Byla 2K-55-895/2015
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei, nuteistajam E. D. (E. D.), nuteistojo E. D. gynėjai advokatei Ingridai Botyrienei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Onos Rojutės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio.

2Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu E. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose; bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas E. D. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009 m. birželio 2 d. iki lapkričio 19 d.

3Taip pat šiuo nuosprendžiu D. C. (D. C.) nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kuriam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų nepaduota.

4Be to, šiuo nuosprendžiu daiktai, turėję reikšmės bylos tyrimui ir nagrinėjimui – trys kompaktinės plokštelės, iki įsiteisės nuosprendis paliktos prie bylos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintos Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-ajai valdybai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); psichotropinės medžiagos, paimtos iš D. C. ir E. D. , saugotos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5Skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis: E. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinta iki penkerių metų ir šešių mėnesių.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7E. D. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. C. , neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su D. C. 2009 m. birželio 2 d., apie 20.32 val., adresu Vilniuje, Molėtų pl. 8, prie degalinės „Neste“ esančiame miškelyje, paėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens iš anksto paliktą paketą, taip neteisėtai įgydamas 496,879 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 126,338 g (25,4 proc.) psichotropinės medžiagos metamfetamino. Šią psichotropinę medžiagą E. D., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. ( - ) kartu su D. C. gabeno Vilniaus miesto gatvėmis iki namo Nr. 2, esančio ( - ) gatvėje, kur 2009 m. birželio 2 d., apie 20.50 val., jie abu buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o psichotropinė medžiaga buvo paimta policijos pareigūnų tuo metu, kai siekdamas atsikratyti įkalčių D. C. psichotropinę medžiagą – metamfetaminą išmetė iš automobilio.

8Kasatorė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Ona Rojutė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį be pakeitimų.

9Kasaciniame skunde išsamiai nurodomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimai dėl teisingos bausmės sampratos (BK 41 straipsnis; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-348/2013), taip pat pagrindai skirti bausmę išeinant už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų pagal BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-226/2010) ir teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai pripažino, jog taikyti E. D. BK 62 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo, tačiau nepagrįstai jam taikė BK 54 straipsnio 3 dalį.

10Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, jog teismas turi pareigą švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusiojo asmens, visuomenės ir valstybės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo sprendimas skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę turi būti motyvuotas. Nepagrįstai ir (ar) nemotyvuotai paskyrus švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, teisingumas nebūtų įvykdytas. Tai prieštarautų teisingumui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vertinant bausmės teisingumo principą pasisakytina, kad kaltininkui turi būti skiriama tokia bausmė, kuri ne tik užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Vienas iš bausmės skyrimo tikslų yra asmenų sulaikymas nuo nusikaltimo padarymo, vadinamoji bendroji prevencija. Bendroji prevencija iš esmės yra kitų asmenų įspėjimo, informavimo, bauginimo, kad jie nepadarytų nusikalstamos veikos, priemonė. Prokurorė pabrėžia, kad bendroji nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnyje, prevencija yra ypač svarbi ir aktuali, nes šių nusikaltimų skaičius nuolat didėja, į narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą įtraukiami nauji asmenys. Dėl to švelnesnės, nei numatyta sankcijoje, bausmės paskyrimas nuteistajam už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą akivaizdžiai užkerta kelią įgyvendinti bausmės paskirtį.

11Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai skyrė E. D. švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis), motyvuodamas tokį sprendimą pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukme. Prokurorė pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimus galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka EŽTK reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Sorvisto v. Finland, no 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.). Išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties EŽTK 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013). Nagrinėjamoje byloje, anot prokurorės, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teiginys, kad E. D. dėl ilgą laiką trukusio proceso patyrė procesinių suvaržymų, yra niekuo nepagrįstas, nes ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2009 m. birželio 2 d., o baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus apygardos teismui perduota 2009 m. spalio 22 d.; E. D. buvo sulaikytas 2009 m. birželio 2 d., suėmimas taikytas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartimi, vėliau pratęsiant iki 2009 m. lapkričio 19 d., po to paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Taigi, E. D. teisminio nagrinėjimo metu bei priėmus apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo suimtas, nepatyrė pernelyg ilgai trunkančių griežtų suvaržymų. E. D. kitoje baudžiamojoje byloje nuo 2011 m. spalio 5 d. iki šiol taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui buvo žinomos, todėl prokurorė kaip šališką vertina apeliacinės instancijos teismo teiginį, jog „nėra duomenų, kad E. D. būtų vilkinęs bylos nagrinėjimą, šaukiamas į teismo posėdžius atvykdavo“. Prokurorė nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad E. D. ilgą laiką buvo nežinioje dėl savo likimo, nes vienerių metų ir dviejų mėnesių laikotarpis (2009 m. birželio 2 d. pareikštas pranešimas apie įtarimą, 2010 m. rugpjūčio 25 d. priimtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis) nėra pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė. Juo labiau kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. D. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas griežta laisvės atėmimo bausme. Prokurorė pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme taip pat nebuvo nepateisinamai ilgas, ypač įvertinus tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog daugiau kaip aštuonerių metų bylos procesas iki priimant nuosprendį objektyviai yra per ilga proceso trukmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, 2K-252/2014). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad dėl nuteistojo gynėjos nedalyvavimo posėdžiuose pertrauka buvo padaryta du kartus ir tik tai iš esmės lėmė proceso trukmę.

12Kasacinis skundas tenkintinas.

13Dėl baudžiamojo proceso trukmės ir pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį

14Kasaciniu skundu nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu nuteistajam E. D., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, motyvuojant per ilga baudžiamojo proceso trukme (dėl to nuteistajam patyrus procesinių suvaržymų bei esant nežinioje dėl savo likimo), sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kasatorė nurodo, kad nuteistajam E. D. apeliacinės instancijos teismo paskirtoji bausmė nebeatitinka bausmės teisingumo principo ir ja nebus įgyvendinta bausmės paskirtis (BK 41 straipsnis).

15Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 31 d. nuosprendyje, įvertinęs tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka du kartus buvo skelbiama pertrauka dėl liudytojo (policijos pareigūno) neatvykimo, du kartus – dėl E. D. gynėjos ligos, o dėl teisėjų kolegijos narių užimtumo nagrinėjant kitas baudžiamąsias bylas nebuvo galimybės, baigus įrodymų tyrimą (2013 m. kovo 8 d. posėdyje), baigti bylos nagrinėjimą, tad vėl buvo skelbiama pertrauka, taip pat pačių skelbtų pertraukų trukmę, pripažino, jog E. D. , bylos duomenimis, nevilkino jos nagrinėjimo, o valstybė turi prisiimti dalį atsakomybės dėl ypač ilgos, įvertinus bylos sudėtingumą, apeliacinio proceso trukmės. Konstatuota, kad apeliacinio proceso trukmė viršijo įmanomai trumpiausią laiką, nuteistasis patyrė procesinių suvaržymų, ilgą laiką buvo nežinioje dėl savo likimo, todėl tai pripažintina išimtine aplinkybe ir pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį sumažinant E. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties metų iki penkerių metų ir šešių mėnesių.

16Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

17Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir pagal formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka EŽTK reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Sorvisto v. Finland, no 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.). Pabrėžtina, kad išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties EŽTK 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

18Pažymėtina, kad bausmės sumažinimas pripažįstamas viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl šio pažeidimo priemonių, kita vertus, šios priemonės taikymas negali prieštarauti teisingumo principui ir bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje. Išvada dėl galimybės švelninti bausmę, atsižvelgiant į pernelyg ilgą procesą konkrečioje baudžiamojoje byloje, daroma įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes kartu su įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybėmis (žr., pvz., kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503/2010).

19Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad būtent bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje buvo nepagrįstai ilgas. Ikiteisminio tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinti kaip pernelyg užtrukę. Tačiau verta paminėti, kad, kaip pagrįstai nurodoma ir kasaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo trukmė šioje byloje buvo optimali: ikiteisminis tyrimas pradėtas 2009 m. birželio 2 d., o kaltinamasis aktas surašytas jau 2009 m. spalio 22 d. (T. 2, b. l. 141), bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme paskirtas jau 2009 m. gruodžio 10 d. (T. 2, b. l. 160). Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nuo bylos su kaltinamuoju aktu gavimo (2009 m. spalio 22 d.) iki nuosprendžio priėmimo (2010 m. rugpjūčio 25 d.) užtruko dešimt mėnesių ir tris dienas. Pabrėžtina, kad įtariamojo, vėliau kaltinamojo E. D. laikinasis sulaikymas ir suėmimas truko nuo 2009 m. birželio 2 d. (suėmimas paskirtas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi – trims mėnesiams, vėliau pratęstas) iki 2009 m. lapkričio 19 d. (T. 2, b. l. 190), vėliau jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. Taigi, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė nebuvo pernelyg ilga, priešingai proceso ilgis buvo optimalus, kaltinamasis E. D. nepagrįstų procesinių suvaržymų, kaip matyti, pagal jam taikytas kardomąsias priemones ir jų taikymo trukmę nepatyrė.

20Procesas apeliacinės instancijos teisme iš tiesų užtruko, kita vertus, sprendžiant, ar proceso trukmė konkrečiu atveju buvo pernelyg ilga, turi būti įvertinta visuma reikšmingų aplinkybių šioje byloje, lėmusių būtent tokią proceso trukmę. Nuteistojo E. D. ir jo gynėjos apeliacinis skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2010 m. rugsėjo 14 d. ir laikantis BPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyto termino paskirtas teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme (2010 m. gruodžio 9 d.). 2010 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės, tačiau, nuteistojo E. D. gynėjai prašant atlikti įrodymų tyrimą, jos prašymą tenkinus bei neatvykus nuteistajam D. C., taip pat nusprendus apklausti liudytoją D. N. , paskelbta pertrauka iki 2011 m. kovo 17 d. (T. 3, b. l. 127). 2011 m. kovo 16 d. gautas nuteistojo E. D. gynėjos advokatės I. Botyrienės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos ligos, kuriame nurodoma, kokiomis dienomis dėl jos užimtumo posėdžių neskirti (T. 3, b. l. 137). 2011 m. kovo 17 d. posėdyje dėl gynėjos ligos paskelbta pertrauka iki 2011 m. gegužės 26 d. (T. 3, b. l. 141). Tuo pačiu metu, bylos duomenimis, buvo siunčiami šaukimai kitam nuteistajam D. C. , vėliau užklausimai dėl jo paieškos (T. 3, b. l. 146), siekiant pristatyti jį į teismo posėdį ir apklausti. 2011 m. gegužės 26 d. posėdyje buvo apklaustas liudytojas D. N. , neatvykus nuteistajam D. C. , nuspręsta užklausti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 Policijos komisariato dėl šaukimo nuteistajam įteikimo, paskelbta pertrauka iki 2011 m. spalio 20 d. (T. 3, b. l. 156-157). Tos pačios dienos teismo nutartimi nutarta įpareigoti prokurorą atlikti vaizdo įrašo iš degalinės poėmį iki sekančio teismo posėdžio (T. 2, b. l. 158-159), t. y. buvo nuspręsta atlikti konkrečius procesinius veiksmus, siekiant tolesnio išsamaus apeliacinio skundo išnagrinėjimo, atliekant įrodymų tyrimą byloje. 2011 m. rugsėjo 8 d. pateiktas užklausimas Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl duomenų apie E. D. atvykimą 2009 m. birželio 2 d. į degalinę „Neste“, Molėtų plente (T. 3, b. l. 164), 2011 m. spalio 6 d. gautas atsakymas, kuriame nurodytas konkretus pareigūnas, stebėjęs nuteistojo atvykimą (T. 3, b. l. 171). 2011 m. spalio 19 d. gautas raštas dėl poėmio atlikimo iš „Neste“ degalinės (T. 3, b. l. 175). 2011 m. spalio 20 d. teismo posėdyje, neatvykus liudytojui V. B. (V. B. ), paskelbta pertrauka iki 2012 m. vasario 15 d. (T. 3, b. l. 178), nuteistasis E. D. tuo metu jau buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje. 2012 m. sausio 12 d. teismas pateikė Vilniaus apskrities VPK viršininkui prašymą dėl liudytojo V. B. dalyvavimo teismo posėdyje užtikrinimo (T. 3, b. l. 182). 2012 m. vasario 15 d. teismo posėdyje nuteistojo E. D. gynėja advokatė I. Botyrienė pateikė prašymus dėl operatyvinio sekimo duomenų pateikimo, tačiau, neatvykus liudytojui V. B., jos prašymo klausimai nebuvo spręsti, o teismo posėdyje skelbiama pertrauka iki 2012 m. gegužės 11 d. (T. 3, b. l. 186). 2012 m. balandžio 16 d. gautas V. B. pranešimas, kad į teismo posėdį jis atvykti negalės (T. 3, b. l. 191). 2012 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje nuspręsta atvesdinti liudytoją V. B. , tačiau gynėjos prašymo nagrinėjimas vėl atidėtas, paskelbta pertrauka iki 2012 m. spalio 4 d. (T. 3, b. l. 192), priimta nutartis dėl liudytojo atvesdinimo. Tuo pačiu metu nuolat buvo vykdoma D. C. paieška, teismas siuntė užklausimus dėl to. 2012 m. spalio 4 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. B. ir išspręstas gynėjos prašymas dėl duomenų apie atliktus operatyvinius veiksmus išreikalavimo, skelbta pertrauka iki 2013 m. vasario 15 d. (T. 4, b. l. 2-4). Gauta informacija apie operatyvinius veiksmus (T. 4, b. l. 14). 2013 m. vasario 15 d. teismo posėdyje gynėja pateikia papildomus prašymus dėl duomenų išreikalavimo, teismas tenkina gynėjos prašymus iš dalies ir skelbia pertrauką iki 2013 m. kovo 8 d. (T. 4, b. l. 31-32). Pakartotinai siunčiami užklausimai Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl informacijos suteikimo (T. 4, b. l. 34). 2013 m. kovo 8 d. posėdyje tik paskelbta apie informaciją, gautą iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir, esant kitų teisėjų užimtumui, paskelbta pertrauka iki 2013 m. liepos 18 d. baigiamosioms kalboms (T. 4, b. l. 39). 2013 m. liepos 18 d. posėdyje paskelbta pertrauka dėl gynėjos ligos, tačiau tai patvirtinančių dokumentų gynėja nepateikė iki kito – 2014 m. vasario 14 d. posėdžio (T. 4, b. l. 44). 2014 m. vasario 14 d. teismo posėdyje baigiamosios kalbos, sprendimo paskelbimas atidėtas iki 2014 m. kovo 31 d. (T. 4, b. l. 63). Taigi, detaliai išanalizavus bylos duomenis, teismo posėdžių apeliacinėje instancijoje eigą, matyti, kad nepagrįsto bylos nagrinėjimo vilkinimo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjime skelbė pertraukas dėl objektyvių priežasčių ir dauguma jų buvo: nuteistojo gynėjos prašymų svarstymas ir tenkinimas, duomenų išreikalavimas iš kitų institucijų, kito nuteistojo byloje paieška, gynėjai prašant atlikti įrodymų tyrimą ir jį apklausti, taip pat gynėjos ligos. Pažymėtina, kad paskelbtų pertraukų metu teismas aktyviai naudojosi suteiktomis procesinėmis galimybėmis ir siekė gauti daugiau naudingos ir reikšmingos informacijos bylos nagrinėjimui ir išsamiam nuteistojo bei jo gynėjos apeliacinio skundo argumentų išnagrinėjimui. Pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nuteistasis E. D. nebuvo suimtas šioje byloje, o vėliau suėmimas jam buvo taikytas kitame ikiteisminiame tyrime. Be to, E. D. bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme net keturis kartus (T. 3, b. l. 112; 129; 131; 150; 152; 166-168) teikė prašymus dėl leidimo vykti į komandiruotes ir sporto varžybas užsienyje, kurių dauguma teismo buvo tenkinami ir jis buvo išleidžiamas laikinai išvykti. Taigi, nenustatyta, kad dėl apeliacinio bylos nagrinėjimo trukmės E. D. būtų patyręs tam tikrų nepagrįstų ir itin griežtų procesinių suvaržymų. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje toks argumentas taip pat iš esmės nepagrįstas, nenurodyta, kokie konkrečiai buvo nuteistojo patirti procesiniai suvaržymai.

21Paminėtina, kad priešingai nei nurodė kasatorė, asmuo, kuriam pareikštas baudžiamasis kaltinimas, negali būti tikras dėl savo likimo tol, kol baudžiamasis procesas nėra pabaigtas galutiniu neskundžiamu sprendimu. Pagal EŽTT praktiką į proceso trukmę įskaičiuojamas laikas nuo proceso pradžios iki galutinio sprendimo priėmimo, o įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą gali lemti ir procesiniai delsimai aukštesnės instancijos teisme (e. g. Petrenko v. Russia, no. 30112/04, judgement of 20 January 2011; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Tačiau, kaip matyti iš pirmiau nurodytų aplinkybių, nepateisinamų procesinių delsimų apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta.

22Be to, apeliacinės instancijos teismui net ir nusprendus, kad ilga bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme trukmė yra pagrindas pripažinti tai išimtine aplinkybe dėl bausmės švelninimo pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, turėjo būti įvertinta, ar sumažinus bausmę E. D. iš esmės pusiau, tokia bausme bus pasiekti jos tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ir ar tai neprieštaraus teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, skiriant bausmę E. D. , buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės: padarytas labai sunkus baigtas nusikaltimas, darantis didelę žalą visuomenei, bendrininkų grupe, tiesiogine tyčia, E. D. praeityje teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jauno amžiaus, dirbantis, turi gyvenamąją vietą, ir paskirta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įvertinus visumą aplinkybių, akivaizdu, kad skirti perpus trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje minimali, neatitinka bausmės teisingumo principo, o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies dėl pernelyg ilgos proceso apeliacinėje instancijoje trukmės nebuvo teisinio pagrindo. Dėl to, kas nurodyta, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nuosprendis, kuriuo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės nuteistajam E. D. skyrimo (sumažinant paskirtą laisvės atėmimo bausmę), naikintinas, paliekant galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

24Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį be pakeitimų.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu E. D.... 3. Taip pat šiuo nuosprendžiu D. C. (D. C.) nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3... 4. Be to, šiuo nuosprendžiu daiktai, turėję reikšmės bylos tyrimui ir... 5. Skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą,... 7. E. D. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. C. ,... 8. Kasatorė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų... 9. Kasaciniame skunde išsamiai nurodomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos... 10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 11. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 12. Kasacinis skundas tenkintinas.... 13. Dėl baudžiamojo proceso trukmės ir pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį... 14. Kasaciniu skundu nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu... 15. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 31 d. nuosprendyje, įvertinęs tai,... 16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg... 17. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir pagal formuojamą Lietuvos... 18. Pažymėtina, kad bausmės sumažinimas pripažįstamas viena iš tinkamų ir... 19. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad būtent... 20. Procesas apeliacinės instancijos teisme iš tiesų užtruko, kita vertus,... 21. Paminėtina, kad priešingai nei nurodė kasatorė, asmuo, kuriam pareikštas... 22. Be to, apeliacinės instancijos teismui net ir nusprendus, kad ilga bylos... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 24. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...