Byla 1A-138-1076/2019
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda, pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, nuteistajam V. V., gynėjui advokatui Valentinui Baltrūnui, specialistui Va. V., specialistei N. L.,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda, pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 220 MGL (8 285,20 Eur) dydžio bauda.

4Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 3 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII?1554, įsigaliojusio nuo 2015 m. kovo 24 d. redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą arba pradėti dirbti, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas ir iš V. V. konfiskuotas turtas arba jo vertė pinigais 100 000 (šimto tūkstančių) eurų sumai.

6Valstybinės mokesčių inspekcijos 7 339,45 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt devynių Eur, 45 ct) sumai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 25 593 (dvidešimt penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt trijų) Eur sumai pareikšti civiliniai ieškiniai atmesti.

7Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį V. V. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme (Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

9I. Bylos esmė

101.

11V. V. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai vertėsi komercine veikla, t. y. neteisėtu būdu, tyčia, nustatyta tvarka Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Panevėžio AVMI) nepateikęs tinkamai užpildyto Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą ir taip pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ reikalavimus, numatančius, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos AVMI pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, versliškai, stambiu mastu vertėsi komercine veikla, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Panevėžio, Vilniaus miestuose bei kitose ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijęs naudotas automobilių „Mercedes Benz“, „BMW“, „Volkswagen“, „Audi“, kitų markių detales ir aparatūrą, paskelbdamas apie jų pardavimą internetinėje erdvėje ir taip surasdamas pirkėjus, kuriems sumokėjus pinigus už prekes į jo, jo sutuoktinės R. V., taip pat kitų asmenų – N. B. ir E. G. – vardu atidarytas bankų sąskaitas, pasinaudodamas UAB „TNT“, AB „Lietuvos paštas“, „Siųsk pigiau“ ir kitų siuntų tarnybų paslaugomis, išsiuntė ne mažiau kaip 600 siuntų į užsienio šalis, ir iš šios veiklos į savo ir jo kontroliuojamas kitų apie nusikalstamą veiką nežinančių asmenų – R. V., N. B. ir E. G. – vardu atidarytas bankų sąskaitas iš užsienio valstybių fizinių ir juridinių asmenų, kuriems pardavė automobilių dalis ir aparatūrą, gavo: laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2013 m. gegužės 22 d. į savo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur), esančią AB „Swedbank“, iš viso 36 540 Eur pajamų; laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2015 m. vasario 26 d. į savo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur), esančią „Danske bank a/s“, iš viso 56 265 Eur pajamų; laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 15 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. į R. V. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur), esančią AB „Swedbank“, iš viso 17 055 Eur pajamų; laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. į R. V. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. ( - ) (USD), esančią „Danske bank a/s“, iš viso 13 490 USD pajamų; laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. į R. V. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur), esančią „Danske bank a/s“, iš viso 7 378 Eur pajamų; laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 13 d. į E. G. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur, USD), esančią AB „Rietumu banka“, iš viso 153 065,64 Eur ir 58 300 USD pajamų; laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. į E. G. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur), esančią „Bank Zachodni“, iš viso 104 122,89 Eur pajamų; laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. į E. G. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur), esančią SA „Bank Millennium“, iš viso 98 070 Eur pajamų; laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. į N. B. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur), esančią SA „Bank Millennium“, iš viso 123 010 Eur pajamų. Taip jis į savo vardu atidarytas sąskaitas gavo 92 805 Eur, į R. V. vardu atidarytas sąskaitas – 22 433 Eur ir 13 490 USD, į N. B. vardu atidarytą sąskaitą – 123 010 Eur ir į E. G. vardu atidarytas sąskaitas – 355 258,53 Eur ir 58 300 USD, tai sudaro 595 506,53 Eur ir 71 790 USD (53 274,94 Eur) pajamų, viso 648 781,47 Eur.

12V. V. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus, t. y. siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo paties pinigus, įgytus žinomai nusikalstamu būdu, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. gautus iš neteisėtos versliškos komercinės veiklos, pasireiškusios prekyba stambiu mastu automobilių dalimis ir aparatūra, naudodamas apie nusikalstamą veiką nežinančių asmenų R. V., E. G. ir N. B. vardu atidarytas banko sąskaitas kredito įstaigose, į jas gavęs 595 506,53 Eur ir 71 790 USD (53 274,94Eur) pajamų, viso 648 781,47 Eur neteisėtos komercinės veiklos pajamų, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 21 d. iki 2015 m. vasario 27 d. su nusikalstamu būdu įgytais pinigais atliko finansines operacijas, t. y. pasinaudodamas minėtų asmenų paslaugomis, išėmė iš sąskaitų grynaisiais pinigais 425 069 Eur ir 31 487 USD (22 887,53 Eur), kuriuos įgijęs panaudojo neteisėtoje komercinėje veikloje, atlikdamas finansines operacijas bei sudarydamas sandorį: į R. V. asmeninę banko sąskaitą Nr. ( - ) (USD), esančią „Danske bank a/s“, į kurią laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. iš nenustatytų asmenų už parduotas automobilių dalis ir aparatūrą gavęs 13 490 USD (125 66,31 Eur) ir į R. V. asmeninę banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur), esančią AB „Swedbank“, į kurią laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 15 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. iš nenustatytų asmenų už parduotas automobilių dalis ir aparatūrą gavęs 17 055 Eur; asmeninę banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur), esančią „Danske bank a/s“, į kurią laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. iš nenustatytų asmenų už parduotas automobilių dalis ir aparatūrą gavęs 7 378 Eur; laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 17 d. iki 2014 m. spalio 22 d. su į R. V. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. ( - ) gautais pinigais, pasinaudodamas apie nusikalstamą veiką nežinančios R. V. paslaugomis, atliko finansines operacijas, t. y. pagal nustatytą banko vidaus tvarką į R. V. sąskaitą gautas lėšas eurais pagal nustatytą kursą konvertavus ir į sąskaitą ( - ) įskaičius lėšas litais, naudojo juos neteisėtoje komercinėje veikloje, atlikdamas pervedimus už prekes, taip pat atsiskaitė su siuntų bendrove UAB „TNT“ – laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. atliko 24 mokėjimus bendrai 26 860 Lt (7 779,19 Eur) sumai, 2011 m. sausio 21 d. padarė 200 Lt (57,92 Eur), 2011 m. gegužės 13 d. padarė 200 Lt (57,92 Eur) ir 2012 m. vasario 10 d. padarė 1 000 Lt (289,62 Eur) pavedimus į jam priklausančią banko sąskaitą Nr. ( - ), darė pavedimus į jam priklausančią AB SEB bankas banko sąskaitą Nr. ( - ) – laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. atliko 15 pavedimų bendrai 1 790 Lt (518,42 Eur) sumai, atliko kitas pinigines operacijas (iš viso ne mažiau kaip 750 operacijų); į E. G. asmeninę banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur, USD), esančią AB „Rietumu banka“, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 13 d. iš nenustatytų asmenų už parduotas automobilių dalis ir aparatūrą gavęs 153 065,64 Eur ir 58 300 USD (42 377,59 Eur), laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 21 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d., pasinaudojant E. G. paslaugomis paimant grynus pinigus, iš viso 99 979 Eur ir 31 487 USD (22 887,53 Eur), juos įgijo ir panaudojo neteisėtoje komercinėje veikloje bei atlikdamas nenustatytas finansines operacijas; į E. G. asmeninę banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur), esančią „Bank Zachodni“, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. iš nenustatytų asmenų už parduotas automobilių dalis ir aparatūrą gavęs 104 122,89 Eur, laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2015 m. balandžio 2 d., pasinaudojant E. G. paslaugomis paimant grynus pinigus, iš viso 104 010 Eur, juos įgijo ir panaudojo neteisėtoje komercinėje veikloje bei atlikdamas nenustatytas finansines operacijas; į E. G. asmeninę banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur), esančią SA „Bank Millennium“, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d., iš nenustatytų asmenų už parduotas automobilių dalis ir aparatūrą gavęs 98 070 Eur, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. pasinaudojant E. G. paslaugomis paimant grynus pinigus, iš viso 98 070 Eur, juos įgijo ir panaudojo neteisėtoje komercinėje veikloje bei atlikdamas nenustatytas finansines operacijas; į N. B. asmeninę banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur), esančią SA „Bank Millennium“, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. iš nenustatytų asmenų už parduotas automobilių dalis ir aparatūrą gavęs 123 010 Eur, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d., pasinaudojant N. B. paslaugomis paimant grynus pinigus, iš viso 123 010 Eur, juos įgijo ir panaudojo neteisėtoje komercinėje veikloje bei atlikdamas nenustatytas finansines operacijas. Be to, dalį nusikalstamu būdu iš nenustatytų asmenų už parduotas automobilių dalis ir aparatūrą gautų pinigų panaudojo sudarydamas sandorį, t. y. 2013 m. birželio 26 d. įnešė grynais pinigais 260 020 Lt (75 307 Eur), paimtų iš banko sąskaitų, į jo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. ( - ) (LTL), esančią „Danske bank a/s“, iš kurių 260 000 Lt (75 301,20 Eur) panaudojo apmokėdamas M. A. pagal ( - ) pirkimo pardavimo sutartį Nr. ( - ) už perkamą nekilnojamąjį turtą žemės sklypą ir namą, esančius adresu ( - ), bei kurio pirkimui gavo 115 848 Eur banko ( - ) paskolą pagal ( - ) kredito sutartį Nr. ( - ) likusiai 400 000 Lt (115 848 Eur) sumai už perkamą turtą sumokėti, melagingai banko atstovams nurodęs, kad pinigus gavo iš teisėtos veiklos, ir įregistravo šį turtą VĮ Registrų centras. Po to į asmeninę banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur), esančią ( - ), laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 26 d. iki 2015 m. vasario 26 d., iš nenustatytų asmenų už parduotas automobilių dalis ir aparatūrą gavęs 56 265 Eur, atliko finansines operacijas, t. y. pervesdavo pinigus į banko sąskaitą Nr. ( - ) (Eur), kuri buvo skirta pagal sutartį ( - ) suteikto kredito įmokoms, palūkanoms ir delspinigiams mokėti, ir į kurią laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2015 m. vasario 27 d. pervedė 10 983,84 Eur.

13V. V. nuteistas taip pat pagal BK 246 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai perleido turtą, kuriam nustatytas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. būdamas 2015 m. gegužės 5 d. nutarimu laikinai apriboti nuosavybės teises paskirtu daiktų saugotoju, žinodamas, kad automobiliams Peugeot 308, valst. Nr. ( - ) ir Ford C-Max, valst. Nr. ( - ) registruotiems R. V. vardu, yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kad minėti automobiliai yra įtraukti į turto apyrašą, kad surašytame 2015 m. gegužės 8 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole yra užfiksuojama, kad turto – automobilių Peugeot 308 ir Ford C-Max – saugojimo pareiga išaiškinant atsakomybę už turto iššvaistymą ar paslėpimą yra perduodama jam, 2015 m. gegužės 9 d. sudarė automobilio Peugeot 308, valst. Nr. ( - ) pirkimo pardavimo sutartį su T. T. ir automobilio Ford C-Max, valst. Nr. ( - ) pirkimo pardavimo sutartį su N. A., kurias R. V., nežinojusi apie jo daromą nusikalstamą veiką, pasirašė ir šias pasirašytas sutartis pateikė VĮ Regitra, kurių pagrindu VĮ Regitra darbuotojai ( - ) užpildė prašymą dėl transporto priemonės Peugeot 308, valst. Nr. ( - ) registracijos, o ( - ) – prašymą dėl transporto priemonės Ford C-Max, valst. Nr. ( - ) registracijos, kuriais prašoma pakeisti įregistruotų transporto priemonių duomenis pasikeitus jos savininkui. R. V. pasirašius minėtus prašymus ir pateikus VĮ Regitra, automobilis Peugeot 308 buvo įregistruotas T. T. vardu, o automobilis Ford C-Max – N. A. vardu. Taip V. V. tyčia neteisėtai perleido kitam asmeniui areštuotą turtą.

14II. Apeliacinio skundo argumentai

15Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, taip pat jam paskirtas turto konfiskavimas, ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Dėl V. V. nuteisimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį nuosprendis neskundžiamas.

162.1.

17Nuteistasis V. V. nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

182.2.

19Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis 2011 m. sausio 1 d. – 2015 m. balandžio 30 d. laikotarpiu tyčia vykdė neteisėtą ūkinę, komercinę veiklą, iš kurios gavo neteisėtas pajamas, nepagrįsta. Nuteistasis cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-37-689/2018). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kaltinime inkriminuotu laikotarpiu jis (V. V.) užsiėmė verslu, išsipirkdamas verslo liudijimus atitinkamiems laikotarpiams: nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki balandžio 29 d. esamų statinių atstatymui ir remontui; nuo 2011 m. birželio 1 d. iki gruodžio 30 d. esamų statinių atstatymui ir remontui; nuo 2012 m. sausio 9 d. iki kovo 30 d. statybos baigimo apdailos ir valymo darbams; nuo 2012 m. sausio 20 d. iki gruodžio 31 d. prekybai tik ne maisto produktais; nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki gruodžio 31 d. elektrinių buities reikmenų taisymui; nuo 2013 m. sausio 2 d. iki gruodžio 31 d. prekybai tik ne maisto produktais ir elektrinių buities reikmenų taisymui; nuo 2014 m. sausio 10 d. iki gruodžio 31 d. prekybai tik ne maisto produktais ir elektrinių buities reikmenų taisymui; nuo 2015 m. sausio 12 d. iki gruodžio 31 d. prekybai tik ne maisto produktais ir elektrinių buities reikmenų taisymui. Byloje taip pat nustatyta, kad jis pateikė VMI metines pajamų deklaracijas GPM308 už 2011, 2012, 2013, 2014 ir 2015 metus, kuriose deklaravo, kad 2011 metais iš veiklos pagal verslo liudijimą gavo 72 840 Lt pajamų, 2012 metais iš veiklos pagal verslo liudijimą gavo 123 650 Lt pajamų ir 5 052 Lt pajamų, pardavus netauriųjų metalų laužą; 2013 metais iš veiklos pagal verslo liudijimą gavo 142 560 Lt pajamų, 2014 metais deklaravo 151 458 Lt pajamų iš veiklos.

202.3.

21Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu įsigytų verslo liudijimų pagrindu jo (V. V.) vykdyta veikla superkant, modifikuojant (pakeičiant elektronikos mazgus ir programinę įrangą) ir parduodant automobilinę elektronikos aparatūrą, veikiant tarptautiniu mastu, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalies nuostatas atitiko individualios veiklos požymius. Tačiau tuo pačiu teismas padarė įstatymui ir faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad jo vykdoma individuali veikla aiškiai nesutapo su verslo liudijimuose nurodyta leidžiama veikla. Pradėdamas vykdyti individualią veiklą jis neturėjo tyčios nesiregistruoti VMI. Priešingai, jis turėjo norą ir tikslą vykdyti individualią veiklą, pasirenkant šios veiklos registravimo procedūrą – įsigyjant verslo liudijimą, tai ir patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Per kaltinime nurodytą laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. jis iš veiklos pagal verslo liudijimus deklaravo gautas pajamas, iš viso 616 262 Lt (arba 178 481 Eur). Nors kaltinime nurodyta, kad jis pažeidė VMI viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ reikalavimus, tačiau konkretus šio įsakymo punktas, kurį jis pažeidė, nenurodytas. Be to, minėtu įsakymu yra patvirtintos „Nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą /išregistravimo iš mokesčių mokėtojo registro taisyklės“, kurių bendrųjų nuostatų 5 punkte nurodoma, jog šių taisyklių nuostatos taikomos ir tiems nuolatiniams gyventojams, kurie individualią veiklą vykdo pagal įsigytą verslo liudijimą, kai jų pradedamai vykdyti kitai individualiai veiklai verslo liudijimai neišduodami. VMI viršininko 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. VA-27 buvo patvirtintos naujos taisyklės, kurių bendrųjų nuostatų 1 punkte nurodyta, kad jos nustato individualią ar kitokią veiklą (išskyrus veiklą pagal verslo liudijimus) vykdančių nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą (toliau – Registras) ir/ar išregistravimo iš Registro tvarką, taip pat įregistruotinų į Registrą duomenų pateikimo AVMI ir Registro duomenų tvarkymo AVMI iniciatyva reikalavimus. VMI viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 dėl taisyklių patvirtinimo 2005 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. VA-29 ir 2012 m. vasario 29 d. įsakymas Nr. VA-27 pripažinti neteikusiais galios ir įteisintas mokesčių mokėtojo duomenų tvarkymas Registre mokesčių administratoriaus iniciatyva. Apeliantas cituoja VMI viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų taisyklių 34, 36, 37 bei 38 punktų nuostatas ir teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog per tiriamąjį mokestinį laikotarpį jis vykdė individualią veiklą pagal VMI išduotus verslo liudijimus, o gautas pajamas deklaravo, teikdamas VMI pajamų deklaracijas, mokesčių administratorius, nustatęs neatitikimus tarp jam išduotų verslo liudijimų, suteikiančių teisę užsiimti konkrečia veikla, ir faktiškai vykdomos individualios veiklos, turėjo pats savo iniciatyva inicijuoti jo, kaip mokesčių mokėtojo įregistravimą Registre, taip pat Registre esančių jo duomenų papildymą ir/ar pakeitimą, o apie atliktus veiksmus informuoti jį taisyklių 39-42 punktuose nustatyta tvarka. Tačiau tai nebuvo padaryta, nes pats mokesčių administratorius, turėdamas pakankamai aiškią ir atsekamą informaciją apie jo įsigytus verslo liudijimus, gaunamas piniginių lėšų įplaukas tiek į jo paties, tiek į sutuoktinės R. V. asmenines sąskaitas bankuose, tai toleravo ir nelaikė, kad jis nėra įsiregistravęs VMI kaip individualią veiklą vykdantis nuolatinis Lietuvos gyventojas ar kad vykdo neteisėtą veiklą. Aplinkybę, kad VMI neatliko savo pareigos, nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto konfiskavimo pagrįstumo ir dydžio klausimą. Visos šios aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl VMI viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA-29 reikalavimų pažeidimo yra aiškiai nepakankami ir neišsamūs BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams jo veiksmuose konstatuoti. Teismas, motyvuodamas sprendimą, turėjo vertinti byloje esančių įrodymų visumą, t. y. ne tik jį kaltinančius, bet ir teisinančius duomenis, tačiau pirmiau paminėtais teisės aktais, šalinančiais jo baudžiamąją atsakomybę, nesivadovavo.

222.4.

23Apeliantas teigia, kad teisiniu požiūriu yra nesuprantami teismo motyvai, jog laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. jo sumokėto gyventojo pajamų mokesčio už verslo liudijimus ir privalomojo sveikatos draudimo sumos (1 949,15 Eur ir 473,25 Eur) rodo, kad jo verslo pajamos ir mokami mokesčiai buvo visiškai neadekvatūs, nekontroliuojami ir nevertinami kiekybiniu aspektu, kas leido jam veikti šešėlyje, slepiant pajamas ir vystyti verslą bei pragyventi panaudojant nelegaliai uždirbtus pinigus. Tai tik prielaidos, kuriomis grįsti nuosprendžio negalima. Nuteistasis pažymi, kad jis nebuvo kaltinamas tuo, jog prisidengdamas įsigytais verslo liudijimais vykdė neteisėtą ūkinę, komercinę veiklą, jos neįregistravęs įstatymo nustatyta tvarka. Jis buvo kaltinamas tuo, kad nepateikė VMI tinkamai užpildyto prašymo įregistruoti į Registrą. Visgi, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad per kaltinime nurodytą laikotarpį jis vykdė individualią veiklą, kurią įregistravo VMI, įsigydamas verslo liudijimus, ir jų pagrindu deklaravo gautas pajamas, kaip mokesčių mokėtojas buvo pilnai identifikuotas ir atsekamas, todėl papildomai registruotis VMI neprivalėjo ir nepažeidė įstatymų taip, kad jo veiksmus būtų galima kriminalizuoti. Baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta ekonomine veikla pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nėra savitikslė, ji pagrįsta siekiu apsaugoti verslo tvarką, sąžiningos verslininkystės principus ir finansinius valstybės interesus. Tokios veiklos nusikalstamumas siejamas su iš esmės nelegaliu veiklos pobūdžiu, kai ji ir iš jos gaunamos pajamos slepiamos nuo mokesčių administratoriaus, taip pat su didesniu tokios veiklos pavojingumu (dėl jos versliškumo ar stambaus masto), palyginti su analogišku administraciniu nusižengimu (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnis (ar nuo 2017 m. sausio 1 d. nebegaliojančio administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnis)). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, taip pat ir baudžiamosiose bylose pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ar drausminių santykių kriminalizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2011, 2K-409/2011, 2K-262/2011, 2K-P-267/2011, 2K-7-58/2013, 2K-98/2014, 2K- 515/2014, 2K-455-693/2016 ir kt.).

242.5.

25Nuteistasis V. V. nurodo, kad BK 216 straipsnio 1 dalis jam taip pat inkriminuota nepagrįstai. Jo vykdyta veikla kaltinime nurodytu laikotarpiu atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, individualią veiklą jis vykdė įsigytų verslo liudijimų pagrindu, taigi apie vykdomą veiklą buvo informavęs VMI. Gautas pajamas jis deklaravo, pateikdamas VMI pajamų mokesčio deklaracijas, todėl nepagrįstas kaltinimas dėl finansinių operacijų atlikimo su nusikalstamu būdu gautais pinigais. Nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad įsigydamas žemės sklypą ir namą bei į banką įnešdamas pinigines lėšas – 260 000 Lt (arba 75 301,20 Eur), jis banko atstovams melagingai nurodė, kad pinigus gavo iš teisėtos veiklos. Pirmiau aptarti įrodymai paneigia kaltinimo teiginį, kad įnešdamas į banko sąskaitą grynuosius pinigus bei su sutuoktine gaudamas iš banko paskolą, jis melavo apie turimų pinigų kilmę. Faktiškai banko atstovams jis sakė tiesą, nes tokios pinigų sumos kilmė ir jų teisėtumas buvo aiškiai įrodytas ir pilnai atsekamas.

262.6.

27Apeliantas pripažįsta, kad verslo liudijimų pagrindu vykdant individualią veiklą buvo naudojama ne tik jo paties, bet ir jo sutuoktinės sąskaita banke, tačiau kitų asmenų – N. B., E. G., G. J. – sąskaitų jis nenaudojo. Tai, pasak nuteistojo, iš dalies pripažino ir teismas, pašalindamas kaltinimo dalį, susijusią su vertimusi neteisėta ūkine ir komercine veikla per G. J. vardu banke atidarytą sąskaitą. Apeliantas taip pat nurodo, jog liudytoja N. B. nepatvirtino kaltinimo teiginių, kad jis (V. V.) naudojosi jos asmenine banko sąskaita atliekant finansines operacijas, ir kad ji išgrynintus pinigus perduodavo jam. Priešingai, ši liudytoja patvirtino, kad jo nepažįsta, o nuimtus pinigus perduodavo E. G., kuris gautus pinigus įsidėdavo į kuprinę. Liudytojo E. G. parodymai yra prieštaringi. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad atidaryti banko sąskaitą jo vardu Latvijos banke bei N. B. vardu Lenkijos banke paprašė V. V., tačiau teisme jau nurodė, kad pinigus atiduodavo V. V. draugui V. B., kuris ateidavo ir pasakydavo, kur ir kada važiuoti, ir kad visus piniginius reikalus tvarkydavo V. B.. Kaltinime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. į E. G. vardu Latvijoje atidarytas banko sąskaitas buvo gauta ir viso 355 258,53 Eur ir 58 300 USD. Tuo tarpu liudytojas E. G., teisme patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad į Latviją su V. V. vyko kokius tris kartus ir nuėmė apie 50 000 Eur. Tai reiškia, kad byloje esantis vienintelis liudytojas nepatvirtino fakto, jog gautus į jo sąskaitą pinigus – 355 258,53 Eur ir 58 300 USD – išgrynino ir visus atidavė jam (V. V.). Tas pats pasakytina ir apie liudytojo E. G. parodymus dėl N. B. asmeninėje sąskaitoje, esančioje Lenkijos banke, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. gautų 123 010 Eur išgryninimo. E. G. parodė, kad į Lenkiją kartu su V. V. ir N. B. vyko keturis kartus ir per vieną kartą N. B. nuimdavo po 5 000–6 000 Eur, kuriuos perduodavo V. V.. Tuo tarpu pati N. B. tvirtina, kad jos nuimtus pinigus pasiimdavo E. G.. Taigi liudytojo E. G. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, jo parodymų nepatvirtino kita liudytoja N. B., o kitų objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad jis (V. V.) savo veikloje naudojo E. G. ir N. B. banko sąskaitas ir gaudavo šių asmenų išgrynintas ir kaltinime nurodytas pinigų sumas, byloje nėra. Dėl to iš kaltinimo šalintina dalis, susijusi su vertimusi neteisėta ūkine ir komercine veikla per E. G. ir N. B. vardu Latvijos ir Lenkijos bankuose atidarytas sąskaitas.

282.7.

29Apelianto teigimu, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinimas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jo nepatvirtina bylos faktiniai duomenys. Pirmosios instancijos teismui jis pateikė dokumentus (2005, 2006, 2008, 2009 ir 2010 metų pajamų mokesčio deklaracijas, kitus dokumentus), kurie įrodo, kad per nurodytą laikotarpį jis yra deklaravęs gautas pajamas, viso 260 774 Lt (arba 75 525 Eur), už 2011, 2012, 2013 metus jis deklaravo jau pirmiau minėtas iš veiklos su verslo liudijimų gautas pajamų sumas, be to, žemės sklypo su gyvenamuoju namu įsigijimui jis ir jo sutuoktinė gavo iš banko 115 848 Eur paskolą. Visi šie faktiniai duomenys patvirtina, kad 2013 m. birželio 26 d. sudarydamas pirkimo pardavimo sandorį bei įsigydamas nekilnojamąjį turtą, jis ir jo sutuoktinė turėjo pakankamai uždirbtų, deklaruotų ir per keletą metų sukauptų piniginių lėšų, kurios ir buvo panaudotos nekilnojamojo turto įsigijimui. Žemės sklypui ir namui įsigyti buvo panaudotos teisėtai uždirbtos ir deklaruotos piniginės lėšos, kurios nėra pripažintos neteisėtomis, nelegaliomis ar gautomis nusikalstamu būdu. Be to, ir pats teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog jo (V. V.) pajamos yra gautos vien tik iš nusikalstamos veiklos, nes nustatyta, kad jis minėtu laikotarpiu išpirkdavo verslo liudijimus ir galėjo užsiimti juose nurodyta veikla. Tačiau, prieštaraudamas pats sau, teismas nuosprendyje nurodė, kad jo veika atitinka BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir yra visiškai įrodyta.

302.8.

31Nuteistasis teigia, kad neteisėtas yra ir teismo sprendimas konfiskuoti turtą arba jo vertę pinigais 100 000 Eur sumai kaip BK uždraustos veikos rezultatą. Visų pirma, jis nevykdė tokios veiklos, kuri būtų draudžiama ir neteisėta Lietuvos ar užsienio rinkoje, o vykdė individualią veiklą įsigytų verslo liudijimų pagrindu. Antra, teismas nenustatė nusikalstamos pinigų, kuriais buvo įsigytas žemės sklypas ir namas, kilmės. Priešingai, byloje yra nustatyta ir šiame skunde aptarti įrodymai patvirtina teisėtą pinigų kilmę, kuriuos panaudojus buvo įsigytas turtas. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pilnai ar iš dalies pripažintų, kad pajamos gautos iš neteisėtos veiklos, faktiškai jos yra daugiau nei ketverių metų laikotarpio apyvartinės lėšos ir neatspindi realaus jo praturtėjimo iš šios veiklos, todėl konfiskuoti šią sumą nėra pagrindo. Priešingu atveju jis būtų baudžiamas du kartus, o tai prieštarauja teisingumo bei teisėtumo principams ir BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatoms (niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą). Tokios papildomos sumos priteisimas yra papildoma bausmė, tai nenumatyta BK, todėl toks sprendimas naikintinas.

32Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

33III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

34Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

35Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria V. V. pripažintas kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. Nors pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad V. V. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Skundžiamojo teismo nuosprendžio dalis dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo keičiama, nes netinkamai išspręstas turto konfiskavimo klausimas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

36Dėl V. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 202 straipsnį

37Apygardos teismas pagrįstai pripažino V. V. kaltu padarius BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. V. V. nuteistas už tai, kad 2011 – 2015 metų laikotarpiu vertėsi naudotų automobilių detalių ir aparatūros internetine prekyba, iš šios veiklos į savo bei kitų asmenų sąskaitas gaudamas viso 648 781,47 euro pajamų, ir taip kitokiu neteisėtu būdu vertėsi ūkine veikla.

38Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti; šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai: 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2) imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); 3) akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; 4) licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-689/2018).

39V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nuo 2011 iki 2015 metų skirtingais laikotarpiais buvo įgijęs verslo liudijimus statinių remontui, statybos apdailos darbams, prekybai tik ne maisto produktais, elektrinių buities reikmenų taisymui. Pažymėtina, kad verslo liudijimai, įgyti statybos darbams bei elektrinių buities prietaisų remontui, V. V. veiklos pobūdžio – prekybos automobilių dalimis – aiškiai neatitiko. Taip pat laikotarpiais nuo 2012 m. sausio 20 d. iki gruodžio 31 d., nuo 2013 m. sausio 2 d. iki gruodžio 31 d., nuo 2014 m. sausio 10 d. iki gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 12 d. iki gruodžio 31 d. V. V. buvo išduoti verslo liudijimai prekybai tik ne maisto produktais (t. 9, b. l. 161, 162, 163, 164). Tačiau, kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, V. V. šie įgyti verslo liudijimai bei VMI deklaruotos pajamos nustatytos jo veiklos nepadaro teisėta. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad prekyba automobilių dalimis savaime nėra uždrausta veikla, tačiau jos neteisėtumas pasireiškė tuo, kad V. V. pagal GPMĮ 2 straipsnio 7 punktą, 35 straipsnio 2 dalį pagal vykdomo verslo būdą bei apimtį privalėjo įsiregistruoti mokesčių mokėtoju. Tuo tarpu išduoti verslo liudijimai, kitaip negu teigia nuteistasis, jo vykdomos veiklos neapėmė. Iki 2016 m. lapkričio 23 d. išduotas prekybos verslo liudijimas suteikė teisę gauti pajamų tik už gyventojams parduotas prekes (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19d. nutarimas Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“, 2.3.2 p., 2014 m. gruodžio 12d. red.). Tuo tarpu byloje nustatyta, kad V. V. užsiėmė tarptautine prekyba. Be to, nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. verslo liudijimas nesuteikė teisės parduoti kitas prekes gyventojams jų individualios prekybos veiklos, įskaitant tą, kuri vykdoma įsigijus prekybos verslo liudijimus, tikslais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“, 2.3.2, 2.5.3 p., 2012 m. gegužės 1 d. red.), taigi didmeninė prekyba nebuvo leidžiama. Tuo tarpu pagal bylos duomenis, V. V. automobilių dalių prekyba užsiėmė dideliais kiekiais, ganėtinai ilgą laiko tarpą, į savo bei susijusių asmenų sąskaitas Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos bankuose pastoviai gaudamas dideles pajamas, taigi, kaip teisingai nustatė apygardos teismas, vertėsi individualia veikla pagal GPMĮ 2 straipsnio 7 punktą, tačiau jos neregistravo ir gautų pajamų mokesčių administratoriui nerodė.

40Ta aplinkybė, kad kaltinime nenurodoma, kokį konkretų VMI viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ punktą apeliantas pažeidė, kitaip negu teigiama skunde, jo veiklos teisėta taip pat nepadaro, kadangi pareiga registruotis išplaukia iš GPMĮ 35 straipsnio 2 dalies, o minėtas įsakymas tik detalizuoja registravimosi taisykles. Taip pat skunde cituojamas šių taisyklių 5.6 punktas, kad taisyklės taikomos asmenims, kurie individualią veiklą vykdo pagal įsigytą verslo liudijimą, kai jų pradedamai vykdyti kitai individualiai veiklai verslo liudijimai neišduodami, registravimosi pareigos nepanaikina, nes nuteistojo realiai vykdytos individualios veiklos, kaip minėta pirmiau, išduoti verslo liudijimai neapėmė. Tas pats pasakytina ir apie skunde cituojamą 2012 m. vasario 29 d. VMI viršininko įsakymo Nr. VA-27 bendrųjų nuostatų 1-ą punktą, pagal kurį registravimosi taisyklės galioja vykdantiems individualią ar kitokią veiklą, išskyrus veiklą pagal verslo liudijimus. Taip pat ir tai, kad pagal šiuo metu galiojančio VMI viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. VA-36 „Dėl fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo“ 34, 36, 37, 37, 38 punktuose numatytas taisykles asmuo turi būti registruojamas mokesčių administratoriaus iniciatyva, paties mokesčių mokėtojo pareigos registruotis pagal GPMĮ 35 straipsnio 2 dalį nepanaikina. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnis nustato bendrą pareigą „būti matomam“, t. y. bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, teisės aktų nustatyta tvarka registruotis mokesčių mokėtoju, teisingai pateikti mokesčių deklaracijas ir kt. Tuo tarpu, kitaip negu teigiama skunde, mokesčių administratorius pakankamos informacijos apie V. V. veiklą bei jo realias, taip pat ir su juo susijusių asmenų, įplaukas, neturėjo.

41Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 202 straipsnio 1 dalies požymis „kitokiu neteisėtu būdu“ savo neapibrėžtumu kelia pavojų būti pernelyg plačiai aiškinamas. Todėl vien formalus tam tikrų verslo ar mokestinių reikalavimų nesilaikymas ne visuomet pasieks šios dispozicijos pavojingumo ribą. Apygardos teismas nustatė, kad V. V. nedeklaravo 648 781,47 euro gautų pajamų. Apeliantas nurodo, kad jis pagal gautus verslo liudijimus yra deklaravęs viso 178 481 eurą pajamų. Tačiau tarp gautos už automobilių dalis sumos ir pagal verslo liudijimus vykdytų veiklų deklaruotų pajamų susidaro pernelyg didelis skirtumas, kuris negali būti paaiškinamas vien formaliu įregistravimo pažeidimu. Todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis savo tikrąją individualią veiklą slėpė, ką aiškiai parodo ir naudojimasis kitų asmenų banko sąskaitomis užsienio valstybėse.

42V. V. neginčija aplinkybės, kad jis savo veikloje naudojosi sutuoktinės R. V. banko sąskaita, tačiau nesutinka, kad naudojosi ir E. G. bei N. B. banko sąskaitomis. Liudytojas E. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013 metais jis, prašomas V. V., savo vardu atidarė sąskaitą Latvijos „Rietumu“ banke, vėliau su nuteistuoju kelis kartus vyko į Latviją gryninti į sąskaitą gautų pinigų, kuriuos perduodavo V. V.. Vėliau, „Rietumu“ užblokavus sąskaitą, E. G. ir su juo viename bute gyvenanti N. B. savo vardu atsidarė banko sąskaitas Lenkijos „Bank Millennium“ ir „Bank Zachodny“ bankuose. Neišgrynintų pinigų likutis „Rietumu“ banke buvo pervestas į „Millennium“ banko sąskaitą. Atidarius sąskaitas, E. G. ir N. B. kartu su V. V., kai to prašydavo pastarasis, vykdavo į Lenkiją nusiimti pinigų, kuriuos perduodavo V. V.. Už šias keliones V. V. mokėjo po 200 litų E. G. ir N. B., tačiau didžiąją dalį šių pinigų pasiliko E. G. (t. 9, b.l. 54–57, 59–60). Šie liudytojo E. G. parodymai didžiąja dalimi sutampa su liudytojos N. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kad ji, paprašyta E. G., kartu su juo ir kitu asmeniu, kurio neįsidėmėjo, ar pasikeičiant skirtingiems asmenims, vykdavo į Lenkiją, kur su E. G. minėtuose bankuose atidarė sąskaitas, grynais nuiminėdavo pinigus, kuriuos perduodavo E. G.. Pinigų už šias keliones ji negaudavo (t. 9, b. l. 44–46, 47–49). Tai, kad N. B., kaip teisingai nurodoma skunde, nuteistojo naudojimosi jos sąskaita nepatvirtino, šios aplinkybės nepaneigia, nes iš kitų bylos duomenų (pačios liudytojos ir E. G. parodymų) matyti, kad banko reikalais su ja bendravo tik E. G., neatskleisdamas, kokiu tikslu jos vardu prireikė atidaryti sąskaitą Lenkijoje („čia ne bobų ir ne bobų reikalas“, t. 9, b. l. 45), kaip ir savo santykių su V. V..

43Kaip pastebima apeliaciniame skunde, teisminio nagrinėjimo metu E. G. iš dalies keitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis patvirtino, kad kartu su V. V. vykdavo į Latviją, vėliau – su pastaruoju ir N. B. į Lenkiją, kur V. V. perduodavo išgrynintus pinigus. Tačiau V. V., pasak E. G., gautus pinigus savo ruožtu perduodavo trečiam asmeniui vardu V. B.. Visos kelionės bei bankų operacijos vyko minėto V. B. iniciatyva, kuris buvo E. G. draugas (t. 12, b. l. 179). Šiuos E. G. parodymus dėl V. B. apygardos teismas pagrįstai atmetė kaip neįtikinamus ir jais nesivadovavo. V. B. pavardė atsirado tik E. G. teisme duodant parodymus; ikiteisminio tyrimo metu nei E. G., nei V. V. tokio asmens neminėjo. V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su E. G., o vėliau ir kartu su N. B. vykdavo į Lenkiją tik pasiimti automobilių detalių ir jokiuose bankuose nesilankė (t. 12, b. l. 17). V. B. nefigūruoja ir kontroliuojat elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją užfiksuotuose pokalbiuose tarp E. G. ir V. V., kuriuose jie aptardavo savo reikalus (t. 1, b. l. 67–72). Taip pat lieka nepaaiškinama, kad jeigu, pasak E. G. vėlesnių parodymų, šiose operacijose pagrindiniai asmenys buvo V. B. ir E. G., kam jiems prireikė papildomo asmens perduoti pinigus – V. V.. Pastebėtina, kad E. G. parodymų dėl tariamo pinigų perdavimo nepatvirtino ir pats V. V., kuris teisme parodė, kad į Lenkiją važiuodavo vien detalių, o E. G. su N. B. paveždavo savo pažįstamo ir darbdavio V. B. prašymu (t. 13, b. l. 38, 39). Todėl apygardos teismas pagrįstai vadovavosi N. B. bei ikiteisminio tyrimo metu duotais E. G. parodymais, kurie, kitaip negu E. G. parodymai teisme bei V. V. parodymai, yra neprieštaringi, vienas kitą papildo, ir kartu su kitais bylos duomenimis patvirtina V. V. atsakomybę.

44Apeliacinio skundo argumentus, kad nuteistasis E. G. ir N. B. sąskaitomis nesinaudojo, paneigia ir byloje esantys bankų sąskaitų išrašai. Pastebėtina, kad tiek į E. G., tiek į N. B. sąskaitas mokėjimai didele dalimi ateidavo iš tų pačių siuntėjų, kaip ir į V. V. sąskaitą, o taip pat jo sutuoktinės R. V. sąskaitą, kurios naudojimo nuteistasis neginčija (pvz., iš „A“ (duomenys pakeisti), K. G., „B“ (duomenys pakeisti), „C“ (duomenys pakeisti), A. W. (t. 5, b. l. 139–141, 145–152, t. 6, b. l. 60, 61–89, t. 7, b. l. 110–112, t. 8, b. l. 170–179, t. 9, b. l. 38–39)). Byloje nėra jokių duomenų, kad E. G. ar N. B. patys ar kartu su V. V. būtų vertęsi automobilių dalių prekyba. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sumos iš E. G. ir N. B. sąskaitų buvo išimamos visiškai, kas patvirtina aplinkybę, kad šios sąskaitos buvo naudojamos vien pinigų gavimui. Papildomai pateiktus kaltinimus patvirtina tarnybiniais pranešimais užfiksuoti valstybės sienos su Latvija ir Lenkija kirtimai V. V. naudojamais automobiliais (t. 1, b. l. 38–61).

45Apeliantas skunde teigia, kad liudytojo E. G. nurodyti iš bankų sąskaitų išimtų sumų dydžiai (per tris kartus apie 50 000 Eurų Latvijoje, keturis kartus po 5 000-6 000 Lenkijoje, t. 9, b. l. 55–56) niekaip nepatvirtina V. V. inkriminuotų gerokai didesnių sumų, kurias jis esą gavo per svetimas sąskaitas. Tačiau bankų išrašų duomenys rodo, kad pinigų išgryninimai liudytojo nurodytomis apimtimis apskritai nebuvo vykdomi, o paprastai gerokai didesnėmis sumomis (nuo 27 900 Eur bei 6 680 USD iki 44 149 Eur ir 16 300 USD iš E. G. sąskaitos „Rietumu“ banke (t. 7, b. l. 110–112); nuo 1 110 iki 70 000 Eur iš E. G. sąskaitos „Zachodny“ banke (t. 8, b. l. 170–179); nuo 16 620 iki 40 240 Eur bei nuo 22 550 iki 42 200 Eur iš N. B. ir E. G. sąskaitų „Millenium“ banke (t. 9, b. l. 37–38)). Taip pat pastebėtina, kad pinigų likutis „Rietumu“ banke buvo pervestas į „Zachodny“ banką ir, sprendžiant iš banko išklotinės, vėliau išgrynintas (t. 7, b. l. 109, 112, t. 8, b. l. 170, 175). Šie duomenys rodo, kad E. G. sumų arba negalėjo prisiminti (ką jis pats parodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 55)), arba tikslios išgryninamų pinigų sumos, kaip ir N. B. (t. 9, b. l. 46, t. 13, b. l. 8), jo tiesiog nedomino, nes, kaip parodė pats liudytojas, jis į Lenkiją važiuodavo tik kaip tarpininkas ir už kelionę iš V. V. gaudavo 200 litų užmokestį (t. 9, b. l. 56, t. 12, b. l. 179).

46Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad kratos metu pas V. V. buvo rasti E. G. vardu išduoti Millenium bank ir SEB banko dokumentai, taip pat E. G. prisijungimo prie banko sąskaitų duomenys, nes bylos duomenimis šie dokumentai buvo rasti ne V. V., bet E. G. gyvenamojoje vietoje (t. 1, b. l. 81–82). Vien ši aplinkybė, esant pirmiau aptartų duomenų visumai, apygardos teismo nuosprendžiu nustatytų ir V. V. inkriminuotų nusikaltimo padarymo aplinkybių nepaneigia, tačiau iš nuosprendžio šalinama, kaip prieštaraujanti bylos duomenims.

47Skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, apygardos teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio reikalavimus, atsižvelgė į V. V. asmenybę (neteistas), šeimynines aplinkybes (vedęs, turi du nepilnamečius vaikus), taip pat į jo padarytos veikos trukmę bei pobūdį, kaip ir aplinkybę, kad bent jau pagal verslo liudijimus gaunamas pajamas jis deklaravo. Todėl teismo paskirta bausmė nėra per griežta, adekvati padarytam pažeidimui, individualizuota atsižvelgus į visas bylos aplinkybes.

48Dėl V. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 216 straipsnį

49Apygardos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nepagrįstai vertino V. V. veiką pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Pagal šią nuostatą atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

50V. V. kaltė apygardos teismo yra grindžiama aplinkybėmis, kad jis į savo, savo sutuoktinės R. V., taip pat E. G. ir N. B. banko sąskaitas gautus pinigus naudojo neteisėtoje komercinėje veikloje, mokėdamas už prekes ir atsiskaitydamas su siuntų bendrovėmis. Be to, iš R. V. banko sąskaitos darė pavedimus į jam priklausančią AB SEB banko sąskaitą, atliko kitas pinigines operacijas (ne mažiau kaip 750), sumokėdamas įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims, mokėjo mokesčius valstybei ir už paslaugas. Taigi V. V. buvo inkriminuota aplinkybė, kad jis iš neteisėtos ūkinės veiklos gautas lėšas panaudojo toliau vykdomai tai pačiai neteisėtai ūkinei veiklai – taigi vienai veikai pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Todėl papildomas šių veiksmų kvalifikavimas pagal BK 216 straipsnį aiškiai pažeidė BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą non bis in idem principą. Šiuo požiūriu atsižvelgtina ir į nuteistojo veiklos neteisėtumo pagal jam inkriminuoto BK 202 straipsnio pobūdį: pagal pateiktą kaltinimą teisės pažeidimą pagrindė ne tai, kad V. V. tokių pajamų apskritai negalėjo gauti, tačiau tai, kad jis, gaudamas šias pajamas iš individualios veiklos, jos neregistravo mokesčių administratoriui teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl nėra įrodyta ir nuteistojo (tiesioginė) tyčia slėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu gautą turtą, kaip ir apskritai tyčia, kad šis turtas yra gautas nusikalstamu būdu: šioje byloje nusikalstamas buvo veiklos neregistravimas, bet ne tokio turto gavimas savaime. Taipogi skundžiamame nuosprendyje nenurodomi jokie motyvai, ar ir kaip piniginiai pavedimai iš R. V. banko sąskaitos į savo sąskaitą, taip pat kitos finansinės operacijos, mokesčiai valstybei ir už paslaugas galėjo pagrįsti objektyviąją ir subjektyviąją BK 216 straipsnio 1 dalies pusę. Ta apimtimi, kiek mokėjimai iš R. V. sąskaitos buvo susiję su tolesne V. V. komercine veikla, tai, kaip minėta, buvo tos pačios veikos pagal BK 202 straipsnį dalis. Kiek mokėjimai galėjo būti susiję su kitais tikslais, nėra nustatyta jokių bylos duomenų, kurie galėtų pagrįsti V. V. tyčią dėl pajamų nusikalstamos kilmės, kaip ir siekį jas nuslėpti. Pažymėtina, kad ir kasacinėje praktikoje analogišku atveju, kuriame buvo sprendžiamas BK 202 ir 216 straipsnių atribojimas, teismas pažymėjo, kad siekis legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą nenustatomas, jeigu asmuo savo veiksmais tik sudaro prielaidas verstis neteisėta ūkine ar komercine veika ir to siekia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251/2014).

51V. V. taip pat buvo nuteistas už tai, kad jis dalį pajamų už parduotas automobilių dalis panaudojo sumokėdamas M. A. iš savo banko sąskaitų „Swedbank“ – 20 000 litų ir iš „Danske bank a/s“ – 260 000 litų už nekilnojamąjį turtą pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ). Iš sutuoktinės R. V. sąskaitos V. V. mokėjo pinigus už namo nuomą, o vėliau – įmokas bankui už gautą paskolą. Be to, jis kartu su sutuoktine gavo 115 848 eurų banko paskolą iš banko ( - ) pagal ( - ) kredito sutartį Nr. ( - ) sumokėti likusiai sumai už pirktą nekilnojamąjį turtą, bankui melagingai nurodydamas, kad pinigai buvo gauti iš teisėtos veiklos. Taip pat iš gautų pajamų už automobilių dalis jis pervedė viso 10 983,84 euro į banko ( - ) sąskaitą, skirtą mokėti paskolos palūkanoms už pirktą nekilnojamąjį turtą. Taigi V. V. buvo inkriminuotos aplinkybės, kad jis nuomojosi ir vėliau pirko būstą, dalį kainos bei banko paskolos įmokų ir palūkanų finansuodamas dalinai iš neteisėta veikla gautų pajamų, taip pat melagingai nurodė bankui apie gautų pajamų teisėtumą.

52Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad savaime nusikalstamu būdu įgytų lėšų leidimas asmeninėms reikmėms dar nebūtinai pagrindžia siekį slėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu gautą turtą, kas ir neatitiktų tipinio pinigų plovimo sudėties pavojingumo – nusikalstamu būdu įgyto turto „juodosios rinkos“ uždraudimo. Priešingu atveju praktiškai bet koks disponavimas nusikalstamai įgytu turtu (pvz., važinėjimasis vogtu dviračiu kaip turto naudojimas) būtų kvalifikuojamas kaip pinigų plovimas, ir, jeigu turtą ir nusikalstamai įgijo, ir juo toliau disponavo tas pats asmuo, vestų prie konfliktų su non bis in idem principu. Todėl konkrečioje byloje turėtų būti duomenų, kurie pagrįstų V. V. tiesioginę tyčią, įgyjant būstą sau ir savo šeimai, tuo siekti būtent nuslėpti ir įteisinti nusikalstamai įgytas lėšas. Taip pat ir kasacinėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, pavyzdžiui, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, jį parduodant, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 216 straipsnį, nenustačius visų būtinųjų šios sudėties požymių. Būtent siekis nuslėpti tikrąją turto kilmę arba jį įteisinti sudaro šios veikos esmę ir atskiria ją nuo kitų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2014, 2K-384-648/2016). Tačiau esminis momentas, paneigiantis BK 216 straipsnio sudėtį, yra aplinkybė, kad gautos pajamos, kaip nurodyta pirmiau, V. V. pagal jam pateiktus kaltinimus savaime galėjo būti legaliai uždirbamos – nusikalstamas buvo ne pats jų įgijimas, tačiau atitinkamos veiklos neregistravimas mokesčių administratoriui, ko pasėkoje šios lėšos liko neapmokestintos. Todėl ir tai, ką V. V. galėjo „nuslėpti“ nuo banko teikdamas paraišką paskolai gauti, būtų buvęs būtent jo vykdomos veiklos pobūdis ir mokestinis kvalifikavimas, tačiau ne nusikalstama pinigų kilmė savaime. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad jis automobilių dalimis prekiauja, V. V. savo paaiškinime bankui nurodė (t. 7, b. l. 17). Dėl šių priežasčių lieka neįrodyta ir veikos subjektyvioji pusė: tyčia, kad turtas gautas nusikalstamu būdu ir siekis tokį turtą nuslėpti, legalizuoti ar paslėpti jo tikrąjį pobūdį.

53Kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad kaltinimas dėl 20 000 eurų sumokėjimo M. A. iš banke „Swedbank“ esančios sąskaitos (nuosprendžio p. 15, t. 5, b. l. 141), V. V. pateiktas nebuvo.

54Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad V. V. veiksmai iš neteisėtos ūkinės veiklos gautas lėšas toliau naudojant neteisėtoje ūkinėje veikloje bei mokant už nekilnojamąjį turtą nesudaro BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, V. V. pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisinamas visa apimti.

55Dėl turto konfiskavimo

56Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį yra konfiskuojamas nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konfiskavimo objekto negalint paimti, pagal BK 72 straipsnio 5 dalį konfiskuojama turto vertė.

57Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas konfiskavo iš V. V. 100 000 eurų. Teismas, atsižvelgdamas į proporcingumo principą, pagrįstai nekonfiskavo visos jam inkriminuotos 648 781,47 euro dydžio pajamų sumos, kaip gautos iš neteisėtos veiklos. Tačiau nagrinėjamoje byloje papildomai atsižvelgtina į aplinkybę, kad nuteistasis iš esmės padarė mokestinį nusikaltimą, neregistruodamas individualios veiklos, iš kurios jis šias pajamas gavo, atitinkamai jų neapmokestindamas. Apeliacinės instancijos 2019 m. birželio 10 d. teismo posėdyje apklausta byloje specialisto išvadas dėl V. V. ūkinės veiklos teikusi specialistė N. L. paaiškino, kad V. V. nesumokėjo 45 716 eurų mokesčių ir 25 593 eurų įmokų „Sodrai“, t. y. iš viso 71 309 eurų. Taigi nors ši suma yra gerokai mažesnė, negu visa neteisėta veikla uždirbta suma, tačiau, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, teisės aktai savaime nedraudė V. V. gautas pajamas uždirbti; jo veikla BK 202 straipsnio 1 dalies prasme neteisėta tapo dėl nuteistojo nesiregistravimo mokesčių mokėtoju. Todėl nusikalstamos veikos rezultatas, taigi suma, kuria nuteistasis neteisėtai praturtėjo, konkrečioje byloje laikytini nesumokėti mokesčiai; tuo tarpu visos uždirbtos pajamos yra nusikalstamos veikos dalykas, kurio konfiskavimo baudžiamasis įstatymas nenumato. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kasacinėje praktikoje pripažįstama, jog turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir situacijose, kai pajamos gaunamos vykdant buhalteriniuose dokumentuose fiksuojamą veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju ir būtų padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010). Be to, pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Papildomai atsižvelgiant į aplinkybę, kad V. V. už veiką pagal BK 202 straipsnio 1 dalį paskirta 200 MGL (7 532 Eur) bauda, teisėjų kolegija vertina, kad 71 309 eurų dydžio sumos konfiskavimas yra pakankama priemonė šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

59Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, taip pat kuria ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 246 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 220 MGL (8 285,20 Eur) dydžio bauda, o paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas dvejiems metams, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

60V. V. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

61Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir turto konfiskavimo pakeisti:

62vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. V. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį bei pagal 202 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 220 MGL – 8 285,20 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų, 20 ct) dydžio baudą;

63vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš V. V. konfiskuoto turto arba jo vertės pinigais sumą sumažinti iki 71 309 (septyniasdešimt vieno tūkstančio trijų šimtų devynių) eurų.

64Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 3 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr.... 5. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio... 6. Valstybinės mokesčių inspekcijos 7 339,45 Eur (septynių tūkstančių... 7. Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį V. V. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 9. I. Bylos esmė... 10. 1.... 11. V. V. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai... 12. V. V. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad legalizavo... 13. V. V. nuteistas taip pat pagal BK 246 straipsnio 1 dalį už tai, kad... 14. II. Apeliacinio skundo argumentai... 15. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 16. 2.1.... 17. Nuteistasis V. V. nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo... 18. 2.2.... 19. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis 2011 m.... 20. 2.3.... 21. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad... 22. 2.4.... 23. Apeliantas teigia, kad teisiniu požiūriu yra nesuprantami teismo motyvai, jog... 24. 2.5.... 25. Nuteistasis V. V. nurodo, kad BK 216 straipsnio 1 dalis jam taip pat... 26. 2.6.... 27. Apeliantas pripažįsta, kad verslo liudijimų pagrindu vykdant individualią... 28. 2.7.... 29. Apelianto teigimu, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinimas... 30. 2.8.... 31. Nuteistasis teigia, kad neteisėtas yra ir teismo sprendimas konfiskuoti turtą... 32. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. V. ir jo gynėjas... 33. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 34. Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 35. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalis,... 36. Dėl V. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 202 straipsnį... 37. Apygardos teismas pagrįstai pripažino V. V. kaltu padarius BK 202 straipsnio... 38. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės... 39. V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nuo 2011 iki 2015 metų skirtingais... 40. Ta aplinkybė, kad kaltinime nenurodoma, kokį konkretų VMI viršininko 2005... 41. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 202 straipsnio 1... 42. V. V. neginčija aplinkybės, kad jis savo veikloje naudojosi sutuoktinės R.... 43. Kaip pastebima apeliaciniame skunde, teisminio nagrinėjimo metu E. G. iš... 44. Apeliacinio skundo argumentus, kad nuteistasis E. G. ir N. B. sąskaitomis... 45. Apeliantas skunde teigia, kad liudytojo E. G. nurodyti iš bankų sąskaitų... 46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas nuosprendyje... 47. Skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1... 48. Dėl V. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 216 straipsnį... 49. Apygardos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nepagrįstai vertino V. V.... 50. V. V. kaltė apygardos teismo yra grindžiama aplinkybėmis, kad jis į savo,... 51. V. V. taip pat buvo nuteistas už tai, kad jis dalį pajamų už parduotas... 52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad savaime nusikalstamu būdu įgytų... 53. Kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad kaltinimas dėl 20 000 eurų... 54. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad V. V. veiksmai iš neteisėtos... 55. Dėl turto konfiskavimo... 56. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį yra konfiskuojamas nusikalstamos veikos... 57. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas konfiskavo iš V. V. 100 000 eurų.... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 59. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį,... 60. V. V. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika,... 61. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį dėl... 62. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. V. pagal BK 246 straipsnio 1... 63. vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš V. V. konfiskuoto turto arba... 64. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....