Byla 2-906-330/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KRIAUTĖ“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties dalies, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „KRIAUTĖ“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1518-173/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NAUJOJI ŠVARA“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „E-verslo klasteris“ ir uždarajai akcinei bendrovei „KRIAUTĖ“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Klausimo esmė

4Ieškovas UAB „NAUJOJI ŠVARA“ pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašo solidariai iš atsakovų UAB „E-verslo klasteris“ ir UAB „KRIAUTĖ“ priteisti 113 531,05 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

5Pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 113 531,05 Eur vertės atsakovams UAB „E-verslo klasteris“ ir UAB „KRIAUTĖ“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises. Nurodė, kad atsakovai raštu buvo įspėti sustabdyti statybos darbus, dėl kurių atlikimo ieškovui padaryta žala ir reiškiamas ieškinys, tačiau atsakovai šį įspėjimą ignoravo. Ieškovo nuomone, toks piktavališkas ir sąmoningas atsakovų elgesys rodo jų nesąžiningumą, akivaizdų ir grubų ieškovo teisių pažeidimą. Akcentavo aplinkybę, jog ieškinio suma yra didelė, o tai savaime padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nurodė, kad atsakovo UAB „E-verslo klasteris“ kreditavimo rizika yra aukšta, įmonė turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo biudžetui, teisme sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovo UAB „NAUJOJI ŠVARA“ prašymą patenkino iš dalies – ieškovo UAB „NAUJOJI ŠVARA“ ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo 113 531,05 Eur vertės atsakovams UAB „E-verslo klasteris“ ir UAB „KRIAUTĖ“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Nesant arba nepakankant turto, teismas nurodė areštuoti atsakovams priklausančias lėšas ar turtines teises, leidžiant atsakovams areštuotomis lėšomis mokėti darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas darbuotojams ir atsiskaityti su valstybės (savivaldybės), valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais bei su ieškovu.

8Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, reikalaujama priteisti suma yra didelė. Teismas vadovavosi didelės ieškinio sumos kriterijumi, taip pat akcentavo aplinkybę, jog Kauno apygardos teisme sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos atsakovui UAB „E-verslo klasteris“ iškėlimo.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas UAB „KRIAUTĖ“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kuria atsakovo UAB „KRIAUTĖ“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „NAUJOJI ŠVARA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „KRIAUTĖ“ atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovo UAB „KRIAUTĖ“ ir ieškovo nesieja sutartiniai santykiai. Atsakovas rangos sutarties, sudarytos su UAB „E-verslo klasteris“, pagrindu vykdė statybos darbus, kurie buvo sustabdyti kilus UAB „E-verslo klasteris“ ir ieškovo ginčui. Atsakovas UAB „KRIAUTĖ“ negalėjo padaryti žalos ieškovui.

122. Didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Ieškovas nepateikė duomenų apie UAB „KRIAUTĖ“ turtinę padėtį. Nesant duomenų apie turtinę padėtį, teismas neturėjo pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

133. Ieškovas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrįstą prielaidą, jog atsakovas UAB „KRIAUTĖ“ ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju vengs tokį sprendimą vykdyti.

14Ieškovas UAB „NAUJOJI ŠVARA“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Ieškinyje įvardinti konkretūs atsakovo neteisėti veiksmai, lemiantys jo atsakomybę už ieškovo patirtą žalą. Aplinkybė, jog ieškovo ir atsakovo nesiejo sutartiniai santykiai, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšminga. Atsakovo atsakomybė kildinama iš generalinio delikto principo. Nurodė, kad atsakovas nepaneigė egzistuojančios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apskųstosios nutarties vykdymo eiga patvirtina, jog atsakovas nėra pajėgus įvykdyti sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovo UAB „KRIAUTĖ“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

18Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

19Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams, kuriais akcentuojamas ieškinio preliminarus nepagrįstumas. Ši aplinkybė, apelianto nuomone, yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti, net ir nevertinant didelės ieškinio sumos faktoriaus.

20Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas pakartotinai atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, akivaizdžių duomenų dėl UAB „NAUJOJI ŠVARA“ ieškinio nepagrįstumo nenustatė. Tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą šalys nesutaria dėl apelianto atsakomybės pagrindo, ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, nagrinėjamu atveju sudarančių įrodinėjimo dalyką, vertinimo. Ieškovas nurodo reikalavimą apeliantui grindžiantis generalinio delikto institutu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis), teigdamas, kad atsakovai, ignoruodami ieškovo įpareigojimą sustabdyti griovimo darbus, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas paaiškino, kad be jo sutikimo hipotekos sandoriu jam įkeistame nekilnojamojo turto objekte buvo vykdomi griovimo darbai, kas sąlygojo žymų įkeisto objekto vertės sumažėjimą, kurį ieškovas ir laiko patirta žala. Apeliantas tvirtina, jog nėra atsakingas už ieškovo patirtą žalą. Savo poziciją grindžia tuo, jog jo ir ieškovo nesiejo sutartiniai santykiai, o griovimo darbai atlikti savivaldybės išduoto leidimo pagrindu. Nurodo, kad kol hipoteka įkeistas atsakovui UAB „E-verslo klasteris“ nuosavybės teise priklausantis turtas priverstinai nebus realizuotas, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas patyrė prašomą priteisti žalą. Tiek ieškovas, grįsdamas ieškinį, tiek atsakovas (apeliantas), neigdamas jo civilinės atsakomybės sąlygas, nurodė, jų nuomone, ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pateikė įrodymus. Apeliacinis teismas sprendžia, jog tiek ieškovo įrodinėjamos, tiek atsakovo (apelianto) neigiamos aplinkybės vertintinos nagrinėjant bylą iš esmės. Ta aplinkybė, jog tam tikros ieškinyje išdėstytos aplinkybės, apelianto nuomone, nėra pakankamai pagrįstos, analizuoto teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste nepaneigia ieškinio prima facie pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad proceso įstatymas numato galimybę teikti įrodymus ir po ieškinio priėmimo (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Minėta, jog preliminarus (prima facie) ieškinio pagrįstumas tėra viena sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, jog apelianto argumentai, kuriais šis neigė ieškinio preliminaraus pagrįstumo požymius, nepagrįsti.

21Pasak apelianto, teismas, išskyrus formalųjį didelės ieškinio sumos kriterijų, nenurodė kitų motyvų, kurie leistų spręsti, kad yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka.

22Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, jog teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-50/2014). Prezumpcija, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Prieš tai minėta, kad tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija, kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumo principą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014). Siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, atsakovas turi teikti teismui tą patvirtinančius įrodymus, t. y. duomenis, rodančius jo gerą turtinę padėtį. Tokių įrodymų apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė, todėl darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis byloje nėra paneigtas.

23Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

24Vadovaujantis išdėstytais argumentais konstatuojama, kad atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Klausimo esmė
...
4. Ieškovas UAB „NAUJOJI ŠVARA“ pirmosios instancijos teismui pateiktame... 5. Pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas taip pat prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovo UAB „NAUJOJI... 8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas UAB „KRIAUTĖ“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno... 11. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko ieškinio preliminaraus... 12. 2. Didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Ieškovas nepateikė... 13. 3. Ieškovas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrįstą prielaidą, jog... 14. Ieškovas UAB „NAUJOJI ŠVARA“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 16. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios... 17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių... 19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo... 20. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas... 21. Pasak apelianto, teismas, išskyrus formalųjį didelės ieškinio sumos... 22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo... 23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties... 24. Vadovaujantis išdėstytais argumentais konstatuojama, kad atskirojo skundo... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 26. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą....