Byla e2A-933-855/2019
Dėl atpirkimo teisės pripažinimo, sandorio nuginčijimo, tretieji asmenys - notarė Ona Žurauskienė, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, G. K

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams M. P. ir I. P. dėl atpirkimo teisės pripažinimo, sandorio nuginčijimo, tretieji asmenys - notarė Ona Žurauskienė, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, G. K.,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jam teisę iki 2020-04-23 už bendrą 133 450,00 EUR sumą atpirkti nekilnojamąjį turtą, perleistą atsakovams pagal 2015-04-23 sutartį – butą su terasa, esantį ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ), su ten pat esančiu garažu (boksu), unikalus Nr. ( - ), ir ten likusį kilnojamąjį turtą: odinį suolelį batams – 50,00 EUR; spintelę televizoriui – 500,00 EUR; žurnalinį staliuką – 150,00 EUR; odinį minkštų baldų kompleksą - 6 000,00 EUR; pietų stalą su kėdėmis – 500,00 EUR; virtuvės baldus (stalas, kaitlentė, garintuvas, dvi kėdės, balduose integruotas šaldiklis) – 1 500,00 EUR; kriauklę, indaplovę, šaldytuvą – 500,00 EUR; indus, spinteles, pakabinamas spinteles – 1 100,00 EUR; vėdinimo sistemas (3 vnt.), dienines užuolaidas, naktines ant visų langų, skalbimo mašiną, vandens šildymo boilerį, sienoje integruotą seifą medžiokliniams ginklams – 2 000,00 EUR; dviejų miegamųjų baldus: dvigules lovas su spintelėmis, čiužiniais, patalyne, užtiesalais, spintomis rūbams – 3 000,00 EUR; spintą rūbams – 200,00 EUR; šviestuvą – 50,00 EUR; namų apyvokos daiktus, lyginimo lentą, lygintuvą, stalo įrankius, indus, virdulį, puodus – 1 500,00 EUR; pripažinti negaliojančiu jo sudarytą vienašalį sandorį – 2015-05-05 pakvitavimą dalyje dėl 23 550,00 EUR atsiskaitymo su juo ir G. K..

61.1.

7Ieškinyje nurodė, kad jis ir jo sutuoktinė G. K. iš vienos pusės bei atsakovas M. P., veikdamas ir savo sutuoktinės I. P. interesais, iš kitos pusės, sudarė 2015-04-27 Pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jis su sutuoktine pardavė už 157 000,00 EUR sumą atsakovams nekilnojamąjį turtą: butą su terasa, esantį ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ), su ten pat esančiu garažu (boksu), unikalus Nr. ( - ), be baldų. Nekilnojamasis turtas buvo įsigytas 2004-06-17. 2007-07-20 su AB „Parex bankas“ sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią jiems buvo suteikta 182 460,61 EUR dydžio kreditas žemės sklypui pirkti ir gyvenamajam namui statyti, tačiau dėl ekonominės krizės, neteisėto sulaikymo ir kt. vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui AB „Parex bankas“ negalėjo, dėl ko buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 78 201,37 EUR negrąžinto kredito, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Antstolis 2014-06-13 aktu areštavo ginčo nekilnojamąjį turtą. Norint išsaugoti šį turtą 2015-03-26 su AS „Reverta“ (AB „Parex bankas“ teisių perėmėjų) sudarė susitarimą dėl paskolos grąžinimo, kuriuo įsipareigojo iki 2015-09-01 sumokėti kreditoriui 69 510,00 EUR. Atsakovas M. P. yra jo žentas, o atsakovė I. P. – duktė. 2015 metų pavasarį jis, pasitikėdamas M. P., kuris pasiūlė parduoti butą su atpirkimo galimybe, tikėjosi gauti lėšų, pardavęs žemės sklypus, dėl kurių pardavimo vyko intensyvios derybos, arba iš nuomos pajamų, darbinės veiklos. Į 2015-04-23 sutartį sąlyga dėl daikto atpirkimo nebuvo įtraukta, tačiau analizuojant jo ir M. P. susirašinėjimą elektroniniu paštu matyti, kad nebuvo deramasi dėl kainos, jos mokėjimo terminų, bute liksiančių kilnojamųjų daiktų likimo, sutarties sudarymo išlaidų apmokėjimo ir kt., kas šalims būtų aktualu, jeigu jos būtų ketinusios realiai ir negrįžtamai perleisti turtą. Sutartį buvo numatyta tvirtinti Vilniaus rajono 2 – ajame notarų biure. 2015-04-24 buvo gautas buto pirkimo-pardavimo sutarties projektas. Notarės padėjėjui parašė laišką, kuriame nurodė sutarties projekto 7.3 p. išbraukti paskutinį sakinį bei nurodyti, jog šalys susitarė, jog neperleis daiktų tretiesiems asmenims, bei jog pardavėjai turi teisę naudotis daiktu iki atpirkimo. Notarės padėjėjas nurodė, kad tokios sąlygos negali būti įtrauktos į sutartį, nes, galimai, netiks bankui, o norint pakeisti projektą yra reikalinga atidėti sutarties pasirašymą, kuris buvo numatytas 2015-04-27, t. y. tą dieną, kai baigiasi AS „Reverta“ suteiktos palankios sąlygos. Dėl tokių notaro padėjėjo veiksmų jis buvo klaidinamas dėl sandorio turinio ir buvo pažeistos jo teisės įtraukti į sutartį tinkamas sąlygas. M. P. el. laiške nurodė, jog jeigu yra reikalinga – reikia sudaryti atskirą susitarimą dėl atpirkimo bei, jog dėl šių aplinkybių pasikalbės Vilniuje. Atsakovas M. P. neatvyko pasirašyti sutarties, todėl jis ją pasirašė vėliau. Paaiškino, jog tikėjosi, kad susitikęs su atsakovu sudarys atskirą susitarimą dėl atpirkimo, tačiau atsakovas pradėjo jo vengti. Pažymėjo, kad kilnojamasis turtas pagal sudarytą sutartį, yra nekilnojamųjų daiktų priklausinys. 2015-05-05 notarė patvirtino jo vienašalį sandorį – pakvitavimą, kuriuo jis pareiškė, jog atsakovai pilnai atsiskaitė už ginčo turtą, tačiau iš tiesų atsakovai atsiskaitė tik dalinai. Atsakovas 23 550,0 EUR, kuriuos jis turėjo sumokėti ne iš imamos banko paskolos lėšų, iš tikro jų nepervedė. Pažymėjo, kad tai nebuvo pirmas atvejus, kai patekęs į sunkią padėtį, kreipdavosi į dukrą ir žentą dėl analogiškos pagalbos su turto atpirkimo galimybes suteikimo.

82.

9Atsakovai M. P. ir I. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

102.1.

11Nurodė, kad ieškovas anksčiau teisme atsakovams buvo pateikęs ieškinį, kuriuo reikalavo pripažinti ieškovo teisę naudotis butu su terasa, esančiais ( - ), Vilniuje, bei garažu; įpareigoti atsakovus perduoti ieškovui raktus nuo šio turto, ir Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4795-833/2016 priėmė 2016-12-23 sprendimą, kuriuo pareikštą ieškinį atmetė. Pažymėjo, kad nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. gyveno Londone, iki išvykimo į Londoną atsakovai ir jų mažametis vaikas, ieškovui ir trečiajam asmeniui geranoriškai leidus, keletą metų gyveno ginčo bute, mokėjo visus komunalinius mokesčius, rūpinosi buto priežiūra, darė remontus, pirko įvairius namų apyvokos daiktus ir pan. Atsakovo darbo santykiai Londone buvo terminuoti (iki 2016-04-30). Kadangi tikimybė, jog butas su garažu gali būti parduotas iš varžytynių buvo reali jau 2015 metais, atsakovai nusprendė įsigyti nuosavą, šeimos poreikius atitinkantį, butą Vilniuje, kad pasibaigus darbo santykiams užsienyje turėtų kur grįžti gyventi su mažamečiu vaiku. 2015 m. vasario mėn. pabaigoje – kovo mėn. pradžioje atsakovai lankėsi Rokiškyje ir su ieškovu bei trečiuoju asmeniu G. K. susitarė: už rinkos kainą pirkti butą su terasa, esantį ( - ), Vilnius, su ten pat esančiu garažu (boksu), o taip pat parduoti ieškovui ir G. K. sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ). Šis sklypas buvo įsiterpęs tarp ieškovo sklypų. Be to, nuo 2014-10-25 buvo sudaryta žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis, kuria atsakovai išnuomojo ieškovui šį žemės sklypą. 2015 m. gegužės mėn. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis. Niekur ir niekada nebuvo tartasi, kada ir už kiek turtas bus atpirktas, kas jame gyvens, kas rūpinsis jo išlaikymu ir kas juo galės naudotis, kadangi visoms sandorio šalims buvo visiškai aišku ir suprantama, kad ginčo butas su baldais ir garažas visam laikui taps atsakovų šeimos turtu. Pažymėjo, kad vien tai, jog elektroniniais laiškais likus porai dienų iki sandorio sudarymo datos ieškovas vienasmeniškai, sukčiaudamas, net neįspėjęs kitų sandorio šalių ir elgdamasis nesąžiningai kitų sandorio šalių atžvilgiu, bandė į pirkimo – pardavimo sutartį įtraukti sąlygą dėl turto atpirkimo, nedaro jokio pagrindo teigti, kad su tokia sąlyga sutiko atsakovai ir tretysis asmuo G. K. bei kreditoriai. Ieškovas ieškinyje nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie tokį įtvirtintą susitarimą, ar dar daugiau – susitarimą dėl tokios sutarties dėl turto atpirkimo teisės sudarymo ateityje. Ieškovas, nesant susitarimo su atsakovu, kaip turto pirkėju, vienasmeniškai siekė tokią sąlygą įtraukti sutartyje, reikalaudamas to notaro padėjėjo likus vos porai dienų iki sutarties sudarymo. Susitarimą dėl tokios turto atpirkimo sąlygos ieškovas grindžia M. P. elektroniniu laišku, tačiau 2015-04-24 Danske Bank A/S, susipažinęs su ieškovo naujai keliamomis sąlygomis, tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu informavo atsakovus, kad dėl tokių sąlygų net nebuvo tartasi ir, kad nesutinka su tokiomis sąlygomis. M. P. 2015-04-24 tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu informavo ieškovą, G. K. ir I. P., kad Danske Bank A/S nesutiko įtraukti staiga, naujai ieškovo iškeltą sąlygą, dėl kurios nebuvo tartasi nei su banku, nei su pačiu ieškovu. Atsakovas 2015-04-24 elektroniniame laiške aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią 2015-04-27 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje neįtvirtinti sąlygos dėl turto atpirkimo teisės. Šiuo atveju atsakovo nurodyta frazė „Pakalbėsime Vilniuje“ nepatvirtina jokio ketinimo nei 2015-04-27, nei ateityje su ieškovu sudaryti turto atpirkimo sutartį ar susitarimą, o tai reiškia elgtis nesąžiningai prieš kreditorių Danske Bank A/S. Ieškovo teiginiai, kad jis vienas dalyvavo sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, apskritai prasilenkia su protingumu, nes atsakovas M. P. ne tik, kad dalyvavo sudarant pirkimo pardavimo sutartį, bet ir vienas sumokėjo už sandorio tvirtinimo paslaugas notarei. Sutinka su ieškovo pozicija, kad dar gerokai anksčiau ieškovas su G. K. finansinius srautus balansuodavo skolindamiesi lėšų iš atsakovų. Tačiau galiausiai informavo ieškovą, kad nori atgauti skolas, kad daugiau pinigų jo įsiskolinimams padengti/srautams subalansuoti neskolins, kadangi per laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m. buvo pasiskolinę didelę pinigų sumą. M. P. ieškovui 2015-02-04 pasiūlė parduoti M. P. ir I. P. ginčo turtą vieninteliu tikslu šį turtą įsigyti ir jame gyventi, nes nebeketino skolinti pinigų. Tačiau pats ieškovas tą pačią dieną raštu atsisakė ir nurodė, kad toks sandoris jam nereikalingas. Diskusijos dėl sandorio sudarymo, tame tarpe ir galimas susitarimas dėl pardavimo su atsipirkimo teise užsibaigė net neprasidėjusios 2015-02-05 ir tas klausimas daugiau nebuvo sprendžiamas. Derybos dėl sutarties sudarymo vyko ne tik el. paštu, bet ir žodžiu. 2015-04-24 M. P. (po to kai parašė laišką A. K. ir G. K.) paskambino A. K. ir pasakė, kad su atpirkimo teise kategoriškai nesutinka pirkti buto ir garažo, kad taip nebuvo niekada tartasi ir tai neatitinka atsakovo šeimos lūkesčių. Reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2015-05-05 pakvitavimą supranta kaip siekimą be pagrindo praturtėti.

123.

13Trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

143.1.Nurodė, kad 2015-04-27 ieškovas, veikdamas už save ir už ją, pagal išduotą įgaliojimą, pardavė ginčo turtą atsakovams. Turto pardavimas iš tiesų buvo susijęs su tuo, jog ji ir sutuoktinis nebegalėjo suvaldyti savo skolinių įsipareigojimų ir grėsė ginčo turto pardavimas iš varžytynių. Parduodant ginčo turtą iš varžytynių, materialiniai praradimai būtų buvę gerokai didesni, todėl siekė turtą parduoti patys. Kadangi dukros šeimai buvo reikalingas didesnio ploto butas, jiems buvo pasiūlyta įsigyti tėvų valdomą turtą, kuriame atsakovai kurį laiką jau gyveno. Apie jokį atpirkimą ieškovas su ja niekada nekalbėjo ir, vertinant bendrą turtinę padėtį ir turimus įsipareigojimus, net nebuvo realu galvoti ir kalbėti apie turto atpirkimą, nes turėjo (ir tebeturi solidarioje atsakomybėje nepaisant nutrauktos santuokos) dideles ilgalaikes pinigines prievoles valstybei už nupirktas žemes. Bute buvęs kilnojamasis turtas buvo pritaikytas būtent šiam butui, todėl neketino jo išsivežti, nes net neturėjo jo kur panaudoti. Sutarties sudarymo metu turėjo pilnai apstatytą savo gyvenamąjį namą Rokiškyje ir pilnai apstatytą sodybą Rokiškio rajone, todėl nebuvo nei poreikio, nei prasmės išvežti iš buto jam pritaikytų baldų (kai kurių integruotų) ir kažkur juos sandėliuoti ar pusvelčiui parduoti kažkam kitam atskirai nuo buto. Aplinkybė, kad pirkėjai apmokėjo visas notarines išlaidas taip pat patvirtina faktą, kad jie neketino buto pirkti su atpirkimo teise. Sandoris buvo sudarytas atsakovams siekiant realiai įgyti turtą savo poreikiams visam laikui, o ne laikinai iki ieškovas įgyvendins atpirkimo teisę, dėl kurios neva buvo sutarta. Ieškovas niekada nesakė, kad atsakovai nesumokėjo jam dalies buto pirkimo kainos. Pažymėjo, kad kiek jai žinoma, atsakovai pilnai atsiskaitė už įgytą ginčo turtą ir ieškovas pats pasirašė tai patvirtinantį dokumentą, niekada neminėjo, kad vaikai liko skolingi.

154.

16Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ bankas atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

174.1.

18Nurodė, kad AB „Swedbank“ bankas suteikė kreditą M. P. ir I. P. buto su terasa ir garažo pirkimui, o kredito sutartyje nėra numatyta perkamo turto atpirkimo teisė. Pabrėžė, kad nesuteikia kreditų nekilnojamojo turto pirkimui su atpirkimo teise. Ieškovas banko atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, jo reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

19II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

205.

21Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui G. K. iš ieškovo A. K. 840,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, o taip pat valstybei iš ieškovo A. K. 1014,69 EUR bylinėjimosi išlaidų.

226.

23Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4795-833/2016, nagrinėjant ieškovo ieškinio reikalavimus dėl teisės naudotis ginčo turtu pripažinimo, atsakovų įpareigojimo perduoti ieškovui raktus nuo buto bei garažo, nustatyta, kad ieškinio padavimo metu ieškovas nebuvo ginčo turto savininkas ir byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra buto savininkas ir kad jo teisės buvo pažeistos, t. y. neįrodė negatorinio ieškinio sąlygų. Taip pat teismas, vertinęs tuos pačius kaip ir šioje byloje pateiktus ieškovo įrodymus, prejudiciniu savo galia sprendimu konstatavo, kad „iš byloje esančio ieškovo 2016 m. kovo 15 d. pasiūlymo dėl 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų papildymo ir pakeitimo matyti, jog ieškovas po ginčo buto pardavimo siekė inicijuoti pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimą ir įtraukti punktą dėl atpirkimo teisės, kas sudaro pagrindą manyti, jog šalys, sudarydamos minėtą sutartį, neturėjo tikslo susitarti dėl buto atpirkimo teisės. Minėtą aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo G. K., kuriai kaip ir ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ginčo butas, ir kuri pagal įgaliojimą pasirašė už ieškovą 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Trečiasis asmuo nurodė, jog sudarant pirkimo – pardavimo sutartį nebuvo tartasi dėl atpirkimo teisės ir nebuvo tikslo pardavus ginčo butą toliau juo naudotis. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, jog notarė, tvirtinusi šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, 2015 m. balandžio 24 d. el. laišku atsakydama į ieškovo užklausą, informavo, jog atpirkimo teisė į sutartį negalės būti įtraukta, kadangi bankui, kaip hipotekos kreditoriui, netiks minėta sąlyga. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad šalys, sudarydamos ginčo buto 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo tikslą taikyti ieškovui atpirkimo teisę, todėl toks ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.”

247.

25Bylą nagrinėjęs teismas taip pat pažymėjo, kad pati ginčo turto pirkimo – pardavimo sutartis nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, ieškovas jos neginčija nė vienu sandorių negaliojimo pagrindu. 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartyje sąlygos dėl atpirkimo teisės nėra, o dėl kilnojamųjų daiktų aiškiai susitarta sutartyje (jie lieka pirkėjui). Tai, kad šalys iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo žodžiu, elektroniniu paštu derėjosi dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, o tarp diskutuojamų klausimų buvo ir atpirkimo teisė, neduoda pagrindo pripažinti ieškovui šią teisę, kai šalys notarine tvarka patvirtinta sutartimi susitarė tik dėl ginčo turto pirkimo – pardavimo. Ieškovas turi teisinį išsilavinimą, todėl sudarydamas sutartį, ją pasirašydamas, turėjo suvokti jos sudarymo pasekmes ir daromų pareiškimų reikšmę, formuluočių turinį, prasmę. Teismo vertinimu tai, kad ieškovas po notarinio sandorio sudarymo persigalvojo ir pageidavo atpirkti perleistą pagal pirkimo – pardavimo sutartį ginčo turtą, neduoda pagrindo jam tokią teisę pripažinti.

268.

27Teismo vertinimu, ieškovas taip pat neįrodė ir kad sandoris dalyje dėl 23550,00 EUR pinigų gavimo negalioja, kadangi yra sudarytas tik dėl akių. Teismas pabrėžė, kad trečiasis asmuo G. K. turėjo valią pavesti sutuoktiniui nurodyto turinio sandorį sudaryti. Be to, notarine tvarka patvirtintas ieškovo vienašalis pareiškimas apie visišką pirkėjo pareigų pagal ginčo sandorį įvykdymą ir jokių pretenzijų jam nebeturėjimą, negali būti pripažintas negaliojančiu ir dėl to, kad galiojančios notarine tvarka patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.1 punkte įtvirtintas analogiškas ieškovo pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 23550,00 EUR, kaip pareiškė ieškovas, pirkėjas sumokėjo pardavėjui iki sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo grynais pinigais.

289.

29Teismas taip pat laikė, kad atsakovų ir trečiojo asmens G. K. atstovavimo išlaidų dydis, įvertinus procesinį šalių elgesį, atliktus procesinius veiksmus, kitus civilinės bylos aspektus, neviršija rekomenduojamų dydžių, dėl to šios išlaidos priteistinos pilna apimtimi iš ieškovo. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, sprendė, kad iš ieškovo priteistina 50 procentų žyminio mokesčio, mokėtino už šioje byloje išnagrinėtus turtinius ieškinio reikalavimus dėl ginčo turto (skaičiuojama nuo ieškinyje nurodomos pageidaujamo atpirkti turto vertės), kas sudarytų 987,94 EUR (CPK 80 str. 1 d. 1 p.; (2300 EUR + 33450*0,01)*0,75), 50 procentų mokėtino žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 str. 5 d., 50,00*0,75*0,5) ir 50 proc. valstybės byloje patirtų pašto išlaidų (16*0,5; CPK 96 str.).

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

3110.

32Apeliaciniu skundu apeliantas A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti liudytojus T. J., L. K., pripažinti būtinu notarės Onos Žurauskienės ir AB „Swedbank“ atstovo dalyvavimą, prijungti pateikiamus naujus įrodymus, išreikalauti kreditavimo sutarties ir visų susijusių dokumentų, pagal kuriuos buvo suteiktas būsto kreditas atsakovams, nuorašus, taip pat ikiteisminių tyrimų Nr. 01-1-71742-15, 01-1-61123-15 medžiagas bei medžiagą Nr. 50-AP-9657, pagal kurią ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3310.1.

34Ieškinys atmestas ne todėl, kad ieškinys būtų buvęs neteisėtas ir nepagrįstas, o dėl teismo šališkumo. Šališki buvo tiek bylą nagrinėjusi teisėja, tiek visas Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuriam buvo pareikštas nušalinimas. Teisėja sistemingai ieškojo dingsčių, kuriomis būtų galima pateisinti ieškinio nenagrinėjimą, buvo kryptingos pastangos, kad ieškinys nebūtų priimtas. Be to, teisėja 2018 m. rugpjūčio 2 d. posėdžio metu nurodė, kad byloje dalyvaujantys asmenys ir jų atstovai turėtų kalbėti ne ilgiau kaip po pusę valandos, toks ribojimas trukdė jam išsamiai išsakyti visus motyvus bei rodo, kad teisėjai jau iš anksto buvo aišku, kokį sprendimą ji priims. Šališka buvo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo c.b. Nr. e2-4795-833/2016 pagal ieškovo ieškinį dėl teisės naudotis ginčo turtu pripažinimo nagrinėjusi teisėja, padariusi visą eilę proceso pažeidimų, neleidusi ieškovui išsamiai ir motyvuotai pasisakyti, teisėja elgėsi arogantiškai, rodė negatyvų nusistatymą, pertraukinėjo, skubino. Kadangi teisėja yra atleista iš pareigų, nors sprendimas formaliai ir yra įsiteisėjęs, tačiau negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

3510.2.

36Teismas aiškiai pervertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4795-833/2016 neva tai nustatytą prejudicinį faktą, kad ginčo turtą atsakovams jis perleido be atpirkimo teisės. Nagrinėtoje byloje negalėjo numatyti, kad turi teikti įrodymus, jog turi atpirkimo teisę, kadangi bylos dalykas skyrėsi.

3710.3.

38Šalių valia buvo tokia, kad ginčo turto pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma su atpirkimo teise. Visą laiką laikėsi pozicijos, kad ginčo turtą perleidžia su atpirkimo teise, o atsakovas buvo pareiškęs, kad su tokia sutartimi nesutiktų jam būsto paskolą teikiantis bankas. Tai nebuvo pirmas atvejis, kai kreipėsi pagalbos į dukrą ir žentą, jam laikinai pritrūkus apyvartinių lėšų, jie imdavo paskolas iš kredito įstaigų, už kurias įsigydavo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, o šiuo turto leisdavo naudotis jam. Gavęs reikiamų apyvartinių lėšų, turtą atpirkdavo. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad galėjo būti kitaip. Be to, po sutarties sudarymo 2015 m. balandžio 27 d. dar keletą mėnesių iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. naudojosi butu, kas nebūdinga atvejams, kai asmenys perka nekilnojamąjį turtą tam, kad patys galėtų šiuo turto naudotis. Teismas šių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Be to, nurodytas aplinkybes patvirtina ir Kupiškio rajono apdylinės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2-1005/2017 dėl ieškovo ir G. K. santuokos nutraukimo esantys teismo posėdžių protokolai, posėdžiuose duoti ginčo šalių paaiškinimai ir kita medžiaga. Pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, tuo tarpu teismas visus įrodymus tik formaliai įvertino.

3910.4.

40Atsakovas 23 550,00 EUR, kuriuos turėjo sumokėti ne iš imamos banko paskolos lėšų, iš tikrųjų jam nepervedė. Dar 2015 m. kovo 13 d. laiške jis buvo pripažinęs, kad nuosavų lėšų pradiniam įnašui neturi, jam reikės tas lėšas pasiskolinti.

4110.5.

42Nesutinka, kad žyminis mokestis būtų skaičiuojamas nuo pageidaujamo atpirkti buto vertės, nes ieškiniu neprašė priteisti jokių pinigų sumų, todėl jo reikalavimai laikytini neturtiniais, o mokėtinas žyminis mokestis nagrinėjamu atveju yra 75,00 Eur.

4310.6.

44Teikia papildomus įrodymus, kuriuos prašo prijungti, laiku jų pateikti negalėjo, kadangi buvo kaltinamasis ir turėjo ruoštis gynybai, laikinai turėjo neįgalumą, buvo nedarbingas, dalyvavo eilėje kitų civilinių bylų.

4510.7.

46Prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi tik taip gali būti ištaisyti pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai: teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti ir apklausti liudytojais notarės Onos Žurauskienės padėjėją L. K. ir buvusį jo vadovaujamos įmonės darbuotoją T. J., taip pat nepripažino būtinu notarės Onos Žurauskienės ir AB „Swedbank“ dalyvavimo.

4711.

48Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai M. P. ir I. P. prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsisakyti priimti naujus rašytinius įrodymus, kaip nesusijusius su byla ir neturinčius reikšmės priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, ieškovo A. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4911.1.

50Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno naujo argumento ir nepateikė naujų aplinkybių bei įrodymų, pagrįstai leidžiančių abejoti bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumu bei viso Vilniaus miesto apylinkės teismo šališkumu. Ieškovui yra charakteringa ir būdinga piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis tiek reiškiant nepagrįstus ieškinius, tiek vykstant bylos nagrinėjimui reiškiant nušalinimus teismui neturint tam jokio pagrindo ir įrodymų.

5111.2.

52Nors apeliantas nurodo, kad vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4795-833/2016 prejudicinę galią, būtina atsižvelgti į tą bylą nagrinėjusios teisėjos S. B. elgesį posėdžių metu, tačiau šie argumentai visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo šioje byloje. Teisėjos S. B. šališkumo klausimas taip pat ne kartą buvo spręstas, tačiau nenustatyta, kad nagrinėdama bylą teisėja buvo šališka, turėjo išankstinį nusistatymą ieškovo atžvilgiu.

5311.3.

54Ieškovas šioje byloje įrodinėja analogiškas aplinkybes dėl to paties buto ( - ), Vilnius, kurį atsakovai jau yra nupirkę, kaip ir ankščiau nagrinėtoje byloje. Pirmu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl teisės naudotis šiuo butu pripažinimo ir raktų perdavimo, o šiuo atveju be kitų reikalavimų – dėl buto atpirkimo teisės pripažinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai pagristai ir teisėtai rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-4795-833/2016 nustatytomis aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais, nes tiek ieškinys, tiek ieškovo pasisakymai buvo iš esmės vien tik apie tai kaip jis „turi teisę“ atpirkti ginčo butą. 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje buvo apskųstas, peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo, o sprendimui įsiteisėjus, aplinkybės dėl 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo be atpirkimo teisės ir visiško atsiskaitymo pagal šią sutarties turi prejudicinio fakto galią, jų įrodinėti nereikia, jos sukelia teisinius padarinius.

5511.4.

56Nors ir iš pateiktų elektroninių laiškų, kuriais ieškovas stengiasi įrodyti susitarimą dėl atpirkimo teisės, matyti, kad vyko derybos dėl nekilnojamojo turto įsigijimo sąlygų, tačiau elektroniniai laiškai visiškai neįrodo, kad atsakovai išreiškė valią įsigyti butą su terasa bei garažu su atpirkimu. Atsakovai tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu išsamiai yra pasisakę dėl visų sandorio sudarymo aplinkybių, todėl jų nekartoja.

5711.5.

58Skirtingai nei nurodo ieškovas, jie niekada nėra sudarę su ieškovu nei vieno turto pirkimo – pardavimo sandorio su atpirkimo teise, niekada nėra ėmę paskolų iš kredito įstaigų ieškovui pritrūkus apyvartinių lėšų jo finansinių srautų subalansavimui, ieškovas niekada nėra atpirkęs jokio nekilnojamojo turto iš atsakovų, jie iš ieškovo niekada nėra gavę lėšų atsiskaitymui su kreditus jiems suteikusiomis kredito įstaigomis.

5911.6.

60Ieškovo nurodomos stenogramos nepatvirtina, kad sandoris sudarytas su atpirkimo teise, be to Kupiškio rajono apylinkės teismas prejudicinę galią turinčiu sprendimu, kuris jau yra įsiteisėjęs konstatavo, kad 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi turtas buvo perleistas atsakovams ir už jį buvo pilnai atsiskaityta.

6111.7.

62Ieškovo nurodytos aplinkybės, kurios neva tai sutrukdė ieškovui pateikti rašytinius įrodymus, neatitinka tikrovės. Jis procese dalyvavo itin aktyviai – teikė atskiruosius skundus, įvairius prašymus, tarp jų ir prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kas tik patvirtina, jog galėjo laisvai pasinaudoti savo teise pateikti visus rašytinius įrodymus. Ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai dėl naujų įrodymų prijungimo ir išreikalavimo, liudytojų kvietimo į posėdį ir trečiųjų šalių dalyvavimo pripažinimo būtinu, nesusiję su apeliacijos objektu, yra už apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos bei apeliacinio skundo ribų. Visus paaiškinimus ir argumentus bylos šalys išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, o bylos medžiaga leidžia teismui įvertinti apeliacinio skundo argumentus be žodinių paaiškinimų. Ieškovas nenurodė jokių esminių aplinkybių ir argumentų, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo įstatyme numatytos praktikos ir pripažinti žodinio proceso būtinybę.

6312.

64Trečiasis asmuo G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

6512.1.

66Argumentai apie teismo šališkumą yra nepagrįsti, o apelianto baigiamoji kalba nebuvo teismo nutraukta, tiek jis pats, tiek jo atstovas pasisakė tiek, kiek patys pageidavo, taip pat pasinaudojo ir replikos teise.

6712.2.

68Apeliantas apie 30 metų yra dirbęs advokatu, todėl puikiai išmano civilinio proceso įstatymą, kas tik patvirtina, kad ieškovo procesinis elgesys, įskaitant nesavalaikiai teikiamus dokumentus, vėlavimus į posėdžius, kalbėjimus ne apie bylai reikšmingas aplinkybes ir pan., yra tik piktnaudžiavimo teise išraiška.

6912.3.

70Reikšminga yra sandorio šalies valia būtent sandorio sudarymo metu, o sandorio sudarymo metu šalių valia buvo aiškiai išreikšta pačiame sandoryje. Šalių susirašinėjimas bylos medžiagos kontekste buvo įvertintas tinkamai, ir tinkamai nustatyta sandorį sudariusių šalių, tame tarpe ir atsakovų, valia – įgyti iš tėvų savo nuosavybėn visam laikui ginčo turtą, kuriame atsakovai iki sandorio pasirašymo kurį laiką jau gyveno tėvų sutikimu.

7112.4.

72Apeliaciniame skunde cituojami Kupiškio rajono apylinkės teismo posėdžių protokolai santuokos nutraukimo byloje niekaip neįrodo buvus susitarimą dėl atpirkimo teisės. Be paties ieškovo nenuoseklių aiškinimų apie pretenzijas į butą, nei trečiasis asmuo G. K., nei atsakovė I. P. neteigė, nenurodė, nepasakė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, kad toks susitarimas buvo. Kaip tik, G. K. patvirtino teismui, kad butą Vilniuje su visais baldais sutuoktiniai pardavė vaikams, o pardavimo reikalus su jos įgaliojimu tvarkė A. K., kuriuo ji tuo metu dar visiškai pasitikėjo. Pats apeliantas skunde taip pat nepagrindžia, kuo pateiktos garso įrašų ištraukos įrodo jo dėstomas aplinkybes.

7312.5.

74Pakvitavimas yra pasirašytas dėl visos sumokėtos už turtą sumos, o ne tik dėl grynųjų pinigų gavimo, kaip klaidingai bando teigti apeliantas, neva bankui pavedimui už turtą padaryti (kreditui suteikti) buvo reikalingas patvirtinimas apie sumokėtus jam grynuosius pinigus. Ginčijamas patvirtinimas apie galutinį atsiskaitymą buvo pasirašytas jau po to, kai bankas pervedė visą kredito sumą sutartyje nurodytiems gavėjams, tad tariamo ar apsimestinio vienašalio sandorio apelianto nurodytais motyvais pasirašyti nebuvo prasmės, jeigu atsiskaityta nebuvo iki galo, nes kreditas pirkėjams jau buvo suteiktas.

7512.6.

76Ieškinio dalis dėl atpirkimo teisės pripažinimo vertintina kaip ieškinys dėl sutarties modifikavimo (CPK 80 str. 1 d. 3 p., ieškinio padavimo metu buvusi redakcija).

7712.7.

78Ieškovas nepateikė tų įrodymų, kuriuos teikia kartu su apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismui ir neprašė jų prijungti, skunde nenurodo pateisinamų motyvų, kodėl savalaikiai neteikė prašomų prijungti įrodymų. Aplinkybė, kad apeliantas buvo užimtas kitose bylose, nėra pakankamas pagrindas laiku nepateikti šiai bylai reikalingų įrodymų, juolab, jog šioje byloje jis yra ieškovas, pats teikė ieškinį, tad turėjo įvertinti savo galimybes jį tinkamai parengti. Be to, ieškovas naudojosi advokato pagalba, tad atstovas taip pat turėjo galimybę surinkti laiku reikiamus įrodymus. Nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo posėdžio buvo taip pat pakankamai ilgas laiko tarpas visiems reikiamiems įrodymams surinkti ir pateikti.

7912.8.

80Apeliantas tinkamai nepagrindė ir nemotyvavo žodinio proceso būtinumo. Apelianto pageidavimas išsamiai viską paaiškinti bei apklausti liudytojus ir trečiuosius asmenis nėra pakankamas pagrįsti tokią būtinybę, todėl nėra pagrindas žodiniam procesui.

8113.

82Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei netenkinti apelianto reikalavimo pripažinti AB „Swedbank“ atstovo dalyvavimą būtinu, taip pat atsisakyti priimti naujus apelianto pateiktus prie apeliacinio skundo rašytinius įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

8313.1.

84Kreditą suteikė atsakovams M. P. ir I. P. buto su terasa, unikalus Nr. ( - ), ir garažo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Vilnius pirkimui, tačiau šioje kredito sutartyje nėra numatyta perkamo turto atpirkimo teisė. Bankas nesuteikia kreditų nekilnojamo turto pirkimui su numatyta atpirkimo teise. Tokia teisė nėra numatyta ir aukščiau minėto turto pirkimo – pardavimo sutartyje.

8513.2.

86Ieškovas AB „Swedbank“ atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, jo reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, prieštarauja sutarčių vykdymo, sąžiningumo ir protingumo principams.

8714.

88Trečiasis asmuo notarė Ona Žurauskienė atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatytu terminu nepateikė.

89IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

90Apeliacinis skundas atmestinas.

9115.

92Dėl absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9316.

94Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami CPK 329 str. nurodyti atvejai, vienas kurių – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Apelianto vertinimu, teismas sistemingai ieškojo dingsčių, kuriomis būtų galima pateisinti ieškinio nenagrinėjimą, buvo kryptingos pastangos, kad ieškinys nebūtų priimtas, ribojo jo baigiamąsias kalbas, ieškinys buvo atmestas būtent dėl bylą nagrinėjusios teisėjos ir viso Vilniaus miesto apylinkės teismo šališkumo, o ne dėl ieškinio nepagrįstumo. Teisėjų kolegija su nurodyta apelianto pozicija nesutinka.

9517.

96Nors apeliantas apeliaciniu skundu ir kvestionuoja bylą nagrinėjusio teismo sudėties teisėtumą, nurodydamas tiek teisėjos, tiek viso Vilniaus miesto apylinkės teismo šališkumą, tačiau aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys dėl ieškinio trūkumų šalinimo, atsisakymo priimti ieškinį buvo panaikintos apeliacine tvarka, rodo tik netinkamą procesinės teisės normų taikymą konkrečiu atveju, ir, nesant kitų objektyvių apelianto teiginius apie viso Vilniaus miesto apylinkės teismo ar bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą patvirtinančių įrodymų, savaime neleidžia spręsti apie jų šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, instancinė teismo nutarčių peržiūrėjimo tvarka yra įprasta ir natūrali civilinio proceso dalis.

9718.

98Pažymėtina, kad apelianto reikšti nušalinimai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos J. E. ir viso Vilniaus miesto apylinkės teismo, kuriuose buvo nurodomi iš esmės identiški argumentai, kaip ir apeliaciniame skunde, jau buvo vertinti kompetentingų spręsti nušalinimo klausimą subjektų, ir atitinkamomis nutartimi atmesti, kaip nepagrįsti. Kitaip vertinti tų pačių, jau ištirtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9919.

100Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad apeliantui ar jo atstovui, taip pat ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylą nagrinėjęs teismas iš tiesų faktiškai būtų ribojęs teisę į teisminę gynybą, nėra duomenų ir apie tai, kad apeliantas nebūtų galėjęs teikti paaiškinimų, prašymų, prieštarauti kitų proceso dalyvių paaiškinimams, prašymams, negalėtų pasakyti baigiamosios kalbos, reikšti replikų ir pan. Bylą nagrinėjančio teismo vienas ar kitas dėl proceso įstatymo nuostatų išsakytas netikslus ar netinkamas pastebėjimas apelianto teisių faktiškai niekaip nepažeidė ir teismo šališkumo nerodo.

10120.

102Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad byla buvo išnagrinėta šališko, t. y. kartu ir neteisėtos sudėties teismo. Kitų absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

10321.

104Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų iškvietimo, trečiųjų asmenų dalyvavimo pripažinimo būtinu. Apeliaciniame skunde be kita ko prašoma apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti liudytojus T. J., L. K., pripažinti būtinu notarės Onos Žurauskienės ir AB „Swedbank“ atstovo dalyvavimą.

10522.

106CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas.

10723.

108Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

10924.

110Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakanka byloje esančių duomenų, įskaitant šalių ir trečiųjų asmenų procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręstas teisingai. Apeliantas apeliaciniame skunde išsamiai išdėstė motyvus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinis skundas yra itin plačios apimties, todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantas neturėjo galimybės pagrįsti savo pozicijos ar išdėstyti visų reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių. Prašymai iškviesti liudytojus T. J., L. K., pripažinti būtinu notarės Onos Žurauskienės ir AB „Swedbank“ atstovo dalyvavimą nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrįsti. Šių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjamu atveju nėra būtinas, trečiųjų asmenų poziciją galima matyti iš rašytinių įrodymų, o liudytojų kvietimas tik apsunkintų civilinės bylos nagrinėjimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad faktines bylos aplinkybes detaliai išanalizavo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Taip pat pažymėtina, kad šių apelianto prašymų tenkinimas tik didintų šalių bylinėjimosi išlaidas, prieštarautų proceso koncentruotumo principui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nurodyti apelianto prašymai atmestini.

11125.

112Dėl naujų įrodymų priėmimo ir išreikalavimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, apeliaciniame procese gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teisme priimami nauji įrodymai, proceso šalims turi būti sudarytos galimybės suformuluoti bei išreikšti savo poziciją apie naujai pateiktą įrodymą, jame nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

11326.

114Nagrinėjamoje byloje apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė darbingumo lygio pažymą, epikrizes, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas, UAB „Teisinių žinių centras“ pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, banko sąskaitų išrašus, patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, turto arešto aktą, antstolės I. B. raštą, baldų įsigijimo dokumentus, nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir atsisakymo ikiteisminį tyrimą pradėti, ieškovo ir atsakovės su Danske Bank AS Lietuvos filialu sudarytas sutartis, Danske Bank AS Lietuvos filialo raštą. 2019-05-28 apeliantas pateikė prašymą prijungti 2007-06-12 įgaliojimą, 2008-07-16 prašymą sutikimą VĮ „Registrų centras“, 2008-07-17 įgaliojimą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-03-06 raštą, 2019-02-18 notarės Onos Žurauskienės paaiškinimą. 2019-05-30 apeliantas taip pat pateikė posėdžių protokolus (įrašus) jo santuokos su G. K. nutraukimo byloje, 2004-06-17 buto ir garažo pirkimo pardavimo sutartį, Danske Bank AS Lietuvos filialo raštą, 2016-03-15 pasiūlymą atsakovams dėl 2015-04-24 pirkimo pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, 2008-07-17 įgaliojimą, prašymą pakeisti registro duomenis, pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, 2015-05-07 preliminarią sutartį, 2019-02-05 skundą dėl notarės Onos Žurauskienės veiksmų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-03-06 raštą, 2019-02-18 notarės Onos Žurauskienės paaiškinimą. 2019-05-31 apeliantas pateikė antstolės raginimą ieškovui ir UAB „( - )“ išsikelti su visu priklausančiu turtu iš G. K. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio ( - ): žemes sklypo, unikalus Nr. ( - ), statinio – kontoros su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. ( - ), kitu inžinieriniu statiniu – kiemo statiniu (kiemo aikšteles), unikalus Nr. ( - ). 2019-06-05 apeliantas pateikė 2019-05-31 pranešimą dėl elektros tiekimo nutraukimo. 2019-06-11 prieš pat teismo posėdį apeliantas pateikė AB ‚Telia“ 2017-01-02 raštą dėl ryšio teikimo ( - ), Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2018-12-28 pažymą apie kelio KM-31 būklę bei 2017-12-21 raštą dėl sodybos, esančios ( - ), 2019-05-14 kelio ir automobilio nuotraukas, Rokiškio miesto seniūnijos 2019-04-18 pažymą - charakteristiką apie A. K. deklaruotą gyvenamąją vietą ir darbą bei 2019-05-07 raštą dėl G. K. prašymo dėl apelianto gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, antstolės I. B. 2019-01-14 vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje Nr. 0115/19/00072; 2019-05-31 pranešimą A. K. apie įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją pastate ( - ), Rokiškio poliklinikos 2010-12-13 Medicininį pažymėjimą apie A. K.. Jau pradėjus nagrinėti bylą iš esmės rašytinio proceso tvarka A. K. pateikė teismui dar papildomų dokumentų – pažymą apie patalpų, esančių ( - ), plotą, šių patalpų planus. Apeliantas prašo prijungti visus šiuos pateikiamus naujus įrodymus, o taip pat išreikalauti kreditavimo sutarties ir visų susijusių dokumentų, pagal kuriuos buvo suteiktas būsto kreditas atsakovams, nuorašus, taip pat ikiteisminių tyrimų Nr. 01-1-71742-15, Nr. 01-1-61123-15 medžiagas bei medžiagą Nr. 50-AP-9657, pagal kurią ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

11527.

1162018-06-10 trečiasis asmuo G. K., o taip pat ir atsakovai M. P. ir I. P. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo poziciją dėl aukščiau nurodytų ieškovo papildomai pateiktų dokumentų ir juose išreikštų procesinių prašymų, taip pat pateikė papildomas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija trečiojo asmens G. K. ir atsakovų paaiškinimus priima, kadangi jie susiję su naujai apelianto pateiktais prašymais, ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti suteikta teisė dėl jų pasisakyti. Atsakovų pateikta 2016 m. spalio 31 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-26-1005/2016 prie bylos nėra prijungtina, kadangi tokio prašymo atsakovai nepareiškė, ši nutartis neabejotinai galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme, ir atsakovai nenurodė, kodėl negalėjo ankščiau pateikti prašymo dėl jos prijungimo, be to, kaip ir didelė dalis ieškovo pateiktų dokumentų, ši nutartis yra susijusi su A. K. ir G. K. santuokos nutraukimo byla ir joje spręstais klausimais ir tiesioginės reikšmės šiuo metu nagrinėjamai bylai neturi.

11728.

118Įvertinusi gi apelianto A. K. prašymų pagrįstumą, susipažinusi su visais naujai pateiktais apelianto dokumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad absoliuti dauguma įrodymų neabejotinai galėjo būti pateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kitų tiek civilinių, tiek baudžiamųjų bylų, kuriose dalyvavo apeliantas, nagrinėjimas, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, nurodomos sveikatos problemos negali būti laikomos svarbia priežastimi, sutrukdžiusia apeliantui pateikti šiuos įrodymus, kadangi pats apeliantas yra teisininkas, pirmosios instancijos teisme jį atstovavo advokatas, kuris turėjo galimybę tokius dokumentus pateikti, reikšti teismui atitinkamus prašymus dėl jų prijungimo, o procesas truko ilgą laiką (ieškinys gautas pirmosios instancijos teisme dar 2017-04-13, o skundžiamas sprendimas priimtas 2018-08-14). Apelianto argumentų dėl laiko trūkumo ir galimybės pateikti reikalingų įrodymų nebuvimo nepatvirtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas savo procesinėmis teisėmis naudojosi itin aktyviai, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė įvairius prašymus, reiškė nušalinimus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad dauguma apelianto pateiktų įrodymų nesusiję su nagrinėjama byla (pvz., susiję su kitais turtiniais bei asmeniniais tarpusavio apelianto ir jo buvusios sutuoktinės bei trečiųjų asmenų santykiais, apelianto ir jo buvusios sutuoktinės nesutarimais dėl santuokoje įgyto, o vėliau ir teismo padalinto turto valdymo, disponavimo, kito, ne šioje byloje vertinamos pirkimo pardavimo sutarties objektu esančio nekilnojamojo turto, būklę, statusą, apelianto sveikatos būkle ir kt.), kai kurie įrodymai apeliacinio proceso metu teikiami ne vieną kartą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pavyzdžiui, raginimas jam išsikelti iš kito turto, ar elektros atjungimo faktas, atitinkama kelio, privažiuojant iki kito turto būklė su nagrinėjama byla apskritai nėra susiję, jie neturi reikšmės vertinant, ar egzistavo šalių susitarimas dėl aprikimo teisės konkrečioje pirkimo – pardavimo sutartyje bei sprendžiant dėl kitų apelianto iškeltų klausimų, o atpirkimo teisės svarba apeliantui ir taip daugiau nei akivaizdi, kadangi kitu atveju ieškinys apskritai nebūtų pareikštas. Be to, būsto reikalingumo apeliantui klausimas (atitinkamai jo iškeldinimo iš kito turto procesai ir pan.) apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Iš apeliacinio skundo ir vėlesnių prašymų turinio darytina išvada, jog apeliantas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl jo įrodymai pateikti nebuvo, nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai atsisakė pateiktus įrodymus priimti, nenurodoma ir jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurių buvimą ar nebuvimą patvirtintų pateikiamų įrodymų buvimas nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas prašė pripažinti būtinu notarės Onos Žurauskienės dalyvavimą, apklausti liudytoju notarės Onos Žurauskienės padėjėją L. K., o prašomas prijungti prie bylos notarės 2019-02-18 paaiškinimas LR Teisingumo ministerijai pateiktas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, jame išdėstytos aplinkybės susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku ir jų vertinimas gali būti reikšmingas sprendžiant dėl apelianto įrodinėjamų aplinkybių, yra pagrindas jį prijungti prie nagrinėjamos bylos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, apelianto pateiktus įrodymus, išskyrus Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės 2019-02-18 paaiškinimą dėl pareiškėjo A. K. skundo, teiktą LR Teisingumo ministerijai, atsisakytina priimti, o minėtas notarės paaiškinimas prijungtinas prie bylos.

11929.

120Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo išreikalauti apelianto prašomų įrodymų, kadangi viena vertus, nagrinėjamoje byloje rašytinių įrodymų jau yra surinkta pakankamai, kita vertus, apeliantas nepagrindė šių įrodymų išreikalavimo būtinybės. Nėra aišku, kokias reikšmingas aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti šių įrodymų buvimas byloje. Pavyzdžiui, nėra aišku, kokias aplinkybes gali byloje patvirtinti ar paneigti visų su paskolos buto pirkėjams suteikimu susijusių dokumentų išreikalavimas iš banko, kadangi byloje nėra ginčo dėl to, jog nekilnojamojo turto pirkimui atsakovai ėmė iš banko paskolą, nėra ginčo dėl tokios paskolos sumos ir/ar kitų sąlygų, kad paskola buvo panaudota būtent taip, kaip numatyta turto pirkimo – pardavimo sutartyje ir pan. Be to, šių ir kitų prašomų dokumentų išreikalavimas nepagrįstai užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, todėl prašymas dėl papildomų dokumentų išreikalavimo atmestinas.

12130.

122Dėl faktinių bylos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2015-04-27 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis tarp apelianto A. K. ir trečiojo asmens G. K., atstovaujamos veikiančio pagal įgaliojimą tuometinio sutuoktinio A. K., iš vienos pusės ir atsakovų M. P. ir I. P. iš kitos pusės. Pagal šią sutartį atsakovams buvo parduotas apeliantui ir trečiajam asmeniui G. K. priklausęs nekilnojamasis turtas, t. y. butas su terasa, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), Vilnius, ir garažas (boksas), unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) g. 27, Vilnius. Sutartyje nurodyta bendra daiktų pardavimo kaina 157 000,00 EUR, iš kurių 148 000,00 EUR už butą su terasa ir 9 000,00 EUR už garažą (boksą). Sutarties 4.1.1. punkte nurodyta, kad 23 550,00 EUR kaip pareiškė pardavėjas, pirkėjas sumokėjo pardavėjui iki šios sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo grynais pinigais. Pardavėjai sutartyje patvirtino, kad gavo ir pirkėjo 23550,00 EUR ir pardavėjas neturi jokių pretenzijų pirkėjui dėl šios sumos sumokėjimo. Pagal sutarties 4.1.2. punktą 63940,00 EUR iki 2015-05-15 turėjo būti pervesti į G. K. banko sąskaitą, o pagal sutarties 4.1.3. punktą turėjo būti padengta 69 510,00 EUR dydžio apelianto ir G. K. skola AS „Reverta“, pinigus pervedant į kreditoriaus banko sąskaitą. Sutarties 4.2. punktas numato, kad bus laikoma, kad visiškai atsiskaityta, kai sutarties 4.1. punkte nurodyta nesumokėtoji kaina bus įskaityta į pardavėjo nurodytas sąskaitas banke, o atsiskaitymas patvirtinamas pakvitavimu. Sutarties 7.3. punktas numato, kad daiktą pardavėjas yra atlaisvinęs, o visi daiktai, kurie liko parduodame daikte sutarties sudarymo dieną yra laikomi daikto priklausiniais, priklausančiais pirkėjui, nebent šalys raštu susitartų kitaip. 2015-05-05 pakvitavime A. K., veikdamas savo vardu ir už G. K., nurodė, jog M. P. yra visiškai atsiskaitęs pagal sutartį dėl ginčo nekilnojamųjų daiktų pirkimo, jokių materialinių ar kitokio pobūdžio pretenzijų jam neturi. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo butas su terasa bei garažas (boksas) nuo 2015-04-27 yra įregistruoti kaip atsakovų M. P. ir I. P., kurie be kita ko yra apelianto ir trečiojo asmens G. K. duktė ir žentas, nuosavybė. Pažymėtina, kad 2015-04-27 pirkimo – pardavimo sutartyje apelianto ar kito asmens atpirkimo teisė nenurodyta, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, kad pagal sutarties 7.3. punktą buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl bute likusių daiktų.

12331.

124Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė šalių tikrosios valios sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi šalių valia buvo tokia, kad ginčo turto pirkimo pardavimo sutartis sudaroma su atpirkimo teise.

12532.

126Teisėjų kolegija sutinka, kad esminę reikšmę kvalifikuojant šalių teisinius santykius turi tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties šalių elgesys po sutarties sudarymo ir kitos reikšmingos aplinkybės. Kita vertus, tikrieji sutarties šalių ketinimai, susitarimo dėl atpirkimo teisės buvimas ar nebuvimas, kaip ir kitos apelianto nurodomas aplinkybės bet kuriuo atveju turi būti įrodytos. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

12733.

128Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

12934.

130Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino apelianto, atsakovo, notarės Onos Žurauskienės (jos padėjėjo L. K.) elektroninį susirašinėjimą ir teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklės įrodymų pakankamumo, tikėtinumo prasme. Įvertinusi šiuos įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad iš tiesų prieš 2015-04-27 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą tarp apelianto ir atsakovo buvo susirašinėta, galimai ir kalbėta susitikus, apie ginčo turto atpirkimo galimybes; matyti, kad atsakovas M. P. 2015-02-04 apeliantui siųstame elektroniniame laiške aiškiai ir nedviprasmiškai pasiūlė apeliantui parduoti atsakovams butą su „išpirkimo/atpirkimo galimybe“ ir paprašė informuoti kuo skubiau jeigu to reikia, tačiau apeliantas į šį pasiūlymą atsakė 2015-02-05 nurodydamas „nereikia“. Vėlesniuose susirašinėjimuose atsakovas tik siuntė informaciją apeliantui ir trečiajam asmeniui apie tai, kad „Danske bankas nesutiko su atpirkimo sąlygoms. Jeigu reikalinga – reikia sudaryti atskirą susitarimą“ (2015-04-24 siųstas elektroninis laiškas), tačiau derėtasi dėl atpirkimo teisės šiuose susirašinėjimuose nebuvo. Matyti, jog buvo derinti tik apelianto ir G. K. paskolos grąžinimo, hipotekos klausimai bei kitos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos. Nagrinėjamu atveju ypač svarbu ir tai, kad notarės padėjėjas L. K. nurodė apeliantui, kad „Jūsų paminėtos sąlygos dėl atpirkimo teisės į pirkimo pardavimo sutartį negalės būti įtrauktos“ (2015-04-24 siųstas elektroninis laiškas). Be to, kaip pažymėjo notarė Ona Žurauskienė naujai prijungtame 2018-02-18 paaiškinime Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, nei pirkėjas, nei pardavėjas iki 2015-04-24 neužsiminė apie tai, jog norima sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį su atpirkimo teise, o apeliantui išreiškus tokį prašymą padėjėjas L. K. tą pačią dieną informavo apeliantą apie sąlygos dėl atpirkimo teisės įtraukimo į pirkimo – pardavimo sutartį negalimumą. Pateiktame paaiškinime notarė taip pat nurodė, kad tik apeliantas prašė į pirkimo pardavimo sutartį įtraukti sąlygą dėl turto atpirkimo bei mano, kad sudarydamas pirkimo pardavimo sutartį apeliantas visiškai suprato atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes bei sąmoningai sudarė pirkimo pardavimo sutartį, o ne pirkimo – pardavimo sutartį su atpirkimo teise.

13135.

132Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad apeliantas, apsvarstęs pirminį atsakovo pasiūlymą dėl ginčo turto pardavimo su atpirkimo teise, galimai persigalvojo ir norėjo pasinaudoti šia teise, tačiau tai nereiškia pirkimo – pardavimo sutarties šalių susitarimo dėl atpirkimo teisės egzistavimo, neleidžia spręsti apie pirkimo - padavimo sutarties šalių suderintos valios dėl atpirkimo teisės nustatymą, nes toks susitarimas nebuvo įtrauktas į pirkimo - pardavimo sutartį, ir byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui daryti pakankamai aukšto tikėtinumo išvadą, jog ieškovo, kaip pardavėjo, pasiūlymas dėl atpirkimo teisės, būtų buvęs akceptuotas atsakovų, kaip pirkėjų.

13336.

134Apelianto teiginiai, kad jis visą laiką nuosekliai laikė, jog ginčo turtą perleidžia su atpirkimo teise, yra nepagrįsti, kadangi atsakovo pasiūlymo dėl atpirkimo teisės elektroniniu laišku jis atsisakė, o savo veiksmais, t. y. pasirašydamas 2015-04-27 pirkimo – pardavimo sutartį, ją vykdydamas, pripažindamas atsiskaitymą ir pretenzijų nebuvimą, po sutarties sudarymo ilgą laiką neteikdamas pretenzijų dėl ginčo turto atpirkimo, taip pat neginčydamas pačios pirkimo – pardavimo sutarties, rodė sutikimą su sudarytos pirkimo pardavimo sutarties sąlygomis, kuriose atpirkimo teisė nenumatyta.

13537.

136Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog apeliantas keletą mėnesių po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo naudojosi butu taip pat neįrodo susitarimo dėl atpirkimo teisės, kadangi dažnai sudarant pirkimo – pardavimo sutartis šalys susitaria dėl iškraustymo praėjus tik tam tikram laikui po sutarties sudarymo, o nagrinėjamu atveju ginčo turto pirkėjai, be kita ko, yra ir apelianto bei G. K. dukra ir žentas, todėl išsikėlimo laikotarpis galėjo būti ir ilgesnis.

13738.

138Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad savo finansines problemas apeliantas buvo linkęs spręsti padedamas atsakovų, tačiau pagrindo teigti, kad atpirkimo teisės nustatymas apelianto ir atsakovų susitarimuose būtų buvęs įprasta praktika, pagrindo teigti taip pat nėra. Šių aplinkybių nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

13939.

140Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėta apelianto bei G. K. santuokos nutraukimo byla Nr. e2-2-1005/2017 buvo užvesta dar 2015-09-28, nagrinėta iš esmės tuo pačiu metu, kaip ir ši civilinė byla, o kaip nurodo trečiasis asmuo G. K., ji ir atsakovė I. P. laikėsi nuoseklios pozicijos dėl atpirkimo teisės nebuvimo. Be to, net ir iš paties apelianto pateiktų teismo posėdžių stenogramų santuokos nutraukimo byloje, nėra matyti G. K. ar I. P. pripažinimas, kad ginčo turtas buvo parduotas su atpirkimo teise. Iš pateiktų stenogramų taip pat akivaizdu, jog paties apelianto pozicija prieštaringa, kadangi jis vienoje vietoje apskritai nurodė, kad nepardavė nei buto nei baldų, t. y. įrodinėjo, kad valios parduoti butą apskritai niekada nebuvo, nors šiame procese sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties neginčija, neneigia, kad sudarydamas sutartį išsprendė savo finansines problemas; kitoje vietoje kalba apie susitarimą dėl atpirkimo teisės buvimą, dar kitoje – net kelis kartus nurodo, jog nesutiko su žento pasiūlymu dėl atpirkimo teisės ir pan.

14140.

142Kasacinio teismo praktikoje teigiama, jog esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011: kt.). Kita vertus, šios ir apelianto nurodomos sutarčių aiškinimo taisyklės galėtų būti taikomos atskiroms sutarčių sąlygoms aiškinti (neaiškioms, prieštaringoms, nevienareikšmiškai suprantamoms ir pan.), o nagrinėjamu atveju pirkimo - pardavimo sutartyje apskritai nėra jokių sąlygų dėl atpirkimo teisės, t. y. sąlygų, kurias reikėtų vienaip ar kitaip aiškinti.

14341.

144Iš priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad sprendimas motyvuotas ir išsamus, tikroji šalių valia sutartiniuose santykiuose nustatyta tinkamai, todėl apelianto argumentai apie tai, kad priimtas sprendimas nėra motyvuotas, yra tik deklaratyvūs. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4795-833/2016, kurioje apeliantas, be kita ko, turėjo įrodyti negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, įskaitant teisę naudotis ginčo turtu. Nurodytoje byloje apeliantas taip pat įrodinėjo atpirkimo teisės buvimą, o M. P. ir I. P. laikėsi tapačios pozicijos kaip ir šioje byloje, t. y. kad dėl atpirkimo teisės susitarta niekada nebuvo. Iš aptariamo teismo sprendimo matyti, kad teismas turėjo įvertinti ir įvertino atpirkimo teisės nagrinėjamu atveju nebuvimą, pateikė dėl to motyvus. Šiuo atveju apelianto argumentai dėl minimo teismo sprendimo nepagrįstumo, bylą nagrinėjusios teisėjos elgesio, atleidimo ir pan. (šioje byloje teismas apskritai neturi nei kompetencijos, nei pagrindo spręsti apie kitą bylą nagrinėjusios teismo sudėties teisėtumą, šališkumą ir pan.), taip pat yra deklaratyvūs, nereiškia aptariamo teismo sprendimo neteisėtumo. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu prejudicinis faktas nebūtų buvęs nustatytas, šioje civilinėje byloje taip pat nėra pakankamai įrodymų, rodančių susitarimą dėl ginčo turto atpirkimo teisės, kadangi apeliantas neįrodė susitarimo dėl atpirkimo teisės sudarymo.

14542.

146Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė ir kad sandoris dalyje dėl 23550,00 EUR pinigų gavimo negalioja, kadangi yra sudarytas tik dėl akių. Minėta, kad tiek 2015-04-27 pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.1. punkte apeliantas pats patvirtino, kad pinigai jam buvo sumokėti iki sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo, tiek 2015-05-05 pakvitavime apeliantas nurodė, jog atsakovas M. P. yra visiškai atsiskaitęs pagal sutartį dėl ginčo nekilnojamųjų daiktų pirkimo, jokių materialinių ar kitokio pobūdžio pretenzijų jam neturi, o jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad 23550,00 EUR sumokėti apeliantui nebuvo, nagrinėjamoje byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 str. 1 d., negalioja toks sandoris, kuris sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju buvo siekiama konkrečių teisinių tikslų – apeliantas siekė turto pardavimo, atsiskaitymo su kreditoriais, todėl pagrindo spręsti, kad sandoris dalyje dėl 23550,00 EUR pinigų gavimo negalioja, nes yra sudarytas tik dėl akių, taip nėra ir atsižvelgiant į šį motyvą. Be to, pinigų nesumokėjimo faktas, net jei toks ir būtų buvęs įrodytas, nereiškia visos pirkimo – pardavimo sutarties nevykdymo, negaliojimo ir neįrodo susitarimo dėl atpirkimo teisės buvimo.

14743.

148Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

14944.

150Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu valstybei iš ieškovo A. K. priteisė 1014,69 EUR išlaidų, kurias sudaro 987,94 EUR už materialiuosius ieškinio reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio dalis, 18,75 EUR už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtina žyminio mokesčio dalis ir 8,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis. Teisėjų kolegijos vertinu, apeliaciniame skunde apeliantas pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju žyminis mokestis apskaičiuotas neteisingai. Matyti, kad ieškovo reikalavimai nagrinėjamu atveju iš tiesų yra neturtiniai, t. y. prašoma pripažinti teisę atpirkti nekilnojamąjį turtą ir pripažinti negaliojančiu jo sudarytą vienašalį sandorį – 2015-05-05 pakvitavimą dalyje dėl 23 550,00 EUR atsiskaitymo su juo ir G. K.. Pareikštu ieškiniu ieškovas neprašė priteisti jokių sumų. Tai, jog ginčas yra neturtinio pobūdžio, atitinkamai ir teismingas apylinkės (ne apygardos) teismui, nagrinėjamoje byloje jau konstatavo ieškovo atskirąjį skundą šiuo klausimu išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2018-02-20 nutartyje c.b. Nr. e2S-155-258/2018. Atsižvelgiant į tai, A. K. mokėtinas žyminis mokestis už materialiuosius ieškinio reikalavimus, turint omenyje, kad jis 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, yra 75,00 Eur. Tai reiškia, kad iš viso iš jo valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 101,75 Eur, kas sudaro pagrindą šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15145.

152Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl dalyje dėl materialiųjų ieškinio reikalavimų priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), keičiant (tikslinant) tik teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo iš apelianto, šias išlaidas sumažinant iki 101,75 Eur.

15346.

154Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamo sprendimo pakeitimas dalyje dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo nesudaro pagrindo dalies bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovų, kadangi apeliaciniame skunde šie argumentai nebuvo pagrindiniai, o apeliantas teismo sprendimą ginčijo iš esmės dėl materialiųjų ieškinio reikalavimo atmetimo.

15547.

156Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovai turėjo 484,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 242,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už paaiškinimų, susijusių su apelianto teiktais procesiniais prašymais, parengimą; trečiasis asmuo G. K. turėjo 800,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir teikiamais papildomais dokumentais ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei 200,00 Eur išlaidų už susipažinimą su papildomai ieškovo teiktais procesiniais prašymais bei rašytinių paaiškinimų dėl jų pateikimą. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos, jas patvirtina pateikiami įrodymai, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovų ir trečiojo asmens G. K. naudai iš apelianto.

15748.

1582018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė atidėti apeliantui A. K. 987,94 EUR dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad žyminis mokestis už materialiuosius ieškinio reikalavimus yra turtinis, todėl ir šioje nutartyje nepagrįstai sprendė, kad apelianto už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma yra net 987,94 EUR. Atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes dėl ieškinio materialiųjų reikalavimų neturtinio pobūdžio, taip pat į apelianto atleidimą nuo 50 proc. žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš apelianto valstybei priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, už pareikštą apeliacinį skundą.

159Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

160Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą dalyje dėl materialiųjų ieškinio reikalavimų ir ginčo esmės palikti nepakeistą.

161Sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš A. K. valstybės naudai priteisimo pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4 pastraipą išdėstyti taip:

162„Priteisti valstybei iš ieškovo A. K. (a.k. ( - ) 101,75 EUR (vieną šimtą vieną eurą 75 ct) išlaidų, išaiškinant, kad valstybei priteistos sumos mokamas į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.“

163Priteisti atsakovams M. P. (a.k. ( - ) ir I. P. (a. k. ( - ) iš apelianto A. K. (a.k. ( - ) 726,00 EUR (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

164Priteisti trečiajam asmeniui G. K. (a.k. ( - ) iš apelianto A. K. (a.k. ( - ) 1000,00 EUR (vieną tūkstantį eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

165Priteisti iš apelianto A. K. (a.k. ( - ) į valstybės biudžetą 75,00 EUR (septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jam... 6. 1.1.... 7. Ieškinyje nurodė, kad jis ir jo sutuoktinė G. K. iš vienos pusės bei... 8. 2.... 9. Atsakovai M. P. ir I. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 10. 2.1.... 11. Nurodė, kad ieškovas anksčiau teisme atsakovams buvo pateikęs ieškinį,... 12. 3.... 13. Trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 14. 3.1.Nurodė, kad 2015-04-27 ieškovas, veikdamas už save ir už ją, pagal... 15. 4.... 16. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ bankas atsiliepime prašė ieškinį atmesti... 17. 4.1.... 18. Nurodė, kad AB „Swedbank“ bankas suteikė kreditą M. P. ir I. P. buto su... 19. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 20. 5.... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu... 22. 6.... 23. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo... 24. 7.... 25. Bylą nagrinėjęs teismas taip pat pažymėjo, kad pati ginčo turto pirkimo... 26. 8.... 27. Teismo vertinimu, ieškovas taip pat neįrodė ir kad sandoris dalyje dėl... 28. 9.... 29. Teismas taip pat laikė, kad atsakovų ir trečiojo asmens G. K. atstovavimo... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 31. 10.... 32. Apeliaciniu skundu apeliantas A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 33. 10.1.... 34. Ieškinys atmestas ne todėl, kad ieškinys būtų buvęs neteisėtas ir... 35. 10.2.... 36. Teismas aiškiai pervertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23... 37. 10.3.... 38. Šalių valia buvo tokia, kad ginčo turto pirkimo - pardavimo sutartis... 39. 10.4.... 40. Atsakovas 23 550,00 EUR, kuriuos turėjo sumokėti ne iš imamos banko paskolos... 41. 10.5.... 42. Nesutinka, kad žyminis mokestis būtų skaičiuojamas nuo pageidaujamo... 43. 10.6.... 44. Teikia papildomus įrodymus, kuriuos prašo prijungti, laiku jų pateikti... 45. 10.7.... 46. Prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi tik... 47. 11.... 48. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai M. P. ir I. P. prašo bylą... 49. 11.1.... 50. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno naujo argumento ir... 51. 11.2.... 52. Nors apeliantas nurodo, kad vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m.... 53. 11.3.... 54. Ieškovas šioje byloje įrodinėja analogiškas aplinkybes dėl to paties buto... 55. 11.4.... 56. Nors ir iš pateiktų elektroninių laiškų, kuriais ieškovas stengiasi... 57. 11.5.... 58. Skirtingai nei nurodo ieškovas, jie niekada nėra sudarę su ieškovu nei... 59. 11.6.... 60. Ieškovo nurodomos stenogramos nepatvirtina, kad sandoris sudarytas su... 61. 11.7.... 62. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kurios neva tai sutrukdė ieškovui pateikti... 63. 12.... 64. Trečiasis asmuo G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo... 65. 12.1.... 66. Argumentai apie teismo šališkumą yra nepagrįsti, o apelianto baigiamoji... 67. 12.2.... 68. Apeliantas apie 30 metų yra dirbęs advokatu, todėl puikiai išmano civilinio... 69. 12.3.... 70. Reikšminga yra sandorio šalies valia būtent sandorio sudarymo metu, o... 71. 12.4.... 72. Apeliaciniame skunde cituojami Kupiškio rajono apylinkės teismo posėdžių... 73. 12.5.... 74. Pakvitavimas yra pasirašytas dėl visos sumokėtos už turtą sumos, o ne tik... 75. 12.6.... 76. Ieškinio dalis dėl atpirkimo teisės pripažinimo vertintina kaip ieškinys... 77. 12.7.... 78. Ieškovas nepateikė tų įrodymų, kuriuos teikia kartu su apeliaciniu skundu,... 79. 12.8.... 80. Apeliantas tinkamai nepagrindė ir nemotyvavo žodinio proceso būtinumo.... 81. 13.... 82. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 83. 13.1.... 84. Kreditą suteikė atsakovams M. P. ir I. P. buto su terasa, unikalus Nr. ( - ),... 85. 13.2.... 86. Ieškovas AB „Swedbank“ atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, jo reikalavimai... 87. 14.... 88. Trečiasis asmuo notarė Ona Žurauskienė atsiliepimo į apeliacinį skundą... 89. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 90. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 91. 15.... 92. Dėl absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal... 93. 16.... 94. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami CPK 329 str.... 95. 17.... 96. Nors apeliantas apeliaciniu skundu ir kvestionuoja bylą nagrinėjusio teismo... 97. 18.... 98. Pažymėtina, kad apelianto reikšti nušalinimai dėl bylą nagrinėjusios... 99. 19.... 100. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad apeliantui ar jo atstovui, taip pat... 101. 20.... 102. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad byla... 103. 21.... 104. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų iškvietimo, trečiųjų asmenų... 105. 22.... 106. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine... 107. 23.... 108. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių... 109. 24.... 110. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakanka byloje esančių... 111. 25.... 112. Dėl naujų įrodymų priėmimo ir išreikalavimo. CPK 314 straipsnis nustato,... 113. 26.... 114. Nagrinėjamoje byloje apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė... 115. 27.... 116. 2018-06-10 trečiasis asmuo G. K., o taip pat ir atsakovai M. P. ir I. P.... 117. 28.... 118. Įvertinusi gi apelianto A. K. prašymų pagrįstumą, susipažinusi su visais... 119. 29.... 120. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo išreikalauti apelianto prašomų... 121. 30.... 122. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo pagrįstumo.... 123. 31.... 124. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė šalių tikrosios... 125. 32.... 126. Teisėjų kolegija sutinka, kad esminę reikšmę kvalifikuojant šalių... 127. 33.... 128. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu,... 129. 34.... 130. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino apelianto,... 131. 35.... 132. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad apeliantas, apsvarstęs... 133. 36.... 134. Apelianto teiginiai, kad jis visą laiką nuosekliai laikė, jog ginčo turtą... 135. 37.... 136. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog apeliantas keletą mėnesių po... 137. 38.... 138. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos bylos duomenys iš tiesų patvirtina,... 139. 39.... 140. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kupiškio rajono apylinkės... 141. 40.... 142. Kasacinio teismo praktikoje teigiama, jog esant ginčui dėl sutarties turinio... 143. 41.... 144. Iš priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad sprendimas... 145. 42.... 146. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada,... 147. 43.... 148. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 149. 44.... 150. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl mokėtino žyminio... 151. 45.... 152. Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 153. 46.... 154. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo... 155. 47.... 156. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovai turėjo 484,00 Eur... 157. 48.... 158. 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė atidėti... 159. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 160. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą dalyje... 161. Sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš A. K. valstybės naudai... 162. „Priteisti valstybei iš ieškovo A. K. (a.k. ( - ) 101,75 EUR (vieną... 163. Priteisti atsakovams M. P. (a.k. ( - ) ir I. P. (a. k. ( - ) iš apelianto A.... 164. Priteisti trečiajam asmeniui G. K. (a.k. ( - ) iš apelianto A. K. (a.k. ( - )... 165. Priteisti iš apelianto A. K. (a.k. ( - ) į valstybės biudžetą 75,00 EUR...