Byla 1A-122-177/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorams: Aidai Japertienei, Gedgaudui Norkūnui, gynėjams: M. N., Gediminui Skaisčiui, Ramūnui Vanagui, nuteistiesiems: G. B., A. U., išteisintosioms: L. R. (buvusiai B.), L. D.-B., nukentėjusiųjų Ž. K., I. M. ir M. A. atstovui advokatui Daliui Poviliui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiųjų Ž. K., I. M. ir M. A. atstovo advokato Daliaus Poviliaus, nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato M. N. bei nuteistojo A. U. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

2G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

3pagal BK 147 straipsnio 2 dalį – 9 metams;

4pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – 2 metams ir 6 mėnesiams;

5pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 1 metams;

6vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

7G. B. dėl kaltinimų pagal BK 157 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių.

8G. B. dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisintas: dėl poveikio L. B. (I, II), M. J., V. J., Ž. K. (II, III), A. Z., N. G. ir M. A. – neįrodžius dalyvavimo padarant nusikaltimą; dėl poveikio Ž. K. (I) ir S. V. – nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

9A. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 147 straipsnio 2 dalyje,

10189 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

11pagal BK 147 straipsnio 2 dalį – 9 metams;

12pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – 2 metams ir 6 mėnesiams;

13pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 2 metams;

14vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

15A. U. dėl kaltinimo pagal BK 157 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

16L. B. (dabar R.) dėl kaltinimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį išteisinta jai nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių.

17L. B. (dabar R.) dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

18L. B. (dabar R.) dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinta: dėl poveikio Ž. K. (I) – neįrodžius dalyvavimo padarant nusikaltimą, dėl poveikio S. V. – nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

19L. D.-B. dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

20L. D.-B. dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį išteisinta jai nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių.

21Iš nuteistųjų G. B. ir A. U. solidariai priteista: nukentėjusiajai I. M. 5 000 Eur, nukentėjusiajam M. A. 5 000 Eur, nukentėjusiajai Ž. K. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuota: prekės, nurodytas 2014 m. rugsėjo 22 d.–2015 m. vasario 3 d. apžiūros protokole, automobilis ,,Peugeot 406“, valst.

23Nr. xxx, ir navigacijos įrenginys „TOMTOM GO 750 LIVE“, G. B. priklausantys mobiliojo ryšio telefonai: ,,iPhone S5“, IMEI Nr. xxxx ir ,,Nokia 206“, IMEI Nr. xxxx.

24Iš nuteistųjų G. B. ir A. U. išieškota po 46,57 Eur proceso išlaidų valstybei.

25Tuo pačiu nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

26Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

271. G. B. bei A. U. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, dalyvaudami organizuota grupe, pasinaudodami nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, verbavo ir gabeno juos į užsienį siekdami, jog nukentėjusieji būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti, bei įgijo ir pasikėsino realizuoti didelės vertės turtą žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent:

281.1. G. B. ir A. U., veikdami organizuota grupe, turėdami tikslą vykdyti prekybą žmonėmis, susitarė pasinaudodami asmenų pažeidžiamumu verbuoti juos ir išgabenti į užsienio valstybę, kur jie būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti – vogti iš parduotuvių. Siekdami įgyvendinti savo nusikalstamus tikslus, organizuotos grupės nariai pasiskirstė vaidmenimis, jog A. U. suras pažeidžiamus asmenis, užverbuos juos, pritarus G. B. išgabens į N. K. vogti iš parduotuvių ir būdamas kartu kontroliuos juos, o G. B. realizuos vogtus drabužius Lietuvos Respublikoje ir telekomunikacijų priemonėmis duos nurodymus A. U., užsiimančiam asmenų kontrole N. K., kokias prekes vogti. Vykdydamas iš anksto aptartą planą, A. U. nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2014 m. birželio 21 d., pasinaudodamas M. A., N. K., Ž. K., J. Š., I. M., S. J., A. Z., T. K., L. B., M. J. pažeidžiamumu dėl to, kad jie neturi darbo bei pragyvenimo šaltinio, tokiu būdu siekdamas palaužti nukentėjusiųjų valią, įkalbinėdamas verbavo nukentėjusiuosius vykti į užsienio valstybę vogti iš parduotuvių prekes. Užverbavus paminėtus asmenis ir suderinus tai su G. B., A. U. automobiliais per kelis kartus išgabeno paminėtus asmenis į N. K., kur jie, prižiūrimi A. U., vogė iš parduotuvių G. B. nurodytus daiktus. Po vagysčių dalis pavogtų prekių nuo 2013 m. balandžio 12 d. buvo gabenamos G. B. į ( - ) realizuoti parduotuvėje ( - ), kurioje A. U. vykdė individualią veiklą. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. jie įgijo didelės 18 947,27 Eur (65 421 Lt) vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – iš parduotuvių Olandijoje pavogtas prekes, nurodytas 2014 m. rugsėjo 22 d.–2015 m. vasario 3 d. apžiūros protokole, ir pasikėsino jį realizuoti parduotuvėje ( - ), tačiau realizavimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nusikalstamu būdu gautą turtą 2014 m. birželio 21 d. kratos metu nurodytoje parduotuvėje rado ir paėmė policijos pareigūnai.

292. A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 21 d. iki 16 val. automobiliu ,,Peugeot 406“, valst. Nr. xxx, su savimi iš N. K. į ( - ) atgabeno žinomai suklastotą tikrą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. xxx, kuriame ant asmens duomenų puslapio, mechaniškai pašalinus hologramines apsaugos priemones, buvo priklijuotos papildomos plėvelės su atspausdintais V. R. duomenimis bei A. U. fotonuotrauka, ir žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. xxx su atspausdintais V. R. duomenimis bei A. U. fotonuotrauka, kuris atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, ir šiuos suklastotus dokumentus toliau laikė su savimi, kol suklastotą pasą 2014 m. birželio 21 d. tarp 19.05–22.30 val. kratos metu išmetė drabužių parduotuvės ( - ), tualeto patalpose, kur jį rado ir paėmė policijos pareigūnai, o suklastotą vairuotojo pažymėjimą policijos pareigūnai rado ir paėmė 2014 m. birželio 21 d. 23.05 val. asmens kratos metu iš A. U. paimtoje piniginėje ( - ) AVPK patalpose ( - ).

303. G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iki 2013 m. balandžio 12 d. ( - ), tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, tyčia pagamino netikrą dokumentą, surašydamas kasos aparato pirkimo–pardavimo sutartį bei joje nurodydamas, kad 2013 m. balandžio 9 d.

31A. U. iš I. V. už 10 Lt nusipirko kasos aparatą ,,Euro 1000T“, unikalus Nr. xxx, ir pasirašydamas šioje sutartyje už A. U. Tęsdamas nusikalstamą veiką, G. B. 2013 m. balandžio 12 d. ( - ), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – pinigų priėmimo kvitą už kasos aparato perregistravimą ir programavimą (serija BUH Nr. xxx), grafoje „sumokėjau“ įrašydamas „A. U. ( - ) bei pasirašydamas už A. U., ir šiuos suklastotus dokumentus – žinomai netikrą kasos aparato pirkimo–pardavimo sutartį bei žinomai suklastotą pinigų priėmimo kvitą panaudojo, perduodamas juos UAB „Progresyvios technologijos“ kasos aparatų priežiūros specialistui V. D. pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai kasos aparato įregistravimui A. U. vardu.

324. L. B. (dabar R.) buvo kaltinama tuo, kad iki 2014 m. spalio 28 d. UAB „Audlina“ patalpose ( - ), savo darbo vietoje po prekystaliu, pažeisdama Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, neturėdama leidimo laikė neregistruotą 9 mm kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. xxx, kuris priskiriamas C kategorijos šaunamajam ginklui, užtaisytą šaudmenims priskiriamais keturiais savadarbiais neunitariniais šoviniais ir šaudmenims priskiriamu vienu 9 mm kalibro fabrikinės gamybos šoviniu, kol 2014 m. spalio 28 d. 10 val. kratos metu šaunamąjį ginklą bei šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

335. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad pats ir per kitus asmenis siekė paveikti liudytojus bei nukentėjusiuosius, jog jie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Kaltinimas sukonstruotas taip, kad G. B. veika, susidedanti iš atskirų epizodų, kvalifikuota kaip vieningas tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 233 straipsnio 1 dalyje. Atskiruose šios veikos epizoduose pagal BK 233 straipsnio 1 dalį kaltinami kartu su G. B. veikę L. B. (dabar R.), L. D.-B. ir A. M.:

345.1. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusįjį L. B., jog jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o dėl jo melagingų parodymų G. B. išvengtų baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, iki 2014 m. liepos mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nuvykti pas nurodytą nukentėjusįjį ir paveikti jį duoti melagingus parodymus. Vykdydami G. B. nurodymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2014 m. liepos mėn. pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, autobusų stotelėje ( - ), panaudodami psichologinį smurtą, nurodė L. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, kad jis N. K. neva dirbo legalų darbą, susijusį su gėlių auginimu, o su G. B. ir vagystėmis iš parduotuvių nieko bendro neturi.

355.2. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją Ž. K., jog ji ikiteisminio tyrimo metu atsisakytų duotų parodymų, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, iki 2014 m. liepos 15 d. parašė laišką L. B. (dabar R.), nurodydamas jai susisiekti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vadinamais „smirdalynės bachūrais“, kurie susirastų nukentėjusiąją Ž. K., gyv. ( - ), ir su ja pasikalbėtų apie bylos aplinkybes. L. B. (dabar R.) perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims

36G. B. nurodymus, jie 2014 m. liepos 21 d. po 23 val. nuvyko pas Ž. K. į namus adresu: ( - ), bei, panaudodami psichologinį smurtą, grasindami susidoroti, nurodė jai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14 neduoti jokių parodymų.

375.3. L. B. (dabar R.) buvo kaltinama tuo, kad 2014 m. liepos 16 d. gavusi G. B. laišką, išsiųstą 2014 m. liepos 15 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kuriame G. B., turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją Ž. K., jog ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, nurodė L. B. (dabar R.) susisiekti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vadinamais „smirdalynės bachūrais“, kad jie susirastų nukentėjusiąją Ž. K., gyv. ( - ), ir su ja pasikalbėtų apie bylos aplinkybes, iki 2014 m. liepos 21 d. perdavė G. B. nurodymus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie 2014 m. liepos 21 d. po 23 val. atvyko pas Ž. K. į namus adresu: ( - ), bei, panaudodami psichologinį smurtą, grasindami susidoroti, nurodė jai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14 neduoti jokių parodymų.

385.4. G. B. ir L. D.-B. buvo kaltinami tuo, kad G. B., turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus, jog jie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje adresu: ( - ), nurodė sutuoktinei L. D.-B. padaryti poveikį nukentėjusiesiems L. B., M. J., V. J., Ž. K. ir liudytojams A. Z. bei N. G., kad jie parašytų skundus Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (toliau – Generalinis prokuroras), kuriais paneigtų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje. Vykdydama G. B. nurodymus, L. D.-B. padarė poveikį minėtiems nukentėjusiesiems ir liudytojams, dėl to Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2014 m. rugpjūčio 8 d. gauti nukentėjusiųjų L. B. ir M. J. skundai, 2014 m. rugpjūčio 11 d. liudytojos A. Z. skundas, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nukentėjusiosios Ž. K. skundas, 2014 m. rugpjūčio 21 d. liudytojo N. G. skundas, 2014 m. rugpjūčio 27 d. nukentėjusiojo V. J. skundas, kuriais jie neigė savo ankstesnius parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14. Be to, L. D.-B. pasikėsino padaryti poveikį liudytojai T. K. ir nukentėjusiajai I. M., tačiau jos nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2014 m. rugsėjo 3 d. jos naudojamame automobilyje ,,Honda CR-V“, valst. Nr. ( - ) kratos metu surasti ir paimti skundų Generalinei prokuratūrai ruošiniai, surašyti I. M. ir T. K. vardais.

395.5. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją Ž. K., jog ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nurodė A. M. nuvykti pas Ž. K. ir ją įkalbėti duoti melagingus parodymus. A. M., vykdydamas G. B. nurodymus, per kelis kartus – 2014 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, 2014 m. rugsėjo 10 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 2014 m. rugsėjo 11 d. apie 14.30 val. automobiliu ,,Audi A6 Avant“, valst. Nr. ( - ) nuvyko pas Ž. K. į namus adresu: ( - ), kur, naudodamas psichologinį smurtą, įkalbinėjo duoti melagingus parodymus, t. y. paliudyti, kad G. B. nevadovavo vagystėms N. K. ir Ž. K. nėra nukentėjusi šioje byloje.

405.6. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą paveikti liudytoją S. V., jog jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, 2014 m. rugpjūčio 8 d., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje adresu: ( - ), naudodamasis Skype internetine programa, susisiekė su liudytoju Rusijos piliečiu S. V. ir panaudodamas psichologinį spaudimą – sakydamas, kad jam gresia laisvės atėmimo bausmė, nurodė parašyti skundą į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kurio nufotografuotą tekstą tą pačią dieną, prisijungusi prie G. B. S. programos, S. V. išsiuntė L. B. (dabar R.). Paveiktas G. B., liudytojas S. V. 2014 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė minėtą tekstą į Generalinę prokuratūrą.

415.7. L. B. (dabar R.) buvo kaltinama tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. po to, kai G. B., siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį, naudodamasis Skype internetine programa, naudodamas psichologinį spaudimą paveikė liudytoją S. V., jog jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus bei parašytų skundą į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuriuo paneigtų savo anksčiau duotus parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, G. B. nurodymu, panaudodama jo prisijungimo duomenis, prisijungė prie G. B. S. internetinės programos ir išsiuntė liudytojui S. V. skundo, kurį jis privalėjo parašyti į Generalinę prokuratūrą, nufotografuotą tekstą, dėl to S. V. perrašė L. B. (dabar R.) atsiųstą tekstą ir 2014 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė skundą į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, atsisakydamas ankstesnių parodymų.

425.8. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusįjį M. A., jog jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, Šiaulių tardymo izoliatoriuje adresu: ( - ), 55 kameroje, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, naudodamas psichologinį spaudimą, žadėdamas materialiai atsilyginti už tai, jei M. A. duos melagingus parodymus, leisiančius G. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nurodė M. A., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę gretimoje kameroje, duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14 ir perdavė parašytą tekstą, kurį nurodė perrašyti bei išsiųsti į Generalinę prokuratūrą, kad M. A. neigia savo ankstesnius teisingus parodymus. Paveiktas G. B., nukentėjusysis M. A. 2014 m. rugpjūčio 8 d. išsiuntė prašymą į Generalinę prokuratūrą.

436. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu G. B. ir A. U. išteisinti pagal BK 157 straipsnio 2 dalį nepadarę veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; G. B. išteisintas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (dėl poveikio L. B., M. J., V. J., Ž. K., A. Z., N. G., dėl poveikio Ž. K. 2014 m. rugsėjo mėn., dėl poveikio M. A.), bei nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (dėl poveikio

44Ž. K. 2014 m. liepos mėn., dėl poveikio S. V.); L. B. (dabar R.) išteisinta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (dėl poveikio Ž. K. 2014 m. liepos mėn.), bei nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (dėl poveikio S. V.), pagal BK 253 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; L. D.-B. išteisinta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

457. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje esantys telefoniniai pokalbiai tarp G. B. ir A. U., kuriuose kalbėdami apie M. J. bei L. B. vadina juos vaikais, „pacanais“, kalba apie tai, jog jie mokosi mokykloje, patvirtina, kad G. B. ir A. U. žinojo M. J. esant nepilnametį, t. y. vaiką BK 157 straipsnio prasme, ir jiems visiškai nebuvo svarbu, kokio amžiaus bus išnaudojamieji asmenys, pagrindinis jų keliamas reikalavimas, kad jie sugebėtų vogti, t. y. daryti nusikalstamas veikas. Šie duomenys leidžia teigti, jog G. B. ir A. U. suvokė, kad verbuojamas M. J. buvo vaikas. Pagal teismų praktiką visi dėl bendrininkų veikos kilę padariniai inkriminuojami kiekvienam bendrininkui, neatsižvelgiant į kiekvieno vaidmenį, todėl ir dėl šios priežasties laikytina įrodytu, jog G. B. bei A. U. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 157 straipsnio 2 dalyje.

467.1. Nepagrįstos teismo išvados dėl L. B. (dabar R.) išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Teismas teisingai nurodė, kad nepaneigta A. B. versija, jog tiek garsiniai, tiek guminiai šratai buvo legaliai įsigyti ginklų parduotuvėje. Šių atskirų dalių pardavimas nėra uždraustas, tačiau šių komponentų sudėjimas į vieną, t. y. į revolverio būgnelį įdedant garsinį šovinį, o ant jo uždedant guminį šratą, pakeičia šovinio pradinę paskirtį, taip dirbtinai sukuriant padidinto galingumo šaudmenį, yra draudžiamas. M. V. teigė šaudęs kartu su A. B., šaudymams naudojęs gumines kulkas ir kategoriškai nurodė šaudęs ne savadarbiais šaudmenimis. Tačiau priešingai, nei teigė M. V., pas L. B. (dabar R.) rastame ginkle rasti perdirbti savadarbiai šaudmenys. Iš šių parodymų visumos darytina pagrįsta išvada, kad tiek M. V., tiek A. B. duoda parodymus, kurie akivaizdžiai prieštarauja vieni kitiems ir byloje nustatytoms aplinkybėms, tokiu būdu stengdamiesi padėti

47L. B. (dabar R.) išvengti atsakomybės. Svarbi aplinkybė, jog ginklas rastas L. B. (dabar R.) darbo vietoje ne paslėptas „tolimame“ stalčiuje ar kitoje sunkiai prieinamoje vietoje, bet tiesiog po darbo stalu, prie kurio ji kiekvieną dieną sėdėjo, kur jis labai greitai surastas. Po stalu ketverius metus nejudinamas pragulėjęs ginklas buvo visai neapdulkėjęs. Išdėstyti duomenys patvirtina, kad L. B. (dabar R.) neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

487.2. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl poveikio liudytojams, teismas įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, nepakankamai atsižvelgė į jų tarpusavio santykį, visumą. Visi poveikiai liudytojams susiję su G. B. anksčiau padaryta nusikalstama veika (prekyba žmonėmis) siekiant, kad jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės. L. B. (dabar R.), L. D.-B. ir A. M. su prekyba žmonėmis nebuvo susiję ir duomenų apie byloje esančius liudytojus nežinojo bei jų neturėjo, juo labiau nežinojo, kokius parodymus davė liudytojai ir nukentėjusieji. Apie byloje apklaustus asmenis žinojo tik G. B. ir A. U., kuriems buvo įteikti pranešimai apie įtarimus su nukentėjusiųjų bei liudytojų pavardėmis, ir jų gynėjai. Byloje nėra duomenų, jog gynėjai būtų perdavę duomenis apie proceso dalyvius. Tačiau byloje yra pakankamai duomenų apie G. B. bendravimą būnant suimtam iš tardymo izoliatoriaus ir pačiame izoliatoriuje su paminėtais išteisintaisiais.

497.3. Kratos metu iš L. B. (dabar R.) gyvenamojo namo paimti G. B. siųsti laiškai L. B. (dabar R.) iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Laiškų apžiūros metu nustatyta, kad 2014 m. liepos 15 d. laiške G. B. nurodė pasakyti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, vadinamiems „smirdalynės bachūrams“, susirasti Ž. K. iš Batakių pasikalbėti apie bylą. Iki tol, kol nebuvo gauti laiškai iš G. B. dėl „pokalbio“ su Ž. K., šia tema nebuvo bendraujama ir tik po laiškų gavimo pas ją apsilankė nenustatyti asmenys, kurie nukentėjusiąją sumušė, liepdami neduoti parodymų. Remiantis šiais duomenimis, visiškai pagrįstai galima konstatuoti, kad ne kas kitas, o L. B. (dabar R.) perdavė iš G. B. gautus nurodymus nenustatytiems asmenims, kurie ir „pakalbėjo“ su nukentėjusiąja.

507.4. Tas pat pasakytina apie poveikį L. B., kurio metu nenustatytas asmuo prisistatė nuo G. B. ir nurodė sakyti, kad jis Olandijoje dirbo prie gėlių, o ne vogė. Nors, teismo nuomone, šis asmuo galėjo būti G. B. nusikaltimo bendrininkas arba žinoti apie susiklosčiusią situaciją iš G. B. aplinkos, tačiau tai neatitinka tikrovės. Jeigu šis asmuo būtų G. B. bendrininkas ir vykdęs prekybą žmonėmis, L. B. jį būtų atpažinęs, kadangi tie, kurie vogė užsienyje, vieni kitus pažinojo. Be to, nėra duomenų, jog G. B. aplinkos žmonės (L. B. (dabar R.), L. D.-B.) būtų perdavę informaciją minėtam asmeniui, o duomenų, kad G. B. bendravo ir duodavo nurodymus iš tardymo izoliatoriaus, yra daugiau nei pakankamai. Todėl tik G. B. galėjo duoti nurodymus dėl poveikio L. B.

517.5. Analogiška situacija dėl poveikio, kurį G. B. nurodymu darė L. D.-B. Tik G. B. žinojo, kokie asmenys vogė Olandijoje, ir tik jis galėjo šią informaciją perduoti savo žmonai su nurodymu daryti poveikį, kad liudytojai bei nukentėjusieji pakeistų parodymus jo naudai. Tai nebuvo spontaniškas L. D.-B. noras, kaip ji teigė, o kryptingai suplanuotas, tam buvo iš anksto ruošiamasi. Tai patvirtina kratos metu iš L. D.-B. naudojamo automobilio paimtas tuščias vokas įmautėje su

52T. K. vardu surašytu skundu ir lapeliu, ant kurio užrašyta „tauragiškė Nr. xxxx Jau sutarta, kai nuvažiuosi žinos ko nori“, įmautė su I. M. skundu ir lapeliu, ant kurio užrašyta „su ištinusiu žandu, Laimis žino“. Rasti duomenys įrodo, kad su kai kuriais proceso dalyviais jau buvo susitarta dėl parodymų pakeitimo, o L. D.-B. turėjo paimti oficialius pareiškimus. Juo labiau kad pas liudytojus ir nukentėjusiuosius buvo važiuota su paruoštais pareiškimų tekstais ir vokais pareiškimams išsiųsti. Svarbu, jog pareiškimus siuntė ne jų „autoriai“, bet išteisintoji tam, kad jie užtikrintai pasiektų Generalinę prokuratūrą.

537.6. Be to, asmens kratos metu pas L. D.-B. paimti trys lapeliai su užrašais. Viename iš lapelių užrašyta „Dėl Ž., T. ir I.“ parodymų. Visa tai paneigia išteisintosios versiją, jog, norėdama kuo daugiau sužinoti apie jos vyrui G. B. įteiktus įtarimus, ji nutarė pasikalbėti su proceso dalyviais ir tuo pačiu išsiaiškinti, ar jie sako tiesą. Priešingu atveju, kam iš anksto ruošti pareiškimų tekstus, vokus ir net užsirašyti, pas ką ir kokiu tikslu važiuoti. Nustatyta, kad visi proceso dalyviai, pas kuriuos apsilankė L. D.-B., parašė pareiškimus, kuriuose nurodė, jog niekas jų nevertė daryti nusikaltimų, neišnaudojo, niekam pretenzijų neturi, o pirminiuose parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, jie sakė netiesą, nes vertė policijos pareigūnai. Visi skundai buvo praktiškai identiški, jie parašyti ne pačių pareiškėjų iniciatyva, juose išdėstyti faktai prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Juo labiau, jeigu teismas G. B. ir A. U. pripažino kaltais dėl prekybos žmonėmis, vadinasi, patikėjo minėtų proceso dalyvių parodymais, kuriuos jie „paneigė“ pareiškimuose. Tokiu būdu teismas nepatikėjo pareiškimuose pateiktais duomenimis ir jais nesirėmė, o tai reiškia, kad teismas formaliai juos pripažino esant melagingus, ko iš esmės ir buvo siekiama juos rašant.

547.7. Nepagrįsta teismo išvada, jog kaltinimas L. D.-B. neatitinka BPK 219 straipsnio

553 punkto reikalavimų, kadangi išteisintoji žinojo, kuo yra kaltinama, byloje pateikti visi reikiami duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką, t. y. slapto sekimo protokolas, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokolas. Šie duomenys perskaityti bylos teisminio nagrinėjimo metu, tiek išteisintoji, tiek Ž. K. apie tai apklaustos, todėl teismo išvados apie teisės į gynybą suvaržymą yra visiškai nepagrįstos. Juo labiau šias aplinkybes teismas žinojo nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, tačiau nesiėmė jokių priemonių. Jeigu teismas manė, kad tai trūkumai, juos pašalinti galėjo ir privalėjo, nagrinėdamas bylą teisme.

567.8. Iš kaltinimo dėl poveikio Ž. K. teismas nepagrįstai pašalino G. B. bendrininkavimą su A. M.. Pastarasis buvo gerai informuotas apie Ž. K. parodymus ir veikė G. B. naudai, jis tai nurodė, tiesiogiai bendraudamas su nukentėjusiąja. Tai, kad A. M., prieš apsilankydamas pas nukentėjusiąją, aktyviai bendravo su įkalintu G. B., tuo metu buvusiu tardymo izoliatoriuje, įrodo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėtas A. M. asmens kratos metu paimtas A. M. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, kurio adresatų knygelėje įvestas G. B. telefono numeris. Tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės užfiksuota, kad G. B. Š. tardymo izoliatoriuje, naudodamasis mobiliojo ryšio susisiekimo priemone, kurios abonentinis numeris xxx, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. 18.09 val. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. 17.59 val. su A. M. bendravo SMS žinutėmis 38 kartus. Tai objektyvūs duomenys, įrodantys A. M. bendravimą su G. B., iš kurio ir gavo nurodymus, o bendravimo SMS žinutėmis laikotarpis atitinka poveikio darymo laikotarpį, tačiau teismas visiškai nepagrįstai šiuos duomenis įvertino kaip nepakankamus.

577.9. Teismas taip pat laikė neįrodytą poveikį M. A.. Apklaustas M. A. patvirtino, kad ne kas kitas, o G. B. jam darė poveikį tardymo izoliatoriuje, nurodydamas pakeisti parodymus. Tokie M. A. parodymai nekelia abejonių, jis anksčiau pažinojo G. B., todėl negalėjo apsirikti, nustatydamas jo tapatybę. Priešingu atveju kažkas kitas turėjo žinoti visas bylos aplinkybes, pamėgdžioti G. B. balsą arba bent prisistatyti G. B. ir duoti nurodymus pakeisti parodymus. Teismui nepakako duomenų, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje poveikį darė G. B. Šiuo atveju teismas prieštaringai vertino įrodymus, t. y. teismas tikėjo M. A. parodymais ta apimtimi, kuri susijusi su poveikio jam darymu, tačiau atmetė M. A. parodymus, kad poveikį jam darė G. B.. Kaip pagrindinį argumentą teismas pateikė M. A. parodymus, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. jis su G. B. buvo gretimose kamerose Nr. 55 ir 56. Nežiūrint į tai, kaltinime nurodyta, kad G. B. darė poveikį, būdamas 55 kameroje, apie M. A. buvimą gretimoje kameroje neminima. Pagal bylos duomenis kaltinime nurodytu laikotarpiu M. A. buvo laikomas 58, o G. B. 55 kameroje ir tik vėliau jie buvo patalpinti gretimose kamerose. Tai įrodo, kad M. A. ir G. B. tikrai buvo laikomi gretimose kamerose, nors ir kiek vėliau. M. A. suklydo dėl datos, tačiau neklydo dėl faktinių aplinkybių, kurios leidžia vertinti poveikio darymą M. A. įrodytą.

587.10. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. kaltu prisipažino iš dalies, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas darė organizuota ir bendrininkų grupe iš savanaudiškų paskatų, į jo vaidmenį darant inkriminuotas nusikalstamas veikas bei į tai, jog anksčiau teistas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir sunkumo laipsnį, bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus jam didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad A. U. kaltu prisipažino iš dalies, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas darė organizuota grupe iš savanaudiškų paskatų, į jo vaidmenį darant inkriminuotas nusikalstamas veikas bei į tai, jog anksčiau teistas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir sunkumo laipsnį, jam skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad L. B. (dabar R.) pagal pareikštus kaltinimus kalta neprisipažino, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas darė bendrininkų grupe, į jos vaidmenį darant inkriminuotas nusikalstamas veikas bei į tai, jog anksčiau neteista, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir sunkumo laipsnį, įvertinus šias aplinkybes, bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus jai artimą sankcijų vidurkiui laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pareikštą kaltinimą L. D.-B. kalta neprisipažino, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į jos vaidmenį darant inkriminuotą nusikalstamą veiką bei į tai, jog anksčiau neteista, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir sunkumo laipsnį, bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus jai artimą sankcijų vidurkiui laisvės atėmimo bausmę.

597.11. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl G. B. ir A. U. išteisinimo pagal BK 157 straipsnio 2 dalį, G. B. išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, L. D.-B. išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, L. B. (dabar R.) išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

60G. B. pripažinti kaltu: pagal BK 157 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 10 metų ir 6 mėnesiams; pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su pagal skundžiamą nuosprendį paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 13 metų, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką;

61A. U. pripažinti kaltu pagal BK 157 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 10 metų ir 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su pagal skundžiamą nuosprendį paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 metų, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką;

62L. B. (dabar R.) pripažinti kalta: pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 metams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams, ją atliekant pataisos namuose;

63L. D.-B. pripažinti kalta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 1 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

648. Nukentėjusiųjų Ž. K., I. M. ir M. A. atstovas apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje aiškiai nustatyta, jog 2014 m. liepos 21 d. Ž. K. padarytas poveikis siekiant, kad ji neduotų parodymų. Minėtas poveikis aiškiu loginiu priežastiniu ryšiu susijęs su G. B. laiške duotais nurodymais. Poveikis su minėtais nurodymais susijęs ir pagal laiką (nuo laiško gavimo iki įvykio praėjo kelios dienos, tiek, kiek, logiška tikėtis, reikia susisiekti su galinčiais nuvykti pas Ž. K. asmenimis ir tiems asmenims susiorganizuojant aptariamam nuvykimui). Ne mažiau svarbi aplinkybė, jog pas Ž. K. atvykę asmenys ne tik nurodė, kad atvyko nuo Kosto, bet jie disponavo informacija, kuri buvo žinoma tik siauram su G. B. susijusių asmenų ratui. Minėta informacija disponavo ir L. B. (dabar R.). G. B. negalėjo logiškai paaiškinti savo laiško turinio, tik jį neigė. Šių aplinkybių visuma vienareikšmiai liudija, kad G. B. siekė daryti poveikį Ž. K. ir poveikis buvo padarytas. Teismo išvada, jog poveikis Ž. K. padarytas dar kažkokių ne visiškai aiškių asmenų iniciatyva, yra akivaizdžiai nereali ir neteisinga.

658.1. Byloje neabejotinai nustatyta kad L. D.-B. susitiko su nukentėjusiąja Ž. K. 2014 m. rugpjūčio 10 d. ir bendravo su ja nuo 10.20 iki 10.50 val. Minėtas susitikimas įvyko ( - ), prie nukentėjusiosios Ž. K. gyvenamojo namo. Byloje ne tik aiškiai nustatytos nusikaltimo padarymo vieta, laikas ir kitos svarbios įvykio aplinkybės, bet, remiantis byloje surinktais įrodymais, galima daryti išvadą, jog L. D.-B. kalta dėl poveikio nukentėjusiajai darymo. Teismas ignoravo, kad pats G. B. patvirtino tardymo izoliatoriuje turėjęs nelegalią Skype programą, ja bendraudavo su žmona ir tą kartą prašė jos nuvykti pas nukentėjusiąją Ž. K. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad G. B. aiškiai prisidėjo prie poveikio Ž. K. darymo. G. B. veiksmuose yra aiškus ir nedviprasmis noras sistemingai kontaktuoti su nukentėjusiąja. Ši aplinkybė pasireiškė tiek laiške L. B. (dabar R.), tiek jo prašyme žmonai. Tai, kad dėl minėtų prašymų

66Ž. K. aiškiai patirdavo poveikį dėl savo parodymų šioje byloje, papildomai patvirtina G. B. kaltę padarius šiuos nusikaltimus.

678.2. Teismas pagrįstai pripažino A. M. kaltu darius poveikį Ž. K., tačiau visiškai nepagrįstai dėl to išteisino G. B. Byloje aiškiai nustatyta, kad G. B. su A. M. bendraudavo trumposiomis žinutėmis. Vertindamas G. B. vaidmenį šiame nusikaltime, teismas ne tik atsisakė pripažinti kaip įrodymą 2014 m. rugsėjo 12 d. protokole užfiksuotą A. M. ir ikiteisminio tyrimo pareigūno Ž. M. pokalbį, bet ir visiškai neatkreipė dėmesio, jog A. M. neturi absoliučiai jokio suinteresuotumo vykti susitikti su nukentėjusiąja Ž. K. Bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad G. B. kaltas dėl poveikio nukentėjusiajai darymo ir šiame epizode.

688.3. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymą G. B. nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo kalinamas 55 kameroje, o M. A. – 56 kameroje. Būtent tuo metu M. A. perduoti byloje esantys du popieriaus lapeliai, kuriuos jis gavo iš gretimoje kameroje esančio G. B. Remdamasis šiais rašteliais, M. A. 2014 m. rugsėjo 9 d. parašė skundą Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Nėra jokių neatitikimų tarp nukentėjusiojo M. A. parodymų bei tarp minėtų parodymų ir izoliatoriaus pažymos. Pagal liudytojo J. Š. parodymus M. A. ir G. B. susirašinėjo rašteliais. To neneigė pats G. B. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje M. A. ir G. B. tarpusavyje bendravo, susirašinėdavo rašteliais. Tai paneigia teismo teiginį, jog byloje nėra įrodymų dėl galimybių perduoti raštelius tarp M. A. ir G. B.. Teismo išvadą, kad byloje nėra įrodymų poveikį darius G. B., paneigia liudytojo J. Š. ir iš dalies paties G. B. parodymai (jis izoliatoriuje bendraudavo su M. A.). Be to, įvertinus tai, jog: M. A. pradėjo rašyti skundus dėl tariamų neteisėtų pareigūnų veiksmų tuo pat metu, kai pradėti ,,organizuoti“ laisvėje esančių nukentėjusiųjų skundų rašymai; M. A. nuosekliai ir nuolat davė parodymus, kad G. B. tardymo izoliatoriuje darė jam spaudimą ir poveikį; dėl minėto poveikio M. A. kreipėsi į pataisos namų administraciją bei tyrėją, galima pagrįstai teigti, kad yra akivaizdus ryšys tarp G. B. ir M. A. daryto poveikio.

698.4. Teismui buvo pateikta nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas pagrindžianti sąskaita faktūra bei minėtų išlaidų sumokėjimą patvirtinantis banko mokėjimo pavedimas. Teismui buvo pateiktas prašymas solidariai priteisti iš kaltinamųjų 5 000 Lt nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog advokatas nukentėjusiuosius atstovavo nuo ikiteisminio tyrimo, buvo atstovaujami šeši nukentėjusieji, byla pakankamai didelės apimties, laikytina, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė. Teismas visiškai nepasisakė dėl šio prašymo ir jo nesprendė.

708.5. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl G. B. išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio Ž. K. ir M. A.), L. B. (dabar R.) išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (I epizodas dėl poveikio Ž. K.) ir dėl L. D.-B. išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (II epizodas dėl poveikio Ž. K.) panaikinti ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį; nukentėjusiųjų M. A. bei Ž. K. civilinius ieškinius patenkinti; iš kaltinamųjų solidariai priteisti Lietuvos Caritui 5 000 Lt proceso išlaidų.

719. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Liudytojo D. B. apklausa vyko, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, nepilnamečio M. J. apklausa pradėta 17 val., o protokole užfiksuota 23.55 val., nenurodyta apklausos pabaiga bei ar dalyvavo nepilnamečio tėvai ir vaiko teisių atstovai. Teismas šališkai vertino S. V. apklausą, kurioje užfiksuota, jog apklausa pradėta 2 val., o baigta 4.30 val. Teisme nebuvo apklausta T. K., dėl to suvaržyta apelianto teisė į gynybą.

729.1. Teismas konstatavo, kad apeliantas užverbavo nukentėjusiąją S. J. vykti į Olandiją vogti, tačiau nukentėjusioji nurodė priešingai, jog vykti į Olandiją jai pasiūlė M. A.. Teisme S. J. patvirtino nesijaučianti nukentėjusiąja. Be to, byloje yra duomenų apie S. J. 2012 m. birželio 15 d. padarytą nusikaltimą užsienyje. Vadinasi, ji buvo užverbuota dar iki BK 147 straipsnio įsigaliojimo. Analogiška situacija dėl nukentėjusiojo M. A., nes byloje yra duomenų, kad jis 2011 m. spalio 28 d. buvo sulaikytas už vagystes Olandijoje, t. y. iki įstatymo pataisos įsigaliojimo. Teismas nevertino liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės, jog M. A. savarankiškai užsiiminėjo vagystėmis Olandijoje. Tarp apelianto ir M. A. susiklostė konfliktiški santykiai, dėl to jis apeliantą apkalba. Kratos metu jo bute paimtas M. A. iš įkalinimo įstaigos perduotas raštelis, kuriame jis reikalauja cigarečių ir kitų daiktų, nes priešingu atveju apkalbės jį, rodo, kad M. A. parodymais negalima tikėti. Be to, visi nukentėjusieji galėjo laisva valia rinktis grįžti į Lietuvą ar likti Olandijoje. Byloje nėra jokių duomenų, jog Olandijos ambasada ar kitos institucijos būtų gavusios nukentėjusiųjų pareiškimus, kad jų laisvė suvaržyta ir jie verčiami vogti. Teismas nevertino N. G., I. V., S. J., D. B., A. Z. parodymų, jog M. A. vogė savarankiškai ir nebuvo nuo nieko priklausomas. Pats M. A. teisme patvirtino, kad, jeigu būtų norėjęs, būtų galėjęs bet kada grįžti į Lietuvą.

739.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nusikalstama veika buvo ilgalaikė, nes neatsižvelgė, jog tuo laikotarpiu A. U. ne kartą atlikinėjo bausmę Olandijoje. Teismas nuosprendyje net neužsiminė apie A. U. atliktas bausmes, visus prašymus išreikalauti duomenis iš Olandijos atmetė. Be to, A. U. nuteistas Olandijoje už vagystes organizuota grupe su asmenimis, kurie nagrinėjamoje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais. Tačiau asmuo už tą pačią veiką antrą kartą negali būti teisiamas.

749.3. Kritiškai vertintini nukentėjusiosios I. M. nenuoseklūs parodymai. Teismas nevertino, kad ji vagystėmis užsiiminėjo ne tik Olandijoje, bet ir Prancūzijoje; į šias šalis vyko savo noru ir niekieno neverčiama; pagauta ir atlikusi bausmes, vėl grįždavo atgal. Dėl šių aplinkybių teismas negalėjo jos pripažinti nukentėjusiąja. I. M. parodė, kad 2013 m. atvykusi į parduotuvę ir pamačiusi, kokiomis kainomis pardavinėjamos panašios prekės, pasijuto apgauta. Tačiau teismas nesiaiškino, kada konkrečiai, kokį mėnesį ji buvo atėjusi į parduotuvę, nes A. U. parduotuvė pradėjo veikti tik nuo 2013 m. balandžio 12 d. Nepagrįsta teismo išvada, jog I. M. buvo rizikos šeimų apskaitoje, kadangi į apskaitą buvo įtraukta ne prieš išvykdama į Olandiją, bet daug vėliau. Apeliantas su ja Lietuvoje nebendravo, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad jis žinojo jos materialinę padėtį.

759.4. Teismas negalėjo remtis nukentėjusiosios Ž. K. parodymais, nes jos gynėjas D. Povilius jai nurodė, kokius parodymus duoti, kaip atsakinėti į klausimus, kaip išvengti antstolio ir kt. Visa tai užfiksuota liudytojo Ž. K. darytame garso įraše. Tačiau teismas be jokio pagrindo atmetė prašymą iškviesti į posėdį minėtą liudytoją ir perklausyti garso įrašą. Teismas visiškai nevertino, kad Ž. K. Prancūzijoje užsiiminėjo vagystėmis ir teista apie 20–30 kartų, o šioje byloje ji jau turi nukentėjusiosios statusą. Ji melagingai nurodė apeliantą ją užverbavus 2011 m. Jeigu tai būtų tiesa, tokia veika baudžiama tik nuo 2012 m. liepos 13 d. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta septynis kartus ir kiekvienoje apklausoje nurodė skirtingas aplinkybes, todėl jos parodymais negalima tikėti.

769.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas užverbavo ir išnaudojo J. Š. Pastarasis pripažino, kad pareigūnai jam darė psichologinį spaudimą, vertė duoti parodymus prieš apeliantą. Priešingai, kelionę į Olandiją jam organizavo ne apeliantas, bet M. A. Jis niekada neteigė, kad apeliantas jį išnaudojo, todėl nesijaučia esąs nukentėjusysis. Tačiau, net J. Š. prieštaraujant, teismas jį pripažino nukentėjusiuoju.

779.6. Nukentėjusioji N. K. parodė, kad vagystės – jos gyvenimo būdas. Ji tuo užsiiminėjo ne tik Olandijoje, bet ir Anglijoje, Airijoje. Vykti į Olandiją jai pasiūlė S. J. Jos laisvė nebuvo suvaržyta, ji nebuvo išnaudojama. Teismas taip pat nevertino A. Z. išsakytos pozicijos, jog ji planavo važiuoti vogti su N. K., jos anksčiau tuo užsiiminėjo. Jos niekas neįkalbinėjo, neverbavo. Ji vogė sau, o ne kitiems. Neįvertinęs to, teismas ją pripažino nukentėjusiąja.

789.7. Teismo išvada, jog nukentėjusysis L. B. yra pažeidžiamas, prieštarauja paties nukentėjusiojo bei jo motinos parodymams. Jų parodymais nustatyta, kad jam nieko netrūko, į Olandiją važiavo, norėdamas greitesniu ir lengvesniu būdu užsidirbti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusieji buvo pažeidžiami, nes neturėjo darbo. Darbo neturėjimas nereiškia, jog būtina vogti. Visi nukentėjusieji vogė savo noru, jie nebuvo priklausomi nuo nuteistųjų. Visi turėjo telefonus, asmens dokumentus, jų laisvė nebuvo suvaržyta, patys priimdavo sprendimus. Jie patys disponavo pavogtu turtu, spręsdavo, kam ką parduoti ar pasilikti sau. Jie neprivalėjo vogtus daiktus atiduoti apeliantui.

799.8. Teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Nukentėjusieji

80I. M., M. A. teisme negalėjo paaiškinti, dėl kokių nuteistųjų veiksmų jie patyrė moralinės žalos, negalėjo argumentuoti, kokia jiems padaryta žala. Nukentėjusysis L. B. patvirtino, kad gynėjas D. Povilius civilinį ieškinį pateikė be jo sutikimo. Nukentėjusioji Ž. K. apeliantą apkalba, tik siekdama finansinės naudos. Teismas neatsižvelgė, jog visi nukentėjusieji turėjo pasirinkimo laisvę, jų niekas nevertė, nenaudojo prievartos. Be to, priteistas neturtinės žalos dydis prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290/2014). Jeigu teismas nuspręstų, kad nukentėjusieji dėl apelianto veiksmų patyrė moralinės žalos, atsižvelgiant į jo šeimos finansinę padėtį, ieškinių dydžiai mažintini.

819.9. Apeliantas dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, jog padaryta veika yra mažareikšmė, nes niekam nepadaryta žalos, nesiekta jokių savanaudiškų tikslų.

829.10. Apeliantas taip pat prašė panaikinti laikiną apribojimą į pinigines lėšas, nes tai šeimos santaupos, t. y. žmonos lėšos. Kaip įrodymą žmona bandė teismui pateikti dokumentus, tačiau teismas jų nepriėmė. Kratos metu paimta 29 871 Lt, iš kurių 10 830 Lt ir 420 Lt yra sūnaus pinigai, gauti gimimo, krikštynų proga iš senelių, kitų giminaičių, o 18 620 Lt gauti, žmonai pardavus UAB ,,xxx“ dalį akcijų.

839.11. Skirdamas bausmę, teismas neįvertino, kad Lietuvoje apeliantas neteistas, serga sunkia liga.

849.12. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde prašė nuosprendį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti, į teismo posėdį iškviesti visus nukentėjusiuosius, liudytojus M. V. ir Ž. K.

8510. Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pokalbių įrašų perdavimas, kad jie būtų pridėti prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos, atliktas pagal BPK 162 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BPK 162 straipsnio nuostatomis, informacija apie privatų asmens gyvenimą, gauta taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, kitame procese gali būti panaudota tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Byloje nesant duomenų, jog toks leidimas buvo duotas, byloje nėra jokio įstatyminio pagrindo panaudoti šiuos kriminalinės žvalgybos gautus duomenis, todėl jais remdamasis teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

8610.1. Nuosprendyje ne tik nenustatyta, bet ir neinkriminuota sunki ar beviltiška nukentėjusiųjų materialinė padėtis. Pasinaudojimas pažeidžiamumu susietas išimtinai tik su nukentėjusiųjų darbo bei pragyvenimo šaltinio neturėjimu, tačiau tai nėra tapačios sąvokos. Neinkriminuotas nebuvimas galimybių nukentėjusiesiems pasirinkti elgesio variantą ir kaltininkų žinojimas apie nukentėjusiųjų finansinę būklę bei siekis ja pasinaudoti. Vien ta aplinkybė, kad asmenys neturi darbo ar pragyvenimo šaltinio, neanalizuojant to priežasčių bei nekvalifikuojant, jog asmenys dėl to buvo sunkioje materialinėje padėtyje, dėl to neturėjo galimybės atmesti pasiūlymo bei pasirinkti priimtino elgesio varianto, pati savaime nesudaro pagrindo traktuoti juos kaip pažeidžiamus. Kaltininkai turi ne tik žinoti apie šias aplinkybes, bet ir piktavališkai tuo naudotis. Be to, turi būti nustatytas kaltininkų siekis palenkti nukentėjusiųjų valią, kontroliuoti ir įtraukti į išnaudojimą bei suvokimas, kad šie asmenys bus išnaudojami, ir to norėti. Šių aplinkybių teismas nuosprendyje neatskleidė.

8710.2. Bylą nagrinėjant teisme nustatytos aplinkybės paneigia, kad M. J., L. B., L. M., S. J., N. K., A. Z., T. K., J. Š., M. A. ir Ž. K. nusprendė daryti nusikalstamą veiką dėl to, jog neturėjo darbo ir pragyvenimo šaltinio. Priešingai, iš esmės visi šie asmenys neturėjo darbo ar pragyvenimo šaltinio tik dėl to, kad buvo pasirinkę kitą (nusikalstamą) gyvenimo kelią. Nė vienas iš paminėtų asmenų nebuvo beviltiškoje socialinėje padėtyje, dėl kurios būtų nusprendę vogti ir tokiu būdu išsivaduoti iš juos kamuojančio skurdo. Sutikimas vykti vagiliauti į Olandiją buvo jų ankstesnio gyvenimo pasekmė ir pasirinkto gyvenimo būdo tąsa. Daugelis iš jų buvo teisti (ne po vieną kartą už vagystes Lietuvoje ir užsienyje) tiek už iki inkriminuojamų įvykių padarytus nusikaltimus, tiek ir po jų. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios paneigtų iš esmės visų apklaustų asmenų aiškinimus, jog jie, sulaikyti Olandijos teisėsaugos organų, turėjo galimybę pranešti, kad vagystėmis užsiima ne savo noru, tačiau to nedarė. Nė vienas iš jų nenurodė to nedaręs iš baimės. Tai patvirtina šių asmenų savanoriškumą, jog jų atliekamus nusikalstamus veiksmus nulėmė jie patys, o ne darė įtaką kas nors kitas. Tai, kad šie asmenys nesijautė išnaudojami, patvirtina, jog nė vienas iš jų nenurodė buvęs apgautas tiek dėl pažadėtų sąlygų, tiek dėl gauto užmokesčio, todėl vyko ten ne po vieną kartą ir patys prašė, kad kitą kartą važiuojant į Olandiją būtų informuoti bei paimti vykti kartu.

8810.3. Veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje numatytas nusikaltimas tik nustačius, kad buvo pažeistos žmogaus teisės ar laisvės. Šioje byloje kvalifikuojant G. B. bei A. U. nusikalstamą veiką pagal BK 147 straipsnį, prieš tai buvo būtina nustatyti, kad nukentėjusiųjų veiksmų laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jų valią bent vienu iš BK 147 straipsnio dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų. Šiuo konkrečiu atveju nuosprendyje nurodyta, kad G. B. bei A. U. nusikaltimą padarė vienu iš alternatyvių veiksmų – verbavimu, kuris pasireiškė įkalbinėjimu (tai paneigta iš esmės pačių nukentėjusiųjų parodymais), taip pat vienu iš nukentėjusiųjų valią palenkiančių būdų – pasinaudodami jų pažeidžiamumu, nes nukentėjusieji neturi darbo ir pragyvenimo šaltinio. Tai neatitinka tikrovės, kadangi dalis jų mokėsi (M. J. ir L. B.), kita dalis oficialaus darbo ir pragyvenimo šaltinio neieškojo sąmoningai. Kaip matyti iš aptartų bylą nagrinėjant teisme ištirtų įrodymų, nė vienas iš jų nebuvo skurde ar kitoje beviltiškoje padėtyje, kas leistų juos traktuoti kaip pažeidžiamus. Taip pat kaltininkų veiksmuose turėjo būti nustatytas nusikalstamas tikslas – suvokiant šių asmenų pažeidžiamumą, siekti tuo pasinaudoti, palaužiant nukentėjusiųjų valią. Nė vieno iš šių požymių nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo G. B. ir A. U. veiksmus traktuoti kaip atitinkančius BK 147 straipsnio sudėtį.

8910.4. Teisme tiek G. B., tiek A. U. ne kartą patvirtino, kad jie, kaip ir kiti kartu su jais Olandijoje buvę asmenys, vyko į Olandiją vogti ir yra vagys. Tai reiškia, jog jie taip pat kaip ir kiti šitame procese apklausti asmenys vogdavo iš parduotuvių, jų tikslas buvo ten nuvykus tokiu būdu pasipelnyti. Nustačius, kad visais atvejais vykdami vogti į Olandiją asmenys veikė savanoriškai ir jų asmens valios laisvė nebuvo palenkta, tokie kaltininkų veiksmai galėtų būti kvalifikuojami ne kaip prekyba žmonėmis, o pagal pasekmes – kaip bendrininkų grupe pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą padarytos vagystės, ką patys kaltininkai viso proceso metu nuosekliai tvirtino darę.

9010.5. G. B. nepagrįstai inkriminuotas BK 189 straipsnis. Pagal šį straipsnį kvalifikuojamas tik toks nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas, kuris iš anksto nebuvo pažadėtas. Jei iki nusikaltimo padarymo arba jo darymo metu kaltininkas pažadėjo įgyti arba realizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą, dėl kitų priežasčių davė pagrindo nusikaltimo vykdytojui tikėtis tokios pagalbos, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas darant nusikaltimą. Šiuo konkrečiu atveju, kaip sektų iš nuosprendžio neva nustatytų aplinkybių, pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą buvo pasidalinta vaidmenimis, t. y. G. B. nurodys, kokius daiktus reikia vogti, bei juos realizuos. Taigi vien pagal teismo nuosprendyje konstatuotas aplinkybes akivaizdu, jog tokie G. B. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 189 straipsnį.

9110.5.1. Be to, kaltininkų veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 189 straipsnį, tokiu būdu teismas pripažino, kad G. B. niekaip neprisidėjo prie inkriminuotų daiktų užvaldymo (pasisavinimo), nes tik tokių aplinkybių konstatavimas sudarytų sąlygas asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šioje dalyje teismo išvados yra prieštaringos, t. y. pripažįstama ir tai, kad kaltininkai patys organizavo vagystes, ir tai, kad šie asmenys jų pačių suorganizuotos vagystės pasėkoje iš trečiųjų asmenų įgijo tą patį žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą.

9210.5.2. Kaip matyti iš prokuroro teisme pakeisto kaltinimo turinio, jame išdėstant

93BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nė vieno iš šių požymių nebuvo laikomasi, t. y. kaltinime nenurodyti būtini BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo požymiai: laikas, kur, kada ir kokios prekės buvo įgytos. Toks kaltinimo suformulavimas itin suvaržė gynybos galimybes ginti nuo pareikšto kaltinimo ir traktuotinas kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

9410.5.3. Bylą nagrinėjant teisme, taip ir liko nepaneigti G. B. teiginiai, kad parduotuvėje rastas bei kratos metu išimtas prekes jis oficialiai pirko sandėliuose, bei pateikė teismui tai patvirtinančias sąskaitas faktūras. Už šias prekes G. B. tvirtinimu iš jo kortelės sumokėta pavedimu. Nors, teismo nuomone, šios prekės traktuotinos kaip gautos vagysčių iš Olandijos metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra nė vieno dokumento, kuris patvirtintų šią aplinkybę. Ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos turėjo pakankamai daug galimybių tai padaryti, nes ant visų prekių buvo likusios etiketės su brūkšniniais kodais, kas leidžia identifikuoti prekes. Tuo atveju, jeigu prekės iš tiesų būtų gautos vagysčių Olandijoje metu, šių etikečių su brūkšniniais kodais palikimas, kas įgalintų identifikuoti prekę, būtų sunkiai paaiškinamas. Konstatuodamas šią aplinkybę kaip įrodytą, teismas pasirėmė vien tik liudytojų gandais, kad, jų manymu, vogtos prekės buvo vežamos į parduotuvę ( - ), tačiau nė vienas iš jų asmeniškai nėra pristatęs vogtų prekių ar matęs jas iškraunant.

9510.5.4. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad G. B. dėl BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos nuteistas, nesant tam jokio įstatyminio ir faktinio pagrindo.

9610.6. Nors pats G. B. prisipažino padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, tačiau, vadovaujantis teismo konstatuotomis aplinkybėmis bei skunde išdėstyta teismų praktika, dokumente esančių duomenų ištaisymai nesudaro pagrindo G. B. veiksmus traktuoti kaip dokumentų klastojimą. Kasos aparato pirkimo–pardavimo naujos sutarties sukūrimas vietoj pamestos, įrašant į šią sutartį tikruosius duomenis apie pirkėją ir pardavėją, nesukūrė jokiems tretiesiems asmenims neigiamų pasekmių. G. B. taip veikė išimtinai kasos aparato savininko interesais, šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę ir objektyviai negalint iš naujo pasirašyti sutarties, kurią reikalinga pateikti kasos aparatų priežiūros specialistui. Tokie G. B. veiksmai nesudaro BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.

9710.7. Teismas pripažino įrodyta, kad G. B. pagal susitarimą turėjo realizuoti vogtus drabužius Lietuvos Respublikoje bei duoti nurodymus, kokias prekes ir kur vogti. Tačiau teismas nemotyvavo, kuo remdamasis padarė išvadą apie tarp kaltininkų buvusio susitarimo turinį, t. y., kad G. B. su A. U., turėdami tikslą vykdyti prekybą žmonėmis, susitarė, pasinaudodami asmenų pažeidžiamumu, verbuoti juos ir išgabenti į užsienio valstybę, kur jie būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti – vogti iš parduotuvių. Nesant duomenų buvus tokį susitarimą tarp kaltininkų, nėra jokio pagrindo asmenų veiksmus traktuoti kaip padarytus organizuota grupe. Be to, spręsdamas klausimą dėl skirtinos bausmės dydžio, teismas pripažino, kad G. B. koordinavo organizuotos grupės narių veiklą ir jai vadovavo, t. y. nustatė bei vertino aplinkybę, kuri net nebuvo inkriminuota. Tai laikytina esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu.

9810.8. Tokios itin didelės bausmės paskyrimas anksčiau neteistam, turinčiam šeimą, nepilnametį vaiką asmeniui už nesmurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja tiek tokio pobūdžio bylose suformuotai teismų praktikai, tiek protingumo ir teisingumo kriterijams. Be to, G. B. laikymas suimto iki teismo nuosprendžio paskelbimo dvejus metus tikrai pažeidė jo teisę į įmanomai trumpiausią procesą. Nė karto procesas šioje byloje nebuvo atidėtas dėl kaltinamojo ar jo gynėjo kaltės ar sąmoningo vilkinimo. Procesas užtruko dėl netinkamų ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų (tikslinant kaltinimus, nerandant asmenų).

9910.8.1. Nesuprantama, kaip teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos dydį už pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų padarymą, būtent dėl to, kad G. B. užsiėmė tų pačių inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, skyrė didesnę bausmę. Teismo išvardintos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, nerodo jo didesnio pavojingumo visuomenei ar polinkio nusikalsti, nes G. B. anksčiau nėra teistas. Teismo išvardintos aplinkybės, į kurias skirdamas bausmę atsižvelgė, tik apibūdina moralines bei dorovines G. B. nuostatas. Nė viena iš jų ne tik nėra priešinga įstatymams, bet daugelis jų net nelaikomos antivisuomeninėmis, todėl neteisinga ir neteisėta jomis remtis, anksčiau neteistam asmeniui už nesmurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą (net ir pripažinus, kad tokie veiksmai vertintini kaip prekyba žmonėmis, atsižvelgiant į tai, jog nė vienas iš asmenų nebuvo apgautas ar su juo liko neatsiskaityta) skiriant didesnę nei sankcijos vidurkis bausmę.

10010.8.2. Taip pat negalima sutikti su teismo išvada, kad G. B. „iki šiol savo elgesį vertina nekritiškai ir nei kiek nesigaili nusikaltęs“, nes G. B. visiškai prisipažino faktiškai jo atliktus veiksmus, t. y. bendrininkavimą darant vagystes bei vogtų prekių Olandijoje realizavimą, tik nepripažino, kad tokie jo veiksmai vertintini kaip prekyba žmonėmis. Asmens neprisipažinimas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo negali būti pagrindas skirti didesnę nei sankcijos vidurkis bausmę. G. B. ne kartą proceso metu kartota fraze, jog jis yra „vagis ir nusikaltėlis“, buvo siekiama ne pabrėžti kokį nors savo išimtinį statusą ar tuo pasididžiuoti, bet tik paaiškinti, kad jis yra paprasčiausias vagis, kaip ir visi kiti šio proceso dalyviai, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, o ne koks nors organizuotos grupės vadovas.

10110.8.3. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia sąlygoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Pirmą kartą už nesmurtinio nusikaltimo padarymą teisiamam asmeniui, kurio nusikalstama veika iš esmės nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, įvertinus jo šeiminę padėtį (žmona atleido, yra mažametis vaikas, kuris laukia ir lauks tėvo), sveikatos būklę, taip pat tai, kad šis asmuo iki nuosprendžio paskelbimo buvo suimtas dvejus metus, paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė nėra nei adekvati, nei proporcinga.

10210.9. Priteisdamas civilinius ieškinius, teismas visiškai nevertino juos pareiškusių asmenų asmeninių savybių, jog nusikalstamas kelias – toks gyvenimo būdas buvo pasirinktas kur kas anksčiau, t. y. I. M. prieš tai savanoriškai vagiliavo Prancūzijoje, Ž. K. – Norvegijoje, Belgijoje, Prancūzijoje. Jos vagiliavo ir po šių inkriminuotų įvykių. M. A. vien Lietuvoje teistas septynis kartus, jis šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tokias aplinkybes tampa nesuprantama, kokius dvasinius išgyvenimus patyrė šie asmenys, vogdami Olandijoje. Nė vienas iš jų nenurodė, kad nenorėjo to daryti ar buvo veikiama prieš jų valią. Jie visi sulaikyti Olandijos teisėsaugos organų, tačiau apie patiriamą spaudimą niekur nesiskundė, nors, kaip patys pripažino, turėjo tokią galimybę. Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, jog pareikšti civiliniai ieškiniai yra tik būdas pasipinigauti (I. M. to net neslėpė nurodydama, kad ieškinį pareiškė todėl, jog turi du mažamečius vaikus ir trūksta pinigų jiems išlaikyti). Palikus tokį teismo sprendimą, kad recidyvistais pripažintiems asmenims už jų savanoriškai darytas nusikalstamas veikas (ir net šiuo metu atliekant laisvės atėmimo bausmes) dar ir priteisiamos pinigų sumos jų neva patirtai neturtinei žalai atlyginti „už jų vykdytų vagysčių metu patirtus išgyvenimus“, būtų klaidingai formuojama teismų praktika ir teisme analogų neturintis precedentas.

10310.10. Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl

104G. B. nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti arba nuosprendį pakeisti, t. y. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirti minimalią bausmę ir sumažinti priteistus civilinius ieškinius.

10511. Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, šališkai ir neobjektyviai. Apeliantas teisme buvo pateikęs prašymus: iškviesti liudytojus B. Š. ir Ž. K., iš Olandijos išreikalauti duomenimis apie jo ankstesnį teistumą, jo legalų darbą, tačiau visi jo prašymai nepagrįstai atmesti. Be to, neaišku, kodėl nepilnametis M. J. buvo apklausinėjamas naktį, nedalyvaujant tėvams ar vaiko teisių atstovams. Kaltinimas pareikštas nekonkretus: nenurodytas kiekvienas drabužis atskirai, jo kaina, koks tai drabužis, iš kokios parduotuvės pavogtas. Nenustatyta, ar drabužiai vogti Olandijoje, kas jų savininkas. Teismas konstatavo, kad ant drabužių etikečių nėra drabužio aprašymo lietuvių kalba, tačiau nenurodė, koks įstatymas įpareigoja tai daryti. Parduotuvę ne kartą tikrino mokesčių specialistai ir nerado jokių pažeidimų. Neaišku, kodėl kratos metu paimta tik dalis drabužių, kaip nustatė, kurie vogti, o kurie ne.

10611.1. Nukentėjusioji N. K. pati ieškojo būdų, kaip išvažiuoti į Olandiją. Ji visą informaciją gavo iš S. J., važiavo savo noru ir niekieno neverčiama. Nukentėjusioji A. Z. teigė pirmą kartą į Olandiją važiavusi savarankiškai, vagystėmis užsiiminėjo ir kitose užsienio šalyse. Dėl to teismo išvada, jog nukentėjusiosios buvo užverbuotos, neturi jokio pagrindo. Nors teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo M. A. parodymai nėra nuoseklūs, tačiau kai kuriais jo parodymais nepagrįstai rėmėsi, grįsdamas apelianto kaltę. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog M. A. buvo apeliantą sumušęs, naudojosi jo automobiliu ir net jį sudaužęs, iki šiol žalos neatlygino, anksčiau daug kartų teistas už vagystes ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Be to, M. A., dar būdamas pataisos namuose, atlikęs bausmę planavo vykti į Olandiją ir tai padarė. Šias aplinkybes patvirtino J. Š. Taigi M. A. į Olandiją vyko savarankiškai. Nukentėjusioji Ž. K. taip pat vyko savarankiškai, tik grįžusi iš Prancūzijos, kur užsiiminėjo vagytėmis, išvyko į Olandiją. Teismas savaip interpretavo nukentėjusiojo L. B. parodymus. Jam vykti į Olandiją pasiūlė M. J. Jis norėjo nusipirkti automobilį, nors mama patvirtino, kad jis buvo aprūpintas, jam nieko netrūko. Apeliantas neigia verbavęs nukentėjusiąją I. M. Ji išvyko į Olandiją pasiūlius V. B., galėjo laisvai judėti po šalį, pramogauti. Vagystėmis užsiėmė laisva valia. Nukentėjusioji S. J. parodė, kad vykti į Olandiją pasiūlė M. A., jis nurodydavo, ką vogti ir iš kur. Iki išvykstant į Olandiją, ji nuteistųjų nepažinojo, todėl negalima teigti, kad apeliantas ją verbavo.

10711.2. Teismas apelianto kaltę grindė telefoniniais pokalbiais, tačiau nė viename pokalbyje neužfiksuotas jo reikalavimas nukentėjusiesiems vogti drabužius ar eiti į kažkurią parduotuvę. Neužfiksuota, kad G. B. duotų jam nurodymus, o jis jiems pritartų ir vykdytų.

10811.3. Teismas nukentėjusiesiems nepagrįstai priteisė neturtinę žalą, nes jie nepateikė objektyvių duomenų tokios žalos patyrę. Visi nukentėjusieji žinojo, kur važiuoja ir ko – vogti. Visi tai darė laisva valia, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jų dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, baimę ir kt. Nustatyta, kad nukentėjusieji ne vieną kartą vyko į Olandiją, tačiau, sugrįžę į Lietuvą, nesikreipė į policiją, o vėl išvažiuodavo. Nėra duomenų, jog jie kreipėsi pagalbos ir Olandijoje, todėl negalima teigti, kad jie jautė baimę.

10911.4. Teismas nepagrįstai konfiskavo automobilį ,,Peugeut 406“ bei navigacijos įrangą. Šis automobilis Lietuvoje nebuvo naudojamas, byloje nėra jokių įrodymų, jog juo Olandijoje darė nusikaltimus. Be to, kratos metu iš automobilio paimti apelianto asmeniniai daiktai, tačiau neaišku, kaip tyrėja nustatė, kad jo asmeniniai daiktai yra vogti.

11011.5. Be to, Olandijoje apeliantas buvo nuteistas už vagystes bendrininkų grupe su

111N. G., S. J., M. A., Ž. K. ir kitais. Vadinasi, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už tą pačią veiką antrą kartą.

11211.6. Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde prašė išsamiai išnagrinėti skundą: jį išteisinti arba, jeigu nustatys kokią nors jo kaltę, nubausti už tai, ką teismas nuspręs jį padarius.

11312. Nuteistasis G. B. atsiliepime į prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus nurodė, kad skunduose išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, todėl apeliaciniai skundai atmestini.

11413. Nuteistasis A. U. atsiliepime į prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus nurodė, kad prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 157 straipsnio 2 dalį bei nukentėjusiųjų atstovo skunde išdėstyti motyvai dėl proceso išlaidų priteisimo yra nepagrįsti, todėl prašė apeliacinius skundus atmesti.

11514. Išteisintoji L. B. (dabar R.) atsiliepime į prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus nurodė, kad Ž. K. ji nepažįsta ir nei pati, nei per kitus asmenis jokio poveikio jai nedarė. Gavusi G. B. laišką, jokių veiksmų neatliko. Byloje nėra jokių duomenų, jog ji davė nurodymus Ž. K. užpuolusiems asmenims. Prokuroras nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kad teismas ją nepagrįstai išteisino dėl disponavimo šaunamuoju ginklu. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti nepagrįsti argumentai, todėl prašė apeliacinius skundus atmesti.

11615. Išteisintosios L. D.-B. gynėjas atsiliepime į prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus nurodė, kad skunduose išdėstyti argumentai, jog teismas suklydo dėl L. D.-B. išteisinimo, yra nepagrįsti, todėl apeliaciniai skundai atmestini.

11716. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiųjų Ž. K., I. M. bei M. A. atstovas prašė prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistųjų A. U. bei G. B. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo skundus atmesti. Nuteistasis A. U. bei jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus atmesti.

11817. Prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo

119G. B. ir jo gynėjo bei nuteistojo A. U. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

12018. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas G. B. ir A. U. veiksmus, įgijus bei realizavus nusikalstamu būdu gautą turtą, neteisingai įvertino kaip nusikalstamus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir šioje dalyje nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau G. B. bei A. U. kaltė verbavus ir gabenus asmenis į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti bei G. B. kaltė klastojus dokumentą ir disponavus suklastotu dokumentu pagrįsta bylos duomenimis. Teismas gana išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo su šiomis veikomis susijusias bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, dėl šių veikų pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. G. B., A. U., L. B. (dabar R.) ir L. D.-B. išteisinimas dėl visų skundžiamų veikų pagrįstas teisingu įrodymų vertinimu, atitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimus bei prasmę, todėl teismas pagrįstai dėl šių veikų priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau teismas neteisingai nustatė nukentėjusiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Dėl to nuosprendis keičiamas. Taip pat skundžiamame nuosprendyje daromi kai kurie kiti pakeitimai, išdėstyti šio nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse.

121Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir įrodymų vertinimo

12219. BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

12319.1. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus apeliantai pirmiausia siejo su įrodymų vertinimu motyvuodami, jog teismas, neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė klaidingas išvadas, turėjusias esminės reikšmės neteisingam nuosprendžiui priimti.

124Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, tirdamas ir vertindamas įrodymus.

12519.1.1. Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė. Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

126Teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo požymių.

12719.1.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog, šioje baudžiamojoje byloje vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo gana išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.

12819.2. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde teigė, kad liudytojų D. B., S. V. ir nukentėjusiojo M. J. parodymai gauti, pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

129Su tokiu apeliacinio skundo argumentu iš dalies galima sutikti.

13019.2.1. Byloje nustatyta, jog liudytojas D. B. yra nuteistojo G. B. sūnus. BPK 82 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Teisiamojo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog teismas D. B. išaiškino teisę atsisakyti duoti parodymus; pastarajam sutikus juos duoti, teismas, įspėjęs dėl atsakomybės (pagal BK 235 straipsnį) už melagingų parodymų davimą, D. B. apklausė. Taigi BPK 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kaltinamojo (įtariamojo) šeimos nario galimybė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus nebuvo suvaržyta.

13119.2.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant S. V., apeliantas skunde kaip procesinį pažeidimą nurodė atliktos apklausos laiką – apklausa atlikta nakties metu. Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad iš tiesų S. V. apklaustas naktį: apklausa pradėta 2 val., baigta 4.20 val. (t. 6, b. l. 125–126), tačiau ši aplinkybė nėra pažeidimas BPK 20 straipsnio prasme, nes įstatymas to nedraudžia. Svarbu tai, jog kiekvienoje byloje visi būtini pirminiai procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai būtų atlikti nedelsiant. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojo S. V. apklausa atlikta, laikantis BPK 2 straipsnyje įtvirtinto greito proceso principo kriterijų. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu jis nėra nuteistas dėl šio asmens verbavimo ir gabenimo nusikalstamai veikai daryti.

13219.2.3. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atmetė M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, suabejojęs šių parodymų leistinumu. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog apklausų metu buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų: nepilnametis liudytojas apklaustas nedalyvaujant jo atstovui, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui ar psichologui ir pan. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas pagrįstai atmetė M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, suabejojęs jų leistinumu ir patikimumu, todėl plačiau pasisakyti dėl G. B. skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su M. J. apklausa, dėl kurių pakankamai išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo.

13319.3. Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai rėmėsi duomenimis, surinktais pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, nes tokiu būdu gauta informacija buvo pridėta prie šios bylos be aukštesniojo prokuroro leidimo, taip pažeidžiant BPK 162 straipsnio nuostatas, kas laikytina esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu.

134Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

135Nagrinėjamoje byloje esantys Klaipėdos apygardos prokuratūros 2013 m. birželio 26 d. teikimas ir tos pačios datos Klaipėdos apygardos teismo pirmininko nutartis dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo bei sekimo kontroliuojant ir fiksuojant asmens pokalbius patvirtina buvus teisinį pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl G. B. daromų nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 straipsnio 1, 2 dalyse (t. 9, b. l. 3–4, 5). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pagal kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje Nr. 85-9(DS)-29-13 esančius duomenis buvo pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, ir buvo panaudoti kriminaliniai žvalgybos duomenys apie prekybą žmonėmis. Ši kriminalinės žvalgybos informacija nebuvo panaudota jokioje kitoje baudžiamojoje byloje, todėl gynėjas visiškai be pagrindo nurodė buvus BPK 162 straipsnio reikalavimų pažeidimus.

13619.4. Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus iškviesti liudytojus B. Š. ir Ž. K., iš Olandijos išreikalauti duomenis apie jo ankstesnį teistumą, legalų darbą.

137Pagal BPK 270 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir išsiaiškinęs, ar pateikti prašymai turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui, objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotą nutartį.

138Atkreipiamas apeliantų dėmesys, jog teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų, ir tokia teismo pozicija negali būti vertinama kaip galimybės gintis nuo kaltinimo neužtikrinimas (BPK 10 straipsnio 2 dalis). Svarstydamas prašymus bei dėl jų nuspręsdamas, teismas turi laikytis esminio reikalavimo – išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

139Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad, baigdamas įrodymų tyrimą, teisėjas klausė nagrinėjimo teisme dalyvių, ar jie turi prašymų. Kaltinamasis

140A. U. savo teise pasinaudojo ir prašė byloje išreikalauti duomenis apie jo teistumus užsienyje bei iškviesti liudyti B. Š. Pareikšti prašymai, kaip to reikalauja BPK 270 straipsnio nuostatos, išnagrinėti išklausant proceso dalyvių nuomones dėl pateiktų prašymų ir atmesti, priimant motyvuotą protokolinę nutartį. Nuteistajam A. U. pareiškus analogišką prašymą dėl liudytojų apklausos, apeliacinės instancijos teismas jį išnagrinėjo ir atmetė motyvuodamas tuo, jog prašyme nurodytus asmenis apklausti netikslinga, nes jų parodymai nesusiję su nagrinėjama byla.

14119.5. Nepagrįstas nuteistojo G. B. apeliacinio skundo teiginys, kad teisme neapklausus T. K. buvo suvaržyta jo teisė į gynybą.

142Iš bylos duomenų matyti, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo siekiama nustatyti kai kurių liudytojų, iš jų T. K., buvimo vietą. Nuvykus į T. K. gyvenamąją vietą paaiškėjo, kad ji gyvena ir dirba ( - ) ir į Lietuvą nesiruošia grįžti (t. 22, b. l. 10–11). Taigi T. K. teisme nebuvo apklausta dėl objektyvių priežasčių. Kita vertus, skundžiamame nuosprendyje teismas, grįsdamas apelianto kaltumą, nesirėmė T. K. parodymais, dėl to šiuo atveju nėra jokio pagrindo teiginiui apie teisių į gynybą suvaržymą.

14319.6. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. D.-B. pateiktas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Iš pateikto kaltinimo turinio matyti, kad jame nenurodyta L. D.-B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, t. y. jame neišdėstytos visos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant L. D.-B. baudžiamosios atsakomybės klausimą.

144Prokuroras apeliaciniame skunde teigė, kad pats teismas, nagrinėdamas bylą teisme, galėjo ir privalėjo pašalinti visus kaltinimo trūkumus.

145Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

146BPK 256 straipsnyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1848 redakcija) tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti dėl kaltinime nurodytų esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių pakeitimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog, skirtingai nei nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtina teismo galimybė suformuluoti naują kaltinimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas paminėtus kaltinamojo akto trūkumus kaip faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (vietos, laiko, būdo) nenurodymą teisingai įvertino kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimo pažeidimą, kuris trukdo nagrinėti bylą ir pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

14719.7. Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde teigė, kad Olandijoje jis jau buvo nuteistas už vagystes, todėl skundžiamu nuosprendžiu teismas jį nuteisė už tą pačią veiką antrą kartą.

148Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

149Sprendžiant, ar asmuo buvo du kartus nubaustas už tą patį teisės pažeidimą, reikia įvertinti, ar esminiai šių teisės pažeidimų požymiai, įtvirtinti atitinkamose Baudžiamojo kodekso straipsnių dispozicijose, yra tie patys.

150Apeliacinės instancijos teisme gauti papildomi duomenys iš N. K., vykdant teisinės pagalbos prašymą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 04-2-00072-15, patvirtina, kad nuteistasis A. U. šioje šalyje buvo teisiamas už vagystes, o nagrinėjamoje byloje jam nebuvo pareikštas kaltinimas padarius vagystes ir jis už tai nebuvo teisiamas. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už prekybą žmonėmis, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ir realizavimą, dokumentų klastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu.

15119.8. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigė, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Šališku teismas visada turėtų būti pripažįstamas tada, kai nors vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų negalėjo dalyvauti procese BPK 58 straipsnyje nustatytais pagrindais. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismas turi būti ir subjektyviai nešališkas, t. y. teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių. Tačiau konstatuoti, kad nešališkumo principas buvo pažeistas, nepakanka vienos iš bylos šalių nuomonės, deklaratyvaus pareiškimo. Turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimą ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones teismo nešališkumu. Apeliantas skunde nepateikė tokių duomenų, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina egzistavus tokias aplinkybes, o tai, kad bylą nagrinėjęs teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog jis buvo šališkas.

15219.9. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui.

153Dėl G. B. ir A. U. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį

15420. Nuteistieji G. B. ir A. U. neigė nusikalstamai veikę prieš S. J., M. A., I. M., Ž. K., J. Š., N. K., A. Z., L. B., T. K. ir M. J., tačiau jų kaltę įrodo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visetas.

155Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvada, jog nėra pagrindo abejoti nukentėjusiųjų I. M., L. B., Ž. K., S. J., liudytojų N. K. ir A. Z. pakankamai nuosekliais ir iš esmės tarpusavyje sutampančiais parodymais. Jie išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl detaliai nekartojami, tik tiek, kiek būtina atsakyti į apeliacinių skundų argumentus.

15620.1. Byloje nustatyta, kad G. B. ir A. U., veikdami organizuota grupe, pasinaudodami S. J., M. A., I. M., Ž. K., J. Š., N. K., A. Z., L. B., T. K. ir M. J. pažeidžiamumu, verbavo ir gabeno juos į užsienį siekdami, jog minėti asmenys būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti. Šiais veiksmais G. B. ir A. U. realizavo BK 147 straipsnyje (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) numatyto nusikaltimo požymius.

157Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde nesutiko su tokiu nuteistųjų veiksmų vertinimu ir manė, kad jų veiksmuose nebuvo jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos: teismas nenustatė pasinaudojimo nukentėjusiųjų pažeidžiamumu ir verbavimo požymių bei siekio, suvokiant nukentėjusių asmenų pažeidžiamumą, tuo pasinaudoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigta apeliaciniame skunde, tinkamai atskleidė BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių turinį.

15820.2. Pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimą į išnaudojimą kaip būdą ištrūkti iš skurdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014,

1592K-43-942/2016, 2K-344-942/2016 ir kt.).

160Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo būdas – pasinaudojimas nukentėjusio asmens pažeidžiamumu – konstatuotas, nustačius pasinaudojimą S. J., M. A., I. M., Ž. K., J. Š., N. K., A. Z., L. B., T. K. ir M. J. sunkia materialine padėtimi (S. J. išsilavinimas 10 klasių, niekur nesimokė ir nedirbo, ji buvo jauniausia iš penkių vaikų, šeima sunkiai vertėsi, reikėjo pinigų; M. A. teistas, legalaus darbo neturėjo, todėl pradėjo vogti, nes reikėjo pinigų pragyvenimui; I. M. gyveno su močiute, pinigų pragyvenimui neturėjo; Ž. K. buvo išsiskyrusi, viena augino tris vaikus ir neturėjo jokių pajamų; J. Š. neturėjo darbo, reikėjo pinigų; N. K. iki 18 metų gyveno vaikų namuose, nes mama gėrė, mušė. Sulaukusi pilnametystės, grįžo pas mamą, nes neturėjo kur eiti. Legalaus pajamų šaltinio neturėjo, turėjo skolų; A. Z. neturėjo darbo ir pinigų; L. B. gyveno su mama, tėvas žuvęs, tuo metu jis mokėsi technikume, reikėjo pinigų; T. K. nesimokė ir neturėjo darbo, reikėjo pinigų pragyvenimui; M. J. gyveno su mama, tačiau su ja nesiskaitydavo, dažnai negrįždavo namo, šeima gyveno iš pašalpų). Taigi akivaizdu, jog nusikalstamos veikos padarymo metu visų nukentėjusių asmenų materialinė padėtis buvo sunki, visiems reikėjo pinigų. Esant tokiai padėčiai, nukentėjusiems asmenims buvo apsunkinta galimybė atsisakyti nuteistųjų pasiūlymo.

161Tai, kad M. J. ir L. B. mokėsi, o kiti darbo neieškojo sąmoningai, nepaneigia jų pažeidžiamumo, nes, kaip jau minėta, remiantis pačių nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais byloje nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu visi nukentėję asmenys jautė materialinį nepriteklių.

16220.3. Apeliantai skunduose neigė verbavę asmenis vykti į Olandiją ir tvirtino, kad visi asmenys į Olandiją vyko savo noru.

163Verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (pvz., duoti sutikimą, vykti į užsienį ir kt.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016).

16420.3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji G. B. ir A. U. įkalbinėjimu verbavo asmenis vykti į Olandiją vogti.

165Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, jog verbavimo požymis nuteistiesiems inkriminuotas pagrįstai, tačiau teismas suklydo, nustatydamas verbavimo būdą. Nukentėjusioji I. M. parodė, kad pas ją atvažiavo A. U. su Vaidu ir pasiūlė Olandijoje vogti rūbus, po to ji nuvažiavo į Tauragę susitikti su G. B., kuris paaiškino, ką ir kaip reikės vogti. Nukentėjusioji S. J. parodė, kad M. A. ir anksčiau nepažįstamas Vaidas pasiūlė važiuoti vogti į Olandiją; jie pasakė, kad yra toks žmogus Kostas, kuriam jie vagia, ir jie ieško žmonių; sakė, kad tas žmogus gerai apmoka už daromas vagystes iš parduotuvių. Nukentėjusioji Ž. K. parodė, kad važiuoti į Olandiją vogti rūbų jai pasiūlė G. B.. Liudytojos N. K. ir A. Z. parodė, kad iš L. J. sužinojo, jog ji užsidirba, iš parduotuvių vogdama rūbus; supažindino su A. U., kuris veža žmones į Olandiją vogti rūbų iš parduotuvių. Nukentėjusysis L. B. parodė, kad apie pasiūlymą Olandijoje iš parduotuvių vogti prekes jis sužinojo iš M. J., susigundęs pasiūlymu susitiko su A. U., kuris paaiškino, ką reikės daryti, pažadėjo gerai sumokėti. Nukentėjusysis M. A. parodė, kad pasiūlymą važiuoti vogti į Olandiją jis gavo iš G. B. Taigi akivaizdu, jog materialinis atlygis buvo esminė aplinkybė nukentėjusių asmenų apsisprendimui vykti į užsienį. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji buvo įkalbinėjami priimti tokį sprendimą. Priešingai, kiekvieno iš jų valia buvo palenkta gavus pasiūlymą, jog pinigų galima gauti, užsiimant vagystėmis iš parduotuvių, ir pažadu, kad už tai bus gerai atlyginta.

166Byloje nustatyta, jog dalis nukentėjusiųjų pasiūlymą vykti į Olandiją ir užsiimti vagystėmis tiesiogiai gavo iš kitų asmenų (M. A., S. J., M. J. ir pan.), tačiau akivaizdu, kad galutinį sprendimą dėl išvykimo turėjo galimybę priimti tik G. B. ir A. U. Būtent jie organizavo nukentėjusių asmenų išvykimą į užsienį, davė jiems nurodymus, kaip ir kokias prekes vogti, mokėjo pinigus už pavogtas prekes. Dėl to nekyla jokių abejonių, kad pasiūlymus vogti ir pažadus dėl atlygio nukentėjusieji suprato gaunantys ne iš kitų asmenų, bet iš nuteistųjų, kadangi visi žinojo, jog būtent jie organizuoja asmenų gabenimą į užsienį vagystėms vykdyti.

16720.3.2. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje verbavimas pasireiškė ne įkalbinėjimais, bet siūlymais ir pažadais dėl materialinio atlygio, nulėmusiais nukentėjusiųjų valios palenkimą bei sprendimą vykti į užsienį ir daryti nusikaltimus.

16820.3.3. Apeliantų skunduose nurodyta aplinkybė, jog nukentėję asmenys iš anksto žinojo, kad turės užsiimti vagystėmis, ir vis tiek sutiko vykti į užsienį, nepašalina nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės.

169Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog Europos teisėje ir Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose yra įtvirtinta labai svarbi taisyklė, kad nukentėjusio asmens sutikimas neturi juridinės reikšmės patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybą žmonėmis. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-942/2016,

1702K-344-942/2016 ir kt.).

171Tai, kad nė vienas iš vykusių į užsienį asmenų nenurodė buvęs apgautas dėl pažadėtų sąlygų ar dėl gauto užmokesčio, neturi reikšmės sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, nes jiems nėra inkriminuotas gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas nusikalstamos veikos padarymo būdas – pasinaudojimas apgaule.

17220.4. Nepagrįstas nuteistojo G. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistųjų veiksmuose nenustatytas tikslas – suvokiant nukentėjusių asmenų pažeidžiamumą, siekis juos išnaudoti. Priešingai, skundžiamame nuosprendyje šis požymis pakankamai išsamiai atskleistas ir pagrįstas byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

173Išnaudojimo tikslai reiškia, kad sandoris, kurio objektas yra žmogus, sudaromas, siekiant nelegaliai kontroliuoti ir pelnytis iš jo darbo arba žinant, jog tai darys kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016).

174Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad G. B. ir A. U. buvo suinteresuoti išvežti asmenis į Olandiją vykdyti vagystes ir iš to gauti naudos. Visi nukentėjusieji patvirtino, kad už kiekvieną pavogtą prekę G. B. jiems mokėdavo tam tikrą pinigų sumą. Jis nuolat telefonu informavo A. U., kokios prekės jam vienu ar kitu metu reikalingos, kokių dydžių rūbų reikia. Iš G. B. ir A. U. tarpusavio telefoninių pokalbių turinio matyti, jog A. U. pavogtas prekes krovė į maišus ir vežė į Lietuvą, kur G. B. jas realizavo. Visos aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistieji G. B. ir A. U. gaudavo turtinės naudos iš S. J., M. A., I. M., Ž. K., J. Š., N. K., A. Z., L. B., T. K. ir M. J. išnaudojimo.

175Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad G. B. ir A. U. visada nuosekliai tvirtino kartu su kitais šiame procese apklaustais asmenimis vykę į Olandiją vogti iš parduotuvių, todėl jų tikslas buvo ten nuvykus tokiu būdu pasipelnyti. Teisėjų kolegija sutinka, jog G. B. ir A. U. tikslas buvo pasipelnyti, tačiau ne gynėjo nurodytu būdu, t. y. ne patiems užsiimant vagystėmis, o išnaudojant kitus asmenis. Tai, kad nukentėjusieji anksčiau užsiiminėjo vagystėmis užsienyje ir net kai kurie iš jų ten buvo už tai nuteisti, taip pat nepaneigia nukentėjusių asmenų išnaudojimo fakto.

17620.5. Nepagrįstas nuteistojo G. B. apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusių asmenų laisvė nebuvo suvaržyta. Priešingai, nei nurodė apeliantas, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais nustatyta, kad pavogtas prekes buvo privaloma atiduoti A. U., kuris vedė vogtų daiktų apskaitą. Nukentėjusieji neturėjo pinigų savo išlaidoms, norėdami ką nors nusipirkti savo reikmėms, prašydavo pinigų iš A. U. Ta aplinkybė, jog su savimi turėjo telefonus, asmens dokumentus, nepaneigia jų laisvės suvaržymo, nes, kaip matyti iš I. M., L. B. ir A. Z. parodymų, jie negalėjo savarankiškai grįžti namo, kadangi neturėjo tam pinigų. L. B. patvirtino, kad artimieji jam atsiuntė pinigų grįžti namo. Telefoninių pokalbių tarp G. B. ir A. Z. turinys patvirtina, kad A. Z. keletą kartų prašė G. B., jog šis leistų jai grįžti į Lietuvą, tačiau pastarasis vis ją įkalbėdavo dar truputį palaukti. Šios aplinkybės rodo, kad judėjimo laisvė buvo ribojama. Taigi byloje nustatyta, jog visi vagystes vykdę asmenys buvo tiesiogiai kontroliuojami A. U. ir turėjo menką pasirinkimą nepaklusti jo bei G. B., kuris duodavo nurodymus A. U., valiai. Šios aplinkybės rodo, kad vagystes vykdę asmenys, priešingai nei teigė apeliantas savo skunde, negalėjo savarankiškai priimti sprendimų.

17720.6. Nuteistojo A. U. apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra jokių duomenų, įrodančių jo išreikštą reikalavimą vogti rūbus, nepaneigia jo kaltės, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistuosius veikus organizuota grupe.

17820.6.1. Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Šios aplinkybės daro įtaką glaudiems, besitęsiantiems ryšiams atsirasti, suformuoja suvokimą apie priklausymą tokiai grupei.

179Nors nuteistieji neigė iš anksto taręsi daryti nusikalstamą veiką, tačiau byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas įrodo tarp G. B. bei A. U. buvus išankstinį sumanymą, kuris atsiskleidė per konkrečius suderintus, kryptingai atliekamus jų kaip bendrininkų veiksmus. Bendrininkai buvo iš anksto susitarę padaryti labai sunkų nusikaltimą ir iš anksto tam ruošėsi (Olandijoje nuomojamas namas, apsirūpinimas transporto priemonėmis, magnetais, parduotuvės įkūrimas Lietuvoje). Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad, numatę nusikaltimo mechanizmą, sunkiomis materialinėmis sąlygomis gyvenančių asmenų nuteistieji ieškojo bendromis kryptingomis pastangomis, vėliau juos išvežę apgyvendino išnuomotame name, jų vogtus daiktus realizavo Lietuvoje įkurtoje parduotuvėje. Bendrininkų tarpusavio ryšiai buvo gana glaudūs ir nuolatiniai. Tai rodo faktas, jog jie vienas kitą pažinojo, palaikė draugiškus santykius, intensyviai bendravo mobiliuoju ryšiu. Be to, grupės nariai prekyba žmonėmis užsiėmė gana ilgą laiką.

180Bendrininkų veiksmų suderinimo pobūdis, būtent tai, kad darydami nusikaltimą jie buvo pasiskirstę užduotis (A. U. verbavo asmenis vykti į užsienį, gabeno bei juos kontroliavo, o G. B. davė nurodymus, kokias prekes vogti, realizavo vogtus rūbus Lietuvoje), rodo kiekvieną iš jų supratus, jog dalyvauja organizuotos grupės veikloje, siekus bendrų tikslų, žinojus ir supratus apie grupės narių nusikalstamus veiksmus.

18120.6.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kruopščiai apgalvotas nusikalstamų veikų darymo mechanizmas, akivaizdus intensyvumas darant nusikalstamas veikas, nuolatinių jos narių pasiskirstymas vaidmenimis ir kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas, turint bendrą tikslą – išgabenti asmenis į užsienį nusikaltimams daryti, rodo organizuotos grupės egzistavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius veikus organizuota grupe.

18220.7. Abiejų nuteistųjų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, nes jie, veikdami organizuota grupe, pasinaudodami nukentėjusių asmenų pažeidžiamumu, verbavo ir gabeno juos į užsienį siekdami, jog nukentėję asmenys būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti.

18320.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo prekes, nurodytas 2014 m. rugsėjo 22 d.–2015 m. vasario 3 d. apžiūros protokole. Nors tolesnėje šio nuosprendžio dalyje bus pasisakyta dėl galimybės G. B. ir A. U. taikyti BK 189 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau šiuo konkrečiu atveju minėtos prekės turi tiesioginį priežastinį ryšį su prekyba žmonėmis, kadangi įrodyta, kad G. B. su A. U. verbavo ir gabeno nukentėjusiuosius bei liudytojas į N. K., turėdami vienintelį tikslą – kad jie vogtų prekes iš parduotuvių. Taigi į Lietuvą atgabentos ir A. U. priklausančioje parduotuvėje rastos bei paimtos prekės neabejotinai yra aptariamos nusikalstamos veikos rezultatas.

184Dėl G. B. ir A. U. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį

18521. Byloje nustatyta, jog G. B. ir A. U. įgijo didelės 18 947,27 Eur vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – iš parduotuvių Olandijoje pavogtas prekes, ir pasikėsino jį realizuoti parduotuvėje ( - ), tačiau realizavimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nusikalstamu būdu gautą turtą 2014 m. birželio 21 d. kratos metu nurodytoje parduotuvėje rado ir paėmė policijos pareigūnai.

186Nuteistojo G. B. gynėjas, apeliaciniame skunde ginčydamas ginamojo nuteisimą pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, teigė, kad ginamojo veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos sudėties. Tokie gynėjo teiginiai pagrįsti.

18721.1. BK 189 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Esminis objektyviosios pusės požymis yra iš anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimasis juo arba realizavimas. Šio straipsnio 2 dalies vienas iš kvalifikuojamųjų požymių yra didelės vertės turtas.

188Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog G. B. ir A. U., veikdami organizuota grupe, verbavo ir gabeno asmenis į užsienį, kur jie buvo išnaudojami vykdant vagystes iš parduotuvių. Tai reiškia, kad jų tikslas buvo savanaudiškas, nukreiptas gauti turtinės naudos, t. y. realizuoti išnaudojamų asmenų iš parduotuvių pavogtus daiktus. Byloje užfiksuota, jog G. B. duoda nurodymus, kokias prekes vogti, kokių dydžių ir firmų rūbai reikalingi. Nustatyta, kad dėl šių veiksmų tarp G. B. ir A. U. buvo išankstinis susitarimas. Nusikalstamu būdu įgytų daiktų realizavimas savo esme buvo sudedamoji prekybos žmonėmis organizavimo schemos dalis.

18921.2. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistieji įgijo ir realizavo iš anksto pažadėtą nusikalstamu būdu įgytą turtą. Todėl G. B. ir A. U. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių.

190Dėl G. B. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

19122.Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje G. B. inkriminuoti veiksmai nesudaro BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.

192Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

19322.1. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka padaryti bent vieną iš nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų.

194Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog G. B. tyčia pagamino netikrą dokumentą (kasos aparato pirkimo–pardavimo sutartį) ir tyčia suklastojo tikrą dokumentą (pinigų priėmimo kvitą) bei šiuos suklastotus dokumentus panaudojo (perdavė V. D., kad šis juos pateiktų VMI kasos aparatui įregistruoti A. U. vardu).

195Nuteistasis G. B. pripažino, kad A. U. reikėjo įforminti kasos aparatą, tačiau tuo metu jis atlikinėjo bausmę Olandijoje. Todėl jis A. U. vardu surašė kasos aparato pirkimo–pardavimo sutartį ir pats už jį pasirašė. Perdavęs V. D. sutartį užregistruoti VMI, jis A. U. vardu padarė įrašus bei pasirašė už jį V. D. pateiktame pinigų priėmimo kvite, kurį taip pat atidavė V. D.

19622.2. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, suklastoja dokumentą, ir nori taip veikti.

197Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog G. B. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo ir suprato, kad, norint VMI įregistruoti kasos aparatą A. U. vardu, būtina pateikti šio aparato įsigijimo dokumentą, kurio jis neturėjo. Suvokė, jog, A. U. vardu surašydamas kasos aparato pirkimo–pardavimo sutartį ir ją pasirašydamas, gamina netikrą dokumentą, kuriame užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, taip pat suvokė, jog, pasirašydamas už A. U. pinigų priėmimo kvitą, klastoja tikrą dokumentą, ir to norėjo. Be to, suvokdamas, jog kasos aparato pirkimo–pardavimo sutartyje yra objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, apeliantas šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, t. y. perdavė V. D., kad šis pateiktų VMI.

198Taigi G. B. veikoje yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, dėl to pirmosios instancijos teismas jo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip dokumentų suklastojimą ir panaudojimą.

19922.3. Nuteistasis G. B. manė, kad jo padaryta veika yra mažareikšmė, nes niekam nepadaryta žalos, nesiekta jokių savanaudiškų tikslų. Atkreipiamas dėmesys, jog tikslas nėra būtinas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis.

200Veika pripažįstama mažareikšme tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat kai ji nesudaro galimybės kilti žalai. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Ir priešingai, jei dėl dokumente įrašytų melagingų faktų gali kilti grėsmė fizinių ar juridinių asmenų interesams arba jie gali sukelti asmenims, institucijoms, valstybei teisiškai reikšmingus padarinius, net ir neatsiradus šiems padariniams, toks dokumento suklastojimas laikytinas pavojinga ir paprastai baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnį užtraukiančia veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-895/2016).

201Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Šiuo atveju G. B. savo veiksmais sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius – pagal suklastotus dokumentus kasos aparatą įregistravo VMI ir tuo padarė žalos BK 300 straipsnio 1 dalyje saugomoms vertybėms – valdymo tvarkai, buvo pažeistas dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumas bei patikimumas. Priešingai, nei teigta apeliaciniame skunde, dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas nebuvo išskirtinai formalaus pobūdžio, nes įteisino galimybę realizuoti vogtus daiktus parduotuvėje ir visų bylos aplinkybių kontekste pasižymėjo pakankamu pavojingumu, būdingu nusikalstamai veikai.

202Dėl G. B. ir A. U. išteisinimo pagal BK 157 straipsnio 2 dalį

20323. G. B. ir A. U. buvo kaltinami vaiko (M. J.) verbavimu ir gabenimu siekiant, kad jis būtų neteisėtai išnaudojamas nusikalstamai veikai daryti, dalyvaujant organizuotoje grupėje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu G. B. ir A. U. dėl šio kaltinimo išteisino, nenustatęs jų veiksmuose visų būtinų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutiko su tokiu teismo sprendimu, nes, jo teigimu, G. B. ir A. U. veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 157 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.

20423.1. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties bent vieno požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

20523.2. Sprendžiant, ar kaltininko veikoje yra BK 157 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis, reikia nustatyti ne tik objektyviuosius veikos požymius, kurie šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti kaip alternatyvūs, bet ir subjektyviuosius, t. y. tiesioginę tyčią kaltininko veikoje, būtent, žinojimą arba siekimą, kad vaikas būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams; taip pat žinojimą ir suvokimą, kad straipsnyje kriminalizuoti veiksmai atliekami būtent su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6-507/2017).

206Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl

207G. B. ir A. U. išteisinimo pagal BK 157 straipsnio 2 dalį pagrįstos byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų analize.

20823.3. Byloje objektyviai nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu (2014 m. gegužės mėn.) M. J. buvo 17 metų ir 10 mėnesių amžiaus, t. y. vaikas – žmogus, neturintis 18 metų. Tačiau tam, kad išteisintieji pagal jiems pareikštus kaltinimus būtų pripažinti kaltais, nepakanka konstatuoti, jog nukentėjusysis buvo vaikas, būtina įrodyti išteisintųjų tyčios kryptingumą, t. y. jų siekį, kad į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti būtų surastas ir išvežtas būtent vaikas.

20923.4. Viso proceso metu A. U. nuosekliai teigė nežinojęs, jog M. J. yra nepilnametis, G. B. teigė apskritai M. J. nė karto nematęs. Byloje nėra šiuos išteisintųjų parodymus paneigiančių duomenų. Pagrindinis prokuroro apeliacinio skundo argumentas, neva įrodantis G. B. ir A. U. žinojus M. J. esant nepilnametį, yra išteisintųjų tarpusavio telefoniniai pokalbiai, kuriuose M. J. ir L. B. vadinami ,,pacanais“, vaikais, pokalbiuose minimas faktas, kad jie mokosi mokykloje.

210Iš tiesų G. B. ir A. U. telefoninių pokalbių turinys rodo, jog, kalbėdami apie M. J. ir L. B., išteisintieji juos vadina ,,pacanais“ ir vaikais, tačiau ši aplinkybė savaime dar neįrodo išteisintuosius žinojus M. J. esant nepilnametį. Beje, L. B. taip pat vadino ,,vaiku“, nors jis buvo pilnametis. Šioje situacijoje tokį nukentėjusiųjų apibūdinimą teismas pagrįstai siejo su jų ir išteisintųjų amžiaus skirtumu, kadangi visiškai logiška ir natūralu, kad G. B. bei A. U., būdami beveik dvigubai vyresni už M. J. ir L. B., juos vadino vaikais ar ,,pacanais“. Faktas, jog išteisintieji žinojo, kad nukentėjusieji mokosi mokykloje, taip pat neįrodo G. B. ir A. U. žinojus M. J. esant nepilnametį. Juo labiau kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas, moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), o M. J. iki pilnametystės trūko dviejų mėnesių.

21123.5. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra patikimų ir neginčytinų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų G. B. ir A. U. suvokus M. J. esant vaiką, t. y. neturintį 18 metų. Dėl to nėra teisinio pagrindo šioje dalyje naikinti išteisinamąjį nuosprendį.

212Dėl G. B., L. B. (dabar Rukaitės) ir L. D.-Bakaitienės išteisinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį

21324. Nagrinėjamoje byloje G. B., L. B. (dabar Rukaitė) ir L. D.-Bakaitienė buvo kaltinami pagal BK 233 straipsnio 1 dalį dėl poveikio nukentėjusiesiems ir liudytojams.

214Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas G. B. dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (veika dėl poveikio L. B. (I); veika dėl poveikio L. B. (II), M. J., V. J., Ž. K. (II), A. Z., N. G.; veika dėl poveikio Ž. K. (III); veika dėl poveikio M. A.), bei nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (veika dėl poveikio Ž. K. (I); veika dėl poveikio S. V.); L. B. (dabar R.) dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisino neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (veika dėl poveikio Ž. K. (I)), bei nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (veika dėl poveikio S. V.); L. D.-B. dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisino jai nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

215Prokuroras ir nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniuose skunduose neginčijo G. B. ir L. B. (dabar R.) išteisinimo dėl poveikio S. V., todėl teisėjų kolegija dėl to išsamiau nepasisako.

216BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.

217Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-481/2013,

2182K-348-303/2015 ir kt.).

2191. Dėl poveikio L. B. (I), Ž. K. (I)

22024.1. Baudžiamajame procese nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi

221(BPK 28 straipsnio 1 dalis). Jei poveikis BK 233 straipsnyje numatytais būdais daromas asmenims, oficialiai nepripažintiems baudžiamojo proceso santykių subjektais, BK 233 straipsnis netaikytinas.

22224.1.1. Nagrinėjamoje byloje G. B. buvo kaltinamas, kad, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusįjį L. B., jog jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o dėl jo melagingų parodymų G. B. išvengtų baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, iki 2014 m. liepos mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nuvykti pas nurodytą nukentėjusįjį ir paveikti jį duoti melagingus parodymus. Vykdydami G. B. nurodymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys 2014 m. liepos mėn. pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, autobusų stotelėje ( - ), panaudodami psichologinį smurtą, nurodė L. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, kad jis N. K. neva dirbo legalų darbą, susijusį su gėlių auginimu, o su G. B. ir vagystėmis iš parduotuvių nieko bendro neturi.

223Taigi kaltinime L. B. įvardijamas kaip nukentėjusysis, tačiau inkriminuojamos veikos laikotarpiu – iki 2014 m. liepos mėn. ikiteisminiame tyrime Nr. 85-1-00347-14 jis tokio procesinio statuso neturėjo ir tik 2014 m. liepos 17 d. nutarimu L. B. pripažintas nukentėjusiuoju (t. 6, b. l. 183). Tai reiškia, jog iki 2014 m. liepos mėn. L. B. ikiteisminiame tyrime Nr. 85-1-00347-14 nebuvo baudžiamojo proceso santykių subjektas BK 233 straipsnio prasme, nes jo procesinis statusas procesiniuose dokumentuose oficialiai nebuvo įtvirtintas.

22424.1.2. Tas pas pasakytina dėl kaltinimo siekiant paveikti Ž. K.

225G. B. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją Ž. K., jog ji ikiteisminio tyrimo metu atsisakytų duotų parodymų, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, iki 2014 m. liepos 15 d. parašė laišką L. B. (dabar R.), nurodydamas jai susisiekti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vadinamais „smirdalynės bachūrais“, kurie susirastų nukentėjusiąją Ž. K. ir su ja pasikalbėtų apie bylos aplinkybes. L. B. (dabar R.) perdavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims G. B. nurodymus, jie 2014 m. liepos 21 d. po 23 val. nuvyko pas Ž. K. į namus bei, panaudodami psichologinį smurtą, grasindami susidoroti, nurodė jai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14 neduoti jokių parodymų.

226L. B. (dabar R.) buvo kaltinama tuo, kad, 2014 m. liepos 16 d. gavusi G. B. laišką, išsiųstą 2014 m. liepos 15 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kuriame G. B., turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją Ž. K., jog ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, nurodė L. B. (dabar R.) susisiekti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vadinamais „smirdalynės bachūrais“, kad jie susirastų nukentėjusiąją Ž. K. ir su ja pasikalbėtų apie bylos aplinkybes, iki 2014 m. liepos 21 d. perdavė G. B. nurodymus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie 2014 m. liepos 21 d. po 23 val. atvyko pas Ž. K. į namus bei, panaudodami psichologinį smurtą, grasindami susidoroti, nurodė jai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14 neduoti jokių parodymų.

227Iš bylos duomenų matyti, jog Ž. K. nukentėjusiąja pripažinta 2014 m. liepos 22 d. (t. 6, b. l. 159). Vadinasi, inkriminuojamos veikos laikotarpiu ji oficialiai nebuvo pripažinta baudžiamojo proceso santykių subjektu, dėl to G. B. ir L. B. (dabar R.) veiksmuose dėl poveikio Ž. K. nėra nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

228Šiuo nuosprendžiu nustačius, kad pagal pareikštą kaltinimą L. B. ir Ž. K. nėra subjektai BK 233 straipsnio prasme, dėl kitų prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, susijusių su G. B. ir L. B. (dabar R.) nepagrįstu išteisinimu dėl šių kaltinimų, teisėjų kolegija nepasisako.

229Dėl šiame nuosprendyje išdėstytų argumentų G. B. dėl poveikio L. B. (I) ir L. B. (dabar R.) dėl poveikio Ž. K. (I) keičiamas išteisinimo pagrindas.

2302. Dėl poveikio L. B. (II), M. J., V. J., Ž. K. (II), A. Z., N. G., I. M., T. K.

23124.2. G. B. ir L. D.-B. buvo kaltinami tuo, kad G. B., turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus, jog jie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje adresu: ( - ), nurodė sutuoktinei L. D.-B. padaryti poveikį nukentėjusiesiems L. B., M. J., V. J., Ž. K. ir liudytojams A. Z. bei N. G., kad jie parašytų skundus Generaliniam prokurorui, kuriais paneigtų duotus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje. Vykdydama G. B. nurodymus, L. D.-B. padarė poveikį minėtiems nukentėjusiesiems ir liudytojams, dėl to Generalinėje prokuratūroje 2014 m. rugpjūčio 8 d. gauti nukentėjusiųjų L. B. ir M. J. skundai, 2014 m. rugpjūčio 11 d. liudytojos A. Z. skundas, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nukentėjusiosios Ž. K. skundas, 2014 m. rugpjūčio 21 d. liudytojo N. G. skundas, 2014 m. rugpjūčio 27 d. nukentėjusiojo V. J. skundas, kuriais jie neigė savo ankstesnius parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje

232Nr. 85-1-00347-14. Be to, L. D.-B. pasikėsino padaryti poveikį liudytojai T. K. ir nukentėjusiajai I. M., tačiau jos nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2014 m. rugsėjo 3 d. jos naudojamame automobilyje ,,Honda CR-V“, valst. Nr. ( - ) kratos metu surasti ir paimti skundų Generalinei prokuratūrai ruošiniai, surašyti I. M. ir T. K. vardais.

23324.2.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė G. B. ir L. D.-B. veiksmuose tyčios paveikti kaltinime nurodytus asmenis, kad jie duotų melagingus parodymus.

234Asmeniui nuteisti pagal BK 233 straipsnį būtina nustatyti jo tyčinę kaltę, t. y., jog asmuo suvokė darantis įtaką baudžiamojo proceso dalyviui, kad šis pradėtoje baudžiamojoje byloje duotų žinomai melagingus parodymus, ir to norėjo. G. B. ir L. D.-B. neigė tokį tikslą. Priešingai, nei nurodė prokuroras apeliaciniame skunde, tokia jų pozicija nepaneigta ir byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

23524.2.2. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis įrodymas, pagrindžiantis G. B. ir L. D.-B. inkriminuotą kaltinimą, yra Generalinėje prokuratūroje gauti nukentėjusiųjų L. B., M. J., Ž. K., V. J. ir liudytojų A. Z. bei N. G. skundai. Tačiau prokuroras, bandydamas pagrįsti išteisintųjų kaltę, apeliaciniame skunde iškraipė Generalinei prokuratūrai parašytų skundų turinį teigdamas, kad skunduose nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu duotuose pirminiuose parodymuose jie sakė netiesą, nes vertė policijos pareigūnai.

23624.2.3. Toks prokuroro apeliacinio skundo teiginys prieštarauja Generalinėje prokuratūroje gautų skundų turiniui: nukentėjusysis L. B. skundė jį apklaususių pareigūnų veiksmus, piktinosi, jog dažnai kviečiamas į apklausas, nors jau pirmoje apklausoje nurodė visas aplinkybes. Teigė, kad vogti važiavo savo noru, o pareigūnai norėjo, jog jis duotų G. B. ir A. U. kaltinančius parodymus (t. 10, b. l. 1); nukentėjusysis M. J. skunde rašė, kad viską išdėstė savo pirminiuose parodymuose, į užsienį važiavo savo noru, niekas jo nevertė vogti, o pareigūnai norėjo, jog jis sakytų priešingai, darė jam psichologinį spaudimą, tačiau jis negali sakyti taip, kaip nori pareigūnai (t. 10, b. l. 5); liudytoja A. Z. skunde nurodė, kad nepatenkinta pareigūnų darbu, G. B. ir A. U. jai jokios įtakos nedarė, ji pati sprendžia, kaip elgtis. Nieko kito, ką jau nurodė apklausoje, ji negali pasakyti, nors pareigūnai nori, jog ji meluotų ir kaltintų G. B. bei A. U. (t. 10, b. l. 9); nukentėjusioji Ž. K. skunde nurodė nepatyrusi prievartos nuo G. B. ir A. U., į užsienį važiavo savo noru, jos niekas nekontroliavo ir ji nesijaučia esanti nukentėjusi, niekam jokių pretenzijų neturi (t. 10, b. l. 26); liudytojas N. G. skunde rašė, kad nukentėjęs nuo G. B. ir A. U. nesijaučia, nes nebuvo išnaudojamas, į užsienį vyko savo noru; ką ten veikti, buvo tik jo paties pasirinkimas, apgaulės ir grasinimų nepatyrė; pareigūnai iš anksto buvo nusistatę prieš G. B. bei A. U. ir norėjo N. G. palenkti į savo pusę, tačiau jis jokių priekaištų niekam neturi (t. 10, b. l. 29); nukentėjusysis

237V. J. nurodė esąs pasipiktinęs pareigūnų darbu ir prašė ištirti jų darbą. Jis sprendimus priėmė pats ir niekada nebuvo priklausomas ar išnaudojamas G. B. bei A. U. (t. 10, b. l. 33).

23824.2.4. Taigi Generalinėje prokuratūroje gautų nukentėjusiųjų ir liudytojų skundų turinys neįrodo, kad jie neigtų savo pirminius parodymus. Priešingai, nukentėjusieji ir liudytojai skundėsi pareigūnų darbu, jog jiems pareigūnai darė psichologinį spaudimą, versdami duoti G. B. ir A. U. kaltinančius parodymus. Baudžiamoji atsakomybė numatyta už siekimą paveikti nukentėjusįjį, liudytoją, kad jie duotų melagingus parodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundų turinys BK 233 straipsnio požymių prasme negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis BK 233 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą.

23924.2.5. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai palygino nukentėjusiųjų L. B., M. J., Ž. K., V. J. ir liudytojų A. Z. bei N. G. Generalinei prokuratūrai rašytų skundų turinį su jų pirminiais parodymais ir nenustatė jokių esminių prieštaravimų.

24024.2.6. Kaltinimas L. D.-B. dėl pasikėsinimo padaryti poveikį liudytojai T. K. ir nukentėjusiajai I. M. prokuroro apeliaciniame skunde iš esmės grindžiamas L. D.-B. automobilyje rastų Generalinei prokuratūrai skirtų ruošinių, surašytų I. M. ir T. K. vardu, faktu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių L. D.-B. bandžius daryti T. K. bei I. M. kokį nors poveikį, o Generalinei prokuratūrai skirtų skundų ruošinių suradimo faktas nėra pakankamas įrodymas L. D.-B. kaltei pagrįsti.

24124.2.7. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai priėmė G. B. bei L. D.-B. išteisinantį nuosprendį ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

2423. Dėl poveikio Ž. K. (III)

24324.3. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją Ž. K., jog ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nurodė A. M. nuvykti pas Ž. K. ir ją įkalbėti duoti melagingus parodymus.

244Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas dėl šio kaltinimo G. B. išteisino motyvuodamas, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog G. B. davė tokį nurodymą A. M..

24524.3.1. Nukentėjusioji Ž. K. teisme parodė A. M. prašius, jog nieko nekalbėtų prieš G. B., kad neturi jam jokių pretenzijų ir niekas nieko nedarė. Sakė, jai pačiai taip bus geriau. Nuteistasis A. M. teisme parodė, kad niekas jo neprašė vykti pas Ž. K., jis tai darė savo iniciatyva. Tauragėje visi kalbėjo apie Ž. K. sumušimą ir jog ji tuo kaltino G. B. Jis vyko pas Ž. K. pasakyti, kad G. B. negalėjo jos sumušti, prašė neduoti tokių parodymų. Viso proceso metu G. B. neigė davęs A. M. nurodymą nuvykti pas Ž. K. ir ją įkalbėti duoti melagingus parodymus.

24624.3.2. Byloje užfiksuota, jog G. B. Š. tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. 18.09 val. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. 17.59 val. su A. M. bendravo SMS žinutėmis 38 kartus (t. 11, b. l. 152–175). Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, kad būtent šiomis SMS žinutėmis bendraujant A. M. gavo iš G. B. nurodymą nuvykti pas Ž. K. ir įkalbėti ją duoti melagingus parodymus.

24724.3.3. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog G. B. ir A. M. bendravimas SMS žinutėmis nepatvirtina G. B. davus nurodymą A. M. paveikti Ž. K. Byloje nepaneigtas A. M. aiškinimas, kad jis, norėdamas padėti savo sesers draugės vyrui, bendravo su Ž. K. savo iniciatyva. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, jog A. M. ir G. B. yra pažįstami (liudytojas M. A. parodė, kad prieš dvejus metus jį su G. B. supažindino A. M.), jie bendravo su tais pačiais asmenimis (N. G., V. J.). Šios aplinkybės taip pat sustiprina manymą, jog A. M., norėdamas padėti G. B., pas Ž. K. vyko savo iniciatyva.

248Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. B. išteisino dėl poveikio Ž. K. (III), neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

2494. Dėl poveikio M. A.

25024.4. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusįjį M. A., jog jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų G. B. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 55 kameroje, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, naudodamas psichologinį spaudimą, žadėdamas materialiai atsilyginti už tai, jei M. A. duos melagingus parodymus, leisiančius G. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nurodė M. A., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę gretimoje kameroje, duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 85-1-00347-14 ir perdavė parašytą tekstą, kurį nurodė perrašyti bei išsiųsti į Generalinę prokuratūrą, kad M. A. neigia savo ankstesnius teisingus parodymus. Paveiktas G. B., nukentėjusysis M. A. 2014 m. rugpjūčio 8 d. išsiuntė prašymą į Generalinę prokuratūrą.

25124.4.1. Teismas dėl šio kaltinimo G. B. išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Prokuroras ir nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniuose skunduose nesutiko su tokiu teismo sprendimu motyvuodami tuo, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo M. A. parodymais.

252Pirmosios instancijos teismas atliko išsamią M. A. parodymų analizę. Nuosprendyje daug dėmesio skirta jo parodymų patikimumui patikrinti – parodymai palyginti su Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymoje nurodytais duomenimis, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu buvo kalinami M. A. ir G. B.; skundo, kurį M. A. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus išsiuntė į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, bei prašymo, kurį M. A. išsiuntė į Generalinę prokuratūrą, turiniu. M. A. parodymai prieštarauja minėtiems įrodymams, dėl to pirmosios instancijos teismas jo parodymus pagrįstai vertino kaip nepatikimus.

253Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, M. A. paneigė visus savo ankstesnius ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir nurodė, kad jam tyrėja darė psichologinį spaudimą (atveždavo į Tauragės areštinę ir laikydavo po dvi savaites, o kartais ir mėnesį), todėl jis buvo priverstas duoti neteisingus parodymus.

254Liudytoja A. K. apeliacinės instancijos teisme parodė atlikusi M. A. apklausas, su juo bendravo 3–4 kartus, niekas jokio poveikio jam nedarė.

255Iš apeliacinės instancijos teisme gautų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus duomenų matyti, jog M. A. į Tauragės areštinę tikrai buvo vežamas daugiau kartų, nei nurodė tyrėja A. K., tačiau tyrėja paaiškino, kad be nagrinėjamos bylos M. A. buvo iškelta dar ir kitų bylų, dėl to jis buvo etapuotas į areštinę procesiniams veiksmams atlikti ne vien tik šioje nagrinėjamoje byloje (t. 26, b. l. 179–181).

25624.4.2. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. A. parodymai nėra patikimi, be to, jie prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetui.

257Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde nurodė priešingai: nėra jokių prieštaravimų tarp Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymoje nurodytų duomenų, kad G. B. nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo kalinamas 55 kameroje, o M. A. – 56 kameroje, ir M. A. parodymų, kad būtent tuo metu jis iš gretimoje kameroje kalinčio G. B. gavo raštelius, pagal kuriuos 2014 m. rugsėjo 9 d. parašė skundą Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

258Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog skunde nurodytas laikotarpis nepatenka į kaltinimo laikotarpį. Kaltinime nurodytas laikotarpis nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos turinio matyti, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. G. B. buvo kalinamas 55 kameroje, o M. A. – 58 kameroje (t. 12, b. l. 57). Taigi objektyviais duomenimis paneigti M. A. parodymai, jog G. B., sėdėdamas gretimoje kameroje, perdavė jam raštelius.

259Prokuroras teisus, kad kaltinime nėra konkrečiai nurodyta, jog M. A. poveikis buvo daromas, jam esant 56 kameroje. Tačiau M. A. savo parodymuose, išskyrus apeliacinės instancijos teisme, visada akcentavo, kad jis ir G. B. buvo kalinami gretimose kamerose, t. y. 55 ir 56 kamerose. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu jie nebuvo gretimose kamerose. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tyrė abi versijas, t. y. galimybę M. A. daryti poveikį, jam būnant ne tik 56, bet ir 58 kameroje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių tokią galimybę.

260Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo šioje dalyje naikinti išteisinamąjį nuosprendį.

26124.5. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų

262G. B., L. B. (dabar R.) ir L. D.-B. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 233 straipsnio 1 dalyje.

263Dėl L. B. (dabar R.) išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

26425. L. B. (dabar R.) buvo kaltinama, kad iki 2014 m. spalio 28 d. UAB „xxx“ patalpose ( - ), savo darbo vietoje po prekystaliu, pažeisdama Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, neturėdama leidimo laikė neregistruotą 9 mm kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. xxx, kuris priskiriamas C kategorijos šaunamajam ginklui, užtaisytą 4 vnt. savadarbių neunitarinių šovinių, kurie priskiriami šaudmenims, ir vienu 9 mm kalibro fabrikinės gamybos šoviniu, priskiriamu šaudmenims, kol 2014 m. spalio 28 d. 10 val. kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado bei paėmė policijos pareigūnai.

26525.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu dėl šio kaltinimo

266L. B. (dabar R.) išteisino jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir teigė, kad byloje surinkti bei pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina L. B. (dabar R.) neteisėtai laikius šaunamąjį ginklą bei šaudmenis.

267Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

268Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. spalio 28 d. UAB ,,xxx“ patalpose ( - ), atliktos kratos metu prekystalio stalčiuje rastas šaunamasis ginklas ,,ME 38 Compact-G“ Nr. xxx ir šaudmenys (5 vienetai 9 mm kalibro šovinių ir 4 vienetai guminių šratų), kurių laikyti L. B. (dabar R.) neturėjo leidimo (t. 13, b. l. 65–66). Tačiau šaunamojo ginklo ir šaudmenų suradimo faktas dar savaime nereiškia L. B. (dabar R.) kaltumo dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Šiuo atveju būtina nustatyti L. B. (dabar R.) kaltę, kuri jai inkriminuojamame nusikaltime pasireiškia tik kaip tiesioginė tyčia, t. y. būtina nustatyti, jog L. B. (dabar R.) suprato, kad neteisėtai, neturėdama leidimo laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, ir norėjo juos laikyti.

26925.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visetą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad L. B. (dabar R.) ginklą bei šaudmenis laikė, veikdama tiesiogine tyčia.

27025.2.1. Viso proceso metu L. B. (dabar R.) nuosekliai teigė, kad nieko nežinojo apie darbo vietoje rastą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, nurodė, kad šiuos daiktus jai nežinant galėjo palikti jos vyras A. B. Pirmosios instancijos teisme apklaustas A. B. patvirtino, kad prieš išvykdamas ginklą paliko mažai naudojamame stalčiuje po stalu, kuriame laikomi nenaudojami laidai, maišeliai; žmona nežinojo apie lombarde paliktą ginklą. Byloje nustatyta, jog L. B. (dabar R.) lombarde pradėjo dirbti 2011 metais, o kratos metu rastas ginklas įgytas 2006 metais. Taigi byloje nepaneigta A. B. nurodyta aplinkybė, kad ginklą lombarde jis paliko dar iki to laiko, kai L. B. (dabar R.) ten pradėjo dirbti.

27125.2.2. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad L. B. tyčią įrodo ginklo ir šaudmenų suradimo vieta, t. y. darbo vietoje ne paslėptas „tolimame“ stalčiuje ar kitoje sunkiai prieinamoje vietoje, bet tiesiog po darbo stalu, prie kurio ji kiekvieną dieną sėdėjo, kur jis labai greitai surastas. Tačiau šis prokuroro teiginys pagrįstas ne objektyviais duomenimis, bet prielaida. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių procesinių veiksmų siekiant nustatyti, ar ant stalčiuje buvusių daiktų (laidų, maišelių) ir ginklo buvo L. B. (dabar R.) priklausančių pėdsakų, bei paneigti aplinkybę, kad ji nesinaudojo stalčiumi ir nežinojo jo turinio. Prokuroro apeliacinio skundo argumentas, jog stalčiuje ilgą laiką nejudinamas ginklas turėjo būti apdulkėjęs, taip pat paremtas tik objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida.

27225.3. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra patikimų ir neginčytinų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų L. B. (dabar R.) veikoje buvus tiesioginę tyčią. Nesant jos veiksmuose būtinojo subjektyviojo nusikaltimo sudėties požymio, jie negali būti vertinami kaip nusikalstami. Dėl to pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai priėmė L. B. (dabar R.) išteisinantį nuosprendį.

273Dėl paskirtų bausmių

27426. Nuteistojo A. U. apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų dėl jam paskirtų bausmių, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl to išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad už atskiras veikas (išskyrus numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje) paskirtos bausmės bei subendrinta bausmė (su aptarta išlyga) atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisingos.

27526.1. Nuteistojo G. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog G. B. paskirta bausmė yra neteisinga, atmetamas kaip nepagrįstas.

276Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Vadinasi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014 ir kt.).

277Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. B. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į paminėtas aplinkybes ir už kiekvieną veiką (išskyrus numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje) paskyrė tinkamą bausmės dydį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo paskirtas bausmes švelninti.

278Skirdamas G. B. bausmes už prekybą žmonėmis bei dokumento suklastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu, teismas atsižvelgė į tokias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: jis tyčia padarė sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus; anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka; buvo aktyvus organizuotos grupės narys; atsižvelgė į jo vertybines nuostatas dėl šeimos; dėl nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, apelianto prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei tai, kad padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių dėl šio nusikaltimo nenustatyta.

279Gynėjas apeliaciniame skunde tvirtino, kad G. B. visiškai prisipažino, t. y. bendrininkavimą darant vagystes bei vogtų prekių Olandijoje realizavimą. Atkreipiamas gynėjo dėmesys, jog G. B. nebuvo kaltinamas vagystėmis, todėl toks gynėjo apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

280Gynėjo skunde nurodytos šeiminės aplinkybės (žmona jam atleido neištikimybę, yra mažametis vaikas) bei jo sveikatos būklė nėra tos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti švelninama bausmė. Kita vertus, G. B. turimos sveikatos problemos nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo.

281Gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad asmens neprisipažinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje, negali būti pagrindas skirti didesnę nei sankcijos vidurkis bausmę.

282Šiame kontekste pažymėtina, jog BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Taigi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Todėl vien tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, savaime nesąlygoja, kad nuteistajam turi būti paskirta griežtesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir šią aplinkybę vertino kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėms, nesuteikdamas šiai aplinkybei prioriteto.

283Nustatyti skiriamos bausmės dydį yra pirmosios instancijos teismo išimtinė teisė. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar pagriežtinti bausmę gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

284Pirmosios instancijos teismas už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką (išskyrus jau minėtą BK 189 straipsnio 2 dalį) nuteistajam G. B. paskyrė bausmes, atitinkančias baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už tokią nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41, 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų. Paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą ir savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos.

285Gynėjo apeliacinio skundo teiginys, jog G. B. paskirta bausmė prieštarauja tokio pobūdžio bylose suformuotai teismų praktikai, atmetamas kaip deklaratyvus, nes gynėjas skunde nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių šį teiginį.

28626.2. Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad bausmės švelninimo aspektu teismas nepakankamai atsižvelgė į per ilgai užsitęsusį procesą.

287Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę, neperžengiant atitinkamo Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio

2883 dalis).

289Pažymėtina, jog tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017, 2K-225-648/2017 ir kt.).

290Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje pradėtas 2014 m. gegužės 5 d. Kaltinamasis aktas, kuriame kaltinimai pareikšti penkiems asmenims ir yra

291šešiolika nukentėjusių asmenų, surašytas 2015 m. gegužės 12 d. ir byla, kurios rašytinė medžiaga tuo metu sudarė 18 tomų, perduota Klaipėdos apygardos teismui. Šio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2016 m. birželio10 d. Taigi ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per vienerius metus ir 7 dienas, o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko vienerius metus ir 13 dienų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pernelyg ilgos proceso trukmės aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo įstaigos ar teismo nepateisinamus delsimus, tiriant bylą ikiteisminio tyrimo metu ar ją nagrinėjant teisme.

292Apeliacinės instancijos teisme bylos medžiaga (25 tomai) gauta 2016 m. liepos 18 d., byla paskirta nagrinėti 2016 m. spalio 12 d. teismo posėdyje, o nuosprendis priimtas 2017 m. lapkričio 3 d. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtruko vienerius metus ir 22 dienas. Per šį laikotarpį įvyko penki teismo posėdžiai, atliktas įrodymų tyrimas (apklausti nuteistieji, išteisintieji, liudytoja, nukentėjusysis, gauta papildoma medžiaga). Teismo posėdžių datos buvo derinamos su visų proceso dalyvių objektyviomis galimybėmis dalyvauti procese.

293Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi nepateisinamų delsimų, neturi pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas nuteistajam

294G. B. truko nepateisinamai ilgai ir dėl to, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam būtina švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

295Dėl neturtinės žalos priteisimo

29627. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis M. A. atsisakė civilinio ieškinio. Nukentėjusysis turi tokią teisę (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijai nekelia abejonių, jog M. A. atsisakymas civilinio ieškinio buvo išreikštas laisva valia, todėl jo prašymas tenkinamas.

29727.1. Nuteistieji G. B. ir A. U. apeliaciniuose skunduose teigė, kad nukentėjusiosioms I. M. ir Ž. K. teismas nepagrįstai priteisė civilinius ieškinius.

29827.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, bylai reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

299Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

300Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus (ir galimus patirti ateityje) neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

30127.3. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad tarp nuteistųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas iš esmės rėmėsi psichologo išvadomis, kuriose nurodyta, jog I. M. ir Ž. K. išgyvena potrauminį stresą, jaučia intensyvius gėdos, baimės, bejėgiškumo jausmus, Ž. K. sutriko miegas (t. 19, b. l. 104–105, 106–107).Tačiau teismas visiškai neįvertino nukentėjusiųjų elgesio, kitų konkrečių bylos aplinkybių, nepakankamai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir vadovavosi netinkama teismų praktika.

30227.3.1. Nukentėjusioji I. M. teisme parodė, kad nuteistieji su ja elgėsi gerai. Savo ieškinį palaikė, nes turi du mažamečius vaikus, gyvena viena, neturi iš ko pragyventi. Važiavo vogti savo noru. Prieš tai buvo išvažiavusi vogti į Prancūziją. Jei nuteistieji būtų nepasiūlę važiuoti vogti į Olandiją, ji būtų važiavusi su kitais asmenimis į kitą kokią nors užsienio šalį. Nukentėjusioji

303Ž. K. teisme parodė, kad ji buvo išvežta į Olandiją, vartojant prieš ją psichologinį smurtą, tačiau tokie jos parodymai prieštarauja ne tik jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, jog nuteistieji prieš ją smurto nevartojo, bet ir byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetui. Taip pat ji nurodė, kad važiavo vogti į Norvegiją ir Prancūziją.

30427.3.2. Išdėstyti nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, jog nukentėjusiųjų elgesys –

305I. M. prieš tai vagiliavo Prancūzijoje, Ž. K. vogė Norvegijoje ir Prancūzijoje – verčia abejoti jų dvasiniais išgyvenimais, patirtais Olandijoje. Byloje nenustatyta, kad prieš jas buvo vartojamas kokio nors pobūdžio smurtas. Be to, nukentėjusioji Ž. K. patirtus dvasinius išgyvenimus labiau siejo su grasinimais (atvažiavę nepažįstami asmenys sumušė, grasino nekalbėti ko nereikia), tačiau nuteistieji dėl to nėra nuteisti. Kita vertus, nekelia abejonių nagrinėjamoje byloje nustatytas faktas, jog Olandijoje nukentėjusiųjų I. M. ir Ž. K. laisvė buvo suvaržyta, dėl to jos patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus.

30627.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra neteisinga vertinamos situacijos kontekste. Dėl to pirmosios instancijos teismo priteistas nukentėjusiosioms I. M. ir Ž. K. neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas.

30727.5. Pažymėtina, jog vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami atlyginti asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, nes nukentėjusiajam priteisiama piniginė kompensacija nėra dar viena bausmė žalą padariusiam asmeniui.

30827.6. Skundžiamame nuosprendyje teismo nurodyta teismų praktika savo faktinėmis aplinkybėmis yra iš esmės skirtinga nuo susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje. Iš tiesų abiejose paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2K-487/2014 ir 2K-43-942/2016 asmenys buvo nuteisti už prekybą žmonėmis, tačiau minėtose bylose nukentėję asmenys buvo išnaudojami ne nusikaltimams daryti, bet prostitucijai, prieš nukentėjusiąsias buvo naudojama psichinė prievarta (Nr. 2K-487/2014), apgaulė (Nr. 2K-43-942/2016). Dėl to nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjama byla ir skundžiamame nuosprendyje cituojamos nutartys baudžiamosiose bylose savo faktinėmis aplinkybėmis yra panašios.

30927.7. Dėl išdėstytų argumentų, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų G. B. ir A. U. nukentėjusiosioms I. M. bei Ž. K. solidariai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažinamas iki 500 Eur kiekvienai. Teisėjų kolegijos nuomone, pakoreguotas neturtinės žalos atlyginimo dydis šioje byloje atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

310Dėl G. B. laikino nuosavybės teisės apribojimo

31128. Skundžiamu nuosprendžiu pratęstas nuteistojo G. B. laikino nuosavybės teisės į jam priklausančias pinigines lėšas – 29 871 Lt, 32 JAV dolerius, 3 050 Rusijos rublių, taip pat į jam priklausantį automobilį ,,( - ) D“, valst. Nr. ( - ) apribojimo terminas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo.

312Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde prašė panaikinti laikiną apribojimą į pinigines lėšas motyvuodamas tuo, jog tai yra šeimos, t. y. žmonos ir sūnaus, pinigai.

313Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje G. B. laikinai apribota nuosavybės teisė į pinigines lėšas civiliniams ieškiniams užtikrinti. Tai reiškia, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimas G. B. šioje byloje neprieštarauja BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatytoms taisyklėms. Tačiau šiuo nuosprendžiu sumažinus priteistų civilinių ieškinių dydį, mažinama ir piniginių lėšų, į kurias nukreiptas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, suma iki 3 798,08 Lt (1 100 Eur).

314Dėl A. U. automobilio ,,Peugeot 406“ ir navigacijos įrenginio konfiskavimo

31529. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti apelianto automobilį ,,Peugeot 406“, valst. Nr. xxxx, ir navigacijos įrenginį ,,TOMTOM GO 750 LIVE“ kaip nusikaltimo priemonę.

31629.1. BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog konfiskuojamas ne bet koks su nusikaltimo padarymu siejamas turtas. Tokia įstatymo formuluotė įtvirtina reikalavimą baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka įrodyti, kad konfiskuotinas turtas buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

317Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina padaryti tokią veiką, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų ją padaryti.

31829.2. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neargumentavo savo sprendimo, tačiau teisingai nustatė, jog automobilis ,,Peugeot 406“, valst. Nr. xxxx, ir navigacijos įrenginys ,,TOMTOM GO 750 LIVE“ buvo naudojami, N. K. vykdant vagystes. Apeliantas skunde nesutiko su tokiu teismo sprendimu ir teigė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog minėtas automobilis buvo naudojamas vagystėms vykdyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto teiginys neatitinka tikrovės. Nukentėjusysis L. B. parodė, kad, vykdant vagystes Olandijoje, jie naudojosi dviem ,,Peugeot“ markės automobiliais, vienas iš jų buvo žalios spalvos, kitas – sidabrinės. Nukentėjusysis Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad A. U. į Olandiją jį vežė žalios spalvos ,,Peugeot“ markės automobiliu. Iki parduotuvių vykdyti vagystes A. U. veždavo tuo pačiu automobiliu. Nukentėjusioji T. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 131–132) taip pat patvirtino, kad vagystėms buvo naudojami du ,,Peugeot“ markės automobiliai. Akivaizdu, jog N. K. aptariama transporto priemonė buvo naudojama vagystėms iš parduotuvių vykdyti. Be to, minėtu automobiliu iš Lietuvos į Olandiją buvo vežami asmenys vagystėms vykdyti ir iš Olandijos į Lietuvą vežtos vogtos prekės (t. 4, b. l. 145–150). Dėl to atmetamas kaip nepagrįstas A. U. apeliacinio skundo argumentas, kad automobilis nebuvo naudojamas Lietuvoje. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad automobilis ,,Peugeot 406“, valst. Nr. xxxx, ir navigacijos įrenginys ,,TOMTOM GO 750 LIVE“ buvo nusikaltimo priemonė, palengvinusi padaryti nusikaltimą.

31929.3. Apeliantas skunde nurodė, kad kratos metu buvo paimti jo asmeniniai daiktai (nedetalizavo, kokie daiktai), nors niekas nenustatė, jog jie vogti. Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad kratos metu paimti daiktai ne todėl, jog jie vogti, bet todėl, kad gali turėti reikšmės tiriant bylą. Daiktai, kurie neturėjo reikšmės tyrimui, buvo grąžinti (t. 4, b. l. 165, 166).

320Dėl prašymo išieškoti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

32130. Nukentėjusiųjų Ž. K., I. M. ir M. A. atstovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas iš nuteistųjų nepagrįstai nepriteisė 5 000 Lt išlaidų už nukentėjusiesiems suteiktą teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje.

322Su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti.

323Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių buvus tokias išlaidas. Tai paaiškina, kodėl teismas skundžiamame nuosprendyje šiuo klausimu nepasisakė. Tokių dokumentų nukentėjusiųjų atstovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi jokio pagrindo tenkinti nukentėjusiojo atstovo prašymą priteisti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

324Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

325Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

326Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria G. B. ir A. U. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

327G. B. ir A. U. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

328Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti:

329nustatyti, kad G. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį dėl poveikio L. B. (I) išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

330nustatyti, kad L. B. (dabar R.) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį dėl poveikio Ž. K. (I) išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

331G. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

332A. U., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

333nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų G. B. ir A. U. nukentėjusiajam M. A. solidariai priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, panaikinti;

334iš G. B. ir A. U. solidariai priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosioms I. M. ir Ž. K. sumažinti iki 500 (penkių šimtų) Eur kiekvienai;

335G. B. nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias pinigines lėšas užsienio valiuta – 32 JAV dolerius ir 3 050 Rusijos rublių – panaikinti.

336G. B. nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias kitas pinigines lėšas – 29 871 Lt – sumažinti, apribojimą paliekant 3 798,08 Lt (1 100 Eur).

337Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

338Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiųjų Ž. K., I. M. bei M. A. atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 3. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį – 9 metams;... 4. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – 2 metams ir 6 mėnesiams;... 5. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 1 metams;... 6. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 7. G. B. dėl kaltinimų pagal BK 157 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį... 8. G. B. dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisintas: dėl... 9. A. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 147 straipsnio 2... 10. 189 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės... 11. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį – 9 metams;... 12. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – 2 metams ir 6 mėnesiams;... 13. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 2 metams;... 14. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 15. A. U. dėl kaltinimo pagal BK 157 straipsnio 2 dalį išteisintas jam... 16. L. B. (dabar R.) dėl kaltinimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215... 17. L. B. (dabar R.) dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinta... 18. L. B. (dabar R.) dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinta:... 19. L. D.-B. dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinta jai... 20. L. D.-B. dėl kaltinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1... 21. Iš nuteistųjų G. B. ir A. U. solidariai priteista: nukentėjusiajai I. M. 5... 22. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuota: prekės,... 23. Nr. xxx, ir navigacijos įrenginys „TOMTOM GO 750 LIVE“, G. B.... 24. Iš nuteistųjų G. B. ir A. U. išieškota po 46,57 Eur proceso išlaidų... 25. Tuo pačiu nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį,... 26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 27. 1. G. B. bei A. U. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, dalyvaudami... 28. 1.1. G. B. ir A. U., veikdami organizuota grupe, turėdami tikslą vykdyti... 29. 2. A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 21 d.... 30. 3. G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iki 2013 m. balandžio 12... 31. A. U. iš I. V. už 10 Lt nusipirko kasos aparatą ,,Euro 1000T“, unikalus... 32. 4. L. B. (dabar R.) buvo kaltinama tuo, kad iki 2014 m. spalio 28 d. UAB... 33. 5. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad pats ir per kitus asmenis siekė paveikti... 34. 5.1. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą paveikti... 35. 5.2. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą paveikti... 36. G. B. nurodymus, jie 2014 m. liepos 21 d. po 23 val. nuvyko pas Ž. K. į namus... 37. 5.3. L. B. (dabar R.) buvo kaltinama tuo, kad 2014 m. liepos 16 d. gavusi G. B.... 38. 5.4. G. B. ir L. D.-B. buvo kaltinami tuo, kad G. B., turėdamas tikslą... 39. 5.5. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą paveikti... 40. 5.6. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą paveikti liudytoją S.... 41. 5.7. L. B. (dabar R.) buvo kaltinama tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. po to,... 42. 5.8. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą paveikti... 43. 6. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu G. B. ir... 44. Ž. K. 2014 m. liepos mėn., dėl poveikio S. V.); L. B. (dabar R.) išteisinta... 45. 7. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodė,... 46. 7.1. Nepagrįstos teismo išvados dėl L. B. (dabar R.) išteisinimo pagal BK... 47. L. B. (dabar R.) išvengti atsakomybės. Svarbi aplinkybė, jog ginklas rastas... 48. 7.2. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl poveikio liudytojams, teismas... 49. 7.3. Kratos metu iš L. B. (dabar R.) gyvenamojo namo paimti G. B. siųsti... 50. 7.4. Tas pat pasakytina apie poveikį L. B., kurio metu nenustatytas asmuo... 51. 7.5. Analogiška situacija dėl poveikio, kurį G. B. nurodymu darė L. D.-B.... 52. T. K. vardu surašytu skundu ir lapeliu, ant kurio užrašyta „tauragiškė... 53. 7.6. Be to, asmens kratos metu pas L. D.-B. paimti trys lapeliai su užrašais.... 54. 7.7. Nepagrįsta teismo išvada, jog kaltinimas L. D.-B. neatitinka BPK 219... 55. 3 punkto reikalavimų, kadangi išteisintoji žinojo, kuo yra kaltinama, byloje... 56. 7.8. Iš kaltinimo dėl poveikio Ž. K. teismas nepagrįstai pašalino G. B.... 57. 7.9. Teismas taip pat laikė neįrodytą poveikį M. A.. Apklaustas M. A.... 58. 7.10. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. kaltu prisipažino iš dalies, jo... 59. 7.11. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde... 60. G. B. pripažinti kaltu: pagal BK 157 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę... 61. A. U. pripažinti kaltu pagal BK 157 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę... 62. L. B. (dabar R.) pripažinti kalta: pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir paskirti... 63. L. D.-B. pripažinti kalta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę... 64. 8. Nukentėjusiųjų Ž. K., I. M. ir M. A. atstovas apeliaciniame skunde... 65. 8.1. Byloje neabejotinai nustatyta kad L. D.-B. susitiko su nukentėjusiąja... 66. Ž. K. aiškiai patirdavo poveikį dėl savo parodymų šioje byloje,... 67. 8.2. Teismas pagrįstai pripažino A. M. kaltu darius poveikį Ž. K., tačiau... 68. 8.3. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymą G. B. nuo 2014 m. rugsėjo... 69. 8.4. Teismui buvo pateikta nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas... 70. 8.5. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio... 71. 9. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas buvo šališkas... 72. 9.1. Teismas konstatavo, kad apeliantas užverbavo nukentėjusiąją S. J.... 73. 9.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nusikalstama veika buvo ilgalaikė,... 74. 9.3. Kritiškai vertintini nukentėjusiosios I. M. nenuoseklūs parodymai.... 75. 9.4. Teismas negalėjo remtis nukentėjusiosios Ž. K. parodymais, nes jos... 76. 9.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas užverbavo ir išnaudojo... 77. 9.6. Nukentėjusioji N. K. parodė, kad vagystės – jos gyvenimo būdas. Ji... 78. 9.7. Teismo išvada, jog nukentėjusysis L. B. yra pažeidžiamas,... 79. 9.8. Teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.... 80. I. M., M. A. teisme negalėjo paaiškinti, dėl kokių nuteistųjų veiksmų... 81. 9.9. Apeliantas dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį... 82. 9.10. Apeliantas taip pat prašė panaikinti laikiną apribojimą į pinigines... 83. 9.11. Skirdamas bausmę, teismas neįvertino, kad Lietuvoje apeliantas... 84. 9.12. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde prašė nuosprendį dėl jo... 85. 10. Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nėra... 86. 10.1. Nuosprendyje ne tik nenustatyta, bet ir neinkriminuota sunki ar... 87. 10.2. Bylą nagrinėjant teisme nustatytos aplinkybės paneigia, kad M. J., L.... 88. 10.3. Veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje numatytas... 89. 10.4. Teisme tiek G. B., tiek A. U. ne kartą patvirtino, kad jie, kaip ir kiti... 90. 10.5. G. B. nepagrįstai inkriminuotas BK 189 straipsnis. Pagal šį straipsnį... 91. 10.5.1. Be to, kaltininkų veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 189 straipsnį,... 92. 10.5.2. Kaip matyti iš prokuroro teisme pakeisto kaltinimo turinio, jame... 93. BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nė vieno iš šių... 94. 10.5.3. Bylą nagrinėjant teisme, taip ir liko nepaneigti G. B. teiginiai, kad... 95. 10.5.4. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad G. B. dėl BK 189... 96. 10.6. Nors pats G. B. prisipažino padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje... 97. 10.7. Teismas pripažino įrodyta, kad G. B. pagal susitarimą turėjo... 98. 10.8. Tokios itin didelės bausmės paskyrimas anksčiau neteistam, turinčiam... 99. 10.8.1. Nesuprantama, kaip teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos dydį... 100. 10.8.2. Taip pat negalima sutikti su teismo išvada, kad G. B. „iki šiol... 101. 10.8.3. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia sąlygoja tai, kad bausmė... 102. 10.9. Priteisdamas civilinius ieškinius, teismas visiškai nevertino juos... 103. 10.10. Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio... 104. G. B. nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti arba nuosprendį pakeisti, t. y.... 105. 11. Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas bylą... 106. 11.1. Nukentėjusioji N. K. pati ieškojo būdų, kaip išvažiuoti į... 107. 11.2. Teismas apelianto kaltę grindė telefoniniais pokalbiais, tačiau nė... 108. 11.3. Teismas nukentėjusiesiems nepagrįstai priteisė neturtinę žalą, nes... 109. 11.4. Teismas nepagrįstai konfiskavo automobilį ,,Peugeut 406“ bei... 110. 11.5. Be to, Olandijoje apeliantas buvo nuteistas už vagystes bendrininkų... 111. N. G., S. J., M. A., Ž. K. ir kitais. Vadinasi, skundžiamu nuosprendžiu jis... 112. 11.6. Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde prašė išsamiai išnagrinėti... 113. 12. Nuteistasis G. B. atsiliepime į prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo... 114. 13. Nuteistasis A. U. atsiliepime į prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo... 115. 14. Išteisintoji L. B. (dabar R.) atsiliepime į prokuroro ir... 116. 15. Išteisintosios L. D.-B. gynėjas atsiliepime į prokuroro ir... 117. 16. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiųjų Ž. K., I. M. bei M. A.... 118. 17. Prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniai skundai atmetami,... 119. G. B. ir jo gynėjo bei nuteistojo A. U. apeliaciniai skundai tenkinami iš... 120. 18. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas G. B. ir A. U.... 121. Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir įrodymų vertinimo... 122. 19. BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais pažeidimais laikomi... 123. 19.1. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus apeliantai pirmiausia siejo su... 124. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 125. 19.1.1. Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog... 126. Teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5... 127. 19.1.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo... 128. 19.2. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde teigė, kad liudytojų D. B., S.... 129. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu iš dalies galima sutikti.... 130. 19.2.1. Byloje nustatyta, jog liudytojas D. B. yra nuteistojo G. B. sūnus. BPK... 131. 19.2.2. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant S. V., apeliantas skunde kaip... 132. 19.2.3. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos... 133. 19.3. Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas... 134. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.... 135. Nagrinėjamoje byloje esantys Klaipėdos apygardos prokuratūros 2013 m.... 136. 19.4. Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos... 137. Pagal BPK 270 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas privalo... 138. Atkreipiamas apeliantų dėmesys, jog teismas neprivalo tenkinti visų proceso... 139. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad,... 140. A. U. savo teise pasinaudojo ir prašė byloje išreikalauti duomenis apie jo... 141. 19.5. Nepagrįstas nuteistojo G. B. apeliacinio skundo teiginys, kad teisme... 142. Iš bylos duomenų matyti, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos... 143. 19.6. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos... 144. Prokuroras apeliaciniame skunde teigė, kad pats teismas, nagrinėdamas bylą... 145. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.... 146. BPK 256 straipsnyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1848 redakcija)... 147. 19.7. Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde teigė, kad Olandijoje jis jau... 148. Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.... 149. Sprendžiant, ar asmuo buvo du kartus nubaustas už tą patį teisės... 150. Apeliacinės instancijos teisme gauti papildomi duomenys iš N. K., vykdant... 151. 19.8. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigė, kad bylą... 152. 19.9. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 153. Dėl G. B. ir A. U. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį... 154. 20. Nuteistieji G. B. ir A. U. neigė nusikalstamai veikę prieš S. J., M. A.,... 155. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamą nuosprendį priėmusio... 156. 20.1. Byloje nustatyta, kad G. B. ir A. U., veikdami organizuota grupe,... 157. Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde nesutiko su tokiu nuteistųjų... 158. 20.2. Pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas... 159. 2K-43-942/2016, 2K-344-942/2016 ir kt.).... 160. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo būdas – pasinaudojimas... 161. Tai, kad M. J. ir L. B. mokėsi, o kiti darbo neieškojo sąmoningai,... 162. 20.3. Apeliantai skunduose neigė verbavę asmenis vykti į Olandiją ir... 163. Verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai,... 164. 20.3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistieji G. B. ir A. U.... 165. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, jog verbavimo... 166. Byloje nustatyta, jog dalis nukentėjusiųjų pasiūlymą vykti į Olandiją ir... 167. 20.3.2. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 168. 20.3.3. Apeliantų skunduose nurodyta aplinkybė, jog nukentėję asmenys iš... 169. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog Europos teisėje ir Lietuvos... 170. 2K-344-942/2016 ir kt.). ... 171. Tai, kad nė vienas iš vykusių į užsienį asmenų nenurodė buvęs apgautas... 172. 20.4. Nepagrįstas nuteistojo G. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog... 173. Išnaudojimo tikslai reiškia, kad sandoris, kurio objektas yra žmogus,... 174. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad G. B. ir A. U. buvo suinteresuoti... 175. Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad G. B. ir A. U.... 176. 20.5. Nepagrįstas nuteistojo G. B. apeliacinio skundo argumentas, jog... 177. 20.6. Nuteistojo A. U. apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra jokių... 178. 20.6.1. Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra... 179. Nors nuteistieji neigė iš anksto taręsi daryti nusikalstamą veiką, tačiau... 180. Bendrininkų veiksmų suderinimo pobūdis, būtent tai, kad darydami... 181. 20.6.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kruopščiai apgalvotas... 182. 20.7. Abiejų nuteistųjų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 147... 183. 20.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo prekes, nurodytas... 184. Dėl G. B. ir A. U. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį... 185. 21. Byloje nustatyta, jog G. B. ir A. U. įgijo didelės 18 947,27 Eur vertės... 186. Nuteistojo G. B. gynėjas, apeliaciniame skunde ginčydamas ginamojo nuteisimą... 187. 21.1. BK 189 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas... 188. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog G. B. ir A. U., veikdami organizuota... 189. 21.2. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 190. Dėl G. B. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį... 191. 22.Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde teigė, kad skundžiamo... 192. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.... 193. 22.1. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 194. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog G. B. tyčia pagamino netikrą... 195. Nuteistasis G. B. pripažino, kad A. U. reikėjo įforminti kasos aparatą,... 196. 22.2. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas... 197. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog G. B. veikė... 198. Taigi G. B. veikoje yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo... 199. 22.3. Nuteistasis G. B. manė, kad jo padaryta veika yra mažareikšmė, nes... 200. Veika pripažįstama mažareikšme tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos... 201. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo G. B. atleisti nuo... 202. Dėl G. B. ir A. U. išteisinimo pagal BK 157 straipsnio 2 dalį... 203. 23. G. B. ir A. U. buvo kaltinami vaiko (M. J.) verbavimu ir gabenimu siekiant,... 204. 23.1. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą... 205. 23.2. Sprendžiant, ar kaltininko veikoje yra BK 157 straipsnyje įtvirtinta... 206. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje... 207. G. B. ir A. U. išteisinimo pagal BK 157 straipsnio 2 dalį pagrįstos byloje... 208. 23.3. Byloje objektyviai nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu (2014 m.... 209. 23.4. Viso proceso metu A. U. nuosekliai teigė nežinojęs, jog M. J. yra... 210. Iš tiesų G. B. ir A. U. telefoninių pokalbių turinys rodo, jog, kalbėdami... 211. 23.5. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 212. Dėl G. B., L. B. (dabar Rukaitės) ir L. D.-Bakaitienės išteisinimo pagal BK... 213. 24. Nagrinėjamoje byloje G. B., L. B. (dabar Rukaitė) ir L. D.-Bakaitienė... 214. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas G. B. dėl kaltinimo... 215. Prokuroras ir nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniuose skunduose neginčijo G.... 216. BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu... 217. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems... 218. 2K-348-303/2015 ir kt.).... 219. 1. Dėl poveikio L. B. (I), Ž. K. (I)... 220. 24.1. Baudžiamajame procese nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo,... 221. (BPK 28 straipsnio 1 dalis). Jei poveikis BK 233 straipsnyje numatytais būdais... 222. 24.1.1. Nagrinėjamoje byloje G. B. buvo kaltinamas, kad, turėdamas tikslą... 223. Taigi kaltinime L. B. įvardijamas kaip nukentėjusysis, tačiau... 224. 24.1.2. Tas pas pasakytina dėl kaltinimo siekiant paveikti Ž. K.... 225. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją... 226. L. B. (dabar R.) buvo kaltinama tuo, kad, 2014 m. liepos 16 d. gavusi G. B.... 227. Iš bylos duomenų matyti, jog Ž. K. nukentėjusiąja pripažinta 2014 m.... 228. Šiuo nuosprendžiu nustačius, kad pagal pareikštą kaltinimą L. B. ir Ž.... 229. Dėl šiame nuosprendyje išdėstytų argumentų G. B. dėl poveikio L. B. (I)... 230. 2. Dėl poveikio L. B. (II), M. J., V. J., Ž. K. (II), A. Z., N. G., I. M., T.... 231. 24.2. G. B. ir L. D.-B. buvo kaltinami tuo, kad G. B., turėdamas tikslą... 232. Nr. 85-1-00347-14. Be to, L. D.-B. pasikėsino padaryti poveikį liudytojai T.... 233. 24.2.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė G. B. ir L. D.-B. veiksmuose... 234. Asmeniui nuteisti pagal BK 233 straipsnį būtina nustatyti jo tyčinę kaltę,... 235. 24.2.2. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis įrodymas, pagrindžiantis G. B. ir... 236. 24.2.3. Toks prokuroro apeliacinio skundo teiginys prieštarauja Generalinėje... 237. V. J. nurodė esąs pasipiktinęs pareigūnų darbu ir prašė ištirti jų... 238. 24.2.4. Taigi Generalinėje prokuratūroje gautų nukentėjusiųjų ir... 239. 24.2.5. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje... 240. 24.2.6. Kaltinimas L. D.-B. dėl pasikėsinimo padaryti poveikį liudytojai T.... 241. 24.2.7. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 242. 3. Dėl poveikio Ž. K. (III)... 243. 24.3. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą paveikti... 244. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas dėl šio kaltinimo G.... 245. 24.3.1. Nukentėjusioji Ž. K. teisme parodė A. M. prašius, jog nieko... 246. 24.3.2. Byloje užfiksuota, jog G. B. Š. tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo... 247. 24.3.3. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog... 248. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 249. 4. Dėl poveikio M. A.... 250. 24.4. G. B. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą paveikti... 251. 24.4.1. Teismas dėl šio kaltinimo G. B. išteisino, neįrodžius jo... 252. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamią M. A. parodymų analizę.... 253. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, M. A. paneigė visus savo... 254. Liudytoja A. K. apeliacinės instancijos teisme parodė atlikusi M. A.... 255. Iš apeliacinės instancijos teisme gautų Tauragės apskrities vyriausiojo... 256. 24.4.2. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 257. Nukentėjusiųjų atstovas apeliaciniame skunde nurodė priešingai: nėra... 258. Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog skunde nurodytas laikotarpis nepatenka į... 259. Prokuroras teisus, kad kaltinime nėra konkrečiai nurodyta, jog M. A. poveikis... 260. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo šioje dalyje naikinti išteisinamąjį... 261. 24.5. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 262. G. B., L. B. (dabar R.) ir L. D.-B. kaltę padarius nusikalstamas veikas,... 263. Dėl L. B. (dabar R.) išteisinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį... 264. 25. L. B. (dabar R.) buvo kaltinama, kad iki 2014 m. spalio 28 d. UAB „xxx“... 265. 25.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu dėl šio... 266. L. B. (dabar R.) išteisino jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar... 267. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.... 268. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. spalio 28 d. UAB ,,xxx“ patalpose (... 269. 25.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų... 270. 25.2.1. Viso proceso metu L. B. (dabar R.) nuosekliai teigė, kad nieko... 271. 25.2.2. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad L. B. tyčią įrodo... 272. 25.3. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 273. Dėl paskirtų bausmių... 274. 26. Nuteistojo A. U. apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų dėl jam... 275. 26.1. Nuteistojo G. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog G. B.... 276. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai... 277. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. B. bausmes už jo padarytas... 278. Skirdamas G. B. bausmes už prekybą žmonėmis bei dokumento suklastojimą ir... 279. Gynėjas apeliaciniame skunde tvirtino, kad G. B. visiškai prisipažino, t. y.... 280. Gynėjo skunde nurodytos šeiminės aplinkybės (žmona jam atleido... 281. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad asmens neprisipažinimas dėl... 282. Šiame kontekste pažymėtina, jog BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija... 283. Nustatyti skiriamos bausmės dydį yra pirmosios instancijos teismo išimtinė... 284. Pirmosios instancijos teismas už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką... 285. Gynėjo apeliacinio skundo teiginys, jog G. B. paskirta bausmė prieštarauja... 286. 26.2. Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad bausmės... 287. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į... 288. 3 dalis).... 289. Pažymėtina, jog tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau –... 290. Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje... 291. šešiolika nukentėjusių asmenų, surašytas 2015 m. gegužės 12 d. ir byla,... 292. Apeliacinės instancijos teisme bylos medžiaga (25 tomai) gauta 2016 m. liepos... 293. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,... 294. G. B. truko nepateisinamai ilgai ir dėl to, pritaikius BK 54 straipsnio 3... 295. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 296. 27. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis M. A. atsisakė civilinio... 297. 27.1. Nuteistieji G. B. ir A. U. apeliaciniuose skunduose teigė, kad... 298. 27.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į... 299. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba... 300. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas... 301. 27.3. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad tarp... 302. 27.3.1. Nukentėjusioji I. M. teisme parodė, kad nuteistieji su ja elgėsi... 303. Ž. K. teisme parodė, kad ji buvo išvežta į Olandiją, vartojant prieš ją... 304. 27.3.2. Išdėstyti nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, jog... 305. I. M. prieš tai vagiliavo Prancūzijoje, Ž. K. vogė Norvegijoje ir... 306. 27.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybių visumą, konstatuoja, kad... 307. 27.5. Pažymėtina, jog vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo... 308. 27.6. Skundžiamame nuosprendyje teismo nurodyta teismų praktika savo... 309. 27.7. Dėl išdėstytų argumentų, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes,... 310. Dėl G. B. laikino nuosavybės teisės apribojimo... 311. 28. Skundžiamu nuosprendžiu pratęstas nuteistojo G. B. laikino nuosavybės... 312. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde prašė panaikinti laikiną apribojimą... 313. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje G. B. laikinai apribota... 314. Dėl A. U. automobilio ,,Peugeot 406“ ir navigacijos įrenginio konfiskavimo... 315. 29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 316. 29.1. BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad konfiskuojamas tik tas... 317. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos... 318. 29.2. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neargumentavo savo sprendimo,... 319. 29.3. Apeliantas skunde nurodė, kad kratos metu buvo paimti jo asmeniniai... 320. Dėl prašymo išieškoti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti... 321. 30. Nukentėjusiųjų Ž. K., I. M. ir M. A. atstovas apeliaciniame skunde... 322. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti.... 323. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog byloje nėra jokių dokumentų,... 324. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.... 325. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 326. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria... 327. G. B. ir A. U. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2... 328. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti:... 329. nustatyti, kad G. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 233... 330. nustatyti, kad L. B. (dabar R.) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK... 331. G. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5... 332. A. U., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5... 333. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų G. B. ir A. U. nukentėjusiajam M.... 334. iš G. B. ir A. U. solidariai priteistą neturtinės žalos atlyginimą... 335. G. B. nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias pinigines lėšas... 336. G. B. nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias kitas pinigines... 337. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 338. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiųjų Ž. K., I. M....