Byla 3K-3-400-687/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl žalos regreso tvarka atlyginimo; tretieji asmenys: M. P., A. Žavaliūno komercinė įmonė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas ginčas dėl nelaimingo atsitikimo atsiradusią žalą atlyginusio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) reikalavimo priteisti žalai atlyginti išmokėtas lėšas iš žalą padariusio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą.

6Ieškovas prašė ieškiniu teismo priteisti iš atsakovo 28 605,36 Lt (8284,68 Eur) žalai atlyginti. Žala atsirado dėl 2004 m. gruodžio 18 d. Kaune, Taikos pr. ir V. Krėvės pr. sankryžoje, įvykusio eismo įvykio, kurio metu M. P. vairuojamas automobilis „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „MOL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su R. M. vairuojamu troleibusu; šis po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą. Eismo įvykio metu AB „Autrolis“ darbuotoja troleibuso vairuotoja R. M. buvo mirtinai sužalota. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu M. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Ieškovas nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. R. M. sūnui D. M. išmokėjo 15 852,12 Lt (4591,09 Eur) periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir 12 753,24 Lt (3693,59 Eur) našlaičių pensijos, iš viso 28 605,35 Lt (8284,68 Eur). M. P. civilinė atsakomybė, vairuojant automobilį, eismo įvykio metu buvo apdrausta draudikės UAB DK „Baltic polis“, po šios reorganizavimo draudiko teises ir pareigas perėmė atsakovas. Reikalavimą priteisti išmokėtas žalą atlyginančias lėšas ieškovas grindė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalimi, nustatančia, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovui VSDFV Kauno skyriui 28 605,36 Lt (8284,68 Eur) žalos atlyginimo iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą.

9Teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 18 d. eismo įvykis, įvykęs dėl trečiojo asmens M. P. kaltės, pripažintas draudžiamuoju, kuriam įvykus ir atsiradus M. P. civilinei atsakomybei už nukentėjusiems asmenims padarytą žalą draudikui atsirado pareiga, atlyginant per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusių asmenų turtui, sveikatai, mokėti draudimo išmoką (TPVCAPDĮ 2, 3, 16 straipsniai).

10Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime nurodyta, kad tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui padaryta turtinė žala. Ieškovo išmokėtos D. M. 28 605,35 Lt (8284,68 Eur) lėšos neviršijo D. M. eismo įvykio dieną gauto išlaikymo. Šeimoje dirbo ir gavo pajamas abu tėvai, dėl to jų vaiko D. M. poreikiams tenkinti galėjo būti skiriama daugiau lėšų, negu D. M. per mėnesį mokėjo ieškovas. Iš R. M. turėto vidutinio darbo užmokesčio sumos, atskaičius privalomus mokesčius, vidutinio darbo užmokesčio suma sudarytų apie 1051 Lt (304,39 Eur), todėl yra pagrindas vadovautis tuo, kad ne mažiau kaip pusė nurodytos sumos, t. y. 525,50 Lt (152,19 Eur), buvo skirta vaikui išlaikyti. Per 92 mėnesius nuo motinos netekties iki pilnametystės D. M. minimali motinos išlaikymo suma sudarytų 48 346 Lt (14 001,97 Eur) (525,50 x 92), o atsakovas teigė vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-871-41/2008, atlyginęs 36 620,77 Lt (10 606,11 Eur) žalos dėl D. M. prarastų pajamų. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimu priteisiant D. M. iš atsakovo iš viso 112 138,69 Lt (32 477,61 Eur) žalos atlyginimo, D. M. yra visiškai atlyginti turtiniai praradimai dėl motinos mirties. Iš teismo priteistų 112 138,69 Lt (32 477,61 Eur) 1267,92 Lt (367,21 Eur) sudarė troleibuso keleivei atlyginta žala, 99 000 Lt (28 672,38 Eur) – keturiems R. M. šeimos nariams išmokėta vienkartinė draudimo išmoka, iš jos 24 750 Lt (7168,09 Eur) sudarė D. M. išmokėta vienkartinė draudimo išmoka. Teismo vertinimu, ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino savo reikalavimui pareikšti (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) ir ieškinį kaip pagrįstą tenkino.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi netenkinus atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinio skundo, paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas.

12Dėl žalos dydžio teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, negu išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir NADPLSDĮ) pagrindu ieškovo apskaičiuotos ir trečiajam asmeniui – žuvusiosios R. M. nepilnamečiam vaikui – išmokėtos periodinės draudimo išmokos (NADPLSDĮ 26 straipsnis), atsižvelgiant į NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo tikslus, gali būti laikomos nepilnamečio patirtą turtinę žalą kompensuojančiomis išmokomis ir laikytinos tinkamu šio asmens patirtos turtinės žalos įrodymu, nebent atsakovas įrodytų, kad yra D. M. realiai patirtos turtinės žalos ir išmokėtų socialinio draudimo išmokų aiški neatitiktis. Byloje nėra duomenų, kad R. M. iki žūties nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką. Nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad ginčo objektu šioje byloje esančių socialinio draudimo išmokų dydis yra didesnis už šias išmokas gavusių asmenų patirtos turtinės žalos dydį.

13Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą – atsisakymą mokėti ieškovui sumokėtas NADPLSDĮ 26 straipsnio pagrindu periodines išmokas – sužinojo gavęs atsakovo 2012 m. gegužės 24 d. raštą. Ieškovas, pareiškęs ieškinį 2013 m. sausio 31 d., sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

16Konstitucinis Teismas, aiškindamas CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad socialinio draudimo įstaigos, reikšdamos atgręžtinį reikalavimą TPVCAPD draudikui, negali reikalauti daugiau, negu nukentėjusiam asmeniui buvo padaryta žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013, pažymėta, kad žalą padariusio asmens atsakomybė turi būti nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių socialinių išmokų apskaičiavimą, pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. S. v. A. B., UADB „Ergo Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2013, išaiškinta, kad jeigu apdrausto darbuotojo šeimai dėl jo žūties išmokėta draudimo išmoka viršija šeimai padarytos žalos dydį, tai socialinio draudimo įstaiga gali reikalauti iš kalto dėl žalos padarymo asmens tik tokios draudimo išmokos dalies, kuria atlyginta žala, nes trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Taigi byloje ieškovas iš atsakovo gali reikalauti tik tokio žalos atlyginimo, kokio galėtų reikalauti nukentėjęs asmuo iš eismo įvykio kaltininko, atsakingo už padarytą žalą.

17Atsakovo teigimu, vertinant padarytą žalą, turi būti atsižvelgiama į šeimos pajamų netekimą dėl draudžiamojo įvykio, t. y. turi būti nustatyta šeimos pajamų dalis, tenkanti vienam šeimos nariui iki eismo įvykio, ir tenkanti pajamų suma po įvykio. Dėl eismo įvykio ieškovas išmokas mokėjo ne tik D. M., bet ir jo tėvui (žuvusiosios sutuoktiniui) R. M., šios išmokos galėjo būti naudojamos bendriems šeimos interesams. Atsakovas D. M. patirtai žalai atlyginti jau anksčiau išmokėjo 36 620,77 Lt (10 606,11 Eur), sudarančių dalį sumos, priteistos Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-871-41/2008, žala atlyginta visiškai, todėl nebuvo pagrindo iš atsakovo priteisti dar papildomai 28 605,36 Lt (8284,68 Eur).

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012, pažymėjo, kad nukentėjęs asmuo (arba jo teises subrogacijos būdu perimantis asmuo) turi teisę reikalauti atlyginti žalą iš draudiko tol, kol eismo įvykio kaltininkas dar yra atsakingas nukentėjusiajam pagal deliktinės atsakomybės taisykles. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškinys pareikštas 2013 m. sausio 31 d. dėl išmokų, mokamų nuo 2009 m. balandžio 1 d., tai šioms išmokoms (iki 2010 m. sausio 31 d.) ieškinio senatis yra suėjusi, todėl ši ieškinio dalis turėjo būti atmesta ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas VSDFV Kauno skyrius prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikti tokie esminiai argumentai:

20Pagal CK 6.284 straipsnio 2 dalį asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. CK 6.284 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuostatos, įtvirtinančios atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo padarytą žalą, taikomos tik tais atvejais kai asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Todėl šia teisės norma negalima vadovautis sprendžiant nei dėl asmens gyvybės atėmimo nukentėjusių asmenų realiai patirtos žalos dydžio, nei dėl jo santykio su šiems asmenims išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžiu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tais atvejais, kai nukentėjusysis yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, dėl jo gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis nustatomas vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. ERGO Insurance SE, bylos Nr. 3K-3-338/2014; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. ERGO Insurance SE, bylos Nr. 3K-3-620/2013). Todėl tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, teisės gauti žalos atlyginimą subjektus, žalos apimtį nustato ne CK 6.284 straipsnis, bet pirmiau nurodytos teisės normos, pagal kurias nukentėjusiems asmenims turi būti atlyginta visų rūšių padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, asmens veiksmais padarytos žalos dydis negali būti tapatinamas tik su žuvusio asmens, jam esant gyvam, kitiems šeimos nariams galimai teiktu išlaikymo dydžiu CK 6.284 straipsnio prasme. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog žuvusioji R. M. įstatymų nustatyta tvarka buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, dėl jos gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis nustatomas vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis – CK 6.245–6.255 straipsniais.

21Sprendžiant dėl asmens, apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, gyvybės atėmimo šeimos narių patirtos turtinės žalos dydžio taikytini specialieji valstybinį socialinį draudimą reglamentuojantys įstatymai, pagal kuriuos nustatoma ir atlyginama dėl gyvybės atėmimo padaryta žala. Tą patvirtina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostata, kad valstybinis socialinis draudimas – tai socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. Tokia pati nuostata yra ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai asmens sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju padaryta žala atlyginama apskaičiavus nuostolius, bet objektyviai jie nustatomi tik apytikriai ir kiekvienu atveju juos sudėtinga tiksliai įrodyti. Tokiu atveju žalos atlyginimas gali būti nustatomas pasinaudojant kompensavimo sistema, kuria žala yra nustatoma socialinio draudimo išmokų, skiriamų dėl sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo apskaičiavimo būdu. Tuomet apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmens sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimo atveju žalą sudaro įstatymų, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymų bei kitų socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos, kurios ir skirtos nukentėjusių asmenų negautoms pajamoms bei tiesioginiams nuostoliams padengti; socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį, nebent žalą padaręs asmuo ar atsakingas draudikas įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp šio asmens realiai patirtos turtinės žalos ir jam išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. ERGO Insurance SE, bylos Nr. 3K-3-338/2014; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. ERGO Insurance SE, bylos Nr. 3K-3-620/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. L. G., bylos Nr. 3K-3-64/2014). Aptariamose kasacinio teismo nutartyse taip pat pažymėta, kad, valstybinio socialinio draudimo įstaigai išmokėjus socialinio draudimo išmoką, galioja prezumpcija, jog išmokėta socialinio draudimo išmoka kompensuoja nukentėjusio asmens patirtą žalą. Ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba ją viršija. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir šioje byloje apeliacinės instancijos teismui leido daryti išvadą, kad, sprendžiant dėl socialinio draudimo įstaigos regreso teisės apimties, išmokėjus socialinio draudimo išmokas asmens gyvybės atėmimo atvejais, taip pat turi būti vadovaujamasi specialiais socialinį draudimą reglamentuojančiais įstatymais bei juose nustatyta metodika nukentėjusių asmenų patirtai žalai apskaičiuoti.

22Byloje įrodymais nepatvirtinta, kad D. M. buvo išmokėta periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. daugiau, negu jam būtų tekę išlaikymo iš jo tėvų, jei nebūtų žuvusi jo motina. Vidutiniškai per mėnesį buvo išmokėta 773,12 Lt (223,91 Eur) periodinių draudimo išmokų, ši suma neviršija pusės 2009–2012 metų vidutinio darbo užmokesčio, kurį R. M. būtų uždirbusi. Apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, įvertino D. M. patirtos žalos dydį ir pagrįstai sprendė, jog jam išmokėta socialinio draudimo išmokų – 28 605,35 Lt (8284,68 Eur) – neviršijo D. M. patirtos žalos dydžio dėl motinos R. M. žūties.

23Dėl ieškinio senaties ieškovas nurodo, kad jis 2012 m. gegužės 24 d. raštu kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo, o atsakovas 2012 m. lapkričio 14 d. raštu atsisakė atlyginti žalą, tik gavęs atsisakymą ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, dėl to kreipdamasis į teismą 2013 m. sausio 31 d. su ieškiniu jis nepraleido jokių ieškinio senaties terminų.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios socialinio draudimo išmokas nukentėjusiam dėl žalos asmeniui, ieškinio senaties termino pareikšti ieškiniu regresinį reikalavimą atsakingam draudikui

27Tirdami aplinkybes dėl ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nurodė, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą – atsakovo atsisakymą mokėti ieškovui šio sumokėtas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 26 straipsnio pagrindu periodines išmokas – sužinojo gavęs atsakovo 2012 m. gegužės 24 d. raštą, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovo pretenziją atsakovui dėl žalos atlyginimo. Teismai sprendė, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį 2013 m. sausio 31 d., CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.

28Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti žalą iš draudiko tol, kol eismo įvykio kaltininkas dar yra atsakingas nukentėjusiajam pagal deliktinės atsakomybės taisykles. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškinys pareikštas 2013 m. sausio 31 d. dėl išmokų, mokamų nuo 2009 m. balandžio 1 d., tai šių išmokų daliai (iki 2010 m. sausio 31 d.) ieškinio senatis yra suėjusi, todėl ši ieškinio dalis turėjo būti atmesta dėl praleisto ieškinio senaties termino.

29Vertindama nurodytą kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi tai, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyve. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos; CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, taip pat ir socialinio draudimo įstaigos reikalavimams draudikui grąžinti sumokėtas žalai padengti socialinio draudimo išmokas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-80/2014). Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui, kurios tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eiga. Atsakovas 2012 m. gegužės 24 d. raštu atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją, nuo šios dienos skaičiuojama vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia. Ieškinį teisme ieškovas pareiškė 2013 m. sausio 31 d., t. y. nepraleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino.

30Dėl NADPLSDĮ nustatytų socialinio draudimo išmokų, išmokėtų nukentėjusiems asmenims, įskaitymo į jų patirtą turtinę žalą; išmokų ir žalos dydžių santykio

31NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka ir mokama periodinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 26 bei 27 straipsnius. Remiantis NADPLSDĮ 26 straipsnio 1 dalimi, jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties.

32CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo. Kai žalą padaręs asmuo buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę už nukentėjusiems per eismo įvykį asmenims padarytą žalą, draudikui atsiranda pareiga atlyginti per autoavariją padarytą žalą nukentėjusių asmenų turtui, sveikatai, mokėti draudimo išmoką (TPVCAPDĮ (įstatymo redakcija, galiojusi ieškovui skiriant ir išmokant periodines draudimo išmokas) 2, 3, 16 straipsniai). Pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį.

33Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Pagal TPVCAPDĮ 14 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, neviršydamas šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų (pagal ginčo santykiams taikytiną TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalį – 500 000 Eur dėl žalos asmeniui bei 100 000 Eur dėl žalos turtui), atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

34Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala.

35Vadovaujantis išdėstyto teisinio reglamentavimo nuostatomis kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl ieškovo regreso teisės draudikui apimties teismo nustatytina, ar socialinio draudimo įstaigos išmokėtų pagal NADPLSDĮ periodinių draudimo išmokų suma neviršija šias išmokas gavusių asmenų patirtos turtinės žalos dydžio ir žalos, draudiko mokėtinos nukentėjusiems asmenims pagal TPVCAPDĮ, dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. ERGO Insurance SE, bylos Nr. 3K-3-338/2014). NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje atskleidžiama nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPLSDĮ nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Iš šios socialinio draudimo rūšies paskirties matyti atitinkamas NADPLSDĮ pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. T., bylos Nr. 3K-3-93/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-205-686/2015).

36Nagrinėjamoje byloje atsakovo kasaciniame skunde nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013, pažymėta, jog žalą padariusio asmens atsakomybė turi būti nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių socialinių išmokų apskaičiavimą, pagrindu. Tuo remdamasis kasatorius teigia, kad ir šiuo atveju jo atsakomybė gali būti kildinama CK, o ne socialinio draudimo išmokas reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atsakydama į šį kasatoriaus argumentą teisėjų kolegija pažymi tai, kad civilinė atsakomybė kyla CK įtvirtintais pagrindais, ji gali būti taikoma, jei teismas nustato civilinės atsakomybės sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai). CK teisės normose (CK 6.245–6.255 straipsniuose) reglamentuojama atlygintinos žalos nustatymo tvarka, sprendžiant socialinio draudimo įstaigos reikalavimą atlyginti sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytą žalą. NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas, nereiškia, kad visa kiekvienu konkrečiu atveju socialinio draudimo įstaigos išmokėta išmokos suma atitinka jos gavėjo dėl nelaimingo atsitikimo negautų pajamų sumą, kol tokios išvados teismas nepadaro vadovaudamasis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-351-421/2015).

37Socialinio draudimo įstaigų išmokėtos socialinio draudimo išmokos kasacinio teismo praktikoje vertinamos įrodymais, patvirtinančiais žalos atlyginimo dydį nukentėjusiems asmenims. Kasacinio teismo praktikoje socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį, nebent žalą padaręs asmuo ar atsakingas draudikas įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp šio asmens realiai patirtos turtinės žalos ir jam išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. ERGO Insurance SE, bylos Nr. 3K-3-620/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. L. G., bylos Nr. 3K-3-64/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. ERGO Insurance SE, bylos Nr. 3K-3-338/2014). Ieškovui pateikus jo apskaičiuotos žalos įrodymus, pareiga įrodinėti, jog transporto priemonės valdytojas žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga, tenka žalą padariusiam asmeniui arba atsakingam draudikui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014; 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“; bylos Nr. 3K-3-133-313/2015). Draudikas, manantis, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, turi teisę visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Alytaus skyrius v. „If P&C Insurance AS“, bylos Nr. 3K-3-552/2014; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-351-421/2015). Kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus.

38Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad, teismui vertinant padarytą žalą ir nustatytos žalos dydžio pagrindu priteisiant iš draudiko lėšas žalą atlyginusiai socialinio draudimo įstaigai, turi būti atsižvelgiama į žuvusiojo asmens šeimos pajamų netekimą dėl draudžiamojo įvykio. Nukentėjusiajam dėl motinos žūties D. M. patirtai žalai atlyginti kasatorius nurodo jau anksčiau išmokėjęs ieškovui 36 620,77 Lt (10 606,11 Eur) žalos atlyginimo, priteisto įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-871-41/2008; kasatoriaus teigimu, žala atlyginta visiškai, todėl nebuvo pagrindo iš jo nagrinėjamoje byloje priteisti dar papildomai 28 605,36 Lt (8284,68 Eur) žalos atlyginimo.

39Dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad kasatorius jau yra atlyginęs žalą pareiškusiam regresinį reikalavimą ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-871-41/2008, pagrindu, teisėjų kolegija nurodo tai, jog šiuo teismo sprendimu priteista iš kasatoriaus socialinio draudimo įstaigai vienkartinių socialinio draudimo išmokų apdraustajam mirus, išmokėtų D. M., – 24 750 Lt (7168,09 Eur) – ir šiam asmeniui išmokėtų iki nurodyto teismo sprendimo priėmimo apskaičiuotų periodinių draudimo išmokų – 11 870,77 Lt (3438,01 Eur), iš viso jam atiteko 36 620,77 Lt (10 606,11 Eur). Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimu ir nutartimi socialinio draudimo įstaigai priteista iš atsakovo (kasatoriaus) nukentėjusiajam D. M. sumokėtų laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. 28 605,36 Lt (8284,68 Eur) periodinių draudimo apdraustajam mirus ir našlaičių pensijos išmokų, teismams konstatavus, kad šios išmokos neviršijo nukentėjusiojo patirtos žalos. Kasaciniu skundu ginčijama pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvada, kad nukentėjusysis D. M. dėl motinos žūties patyrė žalą, ne mažesnę už jam išmokėtas 28 605,36 Lt (8284,68 Eur) socialinio draudimo išmokas per laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d.

40Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nukentėjusysis yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, dėl jo gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis nustatomas, vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2013). Sprendžiant dėl asmens, apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, gyvybės atėmimo jo šeimos narių patirtos turtinės žalos dydžio, aktuali NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, pagal kurią nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014). Kitaip tariant, pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto VPK ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008). Tuo remdamasi teisėjų kolegija daro išvadą, kad NADPLSDĮ pagrindu ieškovo išmokėtos žuvusiosios R. M. sūnui D. M. vienkartinės draudimo išmokos (NADPLSDĮ 27 straipsnis) ir periodinės draudimo išmokos (NADPLSDĮ 26 straipsnis), atsižvelgiant į NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo tikslus, gali būti laikomos nukentėjusio asmens patirtą turtinę žalą kompensuojančiomis išmokomis ir laikytinos tinkamu šio asmens patirtos turtinės žalos įrodymu, nebent atsakovas įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp šio asmens realiai patirtos turtinės žalos ir jam išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumų.

41Kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad apskaičiuojant, pvz., likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgtina į jo gautas pajamas (imtina 1/2 šių pajamų dalis) ir statistinę gyvenimo trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. ADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2014); sprendžiant dėl žalos (negautų pajamų, prarasto išlaikymo), realiai padarytos žuvusio apdraustojo asmens vaikams, reikalinga išsiaiškinti, kokią mirusiojo pajamų dalį jie gaudavo arba turėjo teisę gauti (CK 3.192 straipsnis) mirusiajam esant gyvam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Panevėžio skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-388/2013; 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Marijampolės skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-45/2015). Dėl žuvusio apdrausto asmens vaiko prarasto išlaikymo dydžio nustatytinos žuvusiojo vidutinės pajamos per mėnesį, pajamų dalis, skirta vaiko gautam (turėtam gauti) išlaikymo dydžiui iki vaiko pilnametystės.

42Žuvusioji R. M. turėjo prievolę išlaikyti savo nepilnametį vaiką, šis dėl motinos mirties neteko išlaikymo ir motinos globos. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išsamiai įvertino bylos įrodymus, kokio dydžio išlaikymas buvo ir galėjo būti realiai teikiamas vaikui. Teismai įvertino tėvų pajamas, jų dalį, skiriamą vaikui išlaikyti. Teismų konstatuota, kad R. M. išlaikė vaiką, šis faktas nepaneigtas bylos įrodymais. Pagal bylos duomenis teismai nustatė, kad šeimoje darbo pajamų turėjo abu tėvai, motinos vidutinis išmokėtas darbo užmokestis per mėnesį sudarė, iki 2004 m. gruodžio 18 d. eismo įvykio, apie 1051 Lt (304,39 Eur), iš jų ne mažiau kaip pusė sumos – 526 Lt (152,34 Eur) turėjo būti skirta vaikui išlaikyti. Kitų išlaikytinių R. M. neturėjo. Teismai konstatavo, kad vaiko poreikiams tenkinti iki eismo įvykio R. M. galėjo skirti faktiškai ir daugiau lėšų negu 526 Lt (152,34 Eur) per mėnesį, o po eismo įvykio kelerius metus sparčiai didėjo vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje, dėl to žuvusiosios pajamos ir jų dalis, skiriama vaikui išlaikyti būtų buvusi gerokai didesnė už nurodytą 526 Lt (152,34 Eur) per mėnesį išlaikymo dydį. Ieškovas per trisdešimt septynis mėnesius nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. R. M. sūnui D. M. išmokėjo 28 605,35 Lt (8284,68 Eur), šią sumą tenkindami ieškovo regresinį ieškinį teismai priteisė iš atsakovo. Tenkindami ieškinį teismai atsižvelgė ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-871-41/2008, priteistas žalos atlyginimas neapima nagrinėjamoje byloje už kitą laikotarpį priteisiamos žalos atlyginimo sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, žuvus apdraustajam, turėjusiam išlaikomų asmenų šeimoje, apskaičiuojant šeimos narių praradimus dėl artimojo mirties, atsižvelgtina į žuvusiojo su darbo santykiais susijusias ir kitas gautas pajamas, taip pat į šeimos ūkio tvarkymą, kuris yra reikšmingas, kai jo tvarkymas teikia pajamas bei sutaupomos išlaidos, nes šeimos nario netektis reiškia ir jo asmeninio indėlio tvarkant šeimos ūkį praradimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kurios, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. ERGO Insurance SE, bylos Nr. 3K-3-338/2014). Atsižvelgdama į byloje nustatytas išlaikymo teikimo, žuvusiajai motinai skiriant išlaikymui pajamų dalį ir kitokia nepinigine forma rūpinantis šeima, faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad ieškovo išmokėtos periodinės socialinio draudimo išmokos, kurias jis prašo priteisti iš kasatoriaus, dydis iš esmės viršytų dėl motinos žūties tuo metu nepilnamečio sūnaus D. M. patirtą žalos dydį. Nenustačius aiškios neatitikties tarp šio asmens realiai patirtos turtinės žalos ir jam išmokėtų socialinio draudimo išmokų sumų, išmokėtos socialinio draudimo išmokos laikytinos kompensuojančiomis žalą sumomis.

43Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su kasatoriumi, jog ginčo objektu šioje byloje esančių socialinio draudimo išmokų dydis yra didesnis už šias išmokas gavusio asmens patirtos turtinės žalos dydį. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Kasaciniame teisme patirta 6,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

48Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (kodas 300633222), 6,14 Eur (šešis Eur 14 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nelaimingo atsitikimo atsiradusią žalą... 6. Ieškovas prašė ieškiniu teismo priteisti iš atsakovo 28 605,36 Lt (8284,68... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 18 d. eismo įvykis, įvykęs dėl... 10. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime nurodyta, kad tuo... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 12. Dėl žalos dydžio teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi... 13. Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad ieškovas apie savo teisės... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS... 16. Konstitucinis Teismas, aiškindamas CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, 2012 m.... 17. Atsakovo teigimu, vertinant padarytą žalą, turi būti atsižvelgiama į... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas VSDFV Kauno skyrius prašo Vilniaus... 20. Pagal CK 6.284 straipsnio 2 dalį asmenims, turintiems teisę į žalos... 21. Sprendžiant dėl asmens, apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe... 22. Byloje įrodymais nepatvirtinta, kad D. M. buvo išmokėta periodinių draudimo... 23. Dėl ieškinio senaties ieškovas nurodo, kad jis 2012 m. gegužės 24 d.... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios socialinio draudimo išmokas... 27. Tirdami aplinkybes dėl ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti byloje... 28. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovas turi teisę regreso tvarka... 29. Vertindama nurodytą kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi... 30. Dėl NADPLSDĮ nustatytų socialinio draudimo išmokų, išmokėtų... 31. NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl... 32. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 33. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ,... 34. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal... 35. Vadovaujantis išdėstyto teisinio reglamentavimo nuostatomis kasacinio teismo... 36. Nagrinėjamoje byloje atsakovo kasaciniame skunde nurodyta, kad Lietuvos... 37. Socialinio draudimo įstaigų išmokėtos socialinio draudimo išmokos... 38. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad, teismui vertinant padarytą žalą ir... 39. Dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad kasatorius jau yra... 40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nukentėjusysis yra... 41. Kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad apskaičiuojant, pvz., likusio gyvo... 42. Žuvusioji R. M. turėjo prievolę išlaikyti savo nepilnametį vaiką, šis... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Kasaciniame teisme patirta 6,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 48. Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...