Byla 1A-9-332/2019
Dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-06-13 nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas), Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei, nuteistajam R. K. ir jo gynėjui advokatui Alvydui Krištupui, išteisintajam M. R. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, išteisintajam A. M. ir jo gynėjai advokatei Erikai Jasiūtei-Baranauskienei, civilio ieškovo „UAB „( - )“ atstovui T. K.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ninos Raugienės ir nuteistojo R. K. gynėjo advokato Alvydo Krištupo apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-06-13 nuosprendžio, kuriuo:

3R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu trims metams;

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiems metams penkiems mėnesiams;

5Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę - suėmimą nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ( - ) pagal Europos arešto orderį nuo 2016-07-17 iki jo faktinio perėmimo 2016-11-10, ir laikas, išbūtas suėmime nuo 2016-11-11, kai buvo perduotas Lietuvos Respublikai, iki nuosprendžio paskelbimo dienos;

6M. R. išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;

7A. M. išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;

8M. R. ir A. M. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti nuspręsta panaikinti;

9Civilinius ieškinius nuspręsta patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. K. civiliniams ieškovams:

10IĮ „( - )“ 17423,54 Eur turtinės žalos;

11UAB „( - )“ 3093,48 Eur turtinės žalos;

12UAB „( - )“ 6045,82 Eur turtinės žalos;

13UAB „( - )“ 5561,69 Eur turtinės žalos;

14UAB „( - )“ 11370 Eur turtinės žalos;

15IĮ „( - )“ 3401,30 Eur turtinės žalos;

16UAB „( - )“ 3475 Eur turtinės žalos;

17Kaltinamojo R. K. 2011,29 Eur ekstradicijos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamojo R. K. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

18Teisėjų kolegija,

Nustatė

19I.

20Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

211.

22R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2015 m. birželio 2 d., tikslus laikas nenustatytas, individualios įmonės (toliau - ir IĮ) „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), pagal 2015-06-02 „Fasadinių pastolių išdavimo-priėmimo-grąžinimo aktą“ išsinuomojo fasadinius pastolius 17923,54 Eur vertės (likutinė vertė 1 Eur), nurodydamas, kad pastoliai bus naudojami ( - ), žmonos namo remontui, avansu sumokėjo 500 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų IĮ „( - )“ pagal šį aktą nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, įmonei negrąžins, juos per sekančias dvi dienas, samdytu transportu išgabeno iš IĮ „( - )“ teritorijos į ( - ), kur gyvena R. K. žmonos sesuo I. B., kurios paprašė prie jos gyvenamojo namo pasidėti statybinius pastolius kelioms dienoms ir juos pasaugoti, melagingai jai nurodydamas, kad ketina ( - ) statyti namą, o I. B. sutikus, fasadinius pastolius iškrovė jos gyvenamojo namo kieme. Už fasadinių pastolių nuomą 769,20 Eur nemokėjo, išnuomoto turto įmonei negrąžino, tokiais savo veiksmais R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – IĮ „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė IĮ „( - )“ 1 Eur turtinę žalą;

23Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, R. K. 2015-06-09 apie 16.00 val., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), pagal „Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. ( - )“ išsinuomojo fasadinius pastolius 3556,48 Eur vertės, 45 kalendorinėms dienoms, avansu sumokėjo 463 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomos pratęsimą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, įmonei negrąžins, visą kiekį išnuomotų pastolių – 200 kvadratinių metrų, R. K. kartu su A. M., kuris tikrųjų R. K. ketinimų nežinojo, išgabeno iš įmonės teritorijos krovininiu automobiliu „Citroen Jumper“, v. n. ( - ) per du kartus: 2015-06-09 – apie 150 kvadratų ir 2015-06-10 – apie 50 kvadratų fasadinių pastolių, į ( - ), ir tokiu būdu R. K. suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, taip R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „( - )“ 4303,34 Eur turtinę žalą;

24Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, R. K. 2015-06-17 apie 11.00 val. UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), pagal 2015-06-17 „Nuomos sutartį Nr. ( - )“, išsinuomojo fasadinius pastolius 6391,82 Eur vertės 1 mėnesiui, „Įrangos priėmimo-perdavimo akte“ prie 2015-06-17 Nuomos sutarties Nr. Nr. ( - ) nurodydamas, kad pastoliai bus naudojami pagal paskirtį ( - ), nuomotojui avanso – 346 eurų nesumokėjo, bet pagal žodinį susitarimą, įsipareigojo pinigus sumokėti pasibaigus nuomos terminui, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, bendrovei negrąžins, į akte nurodytą pastolių vietą nepristatys, R. K. iš bendrovės teritorijos išgabeno juos krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, v. n. ( - ), į ( - ), tokiu būdu R. K. suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, taip R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „( - )“ 2616,04 Eur turtinę žalą;

25Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, R. K. 2015-06-23 apie 10.00 val. UAB „( - )“ patalpose, esančiose adresu ( - ), pagal 2015-06-23 „Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. ( - )“ išsinuomojo fasadinius pastolius 6211,69 Eur vertės 1 mėnesiui, žodžiu nurodydamas, kad pastoliai bus naudojami pagal paskirtį ( - ) miestelyje, ( - ) rajone, kur renovuos du privačius namus, avansu nuomotojui sumokėjo 650 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, bendrovei negrąžins, į nurodytą vietą pastolių nepristatys, R. K. išgabeno juos krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, v. n. ( - ), iš bendrovės teritorijos į ( - ), ir tokiu būdu R. K. suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, taip R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „( - )“ 6211,69 Eur turtinę žalą;

26Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, R. K. 2015-06-30 apie 15.30 val. UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), pagal 2015-06-30 „Sutartį Nr. ( - ) dėl statybinių pastolių nuomos“, išsinuomojo fasadinius pastolius 6821 Eur vertės, sutarties 2015-07-01 ir 2015-07-07 prieduose – „Pastolių perdavimo nuomai aktuose, važtaraščiuose“ nurodydamas nuomojamų objektų naudojimo vietą – ( - ), iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pastolių į sutarties prieduose nurodytą nuomojamų objektų naudojimo vietą – ( - ) nepristatys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui 2015-12-31, bendrovei negrąžins, R. K. 2015-07-01 ir 2015-07-07 išgabeno krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, v. n. ( - ), iš bendrovės teritorijos viso per tris kartus, pirmą kartą – 2015-07-01 – į ( - ), sekančią dieną išnuomotus pastolius išvežė ( - ) kryptimi, o 2015-07-07, per du kartus, iš bendrovės teritorijos išgabeno išnuomotus pastolius iki ( - ) esančios degalinės, tikslus adresas nenustatytas, ir tokiu būdu R. K. suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, taip R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „( - )“ 6821 Eur turtinę žalą;

27Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, R. K. 2015-07-10 IĮ „( - )“ patalpose, esančiose adresu, ( - ), pasirašė „Įrenginių nuomos sutartį Nr. ( - )“ ir pagal 2015-07-10 „Įrangos priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - )“ išsinuomojo fasadinius pastolius 8411,92 Eur vertės 1 mėnesiui, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų IĮ „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, įmonei negrąžins, sekančią dieną išsinuomotus pastolius išgabeno iš įmonės teritorijos krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, v. n. ( - ), iki ( - ) esančios degalinės, ir tokiu būdu R. K., už pastolių nuomą įmonei pinigų nesumokėjo, nuomos nepratęsė ir išnuomoto turto negrąžino, taip R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – Individualiai įmonei „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė IĮ „( - )“ 2045,98 Eur turtinę žalą;

28Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, R. K. 2015-07-16 apie 09.10 val. UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), pagal 2015-07-16 „Fizinių asmenų inventoriaus nuomos sutartį“ ir tos pačios dienos „Įrangos priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - )“ išsinuomojo vibroplokštę „Honda LG 200“ 3475 Eur vertės 1 dienai, melagingai paaiškinęs, kad dirba ( - ) pas ūkininkus ir nežino, kiek dienų jo darbas truks, todėl nuomą prasitęs, jei po dienos vibroplokštės negrąžins, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, jos neprasitęs ir išnuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, bendrovei negrąžins, vibroplokštę krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, v. n. ( - ), išgabeno iš bendrovės teritorijos, o vėliau realizavo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytiems asmenims, tokiu būdu R. K., už vibroplokštės nuomą bendrovei pinigų nesumokėjo, nuomos nepratęsė ir išnuomoto turto negrąžino, ir taip R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „( - )“ priklausantį turtą – vibroplokštę „Honda LG 200“, tuo padarydamas UAB „( - )“ 1955 Eur vertės turtinę žalą.

29Tokiais savo tęstiniais nusikalstamais veiksmais R. K. apgaulė pagrobė bendros – 23954,05 Eur, tai yra didelės vertės svetimą turtą.

302.

31M. R. ir A. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jie apgaule savo ir kitų asmenų naudai, veikdami vieninga tyčia, bendrininkų grupėje su R. K., įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015 metų gegužės-birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, M. R. pasiūlė R. K. kartu su A. M. užsidirbti, t. y. A. M. turėjo ieškoti skelbimų internete apie nuomojamus pastolius, o R. K. – savo vardu sudaryti sutartis su bendrovėmis ir įmonėmis dėl statybinių pastolių nuomos, mokėti avansą už nuomą M. R. duotais pinigais, tačiau pastolių savininkams negrąžinti, o juos realizuoti ir pasidalinti gautus pinigus, ir A. M. bei R. K. su M. R. pasiūlymu sutikus bei A. M. internete suradus IĮ „( - )“ skelbimą apie nuomojamus fasadinius pastolius, 2015 m. birželio 2 d., po pietų, tiksliau nenustatytu laiku, R. K. kartu su A. M. atvykus į ( - ), kur IĮ „( - )“ tarnybinėse patalpose, esančiose ( - ), pagal 2015-06-02 „Fasadinių pastolių išdavimo-priėmimo-grąžinimo aktą“ R. K. išsinuomojo fasadinius pastolius 17923,54 Eur vertės (likutinė vertė 1 Eur), nurodydamas, kad pastoliai bus naudojami ( - ), žmonos namo remontui, avansu sumokėjo tam tikslui jam duotus jo, M. R. pinigus – 500 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų IĮ „( - )“ pagal šį aktą nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, įmonei negrąžins, juos per sekančias dvi dienas, samdytu transportu išgabeno iš IĮ „( - )“ teritorijos į ( - ) rajoną, ( - ) kaimą, ( - ), kur gyvena R. K. žmonos sesuo I. B., kurios paprašė prie jos gyvenamojo namo pasidėti statybinius pastolius kelioms dienoms ir juos pasaugoti, melagingai jai nurodydamas, kad ketina ( - ) statyti namą, o I. B. sutikus, fasadinius pastolius iškrovė jos gyvenamojo namo kieme, o rytojaus dieną po antrosios dalies fasadinių pastolių atvežimo, M. R. ir A. M. juos realizavo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytiems asmenims, ir M. R. sumokėjo R. K. 1500 eurų už visą darbą, ir tokiu būdu R. K. už fasadinių pastolių nuomą pinigų – 769,20 Eur nemokėjo, išnuomoto turto įmonei negrąžino, taip bendrais veiksmais apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – IĮ „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė IĮ „( - )“ 1 Eur turtinę žalą.

323.

33Be to, M. R. ir A. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jie apgaule savo ir kitų asmenų naudai, veikdami vieninga tyčia, bendrininkų grupėje su R. K., įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015 metų gegužės-birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, M. R. pasiūlė R. K. kartu su A. M. užsidirbti, t. y. A. M. turėjo ieškoti skelbimų internete apie nuomojamus pastolius, o R. K. – savo vardu sudaryti sutartis su bendrovėmis ir įmonėmis dėl statybinių pastolių nuomos, mokėti avansą už nuomą M. R. duotais pinigais, tačiau pastolių savininkams negrąžinti, o juos realizuoti ir pasidalinti gautus pinigus, ir A. M. bei R. K. su M. R. pasiūlymu sutikus bei A. M. internete suradus UAB „( - )“ skelbimą apie nuomojamą statybinę įrangą – fasadinius pastolius, 2015-06-09 apie 16:00 val., R. K. kartu su A. M. atvykus į ( - ), kur UAB „( - )“ tarnybinėse patalpose, esančiose ( - ), R. K. pagal „Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. ( - )“ išsinuomojo fasadinius pastolius 3556,48 Eur vertės, 45 kalendorinėms dienoms, avansu sumokėjo tam tikslui jam duotus jo, M. R. pinigus – 463 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomos pratęsimą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, įmonei negrąžins, visą kiekį išnuomotų pastolių – 200 kvadratinių metrų, R. K. kartu su A. M. išgabeno iš įmonės teritorijos krovininiu automobiliu „Citroen Jumper “, v. n. ( - ) per du kartus : 2015-06-09 – apie 150 kvadratų ir 2015-06-10 – apie 50 kvadratų fasadinių pastolių, į ( - ), kur R. K. parvežęs į namus, A. M., išnuomotus pastolius išvežė nenustatyta kryptimi, o M. R. ir A. M. juos realizavo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytiems asmenims, ir M. R. sumokėjo R. K. 300 eurų už visą darbą, ir tokiu būdu R. K. suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, taip bendrais veiksmais su R. K. apgaule, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – UAB „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „( - )“ 4303,34 Eur turtinę žalą.

344.

35Be to, M. R. ir A. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jie apgaule savo ir kitų asmenų naudai, veikdami vieninga tyčia, bendrininkų grupėje su R. K., įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015 metų gegužės-birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, M. R. pasiūlė R. K. kartu su A. M. užsidirbti, t. y. A. M. turėjo ieškoti skelbimų internete apie nuomojamus pastolius, o R. K. – savo vardu sudaryti sutartis su bendrovėmis ir įmonėmis dėl statybinių pastolių nuomos, mokėti avansą už nuomą M. R. duotais pinigais, tačiau pastolių savininkams negrąžinti, o juos realizuoti ir pasidalinti gautus pinigus, ir A. M. bei R. K. su M. R. pasiūlymu sutikus bei A. M. internete suradus UAB „( - )“ skelbimą apie nuomojamus fasadinius pastolius, 2015-06-17 apie 11.00 val. R. K. kartu su A. M. atvykus į ( - ), kur UAB „( - )“ tarnybinėse patalpose, esančiose ( - ), R. K. pagal 2015-06-17 „Nuomos sutartį Nr. ( - )“ , išsinuomojo fasadinius pastolius 2616,04 Eur vertės 1 mėnesiui, „Įrangos priėmimo-perdavimo akte“ prie 2015-06-17 Nuomos sutarties Nr. Nr. ( - ) nurodydamas, kad pastoliai bus naudojami pagal paskirtį adresu, ( - ), avansui sumokėti iš jo, M. R. gavęs 400 eurų, nuomotojui avanso – 346 eurų nesumokėjo, bet pagal žodinį susitarimą, įsipareigojo pinigus sumokėti pasibaigus nuomos terminui, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, bendrovei negrąžins, į akte nurodytą pastolių vietą nepristatys, tačiau R. K. su A. M. iš bendrovės teritorijos išgabeno juos krovininiu automobiliu „ Mercedes Benz“, v. n. ( - ), į ( - ), kur R. K. parvežęs į namus, A. M., išnuomotus pastolius išvežė nenustatyta kryptimi, o M. R. ir A. M. juos realizavo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytiems asmenims, ir M. R. sekančią dieną R. K. sumokėjo 300 Eur už visą darbą, ir tokiu būdu R. K., pastolių į nurodytą vietą – ( - ), nepristatė, suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, o bendrais veiksmais su R. K. ir A. M., tyčia, apgaule, savo ir kitų asmenų naudai, užvaldė svetimą turtą – UAB „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „( - ) “ 2616,04 Eur turtinę žalą.

365.

37Be to, M. R. ir A. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jie apgaule savo ir kitų asmenų naudai, veikdami vieninga tyčia, bendrininkų grupėje su R. K., įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015 metų birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, M. R. pasiūlė R. K. kartu su A. M. užsidirbti, t. y. A. M. turėjo ieškoti skelbimų internete apie nuomojamus pastolius, o R. K. – savo vardu sudaryti sutartis su bendrovėmis ir įmonėmis dėl statybinių pastolių nuomos, mokėti avansą už nuomą M. R. duotais pinigais, tačiau pastolių savininkams negrąžinti, o juos realizuoti ir pasidalinti gautus pinigus, ir A. M. bei R. K. su M. R. pasiūlymu sutikus, A. M. internete suradus UAB „( - )“ skelbimą apie nuomojamus fasadinius pastolius, 2015 m. birželio 23 d. apie 10.00 val. R. K. kartu su A. M. atvykus į ( - ), kur UAB „ ( - )“ tarnybinėse patalpose, esančiose adresu ( - ), R. K. pagal 2015-06-23 „Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. ( - )“ išsinuomojo fasadinius pastolius 6211,69 Eur vertės 1 mėnesiui, žodžiu nurodydamas, kad pastoliai bus naudojami pagal paskirtį ( - ) miestelyje, ( - ) rajone, kur renovuos du privačius namus, avansu nuomotojui sumokėjo tam tikslui jam duotus M. R. pinigus – 650 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, bendrovei negrąžins, į nurodytą vietą pastolių nepristatys, R. K. kartu su A. M. išgabeno krovininiu automobiliu „ Mercedes Benz“, v. n. ( - ), iš bendrovės teritorijos į ( - ), kur R. K. parvežęs į namus, A. M., išnuomotus pastolius išvežė nenustatyta kryptimi, o M. R. ir A. M. juos realizavo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytiems asmenims, ir M. R., tos pačios dienos vakare R. K. sumokėjo 350 Eur už visą darbą, ir tokiu būdu R. K. pastolių į nurodytą vietą – ( - ) miestelį, ( - ) rajone, nepristatė, suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, taip bendrais veiksmais su R. K. apgaule, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – UAB „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „( - ) “ 6211,69 Eur turtinę žalą.

386.

39Be to, M. R. ir A. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jie apgaule savo ir kitų asmenų naudai, veikdami vieninga tyčia, bendrininkų grupėje su R. K., įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015 metų birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, M. R. pasiūlė R. K. kartu su A. M. užsidirbti, t. y. A. M. turėjo ieškoti skelbimų internete apie nuomojamus pastolius, o R. K. – savo vardu sudaryti sutartis su bendrovėmis ir įmonėmis dėl statybinių pastolių nuomos, mokėti avansą už nuomą M. R. duotais pinigais, tačiau pastolių savininkams negrąžinti, o juos realizuoti ir pasidalinti gautus pinigus, ir A. M. bei R. K. su M. R. pasiūlymu sutikus bei A. M. internete suradus UAB „( - )“ skelbimą apie nuomojamus statybinius pastolius, 2015-06-30 apie 15.30 val. R. K. kartu su A. M. atvykus į ( - ), UAB „( - )“ tarnybinėse patalpose, esančiose ( - ), R. K. pagal 2015-06-30 Sutartį Nr. ( - ) „Dėl statybinių pastolių nuomos“, išsinuomojo fasadinius pastolius 6821 Eur vertės, sutarties 2015-07-01 ir 2015-07-07 prieduose – „Pastolių perdavimo nuomai aktuose, važtaraščiuose“ nurodydamas nuomojamų objektų naudojimo vietą – ( - ), iš M. R. gavęs 500 Eur avansui sumokėti, nuomotojui avanso nesumokėjo, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pastolių į sutarties prieduose nurodytą nuomojamų objektų naudojimo vietą – ( - ), nepristatys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui 2015-12-31, bendrovei negrąžins, R. K. juos kartu su A. M. 2015-07-01 ir 2015-07-07, išgabeno krovininiu automobiliu „ Mercedes Benz“, v. n. ( - ), iš bendrovės teritorijos viso per tris kartus, pirmą kartą – 2015-07-01 – į ( - ), kur R. K. parvežęs į namus, A. M., sekančią dieną išnuomotus pastolius išvežė ( - ) kryptimi, o 2015-07-07, per du kartus, iš bendrovės teritorijos išgabeno išnuomotus pastolius iki ( - ) esančios degalinės, tikslus adresas nenustatytas, kur A. M. perdavė išnuomotus pastolius savo pažįstamam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris juos išvežė ( - ) kryptimi, tokiu būdu M. R. ir A. M. juos realizavo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ir M. R. sekančią dieną R. K. sumokėjo 400 Eur už visą darbą, ir tokiu būdu R. K., fasadinių pastolių į nurodytą vietą – ( - ), bei vėliau, į žodžiu nuomotojui melagingai nurodytą kitą vietą – ( - ), nepristatė, suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, taip bendrais veiksmais su R. K. apgaule, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – UAB „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „( - )“ 6821 Eur turtinę žalą.

407.

41Be to, M. R. ir A. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jie apgaule savo ir kitų asmenų naudai, veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupėje su R. K. įgijo svetimą turtą, o būtent: 2015 metų birželio – liepos mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, M. R. pasiūlė R. K. kartu su A. M. užsidirbti, t. y. A. M. turėjo ieškoti skelbimų internete apie nuomojamus pastolius, o R. K. – savo vardu sudaryti sutartis su bendrovėmis ir įmonėmis dėl statybinių pastolių nuomos, mokėti avansą už nuomą M. R. duotais pinigais, tačiau pastolių savininkams negrąžinti, o juos realizuoti ir pasidalinti gautus pinigus, ir A. M. bei R. K. su M. R. pasiūlymu sutikus bei A. M. internete suradus IĮ „( - )“ skelbimą apie nuomojamus statybinius pastolius, 2015 m. liepos 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, R. K. kartu su A. M. atvykus į ( - ), kur IĮ „( - )“ tarnybinėse patalpose, esančiose ( - ), R. K. pasirašė „Įrenginių nuomos sutartį Nr. ( - )“ ir pagal 2015-07-10 „Įrangos priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - )“ išsinuomojo fasadinius pastolius 2045,98 Eur vertės 1 mėnesiui, iš M. R. gavęs 500 Eur avansui sumokėti, nuomotojui avanso pagal išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitą faktūrą 605 Eur nesumokėjo, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų IĮ „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, įmonei negrąžins, sekančią dieną išsinuomotus pastolius išgabeno iš įmonės teritorijos krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, v. n. ( - ), iki ( - ) esančios degalinės, iš kurios išnuomoti pastoliai, A. M. pažįstamo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, buvo išgabenti nenustatyta kryptimi, o M. R. ir A. M. juos realizavo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytiems asmenims, ir M. R. sumokėjo R. K. 300 – 400 Eur už visą darbą, ir tokiu būdu R. K., už pastolių nuomą įmonei pinigų nesumokėjo, nuomos nepratęsė ir išnuomoto turto negrąžino, taip bendrais veiksmais su R. K. apgaule, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – IĮ „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė IĮ „( - )“ 2045,98 Eur turtinę žalą.

428.

43Be to, M. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis bendrininkų grupėje su R. K., veikdami vieninga tyčia, įgijo svetimą turtą, o būtent: M. R. pasiūlius, 2015-07-16 apie 09.10 val., kartu su R. K. atvykęs į ( - ), UAB „( - )“ tarnybinėse patalpose, R. K. pagal 2015-07-16 „ Fizinių asmenų inventoriaus nuomos sutartį“ ir tos pačios dienos „Įrangos priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - )“ išsinuomojo vibroplokštę „Honda LG 200“, 1955 Eur vertės 1 dienai, R. K. iš M. R. gavęs pinigų tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą avansui sumokėti, nuomotojui avanso pagal žodinį susitarimą iš karto nesumokėjo, melagingai paaiškinęs, kad dirba ( - ) pas ūkininkus ir nežino, kiek dienų jo darbas truks, todėl nuomą prasitęs, jei po dienos vibroplokštės negrąžins, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, jos neprasitęs ir išnuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, bendrovei negrąžins, M. R. vibroplokštę kartu su R. K. krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, v. n. ( - ), išgabeno iš bendrovės teritorijos į ( - ) rajone esančią „( - )“ sodybą, kur nuomotą vibroplokštę „Honda LG 200“ iškrovė, o vėliau realizavo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytiems asmenims, ir M. R., tai užskaitė kaip 1000 Eur R. K. skolos grąžinimą jam, o tokiu būdu R. K., už vibroplokštės nuomą bendrovei pinigų nesumokėjo, nuomos nepratęsė ir išnuomoto turto negrąžino, ir taip M. R. bendrais veiksmais su R. K. apgaule, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – UAB„ ( - )“ priklausantį turtą – vibroplokštę „Honda LG 200“, tuo padarydamas UAB „( - )“ 1955 Eur turtinę žalą.

449.

45Pirmosios instancijos teismas M. R. ir A. M. išteisino konstatavęs, kad neįrodyta, jog jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

46II.

47Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

4810.

49Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Nina Raugienė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-06-13 nuosprendį dėl M. R. ir A. M. išteisinimo ir dėl R. K. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį:

50M. R. pripažinti kaltu:

51pagal BK 182 straipsnio l dalį (IĮ „( - )“) ir paskirti jam 1 metus laisvės atėmimo;

52pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 8 mėnesius laisvės atėmimo;

53pagal 182 straipsnio l dalį ( UAB „( - )“) ir paskirti jam 9 mėnesius laisvės atėmimo;

54pagal 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo;

55pagal 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 8 mėnesius laisvės atėmimo;

56pagal 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo;

57pagal 182 straipsnio l dalį (IĮ „( - )“) ir paskirti jam 11 mėnesių laisvės atėmimo;

58vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti 2 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

59A. M. pripažinti kaltu:

60pagal BK 182 straipsnio l dalį (IĮ „( - )“) ir paskirti jam 1 metus laisvės atėmimo;

61pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 8 mėnesius laisvės atėmimo;

62pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 9 mėnesius laisvės atėmimo;

63pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo;

64pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam l metus 2 mėnesius laisvės atėmimo;

65pagal BK 182 straipsnio l dalį (IĮ „( - )“) ir paskirti jam 11 mėnesių laisvės atėmimo;

66vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

67R. K. pripažinti kaltu:

68pagal BK 182 straipsnio l dalį (IĮ „( - )“) ir paskirti jam 1 metus laisvės atėmimo;

69pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 7 mėnesius laisvės atėmimo;

70pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 8 mėnesius laisvės atėmimo;

71pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 9 mėnesius laisvės atėmimo;

72pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 7 mėnesius laisvės atėmimo;

73pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo;

74pagal BK 182 straipsnio l dalį (IĮ „( - )“) ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo;

75vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir su Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-28 nuosprendžiu paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme - galutinę bausmę paskirti 3 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

7610.1.

77Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-06-13 nuosprendis dėl M. R. ir A. M. išteisinimo ir dėl R. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, padarytas esminis BPK pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo R. K. teisės. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, atsietai (selektyviai) vertino įrodymus, nepagrįstai nevertino netiesioginių įrodymų ir didesnę įrodomąją galią skyrė kaltinamųjų M. R. ir A. M. parodymams bei kaltinamiesiems palankiems bylos įrodymams, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

7810.2.

79Apeliantės nuomone, teismas, išteisindamas M. R. ir A. M., vertino tik jų pačių po visų liudytojų ir civilinių ieškovų teisme duotus parodymus (ikiteisminio tyrimo metu įteikus galutinius pranešimus apie įtarimą M. R. ir A. M. parodymų nedavė) ir visiškai nepasisakė, kodėl atmetė nuoseklius, išsamius R. K. parodymus, neanalizavo ir negretino tarpusavyje R. K. parodymų su liudytojų parodymais. Teismas nepasisakė, kodėl atmetė liudytojų T. K., T. K. ir S. K. parodymus epizode dėl pastolių nuomos iš UAB „( - )“. Teismui pakako M. R. parodymų, kai jis 2018-04-18 vykusiame teismo posėdyje parodė, kad „iki šios dienos R. K. jam neatidavė 1000 eurų skolos, todėl R. K. jį apkalba“. Tačiau teismas visiškai neanalizavo ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-22 duotų M. R. parodymų (7 t., b. l. 65-66), kad jis keletą kartų R. K. yra paskolinęs iki 300 eurų. Prokurorės manymu, skolos suma nuo 300 Eur iki 1000 Eur po 2016-11-22 apklausos padidėti negalėjo, nes 2015 m. liepos mėn. R. K. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir išvyko į ( - ). 1000 Eur skolos sumą nurodė ir R. K., bet jis parodė, kad šią skolą „atidirbo“, paimdamas M. R. vibroplokštę iš UAB „( - )“. Be to, jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad M. R. paskolino 1000 Eur R. K. byloje nėra. Teismas taip pat nepasisakė, kodėl prioritetą suteikė A. M. parodymams ir atmetė R. K. parodymus, nors A. M. parodymų nepatvirtino jokios bylos aplinkybės, o R. K. parodymus apie A. M. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje patvirtino liudytojai K. Teismas nevertino, kad liudytojų T. G. ir K. K. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes T. G. tiriamuoju laikotarpiu dirbo pas M. R. ir kartu su juo dirbo „( - )“ sodyboje, kai iš UAB „( - )“ buvo paimta vibroplokštė ir nuvežta į šią sodybą. O liudytojas K. K. parodė, kad su M. R. pažįstamas daug metų ir yra M. R. kaimynas. Apeliantės nuomone, nėra pagrindo netikėti R. K. parodymais, nes ir M. R., ir A. M. parodė, kad R. K. jų apkalbėti tikslo neturėjo, jie abu R. K. iki įvykių pažinojo labai trumpą laiką, tuo tarpu tarpusavyje jie yra draugai nuo vaikystės, abu užsiima statybų verslu, todėl gerai išmano apie pastolius ir kitus statybinius įrengimus. Be to, savo parodymus R. K. patvirtino apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, akistatų metu, parodymų patikrinimo vietoje metu. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje klaidingai nurodė, kad liudytojo K. K. parodymai patvirtina tai, kad M. R. ir A. M. nedalyvavo kartu su R. K. nuomojantis pastolius, nes liudytojas K. K. teisme tik pasakė, kad važiavo kartu su R. K., o kas daugiau važiavo, neatsimena. Tačiau K. K. parodė, kad į įmones jį nuveždavo su automobiliu „Audi A6“, taip patvirtindamas R. K. parodymus, kad A. M. jį į įmones veždavo būtent „Audi A6“ automobiliu. Prokurorė taip pat pažymi, kad M. R. tyrimo metu kaip liudytojas buvo apklaustas 2016-11-22, o liudytojas K. K. tik 2017-01-18, todėl jis galėjo suderinti savo parodymus su M. R.. Tą pati galima būtų pasakyti ir apie liudytojo T. G. parodymus.

8010.3.

81Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė prokuroro prašymą pakeisti kaltinamajame akte nurodytų veikų kvalifikavimą iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio l dalį, todėl ir byla buvo nagrinėjama dėl šių veikų. Tačiau nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nes teismas, nuteisdamas R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pažeidė jo teises, nesuteikdamas jam galimybės posėdyje gintis nuo nuosprendyje nurodytos veikos kvalifikavimo. Teismas teisiamajame posėdyje nei kaltinamajam R. K., nei kitiems proceso dalyviams nepranešė apie galimybę R. K. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Be to, R. K. nepagrįstai nuteistas už tęstinės nusikalstamos veikos padarymą. Teismas visiškai nepasisakė, apie kaltinamojo R. K. subjektyvią pusę (vieninga tyčia). Iš kaltinamojo R. K. parodymų matyti, kad kiekvieną kartą prieš važiuojant nuomotis pastolius į įmones A. M. ieškodavo skelbimų apie nuomą ir tik po to jie važiuodavo sudaryti nuomos sutartis. Byloje nenustatytos tokios aplinkybės, kad R. K. tyčia buvo užvadyti didelės vertės svetimą turtą. R. K. parodymai patvirtina, kad jokios tiesioginės vieningos tyčios užvaldyti didelės vertės turtą jo veiksmuose nebuvo, todėl jo veikos negalėjo būti vertinamos kaip tęstinės ir jis negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

8211.

83Apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Alvydas Krištupas prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-06-13 nuosprendį dėl R. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikinti ir R. K. išteisinti, nepadarius veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Netenkinus šio prašymo, nuteistojo R. K. gynėjas advokatas paršo perkvalifikuoti R. K. atliktus veiksmus į BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę. Pripažinus R. K. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, prašoma paskirti jam švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę, artimą bausmės minimumui. Taip pat prašoma pripažinti R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis galimai nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, taikyti BK 641 straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

8411.1.

85Apeliaciniame skunde R. K. gynėjas advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenų neatitinkančias išvadas dėl R. K. veikos kriminalizavimo, veikos kvalifikavimo, dėl R. K. paskirtos bausmės individualizavimo, kas lėmė nepagrįstą R. K. nuteisimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nepagrįstų civilinių ieškinių priteisimą bei nepagrįstai nustatytos bausmės paskyrimą. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 3 dalies 1, 3 punktų reikalavimų, teismas teisę taikė nenustatęs tikrųjų bylos aplinkybių ir taip iš esmės suvaržydamas R. K. teisę į teisingą bei nešališką teismą.

8611.2.

87Apelianto teigimu, iš byloje esančių nuomos sutarčių matyti, kad R. K. pasirašė ant nuomos sutarčių savo vardu ir pavarde, sutartį patvirtino savo asmeniniu parašu, sutarčių pasirašymo metu pateikė galiojantį asmens dokumentą - pasą. Taigi R. K. nebandė suklaidinti nukentėjusiųjų pateikdamas klaidingus duomenis, kiekvienoje byloje esančioje sutartyje jis nurodė savo tikrą vardą ir pavardę, pasirašė savo parašu, tai yra pateikė visus jį identifikuojančius duomenis. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog

88R. K. bandė nuslėpti savo tapatybės duomenis. Nukentėjusieji teikė statybos įrenginių (pastolių) nuomos paslaugas, jas viešino viešai prieinamuose interneto portaluose (skelbimuose), todėl išsinuomoti nukentėjusiųjų siūlomą turtą galėjo bet kas, reikėjo iš esmės tik pasirašyti nuomos sutartį, jokių kitų papildomų sąlygų, aplinkybių, duomenų nurodyti, pateikti nereikėjo, užteko tik nuomojančio asmens teisingų asmens duomenų. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias R. K. nuslėpė, suklastojo. Aplinkybė, jog R. K. išsinuomojęs svetimą turtą jo negrąžino, jį perleido nenustatytiems asmenims, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, kadangi vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka turto paėmimo ir jo negrąžinimo sutartu laiku fakto. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokios apgaulės, R. K. atvyko pas nukentėjusiuosius, pateikė savo teisingus asmens duomenis, galiojantį tikrą asmens dokumentą, netgi nurodė savo žmonos sesers adresą, kur bus laikomi pastoliai, neslėpė savo tapatybės, todėl nukentėjusiesiems visiškai nebuvo apsunkinta galimybė identifikuoti sutartyje pasirašiusį asmenį ir ginti savo galimai pažeistas teises civiline tvarka. Todėl teismas nepagrįstai kriminalizavo teisinius santykius, spręstinus išimtinai civilinio proceso tvarka, taip nukrypdamas nuo esminio baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio (paskutinės priemonės), principo.

8911.3.

90Apeliantas pažymi, kad nukentėjusieji yra juridiniai asmenys, kurie savo veikloje turi taikyti didesnio rūpestingumo ir apdairumo standartus, todėl sprendžiant, ar yra apgaulės požymių R. K. veiksmuose, būtina vertinti ne tik kaltinamojo R. K. veiksmus sudarant nuomos sutartis, bet ir pačių nukentėjusiųjų veiksmus pasirašant minėtas nuomos sutartis ir perduodant byloje minimą turtą, kadangi sudarydami sutartį su R. K. jie privalėjo prisiimti verslo riziką. Nukentėjusieji sudarydami nuomos sutartis nereikalavo jokių turto perdavimo užtikrinimo priemonių, užstato, laidavimo ar kt. Daugeliu atveju nukentėjusieji nuomos sutartyse net nereikalavo nurodyti savo gyvenamosios vietos ar darbovietės adreso, tokiu būdu akivaizdžiai patys elgėsi neatsakingai ir neapdairiai, taip prisiimdami savo verslo riziką.

9111.4.

92Apeliantas nurodo, kad iš pakeisto kaltinimo (2018-03-15 prašymas pakeisti kaltinimą) matyti, jog R. K. buvo kaltinamas padaręs atskiras veikas, kurios kaltinime kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo R. K. veikas kaip vieną tęstinę veiką, ją perkvalifikuodamas į BK 182 straipsnio 2 dalį. Kvalifikuodamas R. K. veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį teismas nurodė, kad pagrobto turto vertė yra 23954,05 Eur, tačiau, kaip ir kokia tvarka apskaičiavo pagrobto turto vertę, teismas šioje nuosprendžio dalyje nenurodė ir nedetalizavo. Spręsdamas dėl civilinių ieškinių, teismas nuosprendžiu priteisė iš R. K. iš viso 50370,83 Eur civiliniams ieškiniams patenkinti, tokiu būdu viršijo R. K. pateikto kaltinimo ribas. Nuteistojo R. K. gynėjui akivaizdu, kad neteisingas pagrobto turto vertės nustatymas šioje byloje sąlygojo nepagrįstą R. K. veikos kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei nepagrįstų civilinių ieškinių priteisimą. Todėl, apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta tiksli turto vertė, nesant objektyvių duomenų, jog galimai pagrobto turto vertė yra didelė, ir pripažįstant, kad visi neaiškumai yra aiškinami kaltinamojo naudai, veika turi būti perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį.

9311.5.

94Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. K., netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes neatsižvelgė į visas aplinkybes, į kurias, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, privalėjo atsižvelgti. Teismas ignoravo BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus atsižvelgti į kaltės rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nevertino R. K. padarytos veikos pavojingumo laipsnio, nukentėjusiųjų elgesio. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad R. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino visas padarytas veikas, davė dėl jų aiškius ir išsamius parodymus, atsiprašė visų nukentėjusiųjų. Teismas nevertino ir nusikaltimo padarymo aplinkybių, kad 2015 m. balandį R. K. autoįvykio metu patyrė stuburo bei galvos traumas, ko pasėkoje sekė gydymas, reikėjo pinigų vaistams bei lankymuisi gydymosi įstaigose. Tuo metu jo šeimoje buvo du nepilnamečiai vaikai, žmona, kuri augino vaikus ir nedirbo, savo nekilnojamojo turto neturėjo (priešingai nei nurodė teismas), savo būsto jis ir jo šeima neturėjo ir butą nuomojosi, jo nuomai ir išlaikymui buvo reikalingos lėšos. Kadangi po eismo įvykio dėl patirtų traumų R. K. negalėjo dirbti, o pinigų išlaikyti šeimai, vaikams, gydymui, pragyvenimui reikėjo, todėl praėjus vos mėnesiui po eismo įvykio, R. K. buvo priverstas ieškoti kitokio pragyvenimo šaltinio. Todėl teismas nepagrįstai neanalizavo ir neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes bei nepagrįstai nepripažino, jog R. K. nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios turtinės padėties. Be to, liko neįvertinta aplinkybė, jog R. K. šiuo metu laikomas ( - ) tardymo izoliatoriuje, kur per visą šį laikotarpį net šešis kartus skatintas už gerą elgesį. Be to, teismas paskyrė griežtesnę bausmę nei prašė pats valstybinis kaltintojas - laisvės atėmimą keturiems metams penkiems mėnesiams ir tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo. R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat yra aiškiai per griežta. Apeliantas taip pat pažymi, kad

95R. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažinęs savo padarytas veikas ir padėjęs jas išaiškinti, sutiko, jog būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ir tokiu būdu pagrįstai tikėjosi BK 641 straipsnyje nurodytų nuostatų taikymo jo atžvilgiu.

9611.6.

97Apeliantas pažymi, kad R. K. parodymai buvo nuoseklūs, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis nurodė kaltinamuosius (pradžioje nežinojo tik A. M. pavardės), aiškiai ir detaliai nurodė ką ir kaip veikė M. R. ir A. M.. R. K. parodymai buvo patvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat asmens atpažinimo pagal nuotraukas metu, parodymus dėl vibroplokštės jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Be to, patys išteisintieji M. R. ir A. M. byloje nurodė, kad R. K. jų apkalbėti tikslo neturėjo, abu išteisintieji gerai pažinojo R. K., žinojo apie jo turtinę padėtį, todėl pasinaudojo R. K., jam nurodydami, kad už negrąžintus pastolius nieko nebus, nes įmonėms žalą grąžins draudimas. Todėl, apelianto nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. R. ir A. M. kaltę.

9812.

99Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ninos Raugienės ir nuteistojo R. K. gynėjo advokato Alvydo Krištupo apeliacinius skundus negauta.

10013.

101Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. K. gynėjo advokato A. Krištupo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – atmesti apeliacinio skundo reikalavimus dėl R. K. išteisinimo ir BK 641 straipsnio nuostatų taikymo jo atžvilgiu. Nuteistasis R. K. ir jo gynėjas advokatas A. Krištupas prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Išteisintieji A. M., M. R. ir jų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

102Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ninos Raugienės apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo R. K. gynėjo advokato Alvydo Krištupo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

103III.

104Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10514.

106Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

10715.

108Prokurorė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl išteisintųjų M. R. ir A. M. nedalyvavimo darant jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, mano, kad jie nepagrįstai išteisinti, nes, prokurorės įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina M. R. ir A. M. kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Prokurorė taip pat nesutinka su nuteistojo R. K. nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir mano, kad jis nepagrįstai nuteistas už tęstinės nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Alvydas Krištupas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl nuteistojo R. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, R. K. inkriminuojamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, be to, gynėjo nuomone, R. K. paskirta per griežta bausmė. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

109Dėl M. R. ir A. M. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas

11016.

111Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

11217.

113Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

11418.

115Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra tai, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad tik nustačius aplinkybes, atitinkančias konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

11619.

117Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas M. R. ir A. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisino nustatęs, kad byloje nėra objektyvių ir nešališkų įrodymų, kurie patvirtintų jų nusikalstamus veiksmus sukčiaujant: ieškant skelbimų dėl pastolių nuomos, važiuojant pasikrauti pastolius, juos išvežant ir realizuojant. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaltinamojo R. K. parodymai yra subjektyvūs, keliantys abejonių, todėl visos abejonės aiškinamos kaltinamųjų M. R. ir A. M. naudai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog M. R. ir A. M. dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje teismas, išteisindamas M. R. ir A. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais (išteisintųjų M. R., A. M., liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga), tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Vien ta aplinkybė, kad prokurorė nesutinka bei nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir padarytoms išvadoms dėl M. R., A. M. išteisinimo, savaime nereiškia, jog buvo padaryti BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimai.

11820.

119Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad teismas, išteisindamas M. R. ir

120A. M., visiškai nepasisakė, kodėl atmetė nuoseklius, išsamius R. K. parodymus, liudytojų T. K., T. K. ir S. K. parodymus epizode dėl fasadinių pastolių nuomos iš UAB „( - )“. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, formuojami tam tikri kriterijai, taikytini vertinant bendrakaltinamųjų (šiuo atveju – R. K.) parodymus. EŽTT praktikoje pagal Konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07, § 33; Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, § 157; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03). Tačiau tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (Shiman prieš Rumuniją, § 33; Cornelis prieš Nyderlandus). Taigi negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs). Tačiau tokio pobūdžio parodymų panaudojimo savaime nepakanka, kad procesas taptų neteisingas (ten pat; 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016).

12121.

122EŽTT praktikos analizė rodo, kad joje nesuformuota konkrečių reikalavimų tvarkai, kuria turėtų būti teikiami tam tikri privalumai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiaujančiam arba tiesiog kaltinimui palankius parodymus duodančiam asmeniui, taip pat nenurodomos imperatyvios tokio asmens parodymų panaudojimo ribos jų įrodomosios reikšmės (svarbos) nuteisiant kaltinamąjį aspektu; vertinant proceso teisingumą, atsižvelgiama į, be kita ko, šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų buvimą, tačiau detalesnių taisyklių dėl, pavyzdžiui, tokių įrodymų kiekio, pobūdžio ir pan. iš esmės nenustatyta. Bendriausia prasme, siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso, kuriame naudojami tokie parodymai, teisingumą, iš esmės svarbu tai, kad tiek bylą nagrinėjantys teismai, tiek gynyba turėtų tinkamas galimybes juos tirti ir vertinti jų patikimumą, atsižvelgiant į, be kita ko, pirmiau nurodytus pavojus, ir kad gynyba turėtų veiksmingą galimybę tokius parodymus ginčyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016).

12322.

124Dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų parodymų įrodomosios reikšmės pasisakoma ir kai kuriuose EŽTT sprendimuose dėl kaltinamojo teisės apklausti kaltinimo liudytojus pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą, kuriuose yra nurodoma, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75; Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199). Šiame kontekste į bendrininkų parodymų įrodomosios reikšmės ypatumus atsižvelgiama vertinant, ar buvo tinkamai užtikrintos gynybos teisės dėl kitų kaltinančių įrodymų (paprastai suinteresuotumo dėl bylos neturinčių liudytojų apklausos) ar pačių bendrininkų parodymų (jų apklausos ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016). Iš esmės analogiškos pozicijos dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų (įtariamųjų) parodymų vertinimo laikomasi ir kasacinėje praktikoje, kurią formuojant vadovaujamasi, be kita ko, EŽTT sprendimais. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

12523.

126Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo matyti, kad nuteistojo R. K. parodymai yra vieninteliai, patvirtinantys, kad M. R. ir A. M. galimai dalyvavo kartu su R. K. padarant jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau R. K. parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos įrodymai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad nei M. R., nei A. M. neprisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuteistojo R. K. parodymai yra nepakankami pripažinti, kad išteisintieji M. R. ir A. M. dalyvavo nusikalstamų veikų daryme kartu su R. K.. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, liudytojų T. K., T. K. ir S. K. parodymų taip pat nėra pagrindo laikyti patikimais įrodymais, patvirtinančiais M. R. ir A. M. kaltę.

12724.

128Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-31, po nusikalstamo veikos padarymo praėjus dviem mėnesiams, liudytojas UAB „( - )“ direktorius T. K. parodė, kad 2015-06-09 į teritoriją, kur laikoma įmonės nuomojama įranga, adresu ( - ), atvyko nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė R. K., su juo buvo atvykęs ir kitas vyriškis. R. K. nurodė, kad 45 kalendorinėms dienoms nori išsinuomoti pastolius 200 kvadratų metrų, statybos mechanizmų nuomos sutartyje pasirašė jis (T. K.) ir R. K.. Pasirašius sutartį R. K. sumokėjo visą sumą pinigų už visą nuomos laikotarpį, nurodytą nuomos sutartyje, tai yra 1600 litų (463 eurų). Po sutarties pasirašymo R. K. su asmeniu, kuris buvo kartu atvykęs, susikrovė didžiąją dalį pastolių apie 150 kvadratų, o kitą dalį sutarė pasiimti kitą dieną, nes netilpo į autobusiuką. Kitą dieną R. K. atvyko su tuo pačiu automobiliu ir tuo pačiu asmeniu, susikrovė likusią pastolių dalį ir išvažiavo (2 t., b. l. 52, 53). Iš esmės tokius pačius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-09 apklausiama liudytoja S. K. (2 t., b. l. 96, 97), tačiau apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja nurodė, kad atvykę buvo R. K. ir A. M., bet ne visą sumą už pastolius sumokėjo, didesnę dalį mokėjo R. K. (9 t., b. l. 87). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-15, po nusikalstamos veikos padarymo praėjus beveik dvejiems metams, liudytojas T. K. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad ne R. K., o vyriškis, kurį liudytojas atpažino kaip A. M. (2 t., b. l. 92-94), atvykęs su R. K., bendravo su juo (T. K.) visais klausimais, liečiančiais pastolių nuomą, tas vyriškis (A. M.), o ne R. K., sakė, kad norėtų išsinuomoti 150 kvadratų pastolių mėnesiui, o po to, pagalvojęs, pridėjo dar 50 kvadratų, ir užsiminė, kad jei neužteks mėnesio, tai pratęs nuomos sutartyje nurodytą terminą. Liudytojo teigimu, R. K. daugiau tylėjo nei kalbėjo, ir tik pritardavo jiems. Be to, priešingai nei ankstesnėje apklausoje, liudytojas nurodė, kad pinigus už pastolius jam sumokėjo ne R. K., o su R. K. atvykęs vyriškis (A. M.), pinigai buvo sumokėti ne visi iš karto po sutarties pasirašymo, o dalimis per dvi dienas (2 t., b. l. 86, 87). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas T. K. parodė, kad pas jį fasadinių pastolių nuomotis atvyko R. K. ir A. M., jam sumokėjo apie 200 Eur, nors tikslios sumos nebepamena, pinigus padavė R. K. (9 t., b. l. 140, 141). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-15 liudytojas T. K. patvirtino T. K. 2017-03-15 apklausoje nurodytą aplinkybę, kad asmuo, kurį liudytojas T. K. atpažino kaip

129A. M. (2 t., b. l. 114-116), sumokėjo jam likusią pinigų sumą už pastolius (2 t., b. l. 110, 111). Tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas T. K. jau nurodė, kad pinigus jam padavė R. K. (9 t., b. l. 86). Atsižvelgiant į šiuos liudytojų T. K., T. K. ir S. K. parodymus, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, negalima daryti vienareikšmių išvadų dėl M. R. ir A. M. dalyvavimo jiems inkriminuojamose nusikalstamose veikose.

13025.

131Remdamasi aptartais bylos duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodyta, jog R. K., darydamas nusikalstamą veiką, veikė kartu su

132M. R. ir A. M.. Taigi pirmosios instancijos teismas M. R. ir A. M. pagrįstai išteisino. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktų išvadų, kuriomis grindžiamas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnį M. R. ir A. M. netaikymas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra padarė teisingas išvadas ir M. R. ir A. M. atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisėtą išteisinamąjį nuosprendį, todėl tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir M. R. bei A. M. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

133Dėl R. K. kaltės ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

13426.

135Apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Alvydas Krištupas prašo R. K. išteisinti, nepadarius veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kriminalizavo teisinius santykius, spręstinus išimtinai civilinio proceso tvarka.

13627.

137Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-27-746/2015). Teismų praktikoje išskiriamos aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2004, 2K-319-693/2016).

13828.

139Nagrinėjamos bylos kontekste svarbūs kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklostė civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-161/2013). Pažymėtina, kad paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, pripažinti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Dėl to teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014).

14029.

141Gana svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais (bonus pater familias principas). Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2A-7-9/2013, 2K-152/2015).

14230.

143Byloje nustatyta, kad R. K., sudarydamas sutartis su įmonėmis dėl statybinės įrangos nuomos (fasadinių pastolių, vibroplokštės), žinojo, kad sutarčių nevykdys ir turto negrąžins, išsinuomojęs svetimą skirtingų įmonių turtą, jo negrąžino, jį perleido nenustatytiems asmenims, o pats po sutarčių sudarymo pabėgo į užsienį. Taigi šiuo atveju apgaulę R. K. naudojo įtraukdamas nukentėjusiuosius į jiems nenaudingus sandorius, neturėdamas ketinimų juos vykdyti. R. K. gynėjo skundo argumentai, kad įmonės, išnuomoję R. K. fasadinius pastolius, vibroploštę, prisiėmė verslo riziką dėl susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad R. K., turėdamas nusikalstamus ketinimus – apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, su įmonėmis ir jų atstovais sukurti civilinių teisinių santykių nesiekė. Nagrinėjamu atveju įmonių atstovų suklaidinimas pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją ar nutylint objektyviai egzistuojančius faktus (apgaulė) turėjo lemiamą įtaką jų apsisprendimui perduoti turtą, t. y. sudaryti statybos įrenginių nuomos sutartis.

14431.

145Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2010, 2K-23/2004, 2K-113/2004). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinę visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju R. K. veiksmai visgi peržengė civilinių santykių ribas ir dėl to jam taikytina baudžiamoji atsakomybė.

14632.

147Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje nei kaltinamajam R. K., nei kitiems proceso dalyviams nepranešė apie galimybę R. K. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteisdamas R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apribojo jo teisę į gynybą.

14833.

149Nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnis nustato kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarką, pagal kurio 1, 3 dalis teismas, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams, taip pat kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat formuoja praktiką, kad teismai turi laikytis kaltinimo keitimo procedūrų, nepriklausomai nuo to, ar kaltinimas keičiamas į sunkesnį, ar į švelnesnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014). Taigi paprastai, nepriklausomai nuo to, ar pakeitus teisinį veikos kvalifikavimą kaltinimas sunkinamas ar švelninamas, kaltinimo keitimo procedūros, užtikrinančios kaltinamojo teisę į gynybą, yra būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-976/2018).

15034.

151BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan., ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-244-303/2018).

15235.

153Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą

154R. K. buvo kaltinamas padaręs iš viso septynias nusikalstamas veikas:

155R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su M. R. ir A. M., įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, 2015 metų gegužės-birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. M. internete suradus Individualios įmonės „( - )“ skelbimą apie nuomojamus fasadinius pastolius, 2015 m. birželio 2 d., po pietų, tiksliau nenustatytu laiku, kartu su A. M. atvykęs į ( - ), IĮ „( - )“ tarnybinėse patalpose, esančiose adresu ( - ), pagal 2015-06-02 „Fasadinių pastolių išdavimo-priėmimo-grąžinimo aktą“ išsinuomojo fasadinius pastolius 17923,54 Eur vertės, nurodydamas, kad pastoliai bus naudojami ( - ), žmonos namo remontui, avansu sumokėjo tam tikslui jam duotus M. R. pinigus - 500,00 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų IĮ ( - ) pagal šį aktą nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, įmonei negrąžins, juos per sekančias dvi dienas, samdytu transportu išgabeno iš Individualios įmonės „ ( - )“ teritorijos į ( - ) rajoną, ( - ) kaimą, ( - ), kur gyvena R. K. žmonos sesuo I. B., kurios paprašė prie jos gyvenamojo namo pasidėti statybinius pastolius kelioms dienoms ir juos pasaugoti, melagingai jai nurodydamas, kad ketina ( - ) statyti namą, o I. B. sutikus, fasadinius pastolius iškrovė jos gyvenamojo namo kieme, o rytojaus dieną po antrosios dalies fasadinių pastolių atvežimo, o M. R. ir A. M. juos realizavo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytiems asmenims, ir M. R. sumokėjo R. K. 1500 eurų už visą darbą, ir tokiu būdu R. K. už fasadinių pastolių nuomą pinigų – 769,20 Eur nemokėjo, išnuomoto turto įmonei negrąžino, o bendrais veiksmais su M. R. ir A. M., tyčia, apgaule, savo ir kitų asmenų naudai, užvaldė didelės vertės svetimą turtą - individualiai įmonei „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė IĮ „( - )“ didelę 17 923,54 turtinę Eur žalą;

156Be to, R. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su M. R. ir A. M., įgijo svetimą turtą, o būtent, 2015 metų gegužės-birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. M. internete suradus Uždarosios akcinės bendrovės „ ( - )“ skelbimą apie nuomojamą statybinę įrangą - fasadinius pastolius, 2015-06-09 apie 16:00 val., kartu su A. M. atvykęs į ( - ), UAB „( - )“ tarnybinėse patalpose, esančiose adresu ( - ), pagal „Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. ( - ) išsinuomojo fasadinius pastolius 3556,48 EUR vertės, 45 kalendorinėms dienoms, avansu sumokėjo tam tikslui jam duotus M. R. pinigus - 463,00 EUR, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB ( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomos pratęsimą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, įmonei negrąžins, visą kiekį išnuomotų pastolių – 200 kvadratinių metrų, kartu su A. M. išgabeno iš įmonės teritorijos krovininiu automobiliu „ Citroen Jumper “, valstyb. Nr. ( - ) per du kartus : 2015-06-09 – apie 150 kvadratų ir 2015-06-10 – apie 50 kvadratų fasadinių pastolių, į ( - ), kur R. K. parvežęs į namus, A. M., išnuomotus pastolius išvežė nenustatyta kryptimi, o M. R. ir A. M. juos realizavo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytiems asmenims, ir M. R. sumokėjo R. K. 300,00 eurų už visą darbą, ir tokiu būdu R. K. suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, o bendrais veiksmais su M. R. ir A. M., tyčia, apgaule, savo ir kitų asmenų naudai, užvaldė svetimą turtą – Uždarajai akcinei bendrovei „ ( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „( - )“ 3556,48 Eur turtinę žalą;

157Be to, R. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su M. R. ir A. M., įgijo svetimą turtą, o būtent, 2015 metų gegužės-birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. M. internete suradus uždarosios akcinės bendrovės „ ( - )“ skelbimą apie nuomojamus fasadinius pastolius, 2015-06-17, apie 11:00 val., kartu su A. M. atvykęs į ( - ), UAB „( - )“ tarnybinėse patalpose, esančiose adresu ( - ), pagal 2015-06-17 „ Nuomos sutartį Nr. ( - )“ išsinuomojo fasadinius pastolius 6391,82 Eur vertės 1 mėnesiui, „Įrangos priėmimo-perdavimo akte“ prie 2015-06-17 Nuomos sutarties Nr. ( - ) nurodydamas, kad pastoliai bus naudojami pagal paskirtį adresu, ( - ), avansui sumokėti iš M. R. gavęs 400 eurų, nuomotojui avanso - 346 eurų nesumokėjo, bet pagal žodinį susitarimą, įsipareigojo pinigus sumokėti pasibaigus nuomos terminui, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, bendrovei negrąžins, į akte nurodytą pastolių vietą nepristatys, tačiau kartu su A. M. iš bendrovės teritorijos išgabeno juos krovininiu automobiliu „ Mercedes Benz“, valstyb. Nr. ( - ) į ( - ), kur R. K. parvežęs į namus, A. M., išnuomotus pastolius išvežė nenustatyta kryptimi, o M. R. ir A. M. juos realizavo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytiems asmenims, ir M. R. sekančią dieną R. K. sumokėjo 300,00 eurų už visą darbą, ir tokiu būdu R. K., pastolių į nurodytą vietą - ( - ), nepristatė, suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, o bendrais veiksmais su M. R. ir A. M., tyčia, apgaule, savo ir kitų asmenų naudai, užvaldė svetimą turtą – Uždarajai akcinei bendrovei „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „ ( - ) “ 6391,82 Eur turtinę žalą;

158Be to, R. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su M. R. ir A. M., įgijo svetimą turtą, o būtent, 2015 metų birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. M. internete suradus Uždarosios akcinės bendrovės „ ( - )“ skelbimą apie nuomojamus fasadinius pastolius, 2015 m. birželio 23 d. apie 10:00 val., kartu su A. M. atvykęs į ( - ), UAB „( - )“ tarnybinėse patalpose, esančiose adresu ( - ), pagal 2015-06-23 „ Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. ( - )“ išsinuomojo fasadinius pastolius 7058,73 Eur vertės 1 mėnesiui, žodžiu nurodydamas, kad pastoliai bus naudojami pagal paskirtį ( - ) miestelyje, ( - ) rajone, kur renovuos du privačius namus, avansu nuomotojui sumokėjo tam tikslui jam duotus M. R. pinigus – 650 EUR, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, bendrovei negrąžins, į nurodytą vietą pastolių nepristatys, juos kartu su A. M. išgabeno krovininiu automobiliu „ Mercedes Benz“, valstyb. Nr. ( - ) iš bendrovės teritorijos į ( - ), kur R. K. parvežęs į namus, A. M., išnuomotus pastolius išvežė nenustatyta kryptimi, o M. R. ir A. M. juos realizavo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytiems asmenims, ir M. R. tos pačios dienos vakare R. K. sumokėjo 350 eurų už visą darbą, ir tokiu būdu R. K. pastolių į nurodytą vietą - ( - ) miestelį, ( - ) rajone, nepristatė, suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, o bendrais veiksmais su M. R. ir A. M., tyčia, apgaule, savo ir kitų asmenų naudai, užvaldė svetimą turtą – Uždarajai akcinei bendrovei „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „( - )“ 7058,73 Eur turtinę žalą;

159Be to, R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su M. R. ir A. M., įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, 2015 metų birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. M. internete suradus Uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ skelbimą apie nuomojamus statybinius pastolius, 2015-06-30, apie 15:30 val. kartu su A. M. atvykęs į ( - ), UAB „ ( - )“ tarnybinėse patalpose, esančiose adresu, ( - ), pagal 2015-06-30 Sutartį Nr. ( - ) dėl statybinių pastolių nuomos, išsinuomojo fasadinius pastolius 15 783,60 Eur vertės, sutarties 2015-07-01 ir 2015-07-07 prieduose - „ Pastolių perdavimo nuomai aktuose, važtaraščiuose“ nurodydamas nuomojamų objektų naudojimo vietą – ( - ), iš M. R. gavęs 500 Eur avansui sumokėti, nuomotojui avanso nesumokėjo, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „ ( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pastolių į sutarties prieduose nurodytą nuomojamų objektų naudojimo vietą – ( - ) nepristatys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui 2015-12-31, bendrovei negrąžins, juos kartu su A. M. 2015-07-01 ir 2015-07-07, išgabeno krovininiu automobiliu „ Mercedes Benz“, valstyb. Nr. ( - ) iš bendrovės teritorijos viso per tris kartus, pirmą kartą – 2015-07-01 - į ( - ), kur R. K. parvežęs į namus, A. M., sekančią dieną išnuomotus pastolius išvežė ( - ) kryptimi, o 2015-07-07, per du kartus, iš bendrovės teritorijos išgabeno išnuomotus pastolius iki ( - ) esančios degalinės, tikslus adresas nenustatytas, kur A. M. perdavė išnuomotus pastolius savo pažįstamam asmeniui, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam, kuris juos išvežė ( - ) kryptimi, tokiu būdu M. R. ir A. M. juos realizavo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ir M. R. sekančią dieną R. K. sumokėjo 400,00 eurų už visą darbą, ir tokiu būdu R. K., fasadinių pastolių į nurodytą vietą - ( - ) bei vėliau, į žodžiu nuomotojui melagingai nurodytą kitą vietą – ( - ), nepristatė, suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, o bendrais veiksmais su M. R. ir A. M., tyčia, apgaule, savo ir kitų asmenų naudai, užvaldė svetimą turtą – Uždarajai akcinei bendrovei „( - )“ priklausantį didelės vertės turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „( - )“ didelę 15 783,60 Eur turtinę žalą;

160Be to, R. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su M. R. ir A. M., įgijo svetimą turtą, o būtent, 2015 metų birželio - liepos mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. M. internete suradus Individualios įmonės „( - )“ skelbimą apie nuomojamus statybinius pastolius, 2015 m. liepos 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, kartu su A. M. atvykęs į ( - ), IĮ „( - )“ tarnybinėse patalpose, esančiose adresu, ( - ), pasirašė „Įrenginių nuomos sutartį Nr. ( - )“ ir pagal 2015-07-10 „ Įrangos priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - )“ išsinuomojo fasadinius pastolius 8411,92 Eur vertės 1 mėnesiui, iš M. R. gavęs 500 Eur avansui sumokėti, nuomotojui avanso pagal išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitą faktūrą 605 Eur nesumokėjo, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų IĮ „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, įmonei negrąžins, sekančią dieną išsinuomotus pastolius išgabeno iš įmonės teritorijos krovininiu automobiliu „ Mercedes Benz“, valstyb. Nr. ( - ) iki ( - ) esančios degalinės, iš kurios išnuomoti pastoliai, A. M. pažįstamo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, buvo išgabenti nenustatyta kryptimi, o M. R. ir A. M. juos realizavo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytiems asmenims, ir M. R. sumokėjo R. K. 300 - 400 eurų už visą darbą, ir tokiu būdu R. K., už pastolių nuomą įmonei pinigų nesumokėjo, nuomos nepratęsė ir išnuomoto turto negrąžino, o bendrais veiksmais su M. R. ir A. M., tyčia, apgaule, savo ir kitų asmenų naudai, užvaldė svetimą turtą – Individualiai įmonei „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė IĮ „( - )“ 8401,92 Eur turtinę žalą;

161Be to, R. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, bendrininkų grupėje su M. R., veikdami vieninga tyčia, įgijo svetimą turtą, o būtent, M. R. pasiūlius, 2015-07-16 d. apie 09:10 val., kartu su M. R. atvykęs į ( - ), Uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ tarnybinėse patalpose, pagal 2015-07-16 „ Fizinių asmenų inventoriaus nuomos sutartį’ ir tos pačios dienos „ Įrangos priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - )“ išsinuomojo vibroplokštę „Honda LG 200“ 3475 Eur vertės 1 dienai, iš M. R. gavęs pinigų tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą avansui sumokėti, nuomotojui avanso pagal žodinį susitarimą iš karto nesumokėjo, melagingai paaiškinęs, kad dirba ( - ) pas ūkininkus ir nežino, kiek dienų jo darbas truks, todėl nuomą prasitęs, jei po dienos vibroplokštės negrąžins, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „ ( - )“ nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, jos neprasitęs ir išnuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, bendrovei negrąžins, vibroplokštę kartu su M. R. išgabeno krovininiu automobiliu „ Mercedes Benz“, valstyb. Nr. ( - ) iš bendrovės teritorijos į ( - ) rajone esančią ( - ) sodybą, kur iškrovė ir paliko M. R., kuris vibroplokštę „Honda LG 200“ realizavo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytiems asmenims, ir M. R. tai užskaitė R. K. kaip 1000 Eur skolos grąžinimą, tokiu būdu R. K., už vibroplokštės nuomą bendrovei pinigų nesumokėjo, nuomos nepratęsė ir išnuomoto turto negrąžino, o bendrais veiksmais su M. R., tyčia, apgaule, savo ir kitų asmenų naudai, užvaldė svetimą turtą – Uždarajai akcinei bendrovei „( - )“ priklausantį turtą – vibroplokštę „Honda LG 200“, tuo padarydamas UAB „( - )“ 3475 EUR vertės turtinės žalos.

16236.

163Kaip matyti iš kaltinamojo akto, R. K. buvo kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, dėl svetimo UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, IĮ „( - )“, UAB „( - )“ priklausančio turto įgijimo apgaule ir dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, dėl didelės vertės svetimo IĮ „( - )“ ir UAB „( - )“ priklausančio turto įgijimo apgaule.

16437.

165Pirmosios instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą buvo gauti UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, IĮ „( - )“, UAB „( - )“, IĮ „( - )“ ir UAB „( - )“ buhalteriniai dokumentai dėl šių įmonių turto (fasadinių pastolių ir vibroplokštės), kurį apgaule įgijo R. K., likutinių verčių, kurios skyrėsi nuo R. K. kaltinamajame akte nurodytųjų apgaule įgyto turto verčių, todėl 2018-03-15 vykusiame teisiamajame posėdyje prokurorė pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinimą (10 t., b. l. 4, 5). Pagal naują kaltinimą R. K. buvo kaltinamas padaręs tas pačias nusikalstamas veikas, kurios buvo nurodytos kaltinamajame akte, tačiau pagal naują kaltinimą visos R. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo kvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, buvo patikslintas įmonėms nusikalstama veika padarytos žalos dydis – naujame kaltinime nurodyta, kad IĮ „( - )“ padaryta žala 1 Eur, UAB „( - )“ padaryta žala 4303,34 Eur, UAB „( - )“ padaryta žala 2616,04 Eur, UAB „( - )“ padaryta žala 6211,69 Eur, UAB „( - )“ padaryta žala 6821 Eur, IĮ „( - )“ padaryta žala 2045,98 Eur, UAB „( - )“ padaryta žala 1955 Eur (9 t., b. l. 185-197).

16638.

167Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus, nustatė, kad kaltinamųjų

168M. R. ir A. M. kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas nepasitvirtino, todėl juos išteisino, o R. K. iš kaltinimo buvo pašalintos aplinkybės, susijusios su bendrininkavimu su M. R. ir A. M. (kaltinimas R. K. susiaurintas). Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. K. padarė ne septynias atskiras nusikalstamas veikas, o vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir pripažino R. K. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule. Prieš priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo teisme dalyviams nepranešė apie R. K. kaltinime nurodytų veikų galimą perkvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, taip pažeisdamas šių asmenų teisę žinoti apie galimą faktinių aplinkybių ir (ar) veikos kvalifikavimo pakeitimą teisme, taip pat nepranešė kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai, tačiau, įvertinus tai, kad pagal kaltinamąjį aktą R. K. buvo kaltinamas padaręs septynias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, taigi toks nusikalstamos veikos kvalifikavimas nebuvo gynybai visiškai netikėtas, atsižvelgus į tai, kad R. K. ir jo gynėjas teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvavo ir buvo aktyvūs (davė paaiškinimus, teikė prašymus, uždavė kitiems proceso dalyviams klausimus ir pan.), nuteistojo R. K. gynybos pozicija nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nesikeitė (jis savo kaltę dėl visų kaltinimų pripažino), R. K. pareikšto kaltinimo ir veikos kvalifikavimo pakeitimas jo teisinės padėties nepablogino (pripažinus vieną tęstinę, o ne kelias atskiras nusikalstamas veikas ir paskyrus vieną bausmę, R. K. padėtis nebuvo pabloginta), nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 255, 256 straipsnių reikalavimų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

16939.

170Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nustatytas aplinkybes R. K. nusikalstama veika pirmosios instancijos teismo perkvalifikuota iš atskirų nusikaltimų į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagrįstai. Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios. Pažymėtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

17140.

172Sukčiavimas paprastai laikomas tęstiniu, jei, be kitų aplinkybių, nustatoma, kad turtas (turtinė teisė) apgaule per kelis kartus buvo įgytas iš to paties šaltinio ir žala padaryta tam pačiam asmeniui. Kita vertus, kelių nukentėjusiųjų nustatymas ne visais atvejais paneigia tęstinį sukčiavimo pobūdį: dėl sukčiavimo tęstinumo sprendžiama atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, į padaryto sukčiavimo specifiką, veikos padarymo mechanizmą ir kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-788/2015).

17341.

174Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). Kaltės turinys teismų praktikoje atskleidžiamas ne tik remiantis kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-648/2016).

17542.

176Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą, nustatė, kad R. K. veiksmai buvo nukreipti apgaule įgyti svetimą turtą, nekonkretizuojant nei nukentėjusiųjų, nei pagrobto turto vertės, todėl veika kvalifikuotina pagal bendrą pagrobto turto vertę, kas atitinka vieną iš pirminio kaltinimo straipsnių – BK 182 straipsnio 2 dalį. Išvadą apie tęstinę veiką teismas padarė remdamasis veikos padarymo mechanizmu, sukčiavimo specifika sudarant nuomos sutartis, neketinant grąžinti išsinuomotų daiktų, bei formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, kai veiksmai kvalifikuojami kaip tęstinė nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme R. K. patvirtino, kad po eismo įvykio, kurio metu patyrė stuburo bei galvos traumas, reikėjo pinigų gydymuisi, šeimos išlaikymui, todėl jis pradėjo ieškoti būdų, kaip jų prasimanyti. Kaip matyti iš paties R. K. parodymų ir kitų byloje esančių duomenų, R. K., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, nuo 2015-06-02 iki 2015-07-16 važiavo į skirtingas įmones - IĮ „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, IĮ „( - )“, UAB „( - )“ - nuomotis statybinės įrangos, kurios neketino grąžinti savininkams ir neketino mokėti už nuomą, išsinuomojo iš minėtų įmonių kaltinime nurodytus fasadinius pastolius, vibroplokštę ir jų negrąžino, taip apgaule užvaldė svetimą turtą. Įvertinus R. K. parodymus, veikos padarymo mechanizmą ir specifiką, pripažintina, kad, nors skirtingu laiku apgaule buvo užvaldytas skirtingų įmonių turtas, R. K. veiksmus jungė bendras sumanymas (tyčia) - apgaule įgyti neapibrėžto dydžio svetimą turtą. Šis sumanymas kiekvieną kartą buvo įgyvendintas analogišku būdu: atvykęs į įmonę, R. K. pateikdavo savo asmens dokumentą, pasirašydavo nuomos sutartį, išsinuomotą statybinę įrangą (fasadinius pastolius, vibroplokštę) išsigabendavo iš įmonės teritorijos, pinigų už nuomą nemokėjo, nuomos nepratęsė ir išsinuomoto turto negrąžino, visi šie veiksmai atlikti per pakankamai trumpą laiką (45 dienas). Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad R. K., apgaule užvaldydamas pirmosios įmonės „( - )“ turtą, jau turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl tolesnių analogiškų neteisėtų veiksmų ir tai patvirtina, kad savo veiksmus ji suvokė kaip vientisą nusikalstamą veiką. R. K. tokią veiką darė siekdamas gauti pastovias pajamas kasdieniams poreikiams tenkinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl R. K. tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

17743.

178Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą buvo apklaustas nuteistasis R. K. (10 t., b. l. 205, 206), liudytojas T. K. (10 t., b. l. 229, 230), teismui išėjus priimti sprendimo, siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti teisingo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes apie R. K. inkriminuojamuose kaltinimuose nurodytas įmonių IĮ „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, IĮ „( - )“, UAB „( - )“ apgaule įgyto turto vertes, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti papildomi dokumentai, susiję su įmonių turto rinkos verte (11 t, b. l. 9-36). Atsižvelgiant į naujus gautus duomenis, 2019-04-11 vykusiame teismo posėdyje prokurorė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą pakeisti kaltinimą, keičiant R. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikaciją, tai yra R. K. inkriminuojant septynias atskiras nusikalstamas veikas - penkias pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir dvi pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, patikslinant apgaule įgyto įmonėms IĮ „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, IĮ „( - )“, UAB „( - )“ priklausančio turto vertę, nusikalstama veika įmonėms padarytos žalos dydį.

17944.

180Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinimas prokuroro prašymu gali būti keičiamas, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, kai apie tai yra užsimenama apeliaciniuose skunduose. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad tokiu atveju kaltinimas bylos nagrinėjimo metu dar gali būti tikslinamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Nagrinėjamoje byloje paduotuose apeliaciniuose skunduose neprašoma keisti kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis, juose ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, nesutinkama su

181R. K. veikos kvalifikavimu. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimo metu prokurorė pateikė prašymą keisti R. K. kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir kvalifikaciją. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar prokuroras yra pateikęs apeliacinį skundą, ar ne, jis turi teisę teikti apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl kaltinimo esminių faktinių aplinkybių ar veikos kvalifikavimo pakeitimo, jei tai lengvina nuteistojo teisinę padėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018). Nagrinėjamu atveju pakeitus R. K. kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir kvalifikaciją pagal prokurorės prašymą R. K. teisinė padėtis būtų pasunkinama, todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teisme pagal prokurorės prašymą R. K. inkriminuojamas kaltinimas negali būti keičiamas.

18245.

183Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kai nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017). Teismas, ištyręs naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus įrodymus, savo iniciatyva gali pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis tik jeigu toks pakeitimas lemia nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pagerinimą arba jeigu dėl to pakeitimo jų padėtis nepasikeičia (Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas). Tokios pačios taisyklės apeliacinės instancijos teisme taikomos ir keičiant veikos kvalifikavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-66-648/2018).

18446.

185Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį, apgaule įgyto turto vertė nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, tačiau bendroji taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99/2009). Siekiant išsamiai ištirti aplinkybę dėl R. K. inkriminuojamame kaltinime nurodytos R. K. apgaule įgyto turto vertės, apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą buvo nustatyti tokie duomenys, kad IĮ „( - )“ priklausančio ir R. K. apgaule įgyto turo (fasadinių pastolių) rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 17923,54, UAB „( - )“ priklausančio ir

186R. K. apgaule įgyto turto (fasadinių pastolių) rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 3556,48 Eur, UAB „( - )“ priklausančio ir R. K. apgaule įgyto turto (fasadinių pastolių) rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 6045,82 Eur, UAB „( - )“ priklausančio ir R. K. apgaule įgyto turto (fasadinių pastolių) rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 7058,73 Eur, UAB „( - )“ priklausančio ir R. K. apgaule įgyto turto (fasadinių pastolių) rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 9470,16 Eur, IĮ „( - )“ priklausančio ir R. K. apgaule įgyto turto (fasadinių pastolių) rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 4600,84 Eur, UAB „( - )“ priklausančio ir R. K. apgaule įgyto turto (vibroplokštės) rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 2300 Eur (11 t., b. l. 9-36). Kadangi apgaule įgytas turtas įmonėms nebuvo grąžintas, darytina išvada, kad įmonės patyrė turtinę žalą, kurios dydis lygus R. K. apgaule įgyto turto vertei.

18747.

188Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2016 m. birželio 27 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai), todėl apeliacinės instancijos teisme nustačius kitokias R. K. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos R. K. veikos faktinės aplinkybės keistinos (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes pagal naujai paaiškėjusius duomenis, tai yra nustačius įmonėms priklausančio ir R. K. apgaule įgyto turto rinkos vertę ir įmonėms padarytų žalų dydį, dėl tokio pakeitimo R. K. padėtis nebus pasunkinta (veikos kvalifikacija nesikeis). Taigi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o būtent:

189R. K. 2015 m. birželio 2 d., tikslus laikas nenustatytas, IĮ „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), pagal 2015-06-02 „Fasadinių pastolių išdavimo-priėmimo-grąžinimo aktą“ išsinuomojo fasadinius pastolius 17923,54 Eur vertės, nurodydamas, kad pastoliai bus naudojami ( - ), žmonos namo remontui, avansu sumokėjo 500 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų IĮ „( - )“ pagal šį aktą nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, įmonei negrąžins, juos per sekančias dvi dienas, samdytu transportu išgabeno iš IĮ „( - )“ teritorijos į ( - ) rajoną, ( - ) kaimą, ( - ), kur gyvena R. K. žmonos sesuo I. B., kurios paprašė prie jos gyvenamojo namo pasidėti statybinius pastolius kelioms dienoms ir juos pasaugoti, melagingai jai nurodydamas, kad ketina ( - ) statyti namą, o I. B. sutikus, fasadinius pastolius iškrovė jos gyvenamojo namo kieme. Už fasadinių pastolių nuomą 769,20 Eur nemokėjo, išnuomoto turto įmonei negrąžino, tokiais savo veiksmais R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – IĮ „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė IĮ „( - )“ 17923,54 Eur turtinę žalą;

190Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, R. K. 2015-06-09 apie 16.00 val., UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), pagal „Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. ( - )“ išsinuomojo fasadinius pastolius 3556,48 Eur vertės, 45 kalendorinėms dienoms, avansu sumokėjo 463 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomos pratęsimą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, įmonei negrąžins, visą kiekį išnuomotų pastolių – 200 kvadratinių metrų, R. K. kartu su A. M., kuris tikrųjų R. K. ketinimų nežinojo, išgabeno iš įmonės teritorijos krovininiu automobiliu „Citroen Jumper“, v. n. ( - ) per du kartus: 2015-06-09 – apie 150 kvadratų ir 2015-06-10 – apie 50 kvadratų fasadinių pastolių, į ( - ), ir tokiu būdu R. K. suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, taip R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „( - )“ 3556,48 Eur turtinę žalą;

191Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, R. K. 2015-06-17 apie 11.00 val. UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), pagal 2015-06-17 „Nuomos sutartį Nr. ( - )“, išsinuomojo fasadinius pastolius 6045,82 Eur vertės 1 mėnesiui, „Įrangos priėmimo-perdavimo akte“ prie 2015-06-17 Nuomos sutarties Nr. Nr. ( - ) nurodydamas, kad pastoliai bus naudojami pagal paskirtį ( - ), nuomotojui avanso – 346 eurų nesumokėjo, bet pagal žodinį susitarimą, įsipareigojo pinigus sumokėti pasibaigus nuomos terminui, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, bendrovei negrąžins, į akte nurodytą pastolių vietą nepristatys, R. K. iš bendrovės teritorijos išgabeno juos krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, v. n. ( - ), į ( - ), tokiu būdu R. K. suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, taip R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „( - )“ 6045,82 Eur turtinę žalą;

192Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, R. K. 2015-06-23 apie 10.00 val. UAB „( - )“ patalpose, esančiose adresu ( - ), pagal 2015-06-23 „Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. ( - )“ išsinuomojo fasadinius pastolius 7058,73 Eur vertės 1 mėnesiui, žodžiu nurodydamas, kad pastoliai bus naudojami pagal paskirtį ( - ) miestelyje, ( - ) rajone, kur renovuos du privačius namus, avansu nuomotojui sumokėjo 650 Eur, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, bendrovei negrąžins, į nurodytą vietą pastolių nepristatys, R. K. išgabeno juos krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, v. n. ( - ), iš bendrovės teritorijos į ( - ), ir tokiu būdu R. K. suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, taip R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „( - )“ 7058,73 Eur turtinę žalą;

193Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, R. K. 2015-06-30 apie 15.30 val. UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), pagal 2015-06-30 „Sutartį Nr. ( - ) dėl statybinių pastolių nuomos“, išsinuomojo fasadinius pastolius 9470,16 Eur vertės, sutarties 2015-07-01 ir 2015-07-07 prieduose – „Pastolių perdavimo nuomai aktuose, važtaraščiuose“ nurodydamas nuomojamų objektų naudojimo vietą – ( - ), iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pastolių į sutarties prieduose nurodytą nuomojamų objektų naudojimo vietą – ( - ) nepristatys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui 2015-12-31, bendrovei negrąžins, R. K. 2015-07-01 ir 2015-07-07 išgabeno krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, v. n. ( - ), iš bendrovės teritorijos viso per tris kartus, pirmą kartą – 2015-07-01 – į ( - ), sekančią dieną išnuomotus pastolius išvežė ( - ) kryptimi, o 2015-07-07, per du kartus, iš bendrovės teritorijos išgabeno išnuomotus pastolius iki ( - ) esančios degalinės, tikslus adresas nenustatytas, ir tokiu būdu R. K. suėjus pastolių nuomos terminui pinigų bendrovei nesumokėjo, nuomos nepratęsė, išnuomoto turto negrąžino, taip R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė UAB „( - )“ 9470,16 Eur turtinę žalą;

194Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, R. K. 2015-07-10 IĮ „( - )“ patalpose, esančiose adresu, ( - ), pasirašė „Įrenginių nuomos sutartį Nr. ( - )“ ir pagal 2015-07-10 „Įrangos priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - )“ išsinuomojo fasadinius pastolius 4600,84 Eur vertės 1 mėnesiui, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų IĮ „( - )“ pagal šią sutartį nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, ir nuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, įmonei negrąžins, sekančią dieną išsinuomotus pastolius išgabeno iš įmonės teritorijos krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, v. n. ( - ), iki ( - ) esančios degalinės, ir tokiu būdu R. K., už pastolių nuomą įmonei pinigų nesumokėjo, nuomos nepratęsė ir išnuomoto turto negrąžino, taip R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – IĮ „( - )“ priklausantį turtą – fasadinius pastolius, ir padarė IĮ „( - )“ 4600,84 Eur turtinę žalą;

195Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo pasipelnyti apgaulės būdu, R. K. 2015-07-16 apie 09.10 val. UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), pagal 2015-07-16 „Fizinių asmenų inventoriaus nuomos sutartį“ ir tos pačios dienos „Įrangos priėmimo-perdavimo aktą Nr. ( - )“ išsinuomojo vibroplokštę „Honda LG 200“ 2300 Eur vertės 1 dienai, melagingai paaiškinęs, kad dirba ( - ) pas ūkininkus ir nežino, kiek dienų jo darbas truks, todėl nuomą prasitęs, jei po dienos vibroplokštės negrąžins, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad jis savo, kaip nuomininko įsipareigojimų UAB „( - )“ nevykdys, pinigų už nuomą nemokės, jos neprasitęs ir išnuomoto turto, pasibaigus nuomos terminui, bendrovei negrąžins, vibroplokštę krovininiu automobiliu „Mercedes Benz“, v. n. ( - ), išgabeno iš bendrovės teritorijos, o vėliau realizavo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytiems asmenims, tokiu būdu R. K., už vibroplokštės nuomą bendrovei pinigų nesumokėjo, nuomos nepratęsė ir išnuomoto turto negrąžino, ir taip R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „( - )“ priklausantį turtą – vibroplokštę „Honda LG 200“, tuo padarydamas UAB „( - )“ 2300 Eur vertės turtinę žalą.

196Tokiais savo tęstiniais nusikalstamais veiksmais R. K. apgaule įgijo bendros – 50955,57 Eur, tai yra didelės vertės svetimą turtą.

197Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad R. K. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė šio turto vertę. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, R. K. apgaule įgijo svetimą 52791,45 Eur (17923,54 Eur (IĮ „( - )“) + 3556,48 Eur (UAB „( - )“) + 6391,82 Eur (UAB „( - )“) + 6211,69 Eur (UAB „( - )“) + 6821 Eur (UAB „( - )“) + 8411,92 Eur (IĮ „( - )“) + 3475 Eur (UAB „( - )“)) vertės turtą, o ne 23954,05 Eur vertės, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir nustačiusi, kad R. K. apgaule įgijo svetimą 50955,57 Eur (17923,54 Eur (IĮ „( - )“) + 3556,48 Eur (UAB „( - )“) + 6045,82 Eur (UAB „( - )“) + 7058,73 Eur (UAB „( - )“) + 9470,16 Eur (UAB „( - )“) + 4600,84 Eur (IĮ „( - )“) + 2300 Eur (UAB „( - )“)) vertės turtą ir pakeisdama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas veikos faktines aplinkybes dėl įmonėms priklausančio ir R. K. apgaule įgyto turto rinkos vertės ir įmonėms padarytos žalos,

198R. K. nusikalstamų veiksmų apimties nepadidino ir nepablogino jo padėties. Nustačius R. K. apgaule įgyto turto rinkos vertę bei įmonėms padarytas žalas, peržiūrėtinas pirmosios instancijos teismo byloje pareikštų civilinių ieškinių išsprendimas.

199Dėl civilinių ieškinių

20048.

201Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, išnagrinėjęs civilinių ieškovų IĮ „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, IĮ „( - )“ ir UAB „( - )“ byloje pateiktus civilinius ieškinius, nustatė, kad nusikalstamais R. K. veiksmais IĮ „( - )“ padaryta 17923,54 Eur turtinė žala, kuri mažintina 500 Eur R. K. sumokėto avanso suma, ir priteisė iš R. K. 17423,54 Eur turtinei žalai atlyginti; UAB „( - )“ padaryta 3556,48 Eur turtinė žala, kuri mažintina 463 Eur R. K. sumokėto avanso suma, ir priteisė iš R. K. 3093,48 Eur turtinei žalai atlyginti; UAB „( - )“ padaryta 6045,82 Eur turinė žala ir priteisė ją iš R. K.; UAB „( - )“ padaryta 6211,69 Eur turtinė žala, kuri mažintina 650 Eur R. K. sumokėto avanso suma, ir priteisė iš R. K. 5561,69 Eur turtinei žalai atlyginti; UAB „( - )“ padaryta 11370 Eur turtinė žala ir priteisė ją iš R. K.; IĮ „( - )“ padaryta 3401,30 Eur turtinė žala ir priteisė ją iš R. K.; UAB „( - )“ padaryta 3475 Eur turtinė žala ir priteisė ją iš R. K..

20249.

203Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą buvo nustatyta, kad IĮ „( - )“ padaryta 17923,54 Eur turtinė žala, UAB „( - )“ padaryta 3556,48 Eur turtinė žala, UAB „( - )“ padaryta 6045,82 Eur turtinė žala, UAB „( - )“ padaryta 7058,73 Eur turtinė žala, UAB „( - )“ padaryta 9470,16 Eur turtinė žala, IĮ „( - )“ padaryta 4600,84 Eur turtinė žala, UAB „( - )“ padaryta 2300 Eur turtinė žala. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė IĮ „( - )“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ padarytų turtinių žalų dydžius, tačiau UAB „( - )“ ir IĮ „( - )“ priteistos sumos atitinkamai 5561,69 Eur ir 3401,30 Eur turtinei žalai atlyginti turėtų būti didinamos - UAB „( - )“ padaryta turtinė žala yra 6408,73 Eur (7058,73 Eur – 650 Eur (R. K. sumokėto avanso suma)), IĮ „( - )“ padaryta turtinė žala yra 4600,84 Eur, tačiau dėl civilinių ieškinių nėra nei prokuroro, nei civilinio ieškovų skundų, todėl nėra pagrindo sunkinti nuteistojo R. K. teisinės padėties. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas) tik dėl civiliniams ieškovams UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ priteistų sumų turtinei žalai atlyginti - civiliniam ieškovui UAB „( - )“ iš nuteistojo R. K. priteistos turtinės žalos dydis mažintinas iki 9470,16 Eur, civiliniam ieškovui UAB „( - )“ iš nuteistojo R. K. priteistos turtinės žalos dydis mažintinas iki 2300 Eur

204Dėl nuteistajam R. K. paskirtos bausmės

20550.

206Apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Alvydas Krištupas prašo paskirti R. K. švelnesnę bausmę. Taip pat prašoma pripažinti R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis galimai nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

20751.

208Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

20952.

210Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

21153.

212Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

21354.

214Už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino R. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubaudė laisvės atėmimu trims metams. Skirdamas bausmę nuteistajam R. K. pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad R. K. įvykdė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikė tiesiogine tyčia, bei į kaltininko asmenybę (anksčiau ne kartą teistas, pasislėpė nuo bausmės atlikimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, šios bylos nagrinėjimo metu nuteistas už kitą nusikalstamą veiką). Taip pat teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

21555.

216Nuteistojo gynėjo manymu, R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta ir tai, kad jis nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-531/2014). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, Nr. 2K-60/2014). Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad R. K. nusikalstamą veiką nulėmė išimtinai sunki materialinė padėtis. Atkreiptinas dėmesys, jog R. K. nusikalto jau būdamas ne kartą teistas, daugiausiai už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, būdamas jaunas ir darbingas, ilgą laiką niekur nedirbo. Užuot ieškojęs galimybių gauti pragyvenimui lėšų dirbant legaliai, nuteistasis pasirinko pelningesnį, tačiau nusikalstamą pajamų gavimo būdą ir ši aplinkybė negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog nusikalstamų veikų padarymą nulėmė ne sunki turtinė ar beviltiška padėtis, o paties nuteistojo sąmoningai pasirinktas gyvenimo būdas, nesugebėjimas ir nenoras spręsti kylančias problemas tokiais būdais, kurie yra priimtini visuomenėje, siekis savo interesų įgyvendinimą užtikrinti nusikalstamomis priemonėmis.

21756.

218Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo R. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už įvykdytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės R. K. už padarytą nusikalstamą veiką skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. K. nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis neatitinka bylos aplinkybių, nuteistojo padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumo ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per didelis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) ir R. K. už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina.

21957.

220Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šiame nuosprendyje paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į nuteistojo R. K. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad R. K. atsiprašė nukentėjusiųjų, taip pat į tai, kad R. K. vedęs, su žmona augina du vaikus, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas baustas administracine tvarka, iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas, yra darbingo amžiaus, yra UAB ( - ) registre, padaryta žala civiliniams ieškovams neatlyginta, konstatuoja, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam R. K. už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokios bausmės paskyrimas atitiks R. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

22158.

222Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, R. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-28 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad teismas prie R. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-28 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir R. K. nustatė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas subendrindamas R. K. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, teisingai parinko dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, R. K. buvo paskirta aiškiai per griežta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Nors teismas turi diskrecinę teisę nuspręsti, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu prie skundžiamu nuosprendžiu R. K. paskirtos bausmės pridėdamas 1 metus 5 mėnesius iš Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-28 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, teismas paskyrė per griežtą galutinę subendrintą bausmę, todėl ji mažintina (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

22359.

224Apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėjas prašo taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 641 straipsnio nuostatų dėl šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų neatitikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, joje nebuvo atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas. Todėl vien tai, kad R. K. pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, neleidžia šių nuostatų pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę.

225Dėl proceso išlaidų

22660.

227Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojui T. K. iš Šiaulių apygardos teismo lėšų buvo apmokėtos 36,98 Eur dyžio kelionės į teismą išlaidos. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas 2018-12-04 T. K. prašymas dėl kelionės išlaidų kompensavimo ir pažyma, patvirtinanti, jog nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka liudytojui buvo apmokėtos jo turėtos kelionės į apeliacinės instancijos teismo posėdį išlaidos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103-105 straipsnių nuostatomis, liudytojui apmokėtos kelionės išlaidos – 36,98 Eur – pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos valstybei iš nuteistojo R. K..

228Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu,

Nutarė

229atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ninos Raugienės apeliacinį skundą.

230Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Alvydo Krištupo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

231Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-06-13 nuosprendį pakeisti:

232R. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, paskirtą laisvės atėmimą sumažinti iki 2 metų 6 mėnesių (dvejų metų šešių mėnesių).

233panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. K. paskiros bausmės subendrinimo su Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir šias bausmes subendrinti iš naujo:

234Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, R. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

235Pakeisti nuosprendžio dalį dėl UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ civilinių ieškinių išsprendimo:

236Iš R. K. civiliniam ieškovui UAB „( - )“ priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 9470,16 Eur;

237Iš R. K. civiliniam ieškovui UAB „( - )“ priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 2300 Eur;

238Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

239Valstybės naudai priteisti iš R. K. 36,98 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9... 5. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta... 6. M. R. išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant... 7. A. M. išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant... 8. M. R. ir A. M. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus... 9. Civilinius ieškinius nuspręsta patenkinti iš dalies ir priteisti iš... 10. IĮ „( - )“ 17423,54 Eur turtinės žalos;... 11. UAB „( - )“ 3093,48 Eur turtinės žalos;... 12. UAB „( - )“ 6045,82 Eur turtinės žalos;... 13. UAB „( - )“ 5561,69 Eur turtinės žalos;... 14. UAB „( - )“ 11370 Eur turtinės žalos;... 15. IĮ „( - )“ 3401,30 Eur turtinės žalos;... 16. UAB „( - )“ 3475 Eur turtinės žalos;... 17. Kaltinamojo R. K. 2011,29 Eur ekstradicijos išlaidos pripažintos proceso... 18. Teisėjų kolegija,... 19. I.... 20. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 21. 1.... 22. R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182... 23. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 24. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 25. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 26. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 27. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 28. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 29. Tokiais savo tęstiniais nusikalstamais veiksmais R. K. apgaulė pagrobė... 30. 2.... 31. M. R. ir A. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182... 32. 3.... 33. Be to, M. R. ir A. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK... 34. 4.... 35. Be to, M. R. ir A. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK... 36. 5.... 37. Be to, M. R. ir A. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK... 38. 6.... 39. Be to, M. R. ir A. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK... 40. 7.... 41. Be to, M. R. ir A. M. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK... 42. 8.... 43. Be to, M. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182... 44. 9.... 45. Pirmosios instancijos teismas M. R. ir A. M. išteisino konstatavęs, kad... 46. II.... 47. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai... 48. 10.... 49. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo... 50. M. R. pripažinti kaltu:... 51. pagal BK 182 straipsnio l dalį (IĮ „( - )“) ir paskirti jam 1 metus... 52. pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 8 mėnesius... 53. pagal 182 straipsnio l dalį ( UAB „( - )“) ir paskirti jam 9 mėnesius... 54. pagal 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 10 mėnesių... 55. pagal 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 8 mėnesius... 56. pagal 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 1 metus 2... 57. pagal 182 straipsnio l dalį (IĮ „( - )“) ir paskirti jam 11 mėnesių... 58. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes... 59. A. M. pripažinti kaltu:... 60. pagal BK 182 straipsnio l dalį (IĮ „( - )“) ir paskirti jam 1 metus... 61. pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 8 mėnesius... 62. pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 9 mėnesius... 63. pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 10 mėnesių... 64. pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam l metus 2... 65. pagal BK 182 straipsnio l dalį (IĮ „( - )“) ir paskirti jam 11 mėnesių... 66. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes... 67. R. K. pripažinti kaltu:... 68. pagal BK 182 straipsnio l dalį (IĮ „( - )“) ir paskirti jam 1 metus... 69. pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 7 mėnesius... 70. pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 8 mėnesius... 71. pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 9 mėnesius... 72. pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 7 mėnesius... 73. pagal BK 182 straipsnio l dalį (UAB „( - )“) ir paskirti jam 1 metus 2... 74. pagal BK 182 straipsnio l dalį (IĮ „( - )“) ir paskirti jam 10 mėnesių... 75. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtas bausmes... 76. 10.1.... 77. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad Telšių apylinkės teismo... 78. 10.2.... 79. Apeliantės nuomone, teismas, išteisindamas M. R. ir A. M., vertino tik jų... 80. 10.3.... 81. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė prokuroro prašymą... 82. 11.... 83. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Alvydas Krištupas... 84. 11.1.... 85. Apeliaciniame skunde R. K. gynėjas advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos... 86. 11.2.... 87. Apelianto teigimu, iš byloje esančių nuomos sutarčių matyti, kad R. K.... 88. R. K. bandė nuslėpti savo tapatybės duomenis. Nukentėjusieji teikė... 89. 11.3.... 90. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusieji yra juridiniai asmenys, kurie savo... 91. 11.4.... 92. Apeliantas nurodo, kad iš pakeisto kaltinimo (2018-03-15 prašymas pakeisti... 93. 11.5.... 94. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. K.,... 95. R. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažinęs savo padarytas veikas... 96. 11.6.... 97. Apeliantas pažymi, kad R. K. parodymai buvo nuoseklūs, nuo pat ikiteisminio... 98. 12.... 99. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo... 100. 13.... 101. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti,... 102. Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 103. III.... 104. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 105. 14.... 106. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies... 107. 15.... 108. Prokurorė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos... 109. Dėl M. R. ir A. M. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas... 110. 16.... 111. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant... 112. 17.... 113. Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą... 114. 18.... 115. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra tai, jog asmuo... 116. 19.... 117. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas M. R. ir A. M. pagal BK 182... 118. 20.... 119. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad teismas, išteisindamas M. R. ir... 120. A. M., visiškai nepasisakė, kodėl atmetė nuoseklius, išsamius R. K.... 121. 21.... 122. EŽTT praktikos analizė rodo, kad joje nesuformuota konkrečių reikalavimų... 123. 22.... 124. Dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų parodymų įrodomosios... 125. 23.... 126. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo... 127. 24.... 128. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-31, po nusikalstamo veikos... 129. A. M. (2 t., b. l. 114-116), sumokėjo jam likusią pinigų sumą už pastolius... 130. 25.... 131. Remdamasi aptartais bylos duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 132. M. R. ir A. M.. Taigi pirmosios instancijos teismas M. R. ir A. M. pagrįstai... 133. Dėl R. K. kaltės ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ... 134. 26.... 135. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Alvydas Krištupas... 136. 27.... 137. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 138. 28.... 139. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbūs kriterijai, kuriais remiantis vertinama,... 140. 29.... 141. Gana svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės... 142. 30.... 143. Byloje nustatyta, kad R. K., sudarydamas sutartis su įmonėmis dėl... 144. 31.... 145. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civiliniai teisiniai... 146. 32.... 147. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 148. 33.... 149. Nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo... 150. 34.... 151. BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis... 152. 35.... 153. Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu... 154. R. K. buvo kaltinamas padaręs iš viso septynias nusikalstamas veikas:... 155. R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo... 156. Be to, R. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad apgaule... 157. Be to, R. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad apgaule... 158. Be to, R. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis... 159. Be to, R. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis... 160. Be to, R. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis... 161. Be to, R. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis... 162. 36.... 163. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, R. K. buvo kaltinamas padaręs penkias... 164. 37.... 165. Pirmosios instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą buvo gauti UAB „( -... 166. 38.... 167. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus, nustatė, kad... 168. M. R. ir A. M. kaltė įvykdžius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas... 169. 39.... 170. Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal... 171. 40.... 172. Sukčiavimas paprastai laikomas tęstiniu, jei, be kitų aplinkybių,... 173. 41.... 174. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis... 175. 42.... 176. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtų... 177. 43.... 178. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą buvo apklaustas... 179. 44.... 180. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinimas prokuroro... 181. R. K. veikos kvalifikavimu. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teisme... 182. 45.... 183. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas,... 184. 46.... 185. Kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį, apgaule įgyto turto vertė... 186. R. K. apgaule įgyto turto (fasadinių pastolių) rinkos vertė nusikalstamos... 187. 47.... 188. Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad... 189. R. K. 2015 m. birželio 2 d., tikslus laikas nenustatytas, IĮ „( - )“... 190. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 191. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 192. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 193. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 194. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 195. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas iš anksto suplanuoto tikslo... 196. Tokiais savo tęstiniais nusikalstamais veiksmais R. K. apgaule įgijo bendros... 197. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad R. K. apgaule įgijo didelės... 198. R. K. nusikalstamų veiksmų apimties nepadidino ir nepablogino jo padėties.... 199. Dėl civilinių ieškinių... 200. 48.... 201. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio,... 202. 49.... 203. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą buvo nustatyta, kad... 204. Dėl nuteistajam R. K. paskirtos bausmės... 205. 50.... 206. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Alvydas Krištupas... 207. 51.... 208. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės... 209. 52.... 210. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 211. 53.... 212. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę... 213. 54.... 214. Už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, baudžiama laisvės... 215. 55.... 216. Nuteistojo gynėjo manymu, R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti... 217. 56.... 218. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui... 219. 57.... 220. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šiame nuosprendyje paminėtas bausmės... 221. 58.... 222. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad,... 223. 59.... 224. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėjas prašo taikyti BK 641 straipsnio... 225. Dėl proceso išlaidų... 226. 60.... 227. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojui T. K. iš Šiaulių apygardos... 228. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 229. atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo... 230. Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Alvydo Krištupo apeliacinį skundą tenkinti... 231. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018-06-13 nuosprendį pakeisti:... 232. R. K. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182... 233. panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. K. paskiros bausmės subendrinimo su... 234. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9... 235. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ civilinių... 236. Iš R. K. civiliniam ieškovui UAB „( - )“ priteistos turtinės žalos... 237. Iš R. K. civiliniam ieškovui UAB „( - )“ priteistos turtinės žalos... 238. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 239. Valstybės naudai priteisti iš R. K. 36,98 Eur proceso išlaidoms atlyginti....