Byla 2-2327/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą ir patvirtinti nurodytų kreditorių reikalavimus bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas SNORAS bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių B. I., B. O., G. D., I. D., Y. D., Y. B., K. N., O. O., P. L., R. D., S. O., S. R., S. D., S. S., T. A., T. Y., V. N., V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą ir patvirtinti nurodytų kreditorių reikalavimus bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas SNORAS bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismas2011m. gruodžio7d. nutartimi iškėlė AB bankui SNORAS bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Neil Cooper. 2012m. kovo 22d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančio AB banko SNORAS administratoriaus pateiktą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Minėta nutartimi buvo patvirtintas ir kreditoriaus Avt &Installation Limited 2 805 846,80 Lt ir 2 589 971,35 Lt ketvirtos eilės finansiniai reikalavimai, iš viso 5 395 818,15Lt, o 2013 m. vasario 15 d. nutartimi buvo priimtas Avt & Installation Limited, atsisakymas nuo dalies kreditorinių reikalavimų ir civilinė byla dalyje reikalavimo, viršijančio 5 395 818,15 Lt sumą, nutraukta.

6Kreditoriai B. I., B. O., G. D., I. D., Y. D., Y. B., K. N., O. O., P. L., R. D., S. O., S. R., S. D., S. S., T. A., T. Y., V. N., V. A. pateikė prašymą atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir įtraukti juos į atsakovo kreditorių sąrašą su prašyme nurodyto dydžio reikalavimais.

7Kreditoriai nurodo, kad apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą jie sužinojo tik2012m. gruodžio mėnesio pradžioje per savo atstovę Ukrainos advokatę L. P.-K.. Nei Vilniaus apygardos teismas, nei atsakovo bankroto administratorius apie bankroto bylos iškėlimą atsakovui šių kreditorių nebuvo informavę. Kreditoriai pažymi, kad nebūdami Lietuvos gyventojai ir nemokėdami lietuvių kalbos, jie neturėjo galimybės iš Juridinių asmenų registro ir „Valstybės žinių“ priedo „Informaciniai pranešimai“ sužinoti apie atsakovui iškeltą bankroto bylą. Kreditoriai mano, jog dėl nurodytų priežasčių jų prašymas atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti turėtų būti tenkinamas.

8Taip pat kreditoriai nurodo, kad reikalavimo teises į atsakovą jie įgijo 2011 m. lapkričio 10- 15 dienomis, tarp jų ir kompanijos Avt & Installation Limited sudarytų Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu, kuriomis minėta kompanija perleido kreditoriams šiose sutartyse nurodyto dydžio reikalavimo teises į atsakovą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad kiekvienos reikalavimo teisės perleidimo sutarties 1.2 punkte nurodytas pradinio kreditoriaus skolos naujajam kreditoriui atsiradimo pagrindas. Todėl kreditoriai, jų nuomone, turėtų būti įtraukti į atsakovo kreditorių sąrašą su nurodytų dydžių kreditoriniais reikalavimais.

9Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 22 d. ir 2013 m. vasario 15 d. nutartimis buvo patvirtintas kreditoriaus Avt & Installation Limited 5 395 818,15 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas. Pagal įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 26 str. 3 d. įmonės bankroto procese kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui ar asmeniui, tačiau šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal ĮBĮ 35 str., nesikeičia. Nagrinėjamu atveju, atlikus paskaičiavimus pareikštų reikalavimų (iki jų patikslinimo teismo posėdyje), naujųjų kreditorių reikalavimų suma gaunasi 5 417 788,48 Lt ir ji viršija patvirtintą pradinio kreditoriaus reikalavimo sumą. Kadangi naujųjų kreditorių reikalavimų bendra suma viršija pradinio kreditoriaus reikalavimo sumą, nėra duomenų, kurio kreditoriaus reikalavimo suma mažintina, todėl mano, kad kreditorių pakeitimas negalimas, kol kreditoriai tarpusavyje nesuderins tikslių perleistų reikalavimų sumų. Teismo posėdyje atsakovo atstovas, kreditoriams patikslinus reikalavimų sumas, nors ir abejodamas sudarytų reikalavimų perleidimo sutarčių galiojimu ir teisėtumu bei neturėdamas galimybės šias sutartis paneigti, neprieštaravo, kad pradinis kreditorius būtų pakeistas naujaisiais kreditoriais, perėmusiais reikalavimų teises. Tačiau atkreipė dėmesį, kad naujieji kreditoriai neįgys teisės į indėlio draudimo išmokas, kadangi reikalavimo perleidimo faktas buvo atskleistas atsakovui tik 2012 m. gruodžio mėn., o teisę į draudimo išmokas įgyja tik tie indėlininkai, kurie buvo bankui žinomi draudiminio įvykio dienai, t.y. 2011 m. lapkričio 24 d.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kreditorių B. I., B. O., G. D., I. D., Y. D., Y. B., K. N., O. O., P. L., R. D., S. O., S. R., S. D., S. S., T. A., T. Y., V. N., V. A. prašymus dėl termino atnaujinimo ir kreditorinių reikalavimų patvirtinimo atmetė.

12Teismas sprendė, jog kreditorių nurodytos termino praleidimo aplinkybės (tai, jog kreditoriai yra užsienio piliečiai, nemokantys lietuvių kalbos) nepakankamos pripažinti, kad terminą finansinius reikalavimus pareikšti jie praleido dėl svarbių priežasčių. Teismo manymu, kreditoriai, kaip vidutiniškai atidūs ir rūpestingi asmenys, siekdami apsaugoti savo teisėtus interesus, privalėjo informuoti atsakovą apie perimtas reikalavimo teises į atsakovą iš karto po reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo, tačiau to neatliko dėl savo nerūpestingumo ir dėl šios priežasties nebuvo informuoti apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą.

13Netenkindamas kreditorių prašymo dėl finansinių reikalavimą BAB banko SNORAS bankroto byloje patvirtinimo, teismas pažymėjo, jog šiuo atveju kreditorių prašymas traktuojamas kaip prašymas įtraukti juos į kreditorių sąrašą, bet ne kaip prašymas pakeisti juos vietoj pirminio kreditoriaus Avt & Installation Limited, kurio reikalavimas atsakovo bankroto byloje yra patvirtintas. Įvertinęs įrodymus, kuriais remiantis kreditoriai prašo įtraukti juos į kreditorių sąrašus (Reikalavimo perleidimo sutartis) teismas sprendė, jog šalys, sudarydamos minėtas sutartis, realiai nesiekė tų pasekmių, kurios numatytos sutartyse, o sudarė jas tik tam, kad Avt & Installation Limited per susijusius asmenis galėtų atsiimti turėtas lėšas iš BAB banke SNORAS per indėlių draudimo sistemą. Remiantis šiomis aplinkybėmis Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuriomis kreditoriai grindė savo reikalavimus, teismas laikė tariamaisiais sandoriais. Be to, pažymėjo, jog atsakovas apie reikalavimo perleidimo faktą buvo informuotas tik 2013 m. sausio mėnesį, todėl net ir pripažinus, jog į bylą pateiktos kreditorių Reikalavimo teisių perleidimo sutartys yra galiojančios, kreditoriai nebūtų įgiję teisės į indėlio draudimo išmoką. 2011 m. lapkričio 24 d., t. y. draudžiamojo įvykio dieną, reikalavimo teises į Avt & Installation Limited banko sąskaitose esančias lėšas turėjo tik Avt & Installation Limited, duomenų apie kreditorių pasikeitimą bankas neturėjo (CK 6.109 str.), todėl ir pretenduoti į draudiminę išmoką naujieji kreditoriai neturi teisės.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Kreditoriai B. I., B. O., G. D., I. D., Y. D., Y. B., K. N., O. O., P. L., R. D., S. O., S. R., S. D., S. S., T. A., T. Y., V. N., V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atnaujinti pareiškėjams terminą kreditoriniams reikalavimams BAB banko SNORAS bankroto byloje pareikšti ir įtraukti pareiškėjus į kreditorių sąrašą.

16Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neatkreipė dėmesio, jog kreditoriai savo reikalavimus grindžia notaro patvirtintomis sutartimis, be to, byloje yra pirminio kreditoriaus Avt & Installation Limited sutikimas dėl kreditorių pakeitimo, kurio teismas visai nevertino.
  2. Teismo nutartis neatitinka įstatymu jai keliamų formos ir turinio reikalavimų, netinkamai motyvuota, dėl ko yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.
  3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nesant jokio pagrindo savo iniciatyva pripažino Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuriomis kreditoriai grindžia savo reikalavimus BAB bankui SNORAS, niekinėmis ir negaliojančiomis, nors byloje įrodymų pagrindžiančių, jog sutartys buvo sudarytos nesiekiant jose numatytų tikslų ar pažeidžiant sąžiningumo ir teisingumo principus, nėra.
  4. Atsisakymas atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, grindžiamas vienintele aplinkybe, jog sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartis nebuvo pranešta BAB bankui SNORAS apie reikalavimo teisių perleidimą, nors įstatymas nenustato konkretaus termino tokiam pranešimui pateikti.
  5. Nagrinėjamos civilinės bylos faktinė situacija artima Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1245/2013, faktinei situacijai, todėl šioje byloje turi būti vadovaujamasi nurodytoje byloje pritaikytomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis.

17Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir priteisti iš kreditorių atsakovui jo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

191. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį vertino byloje esančių įrodymų, kurių nė vienas nagrinėjamu atveju neturi iš anksto nustatytos galios, visetu ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nagrinėjamu klausimu.

202. Sutarčių sudarymo bei vykdymo aplinkybės patvirtina teismo išvadas, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo siekiama kito, nei nurodyta sutartyse tikslo, dėl ko jos pagrįstai buvo pripažintos niekinėmis.

213. Apeliantų nurodyta nutartis yra apskųsta, be to joje nagrinėjamos aplinkybės nėra tapačios šiai bylai, todėl nėra pagrindo ja vadovautis.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkinti kreditorių prašymai dėl termino kreditoriniams reikalavimams atsakovo bankroto byloje pareikšti atnaujinimo ir kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas; teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą, kurio pagrįstumą teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2012 m. gruodžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

25Šioje civilinėje byloje be prašymų, susijusių su kreditorių finansinių reikalavimų atsakovo bankroto byloje patvirtinimu, apeliantų atstovas bei trečiasis asmuo Avt & Installation Limited papildomais rašytiniais bei žodiniais paaiškinimais 2013 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo ir bylos nagrinėjimui taikytinos teisės. Todėl teisėjų kolegija mano, jog nagrinėjamu atveju tinkamam bylos ir atskirajame skunde keliamų klausimų(kreditorinių reikalavimų patvirtinimo apimtyje) išnagrinėjimui, būtina plačiau įvertinti susiklosčiusią faktinę situaciją ir atsakyti į bylos šalių išsakytas abejones dėl skundžiamos nutarties teisėtumo.

26Dėl faktinės situacijos

27Bylos medžiaga patvirtina, jog 2011 m. gruodžio 7 d. AB bankui SNORAS buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Neil Cooper. Minėta nutartimi teismas nustatė vieno mėnesio terminą (nuo nutarties įsiteisėjimo) finansiniams reikalavimams pareikšti (t. 1, b. l. 5-9). Nustatytu terminu, t. y. 2012 m. sausio 20 d., bylos nagrinėjime trečiuoju asmeniu įtrauktas Avt & Installation Limited pateikė prašymą patvirtinti finansinius reikalavimus AB banko SNORAS bankroto byloje (t. 2, b. l. 133-137). Nurodytas asmuo reikalavimus bankui kildino iš šalis siejusios Banko sąskaitos valdymo sutarties. Bylos duomenimis, minėto kreditoriaus reikalavimas buvo patvirtintas5 395 818,15 Lt apimtimi, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ jam išmokėjo 345 280 Lt dydžio draudiminę išmoką (t. 2, b. l. 147). 2012 m. spalio 2 d. Avt & Installation Limited atsisakė dalies savo finansinio reikalavimo,viršijančio5 395 818,15 Lt sumą (t. 2, b. l. 159).

282012 m. gruodžio 31 d. apeliantai kreipėsi į AB banko SNORAS bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir juos patvirtinti. Teismui atsisakius prašymus priimti, apeliantai 2013 m. sausio mėnesį reikalavimus pareiškė bankroto administratoriui. Apeliantai reikalavimo teises bankui grindė tarp jų ir Avt & Installation Limited 2011 m. lapkričio 10 d. – 2011 m. lapkričio 15 d. sudarytomis Reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, kuriomis pirminis kreditorius Avt & Installation Limited perleido apeliantams reikalavimus į pirminio kreditoriaus AB banke SNORAS sąskaitose esančias lėšas, sutartyse nurodyta apimtimi. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi spręsdamas klausimą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, nusprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo apeliantams atnaujinti termino finansiniams reikalavimams atsakovo bankroto byloje pareikšti bei įvertinęs apeliantų reiškiamo reikalavimo bankui pagrįstumą sprendė, jog apeliantų pateiktos Reikalavimo teisių perleidimo sutartys, iš kurių jie kildina reikalavimus bankui, yra tariamieji sandoriai ir negalioja nuo jų sudarymo momento.

29Dėl absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų

30Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, apeliantų prašymus patenkinant. Atskirojo skundo reikalavimai ir skundžiamos nutarties neteisėtumas grindžiami: įrodymų vertinimo taisyklių, nutarties surašymo, sutarčių aiškinimo ir pripažinimo negaliojančiomis bei su terminų atnaujinimu susijusių teisės normų netinkamu aiškinimu ir pažeidimu. Bylą pagal apeliantų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties paskyrus nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, buvo gautas apeliantų atstovo prašymas peržengti atskirojo skundo ribas ir įvertinti, ar šiuo atveju neegzistuoja absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t.y. pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų. Šį prašymą apeliantai motyvavo tuo, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymą dėl apeliantų įtraukimo į BAB banko SNORAS kreditorių sąrašą, savo iniciatyva nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (Avt & Installation Limited) materialinių teisių ir pareigų, t. y. pripažino, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutartys, kuriomis jie grindžia reikalavimus bankui, yra niekinės ir negaliojančios.

31Teisėjų kolegija susipažinusi su pateiktu prašymu ir siekdama byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti galimybę išdėstyti poziciją keliamu klausimu, skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. 2013 m. spalio 9 d. vykusiame teismo posėdyje apeliantus atstovaujantis advokatas palaikė atskirojo skundo reikalavimus ir prašymą pripažinti skundžiamą nutartį negaliojančia dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, trečiasis asmuo Avt & Installation Limited atstovas palaikė atskirojo skundo ir papildomų paaiškinimų dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo argumentus bei prašė apeliantų reikalavimus tenkinti.

32Apeliantas ir trečiasis asmuo Avt & Installation Limited nurodo, kad jų nuomone pirmosios instancijos teismo nutartis negalioja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK266 straipsnis). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje susiklostė tokia situacija, kad trečiasis asmuo Avt & Installation Limited buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą (t. 2, b. l. 186-187), tačiau nebuvo informuotas teismo šaukimu apie 2013 m. rugpjūčio 8 d. vykusį teismo posėdį, jam nebuvo išsiųsta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis. Sprendžiant dėl galimo trečiojo asmens Avt & Installation Limited teisių pažeidimo reikšminga ir tai, kad Avt & Installation Limited kreditorinis reikalavimas (t. 2, b. l. 133-137) BAB bankui Snoras buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2012m. kovo 22 d. nutartimi, patikslintas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi toje pačioje bankroto byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas ir dėl ginčijamų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu (trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų) tampa teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-991/2009; 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2060/2011). Be to apeliantų atstovas advokatas A. Č. 2013 m. rugpjūčio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė 2013 m. liepos 30 d. Avt & Installation Limited Vilniaus apygardos teismui adresuotą pareiškimą apie reikalavimo teisių perleidimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad trečiajam asmeniui Avt & Installation Limited buvo žinoma apie bankroto bylos procesą, jo finansiniai reikalavimai pateikti ir teismo patvirtinti, jam taip pat buvo žinoma apie procesą pirmosios instancijos teisme dėl šioje byloje pareikštų kreditorinių reikalavimų pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis tvirtinimo, jis turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę ginčo klausimais, buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, tačiau nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų).

33Nustačius, kad trečiasis asmuo Avt & Installation Limited buvo įtrauktas dalyvauti byloje, apeliacinės instancijos teismas vertina ar yra sąlygos pripažinti, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatytų procesinių teisinių padarinių: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys); jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010, 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011, 2012m. gruodžio 28d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

34Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju trečiasis asmuo Avt & Installation Limited atskirojo skundo nepateikė, prisidėjimo prie apeliantų pateikto atskirojo skundo nepareiškė. Net ir laikant jog, Avt & Installation Limited 2013 m. spalio 9 d. pateikti rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai, prilyginami prisidėjimui prie apeliantų pateikto atskirojo skundo, matyti jog jie pateikti teismui praleidus įstatymu nustatytą terminą (CPK 309 str., 335 str. 2 d.; 338 str.), prašymas atnaujinti praleistą terminą nepateiktas. Atskirąjį skundą pateikę apeliantai dalyvavo bylos nagrinėjime, juos atstovavo jų advokatas, todėl prašymas panaikinti skundžiamą nutartį dėl to, jog teismas neinformavo apie teismo posėdžio vietą ir laiką kitos, niekine pripažintos, sandorio šalies, nors minėta šalis šiuo pagrindu atskirojo skundo nepareiškė, netenkinamas.

35Be to, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinis teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju Avt & Installation Limited įrodymų ir argumentų, kurie būtų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir sąlygotų kitokias teismo išvadas sprendžiamu klausimu, nepateikė ir nenurodė, todėl išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties pripažinti negaliojančia CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytais pagrindais nėra sąlygų, kadangi galimi bylos nagrinėjimo procesiniai pažeidimai, neturėjo įtakos pirmosios instancijos skundžiamos nutarties, kuria išspręsti apeliantų kreditorinių reikalavimų atsakovo bankroto byloje patvirtinimo ir Reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo klausimai, išvadų šiais klausimais priėmimui.

36Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo nutarties turinio ir formos reikalavimus bei įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimo

37Apeliantai taip pat teigia, jog skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis surašyta nesilaikant įstatymų reikalavimo, priimant procesinį sprendimą nesivadovauta įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, todėl skundžiamas procesinis sprendimas šiuo pagrindu turi būti panaikintas.

38Nors, kaip minėta, kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą<···>, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą<···>(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009), tačiau byloje kilę klausimai buvo išspręsti teismui priimant nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas vertindamas atskirojo skundo argumentus šiuo klausimu vadovaujasi normomis, reglamentuojančiomis, teismo nutarties turinio ir formos reikalavimus (CPK 290-291 str.). Šių normų pagrindu įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos motyvus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad nutartis atitinka CPK291 straipsnio reikalavimus, todėl ieškovo teiginiai dėl skundžiamos nutarties netinkamo motyvavimo yra nepagrįsti. Skundžiamoje teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje aptarta bylos faktinė situacija ir teismo nustatytos aplinkybės, šalių pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai, nurodytos taikytinos teisės normos, kuriomis vadovautasi sprendžiant kreditorių prašymą, bei nurodyti argumentai, kurių pagrindu nuspręsta atsisakyti tenkinti apeliantų prašymus. Įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą ar aptarti kiekvieną byloje esantį įrodymą. Pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamoje nutartyje paremtos byloje esančių įrodymų ir šalių išsakytų argumentų visetu, todėl apeliantų teiginiai dėl teismo nutarties netinkamo motyvavimo ir neatsakymo į tam tikrus apeliantų nurodytus argumentus nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

39Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013; kt.).Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė minėtų įrodymų vertinimo taisyklių, priimdamas skundžiamą nutartį nagrinėjo šalis siejusias Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, vertino jų sudarymo ir kitas aplinkybes, apeliantų pateiktas siekiant įrodyti sutarčių realumą. Įvertinęs įrodymų visetą bei nustatęs, kad nustatytų faktų bei aplinkybių, leidžiančių tenkinti apeliantų prašymus nėra, teismas atmetė apeliantų reikalavimus kaip nepagrįstus. Tai, kad teismas atskirai neaptarė apeliantų nurodyto 2013 m. liepos30 d. Avt & Installation Limited pateikto pareiškimo, nereiškia, jog teismas juo nesivadovavo priimdamas sprendimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pačiame atskirajame skunde pripažinta, jog pirmosios instancijos teismas prijungė prie bylos apeliantų teikiamus įrodymus, tik apeliantų atstovo pateikti įrodymai ir buvo tiriami bylos nagrinėjimo metu, todėl pripažinus, jog apeliantų įrodymai buvo prijungti ir tiriami bylos nagrinėjimo metu, lieka neaišku, kokius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimus galimai padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, nė vieno iš jų neišskyrė ir nesuteikė prioriteto kitų įrodymų atžvilgiu ir vadovaudamasis įrodymų viseto duomenimis, priėmė nutartį, todėl apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tam tikrų įrodymų ir netyrė jų bylos nagrinėjimo metu, atmestini kaip nepagrįsti.

40Dėl ginčo nagrinėjimui taikytinos teisės

41Vertinant pareiškėjų prašymą patvirtinti jų finansinius reikalavimus AB banko SNORAS bankroto byloje, teismas įvertino ir faktinio pagrindo, kuriuo remiantis reiškiamas reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių), galiojimą. Apeliantų bei Avt & Installation Limited manymu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį klausimą nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teise, kadangi teismui pateiktų Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių turinys patvirtina, jog šių sandorių šalys buvo susitarusios ginčus, kylančius iš sutarties, spręsti vadovaujantis Ukrainos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių 6.3. punktai).

42Teisėjų kolegijos nuomone, šiam klausimui išspręsti būtina detaliau įvertinti materialinį teisinį pagrindą, iš kurių apeliantai kildina reikalavimo teises į banką. Iš Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių turinio matyti, jog apeliantai, Ukrainos Respublikos piliečiai (naujieji kreditoriai) su Avt & Installation Limited, Jungtinėje Karalystėje registruota įmone (pirminis kreditorius), susitarė dėl pirminiam kreditoriui priklausančios reikalavimo teisės į AB bankas SNORAS (Lietuvos Respublikoje registruota įmonė), kilusios iš Banko sąskaitos valdymo sutarties, perleidimo naujiesiems kreditoriams. Kadangi sandoris sudarytas ir susijęs su asmenų, registruotų ar pilietybės ryšiais susijusių ne su viena šalimi, materialinėmis teisėmis, akivaizdu, jog nagrinėjama byla yra su tarptautiniu elementu, dėl ko sprendžiant bet kokius iš minėtos sutarties kylančius ginčus, pirmiausia turi būti išspręstas taikytinos teisės klausimas. Civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.10 str. 1 d.). Apeliantai teigia, jog šiuo atveju remiantis nurodyta šalis siejusios sutarties nuostata(Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių 6.3. punktai), akivaizdu, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl Ukrainos Respublikos teisės taikymo. Apeliacinis teismas neprieštarauja, jog toks susitarimas buvo, tačiau pažymi, jog šalys teigia, o sutarčių turinys įrodo, jog tarp šalių buvo sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutartys, kuriose AB bankas SNORAS laikomas skolininku. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 1.42 straipsnio pirmąja dalimi, su reikalavimo perleidimu susijusiems santykiams taikoma šalių susitarimu pasirinkta teisė, tačiau šalių pasirinkta teisė perleidžiant reikalavimą negali būti panaudota prieš skolininką (šiuo atveju AB bankas SNORAS), jeigu nebuvo gautas jo sutikimas dėl pasirinktos taikytinos teisės (CK 1.42 str. 2 d.). Byloje esanti medžiaga nedaro pagrindo išvadai, jog skolininkas apie šalių susitarimą dėl taikytinos teisės buvo informuotas, o tuo labiau gautas jo sutikimas. Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme šalys net neįrodinėjo buvus tokiam skolininko pritarimui, dėl ko apeliacinės instancijos teismas laiko, jog šiuo atveju nustatant ginčo nagrinėjimui taikytiną teisę, nėra pagrindo vadovautis šalių susitarimu apie taikytiną Ukrainos Respublikos teisę, kadangi toks susitarimas aukščiau išdėstytų normų pagrindu skolininko atžvilgiu negalioja.

43Apeliantai, siekdami pagrįsti reikalavimą byloje sprendžiamam Reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo klausimui taikyti Ukrainos Respublikos teisę, nurodo, jog toks imperatyvas nustatytas ir 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau tekste – tarptautinė sutartis) 31 straipsnio 1 dalyje ir 32 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas su šia apeliantų pozicija taip pat nesutinka ir nurodo, jog minėti straipsniai reglamentuoja taikytinos teisės nustatymo atvejus, kai sprendžiami klausimai susiję su nuosavybės teise (31 str.) bei sandorių forma (32 str.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Reikalavimo teisės perleidimo sandorių negaliojimo, vertino šių sandorių turinį, pasisakė dėl sutarties šalių valios ydingumo, t. y. dėl sudarytu sandoriu siekiamų tikslų tariamumo, tačiau nepasisakė dėl jų neatitikimo įstatymo reikalaujamai sandorių formai. Ginčo nagrinėjimui netaikytinas ir tarptautinės sutarties 31 straipsnis, kadangi naujųjų kreditorių reikalavimai į pirminį kreditorių kildinami iš rangos sutarčių, o pirminio kreditoriaus į skolininką AB bankas SNORAS iš Banko sąskaitos valdymo sutarties, todėl akivaizdu, jog šalių tarpusavio santykiai nekildinami nei iš nuosavybės, nei iš kitos daiktinės teisės ir jos sudėtinių dalių (valdymo, naudojimo, disponavimo), kurių nagrinėjimui taikytinos teisės nustatymą reglamentuoja tarptautinės sutarties 31 straipsnis. Be to šiuo atveju taikytina CK 1.13 straipsnio 1 dalis, pagal kurią, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju kitokios taisyklės tarptautinėje sutartyje nenustatytos, todėl taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Taip pat pažymi, kad net ir konstatavus, kad šioje byloje taikytina Ukrainos Respublikos teisė, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes reikalavimo teisės perleidimo sutartys galėjo būti pripažintos negaliojančiomis, kadangi ir Ukrainos Respublikos teisėje įtvirtintas tariamo sandorio institutas (Ukrainos Respublikos civilinio kodekso 234, 203, 215-216 straipsniai).

44Kartu pažymėtina, kad užsienio teisės, kuri parenkama pagal atitinkamas tarptautinės privatinės teisės normas, taikymas nėra absoliutus. CK1.11 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kai užsienio teisė netaikoma. Pagal CK1.11 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės, su kuria ginčas labiausiai susijęs, imperatyviosios teisės normos taikomos nepaisant to, kad šalys savo susitarimu yra pasirinkusios kitokią užsienio teisę. Spręsdamas šiuos klausimus, teismas turi atsižvelgti į šių normų prigimtį, tikslus bei jų taikymo ar netaikymo padarinius. Šiuo atveju taikytinos teisės nustatymui būtina atsižvelgti į tai, jog klausimas dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių galiojimo buvo iškeltas AB banko SNORAS bankroto byloje, sprendžiant kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimus. Bankroto byla, ypač banko bankroto byla, dėl joje sprendžiamų klausimų svarbos visuomeniniu mastu, laikomos turinčiomis viešą interesą, kas teisėjų kolegijos manymu, leidžia teigti, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos teisę. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog taikytinos teisės klausimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas, apeliantai savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi Lietuvos Respublikos materialinėmis ir procesinėmis teisės normomis(t. 3, b. l. 30, 43-53 ir kt.). Be to, laikydamiesi pozicijos, jog sutarčių galiojimui, remiantis šalių tarpusavio susitarimu, turėjo būti taikoma Ukrainos Respublikos teisė, apeliantai privalėjo pateikti visus su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus (CK 1.12 str. 2 d.), tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje kilusiam sutarčių galiojimo klausimui taikė Lietuvos Respublikos materialines ir procesinės teisės normas.

45Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo

46Pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog pareiškėjų prašymas atnaujinti jiems terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą, o nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios ir nesudaro pagrindą įstatymu nustatytiems terminams atnaujinti, netenkino pareiškėjų prašymo. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjų nurodytas termino praleidimo priežastis laikė nesvarbiomis, o prašymą atmetė tik tuo pagrindu, jog pareiškėjai laiku neinformavo skolininko apie reikalavimo teisių perleidimą.

47Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus minėtus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami tik iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

48Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ 26 straipsnį, yra pasisakęs, jog nurodyta norma taikytina ir kreditorių reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, yra tada, kai pripažįstama, kad jie paduoti dėl svarbių priežasčių praleidus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, ir teismas nepriėmęs nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas. Sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles.

49Šiuo atveju apeliantai prašymą atnaujinti terminą grindžia aplinkybėmis, jog jie yra atsakovo kreditoriai, fiziniai asmenys, gyvenantys Ukrainos Respublikoje, neinformuoti nei bankroto bylą nagrinėjančio teismo, nei bankroto administratoriaus apie bankroto bylos AB bankui SNORAS iškėlimą. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantai, buvo vertinamos pirmosios instancijos teismo, tačiau nebuvo laikomos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą. Antra, apeliacinės instancijos teismas taip pat nemano, jog tik šios aplinkybės gali būti pagrindu atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Tai, jog apeliantai yra fiziniai asmenys, nemokantys lietuvių kalbos, neleidžia teigti, jog jie yra mažiau apsaugota teisinių santykių šalis. Kaip patvirtina bylos medžiaga, ir ką nurodo patys apeliantai – jų interesai yra atstovaujami profesionalių teisininkų – advokatų (Ukrainos Respublikoje – advokatės L. P. – K., Lietuvos Respublikoje – advokato A. Č.), todėl teigti, jog jų statusas apribojo jų teisines galimybes laiku pareikšti finansinius reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. AB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą pirminis kreditorius (Avt & Installation Limited) laiku pateikė tvirtinti kreditorinius reikalavimus, kas patvirtina, jog bankrutuojančiai bendrovei žinomi kreditoriai buvo tinkamai ir laiku informuoti apie bankroto bylos iškėlimą, tuo tarpu asmenys, neinformavę apie reikalavimų į AB bankas SNORAS įgijimą, ir nesielgę atidžiai ir rūpestingai, negali reikalauti atnaujinti terminą remdamiesi tik tuo, jog nebuvo informuoti bankroto administratoriaus apie bankroto bylos skolininkui iškėlimą. Teisėjų kolegija taip pat mano, jog pirminis kreditorius, perleidęs reikalavimus į AB banką SNORAS apeliantams, taip pat galėjo informuoti apeliantus apie bankroto bylos iškėlimą, tačiau to nepadarė. Tai pirminį kreditorių įpareigojo padaryti ir šalių sudarytų Reikalavimo perleidimo sutarčių 2.1 punktas, o naujieji kreditoriai galėjo pasinaudoti sutarčių 2.2 punkte įtvirtinta teise gauti papildomą informaciją iš pirminio kreditoriaus, tačiau dėl tokios informacijos gavimo naujieji kreditoriai į pirminį kreditorių nesikreipė. Todėl konstatavus, jog terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti buvo praleistas dėl to, jog patys apeliantai nesiekė tinkamo savo teisių įgyvendinimo, nesielgė kaip atidūs ir rūpestingi teisinių santykių dalyviai, prašymo argumentai nelaikytini svarbiais ir sudarančiais pagrindą atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

50Dėl Reikalavimo teisių perleidimo sandorių pripažinimo niekiniais

51Pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą ir įtraukti juos į AB bankas SNORAS kreditorių sąrašą, savo iniciatyva pripažino sandorius, iš kurių pareiškėjai kildino reikalavimus bankui niekiniais ir negaliojančiais. Apeliantai teigia, kad byloje nebuvo keliamas reikalavimas įvertinti sandorių galiojimą, todėl teismas ex officio pripažindamas sandorius niekiniais, pažeidė proceso teisės normas, draudžiančias išeiti už ieškinio ribų, be to, šiuo atveju pagrindas pripažinti sandorius niekiniais nebuvo akivaizdus. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos apeliacinio skundo argumentus.

52CK1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (exo fficio).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011).

53Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias ieškovo nurodytas ir tas teisės normas, kuriomis jis ir kiti proceso dalyviai nesiremia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Nagrinėjamu atveju savo reikalavimą patvirtinti jų kreditorinius reikalavimus banko bankroto byloje apeliantai grindė Reikalavimo teisių perleidimo sutartimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimą teismas tvirtina tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; be to, spręsdamas, ar pagrįstas <···>finansinis reikalavimas, teismas turi įvertinti tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Todėl sprendžiant pareiškėjų prašymo pagrįstumą, o bankroto administratoriui nepritariant pareikštam reikalavimui, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti byloje vyraujantį viešą interesą, bei teisingumo ir protingumo principų laikymąsi, turėjo imtis aktyvių veiksmų, siekiant įvertinti pareiškėjų prašymo pagrįstumą, t. y. įvertinti ir sutarčių, iš kurių pareiškėjai kildino reikalavimus, galiojimą. Šiuo atveju bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės bei apeliacinio teismo teisėjų kolegijos žemiau nurodyti argumentai patvirtina, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, iš kurių buvo kildinami finansiniai reikalavimai bankroto byloje, sudarymo bei pateikimo bankrutuojančiam bankui aplinkybės, sudarė pagrindą teismui ex officio įvertinti sandorių galiojimą, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo peržengtų bylos nagrinėjimo ribų, atmeta kaip nepagrįstus.

54Apeliantų argumentams dėl pirmosios instancijos teismo netinkamų išvadų, pripažįstant Reikalavimo teisių perleidimo sutartis tariamaisiais sandoriais, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritaria.

55Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgementof 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van deHurk v. Netherlandsjudgementof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirajame skunde dėstomų argumentų.

56Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismų praktikoje šiuo klausimu pažymėta, kad toks sandoris yra fiktyvus dėl šalių valios ydingumo jį sudarant ir paprastai nevykdomas. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantai ginčijamomis sutartimis realiai jokių teisių pagal jas neįgijo. Pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nustatytas ir išdėstytas aplinkybes papildomai įrodo, tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, apeliantai ir pirminio kreditoriaus (Avt & Installation Limited) atstovai tik teigė, jog apeliantai reikalavimą į pirminį kreditorių įgijo iš rangos teisinių santykių, tačiau pačių rangos sutarčių ir skolos susidarymo faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, byloje nėra duomenų apie skolininko (BAB banko SNORAS) informavimą apie kreditoriaus prievolėje pasikeitimą. Nors kaip nurodo apeliantai, įstatymas konkretaus termino ir formos tokiam pranešimui nenustato, tačiau bet kokiu atveju jis turi būti atliktas per protingą terminą, kadangi tik nuo šio momento (informavimo) naujasis kreditorius gali remtis reikalavimo perleidimo faktu. Šiuo atveju apeliantai yra atstovaujami profesionalių teisininkų - advokatų, ginčijamomis sutartimis buvo įgytas reikalavimas į reikšmingas sumas, sandoriai buvo patvirtinti notarine tvarka, todėl akivaizdu, jog apeliantai turėjo būti informuoti apie pareigą pranešti skolininkui apie kreditoriaus prievolėje pasikeitimą. Pagal šalių sudarytų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių 3.6 punktą pareiga raštu informuoti skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą teko būtent naujiesiems kreditoriams. Tačiau šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad naujieji kreditoriai apie perimtas reikalavimo teises skolininką informavo tik pareikšdami kreditorinį reikalavimą, t.y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo sutarčių sudarymo dienos. Dar daugiau abejonių dėl tikrojo sandorių šalių siekiamo tikslo kelia tai, jog pirminis kreditorius – Avt & Installation Limited AB banko SNORAS bankroto byloje reikalavimus pareiškė laiku ir tinkamai, tačiau nenurodė, jog dalis reikalavimų į minėtą skolininką yra perleisti, nors sutartimis nedviprasmiškai buvo nurodyta, jog pirminis kreditorius praranda savo reikalavimo teisę, kai tik buvo sudarytos ginčijamos sumos (Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių 2.3 punktas). Sandorių šalys taip pat neįrodė, jog pirminis kreditorius gavęs iš lėšas iš BAB banko SNORAS įvykdė Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių 3.5 punkte numatytą įsipareigojimą ir pervedė lėšas naujiesiems kreditoriams, nors tokias lėšas gavo dar 2012 m. pradžioje (t. 2, b. l. 147), dėl ko taip pat yra pagrindo abejoti, ar sandorių šalių motyvai buvo skurti reikalavimo teisės perleidimo teisinius santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, sandorių sudarymo bei vykdymo (reikalavimų pateikimo) banko bankroto byloje aplinkybės (pirminis kreditorius paaiškėjus, jog jo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bus tenkinami tik VĮ „Indėlių investicijų draudimas“ draudiminių išmokų ribose, atsisako dalies savo patvirtintų reikalavimų, patikslinami pirminio kreditoriaus kreditoriniai reikalavimai, gaunama draudimo išmoka iš VĮ „Indėlių investicijų draudimas“ ir tik po to gaunamas apeliantų prašymas patvirtinti jų finansinius reikalavimus, kurių kiekvienas neviršija VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ draudiminės išmokos ribų, paaiškėjus, kad pagal sudarytas reikalavimo teisės perleidimo sutartis bendra suma viršija pirminio kreditoriaus reikalavimo skolininkui sumą, šias sutartis pakeitė ir reikalavimo sumą sumažino iki patvirtintos kreditorinio reikalavimo sumos) leidžia pritarti pirmosios instancijos teismui, jog tikėtina, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartys buvo sudarytos nesiekiant sukurti šiose sutartyse numatytų realių teisinių pasekmių, o sudarant galimybes pirminiam kreditoriui atgauti per apeliantus visas banko sąskaitose laikytas lėšas. Teismo nuomone, sudarydamos reikalavimo teisės perleidimo sutartis šalys siekė tik sukurti išorinį reikalavimo teisės perleidimo vaizdą, tačiau tariamojo sandorio realiai nevykdė (nepranešė skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą per protingą terminą, pirminis kreditorius pareiškė kreditorinį reikalavimą skolininkui pats, kurį teismas patvirtino, vėliau jį tikslino, pirminis kreditorius, gavęs draudimo išmoką, nedelsiant jos nepervedė naujiesiems kreditoriams ir kt.).Teismas laiko teisiškai nereikšminga ir trečiojo asmens nurodytą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog trečiasis asmuo turėjo galimybę reikalavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymo metu atsiskaityti su visais naujaisiais kreditoriais, nes AB Bankas SNORAS nuo jo sąskaitos neteisėtai buvo nurašęs 1 000 000 JAV dolerių. Kaip matyti iš byloje esančių sąskaitų išrašų, net ir nurašius minėtas lėšas, pirminis kreditorius laisvai disponavo 3 156 778, 83 Lt suma. Be to dėl neteisėtai nurašytų lėšų 2011 m. lapkričio 28 d. į AB Bankas SNORAS taip pat kreipėsi pirminis kreditorius, nors tuo metu, kaip teigiama, jau neturėjo reikalavimo teisių į skolininką (AB Bankas SNORAS) pagal šalių sudarytų Reikalavimo teisės perleidimo sutarčių 2.3 punktą. Ši aplinkybė papildomai patvirtina šalių sudarytų sutarčių tariamumą.

57Teismas mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantų atskirojo skundo teiginiai ir argumentai nepagrindžia būtinumo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su kreditorinio reikalavimo patvirtinimo apimtimi, laikytini teisiškai nereikšmingais, kadangi šis klausimas priimant pirmosios instancijos teismo nutartį nebuvo vertintas. Kitų argumentų ar įrodymų, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, apeliantai nenurodė, pagrindo kitais aspektais nagrinėti skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo apeliacinės instancijos teismas neturi (CPK 320 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Atskirąjį skundą atmetus ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžiamas išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apeliantų bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese jo patirtas atstovavimo išlaidas. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovas pateikė teismui įrodymus apie patirtas 5 264,14 Lt dydžio išlaidas už suteiktas atstovavimo paslaugas (t. 3, b. l. 73-77). Atsakovas nurodo, jog minėtas išlaidas sudaro 1 754,72 Lt teisinės paslaugos ir 3 509,42 Lt atstovavimo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidos. Teisėjų kolegija įvertinusi minėtus įrodymus sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos turi būti mažintinos. Visų pirmą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punkto nuostatomis, už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą maksimalus dydis negali viršyti 1 500 Lt. Be to, iš pateiktų duomenų matyti, jog atskirai prašoma priteisti atlyginimą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir teisines išlaidas, nedetalizuojant, kokios atstovų paslaugos įvardintos teisinėmis paslaugomis, įvertintos 1 754,72 Lt (t. 3, b. l. 73), todėl atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus teisėjų kolegija mano, jog atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažintinos iki 1 500 Lt, priteisiant jas iš apeliantų lygiomis dalimis (CPK 79 str., 93 str., 96 str. 1 d.).

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

61Netenkinti atskirojo skundo.

62Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

63Priteisti atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS, juridinio asmens kodas 112025973, atstovaujamo bankroto administratoriaus Neil Cooper, naudai iš apeliantų B. I., gim. ( - ), B. O., gim. ( - ), G. D., gim. ( - ), I. D., gim. ( - ), Y. D., gim. ( - ), Y. B., gim. ( - ), K. N., gim. ( - ), O. O., gim. ( - ), P. L., gim. ( - ), R. D., gim. ( - ), S. O., gim. ( - ), S. R., gim. ( - ), S. D., gim. ( - ), S. S., gim. ( - ), T. A., gim. ( - ), T. Y., gim. ( - ), V. N., gim. ( - ), V. A., gim. ( - ) lygiomis dalimis 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, t. y. po 83,33 Lt (aštuoniasdešimt tris litus ir 33 ct) iš kiekvieno apelianto.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Vilniaus apygardos teismas2011m. gruodžio7d. nutartimi iškėlė AB bankui... 6. Kreditoriai B. I., B. O., G. D., I. D., Y. D., Y. B., K. N., O. O., P. L., R.... 7. Kreditoriai nurodo, kad apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą jie sužinojo... 8. Taip pat kreditoriai nurodo, kad reikalavimo teises į atsakovą jie įgijo... 9. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad Vilniaus... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kreditorių B.... 12. Teismas sprendė, jog kreditorių nurodytos termino praleidimo aplinkybės... 13. Netenkindamas kreditorių prašymo dėl finansinių reikalavimą BAB banko... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Kreditoriai B. I., B. O., G. D., I. D., Y. D., Y. B., K. N., O. O., P. L., R.... 16. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    17. Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo... 18. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiomis aplinkybėmis:... 19. 1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį vertino... 20. 2. Sutarčių sudarymo bei vykdymo aplinkybės patvirtina teismo išvadas, jog... 21. 3. Apeliantų nurodyta nutartis yra apskųsta, be to joje nagrinėjamos... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus... 25. Šioje civilinėje byloje be prašymų, susijusių su kreditorių finansinių... 26. Dėl faktinės situacijos... 27. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2011 m. gruodžio 7 d. AB bankui SNORAS buvo... 28. 2012 m. gruodžio 31 d. apeliantai kreipėsi į AB banko SNORAS bankroto bylą... 29. Dėl absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 30. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis pateikė... 31. Teisėjų kolegija susipažinusi su pateiktu prašymu ir siekdama byloje... 32. Apeliantas ir trečiasis asmuo Avt & Installation Limited nurodo, kad jų... 33. Nustačius, kad trečiasis asmuo Avt & Installation Limited buvo įtrauktas... 34. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju trečiasis... 35. Be to, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinis teisės normų pažeidimas... 36. Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo nutarties turinio ir formos... 37. Apeliantai taip pat teigia, jog skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis... 38. Nors, kaip minėta, kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo... 39. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 40. Dėl ginčo nagrinėjimui taikytinos teisės... 41. Vertinant pareiškėjų prašymą patvirtinti jų finansinius reikalavimus AB... 42. Teisėjų kolegijos nuomone, šiam klausimui išspręsti būtina detaliau... 43. Apeliantai, siekdami pagrįsti reikalavimą byloje sprendžiamam Reikalavimo... 44. Kartu pažymėtina, kad užsienio teisės, kuri parenkama pagal atitinkamas... 45. Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo... 46. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog pareiškėjų prašymas... 47. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatą, priėmęs nutartį... 48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ 26 straipsnį, yra... 49. Šiuo atveju apeliantai prašymą atnaujinti terminą grindžia aplinkybėmis,... 50. Dėl Reikalavimo teisių perleidimo sandorių pripažinimo niekiniais... 51. Pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjų prašymą atnaujinti... 52. CK1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas... 53. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo... 54. Apeliantų argumentams dėl pirmosios instancijos teismo netinkamų išvadų,... 55. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 56. Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių,... 57. Teismas mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantų atskirojo skundo... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 59. Atskirąjį skundą atmetus ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 61. Netenkinti atskirojo skundo.... 62. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti... 63. Priteisti atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS, juridinio...