Byla 2K-455-693/2016
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Aiduko ir Vytauto Masioko (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. ir nuteistojo A. R. bei jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

2A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda.

3E. P. nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2013 m. spalio 31 d. vieną suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, E. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Ford Mondeo“ (valst. Nr. ( - ) registruoto E. Š. vardu, ir automobilio registracijos liudijimo konfiskavimas.

4Pagal BK 202 straipsnio 2 dalį E. P. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. nutartis, kuria nuteistųjų A. R. ir E. P. apeliaciniai skundai atmesti.

6Nagrinėjamoje byloje minėtu nuosprendžiu nuteisti S. G. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį ir K. V. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio ir nutarties dalis kasacine tvarka neapskųsta.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

81.1. A. R. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su K. V., nuo 2013 metų kovo iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio versliškai ėmėsi komercinės veiklos – prekybos cigaretėmis, neturėdami šiai veiklai būtinų licencijų: A. R. iš nenustatyto šaltinio įgijo ir už atlygį per ne mažiau kaip 38 kartus perdavė K. V., pagal verslo liudijimą prekiavusiai „Žaros“ turgavietėje, esančioje Panevėžyje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 6, kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtus ne mažiau kaip 623 pakelius cigarečių, kuriuos K. V. realizavo parduodama įvairiems asmenims.

91.2. E. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su S. G., 2013 m. rugpjūčio 27 d. neteisėtai, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkto, fiziniams asmenims draudžiančio Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti ir laikyti <...> tabako gaminius <...> nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, reikalavimus, automobiliais „Ford Mondeo“ (valst. Nr. ( - ) ir „Audi A6“ (valst. Nr. ( - ) gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 13 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis ir kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 103 428 Lt (29954,82 Eur), t. y. viršijanti 250 MGL dydžio sumą, kol jas 2013 m. rugpjūčio 27 d. apie 17 val. Panevėžyje, prie Pelkių g. 14 A pastato, automobiliuose surado policijos pareigūnai.

102. Kasaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis ir bylą jam nutraukti.

112.1. Skunde teigiama, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes neteisingai nurodytos arba nenurodytos svarbios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės: nusikalstamos veikos laikas nurodytas nelogiškai, nesuprantamai, kaltinime nurodytas laikas prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagai – slapto sekimo protokolo duomenimis policijos pareigūnai slaptą sekimą baigė 17.15 val.; nusikalstamos veikos akcizais apmokestinamų prekių gabenimo vieta visiškai nenurodyta. Pirmosios instancijos teismas, bandydamas ištaisyti šiuos trukumus, pašalino veikos padarymo laiką (pradžią) taip peržengė kaltinimo ribas, tuo sukeldamas abejones dėl teismo nešališkumo. Tai buvo pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė.

122.2. BK 1992 straipsnio 1 dalis yra blanketinė, todėl jos aiškinimas yra susijęs su kitais įstatymais. Apeliaciniame skunde kasatorius tvirtina nurodęs, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 2.1.1 punkto, kuris jam nurodytas kaltinime, iš viso nėra, yra tik 2.1.1 papunktis. Taisyklių 2.1.1 papunktyje nekalbama apie negalimumą ar draudžiamumą laikyti ar gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Be to, kaltinime nurodyta ne visa 2.1.1 papunkčio formuluotė, nenurodyta dalis, nukreipianti į 3 punktą, kuris nustato leidžiamų gabenti tabako ir alkoholinių gėrimų kiekius. Kaltinime nurodytose taisyklėse nekalbama apie akcizinių prekių gabenimą, šios taisyklės nenumato, kas yra akcizinės prekės. Jų gabenimo ir laikymo taisykles numato Akcizų įstatymas, kuris kaltinime nėra nurodytas, kaip pažeistas kasatoriaus.

13Taigi pirmosios instancijos teismas kaltinamąjį aktą turėjo vertinti laikydamasis BPK 254 straipsnio 3 dalies, tačiau teismas neįvertino, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnį ir tai buvo kliūtis nagrinėti bylą teisme.

142.3. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, kuriame kasatorius nurodė, jog pareigūnų veiksmai savalaikiai neatliekant ikiteisminio tyrimo ir laukiant sunkesnio nusikaltimo padarymo yra nepateisinami ir provokuojantys, taip atliekant nusikaltimo imitavimo modelį neturint teismo leidimo.

152.4. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais, gautais pažeidžiant BPK reikalavimus. Panevėžio apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartimi buvo leista klausytis E. P., o ne S. G. pokalbių, tačiau buvo klausomasi S. G. pokalbių, nes telefonu Nr. ( - ) naudojosi būtent šis asmuo, tą patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos ir įrašų darymo protokolas. S. G. telefoniniai pokalbiai negalėjo būti pripažinti įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi buvo leista klausytis S. G. telefoninių pokalbių, nors nutartyje nurodyta, kad leidžiama klausytis nenustatyto asmens pokalbių, daryti garso įrašus ir kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti.

162.5. Kasatorius nesutinka su bendrininkavimo aplinkybe, teigia, kad nuosprendyje nenurodyti įrodymai, patvirtinantys jo bendrininkavimą su S. G., neatskleisti bendrininkavimo požymiai. Apeliacinės instancijos teismas nors ir taisė pirmosios instancijos teismo klaidas, tačiau teisingai neįvertino visų bylos duomenų, vadovavosi tik kaltę pagrindžiančiais įrodymais, neanalizavo ir netyrė teisinančių įrodymų, abejones aiškino kaltinamojo nenaudai. Kartu skunde teigiama, kad visi pareigūnai patvirtino, jog transporto priemonė „Audi A6“ nebuvo naudota gabenti cigaretėms, visos cigaretės buvo atvežtos į įvykio vietą S. G. vairuojamu automobiliu „Ford Mondeo“. Todėl nėra pagrindo pripažinti buvus bendrininkavimą, t. y. kad kasatorius gabeno akcizais apmokestintas prekes veikdamas bendrininkų grupe.

172.6. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių bendrininkavimą, byloje nėra. Tokiais negali būti ir liudytojų policijos pareigūnų parodymai bei slapto sekimo protokolo duomenys, nei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolo duomenys, nes jie nepatvirtina išankstinio susitarimo su S. G. dviem automobiliais neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes, kurios nebuvo paženklintos banderolėmis ir kurių muitinė vertė, įskaitant privalomai sumokėti mokesčius buvo 29954,82 Eur, į iš anksto sutartą vietą, kad visos šios cigaretės buvo kasatoriaus ir S. G. žinioje.

182.7. Skunde analizuojami liudytojų E. R., D. I., V. Š., A. B. teisme duoti parodymai, teigiama, kad juose yra esminių prieštaravimų, jie neatitinka procesiniuose dokumentuose esančių (2013 m. rugpjūčio 27 d. slapto sekimo protokole užfiksuotų) duomenų. Kasatorius nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jo ir S. G. parodymus. Teismų išvados dėl kasatoriaus kaltės pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį neatitinka faktinių bylos aplinkybių, grindžiamos tik prielaidomis bei spėjimais, nepagrįstos patikimais ir neginčijamais įrodymais, nėra logiškos, be to, neaptarti nekaltumą patvirtinantys įrodymai.

193. Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. ir jo gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis dėl A. R. ir bylą jam nutraukti.

203.1. Kasatoriai tvirtina, kad buvo netinkamai taikyta BK 202 straipsnio 1 dalis. Iš nuosprendžio neaišku, kaip buvo nustatytas 623 vienetų cigarečių pakelių skaičius, kuris jokiuose pokalbiuose neužfiksuotas. Bylos duomenys nepatvirtina, kad būtent tokį kiekį K. V. prašė jai pristatyti. Taigi išvados dėl skaičiaus pagrįstos tik prielaidomis, o ne bylos įrodymais. Nenurodyti įrodymai, kurie patvirtintų, kad tikrai buvo pristatytas būtent toks kiekis cigarečių pakelių, nenurodyta jų rūšis, vertė. Nusikaltimo dalyko neapibrėžtumas, vertės nenustatymas yra reikšminga aplinkybė A. R. gynybai, bei jo atsakomybės rūšiai nustatyti (administracinė ar baudžiamoji).

213.2. BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos būtinieji požymiai yra verliškumas ar stambus mastas. Būtent jie yra kriterijai, atribojantys administracinės ir baudžiamosios atsakomybės rūšis, todėl svarbu juos motyvuotai pagrįsti. Teismai padarė išvadą, kad E. R. neteisėta finansine veikla vertėsi versliškai.

223.3. Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastą, kiek tai nesutampa su 500 MGL kriterijumi. Tokį didesnį veiklos mastą galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. Nepritartina teismų praktikai, kai iš esmės smulki neteisėta ekonominė veikla dirbtinai kriminalizuojama remiantis aiškumo stokojančiu versliškumo požymiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-515/2014).

233.4. Nagrinėjamoje byloje, pasak kasatorių, versliškumo požymis nemotyvuotas. Nurodyta tik, kad veikla buvo vykdoma intensyviai, pastoviai ir nors nustatytas parduotas cigarečių kiekis pakankamai didelis, tačiau tokie požymiai atitinka ATPK 173 straipsnio požymius, o veiklos apimtis – parduotas cigarečių kiekis beveik 6 kartus mažesnis, nei galėtų būti laikomas stambiu mastu, veikla truko apie penkis mėnesius. Be to, K. V. patvirtino, kad pas ją rastų cigarečių kiekis ne visas buvo perduotas A. R., kad ji turėjo ir kitų tiekėjų, tą patvirtina jos ankstesnis baustumas administracine tvarka, tiek aplinkybė, kad ji ir toliau vykdė analogišką veiklą.

243.5. Pagal kasacinę praktiką baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti tokį per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydį ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertę, kuri viršytų 500 MGL dydžio sumą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kiek iš neteisėtos veiklos vidutiniškai per 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 11 d. laikotarpį buvo gauta pajamų, nežinoma prekių vertė. Teismų praktikoje nurodoma, kad versliškumo požymio negalima tapatinti su veiklos ir iš jos gaunamų pajamų pastovumu, pastovumo požymis būdingas bet kuriai ekonominei veiklai, todėl nerodo jokio skirtumo su neteisėta ekonomine veikla, užtraukiančia administracinę atsakomybę pagal ATPK 173 straipsnį. Taigi kasatoriai tvirtina, kad A. R. veika nesudaro BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikaltimo požymių sudėties, nes nėra versliškumo požymio, tokiai veiklai turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.

254. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas prašo nuteistojo E. P. ir nuteistojo A. R. bei jo gynėjo advokato Ž. Rutkausko kasacinius skundus atmesti.

264.1. Prokuroras, atsakydamas į nuteistojo A. R. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentą dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo, tvirtina, kad teismas išsamiai argumentavo, kodėl ir remiantis kokiais įrodymais padarė išvadą, jog A. R. kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai aiškiai ir įtikinamai motyvavo, kodėl pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir grįsdamas A. R. kaltę rėmėsi kitos nuteistosios K. V. parodymais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolais, kuriuose, be kitų, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp šios nuteistosios ir kasatoriaus, kitais baudžiamojoje byloje esančiais rašytinais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką kasaciniame skunde išdėstytam argumentą dėl netinkamai nustatyto cigarečių pakelių kiekio, pagrįstai nurodė, kad iš byloje esančių telefoninių pokalbių bei K. V. parodymų galima patikinamai spręsti, kad šis skaičius buvo ne mažesnis kaip 623 ir nėra jokio pagrindo netikėti jos viso proceso metu iš esmės nuosekliais parodymais, kad tariantis dėl cigarečių kiekio pokalbiuose buvo nurodomas jai reikalingas cigarečių skaičius pakeliais ir kad visą sutartą cigarečių kiekį nuteistasis jai yra pristatęs.

274.2. Taip pat, pasak prokuroro, pakankamai išsamiai ir įtikinamai motyvuotas versliškumo požymis. Versliškumas suprantamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, nei analogiško administracinės teisės pažeidimo, šį vertinamąjį požymį charakterizuoja veiklos pastovumas ir iš šios veiklos gaunamos pajamos, kurios yra pagrindinis ar papildomas asmens pragyvenimo šaltinis, t. y. versliškumas nustatomas pagal padarytų pažeidimų skaičių, nuolatinį veikos pobūdį ir pajamų dydį. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad kasatoriaus nuteistajai K. V. perduotas, o šios parduotas, cigarečių pakelių kiekis yra pakankamai didelis, bendra pastarųjų asmenų neteisėta veikla – prekyba cigaretėmis neturint šiai veiklai būtinų licencijų, truko pakankamai ilgą laiką – 5 mėnesius, ši veikla vyko intensyviai ir turėjo nuolatinį pobūdį, nuteistieji dėl cigarečių pristatymo tarpusavyje telefonu bendravo ne mažiau kaip 38 kartus, kasatorius cigaretes atveždavo blokais kartą per savaitę ar dažniau, prekyba cigaretėmis vyko turgavietėje, kur įprastai lankosi nemažai žmonių, iš šios veiklos nuteistieji gavo nuolatines pajamas, prekyba cigaretėmis buvo papildomas šių asmenų pragyvenimo šaltinis. Taigi, pasak prokuroro, teismai padarė pagrįstą išvadą, jog neteisėta komercine veikla buvo užsiimama versliškai.

284.3. Atsakydamas į E. P. skundo argumentus, prokuroras nurodo, kad teismas išsamiai argumentavo, kodėl ir remiantis kokiais įrodymais padarė išvadą, jog E. P. kaltas dėl BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo. Teismas pakankamai aiškiai argumentavo, kodėl neturėjo jokio pagrindo nesiremti liudytojų – policijos pareigūnų E. R., A. B. parodymais apie tai, kad į įvykio vietą automobiliu „Audi A6“ atvažiavo būtent E. P.. Teismas nurodė, kad nors liudytojai – policijos pareigūnai D. I. ir V. Š., negalėjo patvirtinti „Audi A6“ vairavusio asmens tapatybės ir minėtų liudytojų policijos pareigūnų parodymuose yra tam tikrų skunde akcentuojamų neatitikimų, tačiau tai nesudaro pagrindo šiais parodymais abejoti kaip patikimu įrodymų šaltiniu, kadangi minėti parodymai savo esme yra vienodi ir nuoseklūs, liudytojai aiškiai nurodė cigarečių gabenimo aplinkybes.

294.4. Teismas pagrįstai rėmėsi 2013 m. rugpjūčio 27 d. slapto sekimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad iš automobilio „Audi A6“ (valst. Nr. ( - ) išlipo kasatorius E. P., kuris iš kartu atvykusio automobilio „Ford Mondeo“ (valst. Nr. ( - ) perkrovė 4 vnt. juodos spalvos polietileninius maišus į „Audi A6“ automobilio bagažinę. Nors 2013 m. liepos 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje automobilis, kuriuo atvyko kasatorius, nebuvo nurodytas, tačiau jis buvo užfiksuotas kartu su automobiliu „Ford Mondeo“ (valst. Nr. ( - ) prieš kurį buvo leista atlikti slaptą sekimą. Prokuroras pažymi, kad automobiliai atvyko vienas paskui kitą, policijos pareigūnai pastebėjus vieną automobilį negalėjo nepastebėti kito, todėl įrodymų leistinumo principas šiuo atveju pažeistas nebuvo. Be to, teismas, analizuojant ir vertinant byloje esančius įrodymus akcentavo, kad formuojant teismo vidinį įsitikinimą yra svarbūs ir liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, šis liudytojas atpažino kasatorių kaip asmenį, buvusį įvykio vietoje.

304.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors šiuo atveju nuteistojo S. G. telefoninių pokalbių telefono numerio ( - ) buvo klausomasi neturint tam teismo leidimo, tačiau byloje yra pakankamai kitų, anksčiau aptartų, duomenų, patvirtinančių tai, kad kasatorius padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

314.6. Prokuroras mano, kad kasatoriui pagrįstai buvo inkriminuotas Taisyklių 2.1.1 punkto pažeidimas, kur nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento) nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus). Taisyklių 3 punkte nurodyta, kokius kiekius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminių leidžiama laikyti ir gabenti fiziniams asmenims. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad kasatoriaus neteisėtai gabentų cigarečių kiekis gerokai viršijo minėtų taisyklių 3 punkte nurodytą leidžiamą gabenti kiekį, o pagal teismų praktiką yra inkriminuojamas visas neteisėtai gabentų cigarečių kiekis, jis yra nedalijamas bei iš jo neatimamas leistinas gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje akcizais apmokestinamų prekių kiekis.

324.7. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje patikslino nusikaltimo padarymo laiką, pašalindamas iš kaltinimo nurodytą laiką (ne vėliau nei 17.10 val.), tai, prokuroro manymu, nekeičia kaltinimo esmės ir nedaro jo nesuprantamu, nes kaltinamajame akte aiškiai nurodytas akcizais apmokestinamų prekių suradimo policijos pareigūnų laikas (2013 m. rugpjūčio 27 d. apie 17 val.).

334.8. Prokuroras nesutinka su skundo argumentais dėl bendrininkavimo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimu laikomas šių prekių pervežimas iš vienos vietos į kitą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką bet kokia transporto rūšimi, bet kokiu būdu, taip pat nepriklausomai, kokioje transporto priemonės vietoje prekės yra sudėtos, jos paslėptos ar ne ir pan. Nors visos cigaretės į įvykio vietą buvo atvežtos automobiliu „Ford Mondeo“, tačiau iš byloje esančių įrodymų ir šiame atsiliepime jau aptartų įrodymų galima patikinamai spręsti, kad kasatorius E. P. ir kitas nuteistasis šioje byloje S. G. savo bendrais suderintais veiksmais realizavo bendros nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje, objektyvųjį požymį, t. y. neteisėtai kartu gabeno akcizais apmokestinamas prekes, jie abu suvokė, kad veikia bendrai ir kėsinasi į tą patį objektą.

345. Nuteistojo E. P. kasacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. R. bei jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinis skundas tenkintinas.

35Dėl kasatoriaus E. P. skundo argumentų

366. Kasatorius E. P. skunde iš esmės pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus, ginčija įrodymų vertinimą ir faktinių aplinkybių nustatymą, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė įrodymų ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų.

377. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas, jų pakankamumas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Ar byloje tinkamai įvertinti įrodymai ir jų pagrindu teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Pagal suformuotą teismų praktiką kasacinio nagrinėjimo dalykas pagal skundo argumentus patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir faktinių bylos aplinkybių nustatymą, nepadarė esminių BPK pažeidimų. Dėl to kasatorius skunde ne tik formaliai turi nurodyti, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas jo skundą padarė esminių BPK pažeidimų, bet ir pagrįsti tai teisiniais argumentais (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

388. Nors kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė įrodymų, tačiau šio teismo posėdyje nei apeliantas E. P., nei jo gynėjas neprašė atlikti įrodymų tyrimą, taigi pripažino, kad visi įrodymai buvo ištirti pirmosios instancijos teisme, tik nesutiko su jų vertinimu.

399. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo E. P. skundą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą įvertino surinktus bylos duomenis, pateikė motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo ir patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nuteistojo E. P. kaltumo padarius BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamieji ir nuteistieji, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

4010. Priimtoje nutartyje į esminius apelianto E. P. argumentus – dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, dėl netinkamo teisės akto pažeidimo inkriminavimo, dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų – atsakyta. Kasatorius skunde net neteigia, kad į jo apeliacinio skundo esminius argumentus neatsakyta. Tiesa, skunde teigiama, kad apeliaciniame skunde buvo nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas laiku, pareigūnai laukė, kol bus padarytas sunkesnis nusikaltimas, ir tokie jų veiksmai yra nepateisinami bei provokuojantys, taip atliekant nusikaltimo imitavimo modelį neturint teismo leidimo, į šį argumentą teismas neatsakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas apelianto argumentas nebuvo esminis, be to, jis nepagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo metu teisėtai klausantis įtariamų asmenų telefoninių pokalbių buvo gauta informacija apie tai, kad E. P. neteisėtai disponuoja kontrabandinėmis cigaretėmis ir šios informacijos patikrinimui pareigūnai naudojo teisėtas priemones – ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuotą slaptą sekimą (BPK 160 straipsnis), ir neatliko jokių nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidus BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

4111. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktus įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, susijusias su E. P. veiksmais, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

42Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo A. R. veikai

4312. Kasaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas prašo nutraukti bylą dėl BK 202 straipsnio 1 dalies, nes A. R. veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties – objektyviojo požymio versliškumo, ir jo veiksmų pavojingumas neviršija administracinės atsakomybės taikymo ribų.

4413. BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalingas, ar kitokiu neteisėtu būdu.

4514. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas neteisėtai sudarė sandorius ir gavo pajamų, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. kad tokia veikla pažeidžia nustatytą vertimosi ekonomine veikla tvarką ir prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014).

4615. Teismų praktikoje ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnio taikymą, yra ne kartą nurodęs, kad kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai, neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus; kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-199/2011, 2K-174/2012).

4716. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. R. kontrabandos būdu įgytus 623 pakelius cigarečių perdavė K. V., prekiavusiai turgavietėje, kuri šias cigaretes pardavinėjo.

4817. Pagrįsdamas nusikalstamos veikos pagal BK 202 straipsnio 1 dalį sudėties požymių visumą A. R. veiksmuose pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvavo tuo, kad: inkriminuotu laikotarpiu neturėjo įstatymo nustatyta tvarka įgytų licencijų, būtinų prekiauti tabako gaminiais, taip pat ir cigaretėmis, taigi jis užsiėmė komercine veikla neteisėtai; neteisėtą veiklą vykdė intensyviai, nuolat, A. R. perdavė K. V. pakankamai didelį cigarečių kiekį – ją vykdė versliškai.

4918. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai dėl to, kad A. R. veiksmai atitinka BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį, nurodė, kad A. R. perduotas ir K. V. parduotas cigarečių pakelių kiekis yra pakankamai didelis, bendra jų neteisėta veikla truko pakankamai ilgai – 5 mėnesius. Ši veikla vyko intensyviai ir turėjo nuolatinį pobūdį, nuteistieji dėl cigarečių pristatymo tarpusavyje telefonu bendravo ne mažiau kaip 38 kartus, A. R. cigaretes atveždavo blokais kartą per savaitę ar dažniau. Iš šios veiklos jie gavo nenustatytą kiekį nuolatinių pajamų, t. y. prekyba cigaretėmis buvo papildomas šių asmenų pragyvenimo šaltinis.

5019. Teismas privalo nurodyti išsamius teisinius argumentus, aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindžiančius teismo išvadą dėl veikos, kurios padarymu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, atitikties BK nustatytiems nusikalstamos veikos požymiams. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę byloje esančius duomenis, nepažeisdami BPK reikalavimų nustatė, kad A. R., neturėdamas būtinų licencijų, nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio iš nenustatyto šaltinio įgijo ir už atlygį per ne mažiau kaip 38 kartus perdavė K. V. kontrabandos būdu įvežtus ne mažiau kaip 623 pakelius cigarečių, kuriuos K. V. realizavo parduodama įvairiems asmenims. Tačiau tokius A. R. veiksmus teismai be išsamaus ir motyvuoto bylos duomenimis paremto pagrindimo nepagrįstai pripažino kaip padarytus versliškai ir užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Tokios teismų išvados nėra išsamiai motyvuotos ir neatitinka suformuotos teismų praktikos.

5120. Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vieną iš nusikaltimo požymių – veikos pavojingumą (BK 11 straipsnio 1 dalis). Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai.

5221. Tiek BK 202 straipsnio 1 dalies, tiek ATPK 173 straipsnio dispozicijose numatytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką, tačiau jos skiriasi pavojingumo laipsniu. Pažymėtina, kad riba tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto vertimosi komercine veikla apibrėžiama per versliškumo požymį. Teismų praktikoje versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį šios veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo (ATPK 173 straipsnis), todėl jis negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą ar sistemingumą. ATPK 173 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia ne ką kita kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Todėl versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2012, 2K-574/2011, 2K-428/2014). Didesnį veiklos mastą (ir pavojingumą) taip pat galėtų rodyti išplėtota neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-262-697/2016). Kartu svarbu pažymėti, kad pagal kasacinę praktiką versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia ir tai, kad tokia kaltininko veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas jo pajamų šaltinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2013).

5322. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2011, 2K-409/2011, 2K-262/2011, 2K-P-267/2011, 2K-7-58/2013, 2K-98/2014, 2K-515/2014 ir kt.). ATPK 173 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo), kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 MGL dydžio sumos. Be to, ATPK numatyta ir specialioji akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo pažeidžiant nustatytą tvarką norma (1632 straipsnis), kuri taikoma tada, kai padaryta veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, t. y. kai tokių neteisėtai turimų prekių vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 1992 straipsnis). Byloje nenustatyta, kad A. R. disponuotų kontrabandinėmis cigaretėmis, kurių vertė viršytų 250 MGL dydžio sumą.

5423. Kaltinime A. R. nurodytas nusikalstamos veikos laikotarpis nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio, veiklos pobūdis – prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis neturint šiai veiklai būtinų licencijų: įsigijo kontrabandos būdu įvežtų cigarečių, kurias perdavė K. V. realizuoti parduodant, prekių kiekis – ne mažiau kaip 623 pakeliai. Nustatyta ir tai, kad K. V. kontrabandines cigaretes tiekė ne tik A. R.. Nepaisant šių nustatytų aplinkybių, byloje nenustatyta, kokias pajamas galėjo gauti ar gavo A. R. iš šios veiklos, pirmosios instancijos teismas apskritai apie tai nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas padarė bendro pobūdžio išvadą, kad tai buvo papildomas pragyvenimo šaltinis. Tokia argumentacija nelaikytina pakankama, tai neatitinka reikalavimo šią aplinkybę įvertinti kaip vieną iš reikšmingų kriterijų atskleidžiant šios veikos pavojingumą. Iš esmės teismai sprendimą dėl A. R. nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pagrindė kontrabandinių cigarečių pakelių kiekiu ir veiklos laikotarpiu. Nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nenurodyta jokių duomenų, kurie patvirtintų A. R. gautas pajamas realizuojant kontrabandines cigaretes, o tai vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl veikos pavojingumo ir baudžiamosios atsakomybės taikymo.

5524. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad A. R. neteisėti veiksmai – neturint būtinos licencijos iš nenustatyto šaltinio įgijimas ir už atlygį perdavimas ne mažiau kaip 623 pakelių kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų cigarečių – pagal savo pavojingumo laipsnį užtraukia ne baudžiamąją, o galimai administracinę atsakomybę pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalyje ar 1632 straipsnio atitinkamą dalį, priklausomai nuo nustatytos prekių vertės dydžio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, žemesnės instancijos teismų sprendimų dalys naikintinos dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o baudžiamoji byla A. R. nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 1, 2 punktais,

Nutarė

57Nuteistojo E. P. kasacinį skundą atmesti.

58Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. nutarties dalis dėl A. R. panaikinti ir jam baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

59Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 3. E. P. nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 700 MGL (26 362 Eur) dydžio... 4. Pagal BK 202 straipsnio 2 dalį E. P. išteisintas, jam nepadarius veikos,... 5. Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 6. Nagrinėjamoje byloje minėtu nuosprendžiu nuteisti S. G. pagal BK 1992... 7. Teisėjų kolegija... 8. 1.1. A. R. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su K. V., nuo... 9. 1.2. E. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su S. G., 2013... 10. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo panaikinti pirmosios ir... 11. 2.1. Skunde teigiama, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Kaltinamasis... 12. 2.2. BK 1992 straipsnio 1 dalis yra blanketinė, todėl jos aiškinimas yra... 13. Taigi pirmosios instancijos teismas kaltinamąjį aktą turėjo vertinti... 14. 2.3. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl skundo argumentų,... 15. 2.4. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais,... 16. 2.5. Kasatorius nesutinka su bendrininkavimo aplinkybe, teigia, kad... 17. 2.6. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių bendrininkavimą, byloje nėra.... 18. 2.7. Skunde analizuojami liudytojų E. R., D. I., V. Š., A. B. teisme duoti... 19. 3. Kasaciniu skundu nuteistasis A. R. ir jo gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas... 20. 3.1. Kasatoriai tvirtina, kad buvo netinkamai taikyta BK 202 straipsnio 1... 21. 3.2. BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos veikos būtinieji požymiai yra... 22. 3.3. Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš... 23. 3.4. Nagrinėjamoje byloje, pasak kasatorių, versliškumo požymis... 24. 3.5. Pagal kasacinę praktiką baudžiamajai atsakomybei kilti būtina... 25. 4. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 26. 4.1. Prokuroras, atsakydamas į nuteistojo A. R. ir jo gynėjo kasacinio skundo... 27. 4.2. Taip pat, pasak prokuroro, pakankamai išsamiai ir įtikinamai motyvuotas... 28. 4.3. Atsakydamas į E. P. skundo argumentus, prokuroras nurodo, kad teismas... 29. 4.4. Teismas pagrįstai rėmėsi 2013 m. rugpjūčio 27 d. slapto sekimo... 30. 4.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors šiuo atveju... 31. 4.6. Prokuroras mano, kad kasatoriui pagrįstai buvo inkriminuotas Taisyklių... 32. 4.7. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje patikslino nusikaltimo padarymo... 33. 4.8. Prokuroras nesutinka su skundo argumentais dėl bendrininkavimo.... 34. 5. Nuteistojo E. P. kasacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. R. bei jo... 35. Dėl kasatoriaus E. P. skundo argumentų... 36. 6. Kasatorius E. P. skunde iš esmės pakartoja savo apeliacinio skundo... 37. 7. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad įrodymų... 38. 8. Nors kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė... 39. 9. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo E. P. skundą,... 40. 10. Priimtoje nutartyje į esminius apelianto E. P. argumentus – dėl... 41. 11. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 42. Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo A. R. veikai... 43. 12. Kasaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas prašo nutraukti bylą dėl... 44. 13. BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 45. 14. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir... 46. 15. Teismų praktikoje ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės... 47. 16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. R. kontrabandos būdu įgytus 623... 48. 17. Pagrįsdamas nusikalstamos veikos pagal BK 202 straipsnio 1 dalį sudėties... 49. 18. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo... 50. 19. Teismas privalo nurodyti išsamius teisinius argumentus, aiškiai ir... 51. 20. Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo... 52. 21. Tiek BK 202 straipsnio 1 dalies, tiek ATPK 173 straipsnio dispozicijose... 53. 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš... 54. 23. Kaltinime A. R. nurodytas nusikalstamos veikos laikotarpis nuo 2013 m. kovo... 55. 24. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad A. R.... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 57. Nuteistojo E. P. kasacinį skundą atmesti.... 58. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos... 59. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....