Byla 1A-17-337/2020
Dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. M., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja B. Š. Lietuvos Respublikos BK 38 str. numatytais pagrindais ir tvarka, o baudžiamoji byla nutraukta

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant: prokurorei Gražinai Petrulytei, atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės D. M., gynėjui advokatui Arvydui Aleknai, nukentėjusiajai B. Š., nukentėjusiosios atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. M., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja B. Š. Lietuvos Respublikos BK 38 str. numatytais pagrindais ir tvarka, o baudžiamoji byla nutraukta.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

4Teismas patvirtino D. M. ir B. Š. 2019 m. spalio 1 d. sudarytą susitarimą dėl 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos ir 900 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo, numatant, jog:

5a) D. M. nukentėjusiajai B. Š. 3 500 Eur privalo sumokėti per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio priėmimo dienos;

6b) likusią neturtinės žalos dalį 2 500 Eur ir išlaidas už advokato pagalbą 900 Eur D. M. privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

7Taip pat iš D. M. valstybės naudai priteisė 19,00 Eur proceso išlaidų.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

91.

10D. M., vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2018-01-06, apie 6.50 val., ( - ) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. ( - ), vairuodama automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris ( - ) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus– artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasekoje partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją B. Š.. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios B. Š. sveikata – jai nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje momeninėje srityje, poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus momeninių - smilkininių skilčių srityse, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontūziniais židiniais dešinėje kaktinėje ir momeninėje skiltyse bei kairėje kaktinėje skiltyje, lydimas cerebrinės komos, kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje, po kurių jai nustatyti liekamieji reiškiniai, pasireiškę neurologiniais židininiais simptomais: lengvais smegenų žievės pažeidimo simptomais (sulėtėjusiu mąstymu, atminties sutrikimu), ryškiu vestibiulinių ir smegenėlių funkcijų pažeidimu, autonominiais (vegetaciniais) simptomais, vazomotoriniais sutrikimais, ir dėl patirtų sužalojimų ir pasekmių ji prarado 45 procentus pastovaus bendrojo darbingumo.

112.

12Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. prašo panaikinti arba pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-10-15 nuosprendžio dalį, kuria buvo patvirtintas susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bei jos atlyginimo termino, taip pat D. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir, pakeitus nuosprendį, iš D. M. nukentėjusiosios B. Š. naudai priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 300 Eur advokato atstovavimo išlaidas, taip pat šių sumų mokėjimą išdėstyti dalimis 24 mėnesių laikotarpiui ir apeliantės atžvilgiu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

132.1.

14Apeliantė dėsto byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su eismo įvykio aplinkybėmis, tai yra, jog eismo įvykį nulėmė ir pašaliniai veiksniai – pirmoje eismo juostoje prieš pat perėją stovėjo automobilis, kuris užstojo dalį perėjos, matomumą pablogino priešinga kryptimi važiuojančių automobilių šviesios žibintai, nukentėjusiojo vilkėjo tamsios spalvos drabužius ir su savimi neturėjo jokių šviesą atspindinčių detalių. Tvirtina, jog apeliantės, kaip vairuotojos, veiksmai nebuvo chuliganiški, po eismo įvykio ji paprašė kito automobilio vairuotojo iškviesti greitąją pagalbą, lankė nukentėjusiąją gydymosi įstaigoje, atsiprašė, atlygino dalį neturtinės žalos.

152.2.

16Tvirtina, jog jai nebuvo išaiškintas susitarimo atlyginti neturtinę žalą dalykas, pats susitarimas buvo įtakotas nukentėjusios advokato bei apeliantės gynėjo, tuo tarpu ji pati, tuo metu būdama paveikta streso ir pergyvenimų dėl tik ką palaidoto brolio, nesuvokė realios situacijos ir susitarimas dėl žalos atlyginimo neatitiko jos tikrosios valios. Pažymi, jog 6000 Eur yra labai didelė suma, kurios ji per teismo nustatytą terminą niekaip negalės atlyginti. Ji neturi jokio vertingo turto, yra išsituokusi, turi išlaikytinių. Ji nukentėjusiajai dar ikiteisminio tyrimo metu atlyginimo 1000 Eur žalą, taip pat ir draudimo kompanija nukentėjusiajai yra atlyginusi visą patirtą turtinę žalą bei išmokėjusi išmoką neturtinės žalos atlyginimui. Mano, jog šiuo atveju daugiau kaip 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis. Apeliantė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio nuostatas bei tvirtina, jog ir pačios nukentėjusiosios veiksmai prisidėjo prie eismo įvykio kilimo, todėl priteistinas neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 2000 Eur. Taip pat mano, jog iki 300 Eur turėtų būti sumažintos ir nukentėjusiajai priteistos atstovavimo išlaidos, kadangi jos yra nepagrįstai didelės, be to nukentėjusioji turėjo visas galimybes naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ir patirti žymiai mažesnes išlaidas.

172.3.

18Teigia, jog teisė vairuoti jai yra būtina, kadangi ji turi ligotų artimųjų, kuriais reikia rūpintis, be to, netekusi teisės vairuoti niekaip negalės kompensuoti nukentėjusiajai padarytos žalos.

193.

20Teismo posėdžio metu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. bei jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji B. Š., jos atstovas bei prokurorė prašė atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. apeliacinį skundą atmesti.

21Apeliacinis skundas atmetamas.

224.

23Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, taip pat atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės bei nukentėjusiosios apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą, duotus parodymus, konstatuoja, jog skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-10-15 nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, taip pat nekvestionuoja ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu patvirtintu 2019-10-01 susitarimu dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai dydžio bei jo įvykdymo terminų, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengiant skundų ribų.

24Dėl 2019-10-01 susitarimo dėl žalos atlyginimo, kaip sąlygos atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės

255.

26Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog bylą perdavus į teismą nukentėjusioji B. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai nusikalstamais D. M. veiksmais padarytos neturtinės žalos, patirtų proceso išlaidų atlyginimo. Kaip nurodė ieškinyje, patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 15 000 Eur, tačiau atsižvelgusi, jog žalą padariusios D. M. civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas atlygino 5 000 Eur neturtinę žalą, bei dalį žalos (800 Eur) atlygino pati D. M., iš D. M. prašė priteisti 9 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 114-115 b.l.). Nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu, bylos dalyvių prašymu padarius teisiamojo posėdžio pertrauką, teismui buvo pateiktas kaltinamosios D. M. ir nukentėjusiosios B. Š. 2019-10-01 sudarytas rašytinis susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuris skundžiamu nuosprendžiu ir buvo patvirtintas.

276.

28Šiuo susitarimu kaltinamoji D. M. ir nukentėjusioji B. Š. susitarė, jog, įvertinus aplinkybę, kad draudikas – ADB „Compensa Vienna Insurance“ yra atlyginęs nukentėjusiajai pilnumoje patirtą turtinę žalą bei 5 000 Eur neturtinės žalos, kaltinamoji D. M. gera valia papildomai atlygins nukentėjusiajai B. Š. 6 000 Eur, kas sudaro likusią dalį neturtinės žalos atlyginimo, ir 900 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Kaltinamoji D. M. 3 500 Eur neturtinę žalą įsipareigojo sumokėti per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio priėmimo dienos, o likusią neturtinės žalos dalį - 2 500 Eur ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą - 900 Eur – per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Kartu šalys pareiškė, jog jos susitaikė ir prašo baudžiamąją bylą kaltinamajai D. M. nutraukti BK 38 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, šis susitarimas ir buvo pagrindas D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, o nesant jo, kaltinamosios atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatos nebūtų buvę taikomos. Kaip ir minėta, paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, fakto apeliantė neginčija.

297.

30Kadangi byloje nustatyta, jog D. M. laisva valia susitarė dėl tokio žalos atlyginimo būdo, tai yra susitarimu apsibrėžė savo teises bei pareigas, kas buvo pagrindu ją dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais ir tvarka, o nukentėjusioji, kaip parodė ir teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu, nesutinka su kitokiu žalos atlyginimu, o tiksliau su mažesnės sumos žalos atlyginimu, nei šalys susitarė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir ką patvirtino teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo keisti tarp D. M. ir nukentėjusiosios B. Š. apylinkės teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo.

318.

32Teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamosios bylos duomenys bei teismo posėdžių protokolų garso įrašų turinys nepatvirtina apeliantės teiginių, jog jai buvo nesuprantamas teismo tvirtinamas susitarimas bei jis neatitiko jos tikrosios valios. Iš pirmosios instancijos 2019-10-01 teismo posėdžio garso įrašo turinio akivaizdu, jog D. M., duodama parodymus tiek dėl įvykio aplinkybių, tiek dėl pareikšto civilinio ieškinio bei galimų jo padengimo būdų, tiek dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybės, suprato posėdžio metu sprendžiamus klausimus ir adekvačiai vertino galimus situacijos sprendimus. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme dalyvavo ir D. M. sūnus F. J. P., kuris taip pat buvo pateikęs prašymą (2 t., 148-150 b.l.) atleisti kaltinamąją D. M. nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo atsakomybei be užstato bei nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Visgi, teismui pateikus D. M. ir nukentėjusiosios B. Š. 2019-10-01 susitarimą, pirmiau minėto prašymo laiduotojas atsisakė ir teismui nebuvo teisinio pagrindo šį prašymą nagrinėti. Šios aplinkybės taip pat leidžia konstatuoti buvus D. M. valią būti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatyta tvarka ir pagrindais, tai yra pati kaltinamoji pasirinko būtent pirmiau minėtą procesinio elgesio variantą – teikti prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajai susitaikius, kartu pateikiant tai patvirtinantį susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų bei terminų.

339.

34Teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai apeliacinio skundo teiginiams bei proceso apeliacinės instancijos teisme metu atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos gynėjo deklaruotoms aplinkybėms, nuo pat civilinio ieškinio pareiškimo momento byloje buvo žinomos aplinkybės apie draudimo bendrovės nukentėjusiajai išmokėtas sumas tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti ir tai patvirtina tiek civilinio ieškinio, tiek šalių susitarimo turinys. Tiek pirmosios instancijos teismas tvirtindamas šalių susitarimą, tiek pati atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės D. M., priimdama sprendimą sudaryti susitarimą su nukentėjusiąja dėl padarytos žalos atlyginimo, pirmiau nurodytais duomenimis disponavo.

3510.

36Kaip jau ir minėta pirmiau, esant susidariusiai faktinei bei teisinei situacijai, teisėjų kolegija persvarstyti atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. ir nukentėjusiosios B. Š. susitarimu sutarto atlygintino neturtinės žalos dydžio, CK 6.250 straipsnio nuostatų kontekste, kaip ir nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų dydžio, neturi teisinio pagrindo. Tuo labiau, kad šis klausimas tokioje apimtyje skundžiamu nuosprendžiu iš viso nebuvo nagrinėjamas. Kartu pažymėtina, jog teismų praktikoje eismo įvykių bylose, kuomet nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017). Įvertinusi nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pobūdį, jų sukeltus liekamuosius reiškinius, dėl kurių nukentėjusioji yra netekusi 45 procentų pastovaus bendrojo darbingumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog nukentėjusiajai B. Š. draudimo bendrovės jau atlygintas bei D. M. dar atlygintinas neturtinės žalos dydis, suminėje išraiškoje, yra per didelis. Tokios išvados neleidžia daryti ir apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog nukentėjusioji šiuo metu yra grįžusi į darbo rinką.

3711.

38Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, jog D. M. ir nukentėjusioji B. Š. 2019-10-01 susitarime, be kitą ko, susitarė ir tai, kad „numatytų sąlygų pakeitimai ir papildymai galioja, jei jie sudaryti raštu ir šalių pasirašyti“. Taigi, iš esmės sutarė, jog susitarimo sąlygos bendru sutarimu gali būti keičiamos. Visgi, D. M., tvirtindama, jog sutarto neturtinės žalos dydžio, kartu ir atstovavimo išlaidų, nukentėjusiajai per tokį trumpą laiką (6 mėnesiai nuo nuosprendžio priėmimo dienos) ji negalės sumokėti, į nukentėjusiąją dėl galimų susidariusios situacijos sprendimo variantų nesikreipė, nors akivaizdu, jog šios situacijos sprendimas iš esmės priklauso nuo sutarties šalių geranoriškumo viena kitos atžvilgiu.

39Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

4012.

41Apeliaciniu skundu D. M. taip pat prašo panaikinti jai pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Šį prašymą motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti jai yra būtina, kadangi ji turi ligotų artimųjų, kuriais reikia rūpintis, be to, netekusi teisės vairuoti niekaip negalės kompensuoti nukentėjusiajai padarytos žalos.

4213.

43Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu apeliantei skirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė bei nustatytas vienerių metų jos taikymo terminas nėra objektyvaus pagrindo.

4414.

45Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – padėti užtikrinti bausmės tikslus, t. y. padėti bausmei paveikti asmenį taip, kad šis nebedarytų nuskalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina, jog minėta norma, reglamentuojanti baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo klausimą, nenustato jokių ribojimų taikant šias priemones, išskyrus tai, kad būtina pagrindinė sąlyga – nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiąja teise. Taigi iš šios normos turinio akivaizdu, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis siejamas ne su piktnaudžiavimu jomis, o su nusikaltimo padarymu naudojantis šiomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-473/2011).

4615.

47Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek kaltinamosios asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kilusias pasekmes, sprendė, jog siekiant teisingumo ir proporcingumo tikslų įgyvendinimo, yra pagrindas D. M. skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones trumpiausiam įstatyme numatytam terminui – vieneriems metams. Kaip nustatyta, D. M. padarė vieną neatsargų, apysunkį, baigtą nusikaltimą, ji neteista, administracine tvarka nebausta, psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruota, nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo. Taip pat visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl jos nuoširdžiai gailėjosi. Kartu nustatyta ir tai, jog atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, t. y. artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją, nesustojo ir pėsčiosios nepraleido, ko išdavoje partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją B. Š., jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata bei dėl patirtų sužalojimų ir pasekmių ji prarado 45 procentus pastovaus bendrojo darbingumo.

4816.

49Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusios B. Š. sveikata, įvyko anksti ryte, dar tamsiu paros metu. Kaip ir nurodė pati atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės D. M., vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo blogai apšviesta, oras buvo darganotas. Taigi, tai tik patvirtina, jog atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės D. M., vairuodama automobilį, t. y. valdydama didesnio pavojaus šaltinį, suvokdama, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, bei dėl pirmiau nurodytų aplinkybių privalėdama elgtis itin rūpestingai, žinodama, jog artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino automobilio greičio, jog galėtų sustoti bei praleisti per perėją einančius pėsčiuosius, ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalota nukentėjusioji B. Š.. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, skirdamas apeliantei baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę ir nustatydamas jos terminą, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė.

5017.

51Kaip ir minėta, apeliantė tvirtina, jog teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina tiek dėl ligotų artimųjų (tėvų), tiek dėl galimybės dirbti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsižvelgus į BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės) paskirtį yra natūralu, jog ši asmeniui gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl paties asmens neteisėtų veiksmų, o aplinkybė, jog nusikaltimą padariusiam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe, teismų praktikoje nėra pripažįstama pakankamu pagrindu netaikyti BK 68 straipsnio nuostatų (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015). Tuo labiau, kad, kaip nustatyta iš bylos medžiagos (2 t., 111 b.l.), D. M. artimieji, kurių prasta sveikata yra apeliuojama, gyvena kartu su atleistąją nuo baudžiamosios atsakomybės, taigi galimybės pasirūpinti šių asmenų sveikata apeliantei niekaip nėra apsunkintos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. M. nuo 2019-10-01 yra sudariusi konsultanto sutartį su „Raypath international“ (3 t., 15 b.l.), tačiau pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, jog minėta veikla būtų susijusi su būtinumu turėti transporto priemonę.

5218.

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam įstatymo numatytam laikotarpiui – vieneriems metams, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, paskyrė pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo manyti priešingai, todėl ir šioje dalyje apeliantės skundas yra atmetamas.

54Dėl kitų klausimų

5519.

56Nukentėjusiosios B. Š. atstovas advokatas V. Kupcikevičius prašo priteisti iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. nukentėjusiosios apeliacinės instancijos teisme turėtas atstovavimo išlaidas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės D. M., kuri, be kita ko, kvestionavo ir pirmosios instancijos teismo patvirtintą, jos bei nukentėjusiosios pasirašytą, susitarimą dėl neturtinės žalos bei nukentėjusiosios turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo. Šis apeliacinis skundas yra atmetamas. Kaip ir minėta, apeliaciniu skundu buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios interesus byloje bei B. Š. įgyvendindama vieną iš savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų, kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, atstovaujant ją bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Iš advokato pateiktų dokumentų nustatyta, jog nukentėjusioji B. Š. patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 t., 13-14 b.l.), susijusių su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į apeliacinės instancijos teisme vykusių teismo posėdžių skaičių bei, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atnaujintas įrodymų tyrimas bei papildomai apklaustos apeliantė ir nukentėjusioji, sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos nukentėjusiajai turi būti atlygintos (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis.).

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. apeliacinį skundą atmesti.

59Priteisti iš D. M. nukentėjusiajai B. Š. 300 Eur (tris šimtus eurų) jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

1. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68... 4. Teismas patvirtino D. M. ir B. Š. 2019 m. spalio 1 d. sudarytą susitarimą... 5. a) D. M. nukentėjusiajai B. Š. 3 500 Eur privalo sumokėti per tris mėnesius... 6. b) likusią neturtinės žalos dalį 2 500 Eur ir išlaidas už advokato... 7. Taip pat iš D. M. valstybės naudai priteisė 19,00 Eur proceso išlaidų.... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. 1.... 10. D. M., vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleista nuo baudžiamosios... 11. 2.... 12. Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. prašo... 13. 2.1.... 14. Apeliantė dėsto byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su eismo įvykio... 15. 2.2.... 16. Tvirtina, jog jai nebuvo išaiškintas susitarimo atlyginti neturtinę žalą... 17. 2.3.... 18. Teigia, jog teisė vairuoti jai yra būtina, kadangi ji turi ligotų... 19. 3.... 20. Teismo posėdžio metu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. bei jos... 21. Apeliacinis skundas atmetamas.... 22. 4.... 23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą teismo nuosprendį bei... 24. Dėl 2019-10-01 susitarimo dėl žalos atlyginimo, kaip sąlygos atleisti D. M.... 25. 5.... 26. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog bylą perdavus į teismą... 27. 6.... 28. Šiuo susitarimu kaltinamoji D. M. ir nukentėjusioji B. Š. susitarė, jog,... 29. 7.... 30. Kadangi byloje nustatyta, jog D. M. laisva valia susitarė dėl tokio žalos... 31. 8.... 32. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamosios bylos duomenys bei teismo... 33. 9.... 34. Teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai apeliacinio skundo teiginiams bei... 35. 10.... 36. Kaip jau ir minėta pirmiau, esant susidariusiai faktinei bei teisinei... 37. 11.... 38. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, jog D. M. ir nukentėjusioji... 39. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės... 40. 12.... 41. Apeliaciniu skundu D. M. taip pat prašo panaikinti jai pirmosios instancijos... 42. 13.... 43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad... 44. 14.... 45. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos... 46. 15.... 47. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas,... 48. 16.... 49. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai... 50. 17.... 51. Kaip ir minėta, apeliantė tvirtina, jog teisė vairuoti transporto priemones... 52. 18.... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja,... 54. Dėl kitų klausimų... 55. 19.... 56. Nukentėjusiosios B. Š. atstovas advokatas V. Kupcikevičius prašo priteisti... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 58. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės D. M. apeliacinį skundą atmesti.... 59. Priteisti iš D. M. nukentėjusiajai B. Š. 300 Eur (tris šimtus eurų) jos...