Byla 2A-415-826/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovei asociacijai „Lamatos žemė“ dėl atleidimų iš darbo pripažinimo neteisėtais, įsakymų panaikinimo, kompensacijos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ priešieškinį ieškovei E. G., trečiajam asmeniui R. B. dėl pareigybės įsteigimo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties pripažinimo neteisėta ir žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu prašė pripažinti jos 2012-10-22 atleidimą iš strategijos vadovo pareigų, kaip drausminę nuobaudą, neteisėtu, panaikinti atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ 2012 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. P-6 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo E. G. skyrimo“, grąžinti ją į vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadovo (toliau ir strategijos vadovo) pareigas, priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį – po 4181 Lt (su mokesčiais) už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį – už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat ieškovė prašė pripažinti neteisėtu terminuotos darbo sutarties Nr. DS.13/01, su ja sudarytos 2011-02-28, nutraukimą, negrąžinti jos į projektų vadovo pareigas bet priteisti iš atsakovės 7368,40 Lt (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-08-01 iki 2012-10-22, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką – po 1973,68 Lt (su mokesčiais) už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo 2012-10-22 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3947,36 Lt (su mokesčiais) išeitinę išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininko V. L. 2012-10-22 įsakymu Nr. P6 jai, kaip strategijos vadovei, buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 237 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Ginčijamas įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento 2012-03-14 audito išvada, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NMA) raštu, 2012-07-12 atsakovės pirmininko prašymu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo ir 2012-10-16 ieškovės pasiaiškinimu, atsižvelgiant į tai, jog ji, kaip asociacijos „Lamatos žemė“ vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadovė, nevykdė (netinkamai vykdė) darbuotojo pareigas. V. L. padarė išvadą, kad ji, kaip vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadovė, netinkamai atliko savo pareigas, nurodytas Pareigybės aprašyme, DK bei kituose teisės norminiuose aktuose, dėl to buvo padaryti audito išvadoje konstatuoti pažeidimai. Priėmus ginčijamą įsakymą, ji iš darbdavio atstovų sužinojo, kad ji buvo atleista ir iš asociacijos projektų vadovo pareigų, kurias ėjo 2011-02-28 terminuotos darbo sutarties Nr. DS. 13/01 pagrindu. Šios darbo sutarties terminas buvo nustatytas iki 2012-07-31. Tačiau tą dieną ji dėl ligos buvo laikinai nedarbinga. Nei nedarbingumo laikotarpiu, nei pirmą darbo dieną jam pasibaigus (2012-10-16) ar ginčijamo įsakymo priėmimo dieną (2012-10-22) ji nebuvo įstatymų nustatyta tvarka informuota apie šios darbo sutarties pasibaigimą. DK 131 str. 1 d. 1 p. yra įtvirtintas įpareigojimas darbdaviui įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą ir draudimas atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu, išskyrus DK 136 str. 1 d. nustatytus atvejus. Atsakovė, vadovaudamasi teisės normomis bei teismų praktika, turėjo ieškovės atleidimo iš darbo datą nukelti į pirmą darbo dieną, kurią ieškovė sugrįš į darbą po laikino nedarbingumo, šiuo atveju – į 2012-10-16. Tačiau atsakovė iš darbo ją atleido laikino nedarbingumo metu, apie darbo sutarties nutraukimą jos neinformavo. Terminuotos darbo sutarties nutraukimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, todėl prašo jį panaikinti, konstatuojant, kad 2011-02-28 terminuota darbo sutartis Nr. DS. 13/01 yra nutraukta teismo sprendimu pagal DK 297 str. 4 dalį, o atleidimo diena yra teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Priimdamas ginčijamą įsakymą ir paskirdamas jai drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, darbdavys vadovavosi Žemės ūkio ministerijos 2012-03-14 audito išvadoje Nr. 10AT-2 (7.25) konstatuotais veiklos pažeidimais, tačiau visi audito išvadoje nurodyti teisiniai veiksmai buvo atlikti jos, kaip asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininkės, vardu. Mano, kad ji nebuvo tinkamas drausminės atsakomybės subjektas. Nurodė, kad už audito konstatuotus pažeidimus turėjo būti nubausti ir kiti asociacijos darbuotojai, kurie rengė tirtus dokumentus. Atsakovė praleido DK 241 straipsnyje nustatytus drausminių nuobaudų skyrimo terminus, nes audito išvados buvo parengtos 2012-03-14, tada darbdaviui ir paaiškėjo audito išvadoje nurodyti pažeidimai. Taigi drausminės nuobaudos terminas suėjo 2012-04-14. Atsižvelgiant į tai, kad ji atostogavo ir sirgo nuo 2012-04-02 iki 2012-06-29, nuobaudos skyrimo terminas prasitęsė ir baigėsi 2012-07-14. Tačiau iki nurodyto termino drausminė nuobauda nebuvo paskirta. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio ministerija parengė Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, atrankos taisyklių pakeitimus, nes, atlikusi auditą, Žemės ūkio ministerija pastebėjo, jog nustatytų pažeidimų atsiradimo priežastys yra ne asociacijos pirmininkės neteisėti veiksmai, o detalaus reglamentavimo stoka, neaiškumai dėl to, kokios išlaidos pripažįstamos tinkamomis, per menkas asociacijos valdybos vaidmuo priimant sprendimus dėl tam tikrų išlaidų darymo ir pan.

3Atsakovė asociacija „Lamatos žemė“ priešieškiniu prašė pripažinti projektų vadovo pareigybės įsteigimą asociacijoje „Lamatos žemė“ bei 2011-02-28 darbo sutartį Nr. DS.13/01, sudarytą su ieškove E. G., neteisėtais ir negaliojančiais ab initio, priteisti iš ieškovės E. G. 128 393,50 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad projektų vadovo pareigybės įsteigimas ir darbo sutarties sudarymas su ieškove buvo neteisėtas, nes pareigybė įsteigta pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, atsakovės įstatuose įtvirtintus reikalavimus. Vadovaujantis atsakovės įstatų 58 p., asociacijos pirmininkas yra vienasmenis atsakovės valdymo organas. Atsakovės 2004 m. liepos 22 d. vykusiame steigiamajame susirinkime ieškovė buvo išrinkta atsakovės vienasmeniu valdymo organu – pirmininke, pavedant jai atlikti finansines operacijas, tvarkyti pavedimus, išimti grynuosius pinigus, pasirašinėti ant bankinių dokumentų ir t. t. Pagal atsakovės įstatų 54 punktą, atsakovės valdyba tvirtina atsakovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, nustato pareiginį atlyginimą pirmininkui, samdo revizorių (auditorių). Nei 2009 m. birželio 16 d. vykusiame atsakovės valdybos posėdyje, nei vėlesniuose atsakovės valdybos posėdžiuose nebuvo priimtas sprendimas patvirtinti naują – projektų vadovo pareigybę. Ieškovė be valdybos sutikimo įkūrė naują projektų vadovo pareigybę, ir su ja atsakovės pirmininko pavaduotojas sudarė darbo sutartį Nr. DS.13/01. Ieškovė, neteisėtai įsteigusi pareigybę ir sudariusi darbo sutartį, iš atsakovės neteisėtai gavo 20 686,98 Lt dydžio pinigų sumą, o skaičiuojant kartu su atsakovės sumokėtais mokesčiais dėl neteisėto ieškovės elgesio atsakovė patyrė 35 784,43 Lt dydžio žalą. Žemės ūkio ministerija, atlikusi tyrimą, 2012 m. kovo 14 d. audito išvadoje nusprendė atsakovę įtraukti į didesnės rizikos gavėjų grupę bei vykdyti kitų atsakovės projektų nuolatinę kontrolę ir patikras vietoje. Po išvados atsakovė iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo ne vieną raštą, kuriuose nurodyti dėl ieškovės netinkamo pareigų atlikimo padaryti pažeidimai bei pinigų sumos, kurios atsakovei nebus kompensuojamos. Atsakovės patirta žala, kuri kilo atsisakius kompensuoti atsakovės išlaidas dėl ieškovės kaltės, sudaro 92 609,07 Lt. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės nurodytą sumą.

4Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-12-23 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino: nuo jos sudarymo momento pripažino negaliojančia 2011-02-28 darbo sutartį Nr. DS.13/01, sudarytą tarp atsakovės ir ieškovės, o projektų vadovo pareigybę – įsteigta neteisėtai, taip pat atsakovei iš ieškovės priteisė 128 393,50 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, jog atsakovė asociacija „Lamatos žemė“ ieškovę E. G. atleido iš strategijos vadovo pareigų, nepažeisdama darbo įstatymų nuostatų. Teismas konstatavo, kad termino skirti ieškovei drausminę nuobaudą pradžia yra 2012-04-03, nes tą dieną įvykus neeiliniam visuotiniam asociacijos „Lamatos žemė“ susirinkimui, asociacijos nariai buvo supažindinti su ŽŪM Vidaus audito departamento išvada, jo dalyviai nutarė atšaukti asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininkę E. G. iš šių pareigų, nauju pirmininku išrinktas V. L.. Konstatavo, kad šią dieną asociacijos visuotinis narių susirinkimas, kaip kolegialus asociacijos valdymo organas, sužinojo apie ieškovės darbo drausmės pažeidimus. LR DK 240 str. 1 d. nurodyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šis reikalavimas buvo įvykdytas. Pagal DK 241 str. drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, komandiruotės ar atostogavo. Negalima skirti drausminės nuobaudos, praėjus 6 mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepraleido terminų skirti nuobaudą ieškovei, kadangi ieškovė nuo 2012-04-03 iki atleidimo dienos – 2012-10-23 sirgo 173 dienas, o 1 mėnesio terminas, išskaičiavus ieškovės sirgimo dienas, suėjo 2012-10-23, t. y. jos atleidimo iš darbo dieną, įsakymas priimtas 2012-10-22. Atsižvelgęs į tai, kad darbo drausmės pažeidimas buvo nustatytas atliekant auditą, konstatavo, kad ieškovės pažeidimai, nurodyti įsakyme, kaip atleidimo pagrindas, padaryti, nepraėjus 2 metams. Teismas atmetė ieškovės teiginį, kad ji nebuvo tinkamas atleidimo subjektas, kadangi ji pasirašinėjo dokumentus kaip asociacijos pirmininkė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, būdama ir asociacijos pirmininke, ir strategijos vadove, atliko tapačias funkcijas, todėl ji buvo tinkamas subjektas. Ieškovės netinkamą pareigų atlikimą, remiantis audito išvada, galima laikyti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, nes nustatytus pažeidimus galima traktuoti kaip ieškovės DK 235 str. 2 d. 4 p. numatytą pasinaudojimą pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų. Nors atsakovė įsakyme tiksliai nekonkretizavo ieškovės padaryto šiurkštaus pažeidimo, tačiau iš esmės rėmėsi audito išvadoje nustatytais pažeidimais ir nurodė tinkamą atleidimo iš darbo pagrindą. Asociacijos pirmininkas, atleisdamas ieškovę iš darbo, gavo asociacijos valdybos pritarimą. Taigi įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai atleido ieškovę iš strategijos vadovo pareigų. Ištyrus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, apklausus kaip liudytojus asociacijos administracijoje dirbusius asmenis, taip pat asociacijoje esančius ar buvusius valdybos narius, nenustatyta duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į valdybą dėl projekto vadovo pareigybės įsteigimo, sutarties su ja sudarymo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė, nesilaikydama asociacijos įstatuose nurodyto reikalavimo kreiptis į asociacijos valdybą dėl naujos projekto vadovo pareigybės įsteigimo, pasinaudodama savo, kaip asociacijos pirmininkės, užimama padėtimi, apgavo asociacijos pirmininkės pavaduotoją R. B., kad šis pasirašytų su ja darbo sutartį dėl jos priėmimo į projekto vadovo pareigas. Kadangi ši sutartis sudaryta nesilaikant asociacijos įstatų 54 p. reikalavimų, konstatavo, kad ji yra negaliojanti nuo jos sudarymo datos, t. y. nuo 2011-02-28, o projektų vadovo pareigybė įsteigta neteisėtai. Dėl šių aplinkybių ieškovė privalo grąžinti atsakovei visas pinigines sumas, gautas pagal šią darbo sutartį, t. y. 20 686,98 Lt. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2012-08-09 rašto Nr. BRK-(3.239)-7188 matyti, kad pagal asociacijos 2012-01-20, 2010-02-18, 2011-01-17 mokėjimo prašymus Nr. VPSI-3-08-02-MP005, Nr. VPSI-3-08-02-MP002, Nr. VPSI-3-08-02-MP004, pateiktus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ veiklos sritį „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektui „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas kaimo vietovėse“ įgyvendinti, asociacijai buvo sumažinta parama, kadangi, vykdant pirkimus, nebuvo laikomasi LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Iš viso asociacijai nekompensuota 92 609,07 Lt turėtų išlaidų. Teismo nuomone, ieškovės kaltė ir neteisėti veiksmai yra įrodyti 2012-03-14 LR ŽŪM Vidaus audito departamento audito išvada Nr. 10AT-2(7.25), kurioje konkrečiai išvardyti visi ieškovės padaryti teisės pažeidimai. Ieškovė E. G., būdama asociacijos pirmininke, netinkamai vykdė veiklą, pažeidinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, skyrė lėšas asociacijos administracijoje nedirbusiam B. G., siuntė jį į konferenciją, mokėjo už jam suteiktas ryšio paslaugas. Liudytojai – asociacijos administracijos darbuotojai parodė, kad visas viešųjų pirkimų sutartis sudarinėjo, kontroliavo, pasirašė, koregavo ieškovė, jie atliko tik techninį darbą ir tik jos nurodymu taisė ar koregavo šias sutartis. Mokėjimo prašymus dėl paramos pinigų skyrimo su pridėtais turėtų išlaidų pagrindimo dokumentais pasirašydavo pirmininkė ir ji buvo atsakinga, kad turėtos išlaidos būtų tinkamos ir pagrįstos. Ieškovė neįrodė, kad audito išvadoje nustatytus įstatymų pažeidimus padarė kiti asmenys. Dėl netinkamo ieškovės pareigų vykdymo asociacija patyrė žalą, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 128 393,50 Lt žalos atlyginimo.

5Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovė už tuos pačius pažeidimus buvo nubausta du kartus: pirmą kartą tada, kai ji buvo atšaukta iš atsakovės pirmininkės pareigų, ir antrą kartą – kai buvo nutraukta su ja sudaryta darbo sutartis DK 136 str. 3 d. 2 p. įtvirtintu pagrindu. Apeliantės nuomone, teismas nevertino, ar atsakovės pirmininko pareigos pagal įstatus ir strategijos projekto funkcijos pagal pareigines instrukcijas yra identiškos. Kadangi funkcijos nesutampa, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė turėjo atsakyti už tuos pačius pažeidimus tiek kaip pirmininkė, tiek kaip strategijos vadovė. Apie 2012-03-14 audito išvadas atsakovei tapo žinoma anksčiau, nei teigiama sprendime, t. y. vėliausiai 2012-03-16, kai Žemės ūkio ministerijoje įvyko susitikimas dėl audito išvados, taigi akivaizdu, jog atsakovė praleido 1 mėnesio terminą nuobaudai skirti. DK 241 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas yra siejamas su faktine pažeidimo padarymo data, o dauguma pažeidimų, už kuriuos ieškovei skirta drausminė nuobauda, padaryti daugiau nei prieš 2 metus iki įsakymo priėmimo. Ieškovės teigimu, nė vienas iš audito išvadoje nurodytų pažeidimų negali būti kvalifikuotas kaip pažeidimas, kurį ieškovė neva padarė dėl asmeninių paskatų ar siekdama naudos sau. Teismas privalėjo įvertinti ne tik kiekvieno pažeidimo padarymo momentą, bet ir spręsti, ar šių pažeidimų visuma sudaro pagrindą juos vertinti kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir ar paskirta nuobauda – atleidimas yra adekvati nuobauda, be to, teismas turėjo aiškintis kiekvieno pažeidimo padarymo faktą ir ar jis yra pagrindas skirti drausminę nuobaudą. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl to, jog antra terminuota darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta jos laikinojo nedarbingumo metu, nes laikotarpiu nuo 2012-07-16 iki 2012-10-15 ieškovė buvo nedarbinga dėl ligos. Teismas, pažeisdamas DK nuostatas, nusprendė tenkinti priešieškinio reikalavimą pripažinti darbo sutartį negaliojančia. DK 139 straipsnyje numatyta, jog darbo sutartis nutraukiama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms ir negalima šių draudimų pašalinti. CK nuostatos darbo sutarties pripažinimui negaliojančia netaikomos. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, jog darbo sutartis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nes tai, kad valdyba turi patvirtinti pareigybę, yra numatyta ne įstatyme, o atsakovės veiklą reglamentuojančiame dokumente, taigi nagrinėjamu atveju nėra prieštaravimo įstatymo imperatyvams. Daugumai valdybos narių iš pat pradžių buvo žinoma apie darbo sutarties sudarymą ir nė vienas iš valdybos narių nekėlė klausimo dėl šios projektų vadovo pareigybės ir darbo sutarties teisėtumo. Be to, netinkamas šalių darbo susitarimo įforminimas nedaro tokio susitarimo negaliojančiu, o tik sukuria darbdaviui pareigą tinkamai įforminti darbo sutartį. Darbo teisėje restitucija negalima, todėl darbo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia ne nuo jos sudarymo, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, taip pat ir darbo užmokestis, išmokėtas pagal negaliojančia pripažintą darbo sutartį, negali būti laikomas darbdavio patirta žala. Teismas, spręsdamas priešieškinio tenkinimo ir žalos atlyginimo klausimą, turėjo vadovautis Darbo kodekso normomis, nustatančiomis materialinės atsakomybės sąlygas ir ribas. Ieškovė nurodo, jog ji nebuvo vienintelė atsakinga už tinkamą viešųjų pirkimų organizavimą, komandiruočių įforminimą ir t. t. Buvo sukurta visa administracinė struktūra, funkcijos ir atsakomybė buvo paskirstyta keliems darbuotojoms, todėl teismas turėjo aiškintis, kaip konkrečiai pasireiškė būtent ieškovės neteisėti veiksmai. Teismas turėjo aiškintis, ar nagrinėjamu atveju atsakomybei atsirasti ir taikyti egzistuoja ieškovės kaltė. Nagrinėjamu atveju dėl susidariusios situacijos kalti taip pat ir kiti darbuotojai. Atsakovės įvardijama žala negali būti pripažinta žala, o yra tiesiog veiklos metu patirtos normalios ir pagrįstos išlaidos. Atsakovė lėšų veiklai vykdyti gauna iš įvairių šaltinių, todėl išlaidos, kurių nedengia Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM, gali būti dengiamos iš kitų lėšų ir negali būti pripažintos žala vien dėl to, kad institucija atsisakė jas kompensuoti. Pagal DK 254 straipsnio nuostatas darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau nei trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, kai su darbuotoju sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tokia sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nebuvo. Be to, teismas nepagrįstai nepasinaudojo DK 257 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise sumažinti atlygintinos žalos dydį. Atsakovės sumokėti mokesčiai ir įmokos nėra atsakovės patirti nuostoliai.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog juridinio asmens vadovo atšaukimas pastarajam praradus pasitikėjimą nėra atsakomybės rūšis ar nuobauda. Apeliantė atšaukta iš pirmininkės pareigų ne tik dėl pažeidimų, nurodytų audito išvadoje, bet ir paaiškėjus, jog ji nesugeba tinkamai organizuoti ir koordinuoti asociacijos veiklos. Tuo tarpu nuobauda jai, kaip strategijos vadovei, skirta tik už pažeidimus, kuriuos ji padarė kaip strategijos vadovė. Teismas pagrįstai nusprendė, jog terminas drausminei nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo 2012-04-03, nes tą dieną įvyko neeilinis visuotinis asociacijos susirinkimas, nariai buvo supažindinti su audito išvada, ieškovė atšaukta iš asociacijos pirmininkės pareigų, paskirtas naujas pirmininkas. Visi strategijos vadovės padaryti pažeidimai kvalifikuotini kaip šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, todėl asociacija tiek už bet kurį vieną iš jų, tiek už visus turėjo teisę taikyti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Atsakovės nuomone, teismas, spręsdamas dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, pagrįstai pagal analogiją taikė Civilinio kodekso nuostatas. Ši teismo išvada atitinka Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Asociacija, priešingai, nei teigia apeliantė, neprašė taikyti restitucijos, o prašė priteisti dėl neteisėto darbo sutarties sudarymo ir neteisėto pareigybės įsteigimo patirtos žalos atlyginimą: teismas priteisė žalos atlyginimą, taigi restitucija šiuo atveju nebuvo taikyta. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, jog atsakovė priešieškinio reikalavimą atlyginti žalą sutapatina su tais pačiais ieškovės kaltais veiksmais, kuriuos ji padarė vykdydama strategijos vadovo pareigas ir dėl kurių ji buvo atleista iš strategijos vadovo pareigų. Priešieškinio reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas ne audito išvada, o Nacionalinės mokėjimo agentūros atliktu auditu ir po jo pateiktais raštais. Apeliantė, kaip asociacijos pirmininkė, atsako už visų asociacijos vykdytų projektų tinkamą įgyvendinimą, todėl priešieškinio reikalavimai susiję su keliais vykdytais projektais, o drausminė nuobauda ieškovei taikyta tik už tuos pažeidimus, kuriuos ji padarė kaip strategijos vadovė. Apeliantei buvo taikyta skirtingų rūšių teisinė atsakomybė: kaip strategijos vadovei – drausminė, kaip asociacijos pirmininkei – civilinė. Nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, vadovo kaltė preziumuojama: apeliantė neįrodė, kad jos veiksmuose ar neveikime nėra kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Žemės ūkio ministerijos ar Nacionalinės mokėjimo agentūros konstatuoti pažeidimai nėra formalūs, nes tiek asociacijai, tiek kitam subjektui, vykdančiam Europos Sąjungos paramos lėšomis remiamus projektus, netinkamai įvykdžius pirkimus, taikomos sankcijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesumažino priteistino žalos atlyginimo dydžio, nes asociacija prašė priteisti lėšas, kurios būtinos projektams vykdyti. Lėšų neatgavus, asociacijai kiltų neigiamų pasekmių, nes ji yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio nuosavas lėšas sudaro tik nario mokestis, be to, asociacijos pažeistų teisių gynimas yra svarbus didelei visuomenės daliai. Dėl apeliantės netinkamų pareigų atlikimo atsakovė neturi pinigų, reikalingų Strategijai užbaigti, todėl gali tekti grąžinti beveik 10 mln. dydžio pinigų sumą. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesumažino priteistino žalos atlyginimo dydžio.

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkinus ieškovės apeliacinio skundo paliktas nepakeistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovę atšaukus iš asociacijos pirmininko pareigų ir ją atleidus iš strategijos vadovo pareigų nėra pagrindo teigti, kad ji nubausta du kartus už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Vadovo atšaukimas iš pareigų nelaikytinas drausmine nuobauda Darbo kodekso prasme, o drausminė nuobauda ieškovei galėjo būti paskirta ir kaip kitas pareigas ėjusiai darbuotojai. Atleidimas iš darbo ieškovei skirtas nepraleidus drausminėms nuobaudoms skirti DK numatytų terminų. Ieškovė įsteigė projektų vadovo pareigybę ir pradėjo eiti šias pareigas nesilaikydama asociacijos įstatų, kuriuose teisė steigti pareigybes priskirta valdybai. Iš liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų galima spręsti, jog ieškovė, kaip projektų vadovė, jokių darbų neatliko, visus darbus atlikdavo kaip asociacijos pirmininkė. Teismas sprendė, kad atsakovei padaryta žala. DK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Vykdydama savo veiklą, asociacija patyrė išlaidų, kurių Nacionalinė mokėjimo agentūra, nustačiusi veiklos pažeidimų, jai nekompensavo. Taip pat atsakovė ieškovei pagal darbo sutartį, sudarytą neteisėtai įsteigtos pareigybės pagrindu, mokėjo darbo užmokestį, mokesčius į valstybės biudžetą. Pagal audito išvadą ieškovė, kaip asociacijos pirmininkė, netinkamai vykdė veiklą, pažeidinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, skyrė lėšų asociacijos administracijoje nedirbusiam savo sūnui B. G., siuntė jį į konferenciją, mokėjo už jam suteiktas ryšio paslaugas. Ieškovė netinkamai atliko pareigas, nurodytas asociacijos įstatuose, pareigybės aprašyme, DK, dėl to buvo padaryti audito išvadoje konstatuoti pažeidimai ir turtinė žala atsakovei. Kadangi žala padaryta tyčiniais ieškovės veiksmais, darbuotojas pagal DK nuostatas privalo atlyginti visą žalą. DK 257 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Teismas nenustatė priteistino žalos atlyginimo mažinimo sąlygų.

8Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 7 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdami dėl termino drausminei nuobaudai skirti pradžios teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176–185 straipsniai), o drausminės nuobaudos skyrimo klausimą svarstyti turėjo teisę asociacijos pirmininkas, naujai paskirtas 2012 m. balandžio 3 d. asociacijos narių visuotiniame susirinkime, nuo nurodytos dienos skaičiuotinas vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti nebuvo praleistas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutiko su teismų išvada, kad atsakovės asociacijos įstatų tvarkos nesilaikymas sudarant darbo sutartį reiškia jos negaliojimą pagal CK 1.80 straipsnį, nes sandoriui šiuo pagrindu pripažinti negaliojančiu turi būti nustatomas sandorio prieštaravimas konkrečioms įstatymų imperatyviosioms teisės normoms. Tokio prieštaravimo nenustatę, teismai neturėjo teisinio pagrindo išvadai, kad darbo sutartis negalioja pagal CK 1.80 straipsnį. Be to, nesant galimybės taikyti restituciją, teismai nepagrįstai sprendė priteisti iš ieškovės atsakovei 35 784,43 Lt, apskaičiuotus su mokesčiais pagal šią darbo sutartį. Kadangi teisiškai nepagrįstai ši darbo sutartis pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, tai turi būti iš naujo nagrinėjama bylos ginčo dalis dėl šios darbo sutarties nutraukimo pasibaigus jos terminui teisėtumo, nustatomos su tuo susijusios teisiniam vertinimui reikšmingos faktinės aplinkybės. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju, kai ieškovės kaip asociacijos vadovės ir kitas darbo pareigas vykdžiusios darbuotojos padėtis buvo dualistinė ir ieškovei einant strategijos vadovo pareigas su ja nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, esminę reikšmę dėl to, kuri atsakomybės forma taikytina, – civilinė atsakomybė ar materialinė pagal darbo teisę, turi nustatymas, ar veiksmus, dėl kurių atsirado atsakomybė, ieškovė atliko vykdydama asociacijos vadovo funkcijas ar kitas darbo pareigas. Nuo to priklauso ir vertinimas, ar ieškovei už darbo pareigų pažeidimą pagrįstai skirta drausminė nuobauda atleidimas iš strategijos vadovo pareigų, ar šį pažeidimą ji padarė kaip asociacijos vadovė ir dėl to buvo atšaukta iš vadovo pareigų. Jei asmuo kaip juridinio asmens vadovas ir darbuotojas pagal kitas pareigas atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip darbuotojo, kompetencijai, bet būdingi vadovui, konstatuotina, kad jis veikė kaip vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje liko neišaiškinta, ar ieškovei taikyta atsakomybė už netinkamą pareigų vykdymą kaip asociacijos vadovės ar kaip darbuotojos (strategijos vadovės, projektų vadovės), kurios nustatytos įstatymuose, asociacijos įstatuose, pareiginėse instrukcijose, kituose asociacijos vidaus aktuose. Byloje teismams sprendžiant atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės 92 609,07 Lt NMA nekompensuotų lėšų žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nenustatyta, ar lėšų kompensavimas buvo tas rezultatas, už kurio pasiekimą buvo atsakinga ieškovė, ar nekompensavimą iš tikrųjų sukėlė ieškovė savo kaltais veiksmais, pagrindžiant jos kaltės formą, ir ar ji veikė kaip asociacijos vadovė, ar kaip darbuotoja – strategijos vadovė, taip pat kurias konkrečiai norminiuose ar lokaliniuose teisės aktuose nustatytas pareigas ji pažeidė taip, kad tai tapo priežastimi atsirasti pasekmėms – NMA nekompensavo lėšų. Kai sprendžiama dėl taikytinos materialinės atsakomybės darbuotojui, DK 254 straipsnyje reglamentuojama ribota darbuotojo materialinė atsakomybė, išskyrus, kai konstatuojama darbuotojo tyčia. Jei darbuotojo veiksmuose nustatoma ne tyčia, o neatsargumas, materialinė atsakomybė ribojama trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio suma (DK 254 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui nutartyje konstatavus ieškovės tyčią dėl padarytos žalos atsakovei, nenustatyta, kaip tai pasireiškė ieškovės veiksmuose ir koks jų priežastinis ryšys su atsiradusia žala. Nustatytina, ar ieškovės savo veiksmais siekė, kad NMA nekompensuotų asociacijos išlaidų, ir ar ji sąmoningai leido šioms neigiamoms asociacijai pasekmėms (žalai) atsirasti. Nurodytoms aplinkybėms ištirti ir įvertinti reikia atlikti faktinių aplinkybių nustatymą, dėl to ši bylos dalis grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str.

111 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

12Iš bylos medžiagos nustatyta, jog asociacija „Lamatos žemė“ su ieškove E. G. 2009-06-16 sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. DS.13/01, kuria nuo 2009-06-17 iki 2014-06-16 priėmė ieškovę į vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadovo pareigas, nustatė 4181 Lt mėnesio atlyginimą (tomas I, b. l. 21–22). Pagal 2011-02-28 terminuotą darbo sutartį Nr. DS.13/01, sudarytą tarp asociacijos „Lamatos žemė“ ir ieškovės E. G., ieškovė nuo 2011-03-01 iki 2012-07-31 buvo priimta į darbą projektų vadove šioms funkcijoms vykdyti: koordinuoti, kontroliuoti, vykdyti tarptautinių ir tarpteritorinių projektų partnerių paiešką, projektų paraiškų parengimą, užtikrinti sėkmingą įgyvendinimą, organizuoti projektų įgyvendinimo viešinimą rajone, šalyje ir užsienyje, koordinuoti mokymo projekto „Šilutės rajono kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas ir bendruomeninio verslumo ugdymas“ biudžeto lėšų klausimus ir užtikrinti projekto sėkmingą įgyvendinimą, organizuoti jo vykdymo viešinimą rajone ir šalyje, nustatytas 1973,68 Lt mėnesio darbo užmokestis. Šioje sutartyje nurodyta, kad sutartis DK 126 str. 1 d. pagrindu nutraukta 2012-07-31, suėjus darbo sutarties terminui, tai patvirtina 2012-07-31 atsakovės įsakymas Nr. P-4 (tomas II, b. l. 72, tomas III, b. l. 110–113, 118). Iš 2012-04-03 neeilinio visuotinio asociacijos „Lamatos žemė“ susirinkimo protokolo matyti, kad asociacijos nariai buvo supažindinti su ŽŪM Vidaus audito departamento audito išvada, susirinkimo dalyviai nutarė atšaukti asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininkę E. G. iš šių pareigų, nauju pirmininku išrinktas V. L. (tomas V, b. l. 81–86). Iš asociacijos „Lamatos žemė“ 2012-10-22 pirmininko įsakymo Nr. P6 matyti, kad ieškovė E. G. iš strategijos vadovo pareigų atleista nuo 2012-10-23 LR DK 237 str. 1 d. 3 p. pagrindu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nurodant, kad ieškovė E. G., kaip vietos plėtros strategijos vadovė, netinkamai atliko savo pareigas, nurodytas pareigybės aprašyme, Darbo kodekso 228 straipsnyje, kituose teisės aktuose, įsakyme remtasi 2012-03-14 audito išvadoje Nr. 10-AT-2(7.25) nurodytais pažeidimais. Prieš atleidžiant ieškovę iš darbo, asociacijos pirmininkas 2012-07-02 pateikė jai du paklausimus: dėl įstatų pažeidinėjimo ir dėl teisinių paslaugų sutarties sudarymo bei 2012-07-12 prašymą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, į kuriuos ieškovė atsakė 2012-07-05 paaiškinimais, o 2012-10-16 pateikė pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo (tomas I, b. l. 30–38). 2012-03-14 LR ŽŪM Vidaus audito departamento audito išvadoje Nr. 10AT-2(7.25) nurodyti Šilutės rajono vietos veiklos grupės (toliau – Šilutės VVG) – asociacijos „Lamatos žemė“ veiklos pažeidimai, dėl kurių neužtikrinama kontrolės sistema bei kyla rizika neefektyviam Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų panaudojimui, nustatyta, kad netinkamai panaudota 162 654,15 Lt Lietuvos biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys ES lėšų naudojimą, viešieji pirkimai vykdomi, pažeidžiant teisės aktus, pažeidžiamos sutarčių, sudarytų tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM ir Šilutės VVG, nuostatos, nurodyti konkretūs pažeidimai (tomas I, b. l. 155–181). Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2012-08-09 rašto Nr. BRK-(3.239)-7188 matyti, kad pagal asociacijos 2012-01-20, 2010-02-18, 2011-01-17 mokėjimo prašymus Nr. VPSI-3-08-02-MP005, Nr. VPSI-3-08-02-MP002, Nr. VPSI-3-08-02-MP004, pateiktus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ veiklos sritį „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektui „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas kaimo vietovėse“ įgyvendinti, asociacijai buvo sumažinta parama, kadangi, vykdant pirkimus, nebuvo laikomasi LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Pagal mokėjimo prašymą Nr. VPSI-3-08-02-MP002 buvo pripažinta netinkama finansuoti 1914,68 Lt suma; pagal mokėjimo prašymą Nr. VPSI-3-08-02-MP004 – 15 467,18 Lt suma; pagal mokėjimo prašymą Nr. VPSI-3-08-02 – 34 010,19 Lt suma. Iš viso netinkama finansuoti buvo pripažinta 51 392,05 Lt suma ir pagal paskutinį mokėjimo prašymą asociacijai numatyta pervesti sumažinta suma sudarė 259 235,24 Lt (tomas II, b. l. 12–14). Iš 2012-07-17 mokėjimo pavedimo Nr. 162241 matyti, kad asociacijai „Lamatos žemė“ buvo pervesta sumažinta paramos suma – 259 235,24 Lt (tomas III, b. l. 96). Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2013-01-04 rašto Nr. BRK-(3.239)-69 matyti, kad pagal asociacijos 2012-10-01 mokėjimo prašymą Nr. 4PV-KL-10-1-003222-MP003, pateiktą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ veiklos sritis „Parama vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti“ ir „Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti“, asociacijai buvo sumažinta parama, kadangi, vykdant pirkimus, nebuvo laikomasi LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Pagal šį mokėjimo prašymą netinkama finansuoti buvo pripažinta 27 067,08 Lt suma (tomas III, b. l. 126–127). Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2013-02-14 rašto Nr. BRK-(15.10)-1162 matyti, kad asociacijai bus taikomos 25 ir 10 procentų dydžio sankcijos (tomas III, b. l. 128). Iš prie priešieškinio pridėtos pažymos matyti, kad ieškovei E. G. pagal 2011-02-28 darbo sutartį sumokėta 20 686,98 Lt darbo užmokesčio, su mokesčiais iš viso priskaičiuota 35 784,43 Lt darbo užmokesčio (tomas III, b. l. 119). Iš atsakovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovė E. G. buvo nedarbinga (sirgo) nuo 2012-04-10 iki 2012-06-29 ir nuo 2012-07-16 iki 2012-10-15 imtinai (tomas II, b. l. 73–79). Ieškovei nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. nebemokamas atlyginimas pagal II-ąją darbo sutartį, su ja atsiskaityta atleidžiant iš darbo (tomas II, b. l. 80–90). Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2012-10-22 atleidimą iš strategijos vadovės pareigų, kaip drausminę nuobaudą, neteisėtu, panaikinti atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ 2012 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. P-6 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo E. G. skyrimo“, grąžinti ją į vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadovo pareigas, priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat ieškovė prašė pripažinti neteisėtu terminuotos darbo sutarties Nr. DS.13/01, su ja sudarytos 2011-02-28, nutraukimą, negrąžinti jos į projektų vadovo pareigas, bet priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei išeitinę išmoką. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti neteisėtu projektų vadovo pareigybės įsteigimą asociacijoje „Lamatos žemė“ bei negaliojančia ab initio 2011-02-28 darbo sutartį Nr.DS.13/01, sudarytą su ieškove E. G., ir priteisti iš ieškovės E. G. 128 393,50 Lt žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Ieškovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13Dėl 2011-02-28 terminuotos darbo sutarties Nr. DS.13/01 pripažinimo negaliojančia ir įsteigtos pareigybės neteisėtumo

14Atsakovė asociacija „Lamatos žemė“ priešieškiniu prašė pripažinti projektų vadovo pareigybės įsteigimą asociacijoje „Lamatos žemė“ bei 2011-02-28 darbo sutartį Nr. DS.13/01, sudarytą su ieškove E. G., neteisėtais ir negaliojančiais ab initio.

15Pirmosios instancijos teismas pripažino projektų vadovo darbo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos dėl jos prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms CK 1.80 straipsnyje nustatytu sandorių negaliojimo teisiniu pagrindu ir taikė teisines pasekmes, įpareigodamas ieškovę kaip darbuotoją grąžinti atsakovei 20 686,98 Lt, nes buvo pažeisti atsakovės įstatai, kurių 54 punktas numatė, kad asociacijos valdyba tvirtina asociacijos valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes.

16Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad ši darbo sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms – poreikis valdybai priimti sprendimą dėl pareigybės įsteigimo yra įtvirtintas atsakovės įstatuose, tačiau toks įpareigojimas nėra nustatytas Asociacijų įstatyme, niekas iš atsakovės valdybos narių daugiau kaip metus nekėlė klausimo dėl projektų vadovo pareigybės įsteigimo teisėtumo, todėl, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė DK 139 str., todėl ši sprendimo dalis turi būti panaikinta.

17Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka.

18Asociacijos „Lamatos žemė“ įstatų 54 punkte numatyta, kad asociacijos valdyba tvirtina asociacijos valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės dalis valdybos narių (trečiasis asmuo R. B., R. P.) žinojo apie ginčo pareigybės įsteigimą ir darbo sutarties su ieškove pasirašymą (pareigybę įsteigė ir darbo sutartį su ieškove pasirašė valdybos narys trečiasis asmuo R. B.), tačiau niekas valdybos narių susirinkimo metu klausimo dėl šios pareigybės įsteigimo teisėtumo nekėlė.

19Be to, atsakovės asociacijos įstatų tvarkos nesilaikymas sudarant darbo sutartį nedaro jos negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnį, nes sandoriui šiuo pagrindu pripažinti negaliojančiu turi būti nustatomas sandorio prieštaravimas konkrečioms įstatymų imperatyviosioms teisės normoms. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad 2011-02-28 terminuota darbo sutartis Nr. DS.13/01 prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad darbo sutartis negalioja pagal CK 1.80 straipsnį.

20Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 2011-02-28 terminuotos darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas, kuriuo atsakovės šis atsakovės priešieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 330 str.)

21Dėl su apeliante (ieškove) E. G. 2011-02-28 sudarytos terminuotos darbo sutarties Nr. DS. 13/01 nutraukimo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir išeitinės išmokos priteisimo

22Apeliantės teigimu, ji laikotarpiu nuo 2012-07-16 iki 2012-10-15 sirgo, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl nors terminuota darbo sutartis turėjo baigtis 2012-07-31, tačiau atsakovė turėjo sulaukti, kol ieškovė grįš po ligos, ir tik tada nutraukti darbo sutartį. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepagrįstai nevertino, todėl šios darbo sutarties nutraukimo data turi būti nukelta teismo sprendimu ir už šį laikotarpį apeliantei turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ir DK 140 str. 1 d. numatyta dviejų mėnesių išeitinė išmoka.

23Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka iš dalies.

24DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas atleisti iš darbo darbuotoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, savo pobūdžiu yra socialinė garantija, kuria siekiama apsaugoti darbuotojo, laikinai nedarbingo dėl sveikatos sutrikimų ir dėl to socialiai labiau pažeidžiamo, interesus, užtikrinant jam darbo vietos ir pareigų tam tikrą laiką išsaugojimą (DK 133 straipsnio 2 dalis).

25Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta garantija darbuotojui, laikinai nedarbingam dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų (t. y. ne dėl DK 133 straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių – sužalojimo darbe arba profesinės ligos), draudžianti darbdaviui tam tikrą laiką (DK 133 straipsnio 2 dalis) įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo, pradeda galioti nuo tos dienos, kai darbdavys informuojamas apie tai, kad darbuotojas turi nedarbingumo lapelį, ir baigiasi tą dieną, kurią jis sugrįžta į darbą arba sueina šimto dvidešimties kalendorinių dienų iš eilės terminas (DK 133 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. v. Lietuvos žemės ūkio universitetas, bylos Nr. 3K-3-466/2010).

26Byloje nustatyta, kad apeliantė buvo nedarbinga nuo 2012-07-16 iki 2012-10-15 (tomas I, b. l. 27–29), atsakovei apie ieškovės nedarbingumą buvo žinoma (tomas I, b. l. 90, tomas II, b. l. 76–79), atsakovei, apeliantei esant nedarbingai, 2012-07-31 nutraukus su apeliante sudarytą terminuotą darbo sutartį, galiojusią iki 2012-07-31, DK 126 str. 1 d. numatytu pagrindu, konstatuotina, kad atsakovė nesilaikė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų darbo sutarties nutraukimo apribojimų, nes darbo sutartį nutraukė apeliantės nedarbingumo laikotarpiu, atsakovė turėjo teisę su apeliante nutraukti terminuotą darbo sutartį, kurios galiojimo laikas pasibaigė, tačiau ją galėjo nutraukti DK 126 str. 1 d. numatytu pagrindu tik nuo 2012-10-16, todėl ieškovės 2011-02-28 terminuotos darbo sutarties Nr. DS.13/01 nutraukimo laikas perkeltinas į 2012-10-16.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata priteisti apeliantei iš atsakovės DK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką netaikoma.

28Nepaisant to, jog apeliantė buvo atleista iš darbo nesilaikant DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų darbo sutarties nutraukimo apribojimų, darbo sutartis su ja buvo nutraukta esant teisėtam atleidimo iš darbo pagrindui (pasibaigus 2011-02-28 terminuotos darbo sutarties Nr. DS.13/01 terminui), tik pažeidus atleidimo tvarką. Kadangi 2011-02-28 terminuotos darbo sutarties Nr. DS.13/01 nutraukimo pagrindas nepasikeitė, todėl darbo sutarties nutraukimo datos perkėlimas nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti ieškovės teisę į išeitinę išmoką pagal DK 140 straipsnį.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priverstinė pravaikšta – tai laikas, kai darbo sutartimi sutartas darbas faktiškai egzistuoja, tačiau darbuotojas negali jo dirbti, nes darbdavio iniciatyva arba įgaliotų valstybės institucijų ar jų pareigūnų reikalavimu yra nušalintas nuo darbo arba atleistas iš darbo. DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytos išmokos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. L. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-371/2012; kt.).

30Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2012-07-31 iki 2012-10-15 ieškovė buvo laikinai nedarbinga dėl ligos. Pagal DK 142 straipsnį darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. DK 143 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad į darbo laiką neįeina nedarbingumo laikas. Sisteminė šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad laikas, per kurį darbuotojas buvo laikinai nedarbingas, negali būti apmokėtas kaip laikas, per kurį dirbta. Kadangi atlyginimas už priverstinę pravaikštą yra pinigų suma, kurią darbuotojas būtų uždirbęs, jei konkretaus darbdavio neteisėtais veiksmais, t. y. neteisėtu darbo santykių nutraukimu, nebūtų pažeista jo teisė dirbti, tai konstatuotina, kad darbdavys neturi pareigos atlyginti pinigų sumos, kurios darbuotojas nebūtų uždirbęs. Kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų, jo negautas pajamas kompensuoja valstybinis socialinis draudimas, todėl šiam laikotarpiui taikomos ne Darbo kodekso, o Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. VŠĮ Vilniaus universitetas, bylos Nr. 3K-3-597/2012). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė (ieškovė) neturėjo materialiosios teisės į vidutinį darbo užmokestį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. spalio 15 d., todėl šis jos reikalavimas laikytinas nepagrįstu.

31Nepaisant to, jog apeliantė buvo atleista iš darbo nesilaikant DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų darbo sutarties nutraukimo apribojimų, darbo sutartis su ja buvo nutraukta esant teisėtam atleidimo iš darbo pagrindui (pasibaigus 2011-02-28 terminuotos darbo sutarties Nr. DS.13/01 terminui), tik pažeidus atleidimo tvarką, perkėlus minėtos darbo sutarties nutraukimo datą į 2012-10-16, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti ir vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-10-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ši apeliantės reikalavimo dalis taip pat atmestina.

32Dėl materialinės atsakomybės pagal darbo teisę ir civilinės atsakomybės atribojimo, žalos dydžio nustatymo

33Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovei, kaip asociacijos vadovei, taikytina civilinė atsakomybė, o ne atsakomybė pagal DK, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 128 393,50 Lt žalos, kurią sudarė 92 609,07 Lt nekompensuotų turėtų išlaidų suma, 20 686,98 Lt gautas ieškovės darbo užmokestis ir 15 097,45 Lt sumokėtų mokesčių valstybei, atlyginimą.

34Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jos 128 393,50 Lt žalos atlyginimą nesutinka, apeliantės nuomone, priešieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti sprendžiamas pagal darbo teisės taisykles, nes iš priešieškinio reikalavimų akivaizdu, kad laikomasi pozicijos, kad audito išvadoje nurodytus pažeidimus ieškovė padarė eidama strategijos vadovo pareigas, todėl turi būti įvertinta, ar buvo sąlygos materialinei atsakomybei kilti ir kokios jos ribos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti ir konstatuoti, kokiais veiksmais pasireiškė ieškovės neteisėti veiksmai, nes dėl susidariusios situacijos atsakinga ne vienintelė ieškovė, ar egzistuoja ieškovės kaltė, ar dėl susidariusios situacijos nėra kitų darbuotojų kaltės, kokia žala, ar yra priežastinis ryšys.

35DK yra nustatytos dvi darbuotojų materialinės atsakomybės rūšys: ribota ir visiška materialinė atsakomybė. Ribota darbuotojų materialinė atsakomybė pasireiškia tuo, kad pagal ją darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, t. y. šiuo atveju maksimalus darbuotojų materialinės atsakomybės dydis siejamas su konkretaus darbuotojo gaunamo darbo užmokesčio tam tikra suma (DK 254 straipsnis). Tačiau DK nustatyta ir tai, kad tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais darbuotojai privalo atlyginti visą žalą, neribojant jos dydžio (DK 255 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „ORLEN Lietuva“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009).

  1. Dėl 35 784,43 Lt žalos, susijusios su projekto vadovo pareigybės įsteigimu, atlyginimo

36Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino 2011-02-28 terminuotą darbo sutartį Nr. DS.13/01 negaliojančia. Panaikinus šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nėra pagrindo atsakovei iš ieškovės, kaip atsakovės darbuotojos ir asociacijos vadovės, priteisti 35 784,43 Lt žalos, kurią sudaro 20 686,98 Lt išmokėtas darbo užmokestis ir 15 097,45 Lt sumokėti mokesčiai valstybei, atlyginimą, nes rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė projekto vadovo funkcijas atliko (tomas II, b. l. 114–200, tomas III, b. l. 1–20), todėl pagrindo priteisti 35 784,43 Lt žalos atlyginimą nėra. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė neįrodė, kad dėl šios pareigybės įsteigimo ieškovė, kaip asociacijos pirmininkė, padarė žalos atsakovei (CPK 178 str.), dėl šios priežasties ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 35 784,43 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės atmestinas.

  1. Dėl 92 609,07 Lt žalos atlyginimo

37Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju, kai ieškovės, kaip asociacijos vadovės ir kitas darbo pareigas vykdžiusios darbuotojos, padėtis buvo dualistinė ir ieškovei einant strategijos vadovo pareigas su ja nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, esminę reikšmę dėl to, kuri atsakomybės forma taikytina, – civilinė atsakomybė ar materialinė pagal darbo teisę, turi nustatymas, ar veiksmus, dėl kurių atsirado atsakomybė, ieškovė atliko vykdydama asociacijos vadovės funkcijas ar kitas darbo pareigas. Nuo to priklauso ir vertinimas, ar ieškovei už darbo pareigų pažeidimą pagrįstai skirta drausminė nuobauda atleidimas iš strategijos vadovo pareigų, ar šį pažeidimą ji padarė kaip asociacijos vadovė ir dėl to buvo atšaukta iš vadovo pareigų. Jei asmuo kaip juridinio asmens vadovas ir darbuotojas pagal kitas pareigas atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip darbuotojo, kompetencijai, bet būdingi vadovui, konstatuotina, kad jis veikė kaip vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas.

38Šiuo atveju rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad asociacija „Lamatos žemė“ yra savanoriška organizacija, veikianti Klaipėdos apskrityje, įkurta bendriems narių poreikiams ir tikslams, neprieštaraujantiems Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti ir įgyvendinti (atsakovės įstatų 1 p.). Atsakovė yra ne pelno organizacija, pagrindiniai asociacijos tikslai yra įvardyti atsakovės įstatų 13 punkte, atsakovės lėšos yra įvardytos atsakovės įstatų 88 p. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pagrindinės atsakovės lėšos yra parama iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ veiklos sritį „Viešos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektui „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas kaimo vietovėse“ įgyvendinti, taip pat pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ veiklos sritis „Parama vietos plėtros strategiją įgyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti“ ir „Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti“.

39Ieškovės, kaip asociacijos pirmininkės, įgaliojimai yra nustatyti atsakovės įstatų X dalyje (asociacijos pirmininkas) (tomas I, b. l. 93–104, tomas II, b. l. 96–106), juose nurodyta, kad asociacijos pirmininkas atsako už asociacijos veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (60.1), atstovauja organizacijai, jos vardu sudaro sandorius su fiziniais ir juridiniais asmenimis (60.2), organizuoja bei koordinuoja asociacijos veiklą (60.3), kontroliuoja asociacijos tikslų įgyvendinimą (60.8), veikia asociacijos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus įstatuose numatytus atvejus, bei atstovauti asociacijai valdžios ir valdymo organuose, teisme, arbitraže, taip pat atstovauti asociacijos interesams ir palaikyti dalykinius ryšius su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio kaimo plėtros asociacijomis, politinėmis partijomis, kitomis įmonėmis, įstaigomis, institucijomis bei kitais trečiaisiais asmenimis (60.11), tvarko ir atsako už tinkamą asociacijos lėšų panaudojimą bei turi teisę pasirašyti finansinius dokumentus (60.13). Ieškovės, kaip vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadovės, įgaliojimai yra nustatyti Šilutės rajono vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ projekto vadovo pareigybės aprašyme, kurio IV dalyje (funkcijos) yra nurodyta, kad projekto vadovas koordinuoja, kontroliuoja, vykdo strategijos įgyvendinimą (4.1.), ruošia konkursinius pasiūlymus (4.3.), ruošia kontraktus ir sutartis, pasirašo jas su tiekėjais ar klientais bei kontroliuoja šių sutarčių vykdymą ir atsiskaitymą (4.4.), kontroliuoja vietos projektų įgyvendinimą (4.6.), užtikrina tinkamą strategijos įgyvendinimo mokėjimo prašymų ir ataskaitų parengimą NMA (4.7.), užtikrina tinkamą strategijos įgyvendinimo dokumentų parengimą, registravimą, vykdymą, kontrolę (4.9) (tomas II, b. l. 58–61, 66–68). Ieškovės, kaip projektų vadovės, įgaliojimai yra nustatyti Projektų vadovo pareigybės aprašyme, kurio IV dalyje (funkcijos) yra nurodyta, kad projektų vadovas koordinuoja, kontroliuoja, vykdo projektų įgyvendinimą, užtikrina viešinimą (4.1.), ruošia konkursinius pasiūlymus (4.3.), ruošia kontraktus ir sutartis, pasirašo jas su tiekėjais ar klientais bei kontroliuoja šių sutarčių vykdymą ir atsiskaitymą (4.4.), kontroliuoja projektų įgyvendinimą (4.5), kontroliuoja, ar laiku pateikti prašymai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (NMA, ŽŪM) (4.7.), užtikrina tinkamą projektų įgyvendinimo dokumentų parengimą ir ataskaitų parengimą NMA (4.9.) ir t. t. (tomas II, b. l. 114–116).

40Teisėjų kolegijos nuomone, visus veiksmus, kurių pagrindu atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovės priteisti žalos atlyginimą, apeliantė galimai atliko kaip asociacijos vadovė, nes apeliantei, kaip strategijos vadovei ir projekto vadovei, nebuvo suteikta teisė organizuoti ir vykdyti viešųjų pirkimų, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad viešuosius pirkimus organizavo kiti asociacijos darbuotojai, be to, visas sutartis, kurių pagrindu atsakovė prašo iš ieškovės priteisti žalos atlyginimą, ieškovė yra pasirašiusi kaip asociacijos pirmininkė. Dėl šios priežasties šioje byloje spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovei civilinę atsakomybę kaip asociacijos pirmininkei.

41Remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso žalos atlyginimo kontekste, akcentavo tam tikrą vadovo ir bendrovės santykių dualizmą: „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“ santykiuose, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal DK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009). Ir priešingai – tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2010).

43Nagrinėjamoje byloje ieškovei priešieškiniu pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, padarytą atsakovei, grindžiamas CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrųjų juridinio asmens vadovo pareigų ir atsakovės lokaliniuose teisės aktuose (asociacijos „Lamatos žemė“ įstatų 60.1, 60.2, 60.3, 60.8, 60.13 punktai) nurodytų asociacijos pirmininko pareigų pažeidimu organizuojant ir koordinuojant atsakovės veiklą, netinkamai organizuojant ir kontroliuojant viešuosius pirkimus, sudarant sutartis, pažeidžiančias Viešųjų pirkimų įstatymo 3, 24 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, nekontroliuojant, kad atsakovės lėšos būtų panaudotos be pažeidimų, tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų bei pagal paskirtį, asociacijos (Europos Sąjungos) lėšas panaudojus savo asmeniniams ir sūnaus B. G. poreikiams tenkinti.

44Minėta, kad juridinio asmens inter alia asociacijos vadovo pareiga atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą gali būti grindžiama dviejų rūšių teisine atsakomybe: civiline atsakomybe pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį arba materialine atsakomybe pagal DK, o sprendžiant dėl konkrečiu atveju taikytinos atsakomybės rūšies teisinę reikšmę turi veiksmų, kuriais padaroma žala, pobūdis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant, kokio įstatymo – CK ar DK – normos taikytinos šioje byloje, būtina nustatyti, kuriuos iš pirmiau nurodytų veiksmų ieškovė atliko veikdama „išoriniuose“ santykiuose, kuriuos – „vidiniuose“ santykiuose.

45Kvalifikuojant ieškovės, kaip asociacijos pirmininkės, veiksmus (neveikimą) pagal anksčiau nurodytą „išorinių“ ir „vidinių“ santykių kriterijų esminę reikšmę turi tai, kas pas atsakovę ieškovei einant asociacijos pirmininkės pareigas buvo atsakingas už viešųjų pirkimų organizavimą. Išnagrinėjusi asociacijos „Lamatos Žemė“ įstatus, Šilutės rajono vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ projekto vadovo pareigybės aprašymą, Projekto vadovo pareigybės aprašymą, Koordinatoriaus-konsultanto pareigybės aprašymus (tomas V, b. l. 182–184), byloje pateiktas atsakovės darbuotojų darbo sutartis (tomas III, b. l. 110, tomas IV, b. l. 43–58), šiuose teisės normų aktuose numatytas teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę, viešųjų pirkimų dokumentus, sutartis, pasirašytas su viešuosius pirkimus laimėjusiais asmenimis, mokėjimo prašymus paramai gauti, skirtus Nacionalinei mokėjimo agentūrai, 2012-03-14 Žemės ūkio ministerijos audito išvadą, 2004-07-22 asociacijos „Lamatos žemė“ Steigiamojo susirinkimo protokolą, 2009-06-16 Valdybos posėdžio protokolą Nr. 03, 2013 m. rugsėjo 10–11 d. teismo posėdžio metu duotus šalių ir liudytojų parodymus, elektroninio susirašinėjimo duomenis (tomas IV, b. l. 28–118), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštus (tomas III, b. l. 123–128), teisėjų kolegija konstatuoja:

46Už veiksmus, organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus, buvo atsakingi tiek viešųjų pirkimų organizatoriai, tiek ieškovė, kuri aktyviai dalyvavo viešųjų pirkimų procese, už viešųjų pirkimų kontrolę, sutarčių su fiziniais ir juridiniais asmenimis pasirašymą buvo atsakinga ieškovė, kaip asociacijos vadovė, už kontrolę, kad atsakovės lėšos būtų panaudotos be pažeidimų ir pagal paskirtį, yra atsakinga tiek ieškovė, kaip asociacijos vadovė, tiek asociacijos revizorius.

47Vertinant atsakovės priešieškinio reikalavimus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės, kaip asociacijos pirmininkės, veiksmai: automobilio SUBARU OUTBACK nuomos sutarties pasirašymas su UAB „Neringos kelias“, kuri neatitiko pirkimo dokumentų ir dėl to NMA atsisakė atsakovei kompensuoti 37 238,39 Lt išlaidų (tomas III, b. l. 21–31); fiksuoto telefoninio ryšio ir duomenų perdavimo (interneto) paslaugų sutarties Nr. ERTV60574418-091112 su UAB „TEO LT“ pasirašymas 2009 m. lapkričio 1 d., kuri neatitiko pirkimo dokumentų ir dėl to NMA atsisakė atsakovei kompensuoti 3268,85 Lt išlaidų už ryšio paslaugas (tomas VI, b. l. 60–61); 2011-03-01 įsakymas dėl mobiliojo ryšio telefono numerio priskyrimo B. G. (tomas II, b. l. 138), kuris nesusijęs su projektu ir dėl to NMA atsisakė kompensuoti 286,69 Lt ryšio išlaidų; 500,00 Lt sumokėjimas už B. G. dalyvavimą konferencijoje 2011 m. birželio 21–23 d., kuris nesusijęs su projektu (tomas II, b. l. 158, 159); 2011 m. gegužės 30 d. sutarties Nr. 27 su UAB „Pegaso kelionės“ pasirašymas dėl dalykinės kelionės – tarptautinio seminaro Anglijoje ir Škotijoje, kuri neatitiko pirkimo pasiūlymų (tomas III, b. l. 36–37) ir dėl to NMA atsisakė kompensuoti 13 200,00 Lt kelionės išlaidų; neskaidriai atliktas pirkimo dokumentų tvirtinimas ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. sutarties Nr. 2010/03 pasirašymas, 2010 m. lapkričio 5 d. sutarties Nr. VVG-2010/07 pasirašymas su UAB „Europos projektų centras“ (tomas III, b. l. 66–68) ir dėl to NMA atsisakė kompensuoti 6950,00 Lt mokymo renginių organizavimo, informacinių renginių, mokomųjų-konsultacinių renginių organizavimo išlaidų, netinkamai organizuoti ir atlikti viešieji pirkimai, jų tvirtinimas ir 2009 m. spalio 14 d. sutarties su UAB „Ilmina“ pasirašymas ir dėl to NMA atsisakė kompensuoti 2931,86 Lt išlaidų už kanceliarines prekes, NMA pateiktas netinkamas Mokėjimo prašymas Nr. 4PV-KL-10-1-003222-MP003, kuriame prašoma paramos suma daugiau nei 3 proc. viršijo mokėtiną sumą, dėl kurio NMA atsakovei (30 624,32 Lt) sumažino mokėtiną sumą prašomos ir apskaičiuotos paramos suma (prašo priteisti 21 067,08 Lt), yra laikytini ieškovės, kaip asociacijos pirmininkės, veikimu „išoriniuose“ santykiuose, kadangi pasirašydama sutartis su juridiniais asmenimis UAB „Neringos kelias“, UAB „Pegaso kelionės“, UAB „Europos projektų centras“, UAB „Ilmina“ ir UAB „TEO LT“ ieškovė neatsižvelgė į pirkimų dokumentus (sutartis pasirašė kitomis sąlygomis, nei nurodyta pirkimų dokumentuose, tvirtindama pirkimų dokumentus ir pasirašydama sutartis neatsižvelgė į tai, kad pirkimai atlikti netinkamai ir prašoma kompensuoti suma viršija mokėtiną sumą), taip pat tyčia nepagrįstai sumokėjo už savo sūnaus B. G. dalyvavimą konferencijoje ir priimdama įsakymą leido naudotis atsakovei priklausančiu mobiliojo ryšio abonento numeriu, pažeidė CK 2.87 str. nuostatas ir atsakovės įstatus. Dėl ieškovės, kaip asociacijos vadovės, išvardytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) NMA atsisakė kompensuoti dalį atsakovės patirtų išlaidų ir taikė atsakovei sankciją – sumažino paramos dydį ir atsakovė patyrė nekompensuotos ir sumažintos paramos dydžio žalą. Tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys.

48Nustačius, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovė neprivalo įrodinėti, kad asociacijos vadovė kalta. Paneigti šią prezumpciją, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų ieškovė, t. y. asociacijos vadovė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. AB „Aviakompanija Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Ieškovė nepaneigė savo kaip asociacijos vadovės kaltės prezumpcijos, todėl konstatuotina, kad ji yra kalta dėl atsakovės patirtos žalos, todėl ieškovei taikytina civilinė atsakomybė ir vadovaujantis CK 2.87 str. 7 d. nuostatomis iš ieškovės atsakovei priteistina 85 442,87 Lt žalos atlyginimo.

49Teisėjų kolegija vertindama kitus atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl žalos, kurią atsakovė įrodinėja tuo, kad NMA atsisakė kompensuoti 1596 Lt dienpinigių už ekskursijų dienas (nesusijusios su strategijos įgyvendinimu), 878,54 Lt kelionės išlaidų (nesusijusios su strategijos įgyvendinimu), 1500,00 Lt išlaidų už kelionę į Kroatiją, Austriją (konkurso dokumentai nepateikti įvertinti), 2237,08 Lt kelionės išlaidų (nesusijusios su strategijos įgyvendinimu), 32,00 Lt už ryšio išlaidas (UAB „Bitė Lietuva“, kurias NMA, pripažino netinkamomis, nes jos nėra nurodytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonės „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ atrankos taisyklių 14 p. Taip pat pinigų panaudojimas prieštarauja Sutarties 4.1 papunkčiui, kad kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su strategijos įgyvendinimu), 70,15 Lt išlaidų už pašto paslaugas (nekompensuota, nes neatlikti viešieji pirkimai), 852,43 Lt už kuro išlaidas (išlaidos nesusijusios su strategija), iš viso 71 66,20 Lt, konstatuoja, kad šios išlaidos yra susijusios su kasdienės veiklos organizavimu, kitų darbuotojų veiklos kontrole, o ne su veikimu asociacijos vardu santykiuose su kitais asmenimis. Todėl ieškovės, kaip asociacijos pirmininkės, veikimas šiuose santykiuose laikytinas veikimu „asociacijos viduje“. Dėl to ieškovės atsakomybės už žalą, padarytą netinkamai veikiant šiuose santykiuose, klausimas, remiantis pirmiau pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, spręstinas taikant ne CK įtvirtintas civilinės atsakomybės, o DK nustatytas materialinės atsakomybės normas.

50Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala, padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. L. L., A. K., bylos Nr. 3K-3-280/2003; kt.).

51Kaip minėta, pagal atsakovės įstatus, asociacijos pirmininkas atsako už asociacijos veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (60.1), organizuoja bei koordinuoja asociacijos veiklą (60.3), kontroliuoja asociacijos tikslų įgyvendinimą (60.8).

52Dėl to, kad NMA pripažino dalį prašomų kompensuoti atsakovės patirtų išlaidų netinkamomis, atsakovė patyrė nekompensuotų išlaidų ir taikytų sankcijų dydžio žalą.

53Darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma neteisėta veika. Neteisėta veika kaip materialinės atsakomybės sąlyga yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas, kurias nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Kiekviena darbuotojo kaltės forma – tyčia, neatsargumas – ir rūšis – tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas – dėl pasitikėjimo ar nerūpestingumo – yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. Darbuotojo pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, tausoti darbdavio turtą numato DK 228 straipsnis.

54Ieškovė nevykdė pareigos pagal įstatų reikalavimus tinkamai organizuoti atsakovės veiklą, nekontroliavo pavaldžių darbuotojų, apdairus ir rūpestingas asociacijos vadovas, būdamas atsakingas už asociacijos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, turėtų imtis priemonių, kad asociacijoje būtų organizuojami viešieji pirkimai (dėl pašto paslaugų), NMA būtų pateikti tinkamai parengti prašymai, gautos lėšos būtų panaudojamos asociacijos tikslų įgyvendinimui. Nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad ieškovė, kaip asociacijos vadovė, nerūpestingai vykdė asociacijos dokumentuose jai numatytas pareigas, nesiėmė priemonių tinkamai organizuoti asociacijos veiklą. Aplaidus asociacijos vadovo pareigų, susijusių su asociacijos veiklos organizavimu ir lėšų panaudojimu, vykdymas ir sudarė galimybę per trumpą laiką atsirasti žalai – dėl netinkamai organizuotos ir vykdytos veiklos NMA atsisakė atsakovei kompensuoti dalį išlaidų.

55Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra DK 246 straipsnyje numatytos sąlygos taikyti ieškovei materialinę atsakomybę (DK 253 straipsnio 5, 6 punktai).

56Pagal DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta kitokiu būdu ir kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose. Žalos padarymas kitokiu būdu ir kitokiam turtui suprantamas kaip kitoks negu DK numatytas žalos būdas ar jame numatytas turtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiška materialinė atsakomybė, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G.P, bylos Nr. 3K-3-428/2008).

57Todėl yra pagrindas atsakovės naudai iš ieškovės papildomai priteisti 7166,20 Lt žalos, padarytos dėl ieškovės netinkamos veiklos asociacijos viduje, atlyginimo.

58Iš viso yra pagrindas atsakovei iš ieškovės priteisti 92 609,07 Lt (85 442,87 Lt + 7166,20 Lt) žalos atlyginimo.

59Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai nepasinaudojo DK 257 str. 5 d. nuostata ir nesumažino priteistino žalos atlyginimo dydį, kadangi dalis ieškovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta tyčia – sumokėjimas už sūnaus naudojimąsi mobiliojo ryšio telefono abonentu iš atsakovės lėšų, sumokėjimas iš atsakovės lėšų už sūnaus dalyvavimą konferencijoje, ieškovės turtinė padėtis nelaikyta sunkia, nes tokių įrodymų ieškovė teismui nepateikė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra nepelno siekiantis subjektas, todėl nėra pagrindo mažinti iš ieškovės priteistino žalos atlyginimo dydžio.

60Dėl asociacijos „Lamatos žemė“ 2012-10-22 įsakymo Nr. P6 „Dėl nuobaudos – atleidimo iš darbo E. G. skyrimo“ panaikinimo, ieškovės grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

61Apeliantė teigia, jog 2012-04-03 atsakovės valdybos sprendimu buvo atšaukta iš atsakovės pirmininko pareigų, nes, eidama šias pareigas, padarė pažeidimus, nurodytus audito išvadoje, be to, ji buvo atleista iš strategijos vadovo pareigų, kurias ėjo darbo sutarties pagrindu. Iš strategijos vadovo pareigų ji atleista pagal DK 237 str. 1 d. 3 p. ir 136 str. 3 d. 2 p. Įsakyme vėl nurodoma, kad ieškovei drausminė nuobauda – atleidimas, skiriama už pažeidimus, nurodytus audito išvadoje. Tokiu būdu ieškovė du kartus nubausta už tą patį nusižengimą. Be to, apeliantės nuomone, buvo praleistas terminas drausminei nuobaudai skirti, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė DK 241 str., nesigilino į kiekvieną pažeidimą, kurį atsakovė nurodė kaip pagrindą nuobaudai skirti.

62Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

632015-01-07 kasacinio teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2015 nagrinėdama ieškovės kasacinį skundą dėl 2014-04-17 Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-729-125/2014, konstatavo, kad drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei klausimą svarstyti turėjo teisę asociacijos pirmininkas, naujai paskirtas 2012 m. balandžio 3 d. asociacijos narių visuotiniame susirinkime, nuo nurodytos dienos skaičiuotinas vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti nebuvo praleistas, todėl teisėjų kolegija dėl termino drausminei nuobaudai skirti (ne) praleidimo nepasisako, nes kasacinio teismo išvados apeliacinės instancijos teismui yra privalomos.

64Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštų darbo pareigų pažeidimą reglamentuoja DK 235 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka, o 2 dalyje nurodytas šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei vidaus teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Tam teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti pagrįstas išvadas. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; kt.).

65Iš 2012-10-22 įsakymo Nr. P6 dėl nuobaudos – atleidimo iš darbo – E. G. skyrimo (tomas I, b. l. 25–26) turinio matyti, jog drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovei skirta dėl to, jog ji, kaip asociacijos „Lamatos žemė“ vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadovė padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, kurie įsakyme konkretizuoti.

66Kaip jau minėta, ieškovė pažeidimus, nurodytus audito išvadoje, padarė ne kaip atsakovės strategijos vadovė, tačiau kaip asociacijos pirmininkė, todėl pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nepagrįstai iš atsakovės strategijos vadovo pareigų 2012-10-22 įsakymu buvo atleista už pažeidimus, nurodytus audito išvadoje.

67Skundžiamame 2012-10-22 įsakyme, kuriuo ieškovė buvo atleista iš asociacijos strategijos vadovo pareigų, nenurodyti jokie kiti pažeidimai, kurių pagrindu ieškovei buvo taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

68Remdamasi nurodyta byloje esančių duomenų visuma ir kasacinio teismo praktika, suformuota įrodymų vertinimo klausimu, atsižvelgdama į ieškovės darbo pas atsakovę specifiką, t. y. strategijos vadovė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė atsakovę įrodžius, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, kad yra visos drausminės atsakomybės sąlygos, ir pripažinti, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo taikyti ieškovei drausminę atsakomybę – DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu skirti ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis 2 punktas, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

69Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 2010-10-22 įsakymo, kuriuo ieškovei buvo skirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo ši teismo sprendimo dalis naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas, kuriuo šis ieškovės ieškinio reikalavimas tenkintinas (CPK 330 str.)

70Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės reikalavimu – pripažinus jos atleidimą iš strategijos vadovo pareigų neteisėtu, grąžinti ją į atsakovės strategijos vadovo pareigas, nes ieškovės darbo sutartis buvo terminuota, jos pabaiga – 2014-06-17, atsakovė apeliante nepasitiki – buvo išreiškusi valią nutraukti su ja terminuotą darbo sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad darbo sutartis su ieškove, kaip asociacijos „Lamatos žemė“ vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadove, pasibaigia nuo 2014-06-16.

71Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

72Ieškovės neteisėto atleidimo dieną galiojo DK 297 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013 m sausio 1 d., kurios 3 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; pagal aptariamo straipsnio 4 dalį tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; šiuo atveju konstatuojama, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

73DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinti neteisėto atleidimo iš darbo alternatyvūs teisiniai padariniai: pagal DK 297 straipsnio 3 dalį darbuotojas grąžinamas į darbą, o pagal to paties straipsnio 4 dalį – išeitinė išmoka ir darbo užmokestis darbuotojui priteisiami už laikotarpį nuo jo neteisėto atleidimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

74Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką – viena iš įstatymo nustatytų garantijų darbuotojui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad DK 297 straipsnyje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Be to, kolegija, aiškindama šio straipsnio 3 dalį, nurodė, kad tokios kompensacijos dydžio nustatymas ir priteisimas, neatsižvelgiant į išeitinės išmokos forma darbuotojui jau išmokėtas lėšas, neatitiktų DK 297 straipsnio 3 dalies, kaip pažeistų darbo teisių gynimo būdo, tikslų, nes reikštų, kad kompensuojama yra didesniu mastu, nei darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-296/2005). Šią praktiką kasacinis teismas plėtoja ir aiškindamas DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtį bei esmę, todėl nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011).

75Taigi DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, mokėtinos neteisėtai iš darbo atleistam darbuotojui, paskirtis – socialinė, t. y. kompensuoti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsiradusius turtinius praradimus, užtikrinti dėl neteisėtų darbdavio veiksmų negautų pragyvenimui būtinų lėšų kompensavimą. Iš šios įstatyme įtvirtintos garantijos darbuotojui paskirties ir tikslų logiškai išvestinas jos esminis požymis – kompensacija už praradimus, todėl ji negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtiems praradimams darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011).

76Šioje byloje konstatuota, kad ieškovė 2009-06-16 sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. DS.13/01, kuria nuo 2009-06-17 iki 2014-06-16 ji buvo priimta į atsakovės vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadovo pareigas. Taigi ieškovė turėjo teisėtą lūkestį eiti sulygtas pareigas ir gauti darbo užmokestį tik iki 2014-06-16. Dėl to, sistemiškai aiškinant DK 297 straipsnio 4 dalį ir 101 straipsnio 3 dalį, ieškovės teisėtas lūkestis gauti su darbo santykiais susijusias išmokas, kompensuojančias jo praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, yra už laiką iki terminuotos sutarties pabaigos.

77Atsižvelgiant į tai, kad su apeliante buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, sutarties terminas suėjo ir ji pasibaigė iki šios nutarties priėmimo dienos, vidutinis darbo užmokestis priteistinas už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki terminuotos darbo sutarties pabaigos (DK 126 straipsnis, 297 straipsnio 3 dalis), t. y. nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2014 m. birželio 16 d.

78Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-22 buvo išmokėta 2411,29 Lt nedarbo draudimo išmoka, šia suma mažintinas priteistinas vidutinis darbo užmokestis. Atsakovė pateikė duomenis (2013-01-30 pažyma, tomas II, b. l. 125), kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis pagal 2009-06-16 terminuotą darbo sutartį Nr. DS.13/01 buvo 199,09 Lt vienos darbo dienos arba 4180,94 Lt vidutinis mėnesio darbo užmokestis.

79Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. spalio mėnesį nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos 2012 m. spalio 22 d. (neįskaitytinai) buvo 7 darbo dienos, už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2012 m. spalio 31 d. ieškovei priteistina 1393,63 Lt (neatskaičius mokesčių), už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio iki 2014 m. gegužės mėnesio priteistina 79 437,86 Lt (4180,94 x 19 mėn.) (neatskaičius mokesčių), už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. birželio 16 d. (11 darbo dienų) – 2189,99 Lt (199,09 x 11 darbo dienų) (neatskaičius mokesčių), iš viso 83 021,48 Lt. Kaip jau minėta, apeliantei laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-22 buvo išmokėta 2411,29 Lt nedarbo draudimo išmoka, todėl apeliantei iš atsakovės priteistina 80 610,19 Lt (neatskaičius privalomų mokėti mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (83 021,48 – 2411,29).

80Pripažinus 2009-06-16 terminuotos darbo sutarties Nr. DS.13/01 nutraukimą nuo 2012 m. spalio 22 d. neteisėtu, atsižvelgiant į tai, kad ši byla priskirtina prie bylų iš darbo teisinių santykių ir teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 417 str.), ieškovės naudai priteistina kompensacija už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2014 m. birželio 16 d., tai yra, apeliantei priklauso kompensacija už 46,18 kalendorinių arba 32,33 darbo dienų nepanaudotų atostogų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės vienos darbo dienos užmokestis buvo 199,09 Lt, apeliantei priklauso 6435,97 Lt (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2014 m. birželio 16 d.

81DK 141 straipsnyje, reglamentuojančiame atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis); kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (3 dalis) (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1702 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. gruodžio 1 d.). Toks teisinis reguliavimas nustato pareigą darbdaviui mokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, jei nekonstatuojama šią pareigą pašalinanti sąlyga – darbuotojo kaltė. Jei darbdavys tokios pareigos nevykdo arba nagrinėjant ginčą dėl išmokos, mokėtinos atleidžiamam darbuotojui, dydžio, paaiškėja, kad, atleidžiant darbuotoją, šiam nebuvo išmokėta visa priklausanti suma, teismas turi spręsti jo vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo klausimą. Tokia pareiga jam kyla DK 141 straipsnio 1 dalies ir CPK 414 straipsnio 3 dalies pagrindu.

82Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbdavio darbuotojų interesams. Taip pat išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008).

83DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Kasacinis teismas, plėtodamas ir pildydamas teismų praktiką vėliau priimtomis nutartimis yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Šios darbdavio prievolės neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Geotechnikos grupė“, bylos Nr. 3K-3-305/2009). Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, taikant proporcingumo principą, teismo pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteisiama išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti tik mažinama, bet ne reikalavimas visiškai atmetamas. O faktinės bylos aplinkybės, susijusios su uždelsimo atsiskaityti faktu (pavyzdžiui, darbdavio kaltės forma, darbuotojo elgesiu ir kt.), gali būti vertinamos sprendžiant dėl pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo, kaip sankcijos, atitikties teisės pažeidimui, DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, proporcingumui, kaip bendrajam teisės principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013).

84Teisėjų kolegija, aptardama kasacinio teismo išaiškinimus taikant DK 141 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 4 dalį, nustatančią vidutinio darbo užmokesčio priteisimą už priverstinės pravaikštos laiką, nurodo, kad pagal teismų praktikoje suformuluotas priežastis darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką gali būti mažinama, kai nustatoma trumpa darbo santykių trukmė, didelė priteistina suma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012); darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybės ir pobūdis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. AB „Šilutės baldai“, bylos Nr. 3K-3-372/2012); faktas, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensaciją už priverstinės pravaikštos dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB Joniškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-542/2011); darbdavio finansinė padėtis, priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008) ir kt.

85Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartų ar kitų reikšmingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiškia pagrindo mažinti priteistiną išmoką. Priteistina išmoka gali būti mažinama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta byloje M. G. v. UAB „Inspectorate Klaipėda“, bylos Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką.

86Šioje byloje nustatyta, kad apeliantė pas atsakovę dirbo pagal 2009 m. birželio 16 d. terminuotą darbo sutartį Nr. DS 13/01 nuo 2009 m. birželio 17 d. iki 2014 m. birželio 16 d., pripažinus minėtos darbo sutarties nutraukimą nuo 2012 m. spalio 22 d. neteisėtu ir konstatavus, kad darbo sutartis tęsėsi iki 2014-06-16, bei priteisus iš atsakovės apeliantės naudai 87 046,16 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, atsižvelgiant į tai, kad ginčai teisme tęsiasi nuo 2012 m. lapkričio 16 d., teisėjų kolegijos nuomone, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas ieškovei reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, be to, tai gali nulemti darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra nepelno siekiantis subjektas, į ieškovės, kaip atsakovės vadovės, padarytos žalos dydį atsakovei, ieškovei priteistina, kolegijos nuomone, pakankama bendra sumažinta kompensacija, apimanti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, kurią sudaro vidutinis darbo užmokestis nuo 2012-10-23 iki 2014-06-16, t. y. 80 610,19 Lt, todėl už uždelstą atsiskaityti laiką priteistinas 2 (dviejų) mėnesių dydžio vidutinis darbo užmokestis – 8361,88 Lt.

87Apeliantė prašo iš atsakovės priteisti 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovės naudai priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką tinkamai kompensuoja ieškovės dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, yra adekvatus darbdavio padarytam teisės pažeidimui, be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, eidama kitas pareigas pas atsakovę, padarė žalos atsakovei, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 3000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas.

88Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė darbo sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmes, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias terminuotos darbo sutarties nutraukimą, tinkamai neatribojo ieškovei, kaip juridinio asmens vadovei, tenkančios civilinės atsakomybės nuo šios asociacijos darbuotojui tenkančios materialinės atsakomybės pagal darbo teisę, todėl teismo sprendimas naikintinas ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies (CPK 330 str.).

89Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

902012 m. gruodžio 13 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovei asociacijai „Lamatos žemė“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

912013 m. balandžio 2 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (iš dalies buvo pakeistos 2013 m. gegužės 6 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi) – ieškovei E. G. priklausančio turto už 128 393,50 Lt arešto – mastas sumažintinas iki 92 609,07 Lt ir jos paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

92Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

93Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, todėl keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmojoje instancijoje (CPK 93 str. 5 d.).

94Ieškovė teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad turėjo 4 700,00 Lt atstovavimo išlaidų (tomas IV, b. l. 157–162). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgus į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio.

95Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 42,86 procento (iš 7 reikalavimų buvo patenkinti trys), todėl proporcingai patenkinto ieškinio sumai ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (4700,00 Lt x 42,86%) = 2014,42 Lt (583,42 EUR) (LR CPK 93 str. 1 d.).

96Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 8900,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (tomas V, b. l. 162–172, tomas VI, b. l. 153–156). Kadangi atsakovės priešieškinis patenkintas 57,33 proc. (iš 3 reikalavimų patenkinta 1,72), todėl proporcingai patenkinto priešieškinio sumai atsakovei iš ieškovės turėtų būti priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgus į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytą maksimalų dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į pateiktų išlaidų detalizaciją, atsakovei iš ieškovės priteistina išlaidų suma advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme mažintina iki 4200,00 Lt, atsižvelgiant į patenkintų (atmestų) priešieškinio reikalavimų priteistina (4200,00 Lt x 57,33%) = 2407,86 Lt (697,36 EUR) (LR CPK 93 str. 1 d.).

97Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio padavimą mokėjimo, todėl iš dalies patenkinus ieškinį, valstybės naudai iš atsakovės priteistinas 829 EUR žyminis mokestis už bendros 27 632,08 EUR (95 408,04 Lt) sumos reikalavimus dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir 61 EUR už iš dalies patenkintus reikalavimus dėl darbo sutarčių nutraukimo, iš viso 890,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.)

982013 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovei už reikalavimą dėl 128 393,50 Lt (37 185,33 EUR) žalos atlyginimo priteisimo buvo atidėtas 3711,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas į valstybės biudžetą, todėl atsakovei iš ieškovės priteisus 26 821,44 EUR (92 609,07 Lt) žalos atlyginimo, valstybės naudai iš ieškovės priteistina 805,00 EUR žyminio mokesčio, iš atsakovės – 311 EUR žyminio mokesčio valstybei. Iš viso iš atsakovės valstybės naudai priteistina 1201,00 EUR žyminis mokestis.

99Valstybė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 44,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atsižvelgiant į patenkintų (atmestų) ieškinio (priešieškinio) reikalavimų dalį iš ieškovės valstybei priteistina 6,49 EUR (22,42 Lt), o iš atsakovės – 6,46 EUR (22,31 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

100Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

101Atsakovė pateikė įrodymus apie 5000,00 Lt išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgusi į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytą maksimalų dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į pateiktų išlaidų detalizaciją, atsižvelgiant į tai, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį rengia advokato padėjėjas, maksimali priteistina išlaidų suma siekia 347,54 EUR (1200,00 Lt), buvo patenkinta 85 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 52,13 EUR išlaidų už teisinę pagalbą.

102Ieškovė įrodymų apie išlaidas teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

103Ieškovė pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. nuostatas buvo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą mokėjimą, todėl iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą (sumažinus priteistiną žalos atlyginimą 35 784,43 Lt, priteisus 95 408,04 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų ir iš dalies patenkinus reikalavimą dėl darbo sutarčių nutraukimo), valstybės naudai iš atsakovės priteistina 1110,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

104Valstybė bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme patyrė 23,00 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 2015 m. sausio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi bylą grąžinus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į patenkintų (atmestų) apeliacinio skundo reikalavimų dalį, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 19,55 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės likusi išlaidų dalis nepriteistina, nes ji nesiekia minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92, 96 str.).

105Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

106Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:

1072011-02-28 terminuotos darbo sutarties Nr. DS.13/01, sudarytos tarp ieškovės E. G. ir atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ nutraukimo laiką perkelti į 2012-10-16.

108Panaikinti atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ 2012 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. P6 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo E. G. skyrimo“ ir konstatuoti, kad terminuota 2009 m. birželio 16 d. darbo sutartis Nr. DS.13/01 su ieškove E. G., kaip asociacijos „Lamatos žemė“ vietos plėtros strategijos „Gyvenimo ir kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse“ vadove, pasibaigia nuo 2014-06-16.

109Ieškovei E. G. iš atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2014 m. birželio 16 d. priteisti 23 346,32 EUR (80 610,19 Lt) vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius privalomų mokėti mokesčių), 1863,99 EUR (6435,97 Lt) (neatskaičius privalomų mokėti mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2014 m. birželio 16 d., 2421,77 EUR (8361,88 Lt) (neatskaičius privalomų mokėti mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir 583,42 EUR (2014,42 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Likusią dalį ieškinio atmesti.

110Atsakovei asociacijai „Lamatos žemė“ iš ieškovės E. G. priteisti 26 821,44 EUR (92 609,07 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 697,36 EUR (2407,86 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Likusią dalį priešieškinio atmesti.

111Valstybės naudai iš ieškovės E. G. priteisti 805,00 EUR žyminio mokesčio, iš atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ – 1201,00 EUR žyminio mokesčio.

112Iš ieškovės E. G. valstybei priteisti 6,49 EUR (22,42 Lt ), o iš atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ – 6,46 EUR (22,31 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

113Atsakovei asociacijai „Lamatos žemė“ iš ieškovės E. G. priteisti 52,13 EUR išlaidų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

114Valstybės naudai iš atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ priteisti 1110,00 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

115Valstybės naudai iš atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ priteisti 19,55 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme.

1162012 m. gruodžio 13 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovei Asociacijai „Lamatos žemė“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1172013 m. balandžio 2 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (iš dalies buvo pakeistos 2013 m. gegužės 6 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi) - ieškovei E. G. priklausančio turto 128393,50 Lt ribose arešto mąstą sumažinti iki 92609,07 Lt ir palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė ieškiniu prašė pripažinti jos 2012-10-22 atleidimą iš... 3. Atsakovė asociacija „Lamatos žemė“ priešieškiniu prašė pripažinti... 4. Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-12-23 sprendimu ieškinį atmetė, o... 5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo Šilutės rajono apylinkės... 7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 11. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 12. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog asociacija „Lamatos žemė“ su ieškove... 13. Dėl 2011-02-28 terminuotos darbo sutarties Nr. DS.13/01 pripažinimo... 14. Atsakovė asociacija „Lamatos žemė“ priešieškiniu prašė pripažinti... 15. Pirmosios instancijos teismas pripažino projektų vadovo darbo sutartį... 16. Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, savo... 17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo... 18. Asociacijos „Lamatos žemė“ įstatų 54 punkte numatyta, kad asociacijos... 19. Be to, atsakovės asociacijos įstatų tvarkos nesilaikymas sudarant darbo... 20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 2011-02-28... 21. Dėl su apeliante (ieškove) E. G. 2011-02-28 sudarytos terminuotos darbo... 22. Apeliantės teigimu, ji laikotarpiu nuo 2012-07-16 iki 2012-10-15 sirgo,... 23. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka iš dalies.... 24. DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas atleisti iš darbo... 25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1... 26. Byloje nustatyta, kad apeliantė buvo nedarbinga nuo 2012-07-16 iki 2012-10-15... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje DK 297 straipsnio 4... 28. Nepaisant to, jog apeliantė buvo atleista iš darbo nesilaikant DK 131... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priverstinė... 30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį... 31. Nepaisant to, jog apeliantė buvo atleista iš darbo nesilaikant DK 131... 32. Dėl materialinės atsakomybės pagal darbo teisę ir civilinės atsakomybės... 33. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovei, kaip... 34. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jos 128... 35. DK yra nustatytos dvi darbuotojų materialinės atsakomybės rūšys: ribota ir... 36. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju, kai ieškovės,... 38. Šiuo atveju rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad asociacija „Lamatos... 39. Ieškovės, kaip asociacijos pirmininkės, įgaliojimai yra nustatyti... 40. Teisėjų kolegijos nuomone, visus veiksmus, kurių pagrindu atsakovė... 41. Remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys,... 42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo... 43. Nagrinėjamoje byloje ieškovei priešieškiniu pareikštas reikalavimas... 44. Minėta, kad juridinio asmens inter alia asociacijos vadovo pareiga atlyginti... 45. Kvalifikuojant ieškovės, kaip asociacijos pirmininkės, veiksmus (neveikimą)... 46. Už veiksmus, organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus, buvo atsakingi... 47. Vertinant atsakovės priešieškinio reikalavimus, apeliacinės instancijos... 48. Nustačius, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos... 49. Teisėjų kolegija vertindama kitus atsakovės priešieškinio reikalavimus... 50. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų,... 51. Kaip minėta, pagal atsakovės įstatus, asociacijos pirmininkas atsako už... 52. Dėl to, kad NMA pripažino dalį prašomų kompensuoti atsakovės patirtų... 53. Darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma... 54. Ieškovė nevykdė pareigos pagal įstatų reikalavimus tinkamai organizuoti... 55. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra DK 246... 56. Pagal DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą,... 57. Todėl yra pagrindas atsakovės naudai iš ieškovės papildomai priteisti... 58. Iš viso yra pagrindas atsakovei iš ieškovės priteisti 92 609,07 Lt (85... 59. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad teismas... 60. Dėl asociacijos „Lamatos žemė“ 2012-10-22 įsakymo Nr. P6 „Dėl... 61. Apeliantė teigia, jog 2012-04-03 atsakovės valdybos sprendimu buvo atšaukta... 62. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.... 63. 2015-01-07 kasacinio teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr.... 64. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta,... 65. Iš 2012-10-22 įsakymo Nr. P6 dėl nuobaudos – atleidimo iš darbo – E. G.... 66. Kaip jau minėta, ieškovė pažeidimus, nurodytus audito išvadoje, padarė ne... 67. Skundžiamame 2012-10-22 įsakyme, kuriuo ieškovė buvo atleista iš... 68. Remdamasi nurodyta byloje esančių duomenų visuma ir kasacinio teismo... 69. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 2010-10-22 įsakymo,... 70. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės reikalavimu – pripažinus jos... 71. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį... 72. Ieškovės neteisėto atleidimo dieną galiojo DK 297 straipsnio redakcija,... 73. DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinti neteisėto atleidimo iš darbo... 74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kompensacija už... 75. Taigi DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos kompensacijos už priverstinės... 76. Šioje byloje konstatuota, kad ieškovė 2009-06-16 sudarė terminuotą darbo... 77. Atsižvelgiant į tai, kad su apeliante buvo sudaryta terminuota darbo... 78. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-22... 79. Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. spalio mėnesį nuo ieškovės atleidimo iš... 80. Pripažinus 2009-06-16 terminuotos darbo sutarties Nr. DS.13/01 nutraukimą nuo... 81. DK 141 straipsnyje, reglamentuojančiame atsiskaitymo su atleidžiamu... 82. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalies... 83. DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma,... 84. Teisėjų kolegija, aptardama kasacinio teismo išaiškinimus taikant DK 141... 85. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartų ar kitų reikšmingų darbdavio naudai... 86. Šioje byloje nustatyta, kad apeliantė pas atsakovę dirbo pagal 2009 m.... 87. Apeliantė prašo iš atsakovės priteisti 3000,00 Lt neturtinės žalos... 88. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 89. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 90. 2012 m. gruodžio 13 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovei... 91. 2013 m. balandžio 2 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų... 92. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje... 93. Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas... 94. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad turėjo 4 700,00 Lt... 95. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 42,86 procento (iš 7 reikalavimų... 96. Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 8900,00 Lt bylinėjimosi išlaidų... 97. Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, buvo atleista nuo... 98. 2013 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovei už reikalavimą dėl 128 393,50 Lt... 99. Valstybė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 44,73 Lt... 100. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ... 101. Atsakovė pateikė įrodymus apie 5000,00 Lt išlaidas už atsiliepimo į... 102. Ieškovė įrodymų apie išlaidas teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės... 103. Ieškovė pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. nuostatas buvo atleista nuo... 104. Valstybė bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme patyrė 23,00 EUR... 105. Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija... 106. Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimą panaikinti ir priimti... 107. 2011-02-28 terminuotos darbo sutarties Nr. DS.13/01, sudarytos tarp ieškovės... 108. Panaikinti atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ 2012 m. spalio 22 d.... 109. Ieškovei E. G. iš atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ už... 110. Atsakovei asociacijai „Lamatos žemė“ iš ieškovės E. G. priteisti 26... 111. Valstybės naudai iš ieškovės E. G. priteisti 805,00 EUR žyminio mokesčio,... 112. Iš ieškovės E. G. valstybei priteisti 6,49 EUR (22,42 Lt ), o iš atsakovės... 113. Atsakovei asociacijai „Lamatos žemė“ iš ieškovės E. G. priteisti 52,13... 114. Valstybės naudai iš atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ priteisti... 115. Valstybės naudai iš atsakovės asociacijos „Lamatos žemė“ priteisti... 116. 2012 m. gruodžio 13 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovei... 117. 2013 m. balandžio 2 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų...