Byla 1A-81-606/2017
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės, teisėjų Dalios Kursevičienės, Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorui Aidui Giniočiui, gynėjai advokatei Daivai Ivanauskaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. K., gim. ( - ), pripažinta kalta ir nuteista:

2pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda,

3pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalį (už nusikalstamą veiką padarytą nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. spalio 28 d.) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme,

4pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalį (už nusikalstamą veiką padarytą nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. sausio 28 d.) – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda.

6Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – dveji metai laisvės atėmimo ir 67 MGL (2523,22 Eur) dydžio bauda.

7Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigas: 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2015 m. spalio 30 d. (trys dienos) ir suėmimo laikas nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. (devyniasdešimt dvi dienos).

9Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotas iš S. K. nusikalstamu būdu gautas turtas, t. y. 12147,51 Eur.

10Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11S. K. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe, organizavo ir vadovavo prostitucijai:

12laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. spalio 27 d., tikslesnė data nenustatyta, veikdama bendrininkų grupe su V. J. ir V. J., turėdama tikslą sąvadauti, organizuoti, vadovauti prostitucijai bei gauti iš to pajamų, įkalbėjo D. P., D. P., R. K. teikti seksualines paslaugas. D. P., R. K., D. P. sutikus teikti seksualines paslaugas, S. K. su V. J. laikraštyje ,, ( - )“, internetiniuose portaluose patalpino skelbimus, apie tai kad, ,,simpatiška graži mergina ieško dosnaus vyruko“, tai iš esmės reiškė seksualinių paslaugų siūlymą už atlygį, bei perdavė D. P., D. P., R. K. ryšio priemones tam, kad pastarosios galėtų atsiliepti pagal skelbimus į skambinančių skambučius. Taip pat nustatė seksualinių paslaugų įkainius 30 eurų už pusvalandį ir 45 arba 50 eurų už valandą, 60 procentų iš gautų pajamų atiduos D. P., D. P., R. K., taip pat pažadėjo parūpinti vietą seksualinių paslaugų teikimui. Tęsiant nusikalstamą veiką V. J. 2015 m. sausio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, vieną dieną sudarė sąlygas D. P. teikti seksualines paslaugas už atlygį savo gyvenamojoje vietoje, ( - ), po to nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, sudarė sąlygas teikti seksualines paslaugas už atlygį savo gyvenamojoje vietoje R. K., 2015 m. spalio 27 d. sudarė sąlygas teikti seksualines paslaugas už atlygį savo gyvenamojoje vietoje D. P., jas saugojo nuo nepageidaujamų klientų, o po seksualinių paslaugų suteikimo paimdavo iš D. P., R. K. ir D. P. gautus pinigus, po to 60 procentų grąžindavo joms, o likusią dalį lygiomis dalimis pasidalindavo su V. J. ir S. K..

13Toliau vykdant nusikalstamą veiką, S. K. su V. J. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. spalio 28 d. sudarė sąlygas teikti seksualines paslaugas D. P., D. P., D. J., E. K., V. D., E. A., R. K., Y. R. ir D. K. kituose išnuomotuose butuose, esančiuose ( - ), savo gyvenamojoje vietoje ( - ), S. K. gyvenamojoje vietoje ( - ) (tikslūs adresai nenustatyti), jas saugodavo nuo nepageidaujamų klientų, suteikė ryšio priemones tam, kad pastarosios galėtų atsiliepti pagal skelbimus į skambinančių skambučius. Taip pat nustatė seksualinių paslaugų įkainius nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. gruodžio 1 d. už pusvalandį 50 litų ir 100 litų už valandą, o nuo 2015 m. sausio 1 d. 30 eurų už pusvalandį ir 45 arba 50 eurų už valandą, o po seksualinių paslaugų suteikimo paimdavo D. P., D. P., D. J., E. K., V. D., E. A., R. K., Y. R. ir D. K. gautus pinigus, po to 60 procentų grąžindavo joms, o likusią pinigų dalį lygiomis dalimis pasidalindavo su V. J.. Tokiu būdu S. K., veikdama bendrininkų grupe, talpindama skelbimus apie seksualinių paslaugų teikimą, suteikdama ryšio priemones, parūpindama gyvenamąjį plotą seksualinių paslaugų teikimui, kontroliuodama D. P., D. P., D. J., E. K., V. D., E. A., R. K., Y. R. ir D. K. gautas pajamas iš prostitucijos, sąvadavo, organizavo, vadovavo prostitucijai ir turėjo nenustatyto dydžio pajamų iš kito asmens prostitucijos.

14S. K. nuteista ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. sausio 28 d., tikslesnė data nenustatyta, veikdama bendrininkų grupe su V. J., turėdama tikslą sąvadauti, organizuoti, vadovauti prostitucijai bei gauti iš to pajamų įkalbėjo D. P., Y. R., D. J. ir L. S. teikti seksualines paslaugas. D. P., Y. R., D. J. ir L. S. sutikus teikti seksualines paslaugas, V. J. su S. K. internetiniuose portaluose patalpino skelbimus, apie tai kad, ,,seksas, graži mergina ieško dosnaus vyro“, tai iš esmės reiškė seksualinių paslaugų siūlymą už atlygį, bei perdavė D. P., Y. R., D. J. ir L. S. ryšio priemones, kad pastarosios galėtų atsiliepti pagal skelbimus į skambinančių skambučius. Taip pat nustatė seksualinių paslaugų įkainius už pusvalandį 30 eurų, ir už valandą 50 eurų, kad 60 procentų iš gautų pajamų atiduos D. P., Y. R., D. J. ir 50 procentų L. S., taip pat pažadėjo parūpinti vietą seksualinių paslaugų teikimui. Tęsiant nusikalstamą veiklą, S. K. su V. J. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, sudarė sąlygas teikti seksualines paslaugas D. P. ir Y. R. ( - ) miestuose esančiuose butuose ( - ) (tikslūs adresai nenustatyti), jas saugodavo nuo nepageidaujamų klientų, o po seksualinių paslaugų suteikimo paimdavo D. P., Y. R. gautus pinigus, po to 60 procentų grąžindavo joms, o likusią pinigų dalį lygiomis dalimis pasidalindavo su V. J..

15Toliau vykdant nusikalstamą veiklą, S. K. su V. J. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. sausio 28 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nusikalstamai veikai daryti įkalbėjo S. N. ir G. P., jiems nurodė, kad jie ( - ) mieste, turės prižiūrėti jos ir V. J. surastas merginas, dirbsiančias prostitutėmis, jas saugoti, atnaujinti ir duoti skelbimus į įvairius internetinius portalus apie jų teikiamas paslaugas, kontroliuoti jų gaunamas pajamas už suteiktas seksualines paslaugas. Vykdant nusikalstamą veiklą S. N. ir G. P., veikdami bendrininkų grupe su S. K. ir V. J., laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. sausio 28 d., internetiniuose portaluose patalpino ir atnaujino skelbimus, apie tai kad, ,,simpatiška graži mergina ieško dosnaus vyruko“, kas iš esmės reiškė seksualinių paslaugų siūlymą už atlygį bei butuose ( - ) (tikslesni adresai nenustatyti) ir ( - ), sudarė sąlygas teikti seksualines paslaugas D. P., L. S. ir D. J., jas saugodavo nuo nepageidaujamų klientų, suteikė ryšio priemones tam, kad pastarosios galėtų atsiliepti pagal skelbimus į skambinančių skambučius. Taip pat nustatė seksualinių paslaugų įkainius 30 eurų už pusvalandį ir 50 eurų už valandą, o po seksualinių paslaugų suteikimo paimdavo D. P., L. S. ir D. J. gautus pinigus, po to 60 procentų grąžindavo D. P. ir D. J., 50 procentų L. S., o likusią pinigų dalį lygiomis dalimis pasidalindavo su S. K. ir V. J.. Tokiu būdu S. K., veikdama bendrininkų grupe, talpindama skelbimus apie seksualinių paslaugų teikimą, suteikdama ryšio priemones, parūpindama gyvenamąjį plotą seksualinių paslaugų teikimui, kontroliuodama D. P., Y. R., L. S. ir D. J. gautas pajamas iš prostitucijos, sąvadavo, organizavo, vadovavo prostitucijai ir turėjo nenustatyto dydžio pajamų iš kito asmens prostitucijos.

16S. K. nuteista ir už tai, kad suklastojo dokumentą ir žinomai suklastotą dokumentą panaudojo:

172015 m. lapkričio 23 d. savo gyvenamojoje vietoje ( - ), siekdama susigrąžinti iš jos buto ( - ), 2015 m. spalio 28 d. kratos metu paimtus 10 000 eurų, kurie neva priklausė jos sūnui O. G., surašė skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl pinigų grąžinimo, o ties spausdintu vardo ir pavardės įrašu ,,O. G.“ pasirašė vietoje O. G., ir tokį žinomai suklastotą dokumentą 2015 m. lapkričio 23 d. pateikė nagrinėjimui Klaipėdos apygardos prokuratūroje, ( - ), taip žinomai suklastotą dokumentą panaudodama.

18Apeliaciniu skundu nuteistoji S. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti, pripažinti ją kalta dėl padaryto tęstinio nusikaltimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. sausio 28 d., numatyto BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimo bausme. Taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti. Panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo ir konfiskuoti iš jos nusikalstamu būdu įgytus 2147,51 Eur, o 10000 Eur, paimtus 2015-10-28 kratos metu, grąžinti O. G.. Pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kad ji nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties. Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas. Arba Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendį panaikinti ir grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

19Apeliantės teigimu, nors ji dėl padarytų nusikalstamų veikų kalta ir pripažino visiškai, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos nusikalstamas veikas kvalifikavo ne kaip tęstinę, o kaip savarankiškas nusikalstamas veikas ir du kartus nuteisė už tą patį nusikaltimą bei už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nepagrįstai konfiskavo kratos metu paimtus pinigus.

20Nuteistoji S. K. nurodo, kad ji nuteista pagal BK 307 straipsnio 2 dalį už dvi savarankiškas veikas, t. y. už nusikalstamą veiką, padarytą nuo 2014 m. rugsėjo iki 2015 m. spalio 28 d., ir už nusikalstamą veiką, padarytą nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. sausio 28 d. Apeliantės nuomone, jos padarytos nusikalstamos veikos nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. spalio ir iki 2016 m. sausio 28 d. yra tęstinio pobūdžio, todėl jos negali būti kvalifikuojamos kaip atskiros nusikalstamos veikos. Be to, ji nuteista už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus t. y. pirmą kartą už veiką, padarytą nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. spalio 28 d., o antrą kartą už veiką nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. sausio 28 d. Laikotarpis nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. sausio 28 d. dubliuojasi.

21Be to, apeliantės tvirtinimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ne kiekvienu atveju netikro dokumento pagaminimas, klastojimas ar disponavimas tokiu dokumentu užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamosios atsakomybės taikymo ar netaikymo negali lemti vien tik konkretaus pavyzdžio (formos) dokumento egzistavimas ar neegzistavimas teisinėje apyvartoje. Baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumą t. y. nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-153/2012). Apeliantės teigimu, ji skundo nesuklastojo, jame buvo išdėstyti faktai, kuriuos tvirtina ir šiandien. Skunde išdėstytas aplinkybes ikiteisminiame tyrime nurodė ir pats O. G.. Kadangi sūnus tuo metu buvo užsienyje ir negalėjo pats pasirašyti skundo, už jį, kaip mama, ant skundo pasirašė ji. Jeigu sūnus būtų buvęs tuo metu Lietuvoje, skundą jis būtų pasirašęs pats. Šiame epizode nėra jos tyčios ir tikslo klastoti dokumentą. Pats skundo surašymas nesukėlė jokių teisinių pasekmių. O. G. vėliau pats rašė analogiškus skundus apylinkės ir apygardos teismui ir jie buvo išnagrinėti. Todėl teismas nepagrįstai ją nuteisė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

22Nuteistoji S. K. nurodo, kad 2015 m. spalio 28 d. kratos metu buvo paimta 12147,51 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minima suma gauta iš nusikalstamos veikos, o O. G. parodymai yra nenuoseklūs, be to, šiuo klausimu buvo priimtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartys. Su tokiais teismo argumentais apeliantė nesutinka, tokia teismo pozicija iš esmės pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartyse nebuvo pasisakoma dėl to, kad paimti pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, buvo akcentuojama, kad nėra pagrindo grąžinti O. G. 10 000 Eur iki tol, kol teismas neišnagrinės bylos iš esmės. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai akcentavo, kad pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu, nes nusikalstama veika yra susijusi su pelno gavimu. Nors BK 307 straipsnio dispozicija nereikalauja teismui įrodyti konkrečios sumos, gautos iš BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, tačiau taikant turto konfiskavimą, teismas turėtų akcentuoti ir įrodyti, kad būtent 12 147,51 Eur kratos metu paimti pinigai yra gauti iš nusikalstamos veikos. Apeliantės teigimu, iš jos padarytų nusikalstamų veikų gauti 12 147,51 Eur gryno pelno yra fiziškai neįmanoma, nes yra išlaidos už buto nuomą, komunalinius patarnavimus, kosmetiką, merginų darbo užmokesčiams, bendrininkų pelno pasidalijimui ir panašiai, pačios savęs išlaikymui ir pragyvenimui. Pažymi, kad kratos buvo daromos kratos ir pas kitus įtariamuosius, bet pas juos surastos dešimt ir daugiau kartų mažesnės sumos. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik O. G. parodymais, tačiau teisinio įvertinimo nedavė kitų liudytojų parodymams t. y. O. G. ir A. G. parodymams. Šių parodymų teismas BPK 20 straipsnio prasme iš viso nevertino. Iš teismo nuosprendžio neaišku, ar šiais liudytojų parodymais netikėti ar jais galima remtis. Tuo labiau, kad liudytojų O. G. ir A. G. parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, jų nurodytos kupiūrų vertės (500, 200,100, 50 Eur) iš esmės sutampa su kupiūrų vertėmis, paimtomis kratos metu. Apeliantės tvirtinimu, jai asmeniškai priklausė 2147,51 Eur, todėl teismas turėjo apsiriboti šios pinigų dalies konfiskavimu.

23Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ji nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos savo padėties. Nurodo, kad ji yra išsituokusi, vieniša moteris, turi negalią ir ribotą darbingumą, per krizę paimta banko paskola sužlugdė finansiškai, Vienai tenka grąžinti paskolą, dėl paskolos prarado butą ir dar papildomai liko skolinga bankui. Buvo priversta nuomotis butą. Nusikalstamos veikos padarymo metu jai buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Atsirado papildomos išlaidos bankroto administratoriui. Neturėdama kaip išmaitinti savęs, išlaikyti butą, mokėti mokesčius, buvo priversta dėl sunkios materialinės ir beviltiškos padėties užsiimti nusikalstama veika, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio1 dalies 4 punkte, ir neskirti kriminalinės bausmės – baudos. Dėl minėtos priežasties turėtų būti panaikintina ir baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

24Nuteistoji S. K. pažymi, kad ji Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-631-972/2016 taip pat buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 1 dalį, tačiau mano, jog jos padaryta veika yra tęsinys nusikalstamos veikos, už kurias ji nuteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu. Toks bylų tyrimo ir nagrinėjimo metodas, kai jos veikos nagrinėjamos kaip savarankiškos veikos, pažeidžia jos teisę į teisingą teismą ir teisingumą garantuojantį Europos Žmogaus Teisių konvencijos. Apeliantė pažymi, kad ji Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pripažinta kalta už sąvadavimą prostitucijai 2014 m. gruodžio mėnesį, minimu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta tik iki kokio laikotarpio ji darė veiką, nors skundžiamu teismo nuosprendžiu laikotarpis buvo nustatytas. Apeliantės nuomone, teismas turėjo šias bylas sujungti ir priimti vieną apkaltinamąjį nuosprendį. Nusikalstamų veikų išskaidymas į atskiras bylas apsunkino jos teises į teisingą nuosprendį ir bausmę. Skirtingais teismo nuosprendžiais yra įpareigota keletą kartų įmokėti į nukentėjusiųjų fondą ir net už sunkesnį nusikaltimą įmokos suma mažesnė, nei nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 1 dalyje, skirtingais laikotarpiais yra įpareigota būti namuose. Skundžiamu 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu buvo konfiskuota didelė pinigų suma, t. y. daugiau, nei 12 000 eurų. 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis apima tą patį laikotarpį, koks nustatytas ir 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu. Apeliantė pažymi tai, kad būtent S. N. vadovavo prostitucijai ir ji 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu yra už tai pripažinta kalta ir nuteista.

25Atsiliepimuose į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Ušinskas teigia, kad nuteistosios S. K. apeliaciniame skunde išdėstyti duomenys neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.

26Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kitos).

29Apeliaciniame skunde nuteistoji S. K. savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų, numatytų BK 307 straipsnio 2 dalyje, neginčija, tačiau, jos teigimu, ji turėjo būti pripažinta kalta dėl padaryto tęstinio nusikaltimo laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. sausio 28 d., numatyto BK 307 straipsnio 2 dalyje, be to, nurodo, kad ji Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-631-972/2016 taip pat buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, tačiau mano, jog jos padaryta veika yra tęsinys nusikalstamos veikos, už kurias ji nuteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu. Taip pat apeliaciniu skundu apeliantė prašo ją pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, be to, pakeisti nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo ir konfiskuoti iš jos nusikalstamu būdu įgytus 2147,51 Eur, o 10000 Eur, paimtus 2015 m. spalio 28 d. kratos metu, grąžinti O. G., pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kad ji nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties, dėl šios priežasties panaikinti ir paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

30Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka. Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011,

312K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, ir kitos). Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr.

322K-743/2007). Ar veika laikytina tęstine ar pakartotine, priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pažyminčias arba paneigiančias veikos tęstinumą.

33Skundžiamu nuosprendžiu S. K. buvo pripažinta kalta ir nuteista dėl padaryto tęstinio nusikaltimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. spalio 27 d., tikslesnė data nenustatyta, veikdama bendrininkų grupe su V. J. ir V. J., ir laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. spalio 28 d., veikdama su V. J., talpindama skelbimus apie seksualinių paslaugų teikimą, suteikdama ryšio priemones, parūpindama gyvenamąjį plotą seksualinių paslaugų teikimui, kontroliuodama D. P., D. P., D. J., E. K., V. D., E. A., R. K., Y. R. ir D. K. gautas pajamas iš prostitucijos, sąvadavo, organizavo, vadovavo prostitucijai ir turėjo nenustatyto dydžio pajamų.

34Nuteistoji S. K., įtariant padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 2 dalyje, Klaipėdos apskrities VPK KPO NTV 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. B. 2015 m. spalio 28 d. nutarimu, buvo laikinai sulaikyta (t. 8, b. l. 55–57, 73–75), o 2015 m. spalio 30 d. nutarimu ji iš sulaikymo paleista (t. 8, b. l. 76). Teisiamajame posėdyje ir pati nuteistoji S. K. pripažino, kad po to, kai 2015 m. spalio mėnesį ji ir V. J. buvo paleisti iš laikino sulaikymo, ji bandė ieškoti legalaus darbo, bet jai nepavyko. Neturėdama kitos išeities, ji su V. J. nusprendė vėl užsiimti prostitucijos verslu. Kadangi patys jautėsi nesaugiai, todėl nusprendė, kad prostitucijos verslu gali užsiimti per kitus asmenis. Po Naujųjų metų – 2016 metais – V. J. susirado pas jį anksčiau dirbusią S. N., ji nesenai buvo pagimdžiusi vaiką ir turėjo draugą G. P., jiems trūko pinigų. Pokalbio metu su jais, ji su V. J. pasiūlė jiems ieškoti merginų dirbti prostitutėmis, nuomoti butus, imti iš jų pinigus ir jiems nuo kiekvieno kliento duoti po 5 eurus pelno. S. N. ir G. P. įtraukė į šią veiklą, nes po to, kai buvo sulaikyti, patys tiesiogiai tuo užsiimti bijojo. Po to, kai buvo paleista iš sulaikymo, ji su V. J. pelnėsi iš merginų prostitucijos ne tik ( - ) , bet ir ( - ), nes bijojo, kad yra sekami, kad juos gali sulaikyti. G. P. dėdavo skelbimus interneto svetainėse ir laikraštyje. V. J. merginų ieškojo internete ir pats dėjo skelbimus televizijos laidoje ,, ( - )“. Pats V. J. susirado pas jį anksčiau dirbusią D. P. ir L. S.. Kiekvieną vakarą ji su V. J. atvažiuodavo pasiimti savo pinigų dalį. Teikiamų paslaugų kaina buvo už valandą 50 eurų, o už pusę valandos 30 eurų. Merginoms likdavo 60 procentų, o likusius 40 procentų jie dalinosi į tris dalis. Kiek per dieną merginos turėjo klientų, kontroliavo S. N.. S. N. su G. P. rūpinosi viskuo – pristatydavo merginoms maisto, pirkdavo apsaugos priemones, jas prižiūrėdavo (t. 11, b. l. 14–16). Tokie nuteistosios S. K. parodymai neprieštarauja ir teisiamajame posėdyje duotiems nuteistojo V. J. parodymams, kad paleidus iš sulaikymo, jis neturėjo pajamų, todėl susitiko su nuteistąja S. K. ir iš nevilties tarėsi, kaip galėtų vėl pelnytis iš prostitucijos, ieškojo merginų, nusikalstamoje veikloje sutiko dalyvauti S. N. ir G. P.. Visi buvo pasiskirstę pareigomis. Kadangi po to, kai buvo paleisti iš sulaikymo bijojo prostitucijos verslu užsiimti ( - ), todėl šiuo verslu iš pradžių užsiėmė ( - ), tačiau nebuvo klientų, todėl vėl grįžo į ( - ) (t. 11, 16–17). Teisiamajame posėdyje nuteistoji S. N. patvirtino, kad jai užsiimti prostitucijos verslu pasiūlė nuteistieji S. K. ir V. J., kad jie po to, kai buvo sulaikyti, bijojo užsiimti šiuo verslu ( - ), todėl juo iš pradžių užsiėmė ( - ), vėliau grįžo į ( - ), kur ji su G. P. ir prisidėjo prie šios nusikalstamos veiklos (t. 11, 18–19). Nuteistųjų S. K., V. J. ir S. N. nurodytoms aplinkybėms dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neprieštarauja ir nuteistojo G. P. parodymai (t. 11, 19).

35Esant nustatytoms aplinkybėms matyti, kad po to, kai nuteistieji S. K. ir V. J. buvo sulaikyti ir iš sulaikymo paleisti, tiek S. K., tiek ir V. J. nepaneigė, kad jie neturėjo pajamų. S. K. paleista iš sulaikymo bandė ieškoti legalaus darbo, t. y. jos sumanymas pelnytis iš prostitucijos buvo nutrūkęs, tačiau darbo susirasti nepavyko. Tam, kad turėtų pragyvenimo šaltinį, ji su V. J. nusprendė vėl užsiimti prostitucijos verslu, tuo verstis ( - ) bijojo, nes galėjo būti sekami. Todėl, pasikeitus aplinkybėms, jie nusprendė prostitucijos verslu užsiimti ( - ). Bylos duomenimis nustatyta, kad tam reikalui iš naujo ieškojo merginų – tų, kurios dirbo jiems anksčiau, taip pat naujų, o tam, kad galėtų užsiimti prostitucijos verslu ir ( - ), nusprendė juo užsiimti per kitus asmenis, t. y. nusikalstamą veiką įkalbėjo daryti V. J. ir S. N.. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad nuteistosios S. K. veikos tęstinumas su tęstine veika, padaryta laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. spalio 27 d., tikslesnė data nenustatyta, veikiant bendrininkų grupe su V. J. ir V. J., ir laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. spalio 28 d., veikiant su V. J., už kurią ji skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, yra paneigtas, o nuo 2015 m. lapkričio mėnesio nuteistajai S. K. susiformavo naujas sumanymas ir tyčia vėl pasipelnyti iš prostitucijos ir dėti visas pastangas tam, kad šis verslas vėl būtų vykdomas. Todėl skundžiamu nuosprendžiu S. K. buvo pripažinta kalta ir nuteista dėl padaryto pakartotinio tęstinio nusikaltimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. sausio 28 d., tikslesnė data nenustatyta, ir laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. sausio 28 d., tikslesnė data nenustatyta, veikdama bendrininkų grupe, talpindama skelbimus apie seksualinių paslaugų teikimą, suteikdama ryšio priemones, parūpindama gyvenamąjį plotą seksualinių paslaugų teikimui, kontroliuodama D. P., Y. R., L. S. ir D. J. gautas pajamas iš prostitucijos, sąvadavo, organizavo, vadovavo prostitucijai ir turėjo nenustatyto dydžio pajamų, pagrįstai ir teisėtai.

36Apeliaciniame skunde nuteistoji S. K. nurodė ir tai, kad ji Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-631-972/2016 taip pat buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, tačiau, jos nuomone, jos padaryta veika yra tęsinys nusikalstamos veikos, už kurias ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, todėl ji nepagrįstai už tą pačią nusikalstamą veiką nuteista kitu nuosprendžiu.

37Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-631-972/2016 S. K. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014 m. gruodžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, veikdama bendrininkų grupe su V. J. ir V. J., turėdama tikslą sąvadauti prostitucijai bei gauti iš to pajamų, įkalbėjo S. N. teikti seksualines paslaugas. S. N. sutikus teikti seksualines paslaugas, S. K. su V. J. internetiniuose portaluose įdėjo skelbimus apie tai, kad „mergina ieško dosnaus draugo“, tai iš esmės reiškė seksualinių paslaugų siūlymą už atlygį, bei perdavė S. N. mobiliojo ryšio priemones, kad pastaroji galėtų atsiliepti į pagal skelbimus skambinančių asmenų skambučius, nustatė seksualinių paslaugų įkainius: už pusvalandį – 100 litų, už valandą – 150 litų, kad 60 procentų iš gautų pajamų atiduos S. N., taip pat pažadėjo parūpinti vietą seksualinių paslaugų teikimui. Tęsiant nusikalstamą veiką, V. J. 2014 m. gruodžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, savaitei laiko sudarė sąlygas S. N. teikti seksualines paslaugas už atlygį savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), ją saugojo nuo nepageidaujamų klientų, o po seksualinių paslaugų suteikimo paimdavo iš S. N. gautus pinigus, 60 procentų grąžindavo jai, o likusią pinigų dalį lygiomis dalimis pasidalindavo su V. J. ir S. K.. Toliau vykdydami nusikalstamą veiką, S. K. su V. J., veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, internetiniuose portaluose dėjo skelbimus apie tai, kad „mergina ieško dosnaus draugo“, tai iš esmės reiškė seksualinių paslaugų siūlymą už atlygį, bei toliau teikė S. N. mobiliojo ryšio priemones, kad pastaroji galėtų atsiliepti į pagal skelbimus skambinančių asmenų skambučius, sudarė sąlygas S. N. teikti seksualines paslaugas už atlygį V. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), bei nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki gegužės mėnesio, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kituose išnuomotuose butuose, esančiuose ( - ), prie prekybos centro ,, ( - )“, ( - ) (tikslūs adresai nenustatyti), taip pat nustatė seksualinių paslaugų įkainius: nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. gruodžio 31 d. už pusvalandį – 100 litų, už valandą – 150 litų, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 30 eurų už pusvalandį ir 45 eurai už valandą, kad 60 procentų iš gautų pajamų atiduos S. N., ją saugodavo nuo nepageidaujamų klientų, o po seksualinių paslaugų suteikimo paimdavo iš S. N. gautus pinigus, 60 procentų grąžindavo jai, o likusią pinigų dalį lygiomis dalimis pasidalindavo su V. J.. Taigi S. K., veikdama bendrininkų grupe, dėdama skelbimus apie seksualinių paslaugų teikimą, suteikdama ryšio priemones, parūpindama gyvenamąjį plotą seksualinių paslaugų teikimui, kontroliuodama S. N. gautas pajamas iš prostitucijos, sąvadavo ir turėjo nenustatyto dydžio pajamų iš kito asmens prostitucijos.

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas, ikiteisminiai tyrimai, kartu ir baudžiamosios bylos yra išskiriamos (išskaidomos) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, kelias baudžiamąsias bylas, ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas, ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą, nepritartina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2A-7-6/2013, 2K-174/2014 ir kitos).

39Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje non bis in idem (draudimas antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės požiūriu, kurių buvimas turi būti nustatytas siekiant pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014 ir kitos).

40Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad jos padaryta veika, už kurios padarymą ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 307 straipsnio 1 dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-631-972/2016, yra tęsinys nusikalstamos veikos, už kurią ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina, kad priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendį buvo tiriami ir nagrinėjami nuteistosios S. K. nusikalstami veiksmai nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio, kai ji, veikdama bendrininkų grupe su V. J. ir V. J., sąvadavo prostitucijai ir turėjo pajamų iš S. N. prostitucijos, o skundžiamu nuosprendžiu S. K. nuteista už tai, kad S. N., įkalbėta S. K. ir V. J., pati, veikdama bendrininkų grupe su S. K., V. J. ir G. P., laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. sausio 28 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, talpindama skelbimus apie seksualinių paslaugų teikimą, suteikdama ryšio priemones, parūpindama gyvenamąjį plotą seksualinių paslaugų teikimui, kontroliuodama D. P., L. S. ir D. J. gautas pajamas iš prostitucijos, sąvadavo, organizavo, vadovavo prostitucijai ir turėjo nenustatyto dydžio pajamų. Todėl akivaizdu, kad abiejose bylose buvo nagrinėjamos nors tokio pat pobūdžio, tačiau skirtingos nusikalstamos veikos, jos padarytos skirtingu laiku, su skirtingais bendrininkais, gautos pajamos iš skirtingų asmenų prostitucijos, baudžiamuosiuose procesuose inkriminuotų kaltinimų apimtis buvo nevienoda, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-631-972/2016 nustatytos visiškai skirtingos aplinkybės. Taigi skirtinguose baudžiamuosiuose procesuose kaltinimai nuteistajai S. K. dėl teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių buvo skirtingi, todėl konstatuoti, kad nuteistosios S. K. baudžiamosios bylos buvo išskirtos į atskiras bylas ir išnagrinėtos priimant du atskirus nuosprendžius neteisėtai ir nepagrįstai, nėra jokio pagrindo, non bis in idem (draudimas antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) principas pažeistas nebuvo.

41Apeliaciniu skundu nuteistoji S. K. taip pat prašė ją išteisinti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes ji skundo Klaipėdos apygardos prokuratūrai nesuklastojo, jame išdėstė faktus, kuriuos tvirtina ir šiandien, o už sūnų O. G. pasirašė, nes jis tuo metu buvo išvykęs.

42Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pats faktas, kad nuteistoji S. K. surašė skundą sūnaus O. G. vardu, jame nurodė aplinkybes, kurios, jos teigimu, atitinka ir O. G. poziciją, savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia ir nesukėlė, tačiau pažymi, kad iki tol, kol ji, siekdama susigrąžinti kratos metu paimtus 10000 Eur, šio skundo nepasirašė O. G. vardu ir nepateikė jo Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

43Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010,

442K-401/2011, 2K-139/2012, 2K-361/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos.

45Aplinkybės, kad ji surašė 2015 m. lapkričio 23 d. skundą, jį pasirašė sūnaus O. G. vardu ir pateikė jį Klaipėdos apygardos prokuratūrai, nei teisiamajame posėdyje, nei apeliaciniame skunde neneigė ir pati nuteistoji S. K. (t. 11, b. l. 14–16). Be to, specialisto išvada neginčytinai patvirtina, kad pateiktame tyrimui 2015 m. lapkričio 23 d. skunde, eilutėje ties spausdintiniu vardo ir pavardės įrašu ,,O. G.“, pasirašė S. K., rankraštinį įrašą ,,Dokumentus pateikė S. K.“ parašė S. K., šalia rankraštinio įrašo ,,Dokumentus pateikė S. K.“, pasirašė S. K. (t. 7, b. l. 179–182). 2015 m. lapkričio 23 d. skundas Klaipėdos apygardos prokuratūrai atitinka visus paminėtus dokumento požymius, kurie leidžia padaryti išvadą, kad jis yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas. Tai neabejotinai rašytinis aktas, kuriame nurodomos tam tikros aplinkybės ir reiškiamas prašymas jį nagrinėti Klaipėdos apygardos prokuratūroje, t. y. pagal šiame dokumente įtvirtintą juridinę reikšmę turinčią informaciją atsiranda galimybė inicijuoti procesą, o tokį dokumentą išsiuntus Klaipėdos apygardos prokuratūrai ir jį gavus, vienareikšmiškai prasidėjo jo nagrinėjimo procesas, buvo atlikti atitinkami proceso veiksmai. Surašydama skundą ir jame pasirašydama savo sūnaus vardu, S. K. suteikė informaciją O. G. vardu, kartu pasirašyto dokumento pagrindu jam suteikė atitinkamas teises ir pareigas, todėl akivaizdu, kad S. K. pasirašius 2015 m. lapkričio 23 d. skundą O. G. vardu ir pateikus jį Klaipėdos apygardos prokuratūrai, toks dokumentas įgijo teisinę reikšmę. Be to, pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja ir padarinių atsiradimo. Todėl atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad skundžiamu nuosprendžiu S. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista pagrįstai ir teisėtai.

46Apeliaciniu skundu nuteistoji S. K. prašo skundžiamu nuosprendžiu konfiskuotus 10000 Eur, paimtus 2015 m. spalio 28 d. kratos metu, grąžinti O. G., teigdama, kad tai jo pinigai ir konfiskuoti iš jos nusikalstamu būdu įgytus 2147,51 Eur.

47Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė pinigų, gautų iš nusikalstamos veikos, privalomo konfiskavimo sąlygas (BK 72 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3 punktas), spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo, atsižvelgė ir į teismų praktiką.

48Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. ir Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartyse nekonstatavo ir negalėjo konstatuoti, jog 2015 m. spalio 28 d. kratos metu surasti pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, kadangi galutinis konkrečių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas ar nepripažinimas įrodymais atliekamas bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu (BPK 20 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas pinigus, paimtus kratos metu iš S. K. buto, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad ir minėtose nutartyse jau pasisakyta dėl pinigų priklausomumo konkrečiam asmeniui. Tačiau akcentuotina, jog nuteistoji S. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisiamajame posėdyje pati pripažino, kad jos pajamos buvo iš prostitucijos verslo. 2015 m. spalio 29 d., t. y. iš karto kitą dieną po atliktos kratos S. K. bute ir jos sulaikymo, S. K. apklausta kaip įtariamoji parodė, kad sūnus yra grįžęs, bet pinigų neparvežė. Sūnaus jai duotus pinigus dėdavo bendrai, todėl teigė nežinanti, kiek pinigų yra jos, kiek duotų sūnaus (t. 8, b. l. 25–30). Tokie nuteistosios S. K. parodymai aiškiai paneigia aplinkybę, kad net 10000 Eur kratos metu surastų pinigų priklausė ne jai, bet jos sūnui. Akivaizdu, kad jeigu tokią didelę pinigų sumą būtų jos namuose palikęs sūnus, ji neabejotinai būtų apie tai iš karto prisiminusi ir parodžiusi tyrėjai, tačiau S. K. iš viso neparodė, kad jos sūnus buvo palikęs jos namuose bet kokią pinigų sumą. Ji tik tiesiog nurodė, kad sūnaus duotus jai pinigus dėdavo bendrai su gautais iš prostitucijos verslo. Versiją dėl to, kad jos bute kratos metu surasti 10000 Eur priklausė jos sūnui O. G., S. K. iškėlė tik vėliau. 2015 m. lapkričio 30 d. S. K. apklausta kaip įtariamoji papildomai, jau teigė, kad kratos metu surastus 10000 Eur, 2015 m. vasarą jai buvo davęs sūnus (t. 8, b. l. 35–36). Tačiau ir šie S. K. parodymai dėl to, kad 10000 Eur sūnus jai davė 2015 m. vasarą, visiškai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojais apklaustų O. G. ir A. G. bei O. G. parodymams. Iš liudytojų O. G. ir A. G. duotų parodymų nustatyta, kad A. G. neva padovanojo sūnui 13000 Eur ne 2015 m. vasarą, kaip teigė S. K., bet 2015 m. spalio 22 d. Pinigus padovanojo, nes sūnus norėjo pradėti savo verslą (t. 1, b. l. 112–114, 117–119). Iš liudytojo O. G. parodymų nustatyta, kad tėvas pinigus jam neva padovanojo prieš dvi savaites būstui įsigyti, tačiau pats sau prieštaraudamas jau teigė, kad pinigai buvo reikalingi tiesiog gyvenimo pradžiai (t. 2, b. l. 56–58, 59–60, 87–89).

49Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad 2015 m. spalio 28 d. kratos metu S. K. bute ( - ), surasti ir paimti 11810 Eur ir asmens kratos metu surasti ir paimti 337,51 Eur priklausė būtent nuteistajai S. K., todėl skundžiamu nuosprendžiu šie pinigai konfiskuoti, kaip pinigai gauti iš nusikalstamos veikos, teisėtai ir pagrįstai.

50Apeliaciniame skunde nuteistoji S. K. prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kad ji nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties ir neskirti kriminalinės bausmės – baudos, dėl tos pačios priežasties jai turėtų būti panaikinta ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą.

51Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir panašiai. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir panašiai), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013,

522K-531/2014, 2K-194-895/2015).

53Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir panašiai. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija.

54Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistoji S. K. bausta už vertimąsi prostitucija ir administracine tvarka (t. 8, b. l. 139–141) ir tai parodo, kad jos padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 2 dalyje, nebuvo atsitiktinės, jos požiūris į teisės normų nesilaikymą jau buvo susiformavęs iki nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistoji S. K. ir pati pripažino, kad ji net ir turėdama darbą, užsiėmė prostitucijos verslu (t. 8, b. l. 26), be to, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jai finansiškai padėdavo sūnus, tačiau, kaip matyti, ji vis vien vertėsi prostitucijos verslu. Nuteistąją charakterizuojantys duomenys nepaneigia aplinkybės, kad nusikalstamas elgesys tapo jos gyvenimo būdu, suprantamu, kaip lengvesne išeitimi pasipelnyti. Todėl konstatuotina, kad šios bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažinimo. Nuteistoji S. K. darė nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 straipsnio 2 dalyje, savanaudiškais tikslais, siekdama iš to materialiai pasipelnyti. Kartu pažymėtina, kad nėra pagrindo panaikinti nuteistajai S. K. ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 10 MGL dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 307 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, nusikalstamų veikų padarymo tikslą, todėl paskirta pagrįstai ir teisėtai.

55Taip pat akcentuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai S. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda, o pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nuteistajai paskirti griežtesnę bausmės rūšį, šiuo atveju nesusijusios su bauda, neturi teisinio pagrindo, nes tokiu atveju pablogėtų jos teisinė padėtis nustatant galutinę subendrintą bausmę, kadangi BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje, be baudos numatyta tik arešto arba laisvės atėmimo bausmės.

56Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistosios S. K. priteisti 196,86 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant šį asmenį apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

57Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistosios S. K. priteisti išlaidas, patirtas dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos procese nagrinėjant nuteistosios S. K. apeliacinį skundą, atmestinas, nes BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad gynėjų dalyvavimas nepriklausomai nuo nuteistojo ir kaltinamojo valios apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

58Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

59nuteistosios S. K. apeliacinį skundą atmesti.

60Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 196,86 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios S. K. atmesti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766 eurų)... 3. pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalį (už nusikalstamą veiką... 4. pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalį (už nusikalstamą veiką... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos... 6. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu... 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės... 9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis,... 10. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. S. K. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe,... 12. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. spalio 27 d., tikslesnė... 13. Toliau vykdant nusikalstamą veiką, S. K. su 14. S. K. nuteista ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m.... 15. Toliau vykdant nusikalstamą veiklą, S. K. su 16. S. K. nuteista ir už tai, kad suklastojo dokumentą ir... 17. 2015 m. lapkričio 23 d. savo gyvenamojoje vietoje ( - ), siekdama... 18. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. K. prašo Klaipėdos... 19. Apeliantės teigimu, nors ji dėl padarytų nusikalstamų veikų kalta ir... 20. Nuteistoji S. K. nurodo, kad ji nuteista pagal BK 307... 21. Be to, apeliantės tvirtinimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 22. Nuteistoji S. K. nurodo, kad 2015 m. spalio 28 d. kratos... 23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į... 24. Nuteistoji S. K. pažymi, kad ji Klaipėdos miesto... 25. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros... 26. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3... 29. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. K. savo kaltės dėl... 30. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog nelaikoma, kad... 31. 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, ir kitos).... 32. 2K-743/2007). Ar veika laikytina tęstine ar pakartotine, priklauso nuo... 33. Skundžiamu nuosprendžiu S. K. buvo pripažinta kalta ir... 34. Nuteistoji S. K., įtariant padarius nusikalstamas... 35. Esant nustatytoms aplinkybėms matyti, kad po to, kai nuteistieji 36. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. K. nurodė ir tai, kad... 37. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad galimos ir tokios teisinės... 39. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų... 40. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės... 41. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. K. taip pat prašė ją... 42. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio... 43. Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas... 44. 2K-401/2011, 2K-139/2012, 2K-361/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas... 45. Aplinkybės, kad ji surašė 2015 m. lapkričio 23 d. skundą, jį pasirašė... 46. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. K. prašo skundžiamu... 47. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė pinigų,... 48. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad... 49. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo... 50. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. K. prašo pripažinti... 51. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 52. 2K-531/2014, 2K-194-895/2015).... 53. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta... 54. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistoji S. K. bausta... 55. Taip pat akcentuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai 56. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės... 57. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistosios... 58. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 59. nuteistosios S. K. apeliacinį skundą atmesti.... 60. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus...