamojo turto vertę, byloje esantis viešas varžytynių registro išrašas Nr. 154657 patvirtino, kad pirmosios bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto (nuomos teisės į žemės sklypą bei žemės sklype esančių keturių pastatų), esančio Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav., varžytynės baigėsi 2018 m. birželio 21 d. ir buvo paskelbtos neįvykusiomis dar iki pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir dėl jos iš viso nepasisakė bei klaidingai laikė, kad bendrovei priklausiusio žemės sklypo su statiniais, esančio Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav., vertė atitinka neįvykusiose varžytynėse nurodytą jų kainą 550 277 Eur.

17761.

178Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovei priklausiusio turto vertės, teigia, kad teismas nepagrįstai į jos turto masę neįtraukė iš UAB „Eurelus“ priteisto nekilnojamojo turto arba UAB „Eurelus“ 526 350 Eur skolos, atsiradusios pastarajai nesumokėjus už nekilnojamą turtą bendrovei, be pagrindo nelaikė debitorine.

17962.

180Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-292-232/2018 patenkino UAB „GJ baldai“ ieškinį ir nutraukė Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2015 m. vasario 13 d. patvirtiną nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-1518, dėl UAB „Eurelus“ esminio sutarties pažeidimo, taikė restituciją ir natūra grąžino UAB „GJ baldai“ parduotą nekilnojamąjį turtą – prekybos centro patalpas, esančias Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Justiniškių g. 64. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad šis sprendimas nėra įsiteisėjęs (UAB „Eurelus“ apskundė sprendimą apeliacine tvarka) bei nuosavybės teisė minėtam turtui yra registruota UAB „Eurelus“, sprendė, kad šio turto negalima laikyti atsakovės nuosavybe, todėl neįskaitė jo į bendrovės turimo turto masę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, jog, teismui nusprendus neįtraukti šio turto į apeliantės turto masę, teismas turėjo UAB „Eurelus“ 526 350 Eur skolą atsakovei pripažinti debitoriniu įsiskolinimu. 2018 m. sausio 26 d. sprendimo 20 punkte konstatuota, jog tarp šalių (UAB „Eurelus“ ir UAB „GJ baldai“) nėra ginčo, kad UAB „Eurelus“ nesumokėjo patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi sutartos 526 350 Eur kainos (UAB „Eurelus“ sumokėjo tik 6 000 Eur, kuriuos pirmosios instancijos teismas priteisė UAB „Eurelus“). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Eurelus“ neginčijo ir šiuo metu neginčija, kad nesumokėjo visos patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi sutartos kainos, o bylos duomenimis UAB „Eurelus“ sumokėta kainos dalis sudaro 6 000 Eur, 520 350 Eur (526 350 Eur sutarties kainas – 6 000 Eur sumokėta kainos dalis) skola pripažintina debitoriniu įsiskolinimu bendrovei. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Vertinant tai, kad UAB „Eurelus“ šiuo metu nuosavybės teise priklauso įsigytas nekilnojamasis turtas, dėl kurio yra kilęs ginčas, bendrovė yra ūkinę-komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, galima daryti išvadą dėl skolos išieškojimo iš šios bendrovės realumo. Taigi, remiantis nurodytais argumentais negalima pripažinti pagrįsta teismo išvados, kad į atsakovės turto masę nėra įskaitomas nei ginčo nekilnojamasis turtas, nei pirkėjo debitorinis įsiskolinimas už turtą, nes, išsprendus ginčą teisme, arba atsakovei nuosavybės teise restitucijos taikymo pagrindu bus sugrąžintas nekilnojamasis turtas, arba atsakovė išsaugos turto vertės dydžio reikalavimo teisę į turto pirkėją.

18163.

182Taip pat apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą į jos turto masę neįtraukti 345 000 Eur debitorinės skolos ieškovei. Pabrėžtina, kad ginčijami reikalavimai paprastai neįskaitomi į kreditorinių ar debitorinių įsipareigojimų bendrą sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1433/2010, 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-381/2016 ir kt.). Šios nutarties 56 punkte minėta, jog UAB „GJ baldai“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė ieškinį atsakovėms UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Apskaitos analizė“ dėl skolos priteisimo ir skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4573-450/2018), kurioje atsakovė siekia aptariamos 345 000 Eur skolos priteisimo iš ieškovės. Vienok, atsižvelgiant į tai, kad dar į šią bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (nutarties 17 punktas) ieškovė nurodė, kad jokių pradelstų įsipareigojimų atsakovei neturi ir dėl šios 345 000 Eur debitorinės skolos vyksta teisminis ginčas, tokia skola negali būti įskaitoma į bendrą įmonės turto masę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ nuostatas, teisingai vadovavosi teismų praktikoje aiškiai išreikšta pozicija ginčijamos debitorinės skolos klausimu.

18364.

184Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė tvirtina, kad į jos turto masę taip pat turi būti įtraukta antstolės depozitinėje sąskaitoje saugoma 27 680 Eur suma. Bylos duomenimis ši 27 680 Eur suma yra 10 proc. varžytynių dalyvės UAB „Idea In“ įmoka, kurią pastaroji sumokėjo siekdama įsigyti atsakovės turtą, esantį Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav., pirmosiose šio turto varžytynėse. Byloje esantis viešas varžytynių registro išrašas Nr. 154657 patvirtina, kad pirmosios bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto (nuomos teisės į žemės sklypą bei žemės sklype esančių keturių pastatų), esančio Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav., varžytynės pripažintos neįvykusiomis, jų laimėtojai laiku nesumokėjus už įsigytą nekilnojamą turtą. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko bei 2018 m. rugsėjo 18 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0033/15/02085 patvirtina, kad aptariamas atsakovės nekilnojamas turtas 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo parduotas pirkėjai UAB „Marių kooperatyvas“. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-35036-905/2018 atmetė UAB „Idea In“ skundus dėl antstolės N. Š.-S. veiksmų. UAB „Idea In“ prašė teismo panaikinti antstolės 2018 m. liepos 23 d. raštą Nr. S-3.5.-7503, kuriame antstolė pareiškėjai nurodė, jog pastarajai iki 2018 m. liepos 23 d. nesumokėjus visos varžytynėse laimėto turto kainos, 27 680 Eur įmoka bus paskirstyta įstatymų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, toks išimtinai informatyvaus pobūdžio antstolės raštas atitinka CPK 711 straipsnio 1 dalies nuostatą, reglamentuojančią varžytynių dalyvio įmokėtų sumų paskirstymą po to, kai varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis. UAB „Idea In“ 2018 m. spalio 11 d. dėl minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą. Dėl to nėra pagrindo išvadai, jog ginčas dėl 27 680 Eur sumos grąžinimo varžytynių dalyviui yra užbaigtas. Taip pat iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad UAB „Idea In“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „GJ baldai“ nekilnojamojo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. Nr. 0033/15/02085 pripažinimo negaliojančiu atsakovėms UAB „GJ baldai“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ (civilinės bylos Nr. e2-4835-275/2018). Aptariamu ieškiniu UAB „Idea In“ taip pat prašo teismo taikyti restituciją – grąžinti UAB „GJ baldai“ parduotą ginčo nekilnojamąjį turtą. Ši civilinė byla šiuo metu taip pat nėra išnagrinėta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 27 680 Eur sumą įtraukti į atsakovės turto masę, kai dėl jos grąžinimo varžytynių dalyviui teismuose kilę ginčai nėra baigti nagrinėti, nėra jokio teisinio pagrindo.

18565.

186Iš atsakovės į bylą pateikto 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad bendrovė savo sąskaitoje turi 15 670,56 Eur sumą. Nors, kaip teisingai nurodė ir pati atsakovė, 15 638,86 Eur yra rezervuota pagal antstolių patvarkymus vykdomosiose bylose ir 31,70 Eur laisvai disponuojamų lėšų, tačiau nėra pagrindo nesutikti, kad bendrovės sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra bendrovės realus turtas.

18766.

188Atskirajame skunde apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovės pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „GJ baldai“ pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 490 601,26 Eur, kurią sudaro pačios apeliantės nurodomų pradelstų 340 601,26 Eur įsipareigojimų suma (UAB „DARVAL“ pradelsta 2 700 Eur skola + AB „ESO“ pradelsta 7 631 Eur skola + AB „Telia“ pradelsta 760 Eur skola + UAB „Furnitransas“ pradelsta 780 Eur skola + UAB „Gardala“ pradelsta 3 500 Eur skola + UAB „Kyocera Unimerco Tooling“ pradelsta 3 377,29 Eur skola + KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pradelsta 316 325,37 Eur skola + J. M. pradelsta 2 826,80 Eur skola + G. I. pradelsta 711,41 Eur skola + R. A. pradelsta 550,57 Eur skola + S. Ž. pradelsta 1 438, 82 Eur skola) ir pradelstas 150 000 Eur įsiskolinimas UAB „Sorita“.

18967.

190Pabrėžtina, kad nors atsakovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jos pradelsta skola KU „Mėmelio taupomoji kasa“ sudaro 316 325,37 Eur, tačiau naujausiais į bylą pateiktais duomenimis (antstolės 2018 m. spalio 5 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“) patvirtina, kad atsakovės pradelsta skola KU „Mėmelio taupomoji kasa“ yra 324 346,31 Eur.

19168.

192Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į jos pradelstų įsipareigojimų apimtį įtraukė 150 000 Eur skolą UAB „Sorita“. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė tvirtina, kad nors 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutartis tarp UAB „Sorita“ ir UAB „GJ baldai“ dėl 150 000 Eur paskolos buvo sudaryta, tačiau UAB „Sorita“ paskolos dalyko (150 000 Eur) atsakovei neperdavė. Taip pat atsakovė akcentuoja, kad, priešingai nei ji, UAB „Sorita“ ne tik neturi paskolos sutarties originalo, bet taip pat į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl piniginių lėšų pagal sutartį atsakovei perdavimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė.

19369.

194Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas negali ir neprivalo nustatyti tikslaus visų įmonės įsiskolinimų dydžio, tikslių kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų dydžio, išspręsti ginčijamų reikalavimų ar jų dalių pagrįstumo. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies bei 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą dėl įmonės nemokumo, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte. Tuo tarpu kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant (IBĮ 26 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, į bylą pateikta 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutartis yra galiojanti, patvirtinta notarine tvarka, taip pat paskolos sutartis yra užtikrinta bendrovės nekilnojamojo turto įkeitimu ir hipoteka. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pritaria ieškovei, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas kreditorės UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo 150 000 Eur preliminarųjį pagrįstumą, neprivalėjo detaliai analizuoti paskolos sandorio galiojimo.

19570.

196Atsakovės pateikti argumentai dėl paskolos sutarties negaliojimo patvirtina, kad atsakovė nesutinka su šiuo kreditoriniu įsipareigojimu. Minėta, kad sprendžiant juridinio asmens (ne)mokumo klausimą ir vertinant jo turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, tokio asmens ginčijami įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą, tačiau ši taisyklė negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes (Lietuvos apeliacinis teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-515-823/2018, 44-45 punktai). Nors atsakovė savo atskirajame skunde nurodė, ką patvirtina teismų informacinėje sistemoje Liteko esantys duomenys, kad ji kreipėsi į teismą su ieškiniu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4547-619/2018), kuriuo be kita ko prašė pripažinti, kad tarp UAB „GJ baldai” ir UAB „Sorita” 2015 m. balandžio 24 d. pasirašyta paskolos sutartis paskolos teisinių santykių nesukūrė, o hipoteka yra pasibaigusi, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad šį ieškinį atsakovė pateikė jau po bankroto bylos pirmosios instancijos teisme jai iškėlimo. Nors atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad apie UAB „Sorita“ reiškiamas turtines pretenzijas sužinojo tik trečiajam asmeniui įstojus į bylą, tačiau šias aplinkybes paneigia pačios atsakovės pateikti argumentai ir paskolos sutarties pateikimas į bylą. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada ir nepripažinti šio įsiskolinimo pradelstu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovės pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 498 622,20 Eur (UAB „DARVAL“ pradelsta 2 700 Eur skola + AB „ESO“ pradelsta 7 631 Eur skola + AB „Telia“ pradelsta 760 Eur skola + UAB „Furnitransas“ pradelsta 780 Eur skola + UAB „Gardala“ pradelsta 3 500 Eur skola + UAB „Kyocera Unimerco Tooling“ pradelsta 3 377,29 Eur skola + KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pradelsta 324 346,31 Eur skola + J. M. pradelsta 2 826,80 Eur skola + G. I. pradelsta 711,41 Eur skola + R. A. pradelsta 550,57 Eur skola + S. Ž. pradelsta 1 438,82 Eur skola + UAB „Sorita” pradelsta 150 000 Eur skola).

19771.

198Byloje esančių įrodymų pagrindu šios nutarties 60-70 punktuose nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovės turimo turto vertė yra 974 520,56 Eur (92 500 Eur vertės gamybinis pastatas + 520 350 Eur debitorinė UAB „Eurelus“ skola + 346 000 Eur suma, gauta už parduotą nekilnojamąjį turtą + 15 670,56 Eur suma, esanti atsakovės atsiskaitomojoje sąskaitoje), o pradelsti bendrovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 498 622,20 Eur. Teismų praktikoje nustatyta, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto vertės (pusė įmonės turto vertė yra 487 260,28 Eur), o pradelsti įsipareigojimai yra 498 622,20 Eur, t. y. pradelstos skolos 11 361,92 Eur viršija pusę įmonės turto vertės.

19972.

200Nutarties 55 punkte nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo įpareigojimą pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus įvykdė tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė į bylą pateikė tik nedidelę dalį duomenų, kurių dalies nepagrindė jokiais papildomais įrodymais. Tuo tarpu iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-292-232/2018 (nutarties 30 punktas), išdėstytų aplinkybių dėl UAB „Eurelus“ sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, galima daryti išvadą apie kitų atsakovės kreditorių – UAB „Construction Ace“, iš kurios UAB „Eurelus“ įgijo 363 555,39 Eur reikalavimą į atsakovę, bei UAB „Extra švara“, iš kurios UAB „Eurelus“ įgijo 340 500,51 Eur reikalavimą į atsakovę – egzistavimą. Nors minėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu tarp UAB „Eurelus“ ir minėtų bendrovių sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis, tačiau tai savaime nepaneigia aplinkybės, kad atsakovė turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų. Pabrėžtina, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu grąžina tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento (CK 6.145 straipsnio 1 punktas). Taip pat iš antstolės N. Š. – S. pateiktos informacijos matyti, kad atsakovės antrinė hipotekos kreditorė yra ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kurios kreditorinis reikalavimas galimai sudaro mažiausiai 7 252,95 Eur. Atsakovės pateiktame bendrovės kreditorių sąraše BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nėra nurodyta. Pabrėžtina, kad atsakovė į bylą nepateikė dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti ne tik pradelstus, bet apskritai visus bendrovės kreditorius.

20173.

202Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai yra dar didesni, nei nurodė atsakovė ir nei yra nustatyta šioje nutartyje. Be to, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių nenutrūkstamai vykdomą veiklą – nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. bendrovėje nėra darbuotojų, ji neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2011 m. Taip pat bendrovė atsiskaityti su kreditoriais tikisi tik tuomet, kai UAB „Eurelus“ grąžins atsakovei turtą.

20374.

204Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo bei realiai nevykdomos veiklos. Pirmosios instancijos teismas, nors ir ne visiškai tiksliai ištyręs bei įvertinęs byloje esančių atsakovės turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų visumą, skundžiama nutartimi padarė teisingą išvadą apie atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

20575.

206Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

207Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas

20876.

209Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: turi būti tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Be to, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio2 dalis).

21077.

211Galutinis teismo sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklę, pagal kurią teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų materialiųjų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo ar nėra pareikšti.

21278.

213Paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovui. Tai susiję su tuo, kad materialieji teisiniai reikalavimai yra pareiškiami atsakovui ir jam tenka pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nors kai kuriomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyti draudimai ar įpareigojimai būna adresuoti ir kitiems asmenims, pavyzdžiui, įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas), draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles (CPK 145 straipsnio 1 dalies 7 punktas), tačiau dėl tokių suvaržymų neigiamų padarinių patiria atsakovas.

21479.

215Nagrinėjamu atveju ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsakovės turto pardavimą iš varžytynių paskelbus neįvykusiu (CPK) 717 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu atsakovei UAB „GJ baldai“ iškėlus bankroto bylą bei remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi, išieškojimas iš skolininkės UAB „GJ baldai“ nekilnojamojo turto vykdymo procese turėjo būti sustabdytas, tokiu būdu užtikrinant galimai bankrutuosiančios bendrovės kreditorių teises ir jų teisėtus interesus.

21680.

217Pirmosios instancijos teismas atsakovei bankroto bylą iškėlė 2018 m. liepos 26 d. nutartimi. Byloje esantis viešas varžytynių registro išrašas Nr. 154657 patvirtina, kad antstolė N. Š.-S. pirmąsias bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto (nuomos teisės į žemės sklypą bei žemės sklype esančių keturių pastatų), esančio Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav., pardavimą varžytynėse paskelbė 2018 m. gegužės 22 d., varžytynės baigėsi 2018 m. birželio 21 d. Bylos duomenimis šios varžytynės pripažintos neįvykusiomis, jų laimėtojai laiku nesumokėjus už įsigytą nekilnojamą turtą. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko bei 2018 m. rugsėjo 18 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0033/15/02085 patvirtina, kad aptariamas atsakovės nekilnojamas turtas 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo parduotas pirkėjai UAB „Marių kooperatyvas“, kurią pasiūlė pati atsakovė, UAB „Marių kooperatyvas“ nuosavybės teisė į įgytą turtą buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre 2018 m. rugsėjo 20 d.

21881.

219ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvioji taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. ĮBĮ 33 straipsnio, reglamentuojančio turto pardavimo ir perdavimo tvarką, 4 dalyje nustatyta, kad jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Šios nuostatos reiškia, kad tik tuo atveju, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas nėra sustabdomas. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis taikoma ir išieškojimo veiksmai stabdomi tik tada, kai nėra ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. apie turto pardavimą nėra paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo. Kadangi materialiuosius teisinius padarinius sukelia ne pats teismo nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo faktas, bet jos įsiteisėjimo faktas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis), tai reiškia, jog ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje numatyta bankrutavusios įmonės turto pardavimo bendrosios taisyklės išimtis taikoma, jeigu antstolis apie įkeisto turto pardavimą paskelbia iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Tokiu būdu nesutrikdomas pradėtas turto realizavimo procesas, išlieka įkaito turėtojo teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės, taip pat kartu užtikrinamas ir iš bankrutuojančio skolininko realizuoto turto gautų lėšų paskirstymas ĮBĮ nustatyta tvarka (administravimo išlaidų dengimas taip pat ir iš realizuoto įkeisto turto kainos) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1846/2014). Atsižvelgiant į šios nutarties 80 punkte nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad UAB „GJ baldai“ turto, kuris įkeistas hipoteka KU „Mėmelio kredito unija“ reikalavimų patenkinimo užtikrinimui, realizavimo procesas prasidėjo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo 2018 m. liepos 26 d., juo labiau – iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo.

22082.

221Ieškovės vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę (įrašą viešame registre), nes jos nepritaikius nebūtų pasiektas bankroto tikslas, įtvirtinantis kreditorių finansinių reikalavimų apsaugą. Pastarasis tikslas, ieškovės nuomone, šiuo atveju gali būti pasiekiamas tik savalaikiai užkirtus kelią tretiesiems asmenims dar kartą perleisti neteisėtai įgytą/perleistą atsakovės UAB „GJ baldai“ nekilnojamąjį turtą ir (ar) apsunkinti jį hipoteka.

22283.

223Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, kad byloje nagrinėjamas ieškovės pareikštas reikalavimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kad dar iki ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę (padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav., perleidimo draudimo) pateikimo apeliacinės instancijos teismui dienos nurodytas turtas jau buvo perleistas nuosavybės teise atsakovės pasiūlytam pirkėjui ir nuosavybės teisė yra įregistruota viešame registre, reikalavimas dėl nurodyto turto perleidimo sandorio nuginčijimo šioje byloje nėra ir negali būti pareikštas, priverstinis turto pardavimas pradėtas dar iki bankroto bylos skolininkei iškėlimo, taikyti tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę nėra teisinio pagrindo, nes taip būtų suvaržytos trečiojo asmens, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas ir kurio atžvilgiu reikalavimai byloje nepareikšti, teisės bei teisėti interesai.

22484.

225Kita vertus, minėta, kad ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad antstolis, baigęs vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka procedūrą, pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nutartį, kuria bendrovei iškelta bankroto byla palieka nepakeistą, bei atsižvelgiant į ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, kad vien tik priėmus teisme pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (iškėlus teisme civilinę bylą pagal tokį reikalavimą), įmonės turtas pagal vykdomuosius dokumentus negali būti realizuojamas ir iš jo negali būti išieškoma, sprendžia, kad pagrindo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo netenkina.

226Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

227Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

228Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojo turto valdymas“ patikslinto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto... 6. 2.... 7. Pareiškime ieškovė nurodė, kad ji teikdavo užsakymus atsakovei dėl baldų... 8. 3.... 9. 2018 m. kovo 23 d. ieškovė registruotu laišku išsiuntė atsakovei... 10. 4.... 11. UAB „GJ baldai“ atžvilgiu yra pareikšta eilė turtinių reikalavimų,... 12. 5.... 13. Atsakovė UAB „GJ baldai“ atsiliepime prašė ieškovės pareiškimą... 14. 6.... 15. Atsakovė nurodė, kad nors ieškovė teismui pateikė įrodymus apie... 16. 7.... 17. Atsakovė teigė, kad ji ieškovei pagamino ir pardavė prekes (įvairius... 18. 8.... 19. Atsakovė paaiškino, kad ji negali pateikti teismui savo veiklos finansinių... 20. 9.... 21. Ieškovė savo reikalavimą į atsakovę byloje įrodinėja tik vienu... 22. 10.... 23. Atsakovė nurodė, kad ji šiuo metu nors ir susiduria su laikinais... 24. 11.... 25. Debitorė UAB „Eurelus“ yra skolinga ieškovei 526 350 Eur už jai... 26. 12.... 27. Atsakovė turi didelės vertės nekilnojamą turtą – žemės sklypą su... 28. 13.... 29. Atsakovės kreditoriai yra UAB „DARVAL“ pradelsta 2 700 Eur skola, AB... 30. 14.... 31. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktuose paaiškinimuose į... 32. 15.... 33. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neįvykdė 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus... 34. 16.... 35. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovė nurodė netikslų bendrovės kreditorinių... 36. 17.... 37. Nesutikdama su atsakovės nurodyto turimo turto verte, ieškovė nurodė, jog... 38. 18.... 39. Atsakovė, atsiliepdama į ieškovės pateiktus paaiškinimus, nurodė, jog... 40. 19.... 41. UAB „Sorita“ pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu,... 42. 20.... 43. Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Sorita“ prašymą nurodė,... 44. 21.... 45. UAB „Istpro“ taip pat pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju... 46. 22.... 47. Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Istpro“ prašymą atsakovė nurodė,... 48. 23.... 49. KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė prašymą įtraukti į bylą... 50. 24.... 51. 2018 m. birželio 21 d. įvyko varžytynės, kurių metu buvo parduotas... 52. 25.... 53. Atsakovė teismui papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose... 54. II.... 55. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 56. 26.... 57. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi UAB „GJ baldai“... 58. 27.... 59. Teismas sprendė, kad UAB „GJ baldai“ registruotą pašto siuntą... 60. 28.... 61. Teismas konstatavo, kad atsakovė 2018 m. birželio 13 d. nutartimi nustatytą... 62. 29.... 63. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, nesutiko su atsakovės... 64. 30.... 65. Teismas, įvertinęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d.... 66. 31.... 67. Teismas taip pat sprendė, jog į atsakovės turimą realiai valdomą turtą... 68. 32.... 69. Teismas nurodė, kad atsakovė į bendro turimo turto vertę įskaičiavo ir... 70. 33.... 71. Remdamasis šios nutarties 30-32 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, teismas... 72. 34.... 73. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės argumentus dėl suklastoto 2016 m.... 74. 35.... 75. Teismas nustatė, kad 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutartį pasirašė UAB... 76. 36.... 77. Apibendrindamas šios nutarties 34-35 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas... 78. III.... 79. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 80. 37.... 81. Atsakovė UAB „GJ baldai“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos... 82. 37.1.... 83. Teismas, spręsdamas, kad apeliantė neįrodė UAB „Sorita“ reikalavimo... 84. 37.2.... 85. UAB „Sorita“ nepateikė teismui paskolos dalyką (pinigų išmokėjimo)... 86. 37.3.... 87. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris.... 88. 37.4.... 89. UAB „Sorita“ reikalavimo pagrįstumas turėjo esminę reikšmę atsakovės... 90. 37.5.... 91. Atsakovė apie UAB „Sorita“ reiškiamas turtines pretenzijas sužinojo tik... 92. 37.6.... 93. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai į jos turto masę neįtraukė... 94. 37.7.... 95. Vienintelis teismo argumentas, kuriuo jis UAB „Nekilnojamo turto valdymas“... 96. 37.8.... 97. Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantė negalės vykdyti veiklos ir ateityje... 98. 38.... 99. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „Nekilnojamojo... 100. 38.1.... 101. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kreditoriaus UAB „Sorita“... 102. 38.2.... 103. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 13 d., galimai siekdama apeliaciniame procese... 104. 38.3.... 105. Apeliantė neginčijo fakto, kad 2015 m. balandžio 24 d. paskolos sutartis,... 106. 38.4.... 107. UAB „GJ baldai“ jau nuo 2016 m. visiškai nevykdo jokios ūkinės... 108. 39.... 109. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. spalio 3 d. pateikė... 110. 39.1.... 111. 2018 m. rugsėjo 6 d. ieškovė vienašališkai nutraukė 2013 m. rugsėjo 4 d.... 112. 39.2.... 113. Nutraukus Jungtinės veiklos sutartį, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“... 114. 39.3.... 115. 2018 m. rugsėjo 18 d. Turto perleidimo sandoris buvo nesąžiningas ir tai yra... 116. 39.4.... 117. Tiek atsakovė UAB „GJ baldai”, tiek pirmosios instancijos teismas laikė,... 118. 40.... 119. Atsakovė UAB „GJ baldai“ 2018 m. spalio 10 d. pateikė apeliacinės... 120. 40.1.... 121. Jungtinės veiklos sutartis ir iš jos kildinami visi ieškovės argumentai... 122. 40.2.... 123. Atsakovė finansinių ataskaitų rinkinių negali pateikti dėl UAB... 124. 40.3.... 125. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr.... 126. 40.4.... 127. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr.... 128. 40.5.... 129. Realizavus UAB „GJ baldai“ priklausiusį turtą, esantį Vytauto g. 2,... 130. 40.6.... 131. Bendra atsakovės turimo turto vertė yra 1 467 668,02 Eur, kurią sudaro: 373... 132. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 133. 41.... 134. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo gautas ieškovės... 135. 42.... 136. Ieškovė nurodė, kad antstolė N. Š.-S. 2018 m. liepos 24 d. patvarkymu... 137. 43.... 138. Ieškovės vertinimu, turto pardavimą iš varžytynių paskelbus neįvykusiu... 139. 44.... 140. Ieškovė, siekdama apsaugoti nemokios UAB „GJ baldai” kreditorių teises... 141. 45.... 142. Prašyme ieškovė tvirtina, kad jos reikalavimas dėl bankroto bylos... 143. 46.... 144. Ieškovės vertinimu taip pat egzistuoja antroji būtina sąlyga laikinųjų... 145. 47.... 146. Taip pat ieškovė pažymėjo, jog abejonių kelia ir pačios skolininkės,... 147. IV.... 148. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 149. 48.... 150. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 151. 49.... 152. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 153. Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos... 154. 50.... 155. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kartu su 2018 m. spalio 3 d.... 156. 51.... 157. Atsakovė kartu su 2018 m. spalio 10 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė... 158. 52.... 159. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 160. Dėl pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą... 161. 53.... 162. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja... 163. 54.... 164. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7... 165. 55.... 166. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena,... 167. 56.... 168. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo... 169. 57.... 170. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 13 d.... 171. 58.... 172. Byloje esančiais viešais duomenimis nustatyta, kad UAB „GJ baldai“ nuo... 173. 59.... 174. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės... 175. 60.... 176. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais,... 177. 61.... 178. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovei... 179. 62.... 180. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teismas... 181. 63.... 182. Taip pat apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą į jos... 183. 64.... 184. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė tvirtina, kad į... 185. 65.... 186. Iš atsakovės į bylą pateikto 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsiskaitomosios... 187. 66.... 188. Atskirajame skunde apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo... 189. 67.... 190. Pabrėžtina, kad nors atsakovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose... 191. 68.... 192. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 193. 69.... 194. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog bankroto bylos iškėlimo... 195. 70.... 196. Atsakovės pateikti argumentai dėl paskolos sutarties negaliojimo patvirtina,... 197. 71.... 198. Byloje esančių įrodymų pagrindu šios nutarties 60-70 punktuose nustatytos... 199. 72.... 200. Nutarties 55 punkte nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo... 201. 73.... 202. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai... 203. 74.... 204. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas... 205. 75.... 206. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi... 207. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas... 208. 76.... 209. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar... 210. 77.... 211. Galutinis teismo sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla... 212. 78.... 213. Paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovui. Tai susiję su... 214. 79.... 215. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 216. 80.... 217. Pirmosios instancijos teismas atsakovei bankroto bylą iškėlė 2018 m. liepos... 218. 81.... 219. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvioji taisyklė, kad, teismui... 220. 82.... 221. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos... 222. 83.... 223. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, kad byloje... 224. 84.... 225. Kita vertus, minėta, kad ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad... 226. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 227. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.... 228. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojo turto valdymas“...