Byla e2-1732-798/2016

Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Taja“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – VSDFV Alytaus skyrius) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1086-260/2016 pagal pareiškėjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus, uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Taja“.

2Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą Valstybinio socialinio draudimo fondui finansinių įsipareigojimų nevykdančiam atsakovui UAB „Taja“. Pareiškime nurodoma, kad atsakovo skola biudžetui pareiškimo pateikimo dieną sudarė 13422,47 Eur, iš jų 13171,31 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 190,33 Eur delspinigių ir 60,83 Eur palūkanų.

5Pareiškėjas UAB „Realm Juridical“ taip pat prašė iškelti bankroto bylą UAB „Taja“ dėl nemokumo. Nurodė, kad yra atsakovo kreditorius, kurio bendra finansinio reikalavimo suma sudaro 4520,60 Eur (3 185,82 Eur skola, 109,51 Eur palūkanos pagal sutartį, 370,04 Eur palūkanos pagal įstatymą, 143,65 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 711,58 Eur (6 procentų procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 20 d.) iki 2015 m. liepos 15 d.)) įsiteisėjusio Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. preliminaraus sprendimo ir 2012 m. spalio 15 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-462-308/2012 pagrindu.

6Atsakovė UAB ,,Taja“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Nurodė, kad neginčija fakto, jog atsakovė pareiškėjui VSDFV Alytaus skyriui skolinga 13 422,47 Eur sumą, tačiau mano, kad bankroto bylos iškėlimas įmonei, kuri turi pakankamai turto ir pajamų apmokėti visas skolas, yra netikslingas ir ekonomiškai nenaudingas. Nurodė, kad įmonės turtas sudaro 229 532 Eur, trumpalaikės skolos 37 651,76 Eur. Įmonė bankams ar valstybinėms institucijoms, išskyrus VSDFV, įsiskolinimų neturi. Įmonė taip pat neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, faktinė permoka sudaro 2057,63 Eur. Pagrindinės turtas yra prekės, kurios likvidžios ir nuo rinkos pokyčių jų kaina nepriklauso. Pritaikius apskaitoje realų 20 procentų antkainį - įmonės turtas sudarytų virš 231691 Eur. Užpajamuotas balanse Sapropelis sudaro tik dalį (mažiau 20 proc.) iš turimų 50000tn/65000 m3 atsargų. Visi šie kiekiai yra išsaugoti turint atitinkamus leidimus 2011-2013 m. laikotarpiu. Iš šių kiekių įmonė vykdė į Nigerijos Federacinę Respubliką eksporto darbus 2010-2012 m. Pilnai visas likęs kiekis, taip pat ir kitos partnerių Sapropelio apimtys, išgautos 2014 – 2015 metais, bus įtrauktos į balansą visiškai užbaigus ir užtikrinus finansavimo klausimus. Įmonei jokių leidimų Sapropelio gavybai šiuo metu forminti nereikia, (juos turi atitinkami partneriai) o pačiai įmonei jų prireiks planuojant apimtis tiktai 2017 m. nes Sapropelio gavybą dėl realizacijos rinkos trūkumo ruošiamasi lėtinti arba visai nutraukti. Analizuodamas įmonėje susidariusio įsiskolinimo atsiradimo priežastis, atsakovės įmonės direktorius nurodė, kad plečiant Sapropelio panaudojimo sferą ir prijungiant kitus technologinius projektus, būtent tais klausimais 2013-2014 m buvo vykdomos derybos su Nigerijos Federaline Vyriausybe, aptarta visos aplinkybės bei darbo gairės, apsilankyta ten penkis kartus, paskutinį kart 2014 m. lapkričio mėn. sprendžiant jų vyriausybėje pagrindinai finansavimo ir importo klausimus, be to, jie atvykę dar 2014 m. pasitikrino atsakovės galimybes. Šiuo metu, jau gavus reikalingus įvežimo kodus, artimiausiu metu planuojamas dar vienas vizitas, kur numatyta galutinai suderinti ir pasirašyti reikalingus dokumentus finansavimui ir dar šiais metais pateikti 20 000 m3 Sapropelio, tai sudaro pagal rengiamus dokumentus apytikriai 20 milijonų apimties eksporto apimtį. Tokiai eksporto apimčiai vykdyti įmonė turi bankų grupės „BUID RISE CAPITAL GROUP“ įsipareigojimą finansuoti įmonės TAJA planuojamas programas. Atsakovės atstovas direktorius J. C. prašė bankroto bylos nekelti, paaiškino, kad įmonė ketina vystyti veiklą, 2016 m. balandžio 26 d. pasirašė su Nigerijos Kogi valstijos Vyriausybe Jungtinės veiklos sutartį dėl Jungtinės veiklos ir sapropelio organinių trąšų žaliavos tiekimo.

7Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Taja“ bankroto bylą.

8Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. priimtą nutartį, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Taja“ atsisakyta iškelti bankroto bylą pagal VSDFV Alytaus skyriaus ir UAB „Realm Juridical“ pareiškimus, bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą atsakovui UAB „Taja“.

11Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-182/2009; 2013 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-869/2013) ir įvertinęs tai, jog atsakovė UAB „Taja“ 2016 m. balandžio 26 d. pasirašė su Kogi valstijos (Nigerija) Vyriausybe ir firma Emerald Fertilizer Production & Allied Investment Ltd. Jungtinės veiklos sutartį, sprendė, kad nėra pagrindo veikiančiai ir tikėtina, kad perspektyvoje pelningai veiksiančiai, įmonei kelti bankroto bylą.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą atsakovei UAB „Taja“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

14Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų pateiktų įrodymų, nepašalino abejonių dėl balanse nurodyto turto realaus egzistavimo, neįvykdė apeliacinės instancijos nurodymo išsiaiškinti, ar balanse nurodytas atsakovės UAB „Taja“ turtas yra realus ir ar jis apskritai egzistuoja, bei pradelstų įsipareigojimų dydį.

15Akcentavo, jog teismas 2016 m. gegužės 11 d. bei 2016 m. birželio 14 d. nutartimis įsipareigojo atsakovą pateikti išsamius, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnyje nurodytus reikalavimus atitinkančius, duomenis apie įmonės kreditorius ir skolų jiems dydį, taip pat išsamią informaciją (paaiškinimą) apie tai, koks turtas ir kokie įmonės įsiskolinimai nurodyti teismui pateiktame įmonės balanse, tačiau atsakovė šių įsipareigojimų neįvykdė.

16Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės įsiskolinimas VSDF atsirado 2010 m. spalio mėn. ir nuolat augo. Atsakovės skola skundo pateikimo metu yra 12 190,69 Eur, tačiau atsakovė nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės mėn. įmonė jau turės galimybę nesunkiai dengti mėnesinius draudimų įmokų priskaičiavimus, tačiau geranoriškai įsipareigojimų atsakovė nevykdo.

17Pareiškėjas UAB „Realm Juridical“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą atsakovui UAB „Taja“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su atskirojo skundo argumentais.

18Atsakovė UAB ,,Taja“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

20Nagrinėjamu atveju analizuojama, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Taja“.

21Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso nuostatos. ĮBĮ 9 str. 7 d. nustatyta, kad įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

22Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016). Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, sprendžiant klausimą, ar įmonei keltina bankroto byla, ir vertinant jos (ne)mokumo egzistavimą, prioritetas turėtų būti teiktinas reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka visiškų abejonių dėl įmonės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, todėl pradedant šį procesą, t.y. sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-887/2008; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016).

23Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir pažymi, kad tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą. Svarstant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, bet atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas ir teisingam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

24Iš skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas vien tik atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pasirašė jungtinės veiklos sutartį su Kogi valstijos (Nigerija) Vyriausybe ir firma Emerald Fertilizer Production & Allied Investment Ltd., konstatavo, kad įmonė yra veikianti ir, tikėtina, kad perspektyvoje pelningai veiksianti. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino visų kitų pateiktų įrodymų, nepašalino abejonių dėl balanse nurodyto turto realaus egzistavimo, neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nurodymo išsiaiškinti, ar balanse nurodytas atsakovės UAB „Taja“ turtas yra realus ir ar jis apskritai egzistuoja, bei neįvertino pradelstų įsipareigojimų dydį.

25Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų, nurodė, kad atsakovė nesilaiko valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimų tvarkos, todėl 2012 m. gegužės 10 d. ir 2014 m. birželio 27 d. valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo sutartys su Alytaus skyriumi buvo nutrauktos. Atsakovė 2015 m. spalio 28 d. kreipėsi į Alytaus skyrių dėl naujos valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo sutarties sudarymo. Nors 2015 m. spalio 28 d. - lapkričio 16 d. atsakovė ir sumokėjo dalį (7979,01 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau Alytaus skyriui atsisakius sudaryti sutartį, atsakovė nustojo toliau mokėti valstybinio socialinio draudamo įmokas. Be to Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai atlikus mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė faktiškai veiklos nevykdė, ir įmonė 2011 m. lapkričio 4 d. išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro, kaip asmuo nevykdantis ekonominės veiklos ir Pelno mokesčio deklaracijose už 2012-2014 metus nedeklaruota nei pajamų, nei nuostolių.

26Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė kurį laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1162/2010 ir 2-1665/2011). Iš bylos duomenų galima spręsti, kad įmonė turi pradelstų ilgalaikių įsipareigojimų ir įsiskolinimas, socialinio draudimo fondui didėja. Taigi, įmonė turi finansinių sunkumų, kurie nėra laikini bei yra tęstiniai. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi dar ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016), ko pirmos instancijos teismas taip pat nevertino.

27Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės turto sudėties, neišsiaiškino realios jo vertės, todėl laikytina, jog pirmos instancijos teismas nenustatė esminių aplinkybių teisingam bylos išnagrinėjimui. Nustatyti tikslią atsakovės realaus turto (žaliavų) vertę nagrinėjamu atveju yra itin svarbu ir dėl to, jog būtent šis turtas sudaro atsakovės turimo turto esminę dalį. Vadinasi nuo konkrečios žaliavų turto vertės priklauso ir atsakovės turto bei pradelstų įsipareigojimų santykis, iš kurio sprendžiama apie bendrovės (ne)mokumą.

28Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, papildomai nepareikalavo jas pagrindžiančių įrodymų, tinkamai nenustatė atsakovo turto, įrašyto į balansą, realios vertės bei, apskritai, ar turtas egzistuoja, pradelstų įsipareigojimų dydžio ir todėl neišsprendė atsakovo mokumo/nemokumo klausimo. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

29Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

30Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Taja“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.