Byla 1A-133-626/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-20 nuosprendžio, kuriuo P. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nijolės Žimkienės,

2sekretoriaujant Renatai Novickienei, Jolitai Žylienei,

3dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,

4nuteistajam P. B. ir jo gynėjui Drąsučiui Zagreckui,

5nukentėjusiajam I. Ž., jo atstovui advokatui Rimantui Aliukoniui,

6vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

7nedalyvaujant civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai,

8viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. ir nukentėjusiojo I. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-20 nuosprendžio, kuriuo P. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą.

9Nuosprendžiu nukentėjusiojo I. Ž. civilinį ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš P. B. priteista 40 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nukentėjusiajam iš nuteistojo priteista atlyginti 800 Eur dydžio proceso išlaidas.

10Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš P. B. jai priteista 70,49 Eur nuostoliams atlyginti.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

12

  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
        1. P. B. nuteistas už nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą, o būtent už tai, kad jis, 2015-11-30, apie 9.40 val., Vilniuje, namo, esančio ( - ) , vidiniame kieme, tarp jo ir I. Ž. kilus žodiniam konfliktui dėl automobilio parkavimo, P. B. tyčia rankomis staigiai truktelėjo nukentėjusiojo lengvojo automobilio Mercedes Benz (v. n. ( - ) pravertas vairuotojo pusės dureles ir jomis vieną kartą sudavė tuo metu tarp automobilio vairuotojo pusės durelių ir automobilio vairuotojo vietos buvusiam I. Ž. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą tarpuakyje, poodines kraujosruvas akių vokuose bei dešiniame žande ir nesunkiai sutrikdė I. Ž. sveikatą.

          13

  1. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

142. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-20 nuosprendį ir priimti naują, jį išteisinti, nes neįrodyta, kad apeliantas dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

152.1.Skunde plačiai analizuoja galimą nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą ir nurodo, kad kaltinime aprašytas nusikalstamos veikos mechanizmas yra objektyviai neįmanomas. Apelianto teigimu, tai patvirtina tiek specialistės parodymai, tiek jo pateikta filmavimo medžiaga. Pažymi, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai. Atkreipia dėmesį, kad prokuroras 2016-10-18 nutarime nurodė, kad dalis apelianto prašymų negali būti tenkinti, nes ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai savalaikiai – nuo 2015-11-30 nesiėmė veiksmų tyrimui reikšmingiems objektams fiksuoti, paimti, todėl praėjus daugiau nei dešimt mėnesių po I. Ž. pranešimo policijai nėra tikslinga ieškoti. Pasak apelianto, nukentėjusiojo parodymai dėl sužalojimo mechanizmo nėra nuoseklūs, prieštaringi: teismo posėdžio metu nurodė, kad „Su durelėmis gavau per veido vidurį“ (t. 2, b. l. 82), šie parodymai prieštarauja parodymams, duotiems parodymų patikrinimo vietoje metu; 2017-11-06 teismo posėdžio metu peržiūrėjus apelianto iniciatyva atlikto eksperimento vaizdo įrašą, parodė, kad „Netoks veiksmas buvo, tokių veiksmų nebuvo kaip čia filmuota. Jis net iškrito, aš tik galvą buvau pakišęs, nes laikiausi už vairo ir negalėjau niekaip iškristi“ (t. 2, b. l. 205). Pasak apelianto, apylinkės teismas nepašalino nukentėjusiojo parodymuose esančių prieštaravimų, nepaaiškino kur ir į kokią galvos vietą „gavo“ su durelėmis nukentėjusysis: į dešinę, ar per veido vidurį, ar išvis įmanomas toks sužalojimo mechanizmas, jo neaprašė nuosprendyje.

162.2. Vertindamas specialistės R. G. parodymus, išskiria šiuos jos atsakymus į posėdžio metu užduotus klausimus: „Negaliu atmesti, kad sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kietus paviršius“; „Reiktų matuoti, koks atstumas nuo nosies centro. Negaliu pasakyti į kurią vietą pirmiausia atsitrenkė durelės, reiktų autotechnikų klausti, tai išeina iš mano kompetencijos ribų.“; „Galėjo būti nukentėjusiojo sužalojimai padaryti ir keliais trauminiais poveikiais“ (t. 2, b. l. 202). Apelianto manymu, šios aplinkybės rodo, kad ekspertė nepatvirtino nukentėjusiojo parodymų, kad trenkus automobilio durelėmis į dešinę ausį vieną kartą galėjo lūžti nosis tarp viršutinio ir vidurinio trečdalio, dviejose vietose, atsirasti kirstinė antakio žaizda ir dešinio žando apatiniame trečdalyje, 4 cm į priekį nuo žandikaulio kampo, 3 X 1 dydžio kraujosruva.

172.3. Nesutinka su teismo išvada, kad jis vėlesnėse apklausose ir teisme pakeitė savo pirminius parodymus, nes jis niekada nepripažino padaręs nusikalstamos veikos. Nurodo, kad jo nuoseklių parodymų nepripažinti to ko nepadarė, negalima interpretuoti ir po to laikyti nenuosekliais.

182.4. Grįsdamas apeliacinio skundo argumentą, kad ne jis prieš nukentėjusįjį panaudojo smurtinius veiksmus, nesutinka su teismo argumentu, kad jį teisinantys liudytojų, policijos pareigūnų R. G. ir R. A. parodymai negali būti objektyvūs ir nešališki. Nurodo, kad šis teismo argumentas visiškai nemotyvuotas. Be to prieštarauja prokuroro nuomonei, kuris 2016-07-13 nurodė, kad R. G. liudijimas yra svarbus aiškinantis tiriamo įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 69). Vadovaujasi: liudytojos, notarų biuro darbuotojos V. I. P. parodymais, kad galimai ji nurodė automobilius ir jų numerius (t. 2, b. l. 140); policijos pareigūno 2015-11-30 tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 4 notarų biuro darbuotoja nurodė automobilius „Audi A4“ (valst. Nr. 659), „Renault“ (valst. Nr. ( - ) kurie priklauso vyriškiui, sužalojusiam I. Ž. (t. 1, b. l. 3); liudytojo R. G. parodymais, kad jis savo automobiliu parvežė apeliantą į Vilnių apie 11 val. ir paliko apeliantą prie „Iki“ parduotuvės, nes ten stovėjo apelianto automobilis (t. 1, b. l. 19); savo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis 2015-11-30 išvyko automobiliu „Chrysler Voyager“ (v. n. ( - ) administracinių nusižengimų registro duomenimis, kuriuose nurodyta, kad jis vairuodamas „Chrysler Voyager“ naudojosi mobiliojo ryšio priemone ranka (t. 1, b. l. 93); liudytojo R. A. parodymais, kuris gerai prisiminė 2015-11-30 dieną, nes tai buvo jo pirma praktikos diena Lietuvos geležinkeliuose (t. 2, b. l. 141). Nurodo, kad fiksuojant nukentėjusiojo parodymus ( - ) , namo kieme, užfiksuotas jam priklausantis automobilis „Chrysler Voyager“, kurio 2015-11-30 nebuvo kieme (t. 1, b. l. 36, kita pusė 2017-01-18); automobilis taip pat užfiksuotas matuojant atstumą (t. 1, b. l. 39, viršutinė fotonuotrauka 2017-02-06). Nurodo, kad teismas atmesdamas liudytojo R. A. parodymus nesikreipė į Lietuvos Geležinkelius tikslu išsiaiškinti, ar tikrai liudytojui buvo pirma praktikos diena šioje įmonėje. Mano, kad Lietuvos Geležinkeliai būtų patvirtinę liudytojo R. A. parodymus.

192.5. Apelianto manymu, teismas turėjo padaryti išvadą, kad nukentėjusiojo pareiškime parašytame po kelių dienų, duomenų apie įtariamąjį, atėjusį nuo garažo kampo nėra, kad yra nurodyta tik mėlyna striukė ir juoda kepurė. Mano, kad jis įtariamuoju tapo tik dėl notarų biuro darbuotojo Viktorijos I. P. prielaidos, kuri parodė, kad negali teigti 100 procentų, bet gal ji kaltinamąjį pro langą matė, nes dažnai būdavo kieme, nes kitų kaimynų dienos metu nematydavo, tai buvo jos prielaida (t. 2, b. l. 139-140).

202.6. Apelianto teigimu, asmens parodymų atpažinti protokolu negalima vadovautis, nes protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusiajam buvo parodytos tik šešios nuotraukos ir jis atpažino užpuoliką iš nuotraukos Nr. 2. Tuo tarpu teisme nukentėjusysis parodė, kad užpuoliką atpažino iš parodytos po vieną nuotraukos. Be to, nukentėjusysis vienu metu parodė, kad užpuoliko plaukai buvo vidutinio ilgio, šviesūs (t. 1, b. l. 11), kitu, kad „Kepurė megzta, vilnonė, juoda; užtraukta ant ausų“, tai kaip jis matė plaukų spalvą? Taip pat kelia klausimą kaip galima iš 30 cm matyti antakius, bet nematyti akių formos ir spalvos. Pažymi ir tai, kad atpažinimas iš nuotraukų darytas praėjus 4 mėnesiams po konflikto, per šį laikotarpį nukentėjusysis galėjo laisvai lankytis įvykio vietoje.

212.7. Atsižvelgdamas į teismo motyvus, kodėl nesutiko jo darytą eksperimentą pripažinti įrodymu, įvertinęs aukščiau minėtus ekspertės įrodymus, į tai, kad byloje nėra duomenų apie smūgio kryptį į nosį, į nukentėjusiojo parodymus, kad su durelėmis gavo per veido vidurį, prašo skirti ekspertizę, ekspertams užduodant klausimus: koks dešinio antakio kirstinės žaizdos atsiradimo mechanizmas?; koks dviejuose vietose, tarp viršutinio ir vidurinio trečdalio nosies kaulo lūžių mechanizmas?; Kokia dviejų nosies kaulų lūžio kryptis ir smūgių stiprumas?; Koks dešinio žando apatiniame trečdalyje, 4 cm į priekį nuo žandikaulio kampo, 3 X 1 dydžio kraujosruvos atsiradimo mechanizmas?.

222.8. Nurodo, kad teismas iš esmės nuosprendį grindė netiesioginiais įrodymais, atmesdamas tiesioginius nekaltumo įrodymus. Neįvertino nukentėjusiojo parodymų prieštaringumo. Nurodo, kad nukentėjusysis akistatos metu pareiškė, kad nuo automobilio iki laiptinės buvo 3 metrai ir, kad jis buvo praradęs sąmonę, todėl negalėjo matyti kaip užpuolikas nueina į laiptinę. Taip pat nurodo, kad pasak nukentėjusiojo užpuolikas atėjo nuo garažo, tuo tarpu apeliantas garažo neturi, be to, jis 9.30 val. Vilniuje iš vis nebuvo. Taip pat nurodo, kad jis įvykio dieną gerai prisimena, nes tai jo ir sutuoktinės santuokos metinės.

232.9. teigia, kad šiame ikiteisminiame tyrime be kita ko buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes notarų biuro darbuotojos jį kaip įtariamąjį nurodė tą pačią įvykio dieną, o jis apklaustas tik 2016-06-09. Dėl to jis neteko galimybės pateikti vaizdo įrašo iš „Iki“ parduotuvės Žirmūnuose, telefono prisijungimo duomenų iš celių, DNR mėginių nuo nukentėjusiojo automobilio.

243. Nukentėjusysis I. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje dalyje dėl civilinio ieškinio. Priteisti jam - I. Ž. už nesunkiai sutrikdytą sveikatą iš atsakingo P. B. 5 000 Eur neturtinei žalai ir 3 240 Eur turtinei žalai atlyginti bei visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

253.1. Nustatant turtinės žalos dydį, prašo atsižvelgti į tai, kad praėjus ilgam laikui po sumušimo, neapsikentęs savo esama sveikatos būkle, 2017-02- 06 kreipėsi į ( - ) kliniką, siekiant nustatyti sveikatos atstatymo galimybes, nes visą tą laiką matė ir jautė, kad jo nosis yra sužalota ir tam reikia operacijos. Visą tą laiką negalėjo ir dabar negali kvėpuoti per nosį. Miegodavo ir dabar miega atvira burna, išsimiegoti negalėdavo ir dabar negali, dirbant ir vaikščiojant nuolatos pavargdavo ir dabar pavargsta. 2017-02-06 klinikos ( - ) plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas konstatavo, kad apžiūros nosies landas metu matosi, jog dešinioji yra obturuota iškrypusios apsaugos ir pertvaros lūžgalių. Kvėpuoja sunkiai, forsuotai. Rekomendacijose nurodė, kad pacientui siūloma atvira nosies bei pertvaros plastika ir nurodė, jog apytikrė operacijos kaina 3 200 Eur. Buvo sumokėta 40 eurų už vizitą pas gydytoją. Apelianto manymu, tai yra turtinė žala atstatant jo sveikatą, kuri grindžiama dokumentais (kasos čekis, chirurgo rekomendacija). Mano, kad teismas neteisingai konstatavo, jog reikalavimas priteisti nurodytą planuojamos operacijos sumą yra prielaidos. Nurodo, kad teismas nevertino to fakto, kad operacija yra reikalinga, nevertino 2017-02-06 klinikos ( - ) plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo rekomendacijos, kurioje be kita ko nurodyta, jog apytikrė operacijos kaina 3 200 Eur be pooperacinio laikotarpio, kurio metu bus patirtos papildomos išlaidos gydymui ir vizitui pas gydytoją. Neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis teisme nurodė, jog jo pensija 230 eurų ir todėl akivaizdu, kad už savo pinigus I. Ž. nosies operacijos neatliks.

263.2. Nustatant neturtinės žalos dydį, prašo atsižvelgti į šias aplinkybes: šioje byloje aptariamo jo užpuolimo ir sumušimo metu jis patyrė didžiulį pažeminimą bei nervinį sukrėtimą, iki šiol jaučiasi nesaugus net ir būdamas viešoje vietoje, neturi garantijų, kad toks kaltininko P. B. elgesys nepasikartos ateityje, ilgą laiką negalėjo tinkamai, užsiimti kita mėgstama veikla, buvo priverstas atsisakyti visų planų. Po šioje byloje aptariamų kaltininko P. B. veiksmų jaučia nuolatinę nervinę įtampą. Gydymo laikotarpiu buvo priverstas iškentėti didžiulius skausmus, pergyveno dėl savo visiško pasveikimo galimybių ir negalėjimo dirbti elementariausių ūkio darbų, užsiimti mėgstama veikla, savo nuožiūra leisti laisvalaikio. Dėl sumušimo teko atšaukti visus susitikimus, planuotus darbus ir kitus susijusius planus. Visą laiką negalėjo laisvai kvėpuoti, jautė diskomfortą, negalėjo dirbti kasdieninių darbų. Pažymi, kad dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką buvo stipriai apribotos jo bendravimo galimybės. Byloje aptariamomis aplinkybėmis patirtos traumos ir šiuo metu aiškiai atsiliepia jo gebėjimui susikaupti, atminčiai, poilsiui. Neretai vis dar tenka griebtis raminamųjų atrodytų nelabai stresinėje situacijoje, tad negali pilnavertiškai ilsėtis savo nuožiūra. Vietoj įprasto gyvenimo ritmo buvo priverstas ilgą laiką gyventi užsidaręs namie. Visas kaltininko P. B. neteisėto elgesio neigiamas pasekmes jo psichinei ir fizinei sveikatos sužalojimo pasekmes kenčia ir šiuo metu. Patirta veido trauma dar ir dabar neretai primena apie save skausmais, reikia vartoti nuskausminamuosius, kitus medikamentus. Atkreipia dėmesį į tai, kad siekdamas atstatyti nosies formą ir funkcijas, privalės atlikti nosies operaciją ir vėl patirti skausmą, gydimo metu negalės bendrauti ir dirbti, gyventi įrastą gyvenimo būdą. Mano, kad prašoma priteisti 5 000 Eur suma nėra pernelyg didelė, ji vargu ar padės jam visiškai atstatyti smurto jo atžvilgiu metu prarastą fizinę sveikatą ir psichologinę pusiausvyrą. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra duomenų, jog nukentėjusiojo patirtos traumos sukėlė tam tikras ilgai išliekančias pasekmes ar pablogino jo sveikatos būklę, nes ji prieštarauja byloje esantiems duomenims, o būtent: Specialistė išvadoje nurodė, kad sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Gydymo laikotarpiu asmuo patiria fizinį skausmą ir moralinį diskomfortą, praranda galimybę bendrauti ir privalo lankytis pas gydytojus; gydytojų ir specialisto išvados bei teismo konstatavimas, kad P. B. savo nusikalstamais veiksmais padarė muštinę žaizdą tarpuakyje, nosies kaulų lūžį bei poodines kraujosruvas akių vokuose ir dešiniame žande. Nuo 2015-11-30 iki šios dienos I. Z. nosis yra sulaužyta ir tai trukdo kvėpavimui, nosies subjaurojimas gadina I. Z. veido estetinį vaizdą. Nurodo, kad iš išdėstyto akivaizdu, jog priešingai nei nurodė teismas, dėl P. B. nusikalstamų veiksmų kilo ilgalaikės pasekmės I. Ž., kurios tęsiasi iki dabar ir tęsis ateityje.

274. Atsiliepimai į skundus nepateikti.

285. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, atmesti nukentėjusiojo skundą, nukentėjusysis ir jo atstovas teismo prašė nukentėjusiojo skundą tenkinti, o atmesti nuteistojo skundą.

29I. D. nuteistojo P. B. apeliacinio skundo

306. Nuteistojo P. B. skundas netenkinamas.

317. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai P. B. pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio1 dalį, todėl jo skundas atmetamas.

328. Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

339. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

3410. Nuteistasis P. B. neigė įvykio metu buvęs įvykio vietoje ir smurtavęs nukentėjusiojo I. Ž. atžvilgiu. Kaip neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą apeliantas nurodo tai, kad nuosprendis pagrįstas vien tik prieštaringais, nenuosekliais nukentėjusiojo, galimai suinteresuotų liudytojų A. A. ir V. I. P. parodymais, ekspertės R. G. paaiškinimais ir nepagrįstai atmesti apeliantą teisinantys jo paties ir liudytojų R. G., R. A. parodymai, paties apelianto P. B. pateikta į bylą filmuota medžiaga , kurioje užfiksuoti jo iniciatyva atlikti tam tikrų asmenų veiksmai. Šie argumentai nepagrįsti.

3511. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiojo ir nuteistojo pateiktas įvykio versijas, liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis, konstatavo, kad nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, juos patvirtina liudytojų A. R., A. A., V. I. P. parodymai, specialisto išvada Nr. G 4134/15(01), specialistės R. G. paaiškinimai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, I. Ž. 2015-11-30 pranešimas apie jo sumušimą 2015-11-30, policijos pareigūno A. R. tarnybinis pranešimas, parodymo atpažinti asmenų pagal jo nuotrauką protokolas bei kita bylos medžiaga. Apeliacinis teismas sutinka su šia teismo išvada, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

3612. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir nuteistojo parodymus bei jo pateiktas versijas kaip keliančius abejonių, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kuriuos teismas vertino kaip patikimus.

3713. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo išvadai, kad visų pirma apelianto P. B. pateiktą įvykio versiją, jog jis kaltinime nurodytu laiku nebuvo įvykio vietoje, ir prieš I. Ž. nesmurtavo, paneigia nuo pat pradžių nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis tą pačią dieną, tuoj po įvykio ir jam suteiktos medicininės pagalbos raštu kreipėsi į policijos įstaigą, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde (kad po kelių dienų kreipėsi), ir pranešė, kad 2015-11-30, apie 9.30 val., prie 4- to notarų biuro adresu J. Basanavičiaus g. 41, Vilniuje, jis parkavo automobilį, prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis ir pareiškė pretenzijas dėl toje vietoje statomo automobilio ir, kuris pasakė jam, jog jei jis (I. Ž.) statys toje vietoje automobilį, jis nuleis automobilio padangas, po ko minėtas vyriškis nueidamas užlenkė jo automobilio šoninį veidrodėlį, o kai jis (I. Ž.) sėdo į savo automobilį, norėdamas perstatyti automobilį, tas vyriškis pribėgo prie jo mašinos, staigiai atidarė vairuotojo dureles ir staiga vėl jas uždarė trenkdamas jomis jam į veidą, dėl ko lūžo jo nosis (t.1, b.l. 1). Tai nukentėjusysis patvirtino ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, apklaustas 2015-12-07 ir 2016-03-10, savo parodymų patikrinimo vietoje, akistatos su P. B. metu bei teisme (t. 1, b.l. 10, 11, 28 – 29, 30 – 37, 2 t., b.l. 81).

3814. Nuteistasis ginčija ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje teisėtumą, kadangi, jo manymu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko šį veiksmą, iš anksto apie tai nepranešę jam, kaip įtariamajam. Toks apelianto argumentas nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 196 straipsnis („Parodymų patikrinimas vietoje“) nenumato būtinybės iš anksto informuoti apie šį parodymų patikrinimo veiksmą kitus proceso dalyvius.

3915. Pasak apeliantą P. B., apylinkės teismas nepašalino nukentėjusiojo parodymuose esančių prieštaravimų, nepaaiškino, kur ir į kokią galvos vietą „gavo“ su durelėmis nukentėjusysis: į dešinę, ar per veido vidurį; ar išvis įmanomas toks sužalojimo mechanizmas, jo neaprašė nuosprendyje. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo teiginiais. Visų pirma aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia jokių esminių prieštaravimų nukentėjusiojo I. Ž. parodymuose, duotuose viso proceso metu – nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai, nedvejodamas teigė, kad būtent kaltinamasis trenkė jam automobilio durelėmis į veidą ir tokiu būdu sulaužė nosį. Tiesa, nukentėjusysis neįvardijo konkrečiai į kurią veido vietą buvo suduota durelėmis, tačiau jis visą laiką teigė, kad buvo suduota jam į veidą, dėl ko lūžo nosis, o savo parodymų patikrinimo vietoje metu pademonstravo, kokioje pozoje sėdėjo vairuotojo pusėje - iškišęs galvą į lauką, atsukęs dešinę veido pusę į automobilio vidinę durelių pusę, kai, pasak jį, įtariamasis staigiai pastūmė dureles ir jomis buvo pataikyta jam į veidą. Netikėti nukentėjusiojo parodymais bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo jokio pagrindo, juolab, kad jo nurodytas aplinkybes dėl P. B. veiksmų, kurie suteikia pagrindą jo veiką kvalifikuoti kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos duomenys.

4016. Apylinkės teisme apklausti liudytojai A. R., A. A. ir V. I. P. davė parodymus, kurie sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Šie liudytojai nurodė, jog paties incidento, kaip buvo sužalotas I. Ž. nematė, bet jie patvirtino, kad I. Ž. į notarų biurą atėjo kruvinu veidu, kad pastarasis paaiškino, kad jį sužalojo automobilio durelėmis nepažįstamas vyriškis ir pasišalino į namo Nr. 41, esančio J. Basanavičiaus g., laiptinę. Liudytojas, policijos pareigūnas, A. R., teisme patvirtino, kad jam atvykus pagal iškvietimą į notarų biurą, notarų biuro darbuotojai nurodė, kad automobiliai Audi A4, valst. Nr. ( - ) Renault, valst. Nr. ( - ) kemperis, valst. Nr. FE 806 priklauso I. Ž. sužalojusiam vyriškiui. Liudytoja A. A. be to dar paaiškino, kad jos nuomone, namo Nr. 41, J. Basanavičiaus g., kieme P. B. laikydavo apie 6 jam priklausančias mašinas ir, kad tarp jos ir namo gyventojų buvo tam tikrų nesutarimų dėl automobilių parkavimo vietų, tačiau tai neperaugo į atvirą priešiškumą. Liudytoja V. I. P. paaiškino, kad asmeniškai vyriškio, kuris užpuolė nukentėjusįjį, nepažįsta, bet dažnai tekdavo jį matyti stovėjimo aikštelėje.

4117. Nuteistasis stengėsi įtikinti teismą, kad liudytoja, notarė A, Adomaitienė nusprendė jam atkeršyti už jo rodytą principingumą siekiant pašalinti iš kiemo notarės iniciatyva neteisėtai pastatytus kelio ženklus, dėl ko neva tai buvo pasitelktas nukentėjusysis I, Ž., kuris klaidingai nurodė, kad jį sužalojo būtent P. B.. Pasak P. B., liudytojų A. A. ir V. I. P. parodymai tėra tik prielaidos. Su tokiais nuteistojo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Parodymų patikimumas laikytinas procesine vertybe ne dėl paties savaime jo pobūdžio, o dėl jo reikšmės įrodinėjimo procese, todėl parodymų, ypač tokių, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, patikimumas (kaip ir kiti įrodymams keliami reikalavimai) turi nekelti abejonių. Baudžiamojo proceso normos nenustato konkrečių taisyklių, kaip turėtų būti vertinamas atskirų proceso dalyvių parodymų patikimumas. Iš liudytojų A. A. ir V. I. P. parodymų matyti, kad jos tiesiogiai įvykio, kaip buvo sumuštas I. Ž. nematė, o policijos pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo tyrėjui papasakojo tai, ką joms paaiškino I. Ž. apie savo sužalojimą tuoj po įvykio. Todėl šių liudytojų parodymai, kad I. Ž. galėjo sužaloti pagal pastarojo joms apibūdintą užpuoliką jų biuro kaimynystėje gyvenantis vyriškis, kurį dažnai matydavo automobilių stovėjimo aikštelėje ir, kuris aikštelėje statydavo 6 savo automobilius – P. B., tebuvo tik jų nuomonė, o ne kategoriškas tvirtinimas, kuri buvo patikrinta ir visiškai pasitvirtino kaip pagrįsta.

4218. Tuo pačiu atmetami ir apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo ir šių liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi dėl anksčiau susiformavusių konfliktinių santykių. Vien tai, kad asmenys praeityje nesutarė dėl automobilių aikštelės naudojimo tvarkos, nepaneigia paties smurto panaudojimo fakto ir savaime nedaro nukentėjusiojo parodymų nepatikimais. A. A. ir V. I. P. neneigė, kad praeity būdavo konfliktų tarp notarės ir P. B. dėl kieme esančios automobilių aikštelės, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad šios liudytojos, taip pat ir nukentėjusysis, tyčia apkalbėtų nuteistąjį ar inicijuotų neteisėtą jo baudžiamąjį persekiojimą. Taigi nukentėjusiojo, liudytojų A. R., A. A. ir V. I. P. teisme duoti parodymai, kurie gauti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka ir patikrinti įstatymo nustatytais proceso veiksmais, tarpusavy sutampa, atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais neabejojo ir vadovavosi.

4319. Be to, kaip skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, kaltinimas buvo grindžiamas ne vien tik liudytojų parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis: specialistų išvadomis, specialistės paaiškinimais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kita bylos medžiaga, kuria nepagrįstai suabejota.

4420. Pažymėtina, kad vertinant konfliktuojančių pusių parodymus, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas objektyviems duomenims. Registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad dėl I. Ž. sumušimo buvo pranešta policijai 2015-11-30, 9.44 val., dėl to, kad įvyko konfliktas tarp namo Nr. 41, J. Basanavičiaus g., Vilnius, gyventojo ir 4-to notarų biuro kliento; namo gyventojas trenkė vyrui į galvą; trenkusio vyro požymiai: apie 30 metų, vilkintis džinsinę striukę (t.1, b.l. 4). Vyriausiojo patrulio A. R. 2015-11-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-11-30, apie 9.46 val., gavę pranešimą apie įvykį, kartu su patruliu V. R. nuvyko adresu J. Basanavičiaus g. 41-30, Vilnius, kur į juos kreipėsi I. Ž., kuris paaiškino, kad J. Basanavičiaus g. 41 kieme įvyko konfliktas su nepažįstamu vyriškiu dėl automobilio parkavimo , ko pasekoje vyriškis automobilio durelėmis trenkė jam ir pataikė į veidą, prakirto nosį; vyriškis pasišalino į namo Nr. 41 laiptinę; 4- to notarų biuro darbuotoja nurodė automobilius Audi A4, valst. Nr. ( - ) Renault, valst. Nr. ( - ) kempterį, valst. Nr. FE806, kurie priklauso vyriškiui, kuris sužalojo I. Ž. (t., b.l. 2). Aplinkybę, kad buvo sumuštas nepažįstamo vyriškio nukentėjusysis nurodė ir gydymo įstaigoje (Pagrindas. Specialisto R. M. 2015-11-30 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2015-11-30, apie 11.50 val., buvo gautas pranešimas, kad 2015-11-30, apie 10.20 val., į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę Lazdynų ligoninę GMP pristatė I. Ž., kuris paaiškino, kad 2015-11-30, apie 9.30 val., Basanavičiausg. 41, Vilnius , automobilių stovėjimo aikštelėje jį sumušė nepažįstamas. Diagnozė: nosies kaulų lūžimas, žaizda (t.1, b.l. 5).

4521. Specialisto išvadoje Nr. G 4134/15(01) konstatuota, kad I. Ž. padaryta muštinė žaizda tarpuaky, nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos akių vokuose ir dešiniame žande, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-11-30), visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; morfologinių požymių, nurodančių į skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra; sužalojimų galimybė pačiam nukentėjusiajam griūnant ir veidu atsitrenkiant į kietus bukus atsikišusius paviršius, neatmetama; sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu (t.1, b.l. 8).

4622. Nagrinėjant bylą teisme, tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose ekspertė R. G., įvertinusi bylos medžiagą, t.y. nukentėjusiojo parodymus, jo parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje, jų metu darytas nuotraukas, nukentėjusiojo medicininius dokumentus, kuriuose yra 2015-11-30 užfiksuotas nukentėjusiajam padarytas sužalojimas, apžiūrėjusi patį nukentėjusįjį, detaliau paaiškino nukentėjusiojo sužalojimų: muštinės žaizdos tarpuaky, nosies kaulų lūžio, poodinės kraujosruvos akių vokuose ir dešiniame žande, nurodytų jos specialisto išvadoje Nr. G 4134/15(01), mechanizmą. Ikiteisminio tyrimo metu specialistė be to dar įvertinusi nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje darytas fotonuotraukas Nr. 2 ir Nr. 3, paaiškino, kad mažai tikėtina, kad nukentėjusysis I. Ž., būdamas tokioje pozoje, kokia nurodyta fotonuotraukoje Nr. 3 (iškišęs galvą į lauką, atsukęs dešinę veido pusę į automobilio vidinę durelių pusę), pridėtoje prie nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, galėtų pats susižaloti be išorinių veiksnių poveikio ir tokie sužalojimai, kurie yra išvardyti jos išvadoje, galėjo būti padaryti tokiomis aplinkybėmis, kokias buvo nurodęs nukentėjusysis, t.y. įtariamajam smarkiai ir staigiai pastumiant dureles į nukentėjusįjį (t.1, b.l. 41).

4723. Apeliantas P. B. skunde išreiškė abejonę, kad specialisto nurodyti nukentėjusiajam I. Ž. padaryti sužalojimai galėjo atsirasti vienu trauminiu poveikiu; jog mažai tikėtina, kad vieną kartą trenkus durelėmis nukentėjusiajam į veidą, galėjo lūžti nosis ir atsirasti kraujosruvos po akimis. Apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą papildomai apklausta specialistė R. G. paaiškino, kad padaryti nukentėjusiajam sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; tokiu atveju paprastai kraujosruvos po akimis atsiranda dėl nosies kaulų lūžimo; žandas buvo sužalotas dešinėje pusėje, 4 cm į priekį nuo žandikaulio kampo projekcijos; durelėmis galėjo būti vienu metu sužaloti nosies nugarėlė, tarpuakis, atsikišęs žandikaulio kampas, šiuo atveju kontaktas buvo su nosies nugarėlės kaulu, žandikauliu ir apatiniu kaulu, nes pats žandas yra minkštas audinys ir tiek, kaip kaulai nepriglunda prie durelių, kontaktuojant su jomis; tam, kad ir dešinėje veido pusėje gautųsi sužalojimai, tai galvos ir veido padėtis durelių atžvilgiu turėtų būti šiek įstriža ar artima įstrižai padėčiai. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti specialistės R. G., atlikusios medicininį tyrimą ir turinčios mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimo, deontologijos specialisto kvalifikaciją, ekspertinio darbo stažą nuo 2007 m. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas specialistės išvados Nr. G 4134/15(01), patikimumą, BPK 20 str. prasme, pripažįsta, kad ji atitinka BPK nustatytus reikalavimus specialisto išvados formai ir turiniui, specialistės paaiškinimai papildo specialisto išvadą kuria pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi pagrįsdamas P. B. kaltę dėl I. Ž. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas, kuriuo ginčijama teismo medicinos specialisto pateiktos išvados tinkamumas yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Taigi, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto išvada bei specialistės paaiškinimai, duoti viso proceso metu.

4824. Nepagrįsti nuteistojo teiginiai dėl nukentėjusiojo asmens atpažinimo pagal fotonuotraukas pažeidimo. Pirmos instancijos teismas nenustatė, kad pateikiant nukentėjusiajam I. Ž. atpažinti asmenį iš nuotraukos buvo padaryti kokie nors BPK 192 straipsnio reikalavimų pažeidimai. Taip pat ir apygardos teismo nuomone duomenis, užfiksuotus asmens pateikimo atpažinti pagal fotonuotraukas protokole, galima laikyti patikimu įrodymu, nes atpažinimas buvo atliktas tinkamai, organizuotas taip, kad pilnai pašalintų atsitiktino atspėjimo galimybę: tam buvo parinktos 6, skirtingų tos pačios lyties, pagal išorę kuo panašesnių asmenų nuotraukos, tarp jų ir P. B.. Nukentėjusysis atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį – P. B. – kaip asmenį jį sumušusį Vilniuje, ( - ) . Dar iki atpažinimo iš nuotraukos veiksmo nukentėjusysis nurodė gana konkrečius asmenį apibūdinančius duomenis, kurie leido atpažinti P. B.. Prieš tai atskirame protokole nukentėjusiajam buvo išaiškintos teisės ir pareigos bei atsakomybė už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį. Tai, kad nukentėjusiajam buvo atskirai parodyta viena P. B. nuotrauka, nelaiko tai BPK 192 straipsnio reikalavimų pažeidimu, nes ji buvo parodyta po to, kai prieš tai nukentėjusiajam buvo pateiktos 6 minėtų asmenų nuotraukos, tarp jų - ir P. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad atpažinimas pagal nuotrauką nebuvo lemiamas identifikuojant P. B., o tik reikalingas surinktų duomenų visumai patikrinti (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

4925. Patikimi liudytojų parodymai laikomi tada, kai jie labiausiai atitinka objektyvią tikrovę, įvardijami kaip tiesa, kuriais galima tikėti ir remtis priimant nuosprendį. Tuo tarpu liudytojų R. A. ir R. G. parodymais apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo, nes jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir nustatytiems faktams.

5026. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant dalinį įrodymų tyrimą, liudytojas R. A. apygardos teismui parodė, kad P. B. ir R. G. pas jį į namus adresu ( - ) , Vilniaus raj., atvažiavo apžiūrėti jo parduodamo automobilio 2015-11-30, apie 9.00 – 9.15 val., ir išbuvo maždaug apie valandą; jis pats iš namų išvažiavo apie 10.20 - 10.30 val., nes jam reikėjo nuvykti į praktikos vietą „Lietuvos geležinkelių stotyje“ - iš pradžių į pastatą, esantį Panerių g. 56, po to – į Pelesos g., praktikos vietoje turėjo būti nuo 11.00 iki 12.00 val.; ten jis buvo instruktuotas, instruktažas galėjo prasidėti apie 11.30 – 11.40 val., po to jis nuėjo pas praktikos vadovą; dėl šios praktikos buvo sudaryta sutartis tarp jo kolegijos ir „Lietuvos geležinkelio“; nuo jo namų iki ( - ) g. kelionė automobiliu užtrūktų apie 30-40 min. Pirmos instancijos teisme R. A. teigė, jog prisimena, kad būtent 2015-11-30 pas jį į namus atvažiavo jo geras pažįstamas R. G. ir tada pirmą kartą matytas P. B. pasižiūrėti jo parduodamo automobilio Opel Astra; tą dieną įsiminė todėl, kad tai buvo pirmadienis, tada buvo jo trečio kurso pirmo semestro pabaiga ir jam tą pirmadienį turėjo prasidėti praktika; susitiko su minėtais asmenimis iš ryto, apie 8.00 – 9.00 val., nes 12.00 val. turėjo prasidėti praktika, o dar prieš tai pakeliui jis turėjo užvažiuoti į kolegiją dėl sutarčių. Kaip matyti liudytojas R. A. apeliacinės instancijos teisme teigė, kad R. G. ir P. B. pas jį 2015-11-30 atvažiavo apie 9.00 val. – 9.15 val., o apylinkės teisme patikino, kad – 8.00 – 9.00 val. Paklaustas dėl tokio netikslumo, liudytojas teisėjų kolegijai paaiškino, kad negali tiksliai prisiminti to laiko, tai buvo senokai, jis negali pasakyti, kurie parodymai dėl laiko, kada pas jį atvažiavo R. G. ir P. B., yra tikslesni.

5127. Liudytojas R. G. apygardos teisme paliudijo, kad 2015-11-30 susitiko su P. B. Ž., prie „Iki“ parduotuvės apie 9.10 – 9.15 val., kartu važiavo į ( - ), pas pažįstamą pasižiūrėti parduodamo automobilio; važiavo apie 20 – 25 min., automobilio apžiūra užtrūko apie valandą; po 11.00 val. jie jau buvo grįžę į Vilnių. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas teigė, kad su P. B. susitiko Žirmūnuose 2015-11-30, apie 8.00 val. - 8.30 val., į Vilnių grįžo apie 11.00 val. (t.1, b.l. 19)

5228. Siekiant patikrinti liudytojo R. A. parodymų teisingumą, buvo užklaustos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir „G.“ ( - ) tikslu išsiaiškinti aplinkybes dėl R. A. praktikos, pirminio saugos darbe instruktavimo bei asmenų, patekimo į bendrovės patalpas registro. Byloje remiantis į bylą gautais AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2015-11-27 įsakymu Nr. Į-1003, AB „Geležinkeliai“ filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktūros“ direktoriaus 2015-11-30 įsakymu Nr. Į(IF-1)-272, nustatyta, kad R. A. buvo priimtas nuo 2015-11-30 iki 2016-01-22 atlikti praktiką filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ Vilniaus signalizacijos įrenginių priežiūros punkte, jo praktikos vadovu skiriant P. Š.. AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2018-04-11 rašte Nr. 2(PS)-700 nurodyta, kad, kaip teigia P. Š., pirmą praktikos dieną studentams vedamas pirminis saugos darbe instruktavimas filialo patalpose (Pelesos g. 24, Vilniuje) bei praktikos vadovo darbo vietoje (Pelesos g. 2, Vilniuje); kadangi 2015-11-30 buvo pirma R. A. praktikos diena, todėl, kiek pamena praktikos vadovas P. Š., studentas nei vienas, nei lydimas kito asmens negalėjo lankytis kitose AB „Lietuvos geležinkeliai“; pagal 2015 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį praktikos vadovas P. Š. 2015-11-30 buvo darbe.

5329. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytoju P. Š. patvirtino, kad jis atsimena R. A. kaip studentą, atlikusį pas jį praktiką, tačiau neatsimena jo atvykimo į praktiką; paprastai studentai pas jį į praktiką ateina nuo 8.00 val. iki 10.00 val., į patalpas, esančias Pelesos g. 2, prieš tai išklausę instruktažą Pelesos g. 24, kuris vyksta apie valandą; pas juos taisyklėse nustatyta, kad su studentais dirbama nuo 7.00 val., pietų pertrauka būna nuo 11.00 val. iki 12.00 val. Taip pat ir apygardos teisme apklaustas liudytojas V. G. UAB „G. „ ( - ) atstovas, paliudijo, kad atsimena R. A. kaip studentą ir jis patvirtina, kad 2015-11-30 jis instruktavo R. A. patalpose Pelesos g. 24, Vilniuje, kas yra pažymėta instruktavimo žurnale. Jis neatsimena tikslios valandos, kada tai buvo; žurnale laikas nenurodytas; tuo metu darbo laikas buvo nuo 7.00 val. iki 11.00 val., po to pietūs – nuo 11.00 val. iki 11.45 val.; studentai ateidavo pirmoje dienos pusėje; dažniausiai 7.30 – 8.00 val.; apie 9.00 – 10.00 val. jie būdavo laisvi; jis neatsimena tokio atvejo, kad studentas ateitų po pietų; prieš instruktavimą studentai eidavo į personalo skyrių, tada juos atvesdavo į instruktažą, o po instruktažo jie eidavo pas praktikos vadovą; galėjo taip būti, kad studentas iškart nueidavo pas praktikos vadovą, o paskui ateidavo į instruktažą, bet vis tiek ateidavo iki pietų; konkrečiai R. A. instruktavimo nepamena, jis tik jam matytas; sprendžiant iš registracijos žurnalo, kaip surašyti lankytojai, R. A. į instruktažą atvyko su kitais dviem studentais vienu metu pirmoje dienos pusėje; tai galėjo būti nuo 8.00 val. iki 10.00 val.; jis neatsimena tokio atvejo, kad personalas kviestų studentą per pietus ir perduotų kolegoms instruktuoti per pietus; tokio įvykio, kad jis pats instruktuotų ką nors per pietus, nepamena.

5430. Kaip matyti P. B. versiją, kad įvykio metu jo nebuvo įvykio vietoje patvirtinantys R. A. ir R. G. apeliaciniame teisme duoti parodymai dėl laiko, kada pas R. A. atvažiavo P. B. ir R. G. iš esmės skiriasi nuo jų parodymų, duotų pirmos instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu: iš pradžių R. A. tvirtino, kad P. B. ir R. G. atvyko pas jį į namus 2015-11-30, apie 8.00 – 9.00 val., o jau apygardos teisme - apie - 9.00 – 9.15 val., taip pat ir R. G. – ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog su P. B. susitiko Žirmūnuose 2015-11-30, apie 8.00 val. - 8.30 val., kelionė trūko apie 20 – 25 min., o jau apygardos teisme paliudijo, kad susitiko su P. B. Ž. apie 9.10 – 9.15 val. Šių liudytojų parodymai nesutampa ir su liudytojų P. Š. bei V. G. parodymais, kuriais teismas visiškai neabejoja, nes šie liudytojai neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Liudytojai P. Š. ir V. G. paneigė liudytojo R. A. parodymus, kad pastarasis praktikos vietoje turėjo prisistatyti 2015-11-30, per pietus, atvirkščiai, teigė, kad praktikantus paprastai priimdavo nuo 8.00 val. iki 10.00 val., niekada per pietus. Be to liudytojas V. G. teismui paaiškino, kad, kaip matyti iš registracijos žurnalo išrašo, surašytų instruktuojamų asmenų pavardžių eiliškumo, R. A. buvo instruktuojamas su kitais dviem studentais pirmoje dienos pusėje. Atlikęs įrodymų tyrimą, dar kartą patikrinęs liudytojų R. A. ir R. G. parodymus, išanalizavęs visus bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad P. B. pateikta versija, jog inkriminuojamu laikotarpiu jis nebuvo įvykio vietoje, vertinama kaip jo gynybinė versija, kuri yra nepagrįsta. Liudytojų R. A. ir R. G. parodymai atmetami kaip prieštaraujantys teismo nustatytoms aplinkybėms, o tai patvirtina, kad jie yra šališki ir siekia padėti P. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

5531. Sutiktina su apelianto P. B. skundo teiginiu, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai savalaikiai – nuo 2015-11-30 nesiėmė veiksmų tyrimui reikšmingiems objektams fiksuoti, paimti, todėl praėjus daugiau nei dešimt mėnesių po I. Ž. pranešimo policijai nėra tikslinga tokių objektų ieškoti. Nepaisant to, iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismui pakako byloje surinktų įrodymų, kad neabejotinai nuspręstų dėl P. B. kaltės. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-509/2010, 2K-P-9/2012, 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-165-648/2015, 2K-348-303/2015, 2K-174-788/2017 ir kt.).

5632. Aukštesnės instancijos teismo nuomone pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu P. B. į bylą pateiktą laikmeną, kurioje užfiksuota filmuota medžiaga, įvardinta kaip „eksperimentas“, kurioje jo iniciatyva nufilmuoti tam tikrų asmenų veiksmai: sėdėjimas automobilio vairuotojo vietoje, automobilio vairuotojo pusės durelių uždarymas, šiuos duomenis nepripažindamas įrodymu, nes toks „eksperimentas“ buvo atliktas, nesilaikant BPK reikalavimų. Eksperimentas – yra ikiteisminio tyrimo (parodymų patikrinimo) veiksmas, kurio metu tikrinant parodymus ar tiriant versijas atkuriama tiriamo įvykio situacija, aplinka, tam tikrų asmenų veiksmai ar kitos aplinkybės ir atliekami reikiami bandymai (BPK 197 straipsnis). Kaip ir atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmus, taip ir atliekant eksperimentą, turi būti laikomasi BPK numatytų bendrųjų liudytojo ir įtariamojo apklausos taisyklių (BPK 196 straipsnio 2 dalis). Atliekant parodymų patikrinimą vietoje ar eksperimentą, surašomas atitinkamas protokolas (BPK 179 straipsnis) – tai dokumentas, kuriame BPK nustatyta tvarka patvirtinamas ikiteisminio tyrimo arba teismo veiksmų atlikimo faktas, jų turinys bei rezultatai (BPK 36 straipsnis). Tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę atlikti visus baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus (BPK 172 straipsnis, 178 straipsnio 1 ir 2 dalys), o įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę raštu kreiptis į prokurorą atlikti BPK 97 straipsnyje, XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus, tame tarpe ir eksperimentą. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad minėtoje laikmenoje užfiksuoti duomenis negali būti pripažinti įrodymu, nes jie buvo atlikti nesilaikant BPK reikalavimų.

5733. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacine tvarka apskųstame pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas neturi esminių trūkumų, nėra pagrindo išvadai, kad teismas ignoruotų kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek P. B. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, o kuriais duomenimis nesiremia, argumentuotai nurodė, kodėl P. B. pripažįsta kaltu. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu teisėjų kolegija neturi.

  1. Dėl nukentėjusiojo I. Ž. apeliacinio skundo

5834. Nukentėjusiojo I. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.

5935. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde keliamas skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimas.

6036. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti jam iš nuteistojo 3240 eurų turtinei ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t.3, b.l. 68 – 73). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro 40 eurų už konsultaciją „Vitkus Clinic“ ir 3200 eurų - už ateityje planuojamą atlikti atvirą nosies bei pertvaros plastiką. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 40 eurų turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiojo turėtą medicininę konsultaciją, o už patirtas fizines kančias bei kitus nepatogumus - 1000 eurų neturtinės žalos. Apylinkės teismas nukentėjusiojo ieškinį, susijusį su planuojamos operacijos išlaidomis, atmetė, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiojo reikalavimas priteisti aukščiau nurodytą sumą yra pagrįstas prielaidomis, o 1000 eurų neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė, atsižvelgęs į įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kilusias pasekmes, t.y. kad nėra duomenų, kad nukentėjusiojo patirtos traumos sukėlė tam tikras ilgai išliekančias pasekmes ar pablogino jo sveikatos būklę, taip pat įvertinęs teismų praktiką tokios kategorijos baudžiamosiose bylose ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais.

6137. BPK 109 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais P. B. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. padarė įvairius kūno sužalojimus, dėl kurių nukentėjusysis patyrė žalą, pastarasis turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

6238. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

6339. Nukentėjusysis į bylą pateikė Valakupių plastinės chirurgijos klinikos „Vitkus Clinic“ čekį 40 eurų sumai kaip įrodymą, kad jis turėjo tokio dydžio išlaidas, siekdamas nustatyti galimybes atstatyti prarastą sveikatą bei gauti gydytojų rekomendacijas. Kaip nurodyta ieškinyje, 2017-02-06 gydytojai nurodė, kad jam atstatyti prarastą sveikatą gali tik medicininėmis priemonėmis, kurių kaina – 3200 eurų (t.3, b.l. 68). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis iki šiol būtų pasidaręs kokią nors nosies operaciją ir turėjęs dėl to realias išlaidas. Iš byloje esančios nukentėjusiojo nuotraukos matyti, kad dėl patirto sumušimo nukentėjusiajam būtų aiškiai subjaurota nosis ir tuo pačiu – veidas. Be to pirmos instancijos teisme apklaustas specialistas R. T., paaiškino, kad pagal tai, kaip „( - )“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas R. V. įvertino I. Ž. nosį, nurodydamas, kad pastarojo pagrindinis skundas – blogas kvėpavimas per nosį, daryti atvirą septorino plastiką, kuri susijusi su nosies forma, nėra būtina; kad nosies pertvaros operacijos atliekamos ir valstybinėse ligoninėse; tai, kas parašyta R. V. rašte - susiję su grožiu, tokios operacijos neatliekamos valstybinėse ligoninėse; jo surašytame I. Ž. išraše nurodyta, kad pastarasis po 2 – 3 dienų gali kreiptis į medicininę įstaigą, jei būtų kokių nors problemų. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis po pirminės med. apžiūros būtų kreipęsis į kokią nors valstybinę ar kitą medicininę įstaigą dėl patirto nosies sužalojimo. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusiojo prašomi priteisti pinigai, susiję su planuojamos operacijos išlaidomis, yra niekuo nepagrįstos prielaidos, todėl toks nukentėjusiojo reikalavimas negali būti tenkinamas.

6440. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atskirai pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur.

6541. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajam I. Ž. priteisdamas 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, tinkamai įvertino nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą ir kitus nepatogumus. Sutiktina su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nukentėjusiojo reikalaujama 5000 eurų dydžio piniginė suma yra akivaizdžiai neadekvati įvykdytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms. Byloje nėra objektyvių duomenų ir nukentėjusysis tokių nepateikė, iš kurių būtų matyti, kad nukentėjusiajam padaryta trauma sukėlė ilgalaikes pasekmes ar pablogino jo sveikatos būklę. Kaip jau minėta, nukentėjusysis po patirto smūgio ir pirminės medikų apžiūros į medicinines įstaigas nesikreipė, jo veidas ar nosis po patirto sužalojimo nėra kaip nors aiškiai subjaurotas.

6642. Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, nukentėjusiojo apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pripažįstamas teisėtu.

67V. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

6843. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis I. Ž. atstovui advokatui R. Aliukoniui už atstovavimą jam sumokėjo 200 eurų. Šią sumą prašoma priteisti iš P. B.. Nepaisant to, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas, iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo apeliacinės instancijos penkiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, buvo atliekamas dalinis įrodymų tyrimas pagrinde tiriant nuteistojo pateiktas versijas, kurios atmestinos kaip nepagrįstos. Įvertinusi tai kolegija sprendžia, kad už atstovo paslaugas apeliacinės instancijos teisme prašoma priteisti 200 eurų suma yra teisinga, protinga ir proporcinga šio proceso sudėtingumui, bylos trukmei bei advokato atliktam darbui, todėl ši suma priteistina iš nuteistojo P. B..

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

70nuteistojo P. B. ir nukentėjusiojo I. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

71Iš nuteistojo P. B. nukentėjusiajam I. Ž. išieškoti 200 eurų už jo atstovo teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Renatai Novickienei, Jolitai Žylienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,... 4. nuteistajam P. B. ir jo gynėjui Drąsučiui Zagreckui,... 5. nukentėjusiajam I. Ž., jo atstovui advokatui Rimantui Aliukoniui,... 6. vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,... 7. nedalyvaujant civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai,... 8. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 9. Nuosprendžiu nukentėjusiojo I. Ž. civilinį ieškinys tenkintas iš dalies... 10. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 12.
  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos... 13.
  1. Apeliacinių skundų... 14. 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 15. 2.1.Skunde plačiai analizuoja galimą nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą... 16. 2.2. Vertindamas specialistės R. G. parodymus, išskiria šiuos jos atsakymus... 17. 2.3. Nesutinka su teismo išvada, kad jis vėlesnėse apklausose ir teisme... 18. 2.4. Grįsdamas apeliacinio skundo argumentą, kad ne jis prieš... 19. 2.5. Apelianto manymu, teismas turėjo padaryti išvadą, kad nukentėjusiojo... 20. 2.6. Apelianto teigimu, asmens parodymų atpažinti protokolu negalima... 21. 2.7. Atsižvelgdamas į teismo motyvus, kodėl nesutiko jo darytą... 22. 2.8. Nurodo, kad teismas iš esmės nuosprendį grindė netiesioginiais... 23. 2.9. teigia, kad šiame ikiteisminiame tyrime be kita ko buvo pažeista jo... 24. 3. Nukentėjusysis I. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto... 25. 3.1. Nustatant turtinės žalos dydį, prašo atsižvelgti į tai, kad praėjus... 26. 3.2. Nustatant neturtinės žalos dydį, prašo atsižvelgti į šias... 27. 4. Atsiliepimai į skundus nepateikti.... 28. 5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą... 29. I. D. nuteistojo P. B. apeliacinio skundo... 30. 6. Nuteistojo P. B. skundas netenkinamas.... 31. 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo... 32. 8. Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis... 33. 9. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino... 34. 10. Nuteistasis P. B. neigė įvykio metu buvęs įvykio vietoje ir smurtavęs... 35. 11. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiojo ir... 36. 12. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir nuteistojo... 37. 13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo išvadai, kad visų pirma... 38. 14. Nuteistasis ginčija ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje... 39. 15. Pasak apeliantą P. B., apylinkės teismas nepašalino nukentėjusiojo... 40. 16. Apylinkės teisme apklausti liudytojai A. R., A. A. ir V. I. P. davė... 41. 17. Nuteistasis stengėsi įtikinti teismą, kad liudytoja, notarė A,... 42. 18. Tuo pačiu atmetami ir apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo... 43. 19. Be to, kaip skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas,... 44. 20. Pažymėtina, kad vertinant konfliktuojančių pusių parodymus, ypatingas... 45. 21. Specialisto išvadoje Nr. G 4134/15(01) konstatuota, kad I. Ž. padaryta... 46. 22. Nagrinėjant bylą teisme, tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės... 47. 23. Apeliantas P. B. skunde išreiškė abejonę, kad specialisto nurodyti... 48. 24. Nepagrįsti nuteistojo teiginiai dėl nukentėjusiojo asmens atpažinimo... 49. 25. Patikimi liudytojų parodymai laikomi tada, kai jie labiausiai atitinka... 50. 26. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant dalinį įrodymų tyrimą,... 51. 27. Liudytojas R. G. apygardos teisme paliudijo, kad 2015-11-30 susitiko su P.... 52. 28. Siekiant patikrinti liudytojo R. A. parodymų teisingumą, buvo užklaustos... 53. 29. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytoju P. Š. patvirtino, kad... 54. 30. Kaip matyti P. B. versiją, kad įvykio metu jo nebuvo įvykio vietoje... 55. 31. Sutiktina su apelianto P. B. skundo teiginiu, kad ikiteisminį tyrimą... 56. 32. Aukštesnės instancijos teismo nuomone pirmos instancijos teismas tinkamai... 57. 33. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacine tvarka... 58. 34. Nukentėjusiojo I. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.... 59. 35. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde keliamas skundžiamu teismo... 60. 36. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti jam iš nuteistojo... 61. 37. BPK 109 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos... 62. 38. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 63. 39. Nukentėjusysis į bylą pateikė Valakupių plastinės chirurgijos... 64. 40. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens... 65. 41. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas,... 66. 42. Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar... 67. V. Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 68. 43. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 70. nuteistojo P. B. ir nukentėjusiojo I. Ž. apeliacinius skundus atmesti.... 71. Iš nuteistojo P. B. nukentėjusiajam I. Ž. išieškoti 200 eurų už jo...