Byla 2-1049-480/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, Monikai Morkevičiūtei, dalyvaujant ieškovui Z. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Admivita“ atstovei G. O., trečiojo asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ atstovei I. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Admivita“, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „FF Lizingas“, AAS „BTA Insurance Company“, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas Z. V. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriame prašė bankrutuojančiai „FF Lizingas“ solidariai priteisti iš atsakovių UAB „Admivita“ ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, 454411,65 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

32016 m. kovo 30 d. ieškovas pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsiima ieškinio dalį dėl reikalavimo atsakovės Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovo Z. V. ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, paliko nenagrinėtą.

4Ieškovas ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad jis yra BUAB „FF Lizingas“ pirmosios eilės kreditorius, kurio 212 662,69 Lt dydžio finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2014-06-12 nutartimi ir kurio teisės pažeistos. Dėl nesąžiningų ir neteisėtų BUAB „FF Lizingas“ bankroto administratoriaus veiksmų c. b. Nr. 2-5265-275/2015 (ieškovė Finansų ministerija, atsakovė BUAB „FF Lizingas“, trečiasis asmuo VĮ Turto bankas) Vilniaus apygardos teismas 2015-08-04 įsiteisėjusia nutartimi VĮ Turto banką įtraukė į BUAB „FF Lizingas“ kreditorių sąrašą su 454411,65 Eur finansiniu reikalavimu, tenkintinu trečiąja eile. Taip VĮ Turto bankas įgijo didelę finansinio reikalavimo teisę į BUAB „FF Lizingas“, tuo padarant didelę žalą bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams, tarp jų ir ieškovui. Bankroto administratorius UAB „Admivita“ su šiuo trečiojo asmens VĮ Turto banko prašymu priteisti minėtą sumą sutiko. Patyręs bankroto administratorius negalėjo nesuprasti, kad VĮ Turto bankas, 2014 m. pasiprašęs į civilinę bylą Nr. 2-5265-275/2015 trečiuoju asmeniu, neturėjo teisės reikalauti priteisti skolą iš atsakovės UAB „FF Lizingas“, nepateikęs ieškinio ar netapęs bendraieškiu, nenurodęs, kuo atsakovė pažeidžia jo teises. 2015-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atliktas kreditorinių reikalavimų patvirtinimas UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje ir skolų priteisimai pažeidžia ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos dalyvių atžvilgiu, nes jie, kaip UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos dalyviai, negalėjo dalyvauti civilinės bylos Nr. 2-5265-275/2015 procese. Vilniaus apygardos teismas 2015-08-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5265-275/2015 priteisė trečiajam asmeniui VĮ Turto bankui, be to, dar ir nebeegzistuojančios ir iš JAR išregistruotos AB „Oruva“ trečios eilės kreditorinius reikalavimus, tačiau į bylos nagrinėjimą Finansų ministerijos prašymu teismas buvo įtraukęs tik pirmos eilės LAB „Oruva“ kreditorius, o antros ir trečios eilės LAB „Oruva“ kreditorių neįtraukė, priežasčių nepaaiškino. Tai taip pat neteisėti atsakovės UAB „Admivita“ veiksmai, nes tokiu sutikimu ji pažeidė ne tik BUAB „FF Lizingas“ ir jos kreditorių interesus, bet ir teoriškai galimai egzistuojančius kitų AB „Oruva“ kreditorių interesus. Kadangi atstovė UAB „Admivita“ neprašė teismo taikyti senaties šiam reikalavimui, šis bankroto administratorius neteisėtas neveikimas yra ne tik šiurkštus jo atstovaujamos UAB „FF Lizingas“ ir jos kreditorių interesų pažeidimas, bet ir galimai nusikalstamas veikimas (sukčiavimas), padedantis VĮ Turto bankui neteisėtai įgyti didelės vertės reikalavimą į UAB „FF Lizingas“. Vilniaus apygardos teismo 2015-08-04 nutartis dėl atsakovės UAB „Admivita“ kaltės nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. UAB „Admivita“ be motyvų ir argumentų sutiko su civilinės bylos Nr. 2-5265-275/2015 trečiojo asmens VĮ Turto banko reikalavimais (neturinčiais nieko bendra su bylos ginčo dalyku), dėl kurių pateikimo teismui buvo suėjusi 10 metų bendroji senatis ir dėl kurių pateikimo teismui VĮ Turto bankas teismo neprašė atnaujinti terminų, UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje VĮ Turto bankas įgijo didelės vertės turtą – 454411,65 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą į UAB „FF Lizingas“, tokiu būdu padarant UAB „FF Lizingas“ didelę turtinę žalą. Pažeisti ir UAB „FF Lizingas“ kreditorių teisėti interesai patenkinti visus savo reikalavimus šioje bankroto byloje, nes atsirado didžiulis kreditorinis reikalavimas (antras pagal dydį), darantis esminę įtaką UAB „FF Lizingas“ valdymui jo bankroto byloje. VĮ Turto banko prašymas teismui neatitiko ir CPK reikalavimų ieškiniui pateikti, ir bylos ginčo dalyko – skolos priteisimo ieškovės Finansų ministerijos naudai iš pastarosios bylos atsakovės UAB „FF Lizingas“ dėl to, kad ši tariamai iš AB „Oruva“ pirko Finansų ministerijai įkeistą turtą. Bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ atžvilgiu taikytinos CK 6.230 straipsnio nuostatos, nes pasikeitus UAB „FF lizingas“ atstovui civilinėje byloje Nr. 2-5265-275/2015 ir vietoje ieškovės į bylą įstojus bankroto administratoriui, pasikeitė UAB „FF Lizingas“ nuomonė dėl nurodytos bylos ginčo dalyko. UAB „Admivita“ tvarkė juridinio asmens reikalus prieš šio valią, todėl bankroto administratoriui atsirado pareiga atlyginti įmonei padarytą žalą. Civilinėje byloje Nr. 2-5265-275/2015 atsakovė UAB „FF Lizingas“ savo procesiniais dokumentais buvo išreiškusi nesutikimą su Finansų ministerijos reikalavimais, tačiau UAB „Admivita“ be motyvų sutiko ir su Finansų ministerijos reikalavimais, ir su į bylą 2014 m. įstojusio VĮ Turto banko visais be išimčių prašymais. Todėl konstatuotina, kad atsakovė šiuo atveju sąmoningai netinkamai vykdė UAB „FF Lizingas“ bankroto administratoriaus pareigas. Šiuo atveju bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ veiksmai akivaizdžiai atitinka CK 6.245 str. įtvirtintus deliktinės civilinės atsakomybės taikymo pagrindus, tenkinamos deliktinei atsakovės atsakomybei atsirasti visos būtinos sąlygos. Nors administratorius perima bankrutuojančių įmonių valdymo organų teises ir pareigas, tačiau faktiškai pripažindamas įmonei pareikštus reikalavimus, kai įmonė iki bankroto bylos iškėlimo juos aktyviai ginčijo, veikia akivaizdžiai priešingai kreditorių ir įmonės interesams. Taip būtų įteisinama administratoriaus teisė dirbtinai sukurti įspūdį dėl tolesnio tinkamo įmonės ir kreditorių interesų gynimo bankroto byloje. Tokiu būdu dar iki bankroto bylos iškėlimo ginčytas reikalavimas patvirtinamas be ginčo, o bankroto administratorius pats įmonės ir kreditorių interesų negina. Taip pat ieškovas prašė: dėl galimai nusikalstamų veikų (sukčiavimo) priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui, pranešti Lietuvos advokatūrai apie advokato S. J. netinkamą atstovavimą atsakovei, nesant atstovavimo sutarties; apie UAB „Admivita“ atstovių, vienu metu atstovaujančių šioje byloje atsakovei UAB „Admivita“ ir trečiajam asmeniui UAB „FF Lizingas“, elgesį pranešti atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui, c. b. Nr. B2-866-413/2016, ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybai dėl netinkamo atstovavimo.

5Atsakovė UAB „Admivita“ prašo ieškinį atmesti, skirti ieškovui maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys yra teisiškai nepagrįstas, iš esmės visi ieškinyje nurodyti teiginiai yra tik deklaratyvaus ir paties ieškovo samprotavimų pobūdžio. Ieškovo argumentai dėl kito asmens reikalų tvarkymo pagal CK 6.229 straipsnio 1 dalį yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi ieškovui yra žinoma, jog atsakovė bankroto administratoriumi yra paskirta Vilniaus apygardos teismo 2013-10-10 nutartimi, bankroto procedūrų vykdymą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nuostatos, kuriomis vadovaudamasis bankroto administratorius UAB „Admivita“ turi teisinę pareigą atlikti ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punkte numatytą pareigą atstovauti arba įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme. Vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, bankroto administratorius teisminius ginčus bylose veda ir atitinkamų teisinių veiksmų imasi įvertinęs visas tą dieną teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl ko asmeninė ieškovo nuomonė dėl konkrečių veiksmų atlikimo / neatlikimo civilinėse bylose nėra ir negali būti privaloma bankroto administratoriui. Ieškovas neįrodė deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo, todėl atsakovės atžvilgiu ji netaikytina. Bankroto administratorius vykdė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatytą pareigą, veikė atidžiai ir rūpestingai, dėl ko kreditoriaus VĮ Turto banko finansinis reikalavimas buvo pripažintas įsiteisėjusia 2015-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Ieškovo teiginys dėl neva padarytos žalos dydžio – kreditoriaus įgyto didelės vertės turto, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes trečios eilės kreditoriaus VĮ Turto banko finansinis reikalavimas nebuvo tenkinamas. Nėra nei neteisėtų administratoriaus UAB „Admivita“ veiksmų, nei žalos, taigi net nėra tarp ko nustatinėti priežastinio ryšio. Vilniaus apygardos teismo 2015-08-04 nutarties civilinėje ryloje Nr. 2-5265-275/2015 įsiteisėjimo faktas neabejotinai buvo žinomas ir pačiam ieškovui, tačiau ieškovas, piktnaudžiaudamas turimomis teisėmis, nesąžiningai siekia suklaidinti teismą, teikdamas absoliučiai nepagrįstą ieškinį ir tokį ieškinio nepagrįstumą neabejotinai suvokdamas, akivaizdžiai ir sąmoningai pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus ir siekia paneigti teisinio stabilumo principą, kartu siekia vilkinti arba net sustabdyti BUAB „FF lizingas“ bankroto procesą, todėl ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina maksimali 5792 Eur bauda, 50 proc. iš šios baudos skiriant atsakovei.

6Trečiasis asmuo BUAB „FF Lizingas“ prašė, nenustačius visų būtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo netiesioginis ieškinys yra teisiškai nepagrįstas. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013-09-10 nutartimi UAB „FF lizingas“ yra iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius yra UAB „Admivita“. Bankroto administratorius Įmonių bankroto įstatymo nuostatų yra įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus vykdant BUAB „FF lizingas“ bankroto procedūras, kartu ir pareigą atstovauti arba įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme. Todėl CK 6.229 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos šioje civilinėje byloje nėra tenkinamos, dėl ko ieškovo argumentai dėl CK 6.230 straipsnio 1 dalies taikymo yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Nėra tenkinamos būtinos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. UAB „Admivita“ veikė atidžiai ir rūpestingai, dėl ko kreditoriaus VĮ Turto banko finansinis reikalavimas yra galiojantis ir patvirtintas įsiteisėjusia 2015-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Ieškovo teiginys dėl neva padarytos žalos dydžio – kreditoriaus įgyto didelės vertės turto, yra teisiškai nepagrįstas, nes įmonės turtas dar nerealizuotas. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė UAB „Admivita“, įvertinusi civilinėje byloje Nr. 2-5265-275/2015 konstatuotas faktines aplinkybes ir nurodytus teismų sprendimus ir nutartis, priimtus kitose civilinėse bylose, sutiko su VĮ Turto banko pagrįstai ir teisėtai reiškiamu reikalavimu, taigi, teismui įvertinus surinktus įrodymus, įsiteisėjusia 2015-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo tenkintas VĮ Turto bankas reikalavimas. Įvertinus tai, jog teismo nutartis yra įsiteisėjusi, galima pagrįstai teigti, jog nėra neteisėtų administratoriaus UAB „Admivita“ veiksmų / pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo; atsiradusios žalos ir priežastinio ryšio, dėl ko neegzistuoja ir negali egzistuoti atsakovės kaltė kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga, todėl ieškinys atmestinas. Teismui nustačius visas būtinas sąlygas bankroto administratoriaus deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti, trečiasis asmuo prašo tenkinti ieškinyje nurodytus reikalavimus. Teismo posėdyje atstovė už piktnaudžiavimą turimomis procesinėmis teisėmis taip pat prašė skirti ieškovui maksimalią 5792 Eur baudą.

7Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė ieškovo ieškinį atmesti, bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad atsakovė UAB „Admivita“ įvykdė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatytą pareigą, veikė atidžiai ir rūpestingai, dėl ko kreditoriaus VĮ Turto banko finansinis reikalavimas buvo pripažintas įsiteisėjusia 2015-08-04 teismo nutartimi. VĮ Turto bankas, patvirtinus jo finansinį reikalavimą bankroto byloje, įgijo tik teisę į faktinį tokio reikalavimo iš skolininko patenkinimą, o ieškovas ieškiniu reikalauja patirtos žalos atlyginimo pinigine išraiška, kuri ne tik yra tariama, bet ir faktiškai dar nepatirta. Ieškovui neįrodžius atsakovės UAB „Admivita“ neteisėtų veiksmų ir žalos, objektyviai negali būti įrodytas priežastinis ryšys ir atsakovės kaltė, dėl to nėra teisinio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės. Bankroto administratorius vykdo teisines pareigas, numatytas jam Įmonių bankroto įstatymo, kitų teisės aktų. Jau vien dėl to nėra pagrindo konstatuoti CK 6.229 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimo.

8Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama LR teisingumo ministerijos, atsiliepime ieškovo ieškinį prašė atmesti. Jau minėta 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi teismas ieškovo Z. V. ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, paliko nenagrinėtą.

9Ieškinys atmestinas

10Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kurią nepakeistą paliko Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi, UAB „FF lizingas“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Admivita“ (t. 1, b. l. 15–19, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civ. byloje Nr. 2-2520/2013).

11Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „FF lizingas“ kreditorių sąrašas ir kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – pirmos eilės kreditoriaus Z. V. 212 662,69 Lt finansinis reikalavimas ( t. 1, b. l. 11–12).

12Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2-5265-275/2015) patenkino trečiojo asmens VĮ Turto banko prašymą iš dalies ir įtraukė jį į BUAB „FF lizingas“ kreditorių sąrašą su 454 411,65 Eur reikalavimu, tenkintinu trečiąja eile (t. 1, b. l. 13–14).

13Nagrinėjamu atveju ieškovas Z. V., būdamas trečiojo asmens BUAB „FF Lizingas“ kreditoriumi, pareiškė netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Admivita“ 454 411,65 Eur žalos, atsiradusios dėl bankroto administratoriaus pareigų netinkamo vykdymo, atlyginimą BUAB „FF Lizingas“, teigdamas, kad jo skolininkė BUAB „FF Lizingas“ turinti reikalavimo teisę į atsakovę pati jos neįgyvendina. Nurodo, kad atsakovės UAB „Admivita“ prievolė atlyginti BUAB „FF lizingas“ žalą kilo dėl to, jog ji bankrutuojančios įmonės reikalus tvarkė prieš jos valią, nes nagrinėjant ginčą Vilniaus apygardos teisme civ. byloje Nr. 2-5265-275/2015, kurioje 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo patvirtintas VĮ Turto banko finansinis reikalavimas BUAB „FF Lizingas“ bankroto byloje, su trečiojo asmens VĮ Turto banko, bet ne bendraieškio, prašymu priteisti 454 411,65 Eur (1 568 922,50 Lt) sutiko ir šiam reikalavimui neprašė taikyti ieškinio senaties.

14Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Taigi, netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Nors šiuo atveju ieškovas Z. V. yra trečiojo asmens BUAB „FF lizingas“ kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, tačiau, kad būtų galima pareikšti netiesioginį ieškinį, BUAB „FF Lizingas“ turėtų turėti tam tikrą turtinę teisę į atsakovę UAB „Admivita“, tačiau ji tokios teisės neturi, nes nėra atsakovės kreditorė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir kasacinio teismo praktikoje pateikiamu bankroto administratoriaus teisinės padėties apibūdinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/201), bankroto administratorius yra teismo paskirtas skolininko (bankrutuojančios įmonės) atstovas. Ieškovo teigimu, bankroto administratorius – UAB „Admivita“ padarė žalą BUAB „FF Lizingas“ savo neveikimu civ. byloje Nr. 2-5265-275/2015. Tačiau skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ieškovas neįrodė, kad jo skolininkė BAUB „FF Lizingas“ turi tam tikrą turtinę teisę į atsakovę – bankroto administratorių UAB „Admivita“, ir jos neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, o atsakovė turi pareigą vykdyti savo prievolę (CPK 12, 178 straipsniai).

15Ieškovas nurodo, kad atsakovės prievolė atlyginti BUAB „FF Lizingas“ žalą kilo dėl to, kad ji bankrutuojančios įmonės reikalus tvarkė prieš jos valią (CK 6.230 straipsnio 1 dalis), kai pasikeitus UAB „FF Lizingas“ atstovui civilinėje byloje Nr. 2-5265-275/2015 ir vietoje Z. V. atstovaujant UAB „Admivita“, pasikeitė „FF Lizingas“ nuomonė dėl nurodytos bylos ginčo dalyko: UAB „Admivita“ be motyvų sutiko ir su Finansų ministerijos reikalavimais, ir su į bylą Nr. 2-5265-275/2015 2014 m. įstojusio VĮ Turto banko visais be išimčių prašymais, nors VĮ Turto banko prašymas neatitiko CPK reikalavimų ieškiniui ir bylos ginčo dalykui, taip pat neprašė šio trečiojo asmens reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Tačiau nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus atstovavimas bankrutuojančiai įmonei teisme nesietinas su kito asmens reikalų tvarkymu, kurį reglamentuoja CK 6.229–6.236 straipsniuose įtvirtintos teisės normos. Kito asmens reikalų tvarkymo instituto pagrindiniai elementai nurodyti CK 6.229 straipsnio 1 dalyje: asmuo savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarko kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga. Taigi kito asmens reikalų tvarkymui kvalifikuoti būtina konstatuoti visų šių sąlygų egzistavimą: 1) asmuo suvokia, kad tvarko ne savo, bet kito asmens reikalus, t. y. kito asmens interesais atlieka faktinius ar teisinius veiksmus; 2) atlikti šiuos veiksmus nėra asmens teisinė pareiga, jie atliekami savanoriškai; 3) asmuo, kurio interesais atliekami veiksmai, nėra išreiškęs savo valios dėl jo reikalų tvarkymo ir tuo metu nėra galimybės sužinoti jo valios dėl atliekamų veiksmų. Nustačius, kad nėra bent vienos išvardytų sąlygų, nėra pagrindo susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikuoti kaip kito asmens reikalų tvarkymo. Jau minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovė UAB „Admivita“ buvo paskirta administruoti BUAB „FF Lizingas“. Bankroto procedūrų vykdymą reglamentuoja ĮBĮ nuostatos. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalimi, su bankroto administratoriumi kreditoriai sudaro pavedimo sutartį. Bankroto administratoriaus veiksmus atstovaujant administruojamą įmonę teisme reglamentuoja ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas. Aptartas teisinis reglamentavimas ir faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bankroto administratoriaus ir bankrutavusios įmonės materialinių teisinių santykių negalima kvalifikuoti kaip kito asmens reikalų tvarkymo, taigi ir ieškovo teiginiai dėl CK 6.230 straipsnio 1 dalies taikymo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti (CPK 185 str.).

16Ieškovas UAB „Admivita“ prievolę atlyginti žalą bankrutuojančiai įmonei sieja su jos netinkamu atstovavimu civilinėje byloje Nr. 2-5265-275/2015 ir grindžia teisės normomis, reglamentuojančiomis deliktinę civilinę atsakomybę.

17CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 str. suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą turi įrodyti ieškovas, prašantis taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 str.). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad būtų pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant vienos iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

18Nagrinėjamoje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2A-223-157/2015) (t. 3, b. l. 19–29) ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2-5265-275/2015) (t. 1, b. l. 13–14) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

19Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendime konstatavo nustatytas aplinkybes, kad Šiaulių apygardos teismas 2001 m. sausio 30 d. nutartimi AB „Oruva“ iškėlė bankroto bylą pagal Finansų ministerijos, kuriai atstovavo AB Turto bankas, ieškinį, teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė užbaigti BAB „Oruva“ bankroto procedūrą, patvirtino patikslintus 212 599 080,55 Lt kreditorių reikalavimus ir nutarė išregistruoti bendrovę iš įmonių registro (civilinė bankroto byla Nr. B2-301-267/2006). AB „Oruva“ kaip bankrutavusi bendrovė iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota 2005-03-31. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo ištaisytas 2005 m. kovo 30 d. priimtoje nutartyje įsivėlęs rašymo apsirikimas, nurodant, kad šia nutartimi buvo patvirtinti antrosios eilės Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt kreditorinis reikalavimas ir AB Turto banko 49 824 324,68 Lt kreditorinis reikalavimas. Nustatytas pirmosios eilės kreditorinių reikalavimų dydis: darbuotojų – 30 359 694,77 Lt; sumų, išlaikytų iš atlyginimų – 160 133,72 Lt; alimentų – 244 778,25 Lt; žalos atlyginimo – 7 949,58 Lt, iš viso 30 772 556,32 Lt.

20Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-204/2011 išnagrinėjus UAB „FF lizingas“ atskirąjį skundą buvo pakeista Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartis, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Ištaisyti rašymo apsirikimus Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje AB „Oruva“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-8-71/2007) nurodant, kad 2005 m. kovo 30 d. nutartimi buvo patvirtinti Finansų ministerijos 104 112 699,94 Lt kreditoriniai reikalavimai (iš to jų 74 855 213,26 – kaip antrosios eilės kreditoriaus, 29 257 486,68 Lt – kaip trečiosios eilės kreditoriaus), taip pat AB Turto banko 46 491 219,15 Lt kreditoriniai reikalavimai (iš to jų 9 188 068,47 Lt – kaip pirmosios eilės kreditoriaus, 37 303 150,68 Lt – kaip antrosios eilės kreditoriaus.“

21UAB „Parex lizingas“ ir AB „Oruva“ 1999-09-29 buvo sudariusios faktoringo sutartį Nr. C- DTJ-99-0015, kuri buvo nutraukta 2002-10-31. UAB „Parex lizingas“ 2002-12-06 raštu Nr. 01- 1429 įskaitė pagal 2002-09-06 pirkimo–pardavimo ne varžytinėse sutartį Nr. 2002/09/06/02, 2002- 09-19 papildomą susitarimą prie sutarties ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „Parex lizingas“ mokėtiną bankrutavusiai AB „Oruva“ 6 911 101,06 Lt sumą kaip dalies BAB „Oruva“ skolos UAB „Parex lizingas“ pagal 1999-09-29 faktoringo sutartį Nr. C-DTJ-0015 dengimą.

22Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 529/2006 priėmė sprendimą pripažinti negaliojančiu BAB „Oruva“ ir UAB „Parex lizingas“ reikalavimų, kurių dydis 6 911 101,06 Lt, įskaitymą pagal 2002-12-06 vienašalį UAB „Parex lizingas“ pareiškimą Nr. 01-1429.

23Šiaulių apygardos teismas įsiteisėjusia 2011 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-71/2011 patikslino likviduotos AB „Oruva“ bankroto byloje turto paskirstymą ir perdavė Finansų ministerijai likviduotos dėl bankroto AB „Oruva“ reikalavimo teises į skolininkus, tarp jų ir 6 911 101,06 Lt reikalavimo teisę į UAB „Parex lizingas“ pagal 2002-09-06 pirkimo–pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2002/09/06/02, 2002-09-16 papildomą susitarimą prie šios sutarties, pagal 2002-11-20 išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir 2002-09-30 išrašytas sąskaitas faktūras, įsigijus kilnojamąjį turtą iš LAB „Oruva“. Priimant nutartį UAB „Parex lizingas“ bylos nagrinėjime nedalyvavo.

24Civilinėje byloje, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą, ieškovė Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atstovaujama VĮ Turto banko, 2011-08-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BU AB „FF lizingas“ ir prašė iš jos priteisti 6 911 101,06 Lt skolą ir 6 procentų metines procesines palūkanas, o 2014-04-11 patikslinęs ieškinį sumažino reikalavimą iki 86 428 Lt. Ieškovė teigė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) ir AB „Oruva“ 1996-10-02 sudarė turto įkeitimo sutartį, kuria įkaito davėjas – AB „Oruva“, užtikrindamas įvykdymą paskolos sutarties Nr. 170, pagal kurią Finansų ministerija suteikė bendrovei 3,7 mln. JAV dolerių paskolą dyzelinių variklių gamybos projektui užbaigti, įkeitė kreditoriui sutarties priede išvardintą 13 988 998 Lt vertės turtą ir susitarė, jog įkeitimo teisė atsiranda nuo įkeitimo sutarties sudarymo ir galioja iki visiško sutarties sąlygų įvykdymo. Be to, šios šalys 1998-01-15 sudarė turto įkeitimo sutartį, kuria buvo įkeistas nekilnojamasis turtas prievolių įvykdymui užtikrinti pagal 1995-09-12 paskolos sutartį Nr. 95, 1995-10-20 paskolos sutartį Nr. 10, pagal 1993-10-11 garantinį raštą Nr. 6, 1995-01-12 garantinį raštą Nr. 33a. Šalys susitarė, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymui, ši įkeitimo sutartis bus įregistruota Hipotekos registre įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį buvo patenkinęs ir priteisęs ieškovei iš atsakovės 6 911 101,06 Lt skolą ir 6 procentų procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi šį Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino šiam teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje teisėjų kolegija nurodė, kad nenustačius ieškovės pirmumo teisės prieš kitus kreditorius buvimo ar nenustačius, jog atsakovei buvo parduoti ieškovei įkeisti daiktai, pirmosios instancijos teismas turėtų vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-260/2012, pateiktais išaiškinimais: kad LAB „Oruva“ kreditoriai turi būti informuoti apie susidariusią situaciją; kad įtraukus visus suinteresuotus asmenis į vieną bylą, joje turi būti sprendžiami LAB „Oruva“ kreditorių reikalavimų įmonės debitoriams pagrįstumo ir dydžio klausimai; kad spręsdamas klausimą dėl turto paskirstymo, pirmosios instancijos teismas negali nustatyti kitokios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, nei nustatyta AB „Oruva“ bankroto byloje priimta šio teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartimi, o turi vadovautis šiuo res judicata galią turinčiu procesiniu sprendimu ir likviduotos įmonės turtą skirstyti pagal ĮBĮ nuostatas. Ieškovė Finansų ministerija, atstovaujama VĮ Turto banko, 2014-04-11 patikslino dar 2011-08-18 pareikštą ieškinį, sumažindama ieškinio reikalavimus iki 86 428 Lt. Nurodė, kad AB „Oruva“ 1996 m. spalio 2 d. įkeitimo sutartimi užtikrino valstybei skolos grąžinimą, įkeisdama turtą, kuris buvo išvardintas sutarties priede Nr. 1. Įkeisti daiktai buvo parduoti atsakovei UAB „FF lizingas“ ne aukciono būdu ir išvardinti priėmimo–perdavimo akte Nr. 1. Teigė, kad palyginus šiuos sąrašus matyti, jog bendra įkeisto turto, kuris buvo parduotas atsakovei, vertė yra 86 428 Lt. Todėl, ieškovės nuomone, šiai reikalavimo sumai jis turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas 2014-04-11 pateikė teismui prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, perduoti jam kaip pirmos eilės kreditoriui 1 568 992,56 Lt reikalavimo teisę į bankrutuojančią atsakovę UAB „FF lizingas“. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 16 d. sprendimu Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį dėl 86 428 Lt priteisimo iš BUAB „FF lizingas“ atmetė. Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui VĮ Turto bankui neužkirstas kelias kreiptis į BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorių dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu: panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimą; patenkino ieškovės Finansų ministerijos (kodas 288601650), atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko (kodas 112021042), ieškinį ir priteisė jai iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ 25 031,28 Eur (86 428 Lt), patvirtinant šį 25 031,28 Eur Finansų ministerijos, atstovaujamo valstybės įmonės Turto banko finansinį reikalavimą, tenkintiną trečiąja eile, atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ bankroto byloje Nr. B2-517- 656/2015; bylos dalį dėl trečiojo asmens valstybės įmonės Turto banko (kodas 112021042) reikalavimo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, kaip matyti tiek iš šio asmens (t. y. VĮ Turto banko) procesinių dokumentų, tiek iš apeliacinio skundo turinio, jis nagrinėjamoje byloje pareiškė materialinio pobūdžio reikalavimą, siekdamas, kad teismas konstatuotų, jog yra pagrįsta jo 1 568 992,56 Lt teisė į atsakovę kaip bankrutuojančią bendrovę, tačiau toks reikalavimas nebuvo išnagrinėtas nei šiuo klausimu priimant sprendimą iš esmės – nebuvo pasisakyta nei dėl jo dydžio, nei dėl jo pagrįstumo, nei kitokiu būdu (CPK 293 str., 296 str.); teismas apsiribojo motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodydamas, kad šis asmuo turi teisę kreiptis į BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorių dėl įtraukimo į kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad minėtas trečiojo asmens pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei atsakovei nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Taigi kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl 1 568 992,56 Lt dydžio materialinio pobūdžio reikalavimo, tai yra iš esmės dėl 1 568 992,56 Lt priteisimo. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, taip pat į tai, kad teismas dar 2014-04-11 yra priėmęs minėtą trečiojo asmens prašymą ir pripažinęs jį nagrinėtiną teisme, o trečiąjį asmenį įvardijęs kaip turintį savarankišką reikalavimą, teisėjų kolegija sprendė, jog teismas be pagrindo nurodė, kad pareikštas minėtas trečiojo asmens VĮ Turto banko reikalavimas nenagrinėtinas šioje byloje, todėl šios bylos dalies esmė liko neatskleista (CPK 185 str.). Esant tokioms aplinkybėms, o taip pat siekiant sudaryti šalims galimybę tinkamai ir efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, minėtą bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 301 str. 1 d., CPK 329 str. 1 d.).

25Minėtais Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo argumentais atsakyti į ieškovo teiginius dėl netinkamos VĮ Turto banko procesinės padėties ir procesinio dokumento, juos paneigiant, konstatavus, jog VĮ Turto bankas įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, nors pagal CPK 46 straipsnio nuostatas ieškinio pareiškimu pavadintas procesinis dokumentas ir nebuvo pateiktas, teismas nereikalavo ištaisyti šių trūkumų, todėl tokį reikalavimą priėmė ir pripažino esant nagrinėtiną teisme kaip tinkamą.

26Išnagrinėjęs grąžintą bylos dalį dėl trečiojo asmens VĮ Turto banko finansinio reikalavimo, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2-5265-275/2015) patenkino trečiojo asmens VĮ Turto banko prašymą iš dalies ir įtraukė jį į BUAB „FF lizingas“ kreditorių sąrašą su 454 411,65 Eur reikalavimu, tenkintinu trečiąja eile, kitą prašymo dalį atmetė (t. 1, b. l. 13–14). Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Patikrinus „Liteko“ duomenis nustatyta, kad Z. V. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-44-160/2014 (Nr. 2-5265-275/2015) ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-223-157/2015 (bylos atnaujinimo pagrindai – CPK 366 str. 1 d. 7 p. ir 8 p.) ir Vilniaus apygardos teismo 2015-08-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5265-275/2015 (bylos atnaujinimo pagrindai – CPK 366 str. 1 d. 7 p., 8 p. ir 9 p.), priimti byloje naują sprendimą – ieškovės Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atmesti, trečiojo asmens VĮ Turto banko prašymą dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtą CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu, o teismui nusprendus nagrinėti šį prašymą – jį atmesti, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016-01-28 nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-44-160/2014 (Nr. 2-5265-275/2015) nutraukė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 5 d. minėtą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį paliko nepakeistą („Liteko“ duomenys, Lietuvos apeliacinio teismo civ. byla Nr. 2-863-464/2016).

27Jau ne kartą minėtame 2015 m. birželio 30 d. sprendime Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad minėtas trečiojo asmens VĮ Turto banko pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei atsakovui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę. Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalimi, bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma. Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 3 dalimi, bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių. Bankroto byla pradedama teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 str.) ir užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.). Bankroto bylos nagrinėjimo procese teismas sprendžia ne vieną su bankroto procesu susijusį klausimą (tvirtina kreditorių finansinius reikalavimus, nagrinėja skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, sprendžia dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo ir t. t.). Sprendžiant šiuos klausimus, nėra iš esmės išsprendžiama byla dėl ginčo esmės (dėl bankroto bylos). Apie tai, kad kreditorinių reikalavimų patvirtinimas taip pat laikytinas vienu iš teismo bankroto byloje priimamų tarpinių procesinių sprendimų, ne kartą pasisakyta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1015/2012, šio teismo 2013-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1412/2013, 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2304/2013, 2015-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-186/2015 ir t. t.). Taigi, teismas daro išvadą, kad nagrinėdamas grąžintą bylos dalį dėl trečiojo asmens VĮ Turto banko finansinio reikalavimo, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-5265-275/2015 iš esmės sprendė šio kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje. Vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, bankroto administratorius turi teisinę pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tarp jų ir ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punkte numatytą pareigą atstovauti arba įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme. ĮBĮ, reglamentuojantis bankroto procedūrų vykdymą, nenumato visų bankrutuojančios įmonės kreditorių dalyvavimo teisme sprendžiant vieno iš kreditorių finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, nes kreditorių interesus atstovauja bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies, 9 ir 14 punktai). Įvertinus aukščiau paminėtų procesinių sprendimų konstatuotas aplinkybes, pateikiamus duomenis, VĮ Turto bankas kaip pirmos eilės LAB „Oruva“ kreditorius su 9 188 068,47 Lt finansiniu reikalavimu (kas procentine išraiška sudaro 22,99 proc. nuo nustatyto pirmosios eilės kreditorinių reikalavimų dydžio, iš viso 30 772 556,32 Lt), turėjo teisę pareikšti BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje trečios eilės kreditoriaus atitinkamai tenkantį 454 411,65 Lt (1 568 992,56 Lt) (6 911 101,06 Lt – 86 428 Lt = 6 824 674,03 Lt, nuo kurių 22,99 proc. – 1 568 992,56 Lt) finansinį reikalavimą. Nors ieškovas teigia, kad VĮ Turto bankas trečiuoju asmeniu įstojo tik 2014 m., kada jo reikalavimui jau buvo suėję bent 13 metų (t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo AB „Oruva“ 2001-01-30), o UAB „Admivita“ atstovei nebuvo jokio teisinio pagrindo sutikti su šiais reikalavimais ir ji turėjo prašyti taikyti ieškinio senatį, tačiau nagrinėjamu atveju ieškinio senaties skaičiavimas pradėtinas nuo 2006 m. spalio 24 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino negaliojančiu BAB „Oruva“ ir UAB „Parex lizingas“ reikalavimų, kurių dydis 6 911 101,06 Lt, įskaitymą pagal 2002 m. gruodžio 6 d. vienašalį UAB „Parex lizingas“ pareiškimą Nr. 01-1429, ir VĮ Turto bankui trečiuoju asmeniu įstojus į bylą 2014 m. balandžio 11 d., jis nebuvo pasibaigęs (CK 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d.). Tai, kad atsakovė neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacine tvarka, taip pat neįrodo neteisėtų atsakovės veiksmų, nes remiantis bylos medžiaga atskirojo skundo padavimo teisinis ir faktinis pagrindas nenustatytas. Pažymėtina, kad įrodinėdamas neva neteisėtus atsakovės veiksmus / neveikimą, ieškovas iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo nutartį, o tai prieštarauja CPK nuostatoms (CPK 18 str.). Apibendrinant faktinius ir teisinius argumentus darytina išvada, jog atsakovė UAB „Admivita“ tinkamai vykdė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte jai nustatytas pareigas, veikė atidžiai ir rūpestingai, jos procesinės teisės pažeidimai nebuvo konstatuoti civilinėje byloje Nr. 2-5265-275/2015, todėl jos veiksmų / neveikimo negalima pripažinti neteisėtais (CK 6.246 str.).

28Kita deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalos padarymas (CK 6.249 str.). „Liteko“ duomenimis (civ. byla Nr. B2-866-413/2016), UAB „Admivita“ ir BUAB „FF lizingas“ atstovų paaiškinimais nustatyta, kad VĮ Turto banko 454 411,65 Eur finansinis reikalavimas, patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ĮBĮ 35 straipsnio tvarka, nėra tenkintinas ir BUAB „FF lizingas“ realios žalos nepatyrė. Taigi, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra įrodytos ir kitos sąlygos (priežastinis ryšys, kaltė), kurios nulemtų atsakovės civilinę atsakomybę.

29Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jo skolininkė BUAB „FF lizingas“ turi tam tikrą turtinę teisę į atsakovę ir jos neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, o atsakovė turi pareigą vykdyti savo prievolę, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 ir 185 straipsniai, CK 6.68 straipsnis).

30Dėl kitų ieškovo reikalavimų

31Atmestini ir kiti ieškovo reikalavimai.

32Ieškovo argumentai, kad toks neveikimas, kai atsakovė UAB „Admivita“ neprašė taikyti ieškinio senaties VĮ Turto banko reikalavimui, yra ne tik šiurkštus jos atstovaujamos UAB „FF lizingas“ ir jos kreditorių interesų pažeidimas, bet ir galimai nusikalstamas veikimas (sukčiavimas), padedant VĮ Turto bankui neteisėtai įgyti didelės vertės reikalavimą į BUAB „FF lizingas“, vertintini kaip subjektyvi, įrodymais nepagrįsta jo nuomonė, nesudaranti pagrindo apie minėtų asmenų veiksmus pranešti prokurorui (CK 300 str. 1 d.).

33Ieškovo prašymas apie advokato S. J. atstovavimą byloje be sutarties pranešti Lietuvos advokatūrai atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi atstovaudamas UAB „ Admivita“ pagal Teisinių paslaugų sutartį (t. 2, b. l. 122) jis jokių procesinių veiksmų byloje neatliko.

34Atstovavimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 51–60 straipsniai. Pagal CPK 55 straipsnį, bylas juridinių asmenų vardu veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1 d.). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12 ir 13 dalyse. Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius atstovauja įmonei teisme ir gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9, 14 punktai). Esant situacijai, kuomet Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. UAB „FF lizingas“ administratoriumi paskirta UAB „Admivita“, kuri yra trečiasis asmuo, o UAB „Admivita“ – atsakovė, UAB „Admivita“ direktoriaus išduoti įgaliojimai UAB „Admivita“ atstovauti G. O., o BUAB „FF lizingas“ – I. K. (t. 1, b. l. 103, 105, t. 3. B. l. 31) yra tinkami atstovavimą patvirtinantys dokumentai, taigi teisinio pagrindo neleisti joms atstovauti įmonėms nėra. Ieškovo teiginiai apie I. K. galimai neteisėtus veiksmus bankroto administratoriui perimant įmonės dokumentus yra pagrįsti tik prielaida, o ne objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, o taip pat įvertinus tai, jog pareikšdamas nepagrįstą netiesioginį ieškinį pats ieškovas sudarė tokią atstovavimo situaciją, ieškovo prašymas pranešti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnybai prie LR finansų ministerijos dėl netinkamo atstovavimo netenkintinas.

35Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

36Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

37Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti Z. V. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Vien aplinkybė, kad ieškovo ieškinys atmestinas, nereiškia, jog jį padavęs asmuo padavė kitu tikslu, nei siekdamas apginti savo tariamai pažeistas teises (CPK 5 str. 1 d.). Tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad dėl ieškovo nepagrįstai reiškiamo nušalinimo teisėjai klausimas buvo sprendžiamas CPK 69 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka. Kadangi paduotą ieškinį kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pareikštą ne siekiant apginti tariamai pažeistas teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, nėra ir pagrindo Z. V. taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Atskirojo skundo netenkinus, iš apelianto priteistinos atsakovės BUAB „FF lizingas“ turėtos bylinėjimosi išlaidos.

40CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose.

41Atsakovė UAB „Admivita“ atsiliepimui į ieškinį surašyti turėjo 1350 Eur išlaidų, kurias pagrindžia pridėti tai patvirtinantys įrodymai (t. 1, b. l. 62-69, 70, t. 2. b. l. 5–9).

42Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2016 m. vasario 8 d. prašyme nurodė, kad turėjo 240 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai už rašytinių paaiškinimų parengimą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus ir prašo šias išlaidas priteisti (t. 1, b. l. 142–145).

43Atsižvelgiant į tai, kad šios dalyvaujančių byloje asmenų turėtos išlaidos advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2 p., 8.16 p.), jos priteistinos iš ieškovo.

44BUAB „FF Lizingas“ pateikė prašymą apmokėti už kurą vykstant į paskirtus teismo posėdžius ir tai patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 137–141, t. 3, b. l. 5–6). Kadangi šių išlaidų detalaus apskaičiavimo nepateikė, tokį apskaičiavimą, remdamasis Kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinėmis rekomendacijomis, atlieka teismas (CPK 3 str. 6 d.) (2 x 101 km x 10,81 l / 100 km x 1,008 Eur = 22,01 Eur; 2 x 101 km x10,81 l / 100 km x 1, 008 Eur = 22,01 Eur; 2 x 101 km x10,81 l / 100 km x 1, 029 Eur = 22,47 Eur; 2 x 101 km x 9,83 l / 100 km x 1, 061 Eur = 21,07 Eur; viso 87,56 Eur), jas sumažindamas iki 87,56 Eur, priteisia iš ieškovo kaip kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

45Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 268 str., 270 str.,

Nutarė

46Ieškinį atmesti.

47Priteisti iš ieškovo Z. V. (a. k. ( - ) bylinėjimosi išlaidas:

48- atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Admivita“ (j. a. k. 125841325) 1 350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų);

49- trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „FF Lizinas“ (j. a. k. 110774988) – 87,56 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 56 ct);

50- trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (j. a. k. 10103840140) – 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų).

51Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. Ieškovas Z. V. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriame... 3. 2016 m. kovo 30 d. ieškovas pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad... 4. Ieškovas ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad jis yra BUAB... 5. Atsakovė UAB „Admivita“ prašo ieškinį atmesti, skirti ieškovui... 6. Trečiasis asmuo BUAB „FF Lizingas“ prašė, nenustačius visų būtinų... 7. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS... 8. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama LR teisingumo ministerijos,... 9. Ieškinys atmestinas... 10. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d.... 11. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintas... 12. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi (civ. byla Nr.... 13. Nagrinėjamu atveju ieškovas Z. V., būdamas trečiojo asmens BUAB „FF... 14. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalis numato, kad... 15. Ieškovas nurodo, kad atsakovės prievolė atlyginti BUAB „FF Lizingas“... 16. Ieškovas UAB „Admivita“ prievolę atlyginti žalą bankrutuojančiai... 17. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra... 18. Nagrinėjamoje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra nustatytos... 19. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendime konstatavo... 20. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje... 21. UAB „Parex lizingas“ ir AB „Oruva“ 1999-09-29 buvo sudariusios... 22. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje... 23. Šiaulių apygardos teismas įsiteisėjusia 2011 m. kovo 23 d. nutartimi... 24. Civilinėje byloje, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 30... 25. Minėtais Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo argumentais atsakyti į... 26. Išnagrinėjęs grąžintą bylos dalį dėl trečiojo asmens VĮ Turto banko... 27. Jau ne kartą minėtame 2015 m. birželio 30 d. sprendime Lietuvos apeliacinis... 28. Kita deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalos padarymas (CK 6.249 str.).... 29. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad... 30. Dėl kitų ieškovo reikalavimų... 31. Atmestini ir kiti ieškovo reikalavimai.... 32. Ieškovo argumentai, kad toks neveikimas, kai atsakovė UAB „Admivita“... 33. Ieškovo prašymas apie advokato S. J. atstovavimą byloje be sutarties... 34. Atstovavimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 51–60 straipsniai. Pagal... 35. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 36. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 37. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti Z. V.... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi... 40. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 41. Atsakovė UAB „Admivita“ atsiliepimui į ieškinį surašyti turėjo 1350... 42. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2016 m. vasario 8 d.... 43. Atsižvelgiant į tai, kad šios dalyvaujančių byloje asmenų turėtos... 44. BUAB „FF Lizingas“ pateikė prašymą apmokėti už kurą vykstant į... 45. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 268 str., 270 str.,... 46. Ieškinį atmesti.... 47. Priteisti iš ieškovo Z. V. (a. k. ( - ) bylinėjimosi išlaidas:... 48. - atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Admivita“ (j. a. k. 125841325) 1... 49. - trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „FF... 50. - trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (j. a. k.... 51. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...