Byla 2K-145-895/2020

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta bauda, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir 602,56 Eur (16 MGL dydžio) bauda.

3Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria, be kita ko, nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato Žilvino Brazaičio apeliacinis skundas atmestas.

4Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. Ž. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų nepaduota.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8R. J. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. Ž., pažeisdami nustatytą tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y., pažeisdami Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies (2017 m. lapkričio 1 d. įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto, 2.1 ir 2.1.1 papunkčių, 3 punkto, 3.1, 3.1.2 ir 3.3 papunkčių reikalavimus, susitarė įgyti, gabenti, laikyti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes ir pasiskirstė užduotimis. Vykdydami susitarimą R. Ž. surinko informaciją apie paruoštas gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, jų buvimo vietą, nustatė cigarečių gabenimo maršrutą, suteikė automobilį „Chrysler Voyager“ joms gabenti, o R. J. 2018 m. spalio 9 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš R. Ž. nurodyto ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens už 5000 Eur neteisėtai įgijo su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais 2500 pakelių cigarečių ,,Minsk Capital“, 8967 pakelius cigarečių ,,Nz Gold“, 6000 pakelių cigarečių ,,Fest“, kurių bendra vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 54 733,13 Eur, ir jas automobiliu „Chrysler Voyager“ neteisėtai gabeno į savo namus ( - ), o R. Ž., su ikiteisminio tyrimo nenustatyta transporto priemone važiuodamas priekyje R. J. vairuojamo automobilio, stebėjo aplinką ir gabenimo maršrutą, kad išvengtų valstybės pareigūnų patikrinimo, kol Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai 2018 m. spalio 9 d. apie 7.40 val. kelio Vilnius–Klaipėda 222-ajame kilometre, Šilalės r., sulaikė R. J., o apie 9.00 val. ( - ), – R. Ž.

9Be to, R. J. 2018 metų vasaros viduryje, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 500 pakelių cigarečių ,,Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 1533,60 Eur, ir laikė jas savo transporto priemonėje „Chrysler Voyager“, ( - ), kol 2018 m. spalio 9 d. kratos metu jas rado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai.

10II.

11Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

122.

13Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. J. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 602,56 Eur (16 MGL dydžio) bauda, ir, pritaikius BK 62 straipsnį, pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) paskirti švelnesnę, negu šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kasatorius skunde nurodo:

142.1.

15Abiejų instancijų teismai, nepagrįstai netaikydami BK 62 straipsnio nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo teismų praktikos. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pareigūnams sustabdžius kasatoriaus vairuojamą automobilį, patikrinus dokumentus ir paklausus, ką veža, šis iš karto atskleidė gabenantis 35 dėžes cigarečių, atidarė automobilio bagažinę ir jas parodė, nurodė, kad jos priklauso R. Ž. ir kad su pastaruoju bendrauja „Blackberry“ telefono susirašinėjimo programėle, atskleidė savo ir R. Ž. slapyvardžius, taip pat paaiškino cigarečių krovinio gabenimo planą, t. y. kad šio neteisėto krovinio gabenimą suorganizavo R. Ž., kad būtent jis ties tam tikra kelio atkarpa turėjo pasitikti R. J. ir tikrindamas, ar kelyje nėra policijos pareigūnų, palydėti iki ( - ) kaimo. Be to, pareigūnams pradėjus bendrauti su R. Ž. naudojantis „Blackberry“ telefono susirašinėjimo programėle ir R. Ž. nurodžius, kad R. J. krovinį „pakeltų į kalną“, R. J. pareigūnams paaiškino, kokį konkrečiai „kalną“ R. Ž. turi galvoje, nurodė tikslų šio „kalno“ adresą ir tai, kad ten jo turi laukti R. Ž. Abiejų instancijų teismai nustatė, kad R. J. prisipažino padaręs BK 1992 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, jos aplinkybes, sulaikyti kitą nuteistąjį – R. Ž. Vadinasi, yra viena iš BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant skirtina švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė. Tačiau pirmosios instancijos teismas, svarstydamas apie mažesnės bausmės negu inkriminuojamo BK straipsnio sankcijos vidurkis taikymą R. J., net formaliai nepasisakė dėl BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo galimybės, o apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino esant R. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nurodytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis), kurios iš esmės sutampa su BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgęs į tai, kad R. J. davė prieštaringus parodymus dėl aplinkybių, kas finansavo nusikalstamą veiką ir kas inicijavo pokalbį dėl nusikaltimo padarymo (nors byloje nustatyta, kad tokius parodymus R. J. davė verčiamas R. Ž., be to, R. J. finansinė padėtis nebūtų jam leidusi inicijuoti ar finansuoti tokios nusikalstamos veikos), detaliau apie BK 62 straipsnio 1 dalies taikymo galimybę taip pat nepasisakė.

162.2.

17Nagrinėjamu atveju buvo sąlygos taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtino ne vieną, bet tris alternatyvias aplinkybes, kurios nėra tapačios viena kitai, bet, turėdamos bendrą tikslą – savanorišką nusikalstamos veikos ar jos aplinkybių atskleidimą, visos gali būti laikomos kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra trys alternatyvūs lengvinančios aplinkybės pagrindai: kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką; kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarant nusikalstamą veiką dalyvavusius asmenis, pasisakyta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-693/2019. Šiuo klausimu aktuali ir kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2010, kur pripažinta, kad tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką – svetimo didelės vertės turto pagrobimą (BK 178 straipsnio 3 dalis) – ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, be to, padėjo išaiškinti šią veiką, laikytina dviem atskiromis jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad aplinkybės, jog nuteistasis R. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi bei padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, jos aplinkybes, sulaikyti kitą nuteistąjį – R. Ž., laikytinos atitinkančiomis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau detaliau neanalizavo, kad byloje yra nustatyta ne viena iš trijų šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtintų alternatyvių aplinkybių, o visos trys, tai šiuo atveju yra reikšminga BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui, nes įstatymas reikalauja nustatyti bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

182.3.

19Egzistuoja ir dar viena R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pavyzdžiui, nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014, 2K-194-895/2015). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014, 2K-194-895/2015). Iš bylos dokumentų matyti, kad R. J. vienas rūpinasi savimi, sunkiai sergančia žmona, kuriai buvo reikalinga operacija, neįgalia žmonos motina, dviem nepilnamečiais vaikais ir ką tik pilnamete tapusia dukterimi, kuri neseniai pagimdė dukterį (pastarosiomis tėvas nesirūpina ir jų neišlaiko). Taigi vienintelis R. J. privalėjo rūpintis ir ne tik užtikrinti septynių žmonių šeimos būtinuosius kasdienius poreikius, bet ir pasirūpinti lėšomis žmonos operacijai. Tokia sunki R. J. turtinė padėtis susidarė ne dėl jo tyčinių veiksmų (jis negirtauja ir nėra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų), bet dėl susidėjusių visų šeiminių aplinkybių ir nuolatinio darbo neturėjimo. R. J. gyvena kaime, o vienam prižiūrint didelę šeimą, nuolatinį darbą toliau nuo namų, mieste, susirasti sudėtinga, dėl to tekdavo dirbti pavienius darbus arčiau namų pas kaimo ūkininkus. Sumažėjus darbų, R. J. nebeturėjo iš ko išlaikyti gausios šeimos (juo labiau žmonai laukiant operacijos), dėl to sutiko su R. Ž. pasiūlymu padaryti nusikalstamą veiką. Sunkią finansinę padėtį, susidariusią beviltišką situaciją rodo ir tai, kad R. J. sutiko su R. Ž. pasiūlymu nusikalsti, gaudamas tik sutartą 350 Eur dydžio atlygį, kai tuo metu galiojusioje BK 1992 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė siekė septynerius metus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad R. J. turtinė padėtis buvo sunki, nurodydamas, kad, įvertinus nustatytas nusikaltimo aplinkybes ir R. J. turtinę padėtį, nėra pagrindo tikėti, jog už cigaretes sumokėjo R. J., tačiau nepagrįstai šios aplinkybės nevertino BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išimtinai tik nuteistojo R. J. fiziologinius duomenis (t. y. vidutinį amžių ir sveikatos problemų neturėjimą) bei jo išsilavinimą, nurodė, kad jis galėjo susirasti darbą ir tada turtinė padėtis nebūtų buvusi tokia sunki. Tokia šio teismo pozicija paremta tik pavieniais duomenimis, o ne visų aplinkybių visuma ir prieštarauja minėtai teismų praktikai, pagal kurią kaltinamojo labai sunki turtinė padėtis gali priklausyti ne tik nuo darbo neturėjimo, bet ir nuo kitų aplinkybių. Kadangi nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, konstatuotina, jog šiuo atveju yra ir kita BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – turtinės žalos pašalinimas.

202.4.

21Be to, bylos duomenys patvirtina esant tris savarankiškas BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas aplinkybes. Iš bylos dokumentų matyti, kad nuteistasis R. J. išlaiko ir prižiūri sunkiai sergančią žmoną ir jos neįgalią motiną. Žmona serga vėžiu, vykstant baudžiamajai bylai, buvo atlikta sudėtinga operacija, po kurios ji periodiškai beveik kas mėnesį privalo gultis į ligoninę, nuolat blogai jaučiasi, sunkiai juda, todėl jai yra reikalinga R. J. pagalba, nuolatinė priežiūra. Dėl to ji negali pasirūpinti šeimoje augančiais nepilnamečiais vaikais ir savo motina, pastarajai dėl neįgalumo nustatyti dideli specialieji poreikiai, ji turi būti nuolatos slaugoma. Be R. J., žmonos ir jos motinos, daugiau nėra kam prižiūrėti. Be to, iš bylos įrodymų matyti, kad R. J. išlaiko ir prižiūri vieną mažametę dukterį, gimusią 2011 m. vasario 28 d., nepilnametę dukterį, gimusią 2003 m. liepos 9 d., ir pilnametės (gimusios 2000 m. spalio 28 d.) dukters mažametę dukterį, gimusią 2019 m. sausio 5 d. (kaip minėta, prie pastarosios priežiūros ir išlaikymo vaiko tėvas neprisideda). Šiais nepilnamečiais vaikais pasirūpinti, juos prižiūrėti ir išlaikyti gali tik vienintelis R. J., dėl to, nepritaikius jam BK 62 straipsnio 2 dalies ir nepaskyrus su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, būtų pažeisti trečiųjų asmenų, nesusijusių su padaryta nusikalstama veika, interesai, kiltų didelė rizika, kad, žmonai sunkiai sergant, o vaikų močiutei esant neįgaliai, nepilnamečiai vaikai bus paimti į vaikų globos namus, taip bus išskirta šeima. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik gramatinis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimas reikštų, jog skiriant švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę šiuo BK 62 straipsnio punktu gali būti remiamasi tik tada, kai kaltininkas išlaiko, rūpinasi ne mažiau kaip dviem mažamečiais vaikais, tačiau teismų praktikoje BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas taikomas ir tais atvejais, kai kaltininkas turi vieną mažametį vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2005, 2K-211/2006, 2K-615/2007), nes iš teisingumo principo (BK 54 straipsnio 3 dalis) teismui kyla pareiga saugoti kiekvieno mažamečio vaiko, kurį išlaiko, prižiūri kaltininkas, interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-287/2009). Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, kad R. J. išlaiko ir be jo daugiau nėra kam prižiūrėti neįgalių ir sunkiai sergančių asmenų (žmonos ir jos motinos), nenagrinėjo, o apeliacinės instancijos teismas jas tyrė ne BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto, o BK 59 straipsnio 2 dalies aspektu. Teismai BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo aspektu neanalizavo ir aplinkybių, susijusių su vaikų išlaikymu bei jų priežiūra, tik formaliai nurodė, kad R. J. turi tris vaikus, iš kurių du nepilnamečiai. Taigi aptartų aplinkybių kontekste liko neapsvarstytos BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo galimybės.

222.5.

23Teismai padarė išvadą, kad nusikalstamą veiką R. J. padarė veikdamas su bendrininkų grupe, ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau detaliau neanalizavo, kad jo vaidmuo buvo antraeilis, o tai atitinka BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą aplinkybę, kuri gali būti pagrindas skirti R. J. švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas antraeilį kaltininko vaidmenį sieja ne tik su bendrininkavimo forma (BK 25 straipsnio 2 dalis), bet ir su bendrininkavimo rūšimi bei pobūdžiu (BK 24 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50/2011). Teismai ištyrė bylos įrodymų visumą ir konstatavo, kad būtent R. Ž. suorganizavo tiriamą nusikaltimą, už tokias veikas jis jau anksčiau buvo teistas, kriminalinės žvalgybos veiksmais buvo renkami duomenys būtent apie R. Ž., buvo klausomasi būtent jo pokalbių, tuo tarpu R. J. buvo tik vairuotojas, klausęs R. Ž. nurodymų, anksčiau neteistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus. Šiame kontekste svarbu tai, kad pats BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas suponuoja, jog, įvertinus visumą bylos aplinkybių, tarp jų ir bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį (o tai reiškia esant atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte), kaltininkui gali būti taikoma švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė. Tačiau teismai, to neįvertinę ir padarę viena kitai prieštaraujančias išvadas, kad, viena vertus, R. J. vaidmuo buvo antraeilis, kita vertus, jo dalyvavimas kartu su R. Ž. padarant nusikalstamą veiką laikytinas tik jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nepagrįstai atsisakė R. J. skirti švelnesnę, negu BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, bausmę.

242.6.

25Remiantis pirmiau nurodytais argumentais, darytina išvada, kad R. J. paskirta netinkama, nustatytoms aplinkybėms ir teismų praktikai prieštaraujanti bausmė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas neatitinka bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, baudžiamasis įstatymas nurodo išimtis iš bendros taisyklės, jos nustatytos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Teismų praktikoje pažymėta, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).

263.

27Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

283.1.

29Viena iš būtinų BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų yra tai, kad nusikaltimą padaręs asmuo pats savo noru turi atvykti į valstybės instituciją ar pats savanoriškai pranešti apie nusikalstamą veiką. Iš bylos matyti, kad kasatorius savo noru neatvyko ir pats nepranešė apie savo nusikalstamą veiką, priešingai – pareigūnų buvo sulaikytas, kai buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis su cigarečių kroviniu. Vien dėl minėtos būtinosios sąlygos nebuvimo BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas yra negalimas.

303.2.

31Iš BK 62 straipsnio 2 dalies turinio analizės matyti, kad, be bent dalinio turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, turi būti nustatytos dar ne mažiau kaip dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo argumentų, kad teismas turėjo konstatuoti tris atskiras BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pagrįstai nurodė, kad nors byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje R. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kurie prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo, nuteistasis klaidino ikiteisminį tyrimą, duodamas prieštaringus parodymus dėl aplinkybių, kas finansavo nusikalstamą veiką, taip pat ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme davė prieštaringus parodymus apie tai, kas inicijavo pokalbį dėl nusikaltimo padarymo. Kita vertus, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus arba sąlygas: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir 2) nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar padėjo išaiškinti veikoje dalyvavusius asmenis. Akivaizdu, kad pirma šioje įstatymo normoje nurodyta sąlyga yra pagrindinė ir būtina, o kitos trys yra alternatyvios ir susijusios su viena pagrindine. Taigi esant vienai pagrindinei sąlygai, t. y. kaltininko prisipažinimui dėl nusikalstamos veikos padarymo, šios lengvinančios aplinkybės skaidymas į tris atskiras yra nepagrįstas, todėl, net nustačius kelias minėtas papildomas alternatyvias sąlygas, jos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti traktuojamos kaip atskiros atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

323.3.

33Teismai neturėjo pagrindo pripažinti R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje pažymėta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar jis galėjo išvengti nusikalstamos veikos padarymo, kitas aplinkybes. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad kasatoriaus padarytas nusikaltimas nebuvo pirmas nusikaltimas, dėl kurio jis buvo nuteistas. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką apeliacinio skundo argumentą, teisingai akcentavo, kad nuteistasis yra vidutinio amžiaus, darbingas, turintis pagrindinį išsilavinimą, neturintis sveikatos problemų, galintis dirbti ir gauti legalias pajamas, o tai rodo, kad jo turtinė padėtis nebuvo tokia sunki ir beviltiška, kad reikėtų daryti savanaudiškas nusikalstamas veikas, jam tiesiog buvo priimtinesnis būdas pinigus uždirbti nusikalstamu būdu.

343.4. Teismui pagrįstai nustačius šioje byloje tik vieną kasatoriaus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jau vien dėl to BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas nėra galimas, net jei ir būtų nustatytos BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytos aplinkybės. Kita vertus, švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimas, net ir esant BK 62 straipsnio nurodytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, ir taikydamas BK 62 straipsnio nuostatas, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į tai, kad padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, R. J. anksčiau teistas, nustatyta viena BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio l dalies 1, 13 punktuose, padarė pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismo kasatoriui paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta. Ši išvada teisinga – pirmosios instancijos teismas kasatoriui už disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra gerokai mažesnė už šiam nusikaltimui nustatytą šios rūšies bausmės vidurkį. Tokia bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, švelnesnės bausmės paskyrimas nepadėtų įgyvendinti BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų ir neužtikrintų teisingumo principo.

35III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

364.

37Nuteistojo R. J. kasacinis skundas netenkintinas.

38Dėl BK 62 straipsnio taikymo

395.

40Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, nuteistajam R. J. netaikydami BK 62 straipsnio nuostatų ir nepaskirdami švelnesnės, negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta, bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo teismų praktikos.

416.

42BK 62 straipsnyje yra įtvirtinti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindai. Antai BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį teismas turi nustatyti tris sąlygas: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

437.

44Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta vienos iš būtinųjų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sąlygų, t. y. kad R. J. būtų pats savo noru atvykęs į atitinkamą valstybės instituciją ar jai pranešęs apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. pareigūnų buvo sulaikytas, kai buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis su cigarečių kroviniu.

458.

46BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme nurodytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

479.

48Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę.

4910.

50Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė tik vieną kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis ne tik prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, bet ir padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis, o tai, kaip teigia kasatorius, yra dar viena R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

5111.

52Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurią apibūdina tam tikrų sąlygų visuma. Visų pirma, būtinas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką. Antra, reikalinga dar viena iš alternatyvių sąlygų – kaltininkas, prisipažinęs padaręs baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką, turi nuoširdžiai gailėtis arba padėti išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas, prisipažinęs padaręs baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką, ne tik nuoširdžiai gailisi, bet ir padeda išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai baudžiamąją atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti neturi reikšmės, ar yra nustatoma viena ar kelios iš alternatyvių sąlygų. Tiek vienu, tiek kitu atveju tai laikoma viena baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios pagrindinė sąlyga (kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką) gali būti siejama tiek su viena iš alternatyvių sąlygų, tiek su šių sąlygų visuma.

5312.

54Tokia pozicija iš esmės yra suformuluota ir kasacinės instancijos teismo praktikoje. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.).

5513.

56Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės ir beviltiškos padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5714.

58Labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar jis galėjo išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, kad R. J. nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties. Iš nuteistojo asmenybės apibūdinimo matyti, kad jis yra vidutinio amžiaus (gimęs 1974 metais) ir darbingas, turintis pagrindinį išsilavinimą, neturintis sveikatos problemų, galintis dirbti ir gauti legalias pajamas. Šios aplinkybės rodo, kad R. J. turtinė padėtis nebuvo tokia sunki ir beviltiška, kad reikėtų daryti savanaudiškas nusikalstamas veikas, jam tiesiog buvo priimtinesnis būdas pinigus uždirbti nusikalstamu būdu. Taigi, atsižvelgiant į tai, pripažinti nuteistojo R. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nėra pagrindo.

5915.

60Kasaciniame skunde švelnesnės, negu įstatymo nurodyta, bausmės skyrimas R. J. yra grindžiamas ir tuo, kad šitoje situacijoje yra tam tikros BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (turtinės žalos pašalinimas, R. J. kaip bendrininko vaidmuo darant nusikaltimą buvo antraeilis ir kt.). Minėta, kad taikant BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo nurodyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi, nesant dviejų ar daugiau kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, net ir esant kitoms BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė kaltininkui negali būti skiriama. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta tik viena R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

6116.

62Pažymėtina ir tai, kad švelnesnės, negu įstatymo nurodyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme nurodytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013). BK 62 straipsnyje nustatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis tik išskirtiniais atvejais. Minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam būtų skiriama švelnesnė, negu įstatymo nurodyta, bausmė. Reikia pažymėti ir tai, kad ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297/2013).

6317.

64Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas svarstė BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies pritaikymo nuteistajam R. J. galimybę, tačiau padarė išvadą, kad pagrindų pritaikyti vieną ar kitą iš paminėtų BK normų byloje nėra. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka bylos medžiagą: byloje nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties, aiškiai prieštarautų teisingumo principui; tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistasis savo kasaciniame skunde. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, netaikydamas nuteistajam R. J. BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į kasatoriaus skunde paminėtas aplinkybes buvo atsižvelgta nustatant bausmės dydį – R. J. buvo paskirta gerokai mažesnė laisvės atėmimo bausmė, negu BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas jos vidurkis.???

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

66Nuteistojo R. J. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. Ž. pagal BK... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. R. J. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. Ž.,... 9. Be to, R. J. 2018 metų vasaros viduryje, tiksliau nenustatytu laiku ir... 10. II.... 11. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. 2.... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 14. 2.1.... 15. Abiejų instancijų teismai, nepagrįstai netaikydami BK 62 straipsnio... 16. 2.2.... 17. Nagrinėjamu atveju buvo sąlygos taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalį.... 18. 2.3.... 19. Egzistuoja ir dar viena R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad... 20. 2.4.... 21. Be to, bylos duomenys patvirtina esant tris savarankiškas BK 62 straipsnio 2... 22. 2.5.... 23. Teismai padarė išvadą, kad nusikalstamą veiką R. J. padarė veikdamas su... 24. 2.6.... 25. Remiantis pirmiau nurodytais argumentais, darytina išvada, kad R. J. paskirta... 26. 3.... 27. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 28. 3.1.... 29. Viena iš būtinų BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų yra tai, kad... 30. 3.2.... 31. Iš BK 62 straipsnio 2 dalies turinio analizės matyti, kad, be bent dalinio... 32. 3.3.... 33. Teismai neturėjo pagrindo pripažinti R. J. atsakomybę lengvinančia... 34. 3.4. Teismui pagrįstai nustačius šioje byloje tik vieną kasatoriaus... 35. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 36. 4.... 37. Nuteistojo R. J. kasacinis skundas netenkintinas.... 38. Dėl BK 62 straipsnio taikymo... 39. 5.... 40. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, nuteistajam R. J. netaikydami BK 62... 41. 6.... 42. BK 62 straipsnyje yra įtvirtinti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta,... 43. 7.... 44. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta vienos iš būtinųjų BK 62 straipsnio 1... 45. 8.... 46. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas... 47. 9.... 48. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62... 49. 10.... 50. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė tik vieną kaltinamojo R. J. atsakomybę... 51. 11.... 52. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamąją atsakomybę... 53. 12.... 54. Tokia pozicija iš esmės yra suformuluota ir kasacinės instancijos teismo... 55. 13.... 56. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas... 57. 14.... 58. Labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas,... 59. 15.... 60. Kasaciniame skunde švelnesnės, negu įstatymo nurodyta, bausmės skyrimas R.... 61. 16.... 62. Pažymėtina ir tai, kad švelnesnės, negu įstatymo nurodyta, bausmės... 63. 17.... 64. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 66. Nuteistojo R. J. kasacinį skundą atmesti....