Byla 1-20-416/2016

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B. ir Ž. S., dalyvaujant prokurorams L. B. ir S. S., kaltinamojo gynėjui advokatui V. P., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. D., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. D., nukentėjusios ir civilinės ieškovės R. D. atstovui advokatui D. G., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui nedalyvaujant, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2A. Z., asmens kodas ( - ) gim. 1995-10-25 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „( - )“, gyvenantis ( - ), teistas: 2014-12-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 1 d.- 10 MGL dydžio bauda; 2015-02-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (4 veikos), 178 str. 4 d., 63 str. - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme su 10 MGL dydžio bauda, laisvės apribojimo bausmę atlikęs, baudos bausmė įvykdyta 2015-08-06, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

3Teismas išnagrinėjęs bylą

Nustatė

4A. Z. vairuodamas automobili pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus: 2014-11-23 apie 20.00 val. Statybininkų gatvėje, Marijampolės mieste, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto (toliau- p.), 119 p., 127 p., reikalavimus - privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tamsiu paros metu nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus važiavo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, iškilus grėsmei eismo saugumui laiku nesulėtino greičio, nesustabdė vairuojamo automobilio, važiuodamas nemažesniu kaip 47 km/h greičiu išslydo iš kelio posūkio į dešinę trajektorijos, įvažiavo į kairę kelio važiuojamosios dalies pusę, automobilio priekine dalimi, daugiau jos dešine puse, smūginiai trenkėsi į kairėje šalikelėje esantį gatvės apšvietimo stulpą, kuris nuo smūgio užvirto ant kelio važiuojamojoje dalyje buvusio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris ( - ) keleivio Ž. D., sukeldamas eismo įvykį, dėl kurio nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė Ž. D..

5Apklaustas teisme kaltinamuoju A. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014-11-23 grįžo iš darbo ir susitarė susitikti su draugu Ž. D.. Todėl nuvažiavo prie jo namų, vėliau dar susitiko du draugus. Visi važiavo į aikštelę parūkyti, rūkė paprastas cigaretes, o ne kanapes. Po to, sugalvojo nuvažiuoti į degalinę kavos. Vairuodamas posūkyje nesuvaldė mašinos, dėl ko užnešė į kairę pusę ir atsitrenkė į stulpą, stovėjusį mažiau nei metras nuo kelio krašto. Visi išlipo iš automobilio, bijojo kad jis neužsidegtų, nes salone buvo dūmų. Išlipę nuėjo į šalikelę, šnekėjosi. Nei vienas iš keleivių po eismo įvykio nesiskundė, kad kažką skauda ar kažką susitrenkė. Jis pats sugrįžo į automobilį susirinkti dokumentų ir daiktų. Žuvusysis išlipęs iš automobilio nuėjo į dešinę pusę nuo automobilio. Ėjo važiuojamąja kelio dalimi į kitą pusę kelkraščio. Išlipus iš mašinos, po poros minučių stulpas, į kurį buvo atsitrenkę, nulūžo ir nuvirto. Ar stulpas prieš tai svyravo, nematė. Stulpas užvirto ant važiuojamosios dalies ir kliudė Ž. D.. Kelio danga buvo šlapia, gal šiek tiek pašalę. Eismo įvykio metu važiavo 40-50 km/val. greičiu, prieš posūkį pristabdė ir suko, ratai slystelėjo. Mano, kad greitis buvo saugus, vairuotojo pažymėjimą buvo gavęs prieš metus laiko. Vairuoto automobilio padangos buvo tvarkingos, normalios, visos vienodos ant visų ratų, dvi priekinės buvo dygliuotos. Autoįvykio metu buvo blaivus, nebuvo apsvaigęs. Gal savaitę ar daugiau prieš įvykį buvo naudojęs kanapių. Nesutinka su ieškinių dėl neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad priteistina žala turėtų būti mažesnė. Nurodė, kad dirba, tačiau gaunamos pajamos 600 eurų neatskaičius mokesčių. Į rankas gaunasi 450 eurų. Dėl įvykio gailisi, nukentėjusių atsiprašė.

6Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. D. paaiškino, kad yra žuvusiojo motina, su sūnaus tėvu išsiskyrusi. Sūnų augino viena. Reiškė abejones dėl pas kaltinamąjį šlapime rastos tetrahidrokanabinolio rūgšties, nors kaltinamasis teigia, kad prieš įvykį nevartojo narkotinių medžiagų. Nurodė, girdėjusi žmonių kalbas, kad kaltinamasis ne važiavo, o lėkė, skriejo, mano, kad kaltinamasis yra nenuoširdus pasakodamas įvykio aplinkybes. Nurodė, kad po šito įvykio su dukra atsidūrė reanimacijos skyriuje. Dukrai po to teko vykti į sanatoriją. Jai pačiai prasidėjo depresija, dėl to lankėsi pas specialistus, apie pusę metų buvo nedarbinga, iki šiol vartoja raminamuosius vaistus, palaiko savo ieškinį. Nepilnametei dukrai G. D. buvo potrauminis stresas, susijęs su brolio žūtimi, dukra net laidotuvėse nedalyvavo, ji ištisai alpdavo, ją su greitąja išvežė, dukra buvo labai artima su broliu. Prašo civilinius ieškinius tenkinti.

7Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nepilnametė G. D. paaiškino, kad žuvusysis autoįvykyje yra jos brolis. Su broliu buvo labai artimi, žinia apie jo mirtį sukrėtė, paveikė sveikatą. Prisiminė, jog per brolio šermenis nualpo, buvo išvežta į ligoninę, dėl to negalėjo dalyvauti brolio laidotuvėse. Iškart po laidotuvių išvažiavo į sanatoriją, ten praleido 2 savaites mokslo metų metu. Sanatorijoje teko ir mokytis. Grįžus į mokyklą buvo sunkiau, nes buvo daug ką praleidusi. Šiuo metu mokosi 8-oje klasėje. Kaltinamasis buvo brolio draugas, yra mačiusi jį savo namuose. Brolis yra minėjęs, kad daugiau su A. Z. nevažinės, nes jis baisiai laksto. Civilinį ieškinį palaiko. Prašo jį tenkinti.

8Liudytojas A. V. paaiškino, kad buvo apklaustas dėl avarijos prie įmonės UAB „Marijampolės pieno konservai“. Jis yra saugos tarnybos vadovas. Policijai pateikė įvykio vietos vaizdo medžiagą. Paaiškino, kad įrašuose buvo laiko paklaidos, nes būdavo, kad dingdavo elektra. Todėl laikas įraše nuo faktinio skyrėsi virš valandos. Tikslo atstatinėti laiko aparatūroje nebuvo, nes stebimas faktinis vaizdas.

9Liudytojas A. L. nurodė kad dirba UAB „Marijampolės pieno konservai“ energetiku. Jis atsakingas už UAB „Marijampolės pieno konservai“ elektros ūkio aptarnavimą. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad UAB „Marijampolės pieno konservai“ priklauso gelžbetoninės oro linijų atramos, esančios Statybininkų gatvėje nuo įvažiavimo į koncerno „Alga“ degalinę iki UAB „Marijampolės pieno konservai“ administracinio pastato. Turima dokumentacija patvirtina, jog gelžbetoninės oro linijų atramos Statybininkų gatvėje pagal projektą buvo įrengtos 1978 metais. Oro linijų atramos naudojamos gatvės apšvietimui. Oro linijų atramos yra nenaudojamos nuo 2009 m. birželio pabaigos. Pagal elektros įrenginių bandymų normas ir apimties normas, oro linijų atramos buvo patikrinamos kas 6 metai. Paskutinis patikrinimas yra darytas 2009 m. birželio 19 d. Oro linijų atramų įtrūkimų nebuvo užfiksuota, linija išjungta. Sekantis patikrinimas turėjo būti 2015 m. birželio mėnesį. Oro linijų atramos lūžta nuo mechaninio pažeidimo, kadangi pačios oro linijų atramos yra pakankamai tvirtos. Paaiškino, kad po įvykio buvo įvykio vietoje ir matė tą atramą nulūžusią. Jei nėra mechaninio pažeidimo, jos nelūžta, šioje atramoje šonuose yra 4 armatūros strypai. Pati atrama pagaminta iš armatūros ir betono. Armatūra eina per visą stulpą. Po įvykio armatūra buvo nutrūkusi ir nulūžusi smūgio į atramą vietoje, korozijos nebuvo.

10Liudytojas K. N. paaiškino, kad 2014-11-23 buvo L. K. namuose, esančiuose Mindaugo g. 22, Marijampolėje. Vakare išėjo į lauką ir S.Neries gatvėje prie jų privažiavo Ž. D. su A. Z.. Jie pasiūlė pasivažinėti. Automobilį vairavo A. Z.. Automobilis buvo VW markės, tačiau modelio neprisimena. Jie įsėdo į Automobilį ir visi nuvažiavo į aikštelę, kurioje vėliau ir įvyko nelaimė. Aikštelėje klausė muzikos ir kalbėjosi. Po kurio laiko važiavo link miesto. Mano, kad tuo metu greitis galėjo būti apie 40 km/h. Be to, buvo slidu. A. Z. vairavimo stilius nebuvo niekuo išsiskiriantis. Taip vairuoja dabar visas jaunimas. Kelio posūkyje mašiną užnešė. Vairuotojas bandė tiesinti vairą, gal ir stabdė, tačiau mašina toliau slydo ir atsitrenkė į stulpą kairėje kelio pusėje. Smūgis nebuvo stiprus. Jis pats sėdėjo gale už keleivio, o priekyje prie vairuotojo sėdėjo Ž. D., už vairuotojo sėdėjo L. K.. Ar keleiviai buvo prisisegę saugos diržus, negali pasakyti. Į stulpą mašina atsitrenkė kapoto kairės pusės priekine dalimi. Kai įvyko smūgis, niekas nesusižalojo. Po smūgio iš karto visi iššoko iš mašinos, nes galvojo, kad ji gali užsidegti, kadangi salone atsirado dūmų. Tuo metu nepastebėjo ar stulpas buvo apgadintas. Smūgio didelio nebuvo, matėsi tik apgadintas mašinos kapotas. Ž. D. irgi staigiai išlipo ir, kiek prisimena, ėjo tiesiai nuo automobilio. Jis pats bėgo tolyn nuo automobilio 45 laipsnių kampu į dešinę, kitų tuo metu nematė. Nubėgo apie 10 metrų, o tada pamatė, kad stulpas, į kurį jie atsitrenkė, krenta. Kai automobilis atsimušė į stulpą, nesuprato, kad stulpas lūžo, stulpas nukrito ne iš karto, viskas įvyko, kaip jam atrodo, gal per 2 minutes. Eismo įvykio metu buvo blaivus, narkotikų nei jis, nei kiti kartu buvusieji nevartojo. Kaltinamasis taip pat buvo blaivus ir neapsvaigęs.

11Liudytojas L. K. paaiškino, kad 2014-11-23 buvo susitikęs su K. N.. Jie kartu ėjo gatve. Netoli Ž. D. namų sustojo automobilis, kuriame buvo A. Z. ir Ž. D.. Pastarųjų pakalbinti, sėdo į automobilį ir nuvažiavo į aikštelę prie „Pieno konservų“ gamyklos, kurioje mėgsta rinktis jaunimas. Ten būdami rūkė ir kalbėjosi. Gerai prisimena, kad visi rūkė cigaretes „Malboro“. Vėliau sugalvojo važiuoti į miestą. Jis pats sėdėjo gale už vairuotojo ir buvo prisisegęs saugos diržą. Važiuodami atsitrenkė į stulpą. Kaip viskas įvyko, nematė, nes tuo metu skaitė telefonu gautą žinutę. Iki atsitrenkimo automobilis važiavo apie 30-40 km/h greičiu. Po smūgio visi greitai išlipo iš automobilio ir dar spėjo persimesti keliais žodžiais, kad visi sveiki. Kadangi automobilio salone pasirodė dūmai, iš jo lipo greitai ir visi nuo automobilio šalinosi, nes bijojo gaisro. Jis išlipo pro savo dureles, apėjo automobilį ir vidutinišku greičiu ėjo į gatvės pusę. Išgirdo, kad kažkas nukrito. Atsisukęs pamatė nukritusį stulpą, jo laidai krito už automobilio į dešinę pusę. Po to pamatė, kad stulpas nuvirto ant žmogaus ir skambino kviesti pagalbos. Negali pasakyti, dėl ko stulpas nuvirto. Galėjo virsti nuo smūgio ar, kad buvo senas. Stulpo dalis dar buvo žemėje, jis nebuvo išvirtęs. Stulpas buvo lūžęs.

12Liudytojas P. J. paaiškino, kad įvykio dieną susitiko su V. M.. Jie buvo jaunimo pamėgtoje aikštelėje prie „Pieno konservų“ gamyklos. Kaltinamasis su draugais lyg su automobiliu ,,VW Golf“ pat buvo ten. Jie buvo keturiese, jų nepažinojo. Jo paties mašina buvo prie tvoros, o kaltinamasis su draugais važiavo link administracijos. Kaltinamasis važiavo įsibėgėjęs, neišėmė posūkio ir atsitrenkė į stulpą. Automobilio greitis, jo nuomone, buvo 50-60 km/h. Automobilio smūgį į stulpą gali apibūdinti nuo silpno iki vidutinio. Automobilyje buvę vaikinai kokią minutę sėdėjo mašinoje. Laiko nefiksavo, bet jam taip tuo metu pasirodė ir taip prisimena. Po to stulpas pavirto. Jie išlipo, vienas nuėjo prie mašinos priekio ir žiūrėjo, kiti vidutinišku greičiu ėjo link gatvės. Po kiek laiko išgirdo stulpo garsą. Stulpas krito. Tik vėliau pamatė, kad jis nukrito ant žmogaus. Tiksliai pasakyti, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai jie atsitrenkė į stulpas ir jis nukrito, negali, nes pats nuo vaizdo patyrė šoką.

13Liudytojas V. M. paaiškino, kad įvykio metu su P. J. buvo aikštelėje prie „Pieno konservų“ gamyklos. Buvo išlipę ir stovėjo prie savo automobilio. Atvažiavo automobilis ,, VW Golf‘‘. Vėliau jis važiavo, posūkyje slydo ir trenkėsi į stulpą. Koks tuo metu buvo įvykį patyrusio automobilio greitis, pasakyti negali. Buvo tamsu, nepamena kokia buvo kelio danga. Iš į stulpą atsitrenkusios mašinos gal per 10-15 sekundžių išlipo 4 jaunuoliai. Po atsitrenkimo į stulpą, jie iš karto greitai šalinosi nuo automobilio. Vėliau matė, kad automobilio saugos pagalvės buvo iššokę. Jie visi keturi išlipo vienu metu. Du ėjo link tvoros, kiti – link važiuojamos dalies. Ar jie buvo grįžę prie mašinos iki stulpo nukritimo, neatsimena. Du ėjo į vieną pusę, kiti du ėjo į kitą pusę. Būtent tuo metu stulpas pradėjo kristi. Stulpas užkrito ant vieno jaunuolio. Po automobilio atsitrenkimo į stulpą, stulpas virpėjo, po to pradėjo kristi. Iki smūgio į stulpą, stulpas buvo tiesus. Smūgis į stulpą jam pasirodė kaip vidutinio stiprumo.

14Kaltinamojo kaltę patvirtina ir įrodo bylos rašytinė medžiaga:

152014-11-23 Marijampolės apskrities VPK tyrėjos G. S. tarnybiniu pranešimus nustatyta, kad 2014-11-23 apie 19.59 val. Marijampolės apskrities VPK gautas pranešimas, kad Statybininkų gatvėje, Marijampolėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus. Įvykio vietoje paaiškėjo, kad automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris ( - ) vairuojamas A. Z., atsitrenkė į elektros stulpą. Po smūgio iš automobilio išlipusį keleivį Ž. D., gimusį 1995-07-03, virsdamas elektros stulpas mirtinai sužalojo(t.1, b.l.1).

162014-11-23 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Statybininkų gatvėje, Marijampolėje, šalia pastato, pažymėto Nr. 114, esančio Kauno gatvėje. Įvykio vietoje eismas nereguliuojamas, kelio danga šlapias asfaltas, važiuojamosios kelio dalies plotis 9,2 m, kelio ženklai Nr. 332, Nr. 548. Įvykio vietoje rastas automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris ( - ) priekine dalimi stovi užvažiavęs ant kairės pusės kelkraščio, žiūrint Statybininkų gatvės kryptimi. Galinė automobilio dalis stovi kelio važiuojamojoje dalyje, kairėje pusėje žiūrint Statybininkų gatvės kryptimi. Nuo automobilio dešinės pusės galinio rato ašies iki dešinės pusės kelio krašto yra 8,2 m atstumas. Nuo automobilio dešinės pusės galinio rato ašies iki išvestinės, išvestos nuo kelio vingio yra 18,1 m atstumas. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki dešinės pusės kelkraščio yra 9 m atstumas. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki kelio ženklo Nr. 332 yra 7,6 m atstumas. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki nugriuvusio betoninio stulpo yra 0,9 m atstumas. Vientisa automobilio slydimo žymė prasideda važiuojamojoje kelio dalyje, jos pradžia nuo dešinės pusės kelkraščio nutolusi 1,4 m atstumu. Nuo slydimo žymės pradžios iki išvestinės, išvestos per kelio vingį, yra 7,2 m atstumas. Vientisos automobilio slydimo žymės pabaiga yra 7,9 m atstumu nutolusi nuo dešinės pusės kelio krašto ir 3,6 m atstumu nutolusi nuo automobilio dešinės pusės galinio rato ašies. Bendras slydimo žymės ilgis 8,5 m. Ant važiuojamosios kelio dalies per beveik visą jos plotį guli nuvirtęs stulpas. Ant važiuojamosios kelio dalies, dešinėje eismo juostoje 2,6 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio, matyti raudonos spalvos, netaisyklingos formos žymė, panaši į kraują. Žymė nuo išvestinės, kuri išvesta nuo kelio ženklo Nr. 332, yra nutolusi 5,4 m atstumu. Žymės matmenys ant važiuojamosios kelio dalies 1x0,7 m. Važiuojamojoje kelio dalyje guli lavonas, kurio galva nuo išvestinės kuri išvesta nuo kelio ženklo Nr. 332, yra 3,8 m atstumu. Nuo galvos iki dešinės pusės kelkraščio yra 3,8 m atstumas. Nuo lavono kairės kojos iki dešinės pusės kelkraščio yra 3,7 m atstumas. Nuo lavono dešinės kojos iki automobilio priekinio dešinės pusės rato ašies yra 4,9 m atstumas. Lavonas guli ant pilvo, kairė ranka sulenkta per alkūnę, dešinė ranka ištiesta. Klubai pasukti į dešinę pusę, kairė koja ant žemės, o dešinė koja užmesta ant kairės(t.1, b.l. 17-28).

172014-11-23 Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, jog atlikta automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. ( - ) apžiūra. Nustatyti defektai: priekinis bamperis, priekinis stiklas, kairės pusės priekinis ratas, kairės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai, radiatoriaus grotelės, suveikę priekinės oro pagalvės(t.1, b.l. 31).

182015-01-15 Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „VW Golf“, valstybinis ( - ) kurio kėbulas deformuotas: sulenktas priekinis bamperis, apgadintas kairės pusės priekini sparnas, dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai, priekinis stiklas suskilęs, apgadintas kairės pusės priekinis ratas. Apžiūrimo automobilio galinėje dalyje yra užklijuotas žalio klevo lapo lipdukas. Automobilio galiniai langai yra tamsinti(t.1, b.1.44- 50).

192015-01-15 Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas elektros stulpas, kuris yra gelžbetoninis, esantis UAB „Marijampolės pieno konservai“ teritorijoje. Stulpas yra nulūžęs, paguldytas ant žemės. Stulpo ilgis yra 9,1 m, plotis išilgai 0,3 m, statmenai 0,2 m. Ant stulpo viršutinės dalies matyti pritvirtinti elektros laidai ir žibintas. Stulpo apačioje matyti betono nutrupėjimas ir stulpo konstrukcijos metalinės dalys(t.1, b.l.67-70).

202014-11-25 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad Saugos tarnybos vadovas A. V. pateikė pareigūnui CD diską su filmuota medžiaga iš saugos kamerų, kurių aprėptis apima įvykio vietą(t.1, b.1.75).

  1. 01-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11K-288(14) nustatyta, kad tyrimui pateiktas 2015-11-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Saugos tarnybos vadovo A. V. pateiktas CD diskas su filmuota medžiaga. Tyrimo metu skaitmeniniais filtrais apdorotas tiriamosios skaitmeninės vaizdo bylos epizodas įrašytas į optinę duomenų laikmeną (t.1, b.1.79-80).

212015-10-28 Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas ir aprašytas objektas -kompaktinis diskas, kuriame dvi filmuotos medžiagos: 1.Pirminis vaizdo įrašas su UAB „Marijampolės pieno konservai“ vaizdo stebėjimo kamera fiksuotu vaizdu. 2. Tas pats vaizdo įrašas po Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto atlikto vaizdo kokybės pagerinimo (specialisto išvada Nr. 11K-288(14)). Paleidus kompaktinį diską, matomas failas pavadinimu „NVR chl 2014112321050 20141123213059“. Įjungus vaizdo įrašą, matyti užrašas viršuje dešinėje pusėje „2014-11-23 21.05-08“. Apačioje kairėje pusėje krašte yra užrašas „įvažiavimas“. Vaizdo įrašo trukmė 12 min. 59 sekundės. Vaizdas fiksuojamas tamsiu paros metu. Vaizdo kamera užfiksuotame vaizde matyti vartai, kairėje pusėje esantis pastatas, kelio važiuojamoji dalis, kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje esantys elektros stulpai. Vaizdo kamera užfiksuoja pro šalį važiuojančius automobilius. 21.15.31 val. vaizdo įraše pasirodė iš kairės pusės atvažiuojantis automobilis, kuris važiuoja link posūkio į dešinę pusę. Posūkyje šis automobilis važiuoja kairiau, artėja link kairėje pusėje esančio elektros stulpo. 21.15.33 val. matyti kaip prie pat elektros stulpo esančio automobilio užsidega galiniai stopų žibintai. 21.15.34 val. stopų žibintai užgęsta. 21.15.35 val. automobilis atsitrenkia į elektros stulpą, nuo smūgio elektros stulpas susvyruoja. Iš automobilio išlipa du asmenys ant važiuojamosios kelio dalies, jie juda. 21.15.48 val. elektros stulpas, į kurį atsitrenkė automobilis, pradeda virsti link kelio važiuojamosios dalies. 21.15.50 val. elektros stulpas nukrenta ant kelio važiuojamosios dalies, krisdamas kliudo asmenį buvusį ir judėjusį ant važiuojamosios kelio dalies. Vaizdo įraše matoma, kad nuo automobilio pusės pribėga du asmenys. Toliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip į įvykio vietą prisirenka daugiau asmenų. Pasinaudojus chronometru buvo nustatyta, kad laikas nuo to momento, kada automobilis atsitrenkia į stulpą ir stulpas nuvirsta ant važiuojamosios kelio dalies yra 8 sekundės. Pagal vaizdo įraše rodomas sekundes laikas yra 13 sekundžių, tačiau patikrinus chronometru nustatyta, jog vaizdo įraše sekundės eina greičiau nei priklauso, todėl neatitinka faktinio laiko.

22Antras apžiūrimas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuris gautas su specialisto išvada Nr. 11K-288(14), kurį įjungus matomas aplankas pavadinimu „epizodas“. Paleidus minėtą įrašą, matomas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota tvora, kairėje pusėje - pastatas, kelio važiuojamoji dalis, kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje yra elektros stulpai. Vaizdo įrašo dešiniame krašte matyti užrašas „2014-11-2“, fiksuojamo laiko nematyti, vaizdas filmuojamas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė 13.00 min. Vaizdo įraše 05.16 val. matyti kelio važiuojamąją dalimi iš dešinės pusės atvažiuojantis automobilis, 05.17 val. automobilis suka į dešinę pusę, posūkyje nuvažiuoja į kairę kelio važiuojamosios dalies pusę, 05.18 val. automobilis atsitrenkia į kairėje kelio pusėje esantį stulpą. Atsitrenkus automobiliui į elektros stulpą, jis susvyruoja. Ant važiuojamosios kelio dalies matomi dviejų žmonių šešėliai, 05.24 val. stulpas pradeda virsti ant kelio važiuojamosios dalies, 05.26 val. vaizdo įraše matyti, kaip elektros stulpas nukrenta ant kelio važiuojamosios dalies ir krisdamas kliudo ant kelio važiuojamosios dalies judantį asmenį. 05.29 val. matyti, kaip link nukritusio stulpo nuo automobilio pusės nubėga du asmenys. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip į įvykio vietą prisirenka daugiau žmonių. Pasinaudojus chronometru buvo nustatyta, kad laikas nuo to momento kada automobilis atsitrenkia į stulpą ir stulpas nuvirsta ant važiuojamosios kelio dalies, yra 8 sekundės(t.1,b.1.86-88).

23Alkotesterio kvitu Nr. 4612 nustatyta, jog 2014-11-23 20.15 val. A. Z. blaivus -0,00 promilės alkoholio(t.1, b.l. 89).

242014-11-24 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1PS-111 nustatyta, jog A. Z. apžiūros metu neapsvaigęs(t.1, b.l. 101).

252014-12-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. M 262/14 (09) nustatyta, kad Ž. D. mirtis įvyko nuo stipraus kūno sužalojimo, pasireiškusio muštine žaizda viršugalvyje, nubrozdinimais veido dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimu galvos minkštuosiuose audiniuose ir smilkininiuose, raumenyse, kaukolės kaulinių siūlių išsiskyrimu ir daugybiniais kaukolės kaulų lūžimais, galvos smegenų dangalų sužalojimu su kraujo iššliejimu po jais, galvos smegenų sužalojimu, priestuburinės linijos projekcijoje I,II,III,IV,V,VI,VII,VIII,IX,X,XI,XII šonkaulių lūžimais, tarpvietės sužalojimu(t.1,b.l. 103-106).

262015-03-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. pM 5/15 (09) nustatyta, kad mažai tikėtina, jog Ž. D. kūne konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su automobilio salono detalėmis. Ž. D. lavone konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti virstant stulpui ir kontaktuojant su jo viršugalvio bei nugaros sritimi(t.1,b.l.108).

272015-09-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1294(15) nustatyta, kad automobilis „VW Golf“, vairuojamas A. Z., Statybininkų gatvėje, važiuodamas ne mažesniu kaip 47 km/h greičiu, išslydo iš kelio posūkio į dešinę trajektorijos, įvažiavo į kairę kelio važiuojamosios dalies pusę, automobilio priekine dalimi, daugiau jos dešine puse, smūginiai trenkėsi į kairėje šalikelėje esantį gatvės apšvietimo stulpą. Po smūgio automobilis „VW Golf“ sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Gatvės apšvietimo stulpas nuo smūgio užvirto ant kelio važiuojamosios dalies ir virstamas prispaudė ir mirtinai sužalojo kelio važiuojamojoje dalyje buvusį automobilio „VW Golf“ keleivį Ž. D.. Automobilio „VW Golf“ vairuotojo A. Z. veiksmai - buvusiomis kelio sąlygomis judėdamas kelio posūkio trajektorija pasirinktu greičiu, nevažiavo kelio dešine važiuojamosios dalies puse, nuvažiavo nuo kelio posūkio trajektorijos ir trenkėsi į gatvės apšvietimo stulpą - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui(t.1,b.l. 114-118).

28Ištirtų įrodymų pagrindu, teismas kaltinamojo kaltę laiko pilnai ir neginčytinai įrodyta.

29Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Byloje turi būti nustatyta, ar kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas objektyviai, dėsningai nulėmė padarinius – kito žmogaus žūtį. Teismo išvada dėl priežastinio ryšio buvimo turi būti motyvuota. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį priežastinio ryšio nustatymas apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja teismą išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytų padarinių, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008). Būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal minėtą straipsnį kilti yra specialaus subjekto – vairuotojo padaryto KET pažeidimo nustatymas, įvykęs eismo įvykis ir su šiuo įvykiu susiję neigiami padariniai – kito žmogaus žūtis. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta įstatyminė norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžta, kokių reikalavimų nesilaikymas, sukėlęs Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytų padarinių kilimą, užtraukia atsakomybę pagal minėtą straipsnį. Šiuo atveju tokie reikalavimai įtvirtinti KET. Teismų praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-593/2011).

30Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus ištirtų įrodymų visumą, laikytina, jog žuvusiojo elgesys ar veiksmai nebuvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, o priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiomis pasekmėmis vis dėlto A. Z. padarytas KET pažeidimas.

31Įrodymų tyrimo teisme metu nustatyta, jog kaltinamasis A. Z. neatsargiai vairuodamas automobilį pažeidė KET, dėl ko jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į betoninį stulpą. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, šio įrašo specialistų atliktos analizės, apklausto liudytojo V. M. parodymų, nuo automobilio smūgio stulpas ėmė svyruoti. Vaizdo įraše ir jo atliktame tyrime konstatuota, jog praėjus 8 sekundėms po automobilio atsitrenkimo, stulpas nuvirto ant iš automobilio išlipusio keleivio Ž. D..

32Kaltinamasis nurodė, jog kaltę dėl inkriminuotos veikos pripažįsta, tačiau tiek jo parodymai teisme, tiek gynybos pozicija suponuoja, kad kaltė pripažįstama tik dėl paties eismo įvykio sukėlimo, tačiau ji neigiama dėl kilusių pasekmių. Jų užimta pozicija reikalauja eismo įvykį ir jo sukeltas pasekmes vertinti kaip kazusą, t.y. veiksmą, turintį išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintį kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Tai yra, kaip situaciją, kuomet subjektas, darydamas veiką, nenumatė ir negalėjo numatyti žalingų pasekmių arba pagrįstai jų tikėjosi išvengti. Kazuso esminis skirtumas nuo neatsargios kaltės formos yra tas, kad esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas lengvabūdiškai tikisi išvengti pasekmių arba nenumato žalingų pasekmių, bet galėjo ir turėjo jas numatyti.

33Ištyręs įrodymus, teismas šiuo konkrečiu atveju atmeta kazuso buvimą ir laiko įrodytą A. Z. kaltę inkriminuotos veikos padarymu. Įrodymų tyrimo teisme metu liudytojas A. L. nurodė, jog eismo įvykio metu nuvirtusio betoninio stulpo viduje buvo keturi armatūros strypai, kurie ėjo per visą stulpą. Liudytojas nurodė, jog armatūra nebuvo pažeista korozijos, stulpas galėjo nuvirsti tik dėl stipraus išorinio mechaninio poveikio. Toks poveikis buvo padarytas A. Z. nesuvaldytam automobiliui atsitrenkus į šį stulpą.

34Liudytojas K. N. nurodė, jog po automobilio smūgio į stulpą visi bėgo į skirtingas puses, kadangi bijojo, jog automobilis gali užsidegti. Iš automobilio išlipo visi gretai ir tuo pačiu metu. Nuo automobilio ne ėjo, bet bėgo. Bėgat ir nuo automobilio, įveikus apie 10 metrų, išgirdo kritimo garsą.

35Liudytojas L. K. nurodė, jog nuo smūgio iššovė automobilio oro pagalvės. Jis skubėjo išlipti iš automobilio. Nuo automobilio link vidurio kelio ėjo greitai. Apie 5 sekundes jis buvo automobilyje po jo smūgio į stulpą. Mano, jog iš automobilio visi išlipo kartu.

36Liudytojas P. J. nurodė, jog eismo įvykį matė iš šalies. Matė, jog išlipęs iš automobilio žuvusysis Ž. D. judėjo nuo automobilio link kitoje kelio pusėje esančio šaligatvio.

37Liudytojas V. M. patvirtino, jog nuo automobilio smūgio į stulpą šis ėmė svyruoti. Keleiviai bei vairuotojas iš automobilio išlipo kartu ir gretai po atsitrenkimo. Stulpas nuvirto Ž. D. einat nuo automobilio link kelio vidurio.

38Kaltinamasis gi, duodamas parodymus teisme, nurodė, jog stulpas nuvirto po 1 ar 2 minučių Tačiau iš filmuotos vaizdo medžiagos akivaizdžiai matyti, jog stulpas nuvirto praėjus 8 sekundėms nuo to momento kai automobilis į jį atsitrenkė ir tai įrodyta specialisto išvada neginčijamai.

39Įrodymų tyrimo teisme metu ištirti įrodymai leidžia teigti, jog kaltinamasis A. Z. pažeidė KET 119 p., 127 p. reikalavimus, t.y. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, kelio posūkyje nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į pakelės betoninį stulpą. Tokie kaltinamojo A. Z. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis – Ž. D. žūtimi. Kaltinamojo padaryti KET pažeidimai buvo būtina padarinių, t.y. Ž. D. žūties kilimo sąlyga. Jeigu A. Z. vairuojamas automobilis nebūtų atsitrenkęs į elektros stulpą, tai stulpas nebūtų virtęs ir nebūtų mirtinai sužalotas Ž. D..

40Teismų praktikoje laikoma, jog eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas eismo įvykio priežastis yra tada, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Vadinasi, jeigu kaltinamasis būtų laikęsis KET reikalavimų ir neatsitrenkęs į elektros stulpą, stulpas nebūtų užvirtęs ant Ž. D. ir būtų buvę galima išvengti jo žūties.

41Atkreiptinas dėmesys, jog nuo automobilio atsitrenkimo į stulpą iki jo nuvirtimo praėjo trumpas laiko tarpas – 8 sekundės. Stulpas ėmė svyruoti iškarto po automobilio atsitrenkimo į jį. Tai, jog stulpas nenuvirto iš karto įtakojo, jog jį laikė elektros linijos laidai. Tą patvirtina liudytojo P. J., kuris įvykį stebėjo iš šalies, parodymai. Per tą laiką Ž. D. išlipo iš automobilio bei paėjo kelis metrus link kelio vidurio nuo rūkstančio automobilio. Iš liudytojų L. K., K. N. parodymų seka, jog automobiliui atitrenkus į stulpą, jie jautė grėsmę, t.y. iš automobiliu išlipo netrukus, visi kartu ir skubiai ėjo, bėgo nuo automobilio į skirtingas puses. Ž. D. šalinantis nuo automobilio, jį užvirto betoninis stulpas, kuris buvo paveiktas automobilio atsitrenkimo į jį jėgos. Įrodymų tyrimo metu negauta duomenų, jog Ž. D., būdamas automobilyje ar išlipęs iš jo, būtų galėjęs matyti, jog stulpas svyruoja, virsta. To nenurodo nei vienas liudytojas. Be to, įvykio vietoje buvo tamsu, eismo įvykio vietoje neveikė gatvės dirbtinis apšvietimas.

42A. Z. kaltės forma – nusikalstamas pasitikėjimas. Kaltinamasis kelio posūkyje važiuodamas dideliu greičiu – nemažiau kaip 47 km/h, kai saugus greitis 31 km/h - nesuvaldė vairuojamo automobilio dėl ko atsitrenkė į betoninį stulpą, t.y. elgėsi lengvabūdiškai, pervertino savo kaip vairuotojo sugebėjimus, tikėdamasis neatsitrenkti į pakelės stulpą, nors galėjo ir turėjo numatyti pavojingų padarinių kilimą. Kelio posūkyje, nepasirinkęs saugaus greičio, kaltinamasis turėjo ir privalėjo numatyti, jog gali sukelti eismo įvykį, t.y., jog gali nesuvaldyti vairuojamo automobilio bei atsitrenkęs į kliūtį sužaloti vežamus keleivius ar kitus asmenis. Akivaizdu, jog Ž. D. žūtį lėmė kaltinamojo A. Z. vairuojamo automobilio atsitrenkimas į betoninę oro linijos atramą, dėl ko, nuo stipraus smūgio, betoninė atrama ėmė svyruoti bei po 8 sekundžių nuo automobilio atsitrenkimo nuvirto ant kelio važiuojamosios dalies, mirtinai sužalodama automobilio keleivį Ž. D.. Stulpo nuvirtimo priežastis – automobilio, vairuojamo kaltinamojo A. Z., atsitrenkimas į jį. Kita priežastis įrodymų tyrimo teisme metu nenustatyta. Akivaizdu, jog kaltinamasis, vairuodamas automobilį saugiu greičiu, turėjo galimybę neatsitrenkti į betoninį stulpą ir išvengti eismo įvykio, turėjo ir galėjo numatyti, jog dėl jo neatsargaus vairavimo gali kilti eismo įvykis. Nėra jokių duomenų, jog Ž. D. iki ar po automobilio atsitrenkimo į stulpą, būtų elgęsis neatsargiai ar pažeidęs kokius nors kelių eismo taisyklių reikalavimus – po automobilio smūgio į stulpą jis vienu metu su kitais eismo įvykio dalyviais išlipo iš automobilio. Kadangi jis sėdėjo dešinėje automobilio pusėje, todėl jausdamas grėsmę, ėjo į dešinę nuo automobilio, t.y. į kelio važiuojamąja dalį. Po smūgio jis automobilyje galėjo užtrukti nemažiau kaip keturias sekundes, nes reikėjo atsidaryti automobilio dureles, išlipti iš automobilio. Be to, liudytojai P. J., L. K. nurodo, jog jie po automobilio atsitrenkimo į stulpą iš automobilio išlipo ne iškarto, jame dar užtruko. Tai suprantama, kadangi po automobilio atsitrenkimo į stulpą, vairuotojas ir keleiviai galėjo išsigąsti, būti pasimetę. Esant neginčytinai nustatytai aplinkybei, jog stulpas Ž. D. užvirto po 8 sekundžių nuo automobilio atsitrenkimo į jį, tampa akivaizdu, jog kelio važiuojamojoje dalyje iki mirtino sužalojimo Ž. D. užtruko taip pat nedaugiau kaip keturias sekundes. Tai yra labai trumpas laikas, per kurį Ž. D. neturėjo galimybės pasirinkti kokį nors kitokį savo elgesio modelį.

43Įrodymų tyrimo procese taip pat nepasitvirtino ir ištirtų įrodymų viseto yra paneigta kaltinamojo versija, jog po automobilio atsitrenkimo į stulpą, jie buvo susirinkę, kalbėjosi ar visi sveiki, ir tik po to, vėl jiems išsiskyrus nugriuvo stulpas. Per aštuonias sekundes nuo atsitrenkimo į stulpą ir jo užgriuvimo ant Ž. D., tokia įvykių seka yra neįmanoma.

44Vertinant įrodymų tyrimo teisme metu surinktus duomenis laikytina, kad kaltinamojo A. Z. veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga bei šių pasekmių priežastis, t.y. reiškinys, dėl kurio vyksta kitas reiškinys.

45Tokiu būdu, ištirtų įrodymų, jų analizės, formaliosios bei teisinės logikos pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika pagal LR BK 281 str. 5 d. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad A. Z. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių pasekmių –Ž. D. žūties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

46Bylos medžiaga nustatyta, kad pas kaltinamąjį šlapime rasta tetrahidrokanabinolio rūgšties pėdsakų. Nukentėjusioji R. Z. to pagrindu reiškė abejones, jog kaltinamasis įvykio metu galėjo būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas apspręstų kitą veikos kvalifikavimą pagal griežtesnę atsakomybę numatančią kvalifikuotą šios normos sudėtį. Tačiau ištirtais įrodymais - alkotesterio kvitu Nr. 4612 nustatyta, jog 2014-11-23 20.15 val. A. Z. blaivus -0,00 promilės alkoholio(t.1, b.l. 89) bei 2014-11-24 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1PS-111 nustatyta, jog A. Z. apžiūros metu neapsvaigęs(t.1, b.l. 101). Šiais įrodymais nustatytos aplinkybės kitais įrodymais yra nepaneigtos, todėl teismas atmeta nukentėjusiosios reiškiamas abejones ir nemato faktinio bei teisinio pagrindo kaltinamojo veikos perkvalifikavimui į griežtesnę atsakomybę numatančią baudžiamojo įstatymo normą.

47BPK 44 str. 10 d., konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1 d.).

48Civilinė ieškovė R. D. ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovo A. Z. ir AB „Lietuvos draudimas“ su laidotuvių išlaidomis susijusios 2309 Eur turtinės žalos bei R. D. naudai 70 000 Eur ir G. D. naudai 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

49Teismo posėdžio metu ieškovė R. D. patvirtino, jog jai atlyginta 5000 Eur neturinė žala, 1341 Eur laidojimo išlaidų, 335,97 Eur už sugadintus žuvusiojo rūbus, bei 2900 Eur kapavietės tvarkymo išlaidos.

50Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismui pateiktame paaiškinime (atsiliepime) į ieškinį nurodė, kad nukentėjusiajai R. D. yra atlyginta 2900 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidos, 1341,53 Eur laidojimo išlaidos, 335,97 Eur dėl žuvusiojo turto sugadinimo bei 5000 Eur neturinės žalos. Nurodė, jog dėl eismo įvykio draudikas išmokėjo maksimalią neturtinės Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintą draudimo sumą bei pagrįstą turinę žalą. Reikalavimas dėl kapo sutvarkymo 5209 Eur dydžio išlaidų tenkintas iš dalies, atlyginant 2900 Eur, nes faktinis reikalavimas viršijo vidutines kapo sutvarkymo išlaidas Lietuvoje ir teismų praktikoje priteisiamas sumas dėl kapo sutvarkymo išlaidų kompensavimo (su nukentėjusiąją apie tai buvo diskutuota ir buvo surastas konsensusas). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, mano, kad nebėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo priteisinėti kokias nors sumas iš AB „Lietuvos draudimas“ ir dėl turtinės žalos. Nurodo, kad žalos atlyginimo procedūros atliktos vadovaujantis gautu prašymu, žalos įvertinimu bei kitais nuostolio dydį patvirtinančiais dokumentais, pagal Standartines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Draudimo Priežiūros Komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47.

51Kaltinamasis civilinius ieškinius pripažino, tačiau prašė atsižvelgti į tai, jog reikalavimai nors ir turi pagrindą, tačiau yra dideli. Prašo atsižvelgti, į jo sunkią turtinę padėtį, nes gaunamos pajamos yra minimalus atlyginimas.

52Civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

53Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

54Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

55Teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose, kurioje žūsta asmenys, jų artimiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 2896 Eur iki 57924 Eur (kasacinės bylos Nr. 2K-194-222/2016, Nr. 2K-177-696/2015, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-303/2010, Nr. 2K-271/2010, Nr. 2K-173/2010, Nr. 2K-89/2010, Nr. 2K-73/2010, Nr. 2K-457/2009, Nr. 2K-442/2009, Nr. 2K-422/2009, Nr. 2K-399/2009, Nr. 2K-377/2009, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-322/2009, Nr. 2K-264/2009, Nr. 2K-237/2009, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-188/2009, Nr. 2K-141/2009, 2K-560/2008, 2K-503/2008).

56Teismui nekyla abejonių, kad jog nukentėjusiosios dėl sūnaus ir brolio žūties patyrė didelius išgyvenimus, didelį dvasinį sukrėtimą, didelį dvasinį skausmą, iš nukentėjusiųjų duotų parodymų, ieškinyje nurodytų aplinkybių, matosi, kad R. D. prarado vienintelį sūnų, su kuriuo siejo ypatingas ryšys. Tarp sesers ir brolio taip pat buvo be galo artimas ryšys, Ž. D. turėdamas laisvą minutę, leisdavo laiką su seserimi, vežiojo ją į mokyklą. Nuo tragedijos dienos iki šiol abi nukentėjusios vartoja raminamuosius, yra moraliai sugniuždytos, G. D. iki šiol negali pripažinti fakto, jog brolio nebėra. Ši tragedija šeimą palietė visam gyvenimui

57Kita vertus, kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, susidariusioje eismo situacijoje būdamas nepakankamai atidus, jis vairavo blaivus. Jo apsvaigimas įvykio metu paneigtas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1PS-111 ir nebuvo jam inkriminuotas.

58Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad žuvusiojo veiksmai buvo neapdairūs, kas pasireiškė sutinkant atitinkamai nesaugiai važinėtis, nors ir nebuvo šio eismo įvykio priežastimi. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. D. teisme paaiškino, kad žuvęs brolis jai yra minėjęs, kad daugiau su A. Z. nevažinės, nes jis baisiai laksto. Nežiūrint to, Ž. D. įvykio dieną sutiko su A. Z. pasiūlymu pasivažinėti bei kartu važinėjosi.

59Taigi atsižvelgdamas į anksčiau minėtose kasacinėse bylose žuvusiųjų artimiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiami prašymai atlyginti neturtines žalas, nuteistojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, t.y. nukentėjusiajai R. D. priteistina 12000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajai G. D. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

60Automobilio, kurį vairuodamas A. Z. padarė eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Pagal transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudžiančios sutarties sudarymo metu galiojusio TPVCAPDĮ 11 str. draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nepriklausomai kiek nukentėjusiųjų neturtinės žalos atlygimui sudarė 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų t.y. 17 264,00 Lt. dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nustatyta, jog R. D. jau išmokėjo 2900 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidos, 1341,53 Eur laidojimo išlaidos, 335,97 Eur dėl žuvusiojo turto sugadinimo bei 5000 Eur neturinės žalos. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Atsižvelgus į pateiktus rašytinius duomenis(t.3, b.l.20-21) teismas nukentėjusios R. D. 2309 Eur dydžio turtinę žalą – išlaidas kapavietės sutvarkymui(šia suma viršijusias jau šiuo tikslu draudiko išmokėtą dalį - 1341,53Eur) - laiko pagrįstomis ir įrodytomis, todėl minėtos 2309 Eur išlaidos priteistinos iš draudiko AB „Lietuvos draudimas“. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Atsižvelgus į tai, jog draudimo bendrovė atlyginus maksimalią įstatymo nustatytą sumą, likusioji neturtinės žalos suma nukentėjusioms – R. D. 7000 Eur (12000 Eur -5000 Eur) ir G. D. 5000 Eur priteistina iš A. Z. (CK 6.254 str., 6.270 str.).

61Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3 p., pateikė teismui patikslintą pažymą Nr. NTP-7-5762, patvirtinančią 243,18 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. D.. Proceso išlaidos nepriskiriamos nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kilusios iš draudiminio įvykio, kategorijai, jų atlyginimą reglamentuoja LR BPK 104 str. 2d., 106 str. 2 d., kur nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl reikalavimas tenkintinas ir išlaidos priteistinos iš kaltinamojo A. Z..

62Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: eismo įvykio vietoje 2014-11-23 paimti mikroobjektai nuo keleivio ir vairuotojo sostų, objektai nuo vairo ir pavarų svirties, kvapų mėginiai nuo vairuotojo sosto ir foninis kvapas, dvi išsiskleidę oro pagalvės; Vokas su „OCB Premium“ popierėliu, saugomi Marijampolės AVPK, sunaikintini.

63Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

64A. Z. charakterizuojamas patenkinamai. Administracine tvarka baustas. Yra dirbantis. Nors kaltinamasis teigia, kad kaltę pripažįsta ir dėl to gailisi, teismas nustatė, jog kaltinamasis pripažįsta tik savo kaltę dėl KET pažeidimo ir dėl to kilusio eismo įvykio. Tačiau nėra nuoširdus ir nepripažįsta savo kaltės dėl autoįvykio sukeltų padarinių - Ž. D. žūties. Todėl toks kaltinamojo, slegiamo įrodymų naštos, atskirų faktinių aplinkybių, bet ne jų visumos, pripažinimas teismo nelaikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo įvykdyta veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Kaltinamasis yra teistas du kartus, tačiau nagrinėjamą neatsargią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas. Viena iš veikų, už kurią kaltinamasis po nagrinėjamo įvykio yra nuteistas, taip pat yra neatsargi, susijusi su KET pažeidimo sukeltomis pasekmėmis. Tai rodo, jog kaltinamasis transporto priemones vairuoja itin neatsargiai, yra linkęs pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko sukeliamos sunkios pasekmės.

65Įstatymo leidėjas imperatyviai nustatė, jog tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų(BK 281 str.5d.). Todėl kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių, bausmė skirtina atitinkanti sankcijos vidurkį.

66Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė dar būdamas neteistas, nors vėliau ir teistas, tačiau bausmėmis, nesusijosimomis su laisvės atėmimu, teismas laiko, jog paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis dar gali būti probuojamas, t.y., taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, taikant jam probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros užtikrinimo principą, kad jo priežiūra būtų pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei minimalios intervencijos ir proporcingumo principą, kad proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Todėl jo atžvilgiu taikytinos LR BK 75 str. nuostatos – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant griežtus įpareigojimus, kurie sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tai turėtų kaltinamąjį sulaikyti nuo naujų veikų darymo ir priversti laikytis įstatymų, kritiškai pažvelgti į savo požiūrį laikantis kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus.

67Kadangi nagrinėjama veika padaryta iki priimant 2015-02-03 nuosprendį ir paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kurią kaltinamasis jau yra pilnai atlikęs, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir atliktoji bausmė pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-02-03 nuosprendį subendrintinos BK 63 straipsnio 9 dalies, 65 straipsnio pagrindais. Baudos bausmė vykdoma atskirai ir yra pilnai įvykdyta, todėl ji nebendrintina.

68Vadovaujantis LR BK 67 str. nuostatomis, kaltinamajam, kartu su bausme, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemones(LR BK 68 str.). Nors teismas šios priemonės skirti kartu su bausme ir neprivalo, tačiau šiuo konkrečiu atveju laiko tai reikalinga. Tai daroma sekančiais motyvais. Baudžiamojo poveikio priemonė – viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, kurios tikslas, nusikalstamą veiką padariusio asmens pataisymas bei apribojimas galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas aukščiau jau nurodė, kad kaltinamasis po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą.

69Teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei kaltininko asmenybę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis veiką įvykdė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Kaltinamasis veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį ir taip sukeldamas grėsmę piliečių saugumui bei gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią naujų analogiškų veikų padarymui bei įtakoti kaltinamojo subjektyvinę nuostatą įvykdytos veikos atžvilgiu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemones 2 metų ir 6 šešių mėnesių laikotarpiui. Skirdamas šią priemonę teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra vairuotojas profesionalas. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir terminuotai uždrausdamas kaltinamajam naudotis specialia teise, teismas prioritetą teikia visuomenės saugumo užtikrinimui.

70Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str.,

Nutarė

71A. Z. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4(ketveriems)metams.

72Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą ir atliktą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-02-03 nuosprendį ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4(ketveriems)metams ir 3(trims)mėnesiams. Į bausmės laiką BK 63 straipsnio 9 dalies, 65 straipsnio pagrindu pilnai įskaityti bausmę, atliktą, pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-02-03 nuosprendį.

73Vadovaujantis LR BK 75 str., A. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

74Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – uždraudžiant 2(dvejus) metus ir 6(šešis)mėnesius vairuoti transporto priemones.

75A. Z. kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje – panaikinti, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

76Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

77Iš civilinio atsakovo AB „( - )“, buveinė( - ), R. D., a/k ( - ) gyv. ( - ), naudai priteisti 2309,00 EUR nusikaltimu padarytai turtinei žalai(kapavietės sutvarkymui) atlyginti.

78Iš civilinio atsakovo A. Z., a/k ( - ) gyv. ( - ), R. D., a/k ( - ) gyv. ( - ), naudai priteisti 7 000,00 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

79Iš civilinio atsakovo A. Z., a/k ( - ) gyv. ( - ), G. D., a/k ( - ) gyv. ( - ), naudai priteisti 5 000,00 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise valdant įstatyminei G. D. atstovei, jos motinai, R. D..

80Iš A. Z., a/k ( - ) gyv. ( - ), priteisti 243,18 EUR proceso išlaidų už R. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad priteistos išlaidos turi būti mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas pasirinktame banke, įmokos kodas – 5630, juridinio asmens kodas 188659752, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

81Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – eismo įvykio vietoje 2014-11-23 paimtus mikroobjektus nuo keleivio ir vairuotojo sostų, objektus nuo vairo ir pavarų svirties, kvapų mėginius nuo vairuotojo sosto ir foninį kvapą, dvi išsiskleidusias oro pagalves; Voką su „OCB Premium“ popierėliu, saugomus Marijampolės AVPK, sunaikinti.

82A. Z. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, esantį Laisvės g.2, Marijampolė.

83Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika,... 2. A. Z., asmens kodas ( - ) gim. 1995-10-25 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos... 3. Teismas išnagrinėjęs bylą... 4. A. Z. vairuodamas automobili pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko... 5. Apklaustas teisme kaltinamuoju A. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir... 6. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. D. paaiškino, kad yra žuvusiojo... 7. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nepilnametė G. D. paaiškino, kad... 8. Liudytojas A. V. paaiškino, kad buvo apklaustas dėl avarijos prie įmonės... 9. Liudytojas A. L. nurodė kad dirba UAB „Marijampolės pieno konservai“... 10. Liudytojas K. N. paaiškino, kad 2014-11-23 buvo L. K. namuose, esančiuose... 11. Liudytojas L. K. paaiškino, kad 2014-11-23 buvo susitikęs su K. N.. Jie kartu... 12. Liudytojas P. J. paaiškino, kad įvykio dieną susitiko su V. M.. Jie buvo... 13. Liudytojas V. M. paaiškino, kad įvykio metu su P. J. buvo aikštelėje prie... 14. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir įrodo bylos rašytinė medžiaga:... 15. 2014-11-23 Marijampolės apskrities VPK tyrėjos G. S. tarnybiniu pranešimus... 16. 2014-11-23 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad... 17. 2014-11-23 Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyta, jog... 18. 2015-01-15 Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas... 19. 2015-01-15 Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas elektros... 20. 2014-11-25 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad Saugos... 21. 2015-10-28 Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas ir... 22. Antras apžiūrimas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kuris gautas su... 23. Alkotesterio kvitu Nr. 4612 nustatyta, jog 2014-11-23 20.15 val. A. Z. blaivus... 24. 2014-11-24 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui... 25. 2014-12-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Marijampolės... 26. 2015-03-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Marijampolės... 27. 2015-09-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.... 28. Ištirtų įrodymų pagrindu, teismas kaltinamojo kaltę laiko pilnai ir... 29. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje baudžiamoji atsakomybė... 30. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų... 31. Įrodymų tyrimo teisme metu nustatyta, jog kaltinamasis A. Z. neatsargiai... 32. Kaltinamasis nurodė, jog kaltę dėl inkriminuotos veikos pripažįsta,... 33. Ištyręs įrodymus, teismas šiuo konkrečiu atveju atmeta kazuso buvimą ir... 34. Liudytojas K. N. nurodė, jog po automobilio smūgio į stulpą visi bėgo į... 35. Liudytojas L. K. nurodė, jog nuo smūgio iššovė automobilio oro pagalvės.... 36. Liudytojas P. J. nurodė, jog eismo įvykį matė iš šalies. Matė, jog... 37. Liudytojas V. M. patvirtino, jog nuo automobilio smūgio į stulpą šis ėmė... 38. Kaltinamasis gi, duodamas parodymus teisme, nurodė, jog stulpas nuvirto po 1... 39. Įrodymų tyrimo teisme metu ištirti įrodymai leidžia teigti, jog... 40. Teismų praktikoje laikoma, jog eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET... 41. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo automobilio atsitrenkimo į stulpą iki jo... 42. A. Z. kaltės forma – nusikalstamas pasitikėjimas. Kaltinamasis kelio... 43. Įrodymų tyrimo procese taip pat nepasitvirtino ir ištirtų įrodymų viseto... 44. Vertinant įrodymų tyrimo teisme metu surinktus duomenis laikytina, kad... 45. Tokiu būdu, ištirtų įrodymų, jų analizės, formaliosios bei teisinės... 46. Bylos medžiaga nustatyta, kad pas kaltinamąjį šlapime rasta... 47. BPK 44 str. 10 d., konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas... 48. Civilinė ieškovė R. D. ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovo A. Z. ir... 49. Teismo posėdžio metu ieškovė R. D. patvirtino, jog jai atlyginta 5000 Eur... 50. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas į teismo posėdį... 51. Kaltinamasis civilinius ieškinius pripažino, tačiau prašė atsižvelgti į... 52. Civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.... 53. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens... 54. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 55. Teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose,... 56. Teismui nekyla abejonių, kad jog nukentėjusiosios dėl sūnaus ir brolio... 57. Kita vertus, kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo... 58. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgtina... 59. Taigi atsižvelgdamas į anksčiau minėtose kasacinėse bylose žuvusiųjų... 60. Automobilio, kurį vairuodamas A. Z. padarė eismo įvykį, valdytojo civilinė... 61. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi... 62. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai... 63. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį,... 64. A. Z. charakterizuojamas patenkinamai. Administracine tvarka baustas. Yra... 65. Įstatymo leidėjas imperatyviai nustatė, jog tas, kas vairuodamas kelių... 66. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė dar... 67. Kadangi nagrinėjama veika padaryta iki priimant 2015-02-03 nuosprendį ir... 68. Vadovaujantis LR BK 67 str. nuostatomis, kaltinamajam, kartu su bausme,... 69. Teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgia į padarytos... 70. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str.,... 71. A. Z. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį ir nuteisti jį... 72. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu,... 73. Vadovaujantis LR BK 75 str., A. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 74. Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia... 75. A. Z. kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje... 76. Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.... 77. Iš civilinio atsakovo AB „( - )“, buveinė( - ), R. D., a/k ( - ) gyv. ( -... 78. Iš civilinio atsakovo A. Z., a/k ( - ) gyv. ( - ), R. D., a/k ( - ) gyv. ( -... 79. Iš civilinio atsakovo A. Z., a/k ( - ) gyv. ( - ), G. D., a/k ( - ) gyv. ( -... 80. Iš A. Z., a/k ( - ) gyv. ( - ), priteisti 243,18 EUR proceso išlaidų už R.... 81. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai... 82. A. Z. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po nuosprendžio... 83. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...