Byla 1-48-574/2020
Dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, taip pat žuvo žmogus, t. y.:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui, nukentėjusiesiems R. G., R. G., J. M., jų atstovams advokatams Laimontui Gasiūnui ir Aidui Mažeikai, nukentėjusiesiems E. O., V. D., civilinio ieškovo ir atsakovo UAB "Prime Leasing" atstovams advokatei Simonai Drukteinienei ir advokato padėjėjui Nagliui Mėliniui, civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovei Ilonai Skaisgirienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2R. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - )., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), , vedęs, dirbantis ( - ) direktoriaus pavaduotoju, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

3Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

4R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, taip pat žuvo žmogus, t. y.:

5R. S. 2018 m. balandžio 22 d. apie 04.17 val. Pilaitės pr.- Laisvės pr. sankryžoje, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1.50 promilės alkoholio (2018-04-22, 4.25 val. jo išpustame ore nustatyta 1.51 promilės, 2018-04-22, 5.30 val. jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 promilės etilo alkoholio), vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127 ir 128 punktų reikalavimus – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, kad kiekvienu momentu galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, dėl to nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į priekyje stovėjusius automobilius „Toyota Prius“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo E. O., bei „( - ) valst. Nr. ( - ), kurį vairavo K. K., ko pasėkoje E. O. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje, muštinė žaizda pakaušio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, kairės pusės V-VIII šonkaulių lūžiai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. J. M. buvo padaryti šie sužalojimai: C7 kaklo slankstelio keterinės ataugos lūžimas, nedidelis sumušimo židinukas galvos smegenų kairėje pusėje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. K. G. buvo padaryti šie sužalojimai: veido odos nubrozdinimai ir kraujosruvos, kairės rankos, kairio šono, abiejų kojų kraujosruvos, šonkaulių lūžiai kairėje, dubens kaulų daugybiniai lūžiai, vidaus organų sužalojimai: plaučių ir kepenų plyšimai su prikraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, galvos smegenų pamato lūžiu su pilnu tilto nutraukimu ir pailgųjų smegenų daliniu nutraukimu, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko K. G. nuo patirtų sužalojimų mirė. Taip pat sugadino tris transporto priemones: „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) nuosavybės teise priklausantį UAB "Prime Leasing" - 9840 Eur vertės; ( - ) valst. Nr. ( - ) nuosavybės teise priklausantį V. D. - 6900 Eurų vertės; Toyota Prius, valst. Nr. ( - ) nuosavybės teise priklausantį UAB "Baltijos Biuras" - 4500 Eurų vertės.

6Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltę visiškai pripažino pagal prokuroro pareikštą kaltinimą, nesutinka su nukentėjusiųjų atstovo pareikšta veikos kvalifikacija ir parodė, kad 2018 m. balandžio 21 d. nuo 20 val. su kolegomis Pilaitėje, kavinėje „Malūnas“ dalyvavo šventėje, ten vartojo alkoholį - putojantį vyną. Jis vartojo maždaug nuo 20 val. iki 24 val., tuomet alkoholį vartoti nustojo. Šventė tęsėsi toliau iki 3.30 val., tuomet pradėjo skirtytis. Pabandė išsikviesti taksi, bet gavo pranešimą, kad gali atvykti tik po 30-40 min. Tai buvo per ilgas laikas, todėl nusprendė eiti link Pilaitės PC „Pupa“, manydamas, kad ten susiras taksi automobilį. Nuėjo iki PC „Pupa“. Taksi automobilio nerado. Kadangi nuo 24 val. nebuvo vartojęs alkoholio, po to judėjo, šoko, be to ėjo, jautėsi visiškai išsiblaivęs. Dar kartą pasitikrino dėl taksi, bet jo nebuvo. Įsijungė „CityBee“ programėlę, susirado automobilį PC „Pupa“ aikštelėje, atsirakino jį, atsisėdo, susireguliavo sėdynę, veidrodėlius, užsivedė pradėjo važiuoti link Įsruties gatvės, apsisukinėti link Pilaitės prospekto. Važiavo Pilaitės prospektu, stengdamasis kontroliuoti leistiną greitį. Automobilis buvo naujas, jam nepažįstamas. Įprastai vairuodavo automobilį su mechanine pavarų dėže, o „CityBee“ automobilis buvo su automatine. Dėl to važiuodamas koncentravosi į priekinę automobilio dalį. Galbūt galėjo atsitikti, kad viršijo greitį, bet ne visame kelyje. Privažiavęs Laisvės pr. ir Pilaitės sankryžą, pakėlė akis ir pamatė priekyje stovinčius automobilius. Bandė imtis priemonių, bet matyt kažką supainiojo ir pajuto smūgį. Trumpam prarado nuovoką. Kai atsigavo išlipo, iš automobilio, išsitraukė iš kišenės telefoną, bandė surinkti pagalbos telefono numerį, bet dėl streso jam nepavyko – surinko klaidingą numerį. Tuomet prie jo pribėgo jauni žmonės ir pradėjo jį mušti šaukdami. Ką šaukė ir kokia kalba, neatsimena. Sudavė kelis smūgius į veidą ir po to jis nusisuko nugara, nesipriešino. Tada privažiavo policijos ekipažas, jį nuvedė į automobilį, įsodino. Apie tai, kad eismo įvykyje žuvo žmogus, sužinojo iš policijos pareigūnų. Jam iš karto buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Jis sutiko, tikrinosi du kartus ir tada buvo nuvežtas į priklausomybės ligų centrą duoti kraujo mėginį.

7Atsakinėdamas į klausimus, kaltinamasis R. S. parodė, kad putojančio vyno stiprumo nurodyti negali, nes jo buvo skirtingos rūšys. Išgėrė 7-8 taures. Įvykio vakarą šventėje nuo 24 val. šoko, kadangi yra šokių ansamblis, po to daugiau kaip 40 min. ėjo nuo kavinės Pilaitėje iki PC „Pupa“. Apsisprendė vairuoti dėl kito visuomeninio transporto nebuvimo, dėl to, kad pasidarė šalta. Jis įvertino, kad daug judėjo, buvo absoliučiai įsitikinęs, kad alkoholio kraujyje nebėra. Taksi kvietė iš savo telefono, per programėlę „eTaksi“. Taksi bandė išsikviesti 2 kartus, būdamas šventėje ir 1 kartą, būdamas Pilaitėje. Atstumas nuo tos vietos, kur įsėdo į automobilį iki tos vietos, kur įvyko avarija - 3-5 km. Dalyje kelio leistinas greitis yra 60 km/h, dalyje- 50 km/h. Stengėsi laikytis leistino greičio ir paisyti šviesoforo signalo. Susidūrimo metu galėjo būti greitis 131-133,5 km/h, kadangi galimai supainiojo greičio ir stabdžio pedalus. Automobilyje su mechanine pavarų dėže yra 3 pedalai. Paprastai stabdį ir greičio pedalą spaudžia dešine koja, o sankabą - kaire koja. Vieną sankryžą pervažiavo apsisukdamas Įsrūties gatvėje, sekančioje sankryžoje, ties policija degė raudonas šviesoforo signalas, kur jis buvo sustojęs. Daugiau sankryžų nebuvo. Jis priešais save matė tik raudonas šviesas, t. y. taksi automobilio žibintus. Bandė stabdyti, bet supainiojo pedalus. Toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, leistinas greitis - 50 km/h. Jo vairavimo stažas - nuo 2000 m., vairuotojo pažymėjimas - B klasės su mechanine pavarų dėže. Įprastai vairuodavo automobilį „Subaru Outback“ su mechanine pavarų dėže, kW neprisimena. Eismo sąlygos buvo geros, lietaus nebuvo, matomumas buvo vidutinis, tamsus paros metas, švito. Dėmesį koncentravo į važiuojamąją kelio dalį, esančią prie pat automobilio priekio, kadangi tai nebuvo jam įprastas automobilis ir jis visada taip daro, nes taip yra išmokytas. Pilaitėje žino tik Pilaitės prospektą iki PC „Pupa“. Negali atsakyti, kur buvo taksi automobiliai, kodėl negalėjo jų išsikviesti. Jis nemąstė apie tai, kad vyksta intensyvus eismas. Tai nebuvo pirmas kartas, kai jis naudojosi „CityBee“ programėle, bet negali atsakyti kelintas kartas. Sutinka, kad jam buvo nustatytas 1,51 promilės neblaivumas. Sutinka, kad savo veiksmais padarė žalą nukentėjusiesiems, nesutinka dėl sumų. Savo poziciją yra išdėstęs atsiliepimuose, tikslių sumų neatsimena. Palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Jis tuo metu, kai nusprendė važiuoti automobiliu, jautėsi gerai, manė, kad alkoholio kiekis kraujyje neviršija leistino. Gali būti kad vienu metu važiavo didesniu greičiu negu 60 km/h. Kadangi automobilis jam naujas, galėjo nesukontroliuoti greičio. Nespėjo išvengti susidūrimo. Tuo metu, kai atsitrenkė į priešais esantį automobilį, išsiskleidė oro pagalvės ir jis trumpam prarado nuovoką. Yra iš dalies atlyginęs žalą nukentėjusiesiems G., pervedė jiems po 2500 Eur, 500 Eur yra sumokėjęs nukentėjusiajam E. O. ir 500 Eur nukentėjusiajam J. M.. Atsiprašo visų nukentėjusiųjų, labai gailisi dėl to, kas įvyko. Kadangi jo turtas yra areštuotas, negali atlikti jokių pardavimų. Kreipėsi į bankus dėl kredito suteikimo, bet visi bankai atsisakė, reikalavo užstato. Kol kas žalą gali atlyginti iš savo santaupų, kurios susidarė iš uždarbio. Yra dirbantis, kitokių pajamų negauna, jo darbo uždarbis 2500 Eur neatskaičius mokesčių.

8Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. G. parodė, kad žuvusioji yra jo dukra. Kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. 2018 m. balandžio 21 d. viešėjo Druskininkuose ir balandžio 22 d. apie 7 val. ryte paskambino kaimynas ir pranešė, kad prie jo namų atėjo policijos pareigūnai. Kaimynas perdavė telefoną jiems ir jie pranešė, kad žuvo jų dukra Pilaitės ir Laisvės per. sankryžoje. Buvo didelis šokas. Aiškinosi per policiją ar čia nėra kažkokios apgaulės. Sužinojo, kad viskas tikra. Vėliau susiruošė su šeima važiuoti į Vilnių. Prieš tai klausinėjo pareigūnų aplinkybių, jie sakė, kad įvyko autoįvykis. Ketvirtadienį prieš tą įvykį dukra buvo atėjusi į namus, pasiėmė rūbus šventei - grupiokės vestuvėms. Tai buvo pirmosios jos vestuvės. Ji vis sakydavo, kad artėja jos pačios vestuvės, o ji dar nei karto nėra buvusi tokioje šventėje. Ji labai džiaugėsi. Tada ją matė paskutinį kartą. Sužinojo, kad dukra mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje, nes kai ją traukė, ji buvo dar gyva, bet po tokių sužalojimų matyt nebuvo šansų išgyventi. Atvykus į Vilnių, jie iš karto nuvyko į Greitosios pagalbos ligoninę. Jiems pranešė, kad dukrą išvežė į morgą. Nuvažiavo aplankyti J., pasižiūrėti, kokia jo būsena, kadangi jo tėvai gyvena Marijampolėje. Iš jo viską sužinojo.

9Atsakinėdamas į klausimus, nukentėjusysis R. G. parodė, kad buvo toks atvejis, kai jų gera draugė už poros dienų važiavo su taksi ir taksistas jai sakė, kad jis tuo metu kai įvyko įvykis važiavo pro šalį ir girdėjo smūgį. Pagal dukros telefono duomenis, be 10 min. 4 val. ar be 15 min 4 val. buvo keletas skambučių į taksi firmas, apie 4.05 val. išsikvietė taksi ir sėdo važiuoti. Jaunimas šventėje šoko, nors buvo sąlygos pernakvoti, išsikvietė taksi, dukra buvo blaivi. Dukra jiems buvo vienturtė. Dukra su J. M. jau buvo susiruošę praeiti paskutinį išbandymą - Santjago kelią. Dukra sakė, jog kadangi vasarą jai sukaks 27 metai, reikalingas paskutinis išbandymas ir vasaros pabaigoje ar rudenį galimai jie jau ryšis gyvenimo pokyčiams. Šie pusantrų metų - ištisinis košmaras. Jam bendražmogiškai gaila kaltinamojo, nes tam tikra prasme jis irgi nukentėjusysis, tokiu poelgiu susigadino savo ir kitų gyvenimą, nutraukė tokio jauno žmogaus gyvenimą. Žmogus kuris gerai mokėsi, buvo gerai išauklėtas, turėjo geras perspektyvas, tokiu baisiu būdu pabaigė gyvenimą. Tai ką jiems teko išgyventi, gali suprasti tik žmogus, kuris tai patyrė. Kaip supranta, kaltinamasis irgi turi dukrą, matyt ne kartą pagalvojo apie tokį atvejį. Gyvenimas pasikeitė visiškai, jie nežiūri televizoriaus, spaudos neskaito, nes nėra prasmės tą daryti. Pasikeitė visko vertinimas, dingo pasitikėjimas žmonėmis. Abejoja kaltinamojo nuoširdumu. Palaiko civilinį ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes, atimant jau atlygintą žalos sumą. Jeigu nebūtų įvykio, nebūtų ir išlaidų dėl nekilnojamo turto mokesčio už dukros nekilnojamąjį turtą. Dukra turėjo butą, savas pajamas. Skaičiuojant neturtinę žalą, rėmėsi Statistikos departamento skaičiavimais pagal gyventojų pajamas ir Europos šalyse nustatomas ir atlyginamas tokių padarytų žalų sumas. Apie pusę metų iki įvykio dukra gyveno atskirai. Jie artimai bendravo. Turtas, kuris yra priimtas palikimo būdu, nėra įkeistas, areštuotas ar kitaip apsunkintas. Jie neketina jo parduoti. Jis šiuo metu dirba tą patį darbą kaip ir anksčiau.

10 Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. G. parodė, kad įvykio aplinkybės jai nėra žinomos. Jie buvo Druskininkuose pas vyro mamą ir sužinojo apie įvykį tik iš skambučio. Palaiko civilinį ieškinį ir patvirtina aplinkybes, kurios yra nurodytos. Tai buvo jų vienintelis vaikas. Sunku kalbėti. Tie, kas to nepatyrė, suprasti negali. Nors praėjo pusantrų metų, bet kiekvieną dieną apie tai galvoja. Jai vaikas buvo svarbiausias dalykas gyvenime, jos svarbiausias projektas, pagrindinis uždavinys. Nors turi profesiją, visi kiti dalykai nesvarbūs, kai nėra vaiko. Buvo problemų vaikų susilaukti, tik vieną turėjo, dukra K. buvo jų gyvenimo ašis, ant kurios viskas laikėsi. Mano, kad kaltininkas turi būti nubaustas. Vairuoti girtam mašiną - tai yra žmogaus puikybė. Galima suprasti, kai tai būna nelaimingas atsitikimas, bet kai suaugęs, aukštąjį mokslą baigęs žmogus girtas sėda už vairo, jis turi suprasti, ką daro.

11Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. M. parodė, kad žuvusioji K. G. buvo jo mergina. Kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Jie su K. dalyvavo jos studijų draugės I. vestuvėse. Šventė vyko sodyboje už Pilaitės. Dalyvavo ir ceremonijoje, ir vakarinėje dalyje. Sudalyvavę vakaro programoje, nutarė važiuoti namo pas ją, kadangi buvo jo gimimo diena ir ateinančią dieną planavo eiti į žygį. Kvietė taksi, kuris užtruko kol atvažiavo. Jaunasis juos palydėjo iki taksi automobilio. Važiuojant Pilaitės prospektu šnekėjosi ir nuo to momento neatsimena nieko, tik kad stovėjo prie sankryžos ir kaip jį kalbina policijos pareigūnai jau ligoninėje. Jie jam pasakė, kad jis pateko į autoįvykį, paklausė, ar turi kaip pranešti artimiesiems. Jis davė policininkams savo telefoną, jie paskambino jo broliui ir jį informavo apie įvykį. Jis klausė policininkų, kur K., ar jai viskas gerai. Jie atsakė, kad atvažiavo pašnekėti tik su juo. Kai jie išėjo, liko palatoje ir apie įvykį sužinojo iš naujienų internete. Paties susidūrimo neprisimena.

12Atsakinėdamas į klausimus, nukentėjusysis J. M. parodė, kad prisimena, kad stovėjo prie šviesoforo. Neprisimena ar priešais juos stovėjo automobilis. Kadangi jie stovėjo, suprato, kad jie stovi prie raudono šviesoforo signalo. Jie su K. draugavo 2,5 metų., praktiškai gyveno kartu ir visą laisvalaikį leisdavo kartu. K. buvo pats artimiausias žmogus jo gyvenime. Jam buvo nustatyta smegenų kontūzija, C7 stuburo slankstelio keterinės ataugos lūžis, nugaros sumušimas ir mėlynės ant nugaros. Po ligoninės visą vasarą jam buvo sunku judėti. Marijampolėje lankė kineziterapijos procedūras ir terapiją elektros srove. Ligoninėje išbuvo 3 ar 4 dienas, reabilitacija truko dar savaitę, bet jam užtruko mėnesį iki ją pradėjo. Šiuo metu yra sustiprėjęs, bet jaučia pasekmes dėl slankstelio ataugos lūžio - sunkiau iškelti rankas į viršų. Kartais darbe tenka kilnoti objektus. Dėl smegenų sužalojimų rekomenduojama periodiškai lankytis pas šeimos gydytoją. Su K. buvo suplanavę eiti piligriminę kelionę pėsčiomis per Ispaniją. Prieš savaitę buvo nusipirkę bilietus. Ta kelionė daugumai porų būna geras nurodymas, ar gali gyventi ir tęsti gyvenimą kartu. Tai būtų buvęs tarsi jų pasiryžimo sutvirtinimas, kalbėjo apie vestuves. Palaiko civilinį ieškinį, atėmus tą sumą, kurią kaltinamasis yra atlyginęs. Civilinio ieškinio suma dėl neturtinės žalos yra nurodyta atsižvelgiant į teismų praktiką. Tai buvo labai skaudus, tragiškas, jį sukrėtęs įvykis. Buvo labai sunku sužinoti, o paskui dar daugiau iš tyrimo medžiagos, kaip žuvo mylimas žmogus. Išgyvenimų pasekmes jaučia iki šiol. Jis buvo prisisegę saugos diržą, ar K. prisisegė, neatsimena. Iki įvykio studijavo ir dirbo. Dėl įvykio buvo privestas imti akademines atostogas, dėl to užsitęsė magistro studijų baigimas. Dirba tą patį darbą, bet mažesnėmis apkrovomis. Dažnai tenka dirbti vakarais ir naktimis, kadangi dirba renginiuose, sunkiau dirbti vėlesnes pamainas.

13Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. O. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, žuvusiosios - taip pat. 2018 m. balandžio 22 d. gavo užsakymą į Čekoniškes, už Pilaitės mikrorajono. Buvo paryčiai, apie 3.30 val. Sodyboje į automobilį įsėdo 2 jaunuoliai - mergina ir vaikinas. Pasakė, kad maršrutas bus į Kauno gatvę, prie klubo „Kablys“. Važiavo, šnekėjosi, buvo geros nuotaikos, suprato, kad važiavo iš vestuvių. Privažiavo Pilaitės mikrorajoną. Pravažiavę PC „Pupa“ prie degalinės „Viada“ pasiūlė važiuoti greičiausiu keliu, t. y. aplinkkeliu arba per miestą. Mergina pasirinko, važiuoti per miestą. Privažiavo Pilaitės ir Laisvės pr. sankryžą, degė raudonas šviesoforo signalas, sustojo, toliau kažką kalbėjosi. Prie jų iš kairės pusės privažiavo automobilis. Vaikinukas pasakė, kad jaunimas turbūt važiuoja linksmintis. Jis atsisuko pasižiūrėti ir viskas. Supranta, kad prarado sąmonę. Atsibudo ant vairo, nors buvo prisisegęs saugos diržą. Pareigūnas pradėjo judinti jį už peties, paklausė, ar gyvas. Jis atsakė, kad gyvas. Pasiūlė alkotesterį. Papūtė. Kai išlipo, nesuvokė kur randasi, kaip čia atsidūrė. Matė, jog yra greitosios, policijos ekipažai, automobilis sudaužyta. Buvo įsodintas į greitosios pagalbos automobilį, išvežė į Lazdynų ligoninę. Ten nustatė sumušimus, lyg ir viskas gerai buvo. Vėliau paaiškėjo kad lūžo šonkauliai. Jei būtų pamatęs per galinio vaizdo veidrodėlį, gal būtų stabdį atleidęs, kad smūgis būtų minkštesnis. Neatsimena, kokios markės buvo šalia sustojęs automobilis, lyg tai tamsios spalvos. Po to, kai išlipo, pamatė, kad mašina kažkodėl vidury sankryžos, priekis - į Lazdynų pusę. Pagalvojo, kas čia atsitiko, paklausė pareigūnų, pareigūnas atsakė, kad avarija, kad jis nekaltas. Paklausė, ar yra sužeistų. Atsakė, kad žuvo mergina. Jis neatsiminė iš kur mergina. Tik greitojoje atsiminė, kad vežė vaikiną ir merginą ir suprato, kad ji žuvo.

14Atsakinėdamas į klausimus, nukentėjusysis E. O. parodė, kad sulaužytus šonkaulius gydėsi beveik 3 mėnesius, mėlynių nesureikšmino. Dirbti negalėjo apie 3 mėnesius. Palaiko savo civilinį ieškinį, atėmus 500, kuriuos pervedė kaltinamasis R. S.. Prašo priteisti 4500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Dėl turtinės žalos civilinio ieškinio nereiškia, kadangi automobilis tuo metu buvo įmonės „Baltijos biuras“. Kiek žino, draudimas atlygino žalą. Jis prarado pajamas, bet įskaito jas į neturtinę žalą. Pavėžėjas per mėnesį uždirba apie 1000 Eur, daugiau dirbant, uždirbama kiek daugiau. Kadangi dirba pagal individualią veiklą, neėmė nedarbingumo lapelių. Tiek penktadienį, tiek šeštadienį didžiausias krūvis tenka pavėžėjamas ir taksi. Piko metu pavežėjų yra daugiau rinkoje. „eTaksi“ nėra pavėžėjai. Jeigu kaltinamasis būtų kvietęsis pavežėjus, atvykimas būtų buvęs greitesnis. Tuo metu Pilaitės prospektas buvo praktiškai tuščias, vos kelios mašinos. Jo automobilyje yra saugos diržai ir gale, ir priekyje. Lemputė rodo, jeigu priekyje sėdintys žmonės yra neprisisegę saugos diržų. Dėl gale sėdinčių nepamena. Mergina atsisėdo už jo, vaikinas atsisėdo iš dešinės pusės. Nepamena, ar keleiviai prisisegė saugos diržus. Pasilabino ir šnekėdamiesi pajudėjimo link Pilaitės. Pilaitės prospekte jo vairuojamas automobilis stovėjo iki stop linijos. Jie stovėjo, kadangi degė raudona šviesa, buvo praktiškai tuščia sankryža. Toyota priklausė UAB „Baltijos Biuras“. Jis tą automobilį turėjo išperkamosios nuomos būdu. Iki jam gaunant automobilį, nebuvo žinoma automobilio istorija. Žinojo, kad jis yra atvykęs iš Amerikos, pakankamai techniškai tvarkingas. Gali patikinti, kad prieš pat įvykį buvo pakeisti priekiniai stabdžių diskai ir kaladėlės. Žinojo, kad jis ateityje taps jo automobiliu. Iki įvykio eksploatavo Toyota automobilį apie 2 mėnesius. Nieko nežino apie automobilio pažeidimus, kas jį kur remontavo. Jis automobilį matė tik visiškai sveiką, techniškai tvarkingą. Jam „Baltijos biuras“ nepateikė jokių duomenų apie anksčiau atliktus remontus. Pavėžėjams automobilio techninę apžiūrą reikia atlikti bendra tvarka.

15Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. D. parodė, kad ji tik paskolino brolio merginai savo automobilį „( - ) ir 4.30 val. ryte jai paskambino brolis ir pasakė, kad pateko į autoįvykį, mašina sudaužyta. Automobilis buvo išsimokėtinai paimtas iš UAB „Mogo“. Automobilis buvo paimtas balandžio 16 d., nei viena įmoka dar nebuvo sumokėta. Pirminės įmokos mokėti nereikėjo. Jos brolis - V. D.. Brolis, jai paskambinęs pasakė, kad yra 3 sudaužytos mašinos. Ryte daugiau pasakojo, skaitė naujienas. Automobilį pasiėmė UAB „Mogo“ ir atidavė į metalo supirktuvę. Jai reikės sumokėti už automobilį 3157 Eur, dėl ko ji ir reiškia civilinį ieškinį. Sutartis nebuvo nutraukta. Automobilis buvo draustas Kasko draudimu. Ji kreipėsi į draudimą, bet jokių dokumentų jai nedavė, pasakė, kad atsiųs elektroniniu būdu, bet neatsiuntė. Atrodo tai buvo „Ergo“ draudimas. Patikslina savo civilinį ieškinį - prašo priteisti 3157 Eur turtinei žalai atlyginti. Įvykio metu automobilis priklausė UAB „Mogo“. Nežino ar UAB „Mogo“ gavo draudimo išmoką. Automobilis buvo draustas Kasko draudimu. Automobilis kainavo 6 900 Eur.

16Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. K. parodė, kad kaltinamąjį matė, kai įvyko įvykis. Nukentėjusiųjų neatsimena. Datos tiksliai neatsimena. Viskas atsitiko didelėje sankryžoje, važiuojant link Pilaitės. Jie stovėjo trečioje eismo juostoje, prie jų stovėjo automobilis „Prius“. Jie stovėjo prie raudono šviesoforo signalo. Pamena, kaip pastebėjo, kad milžinišku greičiu iš galo tiesiai į juos važiavo mašina. Kai įvažiavo į juos, pusę jų automobilio nubrėžė, o kitame automobilyje žuvo žmogus.

17Atsakinėdama į klausimus, liudytoja K. K. parodė, kad ji važiavo automobiliu BMW su draugais V. D., R. B., M. K. ir J. P.. Ji vairavo automobilį. Sustojo sankryžoje kadangi užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Šalia jų stovėjo „Toyota Prius“ automobilis. Ji per galinio vaizdo veidrodėlį spėjo tik pastebėti, kad „CityBee“ automobilis važiuoja nestabdant. Jis norėjo važiuoti per vidurį tarp automobilių. Ji nesitikėjo, kad jis nestabdys, todėl jokių veiksmų pati nesiėmė. Kas vyko toliau, sunku pasakyti, nes buvo šokas. Visi turėjo išlipti per kairę pusę, nes iš dešinės durys buvo užtrenktos gale. Stovėjo ir laukė policijos. Ji ir V. nebuvo sužaloti, o dėl kitų nepamena. Atrodo, kad R. turėjo važiuoti į ligoninę pasikrinti galvą. Išlipusi ji nuėjo pažiūrėti, kas nutiko, bet ką pamatė mašinoje buvo šokas ir smulkmenų negali pasakyti, nes neatsimena. Kai ji priėjo, automobilio vairuotojas buvo išlipęs ir pasakė, kad yra negyvas žmogus. Jis patikrino tą žmogų ir pasakė, kad ji negyva. Visi išlipo iš mašinos. V., kuris išlipo nuėjo prie kaltinamojo, kalbėjo su juo, aiškinosi tą įvykį. Policija vėliau atvažiavo ir pradėjo klausinėti, kas atsitiko. Prieš smūgį stabdymo garso negirdėjo, galbūt dėl to, kad vairuojamame automobilyje grojo muzika. Ji matė „CityBee“ automobilio vairuotoją. Girdėjo, kad žmogus yra išgėręs ir vėliau verkė. Ji pati su juo nekalbėjo, V. kalbėjo su juo. Automobilis, kurį vairavo, priklausė V. seseriai V. D. Buvo apgadinta dešinė jos automobilio pusė, gale buvo išdaužtas langas. Po įvykio automobilis negalėjo važiuoti. V. pasiliko prie automobilio, o ji turėjo nuvažiuoti į Mėnulio gatvėje esantį komisariatą parašyti pareiškimą. Tolimesnis automobilio likimas jai nėra žinomas. Negali pasakyti, kokio pločio tarpas buvo tarp jos ir taksi automobilių. Buvo apklausta po 4 dienų nuo įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė detales. Prie raudono šviesoforo signalo stovėjo tik jos mašina ir šalia – taksi automobilis „Prius“. Dešinėje pusėje buvo juosta laisva ir kitoje pusėje pirma juosta buvo laisva. Ta juosta, kuri laisva kairėje pusėje, turi pratęsimą už sankryžos, galima važiuoti tiesai. Patvirtina, tik neatsimena, kiek juostų ten buvo. Mažas atstumas buvo, ji nieko nedarė, nes galvojo, kad atvažiuojantis automobilis gali persirikiuoti į laisvą juostą. Patvirtina, kad jų automobilyje grotuvas grojo tyliai. Policijos komisariate ji pati rašė paaiškinimus. Galimai blogai parašė, kurioje juostoje stovėjo dėl streso. Jai atrodo, kad taksi automobilis jau stovėjo prie raudono šviesoforo signalo, kai ji privažiavo. Neatsimena, koks atstumas buvo iki šviesoforo, kai užsidegė raudonas signalas. Buvo tamsus paros metas, buvo rytas, vėliau pradėjo švisti. Jie važiavo iš draugo, kuris gyvena Zujūnuose. Neatsimena, ar sutiko automobilių pakeliui ar gatvės buvo tuščios. Kiek žino iš V. žodžių, jis pats net gi sužalojo kaltinamąjį nestipriu smūgiu. Kur buvo R., nematė. Automobilis „Golf“ važiavo ta juosta, kuria važiavo taksi automobilis, bet jos nuomone, jis ketino pravažiuoti tarp jos ir „Prius“ automobilių. Kai važiavo iš Pilaitės, nematė prieš tai „CityBee“ automobilio. Jis atvažiavo iš paskos. Ji sustojo prieš pat stop liniją. Tuo metu buvo tamsu. Per galinio vaizdo veidrodėlį matė tik šviesas, kurios artėjo link jos automobilio. Tik žibintus matė, negali pasakyti ar matė kitus objektus, tokius, kaip pastatai. Ji nurodė 50-70 metrų atstumą, nes jai taip atrodė. Žibintai buvo arti, toliau negalėjo būti. Ji nurodė, kad greitis buvo didžiulis, nes ji taip galvojo. Iki įvykio jos vairavimo stažas buvo 1 metai. Automobilio savininkė buvo V.D. Ji buvo įrašyta į registracijos dokumentus kaip savininkė. Ji įsigijo automobilį pati, nuvažiavo su V. Apie tai, kad žuvo žmogus jai pasakė taksi automobilio vairuotojas.

18Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. D. parodė, kad kaltinamąjį matė autoįvykio metu, nukentėjusiųjų nematė. V. D. yra jo sesuo. Jie su draugais iš sodybos važiavo link namų, stovėjo sankryžoje, šalia stovėjo taksi automobilis ir iš galo atlėkė kitas automobilis. Įvyko avarija. Jis priėjo prie taksi automobilio, paklausė vairuotojo ar viskas gerai, tada nuėjo prie kito automobilio. Taksi automobilio vairuotojas kažką pasakė apie keleivius, bet jis nematė nei vieno keleivio. Paskui priėjo prie to automobilio, kur stovėjo šis kaltinamasis R. S.. Paklausė jo porą kartų ar jis girtas. Jis atsakė, kad ne.

19Atsakinėdamas į klausimus, liudytojas V. D. parodė, kad atsimena, jog buvo apie 4 val. ryto, datos neprisimena. Jie važiavo „BMW“ automobiliu 5-iese - jo mergina J. P., jis, J. K. ir jo mergina R. B.. Važiavo nuo Pilaitės. Jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, stebėjo kelią važiuojant. Per šoninį veidrodėlį matė, kad kitas automobilis atlekia dideliu greičiu, bet niekam nieko nesakė, nes galvojo, kad jis važiuos tiesiai per raudoną, nepamanė, kad jis važiuos tiesiai į kitą automobilį. Pamatė šviesas, kad jis dideliu greičiu važiuoja, paties automobilio nematė. Jų automobilis stovėjo iš kairės pusės pačiam krašte, o taksi automobilis stovėjo jiems iš dešinės. Už taksi automobilio buvo laisva juosta. Automobilį vairavo K.. Jis nieko nesakė, nes tai vyko labai greitai. Net jei būtų pasakęs, niekas nebūtų sureagavęs. Tuo metu jie visi tarpusavyje kalbėjosi. Nors atsitrenkė į jo pusę, jis galėjo išlipti iš automobilio pro tą pusę. Kai jis priėjau prie taksi vairuotojo, jis buvo automobilyje. Iš pradžių, kai jis klausė ar viskas gerai, jis iš karto nieko nesakė. Kai porą kartų paklausė, jis atsakė: „Keleiviai“. Jis pažiūrėjo į galą, bet ten jam atrodo buvo oro pagalvės, jis buvo suspaustas, mažai kas matėsi. Nepasakytų, kad vairuotojas buvo visiškai sąmoningas, nes jis daugiau nieko nesakė. Tada jie iš karto iškvietė policiją, kas skambino neatsimena. Neatsimena ar vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio. „CityBee“ automobilio vairuotojas nieko neaiškino, tiesiog stovėjo išlipęs iš automobilio. Kad jis buvo girtas matėsi iš veido. Automobilis „BMW“ priklausė sesei. Ji pirko jį iš Gariūnų turgaus lizingu, gal savaitę iki įvykio. Po avarijos automobilis stovėjo kieme, buvo atvažiavę darbuotojai iš draudimo. Kiek žino, sesuo nemokėjo už automobilį, nes ne jos kaltė, kad jis buvo sudaužytas. Paskui buvo atvažiavę iš lizingo kompanijos, pasiėmė automobilį, pardavė, nurašė iš draudimo pinigus, nurašė tiek už kiek pardavė automobilį. Liko sumokėti nemažą pinigų sumą. Mano, jog „CityBee“ automobilio vairuotojas nebūtų spėjęs sustoti prieš raudoną šviesoforą. Nematė jo, kai jis toli buvo, pamatė tik tada, kai jau šalia buvo. Automobilio salone grojo muzika, bet negarsiai. Stabdymo, čiuožimo garsų negirdėjo. Jis įvykio metu neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Avarijos metu jau švito. Važiavo draugų paimti ir važiavo atgal tuo pačiu maršrutu, vadinamu, Pilaitės prospektu. Automobilių nebuvo, gal vienas kitas. „CityBee“ automobilio vairuotojo girtumas buvo akivaizdus. Negali pasakyti, kokiu atstumu iki sankryžos buvo automobilis, kai jis jį pastebėjo. Kai jie važiavo jau degė raudonas šviesoforo signalas. Pavėžėjo automobilis jau stovėjo prie sankryžos. Neatsimena, kokiu atstumu iki sankryžos buvo jie, kai užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Neatsimena, ar raudonas šviesoforo signalas mirksėjo. Negali pasakyti, kurioje juostoje važiavo dideliu greičiu artėjantis automobilis. Smūgis įvyko beveik iš karto, kai jie sustojo, ilgai nestovėjo, mažiau negu minutę. Kai kaltinamasis išlipo, jis nesiėmė jokių veiksmų gelbėti. Jų automobilis „BMW“ sustojo iki baltos ištisinės juostos tikrai ne už jos. Matė tik judančias šviesas. Švietė į veidrodėlį, todėl daugiau nieko nematė. Jo įsitikinimu, automobilis artėjo greitai. Greitai prisiartino dėl to, kad neilgai truko pats artėjimas. Kai pirmą kartą pamatė „CityBee“ automobilio vairuotoją, jis jau buvo išlipęs. Išlipimo momento nematė. Jis vienas priėjo ir prie vieno ir prie kito automobilio. Kiek atsimena, tuo metu kitų priėjusių asmenų nebuvo. Taksi automobilio stovėjimo vieta buvo maždaug tokia pati.

20Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. P. parodė, kad kaltinamąjį žino iš avarijos. Atsimena, kad buvo rytas, apie 4-5 val. važiavo iš gimtadienio. Stovėjo Teodoro Narbuto sankryžoje kairėje juostoje. Prie jų sustojo taksi. Degė raudona šviesa. Prie jų privažiavo kaltinamasis ir įvyko autoįvykis.

21Atsakinėdama į klausimus, liudytoja J. P. parodė, kad prieš susidūrimą nieko nematė, viskas buvo gerai. Kai įvyko smūgis į jų mašiną, ji greitai išlipo iš mašinos, iškvietė policiją. Po to išlipo kaltinamasis R. S.. Pamatė, jog jis buvo labai girtas, negalėjo suvokti, ką jis padarė. Po to įvykio apie porą mėnesių ji pati mikčiojo, dėl to nebaigė mokslų ir dabar, kai nervinasi, jai labai sunku kalbėti. Turi dokumentus, kad pradėjo mikčioti, kokius vaistus gėrė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė šias aplinkybes. Ji sėdėjo automobilio gale prie dešinio lango, priešais ją, priekyje sėdėjo V. D., už vairo buvo K. K., viduryje sėdėjo R. B., kairėje pusėje gale sėdėjo M. K.. Niekas nepastebėjo, kad greitai atvažiuoja automobilis. Automobilyje išsiskleidė oro pagalvės, priekyje ir šone. Jos visa ranka buvo mėlyna. Ji iš karto, labai greitai išlipo iš automobilio, nes bijojo, kad mašina gali sprogti. Iškarto pradėjo skambinti į policiją. Pamatė nuvažiavusį „CityBee“ automobilį, taksi vairuotojas buvo be sąmonės, bet po to atsigavo. Kai išlipo, taksi automobilio vairuotojas buvo automobilio viduje. Po to pamatė, kad taksi gale kažkas sėdi, bet nesimatė kas, nes visa mašina buvo susilanksčiusi į vidų. Paskui sužinojo, kad taksi automobilyje sėdėjo mergina su vaikinu. Kai iškvietė greitąją pamatė kaltinamąjį. Ar jį kažkas išvedė iš mašinos, ar jis pats išėjo, neatsimena. Atsimena jį stovintį. Jis buvo neblaivus, labai daug išgėręs, nes jam sunku buvo stovėti ant kojų. Ji jam nieko nesakė, matė jį iš toli. Toliau jie laukė policijos, ar juos paims kas, ar apklaus, ar gali važiuoti. Kai jų atvažiavo paimti, ji atsisėdo į mašiną, truputį nusiramino ir negalėjo ištarti nei žodžio, pradėjo mikčioti. Prieš tai, kai dar nieko negalėjo suvokti, kalbėjo normaliai. Dėl mikčiojimo patyrė daug patyčių. Neatsimena, ar muzika grojo jų automobilyje prieš įvykį. Negirdėjo stabdymo garso prieš įvykį. Neatsimena, per kur išlipo iš automobilio. Gali būti, kad kaltinamasis kažką sakė, bet dabar ji to neatsimena. 2018 m. balandžio mėnesį įvykį geriau atsiminė. Jie stovėjo prie sankryžos, privažiavo taksi, gal kokias 2 minutes stovėjo ir tada įvyko smūgis. Tuo metu buvo tamsus paros metas, bet po truputį švito, buvo šilta, asfaltas buvo sausas. Jokio stabdymo garso negirdėjo, tik automobilių susidaužimo garsą. Jų automobilis sustojo prieš šviesoforą, į sankryžą įvažiavęs nebuvo, prieš juos degė raudona šviesa.

22Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. P. parodė, kad 2018-04-21 vakare kartu su R. B. ir M. K. nuvažiavo už Pilaitės mikrorajono švęsti jų draugo gimtadienį. 2018-04-22 apie 3 val., kai balius jau ėjo į pabaigą, R. paskambino jų draugui V. ir paprašė, kad atvažiuotų juos paimti. Jie buvo susitarę, kad skambins V., kad nuvežtų juos namo po šventės. V. atvažiavo sesers automobiliu BMW, valst. Nr. ( - ). Automobilį vairavo V. draugė K., pats V. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jie visi trys sėdėjo galinėje keleivių sėdynėje. Ji sėdėjo per vidurį. Namo važiavo Pilaitės prospektu link Laisvės prospekto. Prie Pilaitės pr. - Laisvės pr. sankryžos jie privažiavo trečia eismo juosta ir prie sankryžos sustojo, nes jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Jai atrodo, tuo metu kai jie privažiavo prie sankryžos, prie jos antroje eismo juostoje jau stovėjo taksi automobilis. Staiga, pajuto stiprų smūgį į jų automobilį ir automobilyje išsiskleidė oro pagalvės. Nuo smūgio ir išsiskleidusių pagalvių jai užgulė ausis, jautė skausmą ausyse. Galinės dešinės pusės durelės buvo užspaustos, o galinės kairės pusės durelės buvo tyčia užblokuotos, kad automobiliu vežami vaikai neatidarytų jų. Jiems teko lipti iš automobilio pro jo priekines dureles. Ji lipo pro priekines keleivio dureles. Išlipusi pamatė, kad ne tik jų automobilis apgadintas, bet taip pat apgadintas taksi automobilis ir jis jau nestovėjo šalia jų antroje eismo juostoje, bet buvo pačioje sankryžoje. Taksi automobilio galinė dalis buvo stipriai deformuota. Trečias lengvasis automobilis, priklausantis CityBee įmonei, taip pat stovėjo įvažiavęs į sankryžą ir buvo apgadintas. Ji paėmė savo telefoną ir surinko Bendrojo pagalbos centro numerį 112. Atsiliepusiam operatoriui pranešė apie įvykį. Paklausta ar yra nukentėjusiųjų, atsakė, kad greičiausiai nėra. Tuo metu ji nežinojo apie žuvusią taksi keleivę ir apie kitą nukentėjusį taip pat taksi keleivį. Deformuotame po smūgio taksi automobilio salone jų nesimatė. Apie tai, kad taksi automobilyje buvo keleivių sužinojo tik tada, kai pamatė, kaip medikai traukia žmones iš taksi automobilio. Pažymėjo, kad prieš susidūrimą jokio ratų cypimo garso nesigirdėjo. Jeigu būtų koks nors cypimas ar kitoks garsas, ji girdėtų, nes automobilyje BMW grotuvas buvo išjungtas. Po susidūrimo, CityBee automobilio vairuotojas buvo išlipęs iš savo automobilio. Matė, kad vyras labai girtas. Jo judesiai buvo neužtikrinti, nekoordinuoti. Ji asmeniškai su juo nebendravo, bet girdėjo, kad jis ne labai suvokė kas įvyko, vis klausė ką jis padarė. Vyro kalba buvo nerišli. Kol specialiosios tarnybos (policija, medikai, gaisrininkai - gelbėtojai) dirbo įvykio vietoje, jie stovėjo skiriamojoje juostoje. Po kurio laiko į įvykio vietą atvažiavo R. tėvai ir juos su R. bei M. išvežė namo. K. ir V. liko įvykio vietoje. Maždaug praėjus pusvalandžiui po eismo įvykio ji pradėjo mikčioti. Šiuo metu ji gydosi VRM poliklinikoje, kur yra registruota. Gydytojai paaiškino, kad tai dėl streso ir išgąsčio, patirtų eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 174).

23 Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamąjį žino iš įvykio, matė jį kai išlipo iš automobilio. Jie važiavo iš gimtadienio. Ji visą laiką naršė telefone. Po įvykio išlipo iš automobilio, labai stipriai išsigando. Matė kaip kaltinamasis išlipo iš automobilio. Matė taksi. Prie nieko nepriėjo, nes buvo labai išsigandusi.

24Atsakinėdama į klausimus, liudytoja R. B. parodė, kad įvykis buvo gal prieš 2 metus. Automobilyje ji sėdėjo per vidurį, prie jos sėdėjo J. ir Mi., vairavo K.. Autoįvykis įvyko prie spaudos rūmų. Įvykio metu jų automobilis nejudėjo, jie stovėjo prie raudono šviesoforo signalo pirmoje juostoje iš kairės pusės. Prie jų stovėjo taksi automobilis. Prieš susidūrimą niekas nieko nesakė, stabdymo garsų negirdėjo. Negali atsakyti, kaip kontaktavo automobiliai. Jų automobilis buvo apgadintas nestipriai iš galo, dešiniame šone. Po įvykio išlipo iš automobilio ir pamatė sudaužytas mašinas: jų automobilį, taksi automobilį ir „CityBee“. Į taksi automobilį buvo labai stiprus smūgis. Iš šio automobilio niekas neišlipo, ji nėjo artyn apžiūrėti, nematė, ar jame sėdėjo žmonių. Kaltinamąjį pamatė vėliau, gal po 5 minučių. Jis stovėjo prie „CityBee“ automobilio. Šiuo metu neatsimena, kokia buvo kaltinamojo būsena. Įvykio metu jai nebuvo padaryti jokie sužalojimai. Guzas galvoje buvo, šiek tie skaudėjo. Turbūt įvykio metu atsitrenkė. Jie stovėjo prieš šviesoforą. Šviesoforas buvo jiems priekyje.

252018-05-07 Ikiteisminio tyrimo apklausos metu liudytoja R. B. parodė, kad 2018-04-21 vakare kartu su J. P. ir M. K. jie nuvažiavo už Pilaitės mikrorajono švęsti jų draugo gimtadienį. 2018-04-22 apie 3 val., kai balius jau ėjo į pabaigą, ji paskambino draugui V. ir paprašė, kad atvažiuotų juos paimti. Jie buvo susitarę, kad skambins V., kad nuvežtų juos namo po šventės. V. atvažiavo sesers automobiliu BMW, valst. Nr. ( - ). Automobilį vairavo V. draugė K., pats V. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jie visi trys sėdėjo galinėje keleivių sėdynėje. Ji gale iš dešinės, t. y. ji sėdo už priekinio keleivio sėdynės. Kas sėdo per vidurį ir kas už vairuotojo, neprisimena. Pamena, kad jie važiavo Pilaitės prospektu link Laisvės prospekto. Važiuodama automobiliu, ji nei į kelią, nei pro langus, nežiūrėjo, akis buvo nuleidusi apačion, žiūrėjo kažką telefone. Kai jų automobilis sustojo, staiga, pajuto stiprų smūgį į jų automobilį. Prieš pat smūgį jokio ratų cypimo arba dar kokio nors garso, būdingo stabdomai transporto priemonei, ji negirdėjo. Nuo smūgio į jų automobilį, išsiskleidė oro pagalvės. Pakėlė akis nuo telefono ir pasižiūrėjo į priekį. Priekyje, prieš jų automobilį, tik jau sankryžoje, pamatė skersai stovintį sudaužytą automobilį VW Golf. Ji matė, kaip iš jo išlipo vairuotojas ir liko stovėti prie automobilio. Matė, kad vyras svirduliavo. Po to, kai išlipo iš jų automobilio, girdėjo, kaip šis vyras pasakė "Ką aš padariau?". Atrodė, kad vyras nesuvokė, kas įvyko ir ką padarė. Po šito ji kažkodėl pradėjo bėgti nuo įvykio vietos link netoli esančio policijos pastato. Tuo pat metu savo telefone rado mamos numerį ir paskambino jai. Bėgdama, mamai papasakojo, kad įvyko avarija. Mama pasakė jai sustoti ir kad atvažiuos jos. Ji sustojo ir laukė mamos. Buvo šoko būsenoje, mama visą laiką kol važiavo iki jos kalbėjo su ja. Atvažiavusi prie įvykio vietos, mama surado ją, įsodino į savo automobilį. Tada jos privažiavo prie įvykio vietos ir paėmė dar J. ir M.. J. irgi buvo stipriame šoke, ji jau buvo pradėjusi mikčioti, tiksliau jau negalėjo ištarti nei žodžio. Jos mama nuvežė J. ir M. į savo namus, tada jie irgi grįžo namo. Namie ją mama apžiūrėjo ir rado ant galvos iš dešinės nedidelį guzą, kuris šiek tiek skaudėjo. Galimai jis atsirado nuo sprogusios galinės oro pagalvės, kuri pataikė jai į galvą. Kitą rytą skausmas buvo mažesnis, o po 3-4 dienų guzas ir skausmas dingo. Į polikliniką ar ligoninę ji nesikreipė. Jai turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, pretenzijų niekam neturi, nepageidauja byloje būti pripažinta nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 185).

26Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad kaltinamąjį matė, kai įvyko įvykis. Su R. buvo draugo gimtadienyje ir draugai juos pasiėmė nuvežti namo. Pats buvo išgėręs, todėl nelabai atsimena. Važiavo, išgirdo smūgį, išlipo, pametė, kad avarija.

27Atsakinėdamas į klausimus, liudytojas M. K. parodė, kad įvykis buvo maždaug prieš du metus, ryte. Jis sėdėjo automobilio gale, kairėje pusėje, prie lango. Iki įvykio nestebėjo aplinkos. Įvykis įvyko tada, kai automobilis stovėjo sankryžoje. Gali būti, kad jis miegojo, nes buvo išgėręs. Iki įvykio girdėjo tik grojančią muziką. Į jų automobilį atsitrenkė automobilis. Kai išlipo, pamatė dvi sudaužytas mašinas - „Prius“ ir „VW Golf“. Taksi automobilio galas buvo sumaitotas. Nėjo artyn pažiūrėti. Pamatė tik taksistą, kuris buvo išlipęs ir „CityBee“ vairuotoją. Neatsimena, kad „CityBee“ vairuotojas būtų kažką sakęs. Iš jo elgesio matėsi, kad jis buvo išgėręs. Jis pats įvykio metu nebuvo sužalotas. Galbūt prie kaltinamojo automobilio buvo priėjęs, o ne prie jo paties. Matė, kad „CityBee“ vairuotojas yra išgėręs todėl padarė išvadą, kad jis nesuvokia. Jis neatsimena, kad „CityBee“ vairuotojas būtų kažką sakęs. Jų automobilis stovėjo prieš šviesoforą. Negirdėjo, kad kiti automobilyje buvę asmenys butų kažką sakę.

282018-04-25 Ikiteisminio tyrimo apklausos metu liudytojas M. K. parodė, kad 2018-04-21 vakare kartu su R. B. ir J. P. jie nuvažiavo už Pilaitės mikrorajono švęsti jų draugo gimtadienį. 2018-04-22 apie 3 val., kai balius jau ėjo į pabaigą, R. paskambino jų draugui V.ir paprašė, kad atvažiuotų juos paimti. Jie buvo susitarę, kad skambins jam, kad nuvežtų juos namo po šventės. V. atvažiavo sesers automobiliu BMW, valst. Nr. ( - ). Automobilį vairavo jo draugė K., pats V. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jie visi trys sėdėjo galinėje keleivių sėdynėje. Ji sėdėjo už K., tai yra iš kairės, per vidurį sėdo J., o dešinėje sėdo R.. Namo važiavo Pilaitės prospektu link Laisvės prospekto. Prie Pilaitės pr. - Laisvės pr. sankryžos privažiavo trečia eismo juosta ir prie sankryžos sustojo, nes jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Jis neprisimena, ar gretimoje antroje eismo juostoje stovėjo koks automobilis, ar ne. Jis šventėje vartojo alkoholį, todėl ne labai gerai suvokė aplinką tuo metu. Tik prisimena, kad pajuto stiprų smūgį į jų automobilį ir automobilyje išsiskleidė oro pagalvės. Galinės dešinės pusės durelės buvo užspaustos, o galinės kairės pusės durelės buvo tyčia užblokuotos, kad automobiliu vežami vaikai neatidarytų jų. Jiems teko lipti iš automobilio pro jo priekines dureles. Jis, kaip jam atrodo, išlipo pro vairuotojo dureles. Išlipęs pamatė priekyje jų, sankryžoje stovinčius apgadintus automobilius „Toyota Prius“ (taksi automobilis) ir „VW Golf“ (priklausantis CityBee įmonei). Tada pažiūrėjo ir į jų automobilį, jis taip pat buvo apgadintas. Prie „VW Golf“ automobilio pamatė vyrą, kaip suprato tai buvo šio automobilio vairuotojas. Nors jis pats buvo išgėręs, pastebėjo, kad „VW Golf“ vairuotojas taip pat neblaivus. Jis pribėgo prie jo. Vyras vis klausė ką jis padarė? Buvo aišku, kad jis net nesuvokia kas įvyko ir ką jis pridarė. Jis grįžo prie BMW automobilio. Kažkas iš jų kompanijos iškvietė medikus ir policiją į įvykio vietą. Tuo metu jis nežinojo, kad taksi automobilyje be vairuotojo buvo dar keleivių. Jų dėl taksi automobilio galinės dalies kėbulo deformacijos visiškai nesimatė. R. paskambino tėvams ir pranešė kas įvyko. R. tėvai atvažiavo į įvykio vietą ir R., jį ir J. išvežė namo. Po kurio laiko, gal po kokio pusvalandžio, jiems jau važiuojant namo, R. perskaitė internete, kad eismo įvykio, kuriame jie dalyvavo, metu žuvo taksi keleivė. Apie tai, kad dar nukentėjo ir taksi važiavęs keleivis, sužinojo tik kitą dieną. Pabrėžė, kad prieš susidūrimą jokio ratų cypimo garso jis negirdėjo. Eismo įvykio metu jis nenukentėjo (t. 1, b. l. 182).

29Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. K. parodė, kad 2018 m. balandžio 21 d., ji su V. buvo pas jį bute. Jų draugai iš anksto paprašė jų paimti po šventės, kuri vyko kažkur už Pilaitės ir nuvežti namo. V. sesuo leido jiems paimti jos automobilį BMW, vals. Nr. ( - ), ir jie laukė draugų skambučio. Draugai paskambino apie 3 val. nakties, pasakė, kad jau gali atvažiuoti jų. Ji su V. nuėjo prie jo sesers automobilio BMW. Ji sėdo prie vairo, nes turi teisę vairuoti transporto priemonę, o V. neturėjo. V. sėdo priekinėje keleivio vietoje. Nuvažiavę, kur nurodė draugai, paėmė juos, t. y. J. P., R. B. ir M. K.. Jie sėdo galinėje keleivių sėdynėje. Pilaitės prospektu jie važiavo link Laisvės prospekto. Prie Pilaitės pr.-Laisvės pr. sankryžos jie privažiavo trečia eismo juosta ir prie sankryžos sustojo, nes jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Kai jie privažinėjo prie šios sankryžos, prie jos, antroje eismo juostoje jau stovėjo taksi automobilis. Automobiliui stovint prie sankryžos, jai laukiant kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, ji pasižiūrėjo į galinio matymo veidrodėlį salono viduje. Veidrodėlyje pamatė dideliu greičiu antra eismo juosta link taksi automobilio artėjantį lengvąjį automobilį, kaip vėliau paaiškėjo „VW Golf“, priklausantį įmonei „City bee“. Kai tik jį pamatė, atstumas tarp jų buvo apie 50-70 m. Ji tik spėjo pagalvoti, kad šitas automobilis, greičiausiai, tuoj persirikiuos į laisvą pirmą eismo juostą. Tačiau kitą momentą minėtas „VW Golf“ automobilis trenkėsi į taksį automobilį, stovėjusį antroje eismo juostoje. Po ko, kaip jai atrodo, taksi automobilis, kai jį nuo smūgio pradėjo sukti, trenkėsi į jų automobilį BMW. Jų automobilyje išsiskleidė oro pagalvės. Nori pažymėti, kad prieš susidūrimą ji jokio ratų cypimo garso negirdėjo. Jeigu būtų koks nors cypimas, ji girdėtų, nes jų automobilyje buvo gana tylu, grotuvas vos girdimai grojo. Dėl susidūrimo patyrė šoką. Sėdėjo savo vietoje, t. y. prie vairo ir verkė. Matė priekyje jų, jau stovinčius sankryžoje, taksi automobilį ir „VW Golf“ automobilį. Abu buvo apgadinti. Taksi automobilio galinė dalis buvo smarkiai deformuota. Prie taksi automobilio vairo matė sėdintį jo vairuotoją. Daugiau taksi automobilio salone nieko nematė. „VW Golf“ automobilio vairuotojo nematė. Pirmas iš jos automobilio išlipo V. ir nuėjo prie automobilio „VW Golf“. Paskui V. nuėjo ir M.. Tik po to iš BMW išlipo ji ir kitos merginos. Kas vyko aplinkui, ji tuo metu nesuvokė, tiesiog stovėjo šalia automobilio. Nežino kas kvietė policiją, medikus ir gelbėtojus į įvykio vietą. Tik po kurio laiko išgirdo, kaip kažkas pasakė, jog atvažiavo R. tėvai ir merginos bei M. išvažiavo namo. Ji su V. liko įvykio vietoje. Kai į įvykio vietą atvažiavo medikai, pamatė, kaip jie pradėjo traukti iš taksi automobilio žmones. Tik tada suprato, kad taksi vairuotojas važiavo ne vienas, vežė keleivius. Vėliau su policijos pareigūnais ji vyko į Kelių policiją, kur parašė paaiškinimą. Jos draugas V. rūpinosi sesers automobiliu (t. 1, b. l. 169).

302018-04-22 kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad automobilis ( - ) valst. Nr. ( - ) stovi Pilaitės pr., priekiu nukreiptas į T. Narbuto g. pusę, nuo priekinės kairės ašies iki kairiojo važiuojamosios dalies krašto 1,5 m., nuo galinio - 1,1 m., nuo automobilio priekinės dalies iki sankryžos su Laisvės pr. - 10,7 m. Automobilis VW Golf, valst. Nr. ( - ) stovi Laisvės pr., priekiu nukreiptas į Justiniškių g. pusę, nuo priekinės kairės ašies iki kairiojo važiuojamosios dalies krašto 2,9 m., nuo galinio - 2,1 m., nuo automobilio galinė dalies iki sankryžos su Pilaitės pr.- 0,7 m. Automobilis Toyota Prius, valst. nr. ( - ) stovi Laisvės pr., priekiu nukreiptas link Sausio 13-osios g. pusės, nuo priekinės dešinės ašies iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto 2,9 m., nuo galinio - 4,3 m., nuo automobilio priekinės dalies iki sankryžos su Pilaitės pr. - 0,2 m. (t. 1, b. l. 10-23).

31Iš 2018-07-17 specialisto išvados Nr. 11-1110 (18) matyti, kad nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas:

321. Automobilis VW „Golf“, judantis Pilaitės pr. Laisvės pr. link, antra eismo juosta, tikėtina, apie 131-133,5 km/h greičiu, priekine dalimi trenkėsi į priekyje antrojoje eismo juostoje prieš sankryžą ties „stop“ linija sustojusio automobilio „Toyota Prius“ užpakalinę dalį, automobilių gabaritams persidengiant maždaug trimis ketvirčiais pločio. Nuo smūgio į užpakalinę dalį, automobilis „Toyota Prius“ įgijo 51,7 km/h greitį ir buvo bloškiamas į priekį ir į dešinę. Sukdamasis laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi, automobilis „Toyota Prius“ slydo į priekį ir į dešinę, kol, daugiau kaip už 14 m nuo susidūrimo vietos, sustojo padėtyje, kurioje ir buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilis VW „Golf“, atsitrenkęs į automobilį „Toyota Prius“, taip pat ėmė suktis laikrodžio rodyklės kryptimi, tačiau taip besisukdamas, automobilis VW „Golf“ kairiojo šono užpakaline dalimi trenkėsi į trečioje eismo juostoje prieš „stop“ liniją stovėjusio automobilio ( - ) dešiniojo šono užpakalinę dalį, pastumdamas ją į kairę, automobilis ( - ) pasisuko laikrodžio rodyklės kryptimis nedideliu smailiu kampu ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Atsitrenkęs į automobilį ( - ), automobilis VW „Golf“ nustojo suktis ir judėdamas, tikėtina apie 52 km/h greičiu, slinko į priekį, dėl ratų geometrijos pažeidimų ir netolygaus stabdymo, sukdamasis jau prieš laikrodžio rodyklės sukimosi kryptį, kol sustojo padėtyje, kurioje užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje.

332. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, nusakančių automobilio VW „Golf“ judėjimo trajektoriją iki susidūrimo.

343. Tikėtina, kad automobilio VW „Golf“ greitis prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu buvo apie 131-133,5 km/h.

354. Eismo įvykio vietos apžiūros dokumentuose neužfiksuota jokių automobilio VW „Golf“ ratų pėdsakų, tame tarpe ir stabdymo, todėl negalima spręsti ar prieš pat susidūrimą automobilis VW „Golf“ buvo stabdomas ar ne.

365. Automobilis VW „Golf“ į automobilį „Toyota Prius“ atsitrenkė antrojoje Pilaitės pr. juostoje (neskaitant nuvažiavimo į Laisves pr.), šiam automobiliui stovint minėtoje eismo juostoje, priekine dalimi ties „stop“ linija, o užpakalinei daliai esant panašioje padėtyje kaip ir automobilio BMW užpakalinė dalis, tačiau tiksliai susidūrimo vietai nustatyti nepakanka duomenų, užfiksuotų eismo įvykio vietos apžiūros metu. Su automobiliu ( - ) automobilis VW „Golf“ susidūrė trečiojoje eismo juostoje, dešiniajame jos pakraštyje, kelio ilgio atžvilgiu ties vieta, kur po eismo įvykio buvo automobilio ( - ) dešiniojo šono užpakalinė dalis.

376. Automobiliai ( - ) ir „Toyota Prius“ buvo sustoję prieš sankryžą, nes jų kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas. Tokiu atveju jų vairuotojų K. K. ir E. O. veiksmai, techniniu požiūriu, buvo priimtin? ir įtakos šiam eismo įvykiui kilti neturėjo. Automobilio VW „Golf“ vairuotojas R. S. prieš eismo įvykį susidariusioje kelio situacijoje privalėjo važiuoti neviršydamas nustatyto maksimalaus leistino važiavimo greičio, o artėdamas prie priekyje sustojusio automobilio „Toyota Prius“, laiku stabdyti savo automobilį, kad neatsitrenktų.

387. Pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, techniniu požiūriu, sudarė automobilio VW„Golf“ vairuotojas R. S. - važiavo žymiai viršydamas gyvenvietėje nustatytą leistiną važiavimo greitį (tikėtina apie 131-133,5 km/h greičiu) ir laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, dėl ko atsitrenkė į priekyje prieš sankryžą sustojusius automobilius „Toyota Prius“ ir ( - ) (t. 1, b. l. 188-198).

39Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3814/2018 (01) nurodyta, kad R. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 ‰ (promilės) etilo alkoholio (t. 2, b. l. 106).

40Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 557/2018(01) nurodyta, kad K. G. lavone nustatyti sužalojimai: veido odos nubrozdinimai ir kraujosruvos, kairės rankos, kairio šono, abiejų kojų kraujosruvos, šonkaulių lūžiai kairėje, dubens kaulų dauginiai lūžiai, vidaus organų sužalojimai; plaučių ir kepenų plyšimai su prikraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, galvos smegenų pamato lūžis su pilnu tilto nutraukimu ir pailgųjų smegenų daliniu nutraukimu. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, lokalizacija ir pateiktomis aplinkybėmis, sužalojimai padaryti dėl sąlyčio su buku kietu daiktu/daiktais, netrukus iki mirties, labiausiai tikėtina auto įvykio metu nukentėjusiajai esant automobilio viduje. Remiantis sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.14, 6.6.1 punktais, sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pergamentinės dėmės veide, kairiame žaste susiformavo po mirties minėtoms vietoms kontaktuojant su paviršiais ir kaip sužalojimais nekvalifikuojami. K. G. mirė nuo kūno sumušimo, kuris pasireiškė veido odos nubrozdinimais ir kraujosruvomis, kairės rankos, kairio šono, abiejų kojų kraujosruvomis, šonkaulių lūžiais kairėje, dubens kaulų dauginiais lūžiais, vidaus organų sužalojimais: plaučių ir kepenų plyšimais su prikraujavimu į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, galvos smegenų pamato lūžiu su pilnu tilto nutraukimu ir pailgųjų smegenų daliniu nutraukimu. Autopsijos metu nebuvo nustatyta jokių lėtinėms ligoms būdingų makromorfologinių požymių. Labiausiai tikėtina, kad tarp eismo įvykio ir nustatytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. K. G. lavono šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0.34 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tiriamieji objektai (kraujas, šlapimas) bus sunaikinti 2019-04-26. K. G. lavono kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolių, opiatų, tetrahidrokanabinolio ir jo metabolitų nerasta. Šlapime mfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolių, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštie nerasta. 8-9. Šis klausimas formuojamas, kai nukentėjusysis patiria sužalojimus auto įvykio metu būdamas pėsčiuoju (t. 1, b .l. 61-72).

41Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertų išvadoje Nr. G 3951/2018 (01) nurodyta, kad J. M. nustatyta C7 kaklo slankstelio keterinės ataugos lūžimas, nedidelis sumušimo židinukas galvos smegenų kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti kreipiantis medicinos pagalbos. Medicinos dokumentuose duomenų, kad sužalojimai būtų padaryti skirtingu laiku, nėra. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes sveikata dėl kaklo slankstelio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti auto įvykio metu, kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydžius, medicinos dokumentuose nėra aprašyta (t. 1, b. l. 128 -129).

42Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius specialisto išvadoje Nr. 3991/2018 (01), nurodyta, kad E. O. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje, muštinė žaizda pakaušio srityje, kairės pusės V-VIII šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Kaklo raiščių patempimas nėra patvirtintas radiologiniais tyrimais, todėl sužalojimu nevertinamas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2018-04-22. Nurodyti sužalojimų padarymo sekos nėra galimybės. Kairės pusės V-VIII šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 poskyris), kadangi kaulų lūžių gijimas ir dėl to atsiradęs sveikatos sutrikdymas trunka ilgiau nei 10 dienų. Kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. E. O. rankose sužalojimų neaprašyta. Poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Muštinė žaizda pakaušio srityje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Kairės pusės V-VIII šonkaulių lūžiai padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Medicinos dokumentuose nėra detalaus išorinių sužalojimų pobūdžio aprašymo, pagal kurį galima būtų spręsti apie žalojusio objekto formą ar dydį (t. 1, b. l. 155-158).

43Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai pateikė išvadą Nr. G 3989/2018(01), kurioje nurodyta, kad J. P. sužalojimų nenustatyta. Galvos sumušimo diagnozė nėra pagrįsta jokia objektyviais tyrimais, todėl sužalojimų nevertinama. J. P. konstatuota gydytojų specialistų (LOR, neurologo) – organinės kilmės priežasčių ar sužalojimų, galėjusių sukelti mikčiojimą, nenustatyta. Atsiradusio mikčiojimo kilmei ir sąsajai su užduotyje nurodytu auto įvykiu pagrįsti reikalingi gydytojo psichiatro konsultacijos duomenys. Psichikos sveikatos sutrikdymo mąstą nukentėjusiajam asmeniui nustato teismo psichiatrijos tarnyba (t. 1, b. l. 178-180)

44Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

45Iš kaltinamojo R. S. parodymų matyti, jog jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką pagal kaltinamajame akte nurodytą veikos kvalifikaciją, neginčija, kad 2018 m. balandžio 22 d. Pilaitėje šalia PC “Pupa”, pasinaudojęs „CityBee“ mobiliąja programėle išsinuomojo automobilį VW „Golf“, kuriuo vėliau apie 04:17 val. sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo K. G. ir nesunkiai sutrikdyta dviejų asmenų J. M. ir E. O. sveikata, tačiau kaltinamasis R. S. nurodo nepastebėjęs, jog važiuoja didesniu nei leistinas greičiu, taip pat, jog jo apsvaigimo nuo alkoholio lygis netrukdė, jam tinkamai suvokti aplinkos ir vairuoti transporto priemonę, taip pat pamatęs sankryžoje priešais šviesoforą Laisvės pr. sustojusius automobilius, jis bandė stabdyti automobilį, tačiau supainiojo greičio ir stabdžio pedalus, ko pasėkoje, jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į taksi automobilį „Toyota Prius“ ir šalia stovėjusį automobilį „( - ) (t. 2, b. l. 109).

46Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 11-1110 (18) nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas - automobilis VW „Golf“, judantis Pilaitės pr. Laisvės pr. link, antra eismo juosta, tikėtina, apie 131-133,5 km/h greičiu, priekine dalimi trenkėsi į priekyje antrojoje eismo juostoje prieš sankryžą ties „stop“ linija sustojusio automobilio „Toyota Prius“ užpakalinę dalį, automobilių gabaritams persidengiant maždaug trimis ketvirčiais pločio. Nuo smūgio į užpakalinę dalį, automobilis „Toyota Prius“ įgijo 51,7 km/h greitį ir buvo bloškiamas į priekį ir į dešinę. Sukdamasis laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi, automobilis „Toyota Prius“ slydo į priekį ir į dešinę, kol, daugiau kaip už 14 m. nuo susidūrimo vietos, sustojo padėtyje, kurioje ir buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilis VW „Golf“, atsitrenkęs į automobilį „Toyota Prius“, taip pat ėmė suktis laikrodžio rodyklės kryptimi, tačiau taip besisukdamas, automobilis „VW Golf“ kairiojo šono užpakaline dalimi trenkėsi į trečioje eismo juostoje prieš „stop“ liniją stovėjusio automobilio ( - ) dešiniojo šono užpakalinę dalį, pastumdamas ją į kairę, automobilis ( - ) pasisuko laikrodžio rodyklės kryptimis nedideliu smailiu kampu ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Atsitrenkęs į automobilį „( - )“, automobilis „VW „Golf“ nustojo suktis ir judėdamas, tikėtina apie 52 km/h greičiu, slinko į priekį, dėl ratų geometrijos pažeidimų ir netolygaus stabdymo, sukdamasis jau prieš laikrodžio rodyklės sukimosi kryptį, kol sustojo padėtyje, kurioje užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (t. 1, b. l. 188-198). Įvykio faktines aplinkybes patvirtina ir liudytojų, autoįvykio metu buvusių automobilyje „( - )“, parodymai. Tiek teisiamojo posėdžio metu tiek ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu, J. P., teigė, jog prieš susidūrimą jokio ratų stabdymo garso nesigirdėjo, taip pat po susidūrimo išlipus iš automobilio ( - ) matė, kad vyras išlipęs iš „CityBee“ automobilio yra labai girtas. Jo judesiai buvo neužtikrinti, nekoordinuoti, jis nelabai suvokė kas įvyko, vis klausė ką jis padarė, vyro kalba buvo nerišli (t. 1, b. l. 174). Tapačias aplinkybes nurodė ir kiti liudytojai - K. K. (t. 1, b. l. 169), M. K. (t. 1, b. l. 182), R. B. (t. 1, b. l. 185), V. D. papildomai nurodė, jog sėdėdamas priekinėje keleivio vietoje prieš susidūrimą, jis iš įpročio, pasižiūrėjo į dešinį ( - ) automobilio galinio matymo veidrodėlį ir pamatė dideliu greičiu antra eismo juosta link taksi automobilio artėjantį lengvąjį automobilį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, ir buvo „VW Golf“ automobilis (t. 1, b. l. 172).

47Minėtoje specialisto išvadoje Nr. 11-1110 (18) nurodyta, jog tikėtina, kad automobilio VW „Golf“ greitis prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu buvo apie 131-133,5 km/h. Eismo įvykio vietos apžiūros dokumentuose neužfiksuota jokių automobilio VW „Golf“ ratų pėdsakų, tame tarpe ir stabdymo, todėl negalima spręsti ar prieš pat susidūrimą automobilis VW „Golf“ buvo stabdomas ar ne. Pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, techniniu požiūriu, sudarė automobilio VW „Golf“ vairuotojas R. S. - važiavo žymiai viršydamas gyvenvietėje nustatytą leistiną važiavimo greitį (tikėtina apie 131-133,5 km/h greičiu) ir laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, dėl ko atsitrenkė į priekyje prieš sankryžą sustojusius automobilius „Toyota Prius“ ir ( - ) (t. 1, b. l. 188-198).

48Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3814/2018 (01) nustatyta, kad iškart po įvykio, t. y. 2018 m. balandžio 22 d., R. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 ‰ (promilės) etilo alkoholio (t. 2, b. l. 106).

49Nors kaltinamasis taip pat teigia, jog važiavimo metu spidometro parodymus matė, tuo metu jis rodė 50 km/h greitį, tačiau nuolat spidometro nestebėjo, nes žiūrėjo į kelią (t. 2, b. l. 110), o automobilis galėjo staigiai pagreitėti jam supainiojus greičio ir stabdžio pedalus, kadangi jis įpratęs važinėti automobiliu su mechanine greičio dėže, o išsinuomotas automobilis „VW Golf“ buvo su automatine pavarų dėže (t. 2, b. l. 109). Visgi, vertinant tokius kaltinamojo parodymus, jie neįtikina, jog „VW Golf“ automobilis, per kelias sekundes pasiektų 130 km/h greitį. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog esant įpročiui vairuoti automobilį su mechanine greičio dėže, dažniausiai iš įpročio spausti sankabos pedalą, būtų paspaustas stabdžio, bet ne greičio pedalas, todėl, esant tokiai situacijai, automobilis būtų staigiai stabdomas. Šie du pedalai yra išdėstyti tokia pačia tvarka, kaip ir automobiliuose su mechanine greičio dėže. Nors kaltinamasis pažymi, jog dėl to, kad automobilis buvo pakankamai naujas, jo važiavimo greitis jaučiamas žymiai mažiau, nei tai yra jam įprastame vairuoti senesnės markės automobilyje (t. 2, b. l. 110), tačiau tokie kaltinamojo R. S. argumentai teismo vertinami kaip neįtikinami, kadangi akivaizdu, jog net ir vairuojant naują, šiuo atveju „VW Golf“ modelio automobilį, šis yra pakankamai lengvas, o jo matmenys nėra dideli, todėl nejausti skirtumo tarp automobilio važiavimo greičio 50 km/h ir 130 km/h, net ir esant nurodytoms aplinkybėms, neįmanoma.

50Taigi, minėtų įrodymų pagrindu byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 ‰ (promilės) etilo alkoholio) vairavo mobiliąja programėle „CityBee“ prie Pilaitėje esančio PC „Pupa“ išsinuomotą automobilį „VW Golf“, kuriuo važiuodamas didesniu nei 130 km/h greičiu, nestabdydamas, įvažiavo į sankryžoje su Laisvės pr. prie sankryžos, degant raudonam šviesoforo signalui sustojusius automobilius „Toyota Prius“ ir ( - ) ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo vienas žmogus ir buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata.

51Kaltinamajam R. S. prokuroro kaltinamuoju aktu kaltinimas pareikštas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 7 dalyje padarymo, tačiau nukentėjusiųjų atstovo iniciatyva, kaltinamojo veiką prašoma kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 2811 straipsnio 1 dalį.

52Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia – tiesiogine arba netiesiogine.

53Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

54Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina keturi esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, taip pat nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 6 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų keturių įvardytų požymių buvimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017, 2K-146-895/2018).

55Iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose, susijusiose su Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimais, matyti, kad kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidėjo veika, dėl kurios žuvo žmogus (žmonės), gali būti kvalifikuojama kaip padaryta netiesiogine tyčia tik nustačius aplinkybes, kad kaltininkas: 1) suvokia savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai labai tikėtini ar net neišvengiami, ir 2) nors tokių padarinių nesiekia ir jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio, 3) nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jei ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu, ir pan., t. y. abejingas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).

56Sprendžiant dėl kaltinamojo veikos kvalifikavimo ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį yra perteklinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad tiek BK 281 straipsnio 6 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 14 punkto pažeidimo kriminalizavimas BK 281 straipsnio 7 dalyje nereiškia, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse numatytomis nusikalstamomis veikomis.

57Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 281 straipsnio 9 dalį, laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas.

58BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tik už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, o BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam ir vairavimo metu padarytą KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota kito žmogaus sveikata. Taigi, tas pats neblaivumo vairuojant transporto priemonę požymis yra abiejų nusikaltimų sudėtyse, tik jis yra vienintelis BK 281 straipsnio 7 dalies požymis ir vienas iš BK 281 straipsnio 6 dalyje nustatytų požymių, todėl atskira nekvalifikuotinas.

59Taip šiuo atveju veiksmus kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį tampa nereikalingas. Kvalifikuojant kaltininko vairavimą esant neblaiviam ir pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, šis jo veiksmas teisiškai bus įvertintas du kartus. Ši situacija yra panaši į tokią, kai nusikaltimo sudėtyje esant kvalifikuojančiam savanaudiškumo arba organizuotos grupės požymiui kaltininko savanaudiški ar organizuotoje grupėje padaryti veiksmai nevertinami kaip jo atsakomybę sunkinantys pagal BK 60 straipsnį.

60Darytina išvada, kad R. S. padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, o veikos kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) būtų perteklinis. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika, prokuroro kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 ir 7 dalis perkvalifikuotina į BK 281 straipsnio 6 dalį.

61BK 281 straipsnio 6 dalies sudėtis yra kvalifikuota BK 281 straipsnio 1 dalies sudėtis, tik ją papildžius požymiu, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tokiu atveju, asmens neblaivumas tampa teisiškai reikšmingu, nes jis sąlygoja griežtesnę atsakomybę. Valstybė laiko transporto priemonių vairuotojų veiksmus, o ir pačius vairuotojus, kurie būdami neblaivūs pažeidžia kelių eismo taisykles, padaro eismo įvykį, kurio metu nukenčia žmonės, labiau pavojingais nei tuos, kurie tokius veiksmus padaro būdami blaivūs. Jų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį sąlygoja griežtesnę atsakomybę, nei jų veiksmai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl jų neblaivumas jau būna įvertintas, tai jiems sukelia sunkesnes pasekmes.

62Neatsargi nusikalstama veika nepanaikina tyčinės nusikalstamos veikos, bet nagrinėjamu atveju tyčinė nusikalstama veika nėra papildomai kvalifikuojama dėl jau aptartos normų visumos ir dalies konkurencijos. Aplinkybė, kad viena veika yra tyčinė, o kita neatsargi, nenulemia šių veikų kvalifikavimo pagal dvi skirtingas straipsnio dalis. Nagrinėjamoje situacijoje yra baudžiamosios teisės teorijoje žinoma mišrios kaltės forma.

63Mišri kaltė pasireiškia tyčine kalte vienų nusikalstamos veikos sudėties požymių atžvilgiu ir neatsargia kalte kitų tos pačios nusikalstamos veikos sudėties požymių atžvilgiu. Esant mišrios kaltės formos variantui asmens psichinis santykis su daroma veika pasireiškia tyčia, o santykis su padariniais – neatsargia kalte. Šiuo atveju kaltininkas atliko tokį pat veiksmą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jo supratimas apie šiuos veiksmus buvo toks pats nepaisant jo veiksmų teisinio įvertinimo. Vairuodamas neblaivus kaltininkas suprato, kad jis yra neblaivus dėl išgerto alkoholio kiekio ir vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Juk kvalifikuodami jo veiksmus pagal du straipsnius turėtume sakyti, kad dėl BK 281 straipsnio dalies jis nesuprato savo veiksmų pavojingumo ir nenorėjo taip veikti, o dėl BK 281 straipsnio 7 dalies, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti. Tačiau tas pats veiksmas negali būti tuo pačiu metu ir neatsargus, ir tyčinis.

64Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, viršydamas leistiną greitį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau darydamas tyčinę nusikalstamą veiką nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Mišrios kaltės atveju nustačius, kad kaltininko veikoje yra ir tyčinės, ir neatsargios kaltės elementų, nusikaltimas turi būti kvalifikuojamas pagal vieną BK straipsnį. Nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo kasacinės instancijos teismo nuosekliai formuojamos teismų praktikos šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

65Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnyje, yra nusikaltimas žmogaus gyvybei ir sveikatai, jo objektas yra kito žmogaus gyvybė ir sveikata. Tai tyčinis nusikaltimas ir jis gali būti padarytas tik veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tuo tarpu pagrindinis nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnyje, objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Tačiau BK 281 straipsnyje numatyta veika pripažįstama nusikaltimu tik tada, kai dėl jos sutrikdoma žmogaus sveikata, žūsta žmogus ar padaroma didelė turtinė žala. Todėl papildomu šio nusikaltimo objektu taip pat yra ir žmogaus gyvybė bei sveikata. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnyje, gali būti padarytos tik dėl neatsargumo – dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo.

66Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika, Nr. 30), dalyje, kuria aptariami Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo subjektyvieji požymiai (kaltė), nurodoma, kad BK 281 straipsnio, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, 7 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal šio straipsnio 1 – 6 dalis atsako tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Todėl įrodinėtinas šių nusikaltimų sudėties požymis yra neatsargi kaltė ir jos turinys. Jeigu vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles asmuo numato, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir to siekia (arba nors padarinių nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti), konstatuojama, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine (arba netiesiogine) tyčia, todėl pagal BK 281 straipsnį nekvalifikuojamas. Atsižvelgiant į tyčios turinį bei kilusius padarinius, kaltininko veika tokiais atvejais kvalifikuojama pagal BK straipsnius, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, sveikatai ir nuosavybei.

67Kaltė yra pagrindinis subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis. Baudžiamasis kodeksas numato dvi kaltės formas – tyčią ir neatsargumą. BK 15 straipsnio 1 – 3 dalyse nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (toliau – nusikalstama veika) yra tyčinis, jei padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikalstama veika yra padaryta tiesiogine tyčia, jeigu ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kai nusikalstama veika materialinė, tiesiogine tyčia ji padaroma jeigu ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nusikalstama veika yra padaryta netiesiogine tyčia, jeigu ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. BK 16 straipsnio 1-3 dalyse nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (nusikalstama veika) yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu ją padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu ją padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Tai materiali nusikalstamos veikos sudėtis ir baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant, kaip minėta, tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

68Jau minėtoje Apžvalgoje (Teismų praktika, Nr. 30) yra išaiškinta, kad BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas (pvz., greičio viršijimas, netinkamas manevravimas, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas) gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnykje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, kad šiomis konkrečiomis aplinkybėmis jie nekils. Pasitikėjimas yra lengvabūdiškas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kuriomis, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui. Teismų praktika rodo, kad tokiomis aplinkybėmis paprastai laikomos pasikliovimas kitų eismo dalyvių veiksmais, ilgamete vairavimo patirtimi, transporto priemonės techninėmis galimybėmis, atitinkamo kelio ruožo žinojimu ir pan.

69Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties subjektyvinės pusės požymis yra kaltė, tačiau tokie požymiai dar yra ir nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas. Byloje nustatyta, kad R. S. eismo įvykio metu žuvusiosios nepažinojo ir jų nesiejo jokie asmeniniai santykiai, jokių asmeninių ar kitokių paskatų eismo įvykio metu atimti gyvybę kitam žmogui ar jį sužaloti kaltinamasis neturėjo. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad R. S. nors vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir viršydamas saugų ir leistiną mieste važiavimo greitį, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, ir numatė, kad tai gali sukelti eismo įvykį, tačiau to įvykio padarinių ne tik nenorėjo, bet ir neleido jiems kilti sąmoningai. V. Ž. veikė ne netiesiogine tyčia padarinių atžvilgiu, o dėl neatsargumo.

70Teisminė praktika, kai dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo žūsta žmonės, nėra gausi. Nagrinėjamu atveju, pagrindu veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnį, nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015. Teismai, priimdami sprendimus yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tačiau minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės nėra tapačios, todėl remtis Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais išnagrinėtoje byloje, nėra pagrindo.

71Dėl bausmės skyrimo

72Kaltinamasis R. S. padarė neatsargų nusikaltimą, kuria sukeltos neatitaisomas pasekmes. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (t. 3, b. l. 68), dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 84). Kaltinamojo atsakomybę švelninančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nukentėjusiesiems iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

73Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

74Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis kaltę pripažino, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau savo veiksmus bandė pateisinti dėl automobilio su automatine pavarų dėže valdymo, dėl to supainiotų greičio ir stabdžio pedalų, kas pagal pedalų skaičių ir išsidėstymą, neįmanoma, priešingai, pagal kaltinamojo nurodomas aplinkybes, jei jos tokio būtų buvusios, įvertinant automobilių su mechanine pavarų dėže, valdymą, kaltinamasis būtų nuspaudęs ne greičio, o stabdžio pedalą, automobilį staigiai stabdant. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltininko parodymai nėra visiškai atitinkantys faktines bylos aplinkybes, o minėtas autoįvykio priežastis nurodė, siekdamas švelninti savo teisinę padėtį. Nustatytos aplinkybės sumenkina kaltinamojo R. S. pareikšto kaltės pripažinimo fakto ir gailėjimosi reikšmę BK 59 straipsnio 2 dalies 1 punkto aspektu.

75Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką alternatyvios bausmių rūšys laisvės atėmimui nenumatytos. Švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimo klausimas nesvarstytinas, nesant BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumos. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui turi būti nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltinamajam už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui Sprendžiant bausmės dydžio nustatymo klausimą teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), įvertinant nusikaltimo pobūdį ir priežastis, pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Nusikalstamą veiką R. S. padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nes automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios atsakomybės ignoruodamas eismo saugumo taisykles, kelis kartis viršydamas leistiną greitį mieste ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei ir sveikatai. Dėl šių neatsakingų kaltinamojo veiksmų žuvo žmogus, dar du žmonės buvo sužaloti.

76BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtina bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

77Kaltinamajam R. S. netaikytinos Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatos dėl bausmės skyrimo pirmą kartą teisiamam asmeniui, kadangi šios nuostatos taikomos tik asmenims, padariusiems tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, o asmenims, padariusiems neatsargų nusikaltimą, galioja tik tuo atveju, jei įstatymo sankcijoje už neatsargų nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės maksimumas prilygsta laisvės atėmimo bausmės maksimaliam dydžiui, įstatyme nustatytam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, t. y. neviršija šešerių metų (BK 11 str. 3 ir 4 d.). Asmenims, teisiamiems už kitų kategorijų nusikalstamas veikas ar už neatsargų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę daugiau kaip šešeriems metams, šio straipsnio nuostatos teismui nėra privalomos. Be to, BK 55 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcija be laisvės atėmimo bausmės numato ir kitas alternatyvias bausmes. Kadangi BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, kurios maksimalus dydis yra dešimt metų, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad skirdamas bausmę teismas vadovaujasi baudžiamojo kodekso straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis.

78BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios maksimumas nustatytas iki dešimties metų. Nagrinėjamu atveju, R. S. padarytas ne bet koks neatsargus nusikaltimas, bet jis padarytas šiurkščiai pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles. Nusikaltimas padarytas neblaivaus asmens, kuris sąmoningai vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio (neįtikinama ir tai, kad asmuo, kuriam nustatomas daugiau kaip 1,50 promilės alkoholio gali nejausti jokio alkoholio poveikio ir manyti esant leidžiamai alkoholio koncentracijai), keldamas pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar jų turtui. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, įvykus autoįvykiui, žuvo vienturtė nukentėjusiųjų R. ir R. G. dukra K. G., nesunkiai sužaloti J. M. ir E. O.. Nustatytos aplinkybės, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika, sudaro pagrindą teismui paskirti bausmę, atitinkančią BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Bausmę paskirtina atlikti atvirojoje kolonijoje .

79Kadangi nusikaltimą R. S. padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas šia teise naudotis (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 ir dalys). Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą atsižvelgiama į tai, kad nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė itin grubiai pažeisdamas KET, todėl vairuoti kelių transporto priemones R. S. uždraudžiama maksimaliam įstatymo nustatytam terminui, t. y. trejiems metams.

80Dėl civilinių ieškinių

81Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

82Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja.

83Dėl nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. civilinio ieškinio

84Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusieji R. G. ir R. G., prašo solidariai iš kaltinamojo R. S. ir UAB „Prime Leasing“ priteisti 17 785,30 Eur turinei žalai, kurią sudaro 2 415,06 Eur dukters K. laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos, 539,26 Eur turto paveldėjimo mokesčiai, 1 129,14 Eur nekilnojamojo turto mokesčio padidėjimas, 13 413,44 Eur išlaidos, susijusios su kūdikio gimimu vaisingumo klinikoje, 60 eurų išlaidos susijusios su R. G. sveikatos sutrikdymu, 228,40 Eur kitos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų pateikimu. Taip pat patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusieji R. G. ir R. G., prašo solidariai iš kaltinamojo R. S. ir UAB „Prime Leasing“ priteisti kiekvienam po 398 150 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 6., b. l. 1-21).

85Ieškinyje nukentėjusieji nurodo, jog duktė K. buvo jų vienintelis vaikas, o jų emocinis ir dvasinis ryšys buvo labai glaudus ir su laiku jis tik stiprėjo, darėsi gilesnis ir brandesnis. K. buvo vienintelė jų atžala, tad būtent jai buvo skirta visa meilė, į ją buvo nukreipti visi lūkesčiai, su ja ir jos gyvenimu buvo siejami visi gyvenimo ateities planai. K. žuvus, iki šiol negali susitaikyti su tuo, kad niekada nebebus jos vestuvių, niekada nebesulauks jos vaikų - anūkų, apskritai gyvenime niekas nebeįvyks taip, kaip tikėjosi. Po K. žūties išgyvena beprasmybės, tuštumos ir bejėgiškumo jausmą. Pajuto ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir turėjo gilią emocinę depresiją, bei bendravimo su aplinkiniais sumažėjimą, ir didelį bendravimo su kitais diskomfortą. Netikėta dukros mirtis sukėlė ypač didelius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus ir skaudžiai paveikė abiejų gyvenimą. Akivaizdu, kad įtariamasis R. S., vairuodamas automobilį neblaivus, nebuvo apdairus (arba apdairiai siekė išvengti galimų neigiamų pasekmių), rūpestingas, atidus ir racionalus šioje situacijoje. Jis akivaizdžiai veikė šioje situacijoje nesilaikydamas protingo elgesio etalono. Todėl įpareigojus kaltinamąjį pilnai atlyginti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, būtų įgyvendintas ir protingumo kriterijus.

86Atsiliepime į nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. ieškinį kaltinamasis R. S. nurodo, jog didžioji dalis išlaidų, kurias R. G. ir R. G. patikslintame civiliniame ieškinyje priskyrė turtinei žalai, negali būti priteisiamos, kadangi neatitinka turtinės žalos apibrėžimo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei nėra niekaip priežastiniu ryšiu susijusios su jo neteisėtais veiksmais. Nesutinka su nukentėjusiųjų prašoma priteisti neturtinės žalos suma ir pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, t. y. ne tik kilusios pasekmės, bet ir žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės (t. 6., b. l. 70-78).

87Atsiliepimu į nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. civilinį ieškinį UAB „Prime Leasing“ nurodo, jog ieškovų prašomos priteisti turtinės žalos dydis yra nepagrįstas, o neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje suformuotų dydžių.

88Atsiliepimu į nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. civilinį ieškinį Ergo Insurance SE nurodo, jog draudikas jau yra išmokėjęs R. G. ir R. G. draudimo išmokas neturtinei ir turinei žalai atlyginti, viso 12 400,58 Eur, t. y. 3 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 8 449,17 Eur laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas, 210 Eur išlaidas už R. G. suteiktas psichologo konsultacijas, 41,41 Eur už išlaidas už dokumentų kopijavimą. Nurodė, jog draudikas yra tinkamai ir pilnai įvykdęs pagrindinę prievolę kylančią iš draudimo sutarties (t. 5., b. l. 82-98).

89Nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

90Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, taip pat 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

91Nukentėjusieji civiliniu ieškiniu reiškia reikalavimą atlyginti viso 10 864,23 Eur dukros laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog draudimo bendrovė Ergo Insurance SE jau yra atlyginusi 8 449,17 Eur šių išlaidų, likusią išlaidų dalį – 2 415,06 Eur prašo atlyginti solidariai iš kaltinamojo R. S. ir UAB „Prime Leasing“.

92Kaip matyti iš patikslinto nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. civilinio ieškinio ir kartu su juo pateiktų priedų, nurodytas laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas sudaro: 2018-04-23 G. T. ritualinių paslaugų namuose už 19 eurų pirkti laidojimo reikmenys. Tai patvirtina 2018-04-23 PVM sąskaitos faktūros NS Nr. 0002628 ir 2018-04-23 kasos aparato kvito CA 09501240 kopijos; 2018-04-23 parduotuvėje „Skinija“ už 29,69 Eur pirktas apatinis trikotažas. Tai patvirtina 2018-04-23 kasos aparato kvito LG Nr. 00403466 kopija; 2018-04-23 AB A. F. Eesti Lietuvos filialo parduotuvėje už 30,17 Eur pirktas dirbtinis šilkas ir siuvimo reikmenys. Tai patvirtina 2018-04-23 kasos aparato kvito Nr. 00000039 kopija; 2018-04-24 IKI parduotuvėje Žirmūnų g. 2, Vilniuje laidotuvių dalyviams vaišinti už 22,92 Eur pirktas mineralinis vanduo, kava ir arbata. Tai patvirtina 2018-04-24 kasos aparato kvito Nr. 216/309524 #0007 kopija; 2018-04-24 parduotuvėje RIMI Žirmūnų g. 64, Vilniuje laidotuvių dalyviams vaišinti už 37,96 Eur pirkti konditerijos gaminiai ir mineralinis vanduo. Tai patvirtina 2018-04-24 kasos aparato kvito Nr. 84/1080193 kopija; 2018-04-24 parduotuvėje TOPO CENTRAS Žirmūnų 64, Vilniuje, už 26,99 Eur pirktas USB raktas, kuris buvo naudojamas šarvojimo salėje K. nuotraukų demonstravimui. Tai patvirtina 2018-04-24 kasos aparato kvito Nr. 36/094/3 kopija; 2018-04-24 UAB „Šokolado meistrai“ Žirmūnų g. 64, Vilniuje, laidotuvių dalyviams vaišinti už 5,54 Eur pirkti konditerijos gaminiai - morengai.; Tai patvirtina 2018-04-24 kasos aparato kvito Nr. 932/4 kopija; 2018-04-24 parduotuvėje RIMI Žirmūnų g. 64, Vilniuje, laidotuvėms už 5 eurus pirkti popieriniai rankšluosčiai ir servetėlės. Tai patvirtina 2018-04-24 kasos aparato kvito Nr. 38/1097883 kopija; 2018-04-24 UAB „Geri meistrai“ už 15,60 Eur buvo pirkti sausainiai. Tai patvirtina kasos aparato kvito Nr. 0114786 kopija; 2018-04-24 UAB „Labradoras“ sumokėta 615 eurų už kapavietės įrengimą. Tai patvirtina 2018-04-24 kapavietės įrengimo paslaugų sutarties Nr. 1542 ir kvito Nr. 233 79 kopijos; 2018-04-24 S. C. sumokėta 180 eurų už duobės kasimą. Tai patvirtina 2018-04-24 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito kopija; 2018-04-25 UAB Vilniaus laidojimo rūmams „Ritualas“ sumokėta 2 058 eurai už K. G. šarvojimo paslaugas. Tai patvirtina 2018-04-25 PVM sąskaitos-faktūros VLR Nr. 1180399 ir kvito 1/969 kopijos; 2018-04-25 UAB „Aniana“ sumokėta 147 eurai už šarvojimo salės dekorą. Tai patvirtina 2018-04-25 PVM sąskaitos faktūros FAP Nr. 2039 ir kasos aparato kvito Nr. 0007 kopijos; 2018-04-25 V. B. sumokėta 170 eurų už giedojimo paslaugas. Tai patvirtina 2018-04-25 PVM sąskaitos faktūros kopija; 2018-04-27 UAB „Druskos idėja“ sumokėta 178 eurai už maitinimo paslaugas - sumuštinius laidotuvių dalyviams vaišinti. Tai patvirtina 2018-04-27 PVM sąskaitos-faktūros DRI Nr. 0344 ir mokėjimo nurodymo Nr. 393 kopijos; 2018-05-03 UAB „Maisto imperija“ sumokėta 1 480 eurų už maitinimo paslaugas - 2018-04-25 dienos gedulingus pietus. Tai patvirtina 2018-05-03 PVM sąskaitos-faktūros MI Nr. 00679 ir 2018-05-03 kasos pajamų orderio AAA Nr. 20180503 kopijos; 2018-05-22 UAB „Maisto imperija“ sumokėta 912 eurų už 2018-05-20 maitinimo paslaugas - keturnedėlio gedulingus pietus. Tai patvirtina 2018-05-03 PVM sąskaitos-faktūros MI Nr. 00679 ir 2018-05-22 mokėjimo nurodymo Nr. 395 kopijos; 2018 m. gegužės - lapkričio mėnesį už 66,86 Eur pirktos kapų žvakės. Tai patvirtina 2018-05-24 kvito Nr. 5/799767,2018-05-25 kvito Nr. 00270703, 2018-05-25 kvito Nr. 00200701, 2018-05-28 kvito Nr. 00271087 ir 2018-06-22 kvito Nr. 00273911 kopijos; 2018-12-06 UAB „Labradoras“ sumokėjo 22 eurus už žvakes, kurios buvo uždegtos ant žuvusiosios dukros K. G. kapo. Tai patvirtina 2018-12-06 čekio Nr. IG202584 kopija; 2019-02-10 UAB „Labradoras“ sumokėjo 34,80 Eur už žvakes, kurios buvo uždegtos ant žuvusiosios K. G. kapo. Tai patvirtina 2019-02-10 čekio Nr. 00290240 kopija; 2018-12-21 UAB „Labradoras“ sumokėjo 1 200 eurų avansą už kapavietės sutvarkymą, pagal sutartį Nr. 19LPN0010. Tai patvirtina 2018-12-20 sutarties ir 2018-12-21 mokėjimo nurodymo Nr. 346 kopijos; 2019-03-20 UAB „Labradoras“ sumokėjo 29 eurus už žvakes, kurios buvo degintos ant dukros K. G. kapo. Tai patvirtina 2019-03-20 čekio Nr. 00291489 kopija. 2019-04-18 UAB „Labradoras“ sumokėjo 1 902,50 Eur už kapavietės sutvarkymą (galutinis atsiskaitymas pagal 2018-12-20 sutartį Nr. 19LPN0010, kurios bendra suma 3 638,5 Eur). Tai patvirtina 2019-04-18 PVM sąskaitos faktūros Nr.2337 ir mokėjimo nurodymo Nr. 362 kopijos; 2019-03-02 susitarimo su UAB „Labradoras“ dėl K. G. kapavietės sutvarkymo pagrindu už kapavietės sutvarkymą ir ant kapo pasodintas gėles sumokėta 93,80 Eur. Tai patvirtina 2019-04-18 čekio Nr. 00293724, 2019-04-19 čekio Nr. 00293765 ir Nr. 00293770 kopijos; 2019-04-18 UAB „Labradoras“ subrangovui M. P. sumokėta 450 Eur už kapavietės sutvarkymo statybinius darbus pagal su UAB „Labradoras“ sudarytą 2018-12-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 19LPN0010. Tai patvirtina 2019-04-18 paslaugų pirkimo-pardavimo kvito kopija; 2019-04-18 UAB „Labradoras“ subrangovui A. K. sumokėta 86 eurai už kapavietės sutvarkymo meno darbus, pagal su UAB „Labradoras“ sudarytą 2018-12-20 pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 19LPN0010. Tai patvirtina 2019-04-18 paslaugų pirkimo-pardavimo kvito kopija; 2019-04-27 UAB „Prie žiedo“ sumokėta 1 011,40 Eur už gedulingus pietus dukros K. G. žūties metinėms paminėti. Tai patvirtina 2019-04-30 PVM sąskaitos faktūros SAK 0003736, kvito Nr. 3617277 ir kvito Nr. 291575 kopijos; 2019-08-11 UAB „Labradoras“ sumokėjome 35 eurus už žvakes, kurios buvo degintos ant dukros K. G. kapo. Tai patvirtina 2019-08-11 čekio Nr. IG 202584 kopija (t. 4, b. l. 18-52, t 6, b. l. 22).

93Draudimo bendrovė Ergo Insurance SE atsisakė atlyginti nukentėjusiųjų prašomas atlyginti išlaidas už gedulingus pietus praėjus mėnesiui ir metams po žuvusiosios K. G. laidotuvių, taip pat išlaidas kapų žvakėms 2018 metų gegužės, birželio ir kovo mėnesiais, 2019 metų vasario ir kovo mėnesiais.

94CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu.

95Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Šios kategorijos bylose atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Pripažįstama, kad Lietuvoje yra tradicija paminėti mirusįjį, suėjus mėnesiui, pusmečiui ar metams po jo mirties, tačiau dėl aukščiau paminėtų argumentų išlaidos tokiems paminėjimams teismų praktikoje nėra pripažįstamos kaip būtinos išlaidos. Taigi, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, nurodytos su vėlesniais mirusiojo paminėjimais susijusios išlaidos taip pat nėra laidojimo išlaidos, kurias turi atlyginti žalą padaręs asmuo ar draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019). Laidojimo ar kapavietės sutvarkymo išlaidos negali apimti absoliučiai visų išlaidų, taip pat ir vėliau susijusių ir su žvakių ant mirusiojo kapo deginimu, todėl visų prašomų išlaidų įsigyjant kapų žvakes laikyti būtinomis nėra pagrindo.

96Tokiu būdu, esant byloje įrodymams, kad nukentėjusiems R. G. ir R. G. draudimo bendrovė Ergo Insurance SE kompensavo turtinę žalą atsiradusią dėl patirtų K. G. laidojimo išlaidų ir kapavietės sutvarkymo 8 449,17 Eur sumai, teismas vertina, kad tai protinga, proporcinga ir adekvati pinigų suma už laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas, o likusių draudimo bendrovės neatlygintų išlaidų dalis, laikytina nebūtinomis ir nesusijusiomis su laidojimo ar kapavietės sutvarkymo išlaidomis. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys šioje dalyje netenkintinas.

97Civiliniu ieškiniu nukentėjusieji taip pat prašo solidariai iš R. S. ir UAB „Prime Leasing“ priteisti po K. G. mirties mokėtus paveldimo turto paveldėjimo mokesčius, kurių suma yra 539,26 Eur, bei dėl paveldėto turto priėmimo padidėjusius nekilnojamojo turto mokesčius, viso 1 129,14 Eur.

98Kaip matyti iš byloje esančių draudimo bendrovės Ergo Insurance SE ir kaltinamojo R. S. atsiliepimų, jie nurodo, jog kaltinamasis nėra atsakingas už šias išlaidas, kadangi tarp jo veiksmų ir šių išlaidų nėra priežastinio ryšio ir šios išlaidos CK 6.249 str. prasme apskritai nelaikytinos žala.

99Teismų praktikoje nustatyta, jog priežastinis ryšys yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Tai reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau bet kuriuo atveju žalingi padariniai neturi būti pernelyg nutolę nuo neteisėtų veiksmų.

100Nors tiek kaltinamasis, tiek draudimo bendrovė nurodo, jog kaltinamojo veiksmai ir nukentėjusiųjų patirta turtinė žala dėl žuvusios dukros K. G. palikimo priėmimo nėra susiję priežastiniu ryšiu, visgi įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog su šiais kaltinamojo ir draudimo bendrovės argumentais sutikti nėra pagrindo. Žūties dieną K. G. vieninteliais jos turto paveldėtojais buvo antrosios eilės įpėdiniai – tėvai, o būtent R. G. ir R. G. (CK 5.11 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog žuvusioji K. G. turėjo turto, o daugiau jos turto paveldėtojų nėra, akivaizdu, jog priimti dukros palikimą buvo natūralus ir įprastas veiksmas, nors teoriškai tėvų pasirinkimas nepriimti dukros palikimo egzistuoja, tačiau akivaizdu, jog nesant kitų paveldėtojų vieninteliai įpėdiniai, šiuo atveju tėvai, tikslingai siekia išsaugoti žuvusios turtą, todėl ir priėmė dukros palikimą. Taigi, tarp K. G. žūties, kurią sukėlė kaltinamojo R. S. veiksmai, ir žuvusios tėvų turtinės žalos atsiradusius priimant K. G. palikimą, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl, šios išlaidos laikytinos būtinomis ir protingomis tiesiogiai su asmens mirtimi susijusiomis išlaidomis, kadangi tai įstatymų nustatyta tvarka automatiškai palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) atsirandanti teisė. Akivaizdu, jog šiuo atveju taip pat ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, egzistuojant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp veikos ir atsiradusios turtinės žalos, paveldėjimo priėmimo išlaidos gali būti priteisiamos. Kaip matyti iš kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų įrodymų, nukentėjusieji R. G. ir R. G. priimant žuvusios dukros palikimą, už šią paslaugą notaro biure sumokėjo 539,26 Eur, taigi nukentėjusiųjų turtinės žalos suma, šiuo atveju laikytina tinkamai įrodyta, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

101Visgi, dalyje dėl nukentėjusiųjų prašymo atlyginti dėl K. G. turto priėmimo padidėjusią nekilnojamojo turto mokesčio dalį ieškinys atmestinas. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktu, neapmokestinamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė neviršija 150 000 Eur. Kaip matyti iš kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų duomenų ir kaip civiliniame ieškinyje nurodo patys nukentėjusieji, jie dar iki priimant dukros K. G. palikimą, dėl to, jog jų turimo nekilnojamojo turto vertė jau viršijo įstatyme nurodytą 150 000 Eur sumą, privalėjo mokėti atitinkamo dydžio nekilnojamojo turto mokestį (t. 4., b. l. 18-52). Taigi, šiuo atveju susidariusi situacija, kai pagrindine nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo priežastimi yra dar iki K. G. žūties, nukentėjusiųjų turėtas didelės vertės nekilnojamasis turtas (t. 4., b. l. 18-52), todėl atsižvelgiant į tai, sutiktina su kaltinamojo R. S. argumentais, jog kaltinamasis negali būti atsakingas už tai, kad R. G. ir R. G. dar iki dukros turto paveldėjimo turėjo valstybės nustatytą vertę viršijančio nekilnojamojo turto ir dar iki dukros turto paveldėjimo mokėjo nekilnojamojo turto mokestį. Atitinkamai, konstatuotina, jog kaltinamojo R. S. veiksmai ir atsiradusi turtinė žala dėl padidėjusio nekilnojamojo turto mokesčio nėra susiję priežastiniu ryšiu, kadangi šiai žalai atsirasti įtakos turėjo aplinkybės, kurios niekaip nebuvo priklausomos nuo kaltinamojo ar kokių nors jo veiksmų, tačiau priešingai, atsirado dėl dar iki K. G. žūties egzistavusių aplinkybių.

102Atsižvelgiant į išdėstytą nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. ieškinys, dalyje dėl padidėjusio nekilnojamojo turto mokesčio dalies - 1 129,14 Eur priteisimo netenkintinas.

103Nukentėjusieji R. G. ir R. G. patikslintu civiliniu ieškiniu taip pat prašo atlyginti turtines išlaidas patirtas dėl kūdikio vaisingumo klinikoje gimimo. Nurodo, jog siekdami bent iš dalies kompensuoti patirtą dukters K. G. netekties skausmą priėmė sprendimą turėti vaiką, tačiau dėl R. G. sveikatos problemų to negalėjo padaryti natūraliu būdu, todėl buvo priversti pagalbos kreiptis į vaisingumo kliniką esančią Latvijoje.

104Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ieškinį, kaltinamasis R. S. nurodo, jog šios išlaidos neturi jokio priežastinio ryšio su jo veiksmais, todėl vien dėl šios priežasties negali būti priteisiamos. Jis taip pat negali būti laikomas teisiškai atsakingu už ieškinyje nurodomą aplinkybę, kad R. G. sveikatos būklė neleidžia jai natūraliai turėti kūdikį, dėl ko vaikas gali gimti tik vaisingumo klinikoje. Draudimo bendrovė Ergo Insurance SE atsisakydama atlyginti nukentėjusiems šias išlaidas taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog tokiu būdu buvo siekiama sumažinti patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, ši žala turėtų būti priteisiama kaip neturtinės žalos piniginė išraiška.

105Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Nagrinėjamu atveju, keliamas klausimas ar nukentėjusiųjų patirtos išlaidos dirbtiniam apvaisinimui atlikti, negali būti pripažįstamos turtine žala. Kaip matyti, pagal įstatymą (CK 6.249 straipsnis), atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje žuvus artimajam dažniausiai turtinio pobūdžio žala laikytina artimųjų išlaidos žuvusiajam palaidoti, išlaidos skirtos pablogėjusiai sveikatai atstatyti, negautos pajamos, atsiradusios dėl maitintojo netekimo ir panašiai, tačiau iki šiol teismų praktikoje nebuvo nagrinėtas klausimas dėl turtinės žalos atsiradusios dėl atlikto dirbtinio apvaisinimo netekus vienintelio vaiko ar panašaus pobūdžio turtinės žalos, žuvusiojo artimiesiems priteisimo. Teismas, spręsdamas dėl šių nukentėjusiųjų patirtų išlaidų pripažinimo turtine žala, atsiradusia dėl kaltinamojo veikos, sprendžia, jog nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio ir sutinka su draudimo bendrovės atsiliepimo argumentais, kad tokiu būdu buvo siekiama sumažinti patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir ši žala vertintina sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio klausimus, todėl ieškinys šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

106Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji R. G. prašo priteisti iš kaltinamojo likusią dalį - 60 Eur dydžio išlaidas atsiradusias dėl jos sveikatos sutrikdymo - patirtos dvasinės ir psichinės pusiausvyros sutrikimo, dėl kurio nukentėjusioji vartojo vaistus – antidepresantus, bei jai buvo būtinos psichologo, psichiatro konsultacijos. Atsiliepime į civilinį ieškinį kaltinamasis R. S. nurodo, jog šių išlaidų priežastinis ryšys su kaltinamojo veiksmais kelia pagrįstų abejonių, kadangi šia paslauga R. G. pradėjo naudotis ne po dukros žūties, įvykusios 2018 m. balandžio 22 d., o po daugiau nei pusės metų po šio įvykio ir, kaip galima suprasti, naudojasi iki šiol. Be to, byloje nėra jokių duomenų iš gydymo (sveikatos priežiūros) įstaigų, kurie patvirtintų, jog tokios paslaugos R. G. tikrai yra būtinos ar rekomenduotinos.

107Nukentėjusiosios reikalavimas šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkintinas. Priešingai nei teigia kaltinamasis, nukentėjusiajai R. G. psichologo konsultacijos ir speciali programa pradėta taikyti po dukters žūties praėjus kiek daugiau nei mėnesiui. Todėl akivaizdu, jog psichologinė pagalba R. G. teikiama nuo pat dukters žūties, o tai, kad pasibaigus valstybės apmokamai psichologinės pagalbos programai, tačiau vis dar egzistuojant poreikiui gauti psichologinę pagalbą nuspręsta toliau ją gauti už tai apmokant savo lėšomis, nėra pagrindas teigti, jog šios paslaugos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veika, dėl kurios žuvo vienturtė R. G. dukra K. G.. Taip pat, nors byloje nepateikiami duomenys, jog R. G. psichologinė pagalba buvo būtina ar rekomenduotina, tačiau, byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog R. G. pusę metų po dukros žūties naudojo psichiatro paskirtus antidepresantus (t 6., b. l. 1-59), be kita ko, akivaizdu, jog tokia netikėta vienintelio vaiko netektis sukelia itin sunkias psichologines pasekmes ir dvasinius išgyvenimus, kuriuos sumažinti gali padėti speciali profesionali psichologo pagalba. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog byloje yra visi duomenys patvirtinantys psichologinės pagalbos apmokėjimą, bei tai jog dalį šių išlaidų tai yra 210 Eur jau atlygino draudimo bendrovė Ergo Insurance SE, solidariai iš kaltinamojo R. S. ir UAB „Prime Leasing“ priteistina 60 Eur turtinė žala patirta dėl nukentėjusiosios R. G. sveikatos sutrikdymo.

108Patikslintame ieškinyje nukentėjusieji R. G. ir R. G. nurodo, kad dėl vienturtės jų dukters mirties jie patyrė neturtinę žalą, kurią kiekvienas pinigine išraiška vertina po 400 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog draudimo bendrovė Ergo Insurace SE išmokėjo nukentėjusiesiems po 1 850 Eur neturtinei žalai atlyginti, galutinės iš kaltinamojo R. S. prašomos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti yra po 398 150 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Nukentėjusieji ieškinyje nurodo, kad jog dėl netikėtos dukters netekties išgyvena beprasmybės, tuštumos ir bejėgiškumo jausmą, juto ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir turėjo gilią emocinę depresiją, bei bendravimo su aplinkiniais sumažėjimą, ir didelį bendravimo su kitais diskomfortą. Dukros žūtis esminiai paveikė ir darbinę veiklą ir turimą verslą. Po K. žūties dėl atsiradusios depresijos ir blogos sveikatos būklės abu tapo nedarbingi. Teigia, jog eismo įvykio metu padarytos žalos draudiminio įvykio atveju atlyginimo teisinį reglamentavimą nustato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPD įstatymas). Iki šio įstatymo pakeitimo (2017-11-16) jame buvo nustatyta, kad maksimali draudimo kompanijų atlyginama neturtinės žalos nukentėjusiesiems suma yra 5 000 eurų. Tačiau 2017 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė TPVCAPD įstatymo pataisas, kurio 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, jog nuo 2018 m. lapkričio 1 dienos nustatoma 5 000 000 eurų suma dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. TPVCAPD įstatymo pakeitimai rodo, kad BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju, padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydis teismų turėtų būti priteisiamas žymiai didesnis negu iki šiol yra priteisiamas. Tokia teismų praktika, kai dėl nusikalstamos veikos padarymo yra atimama žmogaus gyvybė, nukentėjusiesiems priteisiamos kelių dešimčių tūkstančių neturtinės žalos dydis yra neatitinkantis realiai padarytai neturtinei žalai ir yra keistinas, priteisiant didesnes, nei iki šiol yra priteisiamos, sumas.

109Kaltinamasis R. S. atsiliepime dėl neturtinės žalos nurodo, jog R. G. ir R. G. byloje pareiškė beprecedenčio dydžio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, esmingai (daugybę kartų) viršydami maksimalias neturtinės žalos atlyginimo sumas, kurios kada nors buvo priteistos Lietuvos teismų praktikoje dėl asmens gyvybės atėmimo, bei nurodo, jog nagrinėjama byla pagal savo faktines aplinkybes nėra išskirtinė, kad egzistuotų objektyvus pagrindas nukrypti nuo teismų jau suformuotos praktikos ar šios bylos pagrindu pradėti formuoti visiškai naują praktiką.

110Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

111Byloje kylant ginčui dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, nurodytina tai, jog Lietuvos A. T. ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

112Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės, t. y., visos tapačios vėlesnės bylos turi būti sprendžiamos taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio žuvus žmogui, priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-244-942/2015, 2K-212-693/2015).

113Nagrinėjamu atveju, iš nustatytų faktinių aplinkybių, neabejotina, jog tarp nukentėjusiųjų ir jų dukros K. G. iki jos žūties buvo itin artimas ryšys, kadangi jie artimai bendravo, nors dukra kartu su tėvais negyveno apie puse metų, tačiau artimai bendraudavo. Be kita ko, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog vaikų ir tėvų santykiai vien dėl kraujo ryšio atitinka „glaudumo“ kriterijų. Taigi, šiuo atveju nustatytina, jog tarp nukentėjusiųjų ir žuvusiosios egzistavo itin glaudus ir artimas tėvus ir vaikus siejantis ryšys. Kaip minėta, dukters netektis, kurią lėmė kaltinamojo veiksmai, sukėlė nukentėjusiesiems itin didelius dvasinio pobūdžio skausmus, o siekiant šiuos skausmus bent iš dalies sumažinti, nukentėjusieji siekdami atstatyti savo emocinę būseną tokią priėmė sprendimą susilaukti kūdikio, atliekant dirbtinį apvaisinimą, dėl kurio patyrė finansines išlaidas

114Iš bylos duomenų matyti, jog tiek R. G. tiek ir R. G. itin išgyveno dėl netikėtos dukters K. G. netekties. Po dukros laidotuvių R. G. buvo esmingai sutrikusi psichologinė ir emocinė sveikata, prasidėjo depresija, dėl ko teko kreiptis pagalbos į psichiatrą, vartoti paskirtus depresijai gydyti skirtus vaistus (t. 6, b. l. 14). Abu tėvai po dukters žūties, dėl patirto sukrėtimo, bei emocinės psichologinės būklės buvo dalinai nedarbingi. Taigi, neginčytina, kad ieškovams dėl vienintelės dukters netekties atsirado itin skaudžios to pasekmės, jie patyrė itin neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą, pablogėjo jų psichinė būklė, fizinė sveikata ir neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala.

115Kaip minėta, nukentėjusieji prašo atsižvelgti į TPVCAPD įstatymo pataisas, kurio 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, jog nuo 2018 m. lapkričio 1 dienos nustatoma 5 000 000 eurų suma dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Visgi teismas sprendžia, jog tokie TPVCAPD įstatymo pakeitimai, nėra reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu turėtų būti priteisiama didesnė neturtinės žalos suma. Kaip matyti iš Aiškinamojo Rašto dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto, šiuo pakeitimu panaikinta neturtinės žalos riba ir nustatyta, jog motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas turi apimti nematerialinės žalos, kurią patyrė per eismo įvykį žuvusių asmenų artimieji atlyginimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog į nurodytą 5 000 000 Eur sumą taip pat įskaitytina ir turtinė žala padaryta asmeniui, taigi ši suma neapima vien tik neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat yra dalijama atsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių, kurių gali būti ir žymiai daugiau nei tik vienas asmuo. Šie pakeitimai taip pat indikuoja įstatymų leidėjo norą apsaugoti platesnį ratą nukentėjusiųjų asmenų, kurie dėl tam tikrų auto įvykių patiria atitinkamo dydžio turtinę ar neturtinę žalą, todėl priešingai nei teigia atsakovas, šie pakeitimai nereiškia, jog visa maksimali galima draudimo bendrovės atlyginti suma, turėtų būti priteisiama kiekvienam nukentėjusiam asmeniui, kaip neturtinės žalos atlyginimas. Taigi, nors minimi pakeitimai iš esmės leidžia draudimo bendrovėms atlyginti didesnę nei 5000 Eur sumos neturtinės žalos sumą, tačiau tai nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos ar kitaip vertinti bylos aplinkybes ir todėl priteisti ieškovų prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

116Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką, panašaus pobūdžio bylose, bei tokiais atvejais priteisiamas sumas. Kaip matyti teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000,00 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298,00 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2 896,20 Eur iki 26 065,00 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-91/2010, 3K-3-560/2010, 3K-3-171/2011, Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017).

117Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 Eur iki 90 000 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017), bendra suma esant keliems nukentėjusiesiems. Šios paprastai taikomos teismų praktikoje taisyklės suabsoliutinti negalima, nes nagrinėjamas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo atvejis suteikia pagrindo teismui išeiti už teismų praktikoje priteistinos neturtinės žalos sumos lubų ribos. Teismų praktikoje yra bylų, kuriose teismai priteisė neturtinės žalos dydį didesnį negu teismų praktikoje formuojama šios žalos maksimumo riba. Baudžiamojoje byloje dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo žuvus trims mažamečiams vaikams kasacinės instancijos teismas paliko nepakeistą priteistą neturtinės žalos dydį – 900 000 Lt (260 658,02 Eur) – arba po 150 000 Lt (43 443,00 Eur) kiekvienam nukentėjusiajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2009). Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas dėl konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių konteksto, o ne beveik dvigubai viršijantis įprastai priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo didžiausią sumą analogiškos kategorijos bylose (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

118Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteisintos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo padarinius, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017).

119Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji dėl savo dukters netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, tačiau nagrinėjamo įvykio aplinkybės, vertinant kasacinio teismo praktiką ir išaiškinimus, nesudaro pagrindo išeiti už teismų praktikoje nustatomos neturtinės žalos dydžio ribų, kelis kartus viršijant įprastai priteisiamos neturtinės žalos atlygimo didžiausią sumą analogiškos kategorijos bylose.

120Būtent atsižvelgdama į padaryto nusikaltimo padarinius, nuteistojo padėtį, nukentėjusiųjų santykį su dukra, į teismų praktiką sprendžiant neturtinės žalos atlygimo klausimą, ieškodama protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų ir atsižvelgdama į tą aplinkybę, kad nuteistojo turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju apskritai negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį (nors tas kriterijus vis dėlto turi būti įvertintas), sprendžia, jog nukentėjusiųjų nurodomi įvertintos neturtinės žalos dydžiai yra per dideli, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nuosprendyje išdėstytas reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, neturtinės žalos dydis nustatytinas po 60 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo bendrovė kiekvienam nukentėjusiajam išmokėjo po 1850 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl nukentėjusiesiems priteistina po 58 150 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

121Dėl nukentėjusiojo J. M. civilinio ieškinio

122Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis J. M. prašo solidariai iš kaltinamojo R. S. ir UAB „Prime Leasing“ priteisti 38 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurią sudaro 20 000 Eur neturtinė žala patirta dėl K. G. žūties ir 18 500 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl jo patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nurodo, jog akivaizdu, kad ne tik minėti asmenys, kuriuos siejo giminystės ryšys, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, bet tokią teisę turi ir asmenys, kurių nors ir nesiejo giminystės ryšys, bet kurie buvo artimai susiję su mirusiuoju. Jį ir žuvusiąją K. G. nesiejo giminystės ryšis ir jie nebuvo sudarę santuokos, tačiau santykiai pasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. Jo ir K. santykiai buvo artimi ir glaudūs. Tokių santykių buvimas akivaizdžiai patvirtina, kad jis dėl staigios ir netikėtos K., su kuria jį siejo nuoširdūs, artimi ir nuolatiniu emociniu tvirtumu pasižymintys santykiai, mirties patyrė išskirtinai sunkų dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą ir emocinę depresiją. Todėl tuo pagrindu jis turi `teisę į šių vidinių kančių atlyginimą iš jas sukėlusių asmenų (t. 6., b. l. 50-61).

123Atsiliepimu į nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį kaltinamasis R. S. nesutinka su nukentėjusiojo pareikštais reikalavimais ir nurodo, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad R. S. sukeltu eismo įvykiu nukentėjusiojo J. M. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, be to byloje nėra duomenų, kad R. S. sukeltas eismo įvykis turės kokius nors ilgalaikius (juo labiau - reikšmingus) padarinius J. M. sveikatai. J. M. dėl šio įvykio iš tikrųjų teko patirti didesnį ar mažesnį fizinį skausmą bei ne kartą lankytis pas gydytojus, tačiau šie faktai nėra proporcingi ieškiniu prašomai priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai. R. S. nėra žinoma, kiek artimi, tvirti ir nuoširdūs santykiai siejo J. M. bei K. G. J. M. neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl K. G. žūties, nėra pagrindo spręsti ir dėl prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio bei jo pagrįstumo (t. 6., b. l. 75-78).

124Civilinis atsakovas UAB „Prime Leasing“ atsiliepimu į nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį nurodo, jog ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje suformuotų dydžių (t. 6., b. l. 166-175).

125Draudimo bendrovė Ergo Insurance SE atsiliepimu į J. M. civilinį ieškinį nurodė, jog jau yra jam išmokėjusi neturtinės žalos atlyginimą, t. y. 1 000 Eur dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, taip pat 44 Eur už gydytojų konsultacijas ir vaistus, bei 254,80 Eur už autoįvykio metu sugadintą kostiumą ir telefono remontą (t. 4., b. l. 116-118).

126Iš bylos duomenų matyt, kad J. M. buvo automobilio „Toyota Prius“ į kurį dideliu greičiu atsitrenkė R. S. vairuojamas automobilis „VW Golf“ keleivis. Dėl avarijos metu patirtų sužalojimų J. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 128-129). Kaip teigia pats nuketėjusysis, patirtų sužalojimų pasekmes jis jaučia iki šiol, patiria galvos svaigimą, sumažėjusią mentalinę ištvermę, sunkumą išlaikyti dėmesį ir susikaupti, greičiau ištinkantį nuovargį, jaučia tirpimo jausmą galūnėse, spaudimą galvoje. Taip pat jaučia ir stuburo traumos padarinius - iškėlus rankas, bėgant ar atliekant tam tikrus judesius vis skauda stuburą (t. 6., b. l. 51). Neginčytina, jog dėl patirtų sužalojimų J. M. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, dėl to buvo priverstas sustabdyti ir magistrantūros studijas, taigi akivaizdu, jog dėl kaltinamojo R. S. tyčinių veiksmų nukentėjusiajam J. M. buvo padaryta ir neturtinė žala.

127Kaip jau minėta, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011).

128Taigi, iš bylos duomenų nustatytina, jog nukentėjusysis J. M. dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau šiuo atveju sutiktina su kaltinamojo R. S. atsiliepime ir civilinio atsakovo UAB „Prime Leasing“ atsiliepime nurodytais argumentais, jog J. M. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikoje suformuotų dydžių panašaus pobūdžio bylose.

129Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstumo atsižvelgiama ir į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Nukentėjusiesiems neturtinės žalos paprastai priteisiami dydžiai už nesunkų sveikatos sutrikdymą yra nuo 580 Eur iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-292/2014). Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011ir kt.). Bylos aplinkybės, kaip jau minėta, nesudaro pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos.

130Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertų išvadoje Nr. G 3951/2018 (01) nurodyta, kad J. M. nustatyta C7 kaklo slankstelio keterinės ataugos lūžimas ir nedidelis sumušimo židinukas galvos smegenų kairėje pusėje (t. 1, b. l. 128-129). Po autoįvykio nuo 2018-04-22 iki 2018-04-25 J. M. gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, gydymosi metu jautė galvos ir kaklo skausmus, svaigo galva, buvo uždėta kaklo apykaklė, kurią nešiojo daugiau kaip dvi savaites, vartojo vaistus, ilgą laiką reikėjo riboti fizinį krūvį, vėliau turėjo atlikti reabilitacijos procedūras Marijampolės ligoninėje, lankėsi pas gydytojus traumatologą ir neurologą (t. 6., b. l. 51). Taigi, J. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo patirtos kančios ir išgyvenimai, liekamieji reiškiniai (iki šiol jaučiamas fizinis skausmas užsiimant fizine veikla), sudaro pagrindą nustatyti nukentėjusiojo dėl jo sužalojimų patirtą neturtinės žalos dydį – 3000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė Ergo Insurance SE nukentėjusiajam yra išmokėjusi 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 5., b. l. 99-116). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino dalį žalos – 600 Eur. Todėl nukentėjusiojo naudai priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos suma 1400 Eur dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

131Civiliniu ieškiniu J. M. taip pat prašo atlyginti jam 20 000 Eur neturtinę žalą patirtą dėl jo draugės K. G. žūties. Ieškinyje nurodoma, jog J. M. ir K. G. siejo itin artimas ryšys, su K. G. jis susipažino 2015 m. rugsėjo mėnesį ir nuo 2016 metų pradžios draugavo kaip pora. Teigia, jog juos siejo stiprus emocinis ryšys, jie daug kalbėdavosi apie moralines vertybes ir pasaulyje vykstančius dalykus. Turėjo daug bendrų interesų - abu mėgo fantastinę literatūrą ir filmus. Nuo 2016 metų pabaigos nuolat kartu leisdavo laiką jos namuose Kauno g. 4-18, Vilniuje. Kasdien savo automobiliu ją veždavo į darbą. Taip pat 2016-2017 metų laikotarpiu kartu jie daug keliavo, taip pat aplankė ne vieną koncertą. K. mirtis visiškai pakeitė jo gyvenimą, sukėlė didžiausią kada nors mano patirtą emocinę traumą. Faktas kad ji žuvo sėdėdama šalia, neduoda ramybės kiekvieną dieną, galvoja apie tai nuolatos, jaučiasi praradęs gebėjimą džiaugtis gyvenimu. Visa veikla kuria užsiimdavo tapo nebemiela ir dėl patirtos traumos trūksta vidinės motyvacijos ir prasmės jausmo (t 6., b. l. 52). Kaltinamasis R. S. atsiliepime į ieškovo civilinį ieškinį nurodo, jog J. M. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, kadangi nėra žuvusios K. G. artimasis (t. 6., b. l. 78). Su tokia kaltinamojo pozicija teismas nesutinka.

132Pagal BPK 28 straipsnį, nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. ( - ) straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi, esminė aplinkybė yra ta, ar asmuo dėl kaltininko padaryto nusikaltimo patyrė žalą, todėl teisė į gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimą gali būti pripažįstama ne tik asmenims, kuriuos su žuvusiuoju sieja giminystės ryšiai arba jie yra žuvusiojo išlaikytiniai, bet ir kitiems asmenims. Šiuo atveju atsižvelgtina į tokių asmenų tarpusavio santykių pobūdį, emocinį ryšį, kitas aplinkybes, iš kurių taip pat sprendžiama apie tai, ar nukentėjusiojo mirtis sukėlė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius - neturtinę žalą. Kartu pažymėtina, kad kiekvienoje byloje šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis Nr. 2K-641/2012).

133Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių, nukentėjusysis J. M. autoįvykio metu automobilyje buvo kartu su žuvusiąją K. G., taigi šalia jo buvo itin sunkiai sužalota jo gyvenimo draugė, kuri netrukus po avarijos greitosios automobilyje, mirė. Taip pat iš nukentėjusiojo J. M., taip pat nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. nurodomų aplinkybių, nukentėjusįjį J. M. ir žuvusiąją siejo glaudus emocinis ryšys, tai patvirtina ir tai, jog kartu jie praleisdavo daug laiko, kartu planavo savo laisvalaikį, keliavo, lankėsi koncertuose, be to įvykio diena kartu vyko į K. G. draugės vestuves, taip pat J. M. ir K. G. tėvams buvo pažįstamas, kaip jos artimas draugas. Taigi, nors J. M. ir žuvusioji K. G. nevedė bendro ūkio, taip pat nebuvo susižadėję, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma formuoja teismo įsitikinimą, jog šiuos asmenis siejęs ryšys buvo itin artimas ir glaudus, todėl dėl K. G. netekties J. M. taip pat patyrė emocinę ir psichologinę žalą, kas nukentėjusiajam sukėlė neturtinę žalą.

134Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje bylose, kuriose neturtinė žala atlyginama artimam draugui (vaikinui/merginai), nėra gausi, tačiau šiuo atveju galima vadovautis išaiškinimais panašaus pobūdžio bylose. Kaip jau minėta, teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000,00 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298,00 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2 896,20 Eur iki 26 065,00 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-91/2010, 3K-3-560/2010, 3K-3-171/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Iš byloje esančių duomenų, spręstina, jog tarp J. M. ir K. G. vyravęs emocinis ryšys ir artimumas galėtų būti sietinas su tarp sutuoktinių/sužadėtinių vyraujančiu ryšiu, tačiau nėra pakankamas, jog galėtų būti tapatinamas su juo, todėl J. M. prašoma priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos suma yra per didelė, todėl mažintina. Teismas taip pat pažymi, jog J. M. ieškinyje nurodyta teismų praktika, kurioje nagrinėjami klausimai dėl neturtinės žalos dydžio eismo įvykio metu žuvus artimajam šiuo atveju, nors ir sprendžiami panašaus pobūdžio klausimai, tačiau šiose bylose atskirai kiekvienam asmeniui priteisiama neturtinės žalos suma neviršija 30 000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009; Nr. 2K- 27/2010; 2K-416/2010; Nr. 2K-593/2011; Nr. 2K-90/2012; Nr. 2K-431/2013; Nr. 2K-541-511/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajam dėl K. G. žūties nustatytinas 3000 Eur neturtinės žalos dydis.

135Dėl nukentėjusiojo E. O. civilinio ieškinio

136Civiliniu ieškiniu E. O. prašo iš kaltinamojo R. S. priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė didelius fizinius skausmus, negalėjo vykdyti pavėžėjo veiklos bei gauti uždarbio, taip pat teko lankytis pas gydytojus. Padarytų sužalojimų padarinius jaučia iki šiol (t. 3, b. l. 146-148).

137Atsiliepimu į E. O. civilinį ieškinį, kaltinamasis R. S. nurodo, jog negalėjimas vykdyti pavėžėjo veiklos/negalėjimas gauti iš to pajamų yra susijęs su turtine žala (negautų pajamų forma), o ne su neturtine žala, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalies normoje. Taip pat civiliniame ieškinyje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kiek laiko po autoįvykio E. O. buvo priverstas lankytis pas gydytojus, kokie buvo nustatyti autoįvykio liekamieji reiškiniai ir ar jie yra jaučiami iki šiol. Didesnės nei teismų praktikoje įprasta neturtinės žalos priteisimo pagrindas nagrinėjamu atveju neegzistuoja, kadangi šios bylos aplinkybės niekuo nėra išskirtinės, kad pateisintų didesnės nei paprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos sumos priteisimą (t. 6., b. l. 79-81).

138Atsiliepimu į E. O. civilinį ieškinį draudimo bendrovė Ergo Insurance SE nurodė, jog yra išmokėjusi ieškovui 42,26 Eur turtinei žalai už vaistus atlyginti ir 300 Eur neturtinei žalai už nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą ir prašo E. O. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo Ergo Insurance SE atžvilgiu atmesti (t. 4., b. l. 116-118).

139Kaip jau minėta neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi, nukentėjusiojo E. O. teisė į neturtinės žalos atlyginimą neginčytina, visgi šiuo atveju kyla ginčas dėl šios žalos dydžio. Jau minėtą, jog nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju panašaus pobūdžio bylose įprastai yra priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-292/2014), todėl ir šiuo atveju teismas nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertina ne tik patį sveikatos sutrikdymo sunkumą, bet ir jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą.

140Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius specialistai pateikė specialisto išvadą Nr. 3991/2018 (01), kurioje nurodyta, kad E. O. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje, muštinė žaizda pakaušio srityje, kairės pusės V-VIII šonkaulių lūžiai (t. 1, b. l. 155-158). Padaryta išvada, jog kairės pusės V-VIII šonkaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi kaulų lūžių gijimas ir dėl to atsiradęs sveikatos sutrikdymas trunka ilgiau nei 10 dienų. Kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 155-158). Kaip matyti iš paties nukentėjusiojo teiginių patirtos traumos gydymas užtruko keletą mėnesių, tačiau pats nukentėjusysis nei civiliniame ieškinyje nei vėliau bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, neįvardino kokie traumos padariniai yra jaučiami iki šiol (t. 3., b. l. 146-148). Nukentėjusysis nepateikė įrodymų patvirtinančių jo gydymo trukmę, bei šios traumos pasekmes. Šiuo atveju nustatytina, jog medicininėje praktikoje įprasta, jog šonkaulių lūžiai įprastai gyja apie 1,5 ar 2 mėnesius, o tokie lūžiai įprastai gydomi paskiriant vaistus. Kaip matyti byloje nėra pateikti duomenys, jog nukentėjusiajam būtų atlikta kokio nors pobūdžio intervencija į kūną ar skirtas koks kitas specialus gydymas. Taigi, iš byloje esančių duomenų teismas sprendžia, jog dėl patirtų sužalojimų, nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis gydymo laikotarpiu jautė skausmą, dėl ko negalėjo dirbti, tačiau dėl to jam nepasireiškė jokie ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, o patirta trauma nesudaro sunkumų toliau gyventi įprastą gyvenimą. Taip pat nors kaltinamasis atsiliepime į civilinį ieškinį nurodo, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltės formą, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, tačiau pažymėtina, jog teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį šiuo atveju atsižvelgia ir į nurodytas aplinkybes, tačiau detalus jų vertinimas pateiktas kitose šio nuosprendžio dalyse.

141Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, bei nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog 2 000 Eur neturtinės žalos suma yra pakankama E. O. patirtai neturtinei žalai dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo atlyginti. Kaip jau minėta, draudimo bendrovė Ergo Insurance SE jau yra išmokėjusi ieškovui 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kaltinamasis nukentėjusiajam yra sumokėjęs 600 Eur sumą žalai atlyginti. Tokiu būdu, nukentėjusiajam liko neatlyginta 1100 Eur neturtinės žalos suma, kuri priteistina.

142Dėl V. D. civilinio ieškinio

143Nukentėjusioji V. D. bylą nagrinėjant teisiamojo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį, kuriu prašo atlyginti 3 000 Eur patirtą žalą, dėl jai išperkamosios nuomos sutarties pagrindu priklausiusio automobilio ( - ), pirkto už 6900 Eur, kuris dėl kaltinamojo R. S. veiksmų buvo nepataisomai apgadintas (t. 6., b. l. 90). Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu V. D. patikslino, jog viso jai padarytos turtinės žalos suma yra 3 237 Eur, todėl iš kaltinamojo R. S. prašo priteisti šią sumą.

144Byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. S. sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į sankryžoje stovėjusius „Toyota Prius“ ir ( - ) automobilius. Iš byloje esančių duomenų, taip pat liudytojų parodymų nustatyta, jog automobilį ( - ) eismo įvykio metu vairavo K. K., tačiau teisėta automobilio ( - ) valdytoja lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties tarp nukentėjusios V. D. ir lizingo bendrovės „Mogo LT“ (juridinio asmens kodas 302943102) buvo V. D. Taip pat kaip matyti iš „Mogo LT“ pateiktų duomenų automobilį ( - ) D remontuoti yra ekonomiškai nebenaudinga, todėl „Mogo LT“ kaip lizingo davėjas prašo iš lizingo gavėjo - V. D., atlyginti skirtumą tarp automobilio ( - ) buvusios rinkos vertės iki eismo įvykio ir jo vertės po eismo įvykio, taigi viso 3 237 Eur., kas teismo, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis (nepriklausomo turto vertintojo ataskaita (t. 6., b. l. ), laikytina pagrįsta suma. Teismas sprendžia, jog byloje yra nustatytos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti ir kaltinamasis yra atsakingas už savo veiksmais padarytą žalą.

145Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, visiškai ją atlyginti.

146Nors, bylos duomenimis, realių išlaidų dėl lizingo bendrovės „MogoLT“ reikalavimo sumokėti 3237 Eur, nėra patyrusi, tačiau tai sietina su žala, kurios pašalinimas yra būtinas, todėl darytina išvada, kad nukentėjusiosios patirta žala kurios pašalinimas, kaip minėta, būtinas, vertintina kaip realiai atsiradusi, esama, įrodyta ir pagrįsta, išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo R. S. padaryta nusikalstama veika, todėl priteistinos.

147Dėl UAB „Prime Leasing“ solidariosios atsakomybės kartu su kaltinamuoju R. S.

148Patikslintu ieškiniu tiek nukentėjusieji R. G. ir R. G., tiek J. M. nurodo, jog egzistuoja pagrindas solidariajai kaltinamojo R. S. ir automobilio, kurį vairuodamas kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, nuomotojo ir savininko UAB „Prime Leasing“ atsakomybei. Teigia, jog akivaizdu, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje žala nukentėjusiems atsirado dėl kaltinamojo R. S. nusikalstamų veikų padarymo ir UAB „Prime Leasing“ kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų. UAB „Prime Leasing“, suteikdamas R. S. laikinai valdyti ir naudoti automobilį, neužtikrino šio automobilio saugaus naudojimo, ko pasėkoje žuvo K. G.. Būtent tuo pasireiškia UAB „Prime Leasing“ civilinės atsakomybės pagrindas už padarytą žalą autoįvykio, įvykusio 2018 m. balandžio 22 dieną, metu. UAB „Prime Leasing“ privalo atsakyti už šios įmonės automobiliu padarytą žalą, šiam civiliniam atsakovui taikant bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurios neabejotinai yra. UAB „Prime Leasing“ R. S. nuomos sutarties pagrindu 2018 m. balandžio 22 dieną suteikdama vairuoti automobilį VW Golf Nr. ( - ) nesiėmė reikiamų priemonių, kad nuomininkas automobilį vairuotų blaivus, neužtikrino saugaus automobilio vairavimo ir neužkirto kelio atsirasti pasekmėms. Tokiu atveju tai yra pačios UAB „Prime Leasing“ pareiga kokiu būdu ir kaip užtikrinti, kad jos automobilio nevairuotų alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis apsvaigęs asmuo ir nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims. Teisės normos reglamentuojančios civilinę atsakomybę taip pat nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) ir kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis). Nuomos sutarties 3.1. punkte numatyta, kad „<...> transporto priemonės naudojimo terminu nuomininkui tenka transporto priemonės padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė. o šios sutarties 3.8. punkte numatyta, kad „Nuomininkas prisiima visišką atsakomybę už teisės aktų pažeidimus bei žalą, padarytą tretiesiems asmenims Transporto priemonės naudojimo terminu. Šios dvi nuomos sutarties nuostatos (išskyrus sąlygą, kad „Nuomininkas prisiima visišką atsakomybę už teisės aktų pažeidimus“) prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.270 straipsniui) ir nuo civilinės atsakomybės UAB „Prime Leasing“ neatleidžia. Tarp UAB „Prime Leasing“ veiksmų, neužtikrinant saugumo ir padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, dėl ko egzistuoja ir solidariosios atsakomybės pagrindas (t. 6., b. l. 1-21, t. 6., b. l. 50-61).

149Atsiliepimais į nukentėjusiojo J. M. ir nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. civilinius ieškinius, UAB „Prime Leasing“ su ieškiniuose išdėstytais argumentais dėl solidariosios UAB „Prime Leasing“ atsakomybės nesutinka visa apimtimi. Nurodo, jog UAB „Prime Leasing“ solidarioji civilinė atsakomybė už kaltinamojo R. S. nukentėjusiesiems padarytą žalą nekyla, kadangi kaltinamojo sukelto eismo įvykio, iš kurio kildinama patirta žala, metu kaltinamasis buvo transporto priemonės valdytojas. Tuo atveju, kai sudaryta transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis, pagal CK 6.528 straipsnį ,,už žalą, padarytą nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako nuomininkas“. Ši reglamentacija yra suderinta su įstatyme bei teismų praktikoje formuojama didesnio pavojaus šaltinio valdytojo samprata. Taigi, sudaryta automobilio nuomos sutartis kvalifikuotina transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo paslaugų sutartimi (CK 6.522-6.529 straipsniai). Vienintelis atvejis Lietuvos teisėje, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas kitas asmuo nei faktinis valdytojas yra tuomet, kai darbdavys atsako už darbuotojo padarytą žalą. Taip yra dėl darbdavio-darbuotojo teisinių santykių ypatumų: darbdavys turi teisę ir pareigą kontroliuoti darbuotoją (įskaitant jo blaivumą), duoti privalomus vykdyti jam nurodymus, jį instruktuoti ir t.t. Nuomos, panaudos, pavedimo ir kitų panašių teisinių santykių atveju nurodytos aplinkybės neegzistuoja, todėl transporto priemonės valdymą kitam asmeniui perdavęs savininkas nustoja būti jos valdytoju. UAB „Prime Leasing“ kaltės ir neteisėtų veiksmų dėl kaltinamojo atlikto transporto priemonės paėmimo valdyti bei atitinkamai už nukentėjusiųjų patirtą žalą, nėra. Vienareikšmiškai kaltinamasis, laikydamasis galiojančių teisės aktų reikalavimų bei Sutarties nuostatų, būdamas neblaivus, negalėjo 2018-04-22 paimti valdyti transporto priemonės. Paimdamas valdyti transporto priemonę būdamas neblaivus, kaltinamasis pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, bendrąją rūpestingumo pareigą ir elementarius bendražmogiškumo principus. Atsakovo įpareigojimas fiziškai patikrinti kiekvieno nuomininko, rezervavusio automobilį, blaivumą, būtų neproporcingas, neįgyvendinamas ir priverstų atsakovą nutraukti savo veiklą. Sutartimi nuomininkas transporto priemonę nuo pasiėmimo iš stotelės iki grąžinimo galėjo naudoti 7 paras (žr. Sutarties 4.2. punktą), o pagal šiuo metu galiojančią tvarką - net keletą mėnesių. Taigi atvejais, kai nuomininkas automobiliu naudojasi ilgesnį laiką, pavyzdžiui, kelias paras, atsakovas veikia kaip įprasta automobilių nuomos bendrovė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, net jei Atsakovas turėtų galimybę kontroliuoti, ar automobilio paėmimo metu nuomininkas yra blaivus (kaip išdėstyta aukščiau, tokios galimybės nėra), atsakovas vis tiek neturėtų jokios galimybės užtikrinti, ar nuomininkas, besinaudodamas automobiliu ilgesnį laiką kažkuriame automobilio nuomos etape, galbūt būdamas kelių šimtų kilometrų atstumu nuo automobilio paėmimo stotelės, nevartojo alkoholio ir / ar narkotinių / psichotropinių medžiagų ir nevairavo automobilio būdamas apsvaigęs. Nukentėjusiųjų argumentai, neva iš automobilio nuomos sutarties nuostatos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.270 straipsniui), yra nepagrįsti. Kaip minėta, ne tik pagal Sutartį, bet ir pagal teisės aktus (CK 6.270 straipsnio 2 dalį bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalį) tragiško eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojas buvo kaltinamasis R. S.. Paties nuomininko atsakomybė numatyta ir CK 6.528 straipsnyje. Todėl Sutarties 3.1 punkto bei 3.8 punkto nuostatos ne tik neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, bet jas visiškai atitinka (t. 6., b. l. 166-175, t. 6., b. l. 185-195).

150Byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. S. 2018 m. balandžio 22 d. apie 04.08 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta didesnė nei 1,50 prom. alkoholio koncentracija) elektroninio ryšio priemonėmis, o būtent naudodamasis mobiliąją „CityBee“ programėle sudarė nuomos sutartį su UAB „Prime Leasing“ ir jos pagrindu įgijo teisę laikinai naudotis, nuomotojui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu VW „Golf“. Apie 04.17 val. kaltinamasis Laisvės pr. ir Pilaitės pr. sankryžoje viršydamas toje vietoje leistiną greitį, važiuodamas 130 km/h greičiu atsitrenkė į toje sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo sustojusius automobilius ir sukėlė avariją, kurios metu žuvo vienas žmogus K. G., ir dviem asmenims nesunkiai sutrikdyta jų sveikata (t. 4., b. l. 40-53). Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualus transporto priemonės valdymą perdavusio asmens (transporto priemonės savininko) solidariosios atsakomybės kartu su vairuotoju už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą klausimas, kai savininkas neužtikrino, jog jo transporto priemone nesinaudotų nuo alkoholinių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų apsvaigę asmenys.

151CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Taigi, nagrinėjamu, atveju prievolė atlyginti žalą gali būti pripažinta solidariąja šalių prievole, jeigu įrodoma, kad žala atsirado dėl ieškovės ir atsakovo veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y., turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-611/2019). Taigi, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, objektyviojo bendrininkavimo pagrindu, egzistuoja solidariosios kaltinamojo ir nuomotojo atsakomybės pagrindai.

152Civilinis atsakovas UAB „Prime Leasing“ atsiliepimuose į nukentėjusiųjų ieškinius nurodo, jog šiuo atveju jis negali būti pripažintas transporto priemonės valdytoju. Su tokiu civilinio atsakovo aiškinimu nesutiktina. Pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą transporto priemonės valdytojas – tai asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 punktas). Nustatyta, jog faktiniu transporto priemonės valdytoju eismo įvykio metu buvo kaltinamasis R. S., tačiau UAB „Prime Leasing“ buvo automobilio, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis savininkas, o automobilio savininkas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi didesnę rūpestingumo pareigą ir privalo rūpintis, kad transporto priemonė netaptų lengvai prieinama tretiesiems asmenims. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog transporto priemonės savininko solidarioji atsakomybė už transporto priemone padarytą žalą gali kilti ir tais atvejais, kai transporto priemonės valdymą jis savo valia perdavė kitam asmeniui, tačiau kito asmens valdymas pripažintinas neteisėtu dėl priežasčių, nesusijusių su neteisėtu transporto priemonės užvaldymu. Tokiu atveju didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės – valdymą neteisėtai (pažeidžiant tam tikrus viešosios teisės nustatytus draudimus) perleidusio valdytojo civilinė atsakomybė nustatoma pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles. Atkreiptinas dėmesys, jog faktinio valdytojo atsakomybė kildinama tiesiogiai iš eismo įvykio sukėlimo, o valdymą perleidusio asmens – iš viešosios teisės normose nustatytos pareigos pažeidimo, lemiančio perleidimo neteisėtumą. Tokiu atveju, solidariajai atsakomybei pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį taikyti turi būti nustatytas objektyvusis bendrininkavimas, t. y. kiekvieno bendrininko veiksmų ryšys su ta pačia kilusia žala, įvertintas faktinis ir teisinis priežastinis kiekvienos priežasties ir kilusių padarinių ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59- 1075/2020). Taigi, sutiktina, jog faktinis transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo kaltinamasis, tačiau tai nepaneigia fakto, jog įstatymų ir teismų praktikos požiūriu, automobilio savininkas taip pat išlieka automobilio valdytoju, o būtent tai pasireiškia tuo, jog jis kaip savininkas ir valdytojas turi pareigą užtikrinti, jog jo transporto priemone nesinaudos to daryti negalintys asmenys. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės savininkas neužtikrino viešosios teisės normų reikalavimų, t. y., KET 14 punkte įtvirtinto draudimo vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Įstatyme nenustatyta CK 6.248 straipsnio 1 dalies taisyklės išimčių neteisėto transporto priemonės leidimo vairuoti, pažeidžiant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir KET nustatytus draudimus, atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Taigi, remiantis išdėstytu, spręstina, jog gali būti preziumuojama ir asmens, leidusio vairuoti jam priklausančią transporto priemonę nuo alkoholio apsvaigusiam asmeniui, kaltė dėl tokio leidimo. Akivaizdu, jog transporto priemonės perdavimo momentu, kas sprendžiant dėl solidariosios atsakomybės yra itin reikšminga, transporto priemonės savininkui, šiuo atveju UAB „Prime Leasing“ sudarius sąlygas, kuriomis būtų kaip nors įsitikinama asmens blaivumu, kaltinamasis R. S. nebūtų pradėjęs vairuoti automobilio, dėl ko būtų buvę išvengta dėl nusikalstamos veikos atsiradusių pasekmių.

153Nukentėjusiųjų teigimu, nuomininko UAB „Prime Leasig“ atsakomybė gali būti gretinama su iš darbo santykių kylančia darbdavio atsakomybe už darbuotojo darbdaviui priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu (automobiliu) sukeltą žalą. Visgi civilinis atsakovas nurodo, jog šie ir nagrinėjamu atveju nuomos sutarties pagrindu susiklostę santykiai negali būti gretinami, o nuomos, panaudos, pavedimo ir kitų panašių teisinių santykių atveju tokia atsakomybė apskritai nekyla. Kaip minėta, transporto priemonės savininko ir už žalą tiesiogiai atsakingo asmens atsakomybė gali atsirasti ne tik egzistuojant darbo pobūdžio santykiams. Teismų praktikoje solidarioji transporto priemonės savininko ir faktinio jos valdytojo atsakomybė nustatoma ir tais atvejais, kai pavyzdžiui savininkas nepasirūpino technine transporto priemonės būkle ir leido techniškai netvarkingą automobilį vairuoti kitam asmeniui, taip pat tada, kai transporto priemonės savininkas žinojo, kad automobilį leidžia vairuoti to daryti neturinčiam teisės asmeniui, arba tais atvejais, kai automobilio savininkas nepasirūpina civiliniu privalomuoju transporto priemonės draudimu ir leidžia automobilį vairuoti kitiems asmenims (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-146-895/2018, e3K-3-59- 1075/2020). Taigi, akivaizdu, jog solidarioji automobilio savininko ir faktinio jo valdytojo eismo įvykio metu atsakomybė gali kilti ir tais atvejais, kai šių šalių nesieja darbo pobūdžio santykiai.

154Kaip jau minėta, tarp nuomotojo ir transporto priemonės savininko UAB „Prime Leasing“ veiksmų bei kaltinamojo veiksmais sukeltos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kuris pasireiškia toliau aptariamais veiksmais. Nuomotojas UAB „Prime Leasing“ užsiimdamas automobilių nuomos verslu, būdamas verslininku, kuriam taip pat keliami ir aukštesni atsakingumo standartai, privalo užtikrinti tokias sąlygas, jog kaip įmanoma būtų užkirstas kelias pasinaudoti transporto priemone to negalintiems daryti asmenims, kaip šiuo atveju, apsvaigusiems nuo alkoholio. Siekdamas didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, įstatymų leidėjas dar 2017 m. sausio 1 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę. Taigi, įstatymų leidėjas itin griežtai vertina neblaivių vairuotojų daromus pažeidimus, o tai taip pat indikuoja ir civiliniam atsakovui kaip atsakingam verslininkui užsiimančiam transporto priemonių nuomos paslaugomis, pareigą imtis priemonių, kiek įmanoma sumažinančias tikimybę, jog transporto priemonė gali būti perduota neblaiviam asmeniui. Šiuo atveju vienintelė priemonė iš esmės turinti užkirsti kelią neblaiviems ar nuo kitokių medžiagų apsvaigusiems asmenims vairuoti nuomotojo UAB „Prime Leasing“ transporto priemones, yra nuomos sutartyje numatyta bauda, kuri eismo įvykio metu buvo 300 Eur., bei taip pat galiojančių įstatymų galimos taikyti bausmės, tai yra vairuotojo pažymėjimo atėmimas, baudžiamoji atsakomybė. Kaip matyti, asmenys yra bauginami pasekmėmis, kurios gali kilti dėl vairavimo esant neblaiviam, tačiau nėra sukuriamos priemonės iš esmės užkertančios kelią tokiems vairuotojams vairuoti išsinuomotą automobilį. Taigi, jokių kitokių priemonių, jog automobilis nebūtų perduotas neblaiviam kaltinamajam R. S., nuomotojas UAB „Prime Leasing“ nesiėmė, o visą galinčią kilti atsakomybę perkelia išimtinai asmeniui nusprendusiam pasinaudoti civilinio atsakovo teikiamomis transporto priemonių nuomos paslaugomis. Šiuo atveju tokie atsakovo veiksmai nelaikytini pakankamais ir iš esmės užkertančiais kelią neblaiviems ar kitaip apsvaigusiems asmenims naudotis jiems priklausančiomis transporto priemonėmis. Civilinis atsakovas šiuo atveju taip pat nurodo, jog įpareigojimas fiziškai patikrinti kiekvieno nuomininko, rezervavusio automobilį, blaivumą, būtų neproporcingas, neįgyvendinamas ir priverstų atsakovą nutraukti savo veiklą. Kaip yra žinoma efektyviausia priemone siekiant kovoti su aptariama problema yra autoblokų transporto priemonėse įrengimas, tačiau, tai nėra vienintelė priemonė, asmenų blaivumas taip pat galėtų būti tikrinamas ir kitomis mažesnių kaštų reikalaujančiomis priemonės, kurių visumą taip pat galėtų prisidėti kovojant su neblaiviais vairuotojais, pavyzdžiui stebint vairuotojų važiavimo trajektoriją, bei greitį GPS priemonėmis, taip pat sukuriant papildomų klausimynų, kuriais būtų patikrintas asmenų sąmoningumas ir panašiai. Be kita ko atsižvelgtina ir į tai, jog automobilis kaip toks yra pripažįstamas didesnio pavojaus šaltiniu, todėl siekiant apsaugoti tokią vertybę kaip asmens gyvybė, vien transporto priemonių nuomos verslui atsirandantys nepatogumai, nelaikytini svariais argumentais paneigiančiais nuomotojo pareigą visomis įmanomomis priemonės siekti užtikrinti, jog transporto priemonės nebūtų naudojamos to negalinčių daryti asmenų.

155Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu būtų sukurtos priemonės užkertančios kelią nuo alkoholio apsvaigusiems asmenims išsinuomoti ir vairuoti civiliniam atsakovui priklausančią transporto priemonę, nagrinėjamu atveju kilusi žala nebūtų atsiradusi. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą UAB „Prime Leasing“ pripažįstamas solidariuoju skolininku, solidariai su kaltinamuoju R. S. atsakingu už nukentėjusiesiems padarytą žalą.

156Atsiliepimuose į nukentėjusiųjų R. G. ir R. G., J. M., E. O. civilinius ieškinius, draudimo bendrovė Ergo Insurance SE prašo reikalavimus draudėjo atžvilgiu atmesti ir spręsti dėl civilinių ieškinių tenkinimo iš kaltinamojo R. S.. Kaip teisingai nurodoma atsiliepimuose į civilinius ieškinius draudiko išmokamos maksimalios draudimo išmokos yra numatytos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. sausio 30 d. šios bylos kontekste yra aktualus minėtos 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame yra numatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m spalio 31 d. yra nustatyta 5 000 000 Eur draudimo suma dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui, o 5 000 Eur draudimo suma neturtinei žalai atlyginti yra nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų draudimo galima atlyginti neturtinės žalos sumos riba jau pasiekta.

157Dėl UAB „Prime Leasing“ civilinio ieškinio

158Civiliniu ieškiniu UAB „Prime Leasing“ iš kaltinamojo R. S. prašo priteisti 9 338,84 Eur dydžio žalą patirtą dėl įvykio metu apgadintos transporto priemonės VW „Golf“, taip pat 61, 16 Eur dydžio žalą patirtą dėl apgadintos transporto priemonės nutempimo iš įvykio vietos ir jos saugojimo, bei 140 Eur žalą patirtą dėl įvykio metu apgadintos transporto priemonės vertės ir žalos dydžio nustatymo. Taip pat prašo iš kaltinamojo R. S. priteisti 300 Eur dydžio baudą pagal nuomos sutarties 3.4 punktą (t. 3, b. l. 12-86).

159Atsiliepimu į UAB „Prime Leasing“ civilinį ieškinį kaltinamasis R. S. nurodo, kad UAB „Prime Leasing“ reikalavimas dėl 300 Eur dydžio baudos pagal nuomos sutarties 3.4 punktą priteisimo yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju UAB „Prime Leasing“ civilinę atsakomybę prašo taikyti nuostolių atlyginimo forma, todėl jai gali būti priteisiamas tik 9 338,84 Eur dydžio nuostolių atlyginimas, visiškai kompensuojantis jos patirtus turtinius praradimus, o ne šių nuostolių atlyginimas kartu su sutartyje nustatyto dydžio netesybomis, kurios taip pat yra skirtos kompensuoti kreditoriaus patirtus nuostolius. Taip pat nurodo, jog nėra pagrindo priteisti ir 61,16 Eur dydžio žalos dėl eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės transportavimo ir saugojimo bei 140 Eur dydžio žalos dėl transporto priemonės vertės ir padarytos žalos dydžio nustatymo, kadangi UAB „Prime Leasing“ yra pateikusi į bylą tik PVM sąskaitas- faktūras šioms sumoms, tačiau nėra pateikusi įrodymų, kad iš tikrųjų yra patyrusi šias prašomas priteisti išlaidas (t.y. kad yra apmokėjusi į bylą pateiktas PVM sąskaitas-faktūras). Dėl šios priežasties ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas (t. 6., b. l. 82-83).

160Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Priem Leasing“ ir kaltinamasis R. S. 2018 m. balandžio 22 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį. Nuomos sutartimi ieškovas įsipareigojo perduoti kaltinamajam R. S. laikinai valdyti bei naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį, o kaltinamasis įsipareigojo sumokėti automobilio nuomos mokestį. Sudarytos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, santykiai. Pagal transporto priemonių nuomos sutartį, nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.512 straipsnio 1 dalis). Taigi, tarp šalių sudarytos nuomos sutarties pagrindu, buvo išnuomotas automobilis, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų. Taigi, sudarytos sutarties pagrindu atsirado ieškovo pareiga perduoti tinkamos kokybės ir techniškai tvarkingą transporto priemonę, ir kaltinamojo, šiuo atveju nuomininko pareiga, laikytis sutarties nuostatų, nuomos laikotarpiu techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.524 straipsnio 1 dalis).

161Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo R. S. veiksmų, o būtent vairavimo neblaiviam, kai jam nustatytas 1,53 prom. girtumas, jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nepataisomai apgadintas UAB „Prime Leasing“ priklausantis automobilis VW „Golf“ valst. Nr. ( - ). Kaip matyti iš ieškovo UAB „Prime Leasing“ kartu su ieškiniu pateiktų duomenų, nepriklausomų vertintojų biuro įgaliotas vertintojas A. V. pripažino, jog Eismo įvykyje apgadintą Transporto priemonę remontuoti yra ekonomiškai netikslinga, taip pat šioje vertinimo ataskaitoje pateikti duomenys, jog sugadintos transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo buvo 14 000 Eur, o po jo 2 700 Eur. Atitinkamai ieškovas laiko, jog jo patirta žala yra susidaręs skirtumas tarp buvusios transporto priemonės vertės ir jos likutinės vertės, taigi viso 9 338,84 Eur. Atsižvelgęs į ieškovo pateiktus duomenis, teismas sprendžia, jog tai yra pakankami ir tinkami įrodymai, pagrindžiantys ieškovo UAB „Prime Leasing“ patirtą žalą dėl jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės apgadinimo.

162Kaip matyti iš pateiktų duomenų, sudarydamas transporto nuomos sutartį, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti nuomotojui (UAB „Prime Leasing“) padarytą žalą ir nuostolius dėl transporto priemonės apgadinimo, sunaikinimo ar praradimo, tiek kiek jie viršija baudos dydį ir jeigu jų neatlygina Transporto priemonę apdraudusi draudimo bendrovė (t. 3., b. l. 13). Ieškovas taip pat pateikia draudimo bendrovės atsisakymą atlyginti ieškovo patirtą žalą dėl jai nuosavybės teise priklausančio automobilio apgadinimo, tai grįsdamas tuo, jog šiuo atveju nuomininkas kaltinamasis R. S. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, esant tokioms aplinkybėms draudimo bendrovė neprivalo mokėti draudimo išmokos.

163Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-32/2009; 3K-3-215/2013 ir kt.). Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013 ir kt.). Kaip matyti iš tarp šalių draudimo bendrovės Ergo Insurance SE ir UAB „Prime Leasing“ sudarytoje draudimo sutartyje buvo sulygta sąlyga, jog draudimo bendrovė neprivalo mokėti draudimo išmokų, kai žala padaroma draudimo objektui, kai transporto priemonė buvo valdoma neblaivaus apsvaigusio nuo alkoholio asmens (t. 3., b. l. 13).

164Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo buvo neblaivus, draudimo bendrovė neturi pareigos atlyginti dėl tokių veiksmų atsiradusios žalos, todėl ieškovas pagrįstai nukreipia reikalavimą į tiesiogiai už atsiradusią žalą atsakingą asmenį, šiuo atveju, kaltinamąjį R. S..

165Civilinis ieškovas UAB „Prime Leasing“ taip pat nurodo, jog papildomai dėl kaltinamojo R. S. veiksmų, patyrė 61,16 Eur žalą dėl eismo įvykyje apgadintos transporto priemonės transportavimo ir saugojimu ir 140 Eur žalą dėl transporto priemonės vertės bei padarytos žalos dydžio nustatymo. Kaltinamasis nesutinka su nurodytų sumų pagrįstumų, teigdamas, jog UAB „Prime Leasing“ yra pateikusi į bylą tik PVM sąskaitas - faktūras šioms sumoms, tačiau nėra pateikusi įrodymų, kad iš tikrųjų yra patyrusi šias prašomas priteisti išlaidas (t. y. kad yra apmokėjusi į bylą pateiktas PVM sąskaitas-faktūras).

166PVM sąskaita-faktūra tai yra PVM įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (PVM įstatymo 2 straipsnio 30 dalis). Taigi, PVM sąskaita – faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Taigi, pati PVM sąskaita-faktūra yra dokumentas, patvirtinantis tam tikrų paslaugų suteikimas, šiuo atveju tai patvirtina, jog ieškovui UAB „Prime Leasing“ buvo suteiktos transporto priemonės transportavimo ir saugojimo paslaugos ir taip pat transporto priemonės vertės bei padarytos žalos dydžio nustatymo paslaugos, taigi teismo vertinimu, pateikti dokumentai patvirtina faktą, jog ieškovui buvo suteiktos nurodytos paslaugos, akivaizdu, jog už suteiktas paslaugas ieškovas turėjo atsilyginti, todėl dėl šių paslaugų suteikimo ieškovas patyrė ir atitinkamo dydžio išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje esančios PVM sąskaitos faktūros pateiktos už transporto priemonės transportavimo ir saugojimo paslaugas ir transporto priemonės vertės bei padarytos žalos dydžio nustatymo paslaugas yra pakankamas įrodymas pagrindžiantis civilinio ieškovo UAB „Prime Leasing“ dėl kaltinamojo R. S. veiksmų atsiradusias išlaidas.

167UAB „Prime Leasing“ civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 300 Eur dydžio baudą atsiradusią dėl kaltinamojo R. S. veiksmų pažeidus sudarytos transporto priemonės nuomos sutarties 3.4 punktą, kuriame numatyta 300 Eur bauda už vairavimą neblaiviam, apsvaigus nuo narkotinių medžiagų ar kitų psichotropinių medžiagų. Kaltinamasis R. S. su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka nurodydamas, jog patirtų turtinių nuostolių atlyginimas kartu su sutartyje nustatyto dydžio netesybomis, šiuo atveju bauda, kurios taip pat yra skirtos kompensuoti kreditoriaus patirtus nuostolius, yra negalimas.

168Nagrinėjamos bylos atveju kaltinamojo R. S. atžvilgiu taikytina viena iš civilinės atsakomybės rūšių – sutartinė atsakomybė. Sutartinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 3 d.). Kaltinamasis R. S. pažeidė tarp jo ir ieškovės sudarytos nuomos sutarties sąlygas, taigi, dėl to kaltinamajam kyla pareiga sumokėti baudines netesybas, tačiau nagrinėjamu atveju, esant nuomotojo UAB „Prime Leasing“ reikalavimui atlyginti dėl kaltinamojo R. S. veiksmų patirtą turtinę žalą (nuostolius), netesybų suma yra įskaitoma į nuomotojo patirtą žalą.

169Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

170Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-7-304/2007, Nr. 3K-3-401/2008). Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus

171Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Apibūdinant netesybas kaip sutartinės civilinės atsakomybės formą reikėtų pažymėti, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Netesybos kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1125/2003, Nr. 3K-3-163/2004, Nr. 3K-3-514/2005 ir kt.). Netesybų įskaitymo esmė ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą.

172Tarp šalių sudarytoje transporto priemonės nuomos sutartyje taip pat yra įtvirtinta sąlyga, jog nuomininkas atlygina padarytą žalą ir nuostolius tiek kiek jie viršija baudos dydį (t. 3., b. l. 13). Taigi pats nuomotojas pateikdamas tokią sąlygą iš esmės sutinka su tuo, jog bauda yra įskaitoma į nuomotojo patirtą žalą (nuostolius).

173Atsižvelgiant į teismų praktiką, teisinį reglamentavimą bei jau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog UAB „Prime Leasing“ prašoma priteisti baudinių netesybų suma šiuo atveju turi būti įskaitoma į ieškovo patirtus nuostolius, todėl papildomai iš kaltinamojo R. S. nepriteistina.

174Išdėstytų aplinkybių pagrindu, ieškovo UAB „Prime Leasing“ civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš R. S. ieškovo naudai priteisiant 9 338,84 Eur patirtai žalai dėl transporto priemonės VW „Golf“ apgadinimo atlyginti, 61,16 Eur žalai dėl transporto priemonės transportavimo iš įvykio vietos ir saugojimo atlyginti ir 140 Eur žalai dėl transporto priemonės vertės po eismo įvykio bei padarytos žalos vertinimo, atlyginti.

175Dėl draudimo bendrovės Ergo Insurance SE civilinio ieškinio

176Civiliniu ieškiniu draudimo bendrovė Ergo Insurance SE prašo iš automobilio „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) valdytojo R. S., kaip iš atsakingo už žalos padarymą asmens draudimo Bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per Lietuvos filialą, priteisti nukentėjusiesiems išmokėtų draudimo išmokų sumą, viso 9 716,11 Eur. Nurodo, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo” (t. 4, b. l. 24).

177Atsiliepimu į draudimo bendrovės Ergo Insurance SE civilinį ieškinį, kaltinamasis R. S. prašo pareikštą draudimo bendrovės civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, jog ERGO Insurance SE Lietuvos filialas dar nėra kompensavęs visos nukentėjusiųjų patirtos žalos, dėl ko eškinyje nurodytos prašomos priteisti žalos dydis dar nėra galutinis. Akivaizdu, kad būtų ekonomiškiau ir racionaliau ERGO Insurance SE reikalavimą dėl žalos regreso tvarka atlyginimo nagrinėti viename procese ir daryti tai tuomet, kai bus žinomas visas ERGO Insurance SE tretiesiems asmenims išmokėtos žalos dydis (t. 6, b. l. 84).

178Civilinis ieškovas draudimo bendrovė Ergo Insurance SE sudarytos draudimo sutarties su automobilio savininke UAB „Prime Leasing“ pagrindu atlygino turtinę ir neturtinę žalą 2018 m. balandžio 22 d. kaltinamojo R. S. sukelto eismo įvykio metu nukentėjusiesiems R. G., R. G., J. M., E. O., bendra nukentėjusiesiems išmokėta žalos atlyginimo suma yra 9.716,11 Eur, nurodytų sumų išmokėjimą patvirtina kartu su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai (t. 4., b. l. 26-61). Įvertinęs draudimo bendrovės pateiktus rašytinius įrodymus bei kitus byloje esančius duomenis teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų dokumentų pagrįstumu. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 59.1 punktu, ieškovas prašo jo išmokėtas išmokas priteisti iš kaltinamojo, kaip iš atsakingo už žalos padarymą asmens, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad subrogacija netaikoma, inter alia, civilinės atsakomybės draudimo atvejais. Pagal CK 1.1018 straipsnio nuostatas, ši taisyklė taikoma įstatymų nustatytoms draudimo šakoms ir grupėms tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada draudikas gali reikalauti grąžinti sumokėtas išmokas, yra bendrosios taisyklės išimtys, t. y. TPVCAPDĮ 22 straipsnio normos yra specialiosios CK 6.1015 straipsnio atžvilgiu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėse bylose Nr. e3K-3-601-686/2015; Nr. e3K-3-135-421/2016; kt.).

179TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Kasacinis teismas pažymi, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies prasme draudikas subrogacinį reikalavimą į draudimo išmokos grąžinimą įgyja, jei nustatomas eismo įvykio metu žalą padariusio asmens neblaivumas, šis faktas atitinka šioje teisės normoje nurodytą draudiko subrogacinio reikalavimo sąlygą. Pagal kasacinio teismo praktiką, vien šios aplinkybės, kad atlyginta padaryta žala, pakanka konstatuoti faktui, jog egzistuoja regresinio reikalavimo sąlyga. Regresinėje prievolėje kreditorius yra asmuo, kuris turi reikalavimo teisę; tai asmuo, kuris yra sumokėjęs kito asmens padarytus nuostolius ir taip įgijęs reikalavimo teisę; reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybės: 1) padaryti nuostoliai (išlaidos, negautos pajamos ir kt.); 2) jų atlyginimas nukentėjusiajam ar kitam reikalavimo teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą turinčiam asmeniui (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009; kt.).

180Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, vairavusiam būnant neblaiviam. Šioje teisės normoje įtvirtinta viena iš išimčių, nes iš principo privalomo draudimo esmė ir tikslas eliminuoja draudiko teisę susigrąžinti išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011; kt.), kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Taigi, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas. Šiuo atvejui draudikas, reikšdamas reikalavimą grąžinti jo išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, privalo įrodyti, kad asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, padarė eismo įvykį ir yra atsakingas už žalos padarymą.

181Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jau yra nustatytą, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis R. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3814/2018 (01) nurodyta, kad 2018 m. balandžio 22 d. po eismo įvykio R. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 ‰ (promilės) etilo alkoholio (t. 2, b. l. 106). Atsižvelgiant į tai, jog dėl kaltinamojo veiksmų buvo padaryta tiek turtinio tiek neturtinio pobūdžio žala nukentėjusiesiems R. G., R. G., J. M., E. O., kurią iš dalies atlygino civilinis ieškovas draudimo bendrovė Ergo Insurance SE, teismas konstatuoja, jog draudimo bendrovės reikalavimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl iš kaltinamojo R. S. draudimo bendrovės Ergo Insurance SE priteistina, jos nukentėjusiesiems atlyginta suma, viso 9 716,11 Eur.

182Nors kaltinamasis R. S. nurodo, jog draudimo bendrovės Ergo Insurance SE civilinis ieškinys turėtų būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog tam nėra pagrindo.

183Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t. y.: 1) visiškai patenkinti civilinį ieškinį, 2) iš dalies jį patenkinti ar 3) civilinį ieškinį atmesti. Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (( - ) straipsnio 2 dalis), tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl teisės į žalos atlyginimą paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje. Nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-648/2018).

184Šiuo atveju byloje yra gautas itin konkretus ieškovo draudimo bendrovės Ergo Insurance SE reikalavimas dėl išmokėtų draudimo išmokų atlyginimo 9 716,11 Eur suma, todėl egzistuojant tik galimo pobūdžio aplinkybėms, jog draudimo bendrovės išmokėtų išmokų suma gali keistis, bei atsižvelgiant į šiame sprendime jau padarytas teismo išvadas dėl draudimo bendrovės atsakomybės, nėra jokio pagrindo. Be kita ko, taip pat pažymėtina, jog vėliau atsiradusios draudimo bendrovės išlaidos galės būti sprendžiamos, bendrovei atskiru ieškiniu kreipiantis į teismą. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, jog ieškovo civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka nėra jokio pagrindo.

185Dėl procesinių palūkanų

186Nukentėjusieji R. G., R. G., J. M., E. O., taip pat civilinis ieškovas UAB „Prime Leasing“ ir draudimo bendrovė Ergo Insurance SE, prašo iš kaltinamojo R. S. priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanos už jiems priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Visgi šiuo atveju nurodytina, jog teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tačiau procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pavyzdžiui, kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo minėto teismo nustatyto termino. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į nurodytą, iš kaltinamojo R. S. priteistinos penkių procentų dydžio metines palūkanos už priteistas sumas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško jo įvykdymo.

187Dėl išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo

188Civiliniai ieškovai R. G. ir R. G. taip pat prašo atlyginti 7 139 Eur sumokėtus už atstovo advokato Laimonto Gasiūno pagalbą šioje baudžiamojoje byloje, tai yra, R. G. 3 569,50 Eur ir R. G. 3 569,50 Eur.

189Nukentėjusiojo R. G. atstovas adv. Aidas Mažeika pateikė prašymą atlyginti R. G. patirtas proceso išlaidas advokato atstovavimui, t. y. teisinių paslaugų sutartį, sąskaitas-faktūras ir apmokėjimų pavedimų kopijas 810 Eur sumai.

190Taip pat nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. M. iš kaltinamojo prašo atlyginti viso 1 452 Eur proceso išlaidų, sumokėtas už advokato L. G. teisinę pagalbą.

191( - ) straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

192Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, pripažintina, jog nukentėjusiesiems gali būti atlygintos jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau šiuo atveju vertintina ir tai, jog nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas tik iš dalies, o advokatas teisinę pagalbą teikė abiem nukentėjusiesiems kartu ir dėl jų abiejų teikė vieną ieškinį, nors civiliniai ieškiniai ne kartą tikslinti, tačiau savo turiniu jie iš esmės nesiskyrė, o buvo papildomi tik atskiromis detalėmis ar dokumentais, taip pat nagrinėjant bylą vyko 10 posėdžių, kuriuose advokatas Laimonas Gasiūnas atstovavo abu nukentėjusiuosius. Nors prašoma priteisti suma ir neviršija nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog teiktų civilinių ieškinių turinys buvo iš esmės vienodas, bei į kitas jau nurodytas aplinkybes, išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki – 4 000 Eur, t. y. po 2000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam ir priteistinos iš kaltinamojo R. S..

193Dėl nukentėjusiojo R. G. patirtų išlaidų advokato Aido Mažeikos teisinei pagalbai apmokėti – 810 Eur yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo R. S..

194Sprendžiant dėl J. M. priteistinos sumos už išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsižvelgtina į tai, jog nors byloje civilinis ieškinys ne kartą tikslintas, tačiau jo turinys iš esmės nesiskyrė, be to cituojama praktika bei keliami klausimai iš esmės nesiskyrė nuo nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. civilinių ieškinių, be kita ko atsižvelgiant į tai, jog nors prašoma priteisti suma neviršija nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, tačiau civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies, išlaidos advokato pagalbai mažintinos iki – 700 Eur ir priteistinos iš kaltinamojo R. S..

195Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

196Priimant nuosprendį, išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.

197Automobilis „Toyota Prius“ valst. Nr. ( - ) identifikacinis numeris ( - ), automobilio rakteliai - perduoti saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM aptarnavimo skyrių, adresu Nemenčinės 2 k., Vilnius raj. (t. 1, b. l. 41-43), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB "Baltijos Biuras".

198Teismas , vadovaudamasis BPK 303-305, 307-308 straipsniais,

Nutarė

199R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, perkvalifikavus iš BK 281 straipsnio 6 ir 7 dalių ir paskirti jam bausmę 6 (šešis) metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

200Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

201Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

202Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.

203Priteisti solidariai iš R. S. ir UAB „Prime Leasing“ nukentėjusiesiems R. G. ir R. G. 819 Eur (aštuonis šimtus devyniolika Eur) turtinei žalai atlyginti.

204Priteisti solidariai iš R. S. ir UAB „Prime Leasing“ nukentėjusiesiems R. G. ir R. G. po 58 150 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai šimtas penkiasdešimt Eur) kiekvienam nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

205Priteisti solidariai iš R. S. ir UAB „Prime Leasing“ nukentėjusiajam J. M. 4400 Eur (keturi tūkstančiai keturi šimtai Eur ) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

206Priteisti solidariai iš R. S. ir UAB „Prime Leasing“ nukentėjusiajam E. O. 1100 Eur (vienas tūkstantis šimtas Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

207Priteisti solidariai iš R. S. ir UAB „Prime Leasing“ nukentėjusiajai V. D. 3 237 Eur (trys tūkstančiai du šimtai trisdešimt septyni Eur) turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

208Priteisti iš R. S. civiliniam ieškovui UAB „Prime Leasing“ 9 540 Eur (devyni tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt Eur) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

209Priteisti iš R. S. draudimo bendrovei Ergo Insurance SE, Lietuvos filialas 9 716,11 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

210Priteisti iš R. S. nukentėjusiesiems R. G. 2000 Eur, R. G. 2810 Eur, J. M. 700 Eur jų patirtoms išlaidoms advokatų pagalbai apmokėti.

211Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. ( - ) identifikacinis numeris ( - ), automobilio rakteliai - perduoti saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM aptarnavimo skyrių, adresu Nemenčinės 2 k., Vilnius r. (t. 1, b. l. 41-43), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB "Baltijos Biuras".

212Pratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą kaltinamajam R. S. nuosavybės teisėmis priklausančiam turtui:

213-

214butui su rūsiu, esančiam ( - ), unikalus daikto Nr. ( - ), registro Nr. ( - );

215-

216žemės sklypui, esančiam ( - ), unikalus daikto numeris ( - ), registro Nr. ( - );

217-

218žemės sklypui, esančiam ( - ), unikalus daikto numeris ( - ), registro Nr. ( - ).

219-

220žemės sklypui, esančiam ( - ), unikalus daikto numeris ( - ), registro Nr. ( - ), (dovanojimo sutartis ( - ). Notaro pranešimas Nr. ( - ));

221-

222žemės sklypui, esančiam ( - )., unikalus daikto numeris ( - ), registro Nr. ( - ), (dovanojimo sutartis; ( - ) Notaro pranešimas Nr. ( - )), paliekant anksčiau nustatytas laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas iki žalos pagal civilinius ieškinius visiško atlyginimo.

223Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita... 2. R. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - )., Lietuvos Respublikos pilietis,... 3. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 4. R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5... 5. R. S. 2018 m. balandžio 22 d. apie 04.17 val. Pilaitės pr.- Laisvės pr.... 6. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltę visiškai pripažino pagal... 7. Atsakinėdamas į klausimus, kaltinamasis R. S. parodė, kad putojančio vyno... 8. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. G. parodė, kad žuvusioji yra jo... 9. Atsakinėdamas į klausimus, nukentėjusysis R. G. parodė, kad buvo toks... 10. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. G. parodė, kad įvykio... 11. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. M. parodė, kad žuvusioji K. G.... 12. Atsakinėdamas į klausimus, nukentėjusysis J. M. parodė, kad prisimena, kad... 13. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. O. parodė, kad iki įvykio... 14. Atsakinėdamas į klausimus, nukentėjusysis E. O. parodė, kad sulaužytus... 15. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. D. parodė, kad ji tik paskolino... 16. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. K. parodė, kad kaltinamąjį matė,... 17. Atsakinėdama į klausimus, liudytoja K. K. parodė, kad ji važiavo... 18. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. D. parodė, kad kaltinamąjį matė... 19. Atsakinėdamas į klausimus, liudytojas V. D. parodė, kad atsimena, jog buvo... 20. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. P. parodė, kad kaltinamąjį žino iš... 21. Atsakinėdama į klausimus, liudytoja J. P. parodė, kad prieš susidūrimą... 22. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. P. parodė, kad 2018-04-21... 23. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamąjį žino... 24. Atsakinėdama į klausimus, liudytoja R. B. parodė, kad įvykis buvo gal... 25. 2018-05-07 Ikiteisminio tyrimo apklausos metu liudytoja R. B. parodė, kad... 26. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad kaltinamąjį matė,... 27. Atsakinėdamas į klausimus, liudytojas M. K. parodė, kad įvykis buvo... 28. 2018-04-25 Ikiteisminio tyrimo apklausos metu liudytojas M. K. parodė, kad... 29. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. K. parodė, kad 2018 m.... 30. 2018-04-22 kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad... 31. Iš 2018-07-17 specialisto išvados Nr. 11-1110 (18) matyti, kad nustatytas... 32. 1. Automobilis VW „Golf“, judantis Pilaitės pr. Laisvės pr. link, antra... 33. 2. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, nusakančių... 34. 3. Tikėtina, kad automobilio VW „Golf“ greitis prieš pat susidūrimą ir... 35. 4. Eismo įvykio vietos apžiūros dokumentuose neužfiksuota jokių... 36. 5. Automobilis VW „Golf“ į automobilį „Toyota Prius“ atsitrenkė... 37. 6. Automobiliai ( - ) ir „Toyota Prius“ buvo sustoję prieš sankryžą,... 38. 7. Pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, techniniu požiūriu, sudarė... 39. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto... 40. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 41. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertų išvadoje... 42. Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius specialisto išvadoje... 43. Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai pateikė... 44. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas... 45. Iš kaltinamojo R. S. parodymų matyti, jog jis pripažįsta padaręs... 46. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr.... 47. Minėtoje specialisto išvadoje Nr. 11-1110 (18) nurodyta, jog tikėtina, kad... 48. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto... 49. Nors kaltinamasis taip pat teigia, jog važiavimo metu spidometro parodymus... 50. Taigi, minėtų įrodymų pagrindu byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. S.,... 51. Kaltinamajam R. S. prokuroro kaltinamuoju aktu kaltinimas pareikštas dėl... 52. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. BK 129... 53. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai)... 54. Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas, būdamas apsvaigęs nuo... 55. Iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose, susijusiose su Kelių transporto... 56. Sprendžiant dėl kaltinamojo veikos kvalifikavimo ir pagal BK 281 straipsnio 7... 57. Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas, būdamas apsvaigęs nuo... 58. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių... 59. Taip šiuo atveju veiksmus kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 6 dalį,... 60. Darytina išvada, kad R. S. padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 6 dalyje... 61. BK 281 straipsnio 6 dalies sudėtis yra kvalifikuota BK 281 straipsnio 1 dalies... 62. Neatsargi nusikalstama veika nepanaikina tyčinės nusikalstamos veikos, bet... 63. Mišri kaltė pasireiškia tyčine kalte vienų nusikalstamos veikos sudėties... 64. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S., vairuodamas automobilį būdamas... 65. Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnyje, yra nusikaltimas žmogaus... 66. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių... 67. Kaltė yra pagrindinis subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis.... 68. Jau minėtoje Apžvalgoje (Teismų praktika, Nr. 30) yra išaiškinta, kad BK... 69. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors pagrindinis... 70. Teisminė praktika, kai dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo žūsta... 71. Dėl bausmės skyrimo... 72. Kaltinamasis R. S. padarė neatsargų nusikaltimą, kuria sukeltos... 73. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas... 74. Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis kaltę pripažino, nurodė, kad... 75. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką alternatyvios bausmių rūšys... 76. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtina bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo... 77. Kaltinamajam R. S. netaikytinos Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio nuostatos... 78. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienintelė bausmės... 79. Kadangi nusikaltimą R. S. padarė naudodamasis teise vairuoti transporto... 80. Dėl civilinių ieškinių... 81. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas... 82. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys... 83. Dėl nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. civilinio ieškinio... 84. Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusieji R. G. ir R. G., prašo... 85. Ieškinyje nukentėjusieji nurodo, jog duktė K. buvo jų vienintelis vaikas, o... 86. Atsiliepime į nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. ieškinį kaltinamasis R. S.... 87. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. civilinį ieškinį UAB... 88. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. civilinį ieškinį Ergo... 89. Nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.... 90. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, taip pat 109 straipsnį, asmuo, dėl... 91. Nukentėjusieji civiliniu ieškiniu reiškia reikalavimą atlyginti viso 10... 92. Kaip matyti iš patikslinto nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. civilinio... 93. Draudimo bendrovė Ergo Insurance SE atsisakė atlyginti nukentėjusiųjų... 94. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta,... 95. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių,... 96. Tokiu būdu, esant byloje įrodymams, kad nukentėjusiems R. G. ir R. G.... 97. Civiliniu ieškiniu nukentėjusieji taip pat prašo solidariai iš R. S. ir UAB... 98. Kaip matyti iš byloje esančių draudimo bendrovės Ergo Insurance SE ir... 99. Teismų praktikoje nustatyta, jog priežastinis ryšys yra viena iš būtinų... 100. Nors tiek kaltinamasis, tiek draudimo bendrovė nurodo, jog kaltinamojo... 101. Visgi, dalyje dėl nukentėjusiųjų prašymo atlyginti dėl K. G. turto... 102. Atsižvelgiant į išdėstytą nukentėjusiųjų R. G. ir R. G. ieškinys,... 103. Nukentėjusieji R. G. ir R. G. patikslintu civiliniu ieškiniu taip pat prašo... 104. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ieškinį, kaltinamasis R. S. nurodo, jog... 105. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 106. Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji R. G. prašo priteisti iš... 107. Nukentėjusiosios reikalavimas šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkintinas.... 108. Patikslintame ieškinyje nukentėjusieji R. G. ir R. G. nurodo, kad dėl... 109. Kaltinamasis R. S. atsiliepime dėl neturtinės žalos nurodo, jog R. G. ir R.... 110. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 111. Byloje kylant ginčui dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, nurodytina... 112. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės... 113. Nagrinėjamu atveju, iš nustatytų faktinių aplinkybių, neabejotina, jog... 114. Iš bylos duomenų matyti, jog tiek R. G. tiek ir R. G. itin išgyveno dėl... 115. Kaip minėta, nukentėjusieji prašo atsižvelgti į TPVCAPD įstatymo... 116. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti ir į... 117. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių... 118. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimą padariusio asmens... 119. Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji dėl savo dukters netekties patyrė... 120. Būtent atsižvelgdama į padaryto nusikaltimo padarinius, nuteistojo padėtį,... 121. Dėl nukentėjusiojo J. M. civilinio ieškinio... 122. Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis J. M. prašo solidariai iš... 123. Atsiliepimu į nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį kaltinamasis R. S.... 124. Civilinis atsakovas UAB „Prime Leasing“ atsiliepimu į nukentėjusiojo J.... 125. Draudimo bendrovė Ergo Insurance SE atsiliepimu į J. M. civilinį ieškinį... 126. Iš bylos duomenų matyt, kad J. M. buvo automobilio „Toyota Prius“ į... 127. Kaip jau minėta, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 128. Taigi, iš bylos duomenų nustatytina, jog nukentėjusysis J. M. dėl jam... 129. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstumo atsižvelgiama ir į... 130. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertų išvadoje... 131. Civiliniu ieškiniu J. M. taip pat prašo atlyginti jam 20 000 Eur neturtinę... 132. Pagal BPK 28 straipsnį, nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam... 133. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių,... 134. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje bylose, kuriose neturtinė žala... 135. Dėl nukentėjusiojo E. O. civilinio ieškinio... 136. Civiliniu ieškiniu E. O. prašo iš kaltinamojo R. S. priteisti 5 000 Eur... 137. Atsiliepimu į E. O. civilinį ieškinį, kaltinamasis R. S. nurodo, jog... 138. Atsiliepimu į E. O. civilinį ieškinį draudimo bendrovė Ergo Insurance SE... 139. Kaip jau minėta neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta... 140. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Valstybinė teismo medicinos tarnybos... 141. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, bei nustatytų aplinkybių... 142. Dėl V. D. civilinio ieškinio... 143. Nukentėjusioji V. D. bylą nagrinėjant teisiamojo posėdžio metu pateikė... 144. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. S. sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į... 145. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar... 146. Nors, bylos duomenimis, realių išlaidų dėl lizingo bendrovės „MogoLT“... 147. Dėl UAB „Prime Leasing“ solidariosios atsakomybės kartu su kaltinamuoju... 148. Patikslintu ieškiniu tiek nukentėjusieji R. G. ir R. G., tiek J. M. nurodo,... 149. Atsiliepimais į nukentėjusiojo J. M. ir nukentėjusiųjų R. G. ir R. G.... 150. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. S. 2018 m. balandžio 22 d. apie 04.08... 151. CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina... 152. Civilinis atsakovas UAB „Prime Leasing“ atsiliepimuose į nukentėjusiųjų... 153. Nukentėjusiųjų teigimu, nuomininko UAB „Prime Leasig“ atsakomybė gali... 154. Kaip jau minėta, tarp nuomotojo ir transporto priemonės savininko UAB... 155. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu būtų sukurtos priemonės užkertančios... 156. Atsiliepimuose į nukentėjusiųjų R. G. ir R. G., J. M., E. O. civilinius... 157. Dėl UAB „Prime Leasing“ civilinio ieškinio... 158. Civiliniu ieškiniu UAB „Prime Leasing“ iš kaltinamojo R. S. prašo... 159. Atsiliepimu į UAB „Prime Leasing“ civilinį ieškinį kaltinamasis R. S.... 160. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Priem Leasing“ ir... 161. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo R. S. veiksmų, o... 162. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, sudarydamas transporto nuomos sutartį,... 163. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo rūšies... 164. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kai eismo įvykį sukėlęs... 165. Civilinis ieškovas UAB „Prime Leasing“ taip pat nurodo, jog papildomai... 166. PVM sąskaita-faktūra tai yra PVM įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus... 167. UAB „Prime Leasing“ civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 300 Eur... 168. Nagrinėjamos bylos atveju kaltinamojo R. S. atžvilgiu taikytina viena iš... 169. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 170. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra... 171. Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima reikalauti iš skolininko... 172. Tarp šalių sudarytoje transporto priemonės nuomos sutartyje taip pat yra... 173. Atsižvelgiant į teismų praktiką, teisinį reglamentavimą bei jau nurodytas... 174. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, ieškovo UAB „Prime Leasing“ civilinis... 175. Dėl draudimo bendrovės Ergo Insurance SE civilinio ieškinio... 176. Civiliniu ieškiniu draudimo bendrovė Ergo Insurance SE prašo iš automobilio... 177. Atsiliepimu į draudimo bendrovės Ergo Insurance SE civilinį ieškinį,... 178. Civilinis ieškovas draudimo bendrovė Ergo Insurance SE sudarytos draudimo... 179. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas arba... 180. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudikas, sumokėjęs... 181. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jau yra nustatytą, jog... 182. Nors kaltinamasis R. S. nurodo, jog draudimo bendrovės Ergo Insurance SE... 183. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti... 184. Šiuo atveju byloje yra gautas itin konkretus ieškovo draudimo bendrovės Ergo... 185. Dėl procesinių palūkanų ... 186. Nukentėjusieji R. G., R. G., J. M., E. O., taip pat civilinis ieškovas UAB... 187. Dėl išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo... 188. Civiliniai ieškovai R. G. ir R. G. taip pat prašo atlyginti 7 139 Eur... 189. Nukentėjusiojo R. G. atstovas adv. Aidas Mažeika pateikė prašymą atlyginti... 190. Taip pat nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. M. iš kaltinamojo prašo... 191. ( - ) straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 192. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, pripažintina, jog... 193. Dėl nukentėjusiojo R. G. patirtų išlaidų advokato Aido Mažeikos teisinei... 194. Sprendžiant dėl J. M. priteistinos sumos už išlaidas advokato pagalbai... 195. Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti... 196. Priimant nuosprendį, išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės... 197. Automobilis „Toyota Prius“ valst. Nr. ( - ) identifikacinis numeris ( - ),... 198. Teismas , vadovaudamasis BPK 303-305, 307-308 straipsniais,... 199. R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6... 200. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. S. paskirti... 201. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.... 202. Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo... 203. Priteisti solidariai iš R. S. ir UAB „Prime Leasing“ nukentėjusiesiems R.... 204. Priteisti solidariai iš R. S. ir UAB „Prime Leasing“ nukentėjusiesiems R.... 205. Priteisti solidariai iš R. S. ir UAB „Prime Leasing“ nukentėjusiajam J.... 206. Priteisti solidariai iš R. S. ir UAB „Prime Leasing“ nukentėjusiajam E.... 207. Priteisti solidariai iš R. S. ir UAB „Prime Leasing“ nukentėjusiajai V.... 208. Priteisti iš R. S. civiliniam ieškovui UAB „Prime Leasing“ 9 540 Eur... 209. Priteisti iš R. S. draudimo bendrovei Ergo Insurance SE, Lietuvos filialas 9... 210. Priteisti iš R. S. nukentėjusiesiems R. G. 2000 Eur, R. G. 2810 Eur, J. M.... 211. Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. ( - ) identifikacinis numeris ( - ),... 212. Pratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą kaltinamajam R. S.... 213. -... 214. butui su rūsiu, esančiam ( - ), unikalus daikto Nr. ( - ), registro Nr. ( -... 215. -... 216. žemės sklypui, esančiam ( - ), unikalus daikto numeris ( - ), registro Nr. (... 217. -... 218. žemės sklypui, esančiam ( - ), unikalus daikto numeris ( - ), registro Nr. (... 219. -... 220. žemės sklypui, esančiam ( - ), unikalus daikto numeris ( - ), registro Nr. (... 221. -... 222. žemės sklypui, esančiam ( - )., unikalus daikto numeris ( - ), registro Nr.... 223. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...