Byla 2-559/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1468-567/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Evekas“, V. M., K. K. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas žalos, kilusios nevykdant finansavimo bei išperkamosios nuomos sutarčių, atlyginimo klausimas.

5Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas.

6Ieškovas AB „SEB lizingas“ pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB „Evekas“, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Evekas”, V. M., K. K. 3 603 256,28 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Evekas“ kreipėsi į AB „SEB lizingas“ dėl įsigyjamų transporto priemonių finansavimo. Tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Evekas“ laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m. buvo sudarytos finansavimo bei išperkamosios nuomos sutartys: 2005 m. lapkričio 25 d. Nr. K2005-110098, 2005 m. gruodžio 28 d. Nr. K2005-120115, 2006 m. vasario 15 d. Nr. K2006-020083, 2006 m. vasario 15 d. Nr. K206-020084, 2006 m. rugpjūčio 25 d. Nr. K2006-080101, 2006 m. rugsėjo 27 d. Nr. K2006-090146, 2007 m. sausio 25 d. Nr. K2006-120065, 2007 m. rugpjūčio 2 d. Nr. K2007-080017, 2007 m. rugsėjo 12 d. Nr. K2007-090078, 2008 m. kovo 12 d. Nr. K2008-020181, 2008 m. balandžio 24 d. Nr. K2008-010144, 2005-06-06 Nr. SPK2005-010058. Prie sutarčių buvo sudaryti mokėjimų grafikai - sąskaitos, kuriuose buvo detalizuotos nuomininko UAB „Evekas“ piniginės prievolės ir jų vykdymo terminai. 2009 m. sausio mėn. atsakovas UAB „Evekas“ ėmė nebevykdyti savo piniginių prievolių sutartyse ir mokėjimo grafikuose nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties ieškovas kreipėsi į atsakovą UAB „Evekas“ su 2009 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 02-4727 ir pranešė, kad šiam nepadengus 2 269 146,65 Lt įsiskolinimo iki 2009 m. spalio 1 d., ieškovas nuo 2009 m. spalio 2 d. sudarytas sutartis vienašališkai nutrauks. Minėtu raštu ieškovas pareikalavo atsakovo per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos grąžinti visą pagal sutartis perduotą turtą. Atsakovas UAB „Evekas“ skolos ieškovui negrąžino, todėl ieškovas 2009 m. spalio 2 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytas sutartis. UAB „Evekas“, vadovaujamas generalinio direktoriaus V. M. bei valdybos, kurią tuo metu sudarė V. D., V. M. ir K. K., neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė grąžinti pagal sutartis perduotą turtą. Ieškovui ėmusis teisinių priemonių jam nuosavybės teise priklausančiam turtui susigrąžini ir pareiškus ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl skolos iš atsakovo UAB „Evekas“ priteisimo bei turto išreikalavimo, atsakovai UAB „Evekas“ vardu pareiškė du ieškinius dėl sutarčių sąlygų pakeitimo bei dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kuriais užkirto ieškovui galimybę operatyviai atsiimti teisėsaugos institucijų pagalba ir apsaugoti jį nuo nuolatinio dėvėjimo ir jo vertės mažėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 18 d. spendimu atmetė UAB „Evekas“ ieškinį dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu (civilinė byla Nr. 2-1523-104/2011). Ieškovas pažymėjo, jog visi neteisėti veiksmai buvo atlikti bendrovei vadovaujant V. M. bei valdybos nariui K. K., todėl minėti asmenys taip pat laikytini atsakingais už ieškovui padarytą žalą. Nuo 2004 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d. be generalinio direktoriaus V. M. UAB „Evekas“ veikė ir bendrovės valdyba. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovams nuolat naudojant pagal lizingo sutartis perduotą ieškovo turtą, šiam turtui daroma tiesioginė žala, kadangi turtas nuolat dėvimas ir praranda savo vertę. Be to, pabrėžė, kad lizingo būdu UAB „Evekas“ buvo perduotos transporto priemonės, kurioms būdinga tai, kad laikui bėgant jų vertė krenta savaime, netgi jų nenaudojant.

7Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas AB „SEB lizingas“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - solidariai areštuoti atsakovams UAB „Evekas“, V. M., K. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant, atsakovų lėšas bei turtines teises 3 603 256,28 Lt sumai. Nurodė, kad ieškovas atsakovo UAB „Evekas“ pagal lizingo sutartis perduotą turtą pareikalavo grąžinti prieš 2 metus, tačiau atsakovai negrąžina ir toliau naudoja jį savo veikloje. Esant tokiems nesąžiningiems atsakovų veiksmų požymiams, yra didelė tikimybė, kad per ilgą laiką, iki kol bus baigta nagrinėti ši byla, atsakovai gali iššvaistyti turtą ar kitaip jį paslėpti bei imtis priemonių perleisti jį tretiesiems asmenims. Be to, pažymėjo, kad ieškinio suma (3 603 256,28 Lt) yra pakankamai didelė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šio ieškinio pagrindu pradėtoje civilinėje byloje atitiktų Lietuvos teismų praktikoje suformuotas teisės aiškinimo bei taikymo taisykles. Taip pat pabrėžė, kad UAB „Evekas“ turtas yra areštuotas kitose bylose pareikštiems reikalavimams užtikrinti, be to UAB „Evekas“ veiklą vykdo nuostolingai, dėl ko atsakovo turtinė padėtis yra prasta ir nebus pakankama tokio dydžio ieškinio reikalavimams patenkinti.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi tenkino ieškovo AB „SEB lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovams UAB „Evekas“ bendrai 3 603 256,28 Lt sumai, V. M. bendrai 3 603 256,28 Lt sumai ir K. K. bendrai 3 603 256,28 Lt sumai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, atsakovui UAB „Evekas“ uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, leidžiant atsakovui UAB „Evekas“ atlikti mokėjimus darbo užmokesčiui, privalomiems mokesčiams į valstybės biudžetą, Sodrai ir atsiskaitymams su ieškovu AB „SEB lizingas“, o atsakovams V. M. ir K. K. uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, leidžiant atsakovams gauti lėšas, kurios yra darbo užmokestis, bei atlikti atsiskaitymus su ieškovu AB „SEB lizingas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, konstatavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog didelė ieškinio suma gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Evekas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121) Ieškovas, teikdamas ieškinį, reiškia ne atskirus reikalavimus, o siekia užtikrinti nuostolių dėl jau taikomų kitose bylose (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-689-129/2010) laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo ieškovui perimti savo žinion lizinguojamas transporto priemones ir leidimo atsakovui naudotis minėtas transporto priemones savo ūkinėje – komercinėje veikloje – atlyginimą. Visus klausimus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kompetentingas spręsti teismas, kurio žinioje byla yra. Kadangi pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovas akivaizdžiai siekia užtikrinti nuostolių dėl jau taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą, todėl toks reikalavimas turėtų būti reiškiamas ne kaip atskiras ieškinys atskiroje civilinėje byloje, o kaip prašymas užtikrinti galimų atsirasti dėl jau taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo nuostolių atlyginimą jau vykstančioje civilinėje byloje. Todėl šioje byloje pareikštas ieškinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui ir pagal teismingumą turi būti perduotas nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

132) Priimdamas skundžiamą nutartį teismas faktiškai peržiūrėjo ir priėmė procesinį sprendimą klausimais, dėl kurių jau yra priimti ir galutiniai ir neskundžiami kitų teismų procesiniai sprendimai, taip pažeisdamas bendruosius proceso teisės principus.

143) Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo interesams kylančią grėsmę, dėl ko būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo nurodomi nuostoliai yra siejami su lizinguojamų priemonių vertės mažėjimu joms senstant, tačiau tokie nuostoliai nėra neišvengiama šiuo metu kitose bylose jau taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pasekmė. Galutiniais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-345/2010) pasakyta, kad ieškovui neperduoto lizinguojamo turto vertė mažės ir jo nenaudojant. Taigi ieškovo nurodomi nuostoliai atsirastų nepriklausomai nuo jau nustatytų kitose bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo.

154) Atsakovas lizinguojamo turto neslepia, negadina, turtas yra tinkamai apdraustas. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-482-345/2010 yra nurodęs lizinguojamus automobilius palikti UAB „Evekas“ naudoti ūkinėje – komercinėje veikloje, kad nebūtų sutrikdyta UAB „Evekas“ ūkinė – komercinė veikla.

165) Teismas skundžiama nutartimi nutarė areštuoti kiekvieno atsakovo turtą 3 603 256,28 Lt sumai. Taigi nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sudaro net 10 809 768,84 Lt. Toks pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas net 3 kartus viršija ieškovo reikalaujamą priteisti nuostolių sumą, todėl akivaizdu, kad nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės.

176) Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržo atsakovo veiklą, trukdo jam uždirbti pajamas, kurios būtų panaudotos atsiskaitymams su ieškovu ir su kitais kreditoriais.

187) Ieškovo minimi atsakovo finansiniai sunkumai yra susiję su atsakovo apyvartinių lėšų, tačiau ne turto sumažėjimu. Ieškovui įrodžius savo nuostolius, jis turės galimybę nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą, kurio vertė gerokai viršija ieškovo nuostolių sumą.

19Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

201) Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netikrina, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, ar ieškinys pateiktas laikantis teismingumo taisyklių, o tik sprendžia, ar patenkinus ieškinį nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Todėl atsakovo argumentai dėl teismingumo negali būti nagrinėjami sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

212) Vilniaus apygardos teismas rezoliucija priėmė ieškinį, vadinasi ir pasisakė dėl tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo. Taigi teismingumo klausimas šioje byloje jau yra išspręstas. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas bylos teismingumo klausimo nenagrinėjo, todėl tai nėra šios bylos apeliacijos dalykas. Dėl šios priežasties atsakovo motyvai, susiję su bylos teismingumu, neturėtų būti vertinami apskritai.

223) Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad ieškinys reiškiamas dėl nuostolių, galinčių atsirasti taikant laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinimo. Ieškovo ieškinys yra reiškiamas ne dėl būsimų nuostolių užtikrinimo ar priteisimo, o dėl jau faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo, kuriuos lėmė tai, kad atsakovai neteisėtai negrąžina ieškovui nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių. Be to, prašomi priteisti nuostoliai yra susidarę ne tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu, bet dar iki pritaikant jas, todėl nėra sąlygoti vien tik laikinųjų apsaugos priemonių. Nuo 2009 m. spalio 2 d. (lizingo ir išperkamosios nuomos sutarčių su atsakovu nutraukimo dienos) iki ieškinio pateikimo dienos ieškovo atsakovui perduotas turtas nuvertėjo 3 603 256,28 Lt. Šių nuostolių nebūtų patirta, jeigu transporto priemonės būtų buvę grąžintos laiku, nes tada jos būtų buvę parduotos už rinkos kainą. Taigi ieškovas reiškia visiškai atskirą ieškinį su naujais savarankiškais reikalavimais, todėl tiek ieškinys, tiek prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtinai turi būti nagrinėjami Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme.

234) Lizingo sutarčių šalys buvo susitarusios, kad visi dėl sutarčių sudarymo, vykdymo, keitimo, papildymo, pratęsimo ir atsakomybės kilę ginčytini klausimai sprendžiami Vilniaus m. 1 apylinkės teisme, o kai ginčo sprendimas teismingas apygardos teismui – Vilniaus apygardos teisme. Be to, CPK nustatyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti reiškiamas pagal ieškovo vietą (buveinę). Ieškovo registruota buveinė yra Vilniuje, todėl ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.

245) Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3325-178/2010 atsakovo UAB „Evekas“ atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (ieškinio sumai areštavo turtą). Be to, teismas įpareigojo atsakovą perduoti ieškovui pagal sutartis valdomą turtą. 2010 m. gruodžio 21 d. nutartyje teismas išaiškino, kad 2009 m. spalio 21 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo perduoti turtą negali būti vykdoma. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė ieškovui atsiimti atsakovui pagal sutartis perduotas transporto priemones. Minėtose nutartyse nenumatyta jokių apribojimų galimybei taikyti laikinąsias apsaugos priemones kito atsakovui priklausančio turto atžvilgiu. Pažymėtina, kad ieškovas neprašė teismo atsakovo UAB „Evekas“ valdomų transporto priemonių perduoti jam saugoti. Teismas skundžiama nutartimi tik areštavo atsakovų, įskaitant UAB „Evekas“ turtą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis prieštarauja Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartims. Be to, pažymėtina, kad skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne tik UAB „Evekas“, bet ir kitiems dviem atsakovams, kurių atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismas laikinųjų apsaugos priemonių netaikė.

256) Atsakovas nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo galimybę bei grėsmę jų atsiradimui. Šie argumentai yra reikšmingi tik sprendžiant nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, bet ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

267) Nekyla abejonių, kad šioje byloje atsakovams reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (3 603 256,28 Lt) yra didelis. Ši aplinkybė jau pati savaime leidžia spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo riziką, ieškinio patenkinimo atveju. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jų gerą turtinę padėtį. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog pinigų suma, kurią iš atsakovų prašo priteisti ieškovas, jiems nėra didelė.

278) Atsakovo UAB „Evekas“ finansinė padėtis kelia abejonių, ar atsakovas bus pajėgus atlyginti ieškovo nuostolius vykdant teismo sprendimą. Beveik visas atsakovo turtas yra įkeistas ir areštuotas kitose bylose pareikštiems reikalavimams užtikrinti, be to UAB „Evekas“ veiklą vykdo nuostolingai, todėl atsakovo turtinė padėtis yra prasta. Turtas, kuris yra įkeistas ar kuriam yra nustatyta hipoteka, nevertinamas kaip galintis užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Duomenų apie kitų atsakovų finansinę padėtį ieškovas neturi, tačiau jie yra fiziniai asmenys, todėl tikėtina, kad jie taip pat nebus finansiškai pajėgų atlyginti tokio dydžio žalą.

289) Manytina, kad atsakovai geranoriškai nevykdys galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo, nes ieškovas atsakovo UAB „Evekas“ pareikalavo grąžinti pagal lizingo sutartis perduotą turtą jau prieš 2 metus, tačiau atsakovai jo negrąžina ir toliau naudoja savo veikloje, net ir suprasdami, kad tokiais veiksmais ieškovui daro žalą. Esant nesąžiningiems atsakovų veiksmų požymiams yra didelė tikimybė, kad atsakovai gali savo ir UAB „Evekas“ turtą iššvaistyti, paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovui priklausančios transporto priemonės yra prižiūrimos ir apdraustos, nepagrindžia atsakovo gerų ketinimų ir galimybių įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

2910) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra per didelis. Ieškinys atsakovams yra pareikštas solidariai. Priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, ieškovas turės galimybę reikšti reikalavimą dėl sprendimo įvykdymo bet kuriam iš atsakovų. Todėl būtina užtikrinti, kad kiekvieno iš atsakovų turima turto vertė būtų užtikrinta 3 603 256,28 Lt sumai.

3011) Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg varžo atsakovų teises. Teismas, areštuodamas nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, apribojo tik disponavimo šiuo turtu teisę, bet neuždraudė šiuo turtu naudotis ir jį valdyti. Be to, teismas iš areštuotų lėšų leido mokėti darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, gauti darbo užmokestį. Taigi teismas taikė tik tokias laikinąsias apsaugos priemones ir tik tokiu mastu, kiek buvo būtina pareikštajam ieškiniui užtikrinti, ir ekonomiškumo bei proporcingumo principų nepažeidė.

31IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

32Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - atsakovų turto arešto taikymo pagal ieškovo ieškinį dėl 3 603 256,28 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš solidariais bendraskoliais patrauktų trijų atsakovų.

33Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

34Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

35Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

36Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan.

37Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovų pareikšto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-890/2010). Tokiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertina tų atsakovų turtinę padėtį, kurių turtą prašo areštuoti ieškovas. Jeigu ieškovas atsakovais patraukė kelis asmenis ir įrodinėja jų solidariąją prievolę ieškovui bei prašo areštuoti atsakovų turtą ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, teismas turi areštuoti ne kiekvieno atsakovo turtą atskirai ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, o taikyti areštą atsakovų turtui bendrai, neviršijant ieškinio sumos, nes laikinosios apsaugos priemonės taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienam iš solidariųjų skolininkų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-949/2008; 2009 m. gegužės 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-532/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1157/2009; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1381/2009).

38Nagrinėjamu atveju ieškovas AB „SEB lizingas“ pareiškė ieškinį atsakovams UAB „Evekas“, V. M., K. K. dėl 3 603 256,28 Lt sumos priteisimo. Ieškinyje įrodinėjama, jog atsakovai yra solidariai atsakingi pagal šį jiems reiškiamą reikalavimą, todėl pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštas turi būti taikomas neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai. Tačiau pirmosios instancijos teismas areštą taikė kiekvieno atsakovo turtui atskirai visa reikalavimo apimtimi, t. y. areštavo atsakovų turtą ne bendrai 3 603 256,28 Lt sumai, o atskirai 3 603 256,28 Lt sumai kiekvieno atsakovo atžvilgiu. Toks nepagrįstas atsakovų turtui taikyto arešto masto nustatymas neatitinka nei ieškinio faktinio pagrindo, nei pareikštų reikalavimų jiems dydžio, kadangi ieškovas įrodinėja atsakovų solidariąją prievolę pagal ieškinį dėl 3 603 256,28 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš jų bendrai, o ne įrodinėja kiekvieno atsakovo dalinę atsakomybę, reiškiant reikalavimus dėl 3 603 256,28 Lt priteisimo iš kiekvieno atsakovo atskirai. Todėl šioje dalyje yra pagrindas mažinti atsakovų turtui taikyto arešto mastą. Atsakovams nepateikus duomenų apie savo gerą turtinę padėtį, naikinti laikinąsias apsaugos priemones ar mažinti jų mastą nėra pagrindo (CPK 12, 178 str.).

39Tačiau apelianto argumentai, susiję su tuo, kad ieškovas Vilniaus apygardos teisme apskritai neteisėtai pareiškė ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo, o turėjo tokius reikalavimus reikšti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-689-129/2010, nes ieškiniu siekiama užtikrinti nuostolių, atsiradusių vykdant toje byloje priimtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (draudimo ieškovui perimti savo žinion lizinguojamas transporto priemones ir leidimo atsakovui naudoti minėtas transporto priemones savo ūkinėje – komercinėje veikloje) taikymo, yra nepagrįsti. Kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka yra sprendžiamas ne bylos teismingumo klausimas, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Tačiau tuo atveju, kai sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo paaiškėja, jog procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai, teismas turi įgaliojimus panaikintas taikytas laikinąsias apsaugos priemones remdamasis prima facie doktrina, t. y. iš neteisėtai pradėto proceso negali atsirasti teisėti padariniai, taigi, negali būti užtikrintas tokiame procese pareikštų reikalavimų įvykdymas. Visgi šiuo konkrečiu atveju Vilniaus apygardos teismas, rezoliucija priėmęs ieškinį, teismingumo, taigi, ir rūšinio teismingumo klausimą išsprendė. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas bylos teismingumo klausimo nenagrinėjo, todėl tai nėra šios bylos apeliacijos dalykas. Pastebėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu Vilniaus apygardos teismas būtų neteisėtai priėmęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui teismingą ieškinį, tai nesudarytų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Tačiau svarbiausia, jog nagrinėjamoje byloje ieškinys reiškiamas dėl jau atsiradusių, t. y. faktiškai patirtų nuostolių taikant laikinąsias apsaugos priemones, o ne dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, ieškovas prašo priteisti nuostolius, kurie yra susidarę ne tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu, bet dar iki pritaikant jas (nuo 2009 m. spalio 2 d., kai lizingo ir išperkamosios nuomos sutartys su atsakovu nutrauktos). Ieškovas įrodinėja, kad šių nuostolių nebūtų patirta, jeigu transporto priemonės būtų buvę grąžintos laiku, nes tada jos būtų buvę parduotos už rinkos kainą. Pastebėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3325-178/2010 atsakovo UAB „Evekas“ atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (ieškinio sumai areštavo turtą). Be to, teismas įpareigojo atsakovą perduoti ieškovui pagal sutartis valdomą turtą. 2010 m. gruodžio 21 d. nutartyje teismas išaiškino, kad 2009 m. spalio 21 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo perduoti turtą negali būti vykdoma. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė ieškovui atsiimti atsakovui pagal sutartis perduotas transporto priemones. Minėtose nutartyse nenumatyta jokių apribojimų galimybei taikyti laikinąsias apsaugos priemones kito atsakovui priklausančio turto atžvilgiu. Ieškovas neprašė teismo atsakovo UAB „Evekas“ valdomų transporto priemonių perduoti jam saugoti. Teismas skundžiama nutartimi tik areštavo atsakovų, įskaitant UAB „Evekas“ turtą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis prieštarauja Vilniaus apygardos teismo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartims. Be to, skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne tik UAB „Evekas“, bet ir kitiems dviem atsakovams, kurių atžvilgiu Vilniaus apygardos teismas ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismas laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Esant tokioms aplinkybėms, kai ieškovas ieškinį Vilniaus apygardos teisme pareiškė dėl jau patirtų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo ne tik UAB „Evekas“, bet ir kitiems bendraskoliams, ieškinį grindė ir kitomis nei Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme paduotame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybėmis, t. y. ieškovas pareiškė visiškai atskirą ieškinį su naujais savarankiškais reikalavimais, nėra pagrindo pripažinti, jog šioje byloje negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o tokį prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo reikėtų paduoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-689-129/2010.

40Atskirojo skundo argumentai, kad teismas nutartyje neįvertino to, kad atsakovas UAB „Evekas“ lizinguojamo turto neslepia, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl turto arešto taikymo pagal ieškinį dėl didelės sumos priteisimo. Taip pat teisiškai nereikšminga apelianto atskirajame skunde nurodyta aplinkybė dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo, nes nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.

41Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

42Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų keistina. Nutarties dalis, kuria areštas taikytas kiekvieno atsakovo UAB „Evekas”, V. M., K. K. turtui 3 603 256,28 Lt sumai naikintina ir areštuotinas atsakovų UAB „Evekas”, V. M., K. K., turtas bendrai 3 603 256,28 Lt sumai.

43Kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 4 p., 338 str.).

44Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovams, kurių turtas pagrįstai areštuotas, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.). Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 5 d.).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,152 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį pakeisti.

47Panaikinti nutarties dalį, kuria kiekvieno atsakovo UAB „Evekas” (j.a.k. 134976941, ( - )), V. M., a.k. ( - ), ( - ), K. K., a.k. ( - ), ( - ), turtui taikytas areštas 3 603 256,28 Lt sumai ir areštuoti atsakovų UAB „Evekas”,V. M., K. K. turtą bendrai 3 603 256,28 Lt sumai.

48Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

49Nutarties kopijas išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas žalos, kilusios nevykdant finansavimo bei išperkamosios... 5. Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias... 6. Ieškovas AB „SEB lizingas“ pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB... 7. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas AB „SEB lizingas“ prašė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi tenkino ieškovo... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Evekas“ prašo panaikinti Vilniaus... 12. 1) Ieškovas, teikdamas ieškinį, reiškia ne atskirus reikalavimus, o siekia... 13. 2) Priimdamas skundžiamą nutartį teismas faktiškai peržiūrėjo ir... 14. 3) Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo interesams... 15. 4) Atsakovas lizinguojamo turto neslepia, negadina, turtas yra tinkamai... 16. 5) Teismas skundžiama nutartimi nutarė areštuoti kiekvieno atsakovo turtą 3... 17. 6) Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržo atsakovo... 18. 7) Ieškovo minimi atsakovo finansiniai sunkumai yra susiję su atsakovo... 19. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“... 20. 1) Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas nenagrinėja... 21. 2) Vilniaus apygardos teismas rezoliucija priėmė ieškinį, vadinasi ir... 22. 3) Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad ieškinys reiškiamas dėl... 23. 4) Lizingo sutarčių šalys buvo susitarusios, kad visi dėl sutarčių... 24. 5) Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje... 25. 6) Atsakovas nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad ieškovas turi... 26. 7) Nekyla abejonių, kad šioje byloje atsakovams reiškiamas reikalavimas dėl... 27. 8) Atsakovo UAB „Evekas“ finansinė padėtis kelia abejonių, ar atsakovas... 28. 9) Manytina, kad atsakovai geranoriškai nevykdys galimai jiems nepalankaus... 29. 10) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismo pritaikytų laikinųjų... 30. 11) Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos... 31. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 32. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai... 33. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui... 34. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje... 35. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 36. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 37. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad... 38. Nagrinėjamu atveju ieškovas AB „SEB lizingas“ pareiškė ieškinį... 39. Tačiau apelianto argumentai, susiję su tuo, kad ieškovas Vilniaus apygardos... 40. Atskirojo skundo argumentai, kad teismas nutartyje neįvertino to, kad... 41. Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai... 42. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų esminę reikšmę... 43. Kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 4 p.,... 44. Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovams, kurių turtas pagrįstai... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 46. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį pakeisti.... 47. Panaikinti nutarties dalį, kuria kiekvieno atsakovo UAB „Evekas” (j.a.k.... 48. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.... 49. Nutarties kopijas išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro...