Byla 1A-240-478/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistajam E. R. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Majauskui, nuteistojo G. G. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. R. ir G. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

3Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. G. paskirta - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme apimant Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiais paskirtas švelnesnes bausmes, ir G. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuosprendžiui įsiteisėjus ir sulaikius G. G.

4Į paskirtą bausmę įskaitytos bausmės, atliktos pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžius.

5E. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

6Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. R. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią E. R. nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. lapkričio 14 d.

7Civilinis ieškinys tenkintas pilnai. Priteista iš G. G., R. M., A. B. ir E. R. solidariai 250 (du šimtai penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo UAB „( - )” naudai.

8Šiuo nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti R. M. ir A. B., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

101.

11E. R., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ir A. B. bendrai veikdami įvykdė plėšimą, o būtent: 2018 m. sausio 19 d. apie 17.30 val., ( - ) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. B. tyčia sudavus vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam V. P. į veidą ir šiam suklupus, bendrais veiksmais sudavė rankomis daugybinius smūgius į galvos sritį, du kartus spyrė nukentėjusiajam į kairę ranką, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir tokiu būdu atėmus nukentėjusiajam V. P. galimybę priešintis, E. R. nutraukus nuo nukentėjusiojo V. P. kaklo auksinę grandinėlę 2 000 eurų vertės ir auksinę grandinėlę nuo dešinės rankos 200 eurų vertės bei iš striukės kišenės pagrobus nukentėjusiajam V. P. priklausančią piniginę 10 eurų vertės su joje buvusiais pinigais 110 eurų sumoje ir bevertėmis nuolaidų kortelėmis, pagrobė svetimą V. P. priklausantį turtą bendros 2 320 eurų vertės.

122.

13G. G., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ir R. M., veikdami bendrininkų grupėje, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, jį realizavo, o būtent: 2018 m. sausio 19 d. apie 18.00 val., UAB „( - )“ lombarde, esančiame ( - ), būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, žinodami, kad A. B. perduota R. M. auksinė grandinėlė ant rankos 14,39 g svorio, yra įgyta nusikalstamu būdu, šią grandinėlę realizavo už 250 eurų UAB „( - )“ lombarde.

143.

15Apeliaciniame skunde nuteistasis E. R. prašo sušvelninti jam Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodo, jog su skundžiamu nuosprendžiu sutinka, tačiau, jo manymu, įvertinus padarytą nusikaltimą bei kitas aplinkybes, jam yra paskirta per griežta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kalinimo sąlygos yra sugriežtėjusios, dėl ko atlikinėti laisvės atėmimo bausmę šiuo metu yra daug sunkiau, nuteistojo manymu, teismas, vadovaudamasis humaniškumo principais bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į nukentėjusiojo poziciją neskirti griežtos bausmės, turėtų sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

164.

17Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendį, kadangi jo veika nepagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai jam skirta laisvės atėmimo bausmė.

184.1.

19Skunde nurodė, jog teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad G. G. nukentėjusiajam V. P. parodė, kur yra policija, o sutikęs A. B., paėmė iš jo piniginę su dokumentais, kad atiduoti nukentėjusiajam. Nuteistojo teigimu, priduodamas auksinę grandinėlę į lombardą, jis iš karto R. M. perspėjo, kad, jei policija ko klaus, jis viską papasakos. Su juo niekas nesitarė nei kaip ir ką primušti, nei ką atimti ar priduoti į lombardą. Nuteistasis nebuvo kitų kaltinamųjų draugas, neorganizavo nusikaltimo ir net nebuvo tikras dėl kokių skolų buvo aiškinamasi.

204.2.

21Nuteistojo G. G. įsitikinimu, BK 189 straipsnio 1 dalis jam pritaikyta neteisingai, neteisingai paskirta ir bausmė. Jis su kitais kaltinamaisiais nieko nesitarė ir lombardo grandinėlei priduoti nerinko. Tai jam paskambino R. M., prašydamas ateiti ir atsinešti dokumentą, ir, tik jam atėjus pasakė, kad nori priduoti grandinėlę, tačiau neturi savo asmens dokumento. Piniginę, kurią nuteistasis paėmė iš A. B., grąžino policijos pareigūnams, taip pat jiems pasakė ir apie užstatytą grandinėlę. Nuteistojo manymu, jokios nusikalstamos veikos jo veiksmuose nėra, nebent tik tai, kad nepranešė policijai, kas sumušė V. P..

225.

23Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. R. bei nuteistųjų E. R. ir G. G. gynėjai pritarė apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų E. R. ir G. G. apeliacinius skundus atmesti.

246.

25Nuteistųjų G. G. ir E. R. apeliaciniai skundai atmetami.

267.

27Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

28Dėl nuteistojo G. G. apeliacinio skundo.

298.

30Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas G. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį G. G. atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apelianto G. G. savaip pateikiama, tačiau jokiais objektyviais duomenimis neparemta nagrinėjamo įvykio versija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

319.

32BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-362/2013, 2K-259/2008). Įgijimas yra bet kokios formos atlygintinis ar neatlygintinis sandoris. Pagal konstrukciją šio nusikaltimo sudėtis formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Esminis subjektyviosios pusės požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtą jam perdavė asmuo, kuris gavo jį padarydamas nusikaltimą nuosavybei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2008).

3310.

34Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), t. y. įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Todėl, kaltinant nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimu ar realizavimu, turi būti nustatyta šios veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

3511.

36Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad G. G., veikdamas su R. M. bendrininkų grupėje ir žinodamas, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu, jį realizavo, o būtent: 2018 m. sausio 19 d. apie 18:00 val. UAB „( - )” lombarde, esančiame ( - ), būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, žinodami, kad A. B. perduota R. M. auksinė grandinėlė ant rankos 14,39 g. svorio, yra įgyta nusikalstamu būdu, šią grandinėlę realizavo už 250 eurų UAB „( - )” lombarde. Nors apeliantas G. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bet bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jis savo kaltę bando neigti, tačiau abejoti neteisėtų G. G. veiksmų atlikimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

3712.

38Savo apeliaciniame skunde G. G. nurodo, kad jo atžvilgiu neteisingai yra pritaikytas BK 189 straipsnio 1 dalis ir neteisingai paskirta bausmė, kurią prašo sumažinti, teigia, kad jis apskritai nepadarė BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

3913.

40Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).

4114.

42Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, jog G. G. žinojo, kad A. B. R. M., o pastarojo G. G. perduota auksinė grandinėlė ant rankos 14,39 g. svorio yra įgyta nusikalstamu būdu. Nepaisant to, kad nuteistasis G. G. 2018 m. spalio 31 d. apklausiamas pirmosios instancijos teisme yra nurodęs, kad nežinojo, kaip buvo gauta ta grandinėlė, kurią jis pateikė lombarde, t. y. teisėtai ar neteisėtai, tačiau tokius jo parodymus paneigia kiti jo paties duoti parodymai. Tame pačiame 2018 m. spalio 31 d. teisiamajame posėdyje G. G. nurodė, kad nukentėjusysis V. P. jam sakė, jog asmuo, pravarde „( - )“ (bylos duomenimis nustatyta, kad tai nuteistasis A. B.) jam davė į galvą ir iš jo paėmė piniginę bei grandinėlę (t. 7, b. l. 133). Vėliau posėdžio metu cituojami nuteistojo G. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur nurodyta: „Iš karto supratau, kad grandinėlė priklauso V. P. Iš karto R. M. pasakiau, kad jei policija sužinos, kad jis pridavė “( - )” (bylos duomenimis nustatyta, kad tai nukentėjusysis V. P.) priklausančią grandinėlę, iš karto policijai pasakysiu, kad tai padarė kartu su R. M.“ (t. 3, b. l. 69-74). Įvertinusi tokius paties nuteistojo G. G. parodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistojo G. G. žinojimu, jog V. P. priklausanti grandinėlė, kurią jis vėliau pateikė lombarde, iš pastarojo nuteistojo A. B. buvo paimta neteisėtu būdu.

4315.

44Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. G. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo yra įrodyta. Nors nuteistasis savo kaltę apeliaciniame skunde neigia, tačiau byloje surinktais ir tinkamai ištirtais duomenimis yra nustatyta, kad G. G. realizavo turtą, žinodamas, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Apylinkės teismo priimtas nuosprendis dalyje dėl G. G. pripažinimo kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

4516.

46Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

4717.

48Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

4918.

50Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę G. G., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą teismas teisingai pripažino teisiamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

5119.

52Skiriant bausmę G. G., buvo teisingai įvertinta tai, kad jis padarė vieną nesunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą, ankščiau teistas 17 kartų, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo nenorą laikytis įstatymų, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskutinį kartą baustas 2018 m. gegužės 6 d. pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 3, b. l. 6-7), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė (t. 6, b. l. 3), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nuo 2017 m. sausio 10 d. įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas (t. 3, b. l. 4), Marijampolės pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai (t. 3, b. l. 41-42). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, į tai, kad G. G. nusikalto neišnykusio teistumo metu, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, jo vaidmenį bendrojoje veikoje, tai, kad nustatytos trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei viena lengvinanti aplinkybė, nusprendė, kad bausmės paskirtis bus pasiekta G. G. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį skiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais dėl bausmės rūšies parinkimo nuteistajam G. G.. Šiam nuteistajam pirmosios instancijos teismas paskyrė BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, be to, pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Galutinė aštuonerių mėnesių laisvės atėmimo bausmė laikytina adekvačia ir proporcinga padarytos neteisėtos veikos pobūdžiui bei pavojingumui ir nuteistojo asmenybei, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas G. G. skiriant bausmę reikšmingas aplinkybes, nemato galimybių švelninti jam paskirtą bausmę.

5320.

54Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino nuteistajam G. G. paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiais. Šioje byloje G. G. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, kaip minėta, tai yra tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei. 2018 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu G. G. nuteistas už tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, o 2018 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas taip pat už tyčinį baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimą pirmiausia reglamentuoja BK 63 straipsnio 9 dalis, kurioje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikalstamą veiką. Šioje byloje taikytas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Tyčinis nesunkus nusikaltimas ir tyčiniai baudžiamieji nusižengimai nors ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą, todėl teismas, bendrindamas bausmes, turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 3 ar 4 dalimis. Tinkamai subendrinus G. G. paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pablogintų nuteistojo padėtį. BPK 320 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra gauta nei prokuroro, nei nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliacinių skundų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo taisyti pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos, bendrinant nuteistajam paskirtas bausmes.

55Dėl nuteistojo E. R. apeliacinio skundo.

5621.

57Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skirdamas bausmę E. R., šios nutarties 17 punkte nurodytas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kaltės dėl padarytų nusikaltimų pripažinimą teismas teisingai pripažino teisiamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

5822.

59Apeliaciniame skunde E. R., prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, prašo atsižvelgti į tai, kad buvo sugriežtintos įkalinimo sąlygos, į lengvinančių aplinkybių buvimą, į tai, jog nukentėjusysis buvo išreiškęs savo valią neskirti griežtos bausmės, nuoširdų prisipažinimą bei gailėjimąsi. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo E. R. klausimą, teisingai atsižvelgė į tai, kad E. R. padarė apysunkį, baigtą, tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas 14 kartų, kas neigiamai jį charakterizuoja ir rodo jo nenorą laikytis įstatymų, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskutinį kartą baustas 2018 m. sausio 23 d. pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį (t. 6, b. l. 4-10), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė (t. 6, b. l. 3), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale dėl priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 6, b. l. 2) į tai, kad nusikalstamas veikas E. R. daro sistemingai, kad nustatytos trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apsvarstęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti E. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą sankcijoje numatyta bausmė yra iki 6 metų laisvės atėmimo, kai vidurkis būtų 3 metai, o E. R. paskirta tik 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kas laikytina ženkliai mažesne bausme nei sankcijos vidurkis. Be to, pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė laikytina adekvačia ir proporcinga padarytos neteisėtos veikos pobūdžiui bei pavojingumui, taip pat sukeltai žalai. Skirti dar švelnesnę bausmę nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat pabrėžtina, kad E. R. apeliaciniame skunde nurodyti prašymai skiriant bausmę atsižvelgti į kalinimo sąlygų sugriežtinimą bei nukentėjusiojo valią neskirti jam griežtos bausmės, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini nepagrįstais, nes šios aplinkybės nėra nurodytos BK 54 straipsnio 4 dalyje tarp aplinkybių, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę.

6023.

61Švelnesnių bausmių skyrimo galimybes įtvirtina BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau šioje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, liudijančių išskirtinai teigiamai nuteistojo naudai. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamoje byloje sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta. Nors E. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jis pats neatvyko ir savo noru nepranešė apie šią veiką. Taip pat nenustatyta nė viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodyta aplinkybė. Todėl švelninti bausmę nei pagal BK 62 straipsnio 1 dalį, nei pagal to paties straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.

6224.

63Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK Bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014, 2K-26-689/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų nepaisyti BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijos, nenustatė.

6425.

65Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. G. pagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems G. G. ir E. R. paskirtos bausmės individualizuotos teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų nuostatų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

67nuteistųjų G. G. ir E. R. apeliacinius skundus atmesti.

68Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu... 4. Į paskirtą bausmę įskaitytos bausmės, atliktos pagal 2018 m. rugsėjo 14... 5. E. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180... 6. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu... 7. Civilinis ieškinys tenkintas pilnai. Priteista iš G. G., R. M., A. B. ir E.... 8. Šiuo nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 1... 9. Teisėjų kolegija... 10. 1.... 11. E. R., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai,... 12. 2.... 13. G. G., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už tai,... 14. 3.... 15. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. R. prašo sušvelninti jam Kauno apylinkės... 16. 4.... 17. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės... 18. 4.1.... 19. Skunde nurodė, jog teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį,... 20. 4.2.... 21. Nuteistojo G. G. įsitikinimu, BK 189 straipsnio 1 dalis jam pritaikyta... 22. 5.... 23. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. R. bei... 24. 6.... 25. Nuteistųjų G. G. ir E. R. apeliaciniai skundai atmetami. ... 26. 7.... 27. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos... 28. Dėl nuteistojo G. G. apeliacinio skundo. ... 29. 8.... 30. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso... 31. 9.... 32. BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 33. 10.... 34. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika... 35. 11.... 36. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad G. G., veikdamas... 37. 12.... 38. Savo apeliaciniame skunde G. G. nurodo, kad jo atžvilgiu neteisingai yra... 39. 13.... 40. Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir BK 189 straipsnyje numatytos... 41. 14.... 42. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, jog G. G. žinojo, kad A. B. R. M., o... 43. 15.... 44. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. G.... 45. 16.... 46. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. taip pat prašo sušvelninti jam... 47. 17.... 48. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio,... 49. 18.... 50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę G. G., minėtas įstatymo... 51. 19.... 52. Skiriant bausmę G. G., buvo teisingai įvertinta tai, kad jis padarė vieną... 53. 20.... 54. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios... 55. Dėl nuteistojo E. R. apeliacinio skundo. ... 56. 21.... 57. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skirdamas bausmę E. R.,... 58. 22.... 59. Apeliaciniame skunde E. R., prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę,... 60. 23.... 61. Švelnesnių bausmių skyrimo galimybes įtvirtina BK 62 straipsnio ir BK 54... 62. 24.... 63. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės,... 64. 25.... 65. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. G.... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 67. nuteistųjų G. G. ir E. R. apeliacinius skundus atmesti.... 68. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....