Byla 2-1150/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties, kuria padidintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, civilinėje byloje Nr. 2-3663-567/2012 pagal ieškovo Švenčionių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrove „Kašgarija“, uždarajai akcinei bendrove „Visagino tiekimas ir statyba“, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų be pagrindo įgytus

51 542 980,77 Lt, 5 proc. procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovai, veikdami pagal 2009 m rugsėjo 3 d. jungtinės veiklos sutartį, buvo pripažinti laimėtoju ieškovo organizuoto supaprastinto atviro konkurso „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra, nuotekų siurblinių statyba Švenčionių m. bei Cirkliškio k Švenčionių r.“ (pirkimo Nr. 77805). 2010 m. balandžio 2 d. su atsakovais buvo sudaryta rangos sutartis (toliau – Rangos sutartis), kuria atsakovai įsipareigojo iki 2011 m. gegužės 5 d. atlikti rangos darbus už 4 672 370,38 Lt (be PVM). Ieškovas pervedė atsakovui UAB „Kašgarija“ 1 697 355,53 Lt, tačiau faktiškai darbų buvo atlikta tik už 584 833,72 Lt. Dėl to solidarūs atsakovai turi grąžinti be pagrindo įgytus 1 112 521,81 Lt bei sumokėti 429 858,96 Lt sutartinę kompensaciją, t. y. po 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties sumos už 184 dienas (Rangos sutarties 2 c p.).

6Reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti už 1 542 980,77 Lt solidariesiems atsakovams priklausantį turtą ir pinigines lėšas.

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą ir areštavo kiekvienam iš atsakovų UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ priklausantį 1 542 380,77 Lt vertės turtą.

8Patikslintu ieškiniu ieškovas padidino reikalavimo sumą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų iš viso 2 097 972,80 Lt, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, nustačiusi projekto įgyvendinimo pažeidimus dėl netinkamo projekto vykdymo, 2011 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. ( - ) pareikalavo ieškovo grąžinti jam išmokėtas lėšas į Sanglaudos fondą ir valstybės biudžetą. Ieškovas dėl to patyrė 555 592,03 Lt nuostolį, todėl šia suma didina reikalavimą atsakovams. Taip pat prašė padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą - papildomai areštuoti 555 592,03 Lt vertės atsakovų turtą, o jo neužtekus – pinigines lėšas. Teigia, kad patikslintu ieškiniu prašoma priteisti suma yra didelė, o atsakovų turtinė padėtis nėra gera.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą - areštavo už 555 592,03 Lt kiekvieno atsakovo UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudė jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti; leido atsakovams iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, privalomus mokesčius valstybės biudžetui, Sodrai ir atsiskaityti su ieškovu. Teismas konstatavo, kad turtinis ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos ir atsakovų turtinė padėtis nežinoma. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Kašgarija“ iškėlimo, todėl sprendė, kad šio atsakovo turtinė padėtis nėra stabili. Tenkindamas ieškovo prašymą, teismas atsižvelgė į tai, kad nėra išnykę ar pasikeitę pagrindai, dėl kurių 2012 m. sausio 25 d. nutartimi buvo taikyti atsakovų turto suvaržymai.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Esant atsakovų daugetui teismas netinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo kiekvieno atsakovo turtą už Lt, t. y. iš viso už 4 Lt, kai tuo tarpu ieškinio suma yra Lt.

142. Teismas pažeidė ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, nes turto areštas

15Ieškinio suma atsakovui nėra didelė, nes jis yra pelningai veikianti, stabiliai dirbanti ir sėkmingą ūkinę veiklą vykdanti įmonė ir tai įrodo pridedami finansinės atskaitomybės dokumentaiBendrovė nuosavybės teise turi 1 867 134 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kurio tik nedidelė dalis įkeista bankui už kredito liniją, kuria garantuotas ieškovo darbų atlikimas.

164. A

17Ieškovas Švenčionių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

181. Ieškovas Nors apeliantas teigia, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patirs nuostolių, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nesikreipė į teismą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

20Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

21Pagal atsakovo atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro klausimas, ar teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, esant skolininkų daugetui. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

22Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis (padidinti jų mastą), ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai.

23Byloje nustatyta, kad galutinai suformuluotu ieškiniu ieškovas reiškia 2 097 972,80 Lt sumos reikalavimą solidariems skolininkams. Skundžiama nutartimi teismas padidino turto arešto mastą, areštuodamas kiekvieno atsakovo 555 592,03 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, iš kurių leido mokėti darbo užmokestį, privalomus mokesčius valstybės biudžetui, Sodrai ar atsiskaityti su ieškovu. Apelianto argumentai, kad teismas netinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones esant skolininkų daugetui, yra teisingi.

24Esant solidariajai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovų pareikšto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-890/2010). Tokiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertina tų atsakovų turtinę padėtį, kurių turtą prašo areštuoti ieškovas. Jeigu ieškovas atsakovais patraukė kelis asmenis ir įrodinėja jų solidariąją prievolę ieškovui bei prašo areštuoti atsakovų turtą ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, teismas turi areštuoti ne kiekvieno atsakovo turtą atskirai ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, o taikyti areštą atsakovų turtui bendrai, neviršijant ieškinio sumos, nes laikinosios apsaugos priemonės taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienam iš solidariųjų skolininkų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-949/2008; 2009 m. gegužės 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-532/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1157/2009; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1381/2009). Teismas skundžiama nutartimi neatsižvelgė į minėtą teisinį reglamentavimą ir areštavo kiekvieno solidaraus atsakovo turtą, todėl apeliantas teisus, nurodydamas, kad pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštas turi būti taikomas neviršijant bendros ieškinio sumos. Toks nepagrįstas atsakovų turto arešto masto nustatymas neatitinka nei ieškinio faktinio pagrindo, nei pareikštų reikalavimų jiems dydžio, kadangi ieškovas įrodinėja atsakovų solidariąją prievolę pagal ieškinį dėl 2 097 972,80 Lt grąžintinų lėšų ir netesybų priteisimo iš jų bendrai. Todėl dėl netinkamo materialiosios teisės normos taikymo yra pagrindas keisti skundžiamą nutarties dalį, nurodant, kad papildomai areštuotinas solidariųjų atsakovų turtas už bendrą 555 592,03 Lt sumą, (CPK 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25Apeliantas kelia jo, kaip atsakovo, tinkamumo byloje ir ieškovo kaltės dėl susidariusių nuostolių klausimus, kurie yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl nevertintini sprendžiant dėl nutarties, kuria padidintas ankstesne nutartimi taikyto arešto mastas, teisėtumo.

26Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankus teismo sprendimo neįvykdymą, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (masto padidinimo) ir (ar) atskirajame skunde atsakovas gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 straipsniai). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan.

27Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, apeliantas skundė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį, kuria iki patikslinimo pareikštų ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti teismas taikė atsakovų turto už 1 542 380,77 Lt areštą. Šią nutartį revizavęs Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-948/2012, konstatavo galimybės spręsti, kad apelianto turtinė padėtis yra tokia, kuri užtikrins teismo sprendimo įvykdymą, nebuvimą. Ieškovui patikslinus ieškinį, reikalavimų suma padidėjo, tuo tarpu apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, naujų įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikia, o remiasi tais pačiais įrodymais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas minėta nutartimi jau vertino. Nuo nagrinėjamo skundo padavimo iki Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties priėmimo yra praėjęs neilgas laiko tarpas, todėl tikėtina, kad per šį laiką atsakovo turtinė padėtis negalėjo ženkliai pasikeisti teigiama linkme. Be to, minėta, kad apeliantas neteikia teismui jokių naujų turtinę padėtį liudijančių duomenų.

28Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi solidariajam atsakovui UAB „Kašgarija” iškėlė restruktūrizavimo bylą (civilinės bylos Nr. 2-701-252/2012). Nors ši nutartis yra apskųsta ir dėl to neįsiteisėjusi, tačiau jos turinys liudija, kad šis atsakovas turi finansinių sunkumų.

29Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad apeliantas neįrodė geros turtinės padėties, kuri leistų spręsti, jog nėra rizikos ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

30Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apelianto argumentų dėl piniginių lėšų arešto nepagrįstumo. Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas apelianto turtinę padėtį, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia areštavo atsakovams priklausantį turtą, o ne pinigines lėšas, leido iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su darbuotojais, mokėti privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje taip pat atkreipė apelianto dėmesį į CPK reglamentuotą teisę prašyti teismo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti konkretų turtą, įkeisti turimą turtą, įmokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba pateikti laidavimą. Taigi, apelianto piniginių lėšų arešto teisėtumas jau įvertinas ankstesnėje nutartyje, konstatavus, kad jas areštuodamas teismas nepažeidė CPK nuostatų, lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principų.

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria areštuotas kiekvieno atsakovo UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ 555 592,03 Lt vertės turtas, pakeisti ir areštuoti atsakovų UAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ turtą už bendrą 555 592,03 Lt sumą.

33Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

34Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.