Byla e2S-795-324/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „Teleorbita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17115-775/2017 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teleorbita“ prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. galutinio sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovių ribotos atsakomybės bendrovių „Nikita-Trans“ ir „Gos-Trans“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teleorbita“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė, ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei RAB „Nikita-Trans“ 3 680 Eur skolą, 163,73 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 843,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 261,76 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovei RAB „Gos-Trans“ – 1 540 Eur skolą, 68,52 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 608,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 177,8 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  2. Atsakovė pateikė prašymą išdėstyti šiuo sprendimu priteistą skolą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad ji užsiima didmenine prekyba dvigubo pjovimo mediena, medienos importu, jos apyvarta per mėnesį yra apie 10–15 tūkstančių Eur, iš kurių reikia sumokėti mokesčius, atlyginimus darbuotojams. Pradėjus priverstinį išieškojimą įmonė negalės atsiskaityti su valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetu, darbuotojais, kurių dabar įmonėje yra šeši. Šiuo metu atsakovės finansinė padėtis prasta, nėra realių galimybių iš karto sumokėti visą priteistą sumą, yra įsiskolinimų kitiems tiekėjams. Atsakovė turi tik vieną automobilį, kuris yra sugedęs, remontui reikalingų lėšų neturi, nes nei banko sąskaitose, nei įmonės kasoje pinigų nėra. Kreipėsi į ieškovę, bandydama susitarti dėl mokėjimų išdėstymo ne teisminiu keliu. Ieškovės pasiūlytas mokėjimo grafikas netiko, nes negalėtų jo įvykdyti. 2018 metams atsakovė sudarė nemažai sutarčių, kurios ateityje užtikrins galimybę atsiskaityti su ieškove. Teismo sprendimo išdėstymas pagal pateiktą grafiką užtikrintų tinkamą jo įvykdymą, nebūtų paneigtas teismo sprendimas ar pažeisti ieškovų teisėti lūkesčiai.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė prašymą išdėstyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. galutinį sprendimą.
  2. Sprendė, kad atsakovė neįrodė sunkios turtinės padėties. Atsakovė nepateikė finansinės atskaitomybės duomenų, o pateikti dokumentai neatskleidžia tikrosios įmonės finansinės padėties, yra selektyvūs. Viešai skelbiama, kad atsakovės apyvarta per 2016 m. buvo nuo 200 001 – 300 000 Eur (rekvizitai.vz.lt). Atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. sausio 22 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo. Atsakovė nenurodė, kokios įsiskolinimo tiekėjams sumos, kiek tokių tiekėjų. Teigia, jog jos padėtis gerėja, 2018 m. sudarė nemažai sutarčių, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas nesutiko, kad atsakovė nevengia įsipareigojimų ieškovėms. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. birželio 17 d. buvo atlikti krovinių pervežimai, už kuriuos atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškovėmis iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., tačiau iki šiol nėra atlikusi nė vieno mokėjimo. Nėra duomenų, kad atsakovė, nesutikusi su ieškovės pasiūlytu mokėjimo grafiku, būtų bandžiusi tartis dėl kitokio grafiko. Atsižvelgiant į išdėstytą ir tai, kad ieškovės nesutiko su atsakovės prašymu, sprendė, jog priteistos sumos mokėjimo išdėstymas atsakovės prašomam terminui pažeistų ieškovių interesus.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

  1. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti nutartį, patenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo vieneriems metams, o netenkinus prašymo – grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai laikė, kad įmonės finansinė būklė yra gera atsižvelgiant į tai, kad ji neturi įsiskolinimų Sodrai. Teismas nevertino pateiktų dokumentų ir informacijos apie įmonės finansinę būklę. Šiuo metu skolos tiekėjams sudaro 104 360,31 Eur. Iš 2017 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė turto turi, tačiau neturi pinigų. Įmonės veikla nuostolinga. Atsižvelgiant į atsakovės sunkią finansinę padėtį, sprendimo vykdymo neišdėsčius, būtų neproporcingai pažeistos atsakovės turtinės teisės. Pradėjus priverstinį išieškojimą, atsakovė negalės atsiskaityti su valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetu, darbuotojais, vykdyti įprastinės veiklos, tai neišvengiamai lems didelius nuostolius, sunkias pasekmes ir galimą bankrotą. Išdėsčius sprendimo vykdymą, šalių interesų pusiausvyra nebūtų pažeista, vykdymo būdas būtų racionalus ir garantuotų prievolės įvykdymą ateityje, be to, nesužlugdytų skolininkės veiklos.
    2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė vengia įsipareigojimų ieškovėms. Atsakovės pastangos susitarti dėl mokėjimų grafiko ir paties fakto pripažinimas, nesistengiant ginčyti atliktų krovinių pervežimo, įrodo atsakovės norą atsiskaityti su ieškovėmis. Atsakovė bandė tartis dėl mokėjimo grafiko, tačiau susitarti nepavyko – ieškovė visus kartus nurodydavo itin trumpą atsiskaitymo laiką.
    3. Ieškovės nenurodė, kaip būtų pažeistos jų teisės. Nėra duomenų, jog ieškovių finansinė būklė bloga, todėl priteistų sumų išdėstymas ieškovėms finansinių sunkumų nesudarytų.
  2. Ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skirti atsakovei 2000 Eur baudą, po 500 Eur iš jų skiriant kiekvienai ieškovei. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovė nesąžiningai siekia pasipelnyti ieškovių sąskaita. Praėjo apie metai laiko, kai jos įgijo teisę gauti lėšas už suteiktas paslaugas, tačiau iki šiol atsakovė jų nesumokėjo. Atsakovė turi galimybę pasiskolinti pinigus iš finansinių institucijų, palūkanos už teikiamas paskolas rinkoje šiuo metu nedidelės. Ieškovės nėra atsakingos už atsakovės finansinius sunkumus. Atsakovė turėjo suvokti, kad jai reikės apmokėti už pervežimo paslaugas ir turėti verslo viziją, kaip tai padaryti. Krovinių gražinimo važtaraščiai įrodo, kad mediena buvo pateikta tretiesiems asmenims, prekės (ar bent jų dalis) buvo parduotos tik atvežus, taigi atsakovė gavo pajamas. Ieškovės patyrė ženklias sąnaudas su pervežimais, todėl, atidėjus apmokėjimą, nuostoliai dėl negautų pajamų didės. Žodžiu sutarė, kad atsakovė sumokės kas mėnesį po 2000 Eur, paskutinį mėnesį sumokant ir teismo priteistas palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ketino pateikti pasiūlymą, įvertinant mokėjimo galimybes, tačiau tolesnes derybas nutraukė. Atsakovė nesilaiko siūlomo mokėjimo grafiko. Atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo dieną atsakovė nėra sumokėjusi 2018 m. sausio, vasario įmokų.
    2. Šioje stadijoje negalima teigti apie antstolio veiksmų neteisėtumą ir galimą riziką, kad bus pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Mokėjimo eiliškumą nustato CK 6.9301 str. bei atitinkami CPK straipsniai, kuriais antstolis turėtų vadovautis.
    3. Atsakovė piktnaudžiauja savo procesine teise, vilkina procesą. Tai matyti iš proceso eigos, kai, neginčydama paslaugos gavimo fakto, atsakovė nemokėjo skolos ieškovėms. Prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovė pateikė tada, kai ieškovės kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Iki to laiko atsakovė buvo pasyvi. Atskirajame skunde teikia alternatyvų reikalavimą prašymą gražinti nagrinėti pirmos instancijos teismui, kas reiškia, kad iki įsiteisės nutartis, ieškovės neturės galimybės reikalauti atlyginti joms už suteiktas paslaugas. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis, prašo skirti atsakovei baudą.
Teismas

konstatuoja:

6IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išdėstyti teismo sprendimu priteistas skolas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliacinio proceso metu atsakovė pateikė naujus įrodymus: atsakovės 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, skolų lenteles. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiais įrodymais atsakovė grindžia atskirojo skundo motyvus, jie neužvilkins apeliacinės bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam klausimo išnagrinėjimui priimtini.

8Dėl priteistos skolos mokėjimo išdėstymo

  1. CPK 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
  2. Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas.
  4. Atsakovė vieneriems metams prašė išdėstyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimu iš jos priteistas ieškovei RAB „Nikita-Trans“ 4105,49 sumą ir 540 Eur metines palūkanas, ieškovei RAB „Gos-Trans“ 1786,05 Eur sumą ir 225,95 Eur metines palūkanas, prašymą motyvuodama sunkia turtine padėtimi.
  5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, pagrįstai nustatė, kad, atsakovei pateikus pažymą dėl kasos likučio, banko sąskaitos išrašą, byloje nėra pakankamai duomenų spręsti dėl tikrosios atsakovės finansinės padėties. Šios pirmosios instancijos teismo išvados atsakovė nepaneigė, kartu su atskiruoju skundu pateikdama 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, skolų lenteles. Pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita ir balansas nepasirašytas įmonės vadovo, dėl to neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų, juo negalima vadovautis kaip įrodymu. Kita vertus, iš atsakovės 2017 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad 2016 metais ji turėjo turto už 315681 Eur, per vienerius metus mokėtinų skolų dydis sudarė 203918 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės balanse įrašytas turtas vertas 324540 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydis yra 214684 Eur, t. y. per vienerius metus mokėtinos sumos viršija pusę turto vertės. Tokią finansinę būklę preliminariai vertinant pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, jeigu įmonės mokėtinos sumos, viršijančios pusę jos turto vertės, būtų pradelstos, ji galėtų būti laikoma nemokia nuo 2016 metų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016). Pirmosios instancijos teisme atsakovė teigė, kad jos padėtis 2018 metais pagerės, nes sudarė sutarčių, kurios ateityje užtikrins atsiskaitymą su ieškovėmis. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė šių aplinkybių nebeįrodinėja, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepagrindė galimo savo padėties pagerėjimo 2018 metais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog dėl atsakovės turtinės padėties išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo.
  6. Be to, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Iš bylos medžiagos matyti, kad prašoma išdėstyti skola atsirado laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. birželio 17 d. ieškovėms atlikus krovinių pervežimus, už kuriuos atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su jomis iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovė nurodo, kad nevengia įvykdyti savo įsipareigojimų ieškovėms, tačiau nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. apmokėjimų neatliko. Dėl to 2017 m. kovo 20 d. ieškovės kreipėsi į teismą (civilinė byla Nr. e2-11834-775/2017). Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį patenkino iš dalies. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovė nepateikė duomenų, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. ar nuo Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo 2017 m. birželio 30 dienos būtų sumokėjusi kokią nors priteistos sumos dalį. Šios aplinkybės paneigia atsakovės teiginį apie norą atsiskaityti su ieškovėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nededa pastangų įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų skolų, o tokia situacija neabejotinai pažeidžia ieškovių teises.
  7. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, santykinai nedidelę priteistą sumą (6657,49 Eur), į tai, kad šalys yra juridiniai asmenys, todėl jiems keliami didesni atidumo, rūpestingumo jų veikloje reikalavimai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog sprendimo įvykdymo išdėstymas akivaizdžiai sąlygotų teismo sprendimo privalomumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir ieškovių teisėtų lūkesčių principų pažeidimą.

9Dėl baudos skyrimo

  1. Ieškovės prašo paskirti atsakovei 2000 Eur baudą, po 500 Eur iš jų skiriant kiekvienai ieškovei.
  2. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
  3. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti: tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.
  4. Nustatyta, kad nagrinėjant šalių ginčą teisme, atsakovė sutiko apmokėti ieškovėms už atliktas paslaugas, kai ieškovės atliks savo priešpriešinę pareigą ir pateiks CMR važtaraščių ir kitų dokumentų originalus su gavėjo ir siuntėjo parašais, antspaudais (Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams priėmus ieškovių reikalavimus patenkinantį procesinį sprendimą, atsakovė pasinaudojo CPK 284 straipsnyje įtvirtinta galimybe išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir pateikė apeliacine tvarka vertinamą prašymą. Aplinkybė, kad prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nepatenkintas, neleidžia spręsti, kad atsakovė procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal jų paskirtį (atsakovė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė pirmą kartą, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą). Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindo daryti išvadą apie atsakovė piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra. Ieškovės nenurodė, kaip atsakovė savo veiksmais sąmoningai sukėlė joms esminę žalą, nepagrindė atsakovės nesąžiningumo, todėl jų prašymas dėl baudos paskyrimo atmestinas.

10Apeliacinės instancijos teismo išvados

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Atmesti ieškovių ribotos atsakomybės bendrovių „Nikita-Trans“ ir „Gos-Trans“ prašymą dėl baudos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teleorbita“ skyrimo.

14Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai