Byla 2A-231-577/2015
Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei, dalyvaujant ieškovei V. Š., jos atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei, atsakovui O. Š., jo atstovui advokatui Donatui Petrauskui, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei S. S., ekspertėms R. B. ir K. B., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ir atsakovo O. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui O. Š. bei atsakovo O. Š. priešieškinį ieškovei V. Š., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė V. Š. kreipdamasi į teismą su ieškiniu (t.1 b.l. 3-10), vėliau bylos nagrinėjimo metu jį patikslinusi, prašė nutraukti santuoką su atsakovu; pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo grąžinti iki santuokos turėtą pavardę ( - ); nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina; patvirtinti jos siūlomą vaikų bendravimo su tėvu tvarką; iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikams po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti V. Š. natūra butą/patalpą-butą ( - ). (unikalus Nr. ( - )), o O. Š. – 15,7365 ha žemės sklypą ( - ) (unikalus Nr. ( - )), garažą (boksą) ( - ) (unikalus Nr. ( - )), automobilį Chrysler Grand Voyager valstybinis Nr. ( - ). Nurodė, kad santykiai su atsakovu pašlijo, kai ji laukėsi ketvirto vaiko. Gimus dukrai S., atsakovas visiškai nusišalino nuo buities ir vaikų priežiūros, tenkino tik savo poreikius, ignoravo ieškovę bei vaikus. Ilgainiui sutuoktinis persikėlė į kitą kambarį, savo pirktą maistą laikė atskirai, neleisdamas jo imti ne tik ieškovei, bet ir vaikams, išvykdamas į komandiruotes apie tai ieškovės neinformuodavo, neplanavo bendro laisvalaikio šeimoje. Pasak ieškovės, atsakovas nuteikinėja prieš ieškovę vaikus, supriešino juos tarpusavyje, visiškai nepaiso jos nuomonės, nebendrauja, todėl tolimesnis bendras, kaip sutuoktinių, gyvenimas tapo nebeįmanomas.

5Atsakovas O. Š. pateikė priešieškinį (t.2 b.l. 152-161), kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu; patvirtinti jo siūlomą vaikų bendravimo su motina tvarką; iš motinos priteisti išlaikymą vaikams po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti O. Š. natūra butą ( - ) (unikalus Nr. ( - )), garažą (boksą) ( - ) (unikalus Nr. ( - )), automobilį Chrysler Grand Voyager valstybinis Nr. ( - ), o V. Š. - 15,7365 ha žemės sklypą ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Priešieškinyje nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis sutuoktinės psichologinis ir fizinis smurtas, nukreiptas prieš atsakovą ir vaikus. Atsakovas tvirtino, kad ieškovė šaukdavo ant vaikų vartodama grubius necenzūrinius žodžius, smurtavo prieš dukrą G., daužė baldus, buitinę techniką, indus, gadino duris ir kt. Motinos elgesys sukuria nuolatinę įtampą šeimoje, daro vaikams didelę žalą, nervinė įtampa atsiliepia fizinei ir psichinei vaikų sveikatai.

6Ieškovė V. Š. atsiliepime į priešieškinį (3 t., b.l. 91-96) nurodė, kad atsakovas sąmoningai ruošėsi santuokos nutraukimo procesui, namuose įrengė garso įrašymo įrangą ir kilus konfliktui, parinkdamas išskirtinius momentus, juos įrašinėjo. Pažymi, kad atsakovas ignoruoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų patarimus ir vaikus specialiai įtraukia į teismo procesą. Ieškovė nesutiko su reikalavimu vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas dažnai vyksta į komandiruotes, neretai dirba ir šeštadieniais, o vaikams susirgus, pareiga juos slaugyti visuomet tekdavo ieškovei. Teigia pati galinti vaikams skirti tik po 200 Lt dydžio išlaikymą, tačiau patenkinus ieškinį bei įvertinus atsakovo pajamas, mano, kad iš atsakovo turi būti priteistas ne mažesnis nei 500 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui. Turtą prašė padalinti jos ieškinyje nurodytu būdu. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas neteisingai traktuoja jos sutikimą dėl 0,45 ha žemės sklypo pardavimo; teigia sutikusi tik su tuo, kad sandoris būtų sudaromas, tačiau nenurodė, kad atsakovas abiejų šalių lėšas gali naudoti savo nuožiūra. Tvirtina, jog iš lėšų, gautų pardavus šalių naujai pastatytą gyvenamąjį namą buvo nupirktas, o pardavus žemės sklypą ir panaudojus apie 50 000 Lt, įrengtas butas, esantis ( - ), todėl daro išvadą, kad butas buvo įsigytas už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas.

7Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė mano, kad visų keturių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, patvirtinta maksimalaus vaikų bendravimo su tėvu tvarka.

8II.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, įregistruotą 2002-06-07 Vilniaus miesto CM skyriuje tarp O. Š. ir V. Š.; pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo nusprendė grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę ( - ). Nustatė nepilnamečių E. Š. ir N. Š. gyvenamąją vietą su tėvu O. Š., o nepilnamečių G. Š. ir S. Š. - su motina V. Š.. Nustatė tėvų O. Š. ir V. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. Š., G. Š., N. Š. ir S. Š. tvarką:

  1. Tėvas O. Š. bendrauja su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š., kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val.
  2. Motina V. Š. bendrauja su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š. kiekvieno mėnesio II ir IV savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val.
  3. Tėvas O. Š. neporiniais metais praleidžia su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š. Naujuosius metus (dvi dienas), Kovo 11 d., Šv. Velykas (dvi dienas), Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis), Jonines (birželio 24 d.), tėvo gimtadienį (( - )), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), paimdamas vaikus pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžindamas paskutinę šventės dieną 20 val.
  4. Motina V. Š. poriniais metais praleidžia su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š. Naujuosius metus (dvi dienas), Kovo 11 d., Šv. Velykas (dvi dienas), Motinos dieną (gegužės pirmas sekmadienis), Jonines (birželio 24 d.), motinos gimtadienį (( - )), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), paimdama vaikus pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžindama paskutinę šventės dieną 20 val.
  5. Tėvas O. Š. poriniais metais praleidžia su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š. Vasario 16 d., Gegužės 1 d., Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis), Valstybės dieną (liepos 6 d.), tėvo gimtadienį (( - )), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv.Kalėdas (dvi dienas), vaikų gimtadienius (( - )), paimdamas vaikus pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžindamas paskutinę šventės dieną 20 val.
  6. Motina V. Š. neporiniais metais praleidžia su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š. Vasario 16 d., Gegužės 1 d., Motinos dieną (gegužės pirmas sekmadienis), Valstybės dieną (liepos 6 d.), motinos gimtadienį (( - )), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv.Kalėdas (dvi dienas), vaikų gimtadienius (( - )), paimdama vaikus pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžindama paskutinę šventės dieną 20 val.
  7. Vaikai E. Š., G. Š., N. Š., S. Š. pirmąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų praleidžia su tėvu O. Š., o antrąją pusę su motina V. Š..
  8. Tėvas O. Š. ir motina V. Š. bendrauja su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š. neribotai telefonu, internetu ir kitomis ryšių priemonėmis.

11Taip pat pirmos instancijos teismas nutarė priteisti iš O. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Š. ir S. Š. po 500 Lt kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, kol vaikai sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai V. Š., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš V. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Š. ir N. Š. po 500 Lt kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, kol vaikai sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminiam atstovui – tėvui O. Š., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

12Padalino santuokoje įgytą turtą pripažįstant O. Š. ir V. Š. nuosavybės teisę į ½ turto dalį. Priteisė natūra V. Š.: ½ dalį buto/patalpos-buto ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurios vertė 97 000 Lt, ir ½ dalį 15,7365 ha žemės sklypo ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurios vertė 37 900 Lt (viso turto už 134 900 Lt). Priteisė natūra O. Š.: ½ dalį buto/patalpos-buto ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurios vertė 97 000 Lt, ½ dalį 15,7365 ha žemės sklypo ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurios vertė 37 900 Lt, negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė 20 000 Lt, automobilį Chrysler Grand Voyager valstybinis Nr. ( - ), kurio vertė 9 000 Lt (viso turto už 163 900 Lt), taip pat priteisė iš O. Š. už jam tenkančią didesnę turto dalį 14 500 Lt kompensaciją V. Š.. Likusioje dalyje ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti. Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje buvo nukreiptas vykdyti skubiai. Be to, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pirmos instancijos teismas sprendė, kad abi šalys kaltos, jog jų santuoka iširo, todėl konstatavo, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Spręsdamas klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į vaikų ir tėvų tarpusavio santykius bei pačių vaikų išreikštus norus. Siekiant išvengti ginčų tarp šalių ateityje, teismas nutarė nustatyti tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Dalindamas turtą, pirmos instancijos teismas vadovavosi prezumpcija, kad įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-14 nutartimi sprendimo dalį, kuria nustatyta tėvų O. Š. ir V. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. Š., G. Š., N. Š. ir S. Š., tvarka, nutarė vykdyti skubiai.

15III.

16Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

17Ieškovė V. Š. apeliaciniu skundu (5 t., b.l. 50-61) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliantė nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jos nuomone, sprendimas priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Atsakovo nusišalinimas nuo šeimos gyvenimo, nesirūpinimas šeima, nuolatinis vien tik savo poreikių tenkinimas, konfliktiškas elgesys, mažamečių vaikų kiršinimas, pastovus ieškovės užgauliojimas ir žeminimas - tai pagrindinės priežastys, kurios, pasak apeliantės, sąlygojo santuokos iširimą. Apeliantė pažymi, kad būtent dėl atsakovo naudojamo psichologinio smurto ji buvo priversta išsikelti į Vilniaus miesto krizių centrą. Ieškovės nuomone, pirmos instancijos teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo priimtas neatsižvelgiant į vaikų interesus. Nors E. ir išreiškė norą gyventi su tėvu, tačiau teismas turėjo vadovautis vaiko interesų, o ne norų prioritetu. Ieškovė tvirtina, kad gyvendama su tėvu, E. praras glaudų ryšį su seserimis bei galutinai susvetimės su ja. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad nustatant sūnaus N. gyvenamąją vietą nebuvo atsižvelgta į jo norą gyventi su mama ir seserimis. Teigia, kad būtent ieškovė galėtų užtikrinti vaikų poreikius, gerovę ir tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų tinkamam fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Be to, ieškovė pastebi, kad teismas neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, šalių norus ir net nesvarstė galimybės palikti visus keturis vaikus vienam iš tėvų, vaikus išskyrė teisiškai neargumentuodamas tokio savo sprendimo. Apeliantė pažymi, kad atsakovas ilgai dirba, jo darbas yra susijęs su komandiruotėmis. Taip pat, pasak apeliantės, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į jos šiuo metu gaunamas pajamas ir nepagrįstai nustatė vienodą – 500 Lt dydžio mokamą išlaikymą vaikams. Mano, kad toks sprendimas nesąžiningas su ja likusių gyventi vaikų atžvilgiu, nes, sumokėjus išlaikymą su tėvų gyvenantiems vaikams, nebeliktų pinigų su ja gyvenančioms dukrelėms. Pirmos instancijos teismas, padalindamas turtą natūra lygiomis dalimis, ieškovės nuomone, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pastoviai smurtauja prieš ją. Būtent smurtas artimoje aplinkoje ir buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

18Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė patikslino apeliacinį skundą (7 t., b.l. 34-35), prašydama pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarkos su vaikais tvarkos 7 punktą. Nurodė, kad vykdant teismo sprendimą paaiškėjo, jog nustatytas vaikų bendravimas su tėvais atostogų metu sunkiai įvykdomas dėl savo neapibrėžtumo.

19Atsakovas O. Š. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat įvertinti, ar ieškovė nesąžiningu apeliaciniu skundu nesukėlė CPK 95 str. numatytų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių. Nustačius, kad ieškovė nesąžiningai pateikė apeliacinį skundą, prašo jos atžvilgiu taikyti CPK 95 str. 2 d. numatytas nuostatas. Atsakovas tvirtina, kad ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tendencingai iškreipta informacija, kaltinimai atsakovui yra niekuo nepagrįsti, ieškovė net nesiekia paneigti duomenų apie jos pačios vykdytą fizinį ir psichinį smurtą šeimoje, kurį pasak atsakovo, patvirtina pradėti ikiteisminiai tyrimai bei taikyta administracinė nuobauda. Atsakovo nuomone, jo darbas negali būti kliūtimi prižiūrėti ir auginti vaikus. Prasidėjus teisminiams procesams atsakovas nėra vykęs į jokias komandiruotes, be to, komandiruotės visada yra organizuojamos atsižvelgiant į darbuotojų asmenines galimybes. Pasak atsakovo, ieškovė neatskleisdama visos informacijos apie savo pajamas, pažeidžia sąžiningumo principą. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į skundžiamame teismo sprendime nustatytą lygiavertę pareigą išlaikyti vaikus, ieškovė neprivalės pervedinėti jokių lėšų ne su ja gyvenantiems vaikams, todėl jos pajamos dėl pareigos išlaikyti su tėvu gyvenančius vaikus nesumažės. Pažymi, kad ieškovė tik apeliaciniame skunde iškelia kaltinimus dėl jo naudojamo smurto jos atžvilgiu. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas, pagrįstai nustatė E. ir N. gyvenamąją vietą su juo, o S.ir G. - su ieškove. Pasak atsakovo, ieškovė nesugeba ir negali tinkamai rūpintis visais vaikais, o E. gyvenamosios vietos nustatymas su motina galėtų sukelti realų pavojų net mažamečio vaiko gyvybei. Atsakovo manymu, sūnaus N. išsakytas noras likti gyventi su mama buvo grindžiamas jo atžvilgiu vykdytu papirkinėjimu iš motinos pusės. Taip pat atsakovas tvirtina, kad ieškovė nepagrįstai ginčija išlaikymo dydį. Atsakovo nuomone, ieškovė, būdama anglų kalbos vertėja, gali dirbti ir gauti papildomų pajamų, todėl privalo teikti vaikams reikiamą materialinį išlaikymą. Nurodo, kad butas, adresu ( - ) buvo pirktas už jo asmenines lėšas, o ieškovė niekada neprisidėjo prie buto išlaikymo.

20Atsakovas O. Š. pateikė apeliacinį skundą, kurį patikslinęs (7 t., b.l. 45-62) prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, visų keturių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu O. Š., patikslinti teismo sprendimu nustatytą vaikų bendravimo su tėvais tvarką, priteisti O. Š. butą, esantį ( - ) (vidutinė rinkos vertė 56 186,28 Eur (194 000 Lt)), išmokant ieškovei kompensaciją; garažą, esantį ( - ) (vertė 5 792,40 Eur (20 000 Lt)) ir automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. ( - ) (vertė 2 316,96 Eur (8 000 Lt)), ieškovei priteisti: žemės sklypą, esantį ( - ) (vidutinė rinkos vertė 21 953,20 Eur (75 800 Lt)) bei šiuo metu ieškovės valdomas finansines lėšas. Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovas taip pat prašo priteisti jam 4 054,68 Eur kompensaciją dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktybiškai naudojantis uzufrukto teisėmis valdomomis vaikų išlaikymui skiriamomis lėšomis ir tuo pat metu nesirūpinant vaikų išlaikymu, neprisidedant prie šeimos būsto išlaikymo. Be to, atsakovas prašo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeisti, nustatant, kad iš ieškovės priteisiamas po 144,81 Eur (500 Lt) dydžio išlaikymas kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad ieškovės ieškinys buvo grindžiamas melagingais kaltinimais jo atžvilgiu, o ieškovės ypatingai agresyvus ir smurtinis elgesys šeimoje, jos atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose, pritaikyta administracinė nuobauda, garso įrašai, ir kt., nebuvo įvertinti. Nesutinka, kad jo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimai buvo esminiai, teigia rūpinęsis ieškove iki pat ieškinio pateikimo teismui. Pasak atsakovo, ieškovės žiaurus elgesys ir iš esmės pažeistos jos pareigos pasireiškė dažnu fiziniu ir psichiniu smurtu vaikų ir jo atžvilgiu, nepagarba jam ir šeimos turto gadinimu. Atsakovo įsitikinimu, santuoka turėjo būti nutraukta būtent dėl ieškovės kaltės. Taip pat atsakovas tvirtina, kad vaikų gyvenamąją vietą būtina nustatyti su juo. Jo manymu, atliktos psichologinės ekspertizės išvados patvirtina, kad dėl ieškovės naudojamo fizinio bei psichologinio smurto formuojasi nesaugus brolių/seserų tarpusavio ryšys; visų vaikų atskyrimas turėtų neigiamos įtakos ir sąlygotų vaikų priešiškumą bei tarpusavio ryšio silpnėjimą, o ieškovė, turėdama emocijų reguliavimo sunkumų stresinėse situacijose, nėra pajėgi užtikrinti visų keturių vaikų tarpusavio ryšio atstatymo bei ramios ir nekonfliktinės aplinkos gyvenamojoje vietoje. Atkreipia dėmesį, kad Ekspertizės išvadoje nėra nurodoma, kad atsakovas prieš vaikus būtų naudojęs smurtą, kad vaikai su tėčiu jaustųsi nesaugiai, neramūs ar atstumti. Atsižvelgdamas į tai, kad realios ieškovės pajamos yra ne mažesnės nei jo, bei į tai, kad patikslintu apeliaciniu skundu prašo visų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, atsakovas prašo priteisti iš ieškovės po 144,81 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Mano, jog yra būtina pakeisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, užtikrinant, kad ja nebūtų pažeidžiami vaikų interesai. Pažymi, kad nors dukra Evelina bijo ieškovės, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką ji yra priversta bendrauti su mama, be to, ieškovė neatsižvelgia į vaikų norus bei interesus, organizuoja vaikų sveikatai žalingas pramogas, neleidžia jiems išvykti, kai vaikai nori pasimatyti su seniai matytais giminaičiais, nerodo geranoriškumo ir nesiekia kompromiso. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas sutuoktinių turtą padalino neatsižvelgęs į tai, kad butas, adresu ( - ), buvo pirktas vien už jo asmenines lėšas. Teigia, kad teismas privalėjo taikyti CK 3.98 str. 2 d. ir 3.123 str. 1 d. nuostatas. Atkreipė dėmesį, jog 2006-10-12 žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad parduodamas turtas priklauso O. Š., 2006-10-12 ieškovė notarų biure pasirašė pareiškimą, kuriuo išreiškė sutikimą, kad atsakovas parduotų jam priklausantį turtą bei patvirtino pretenzijų ateityje neturėsianti. Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo teiginiu, kad minėtas žemės sklypas su pastatais iš esmės buvo pagerintas santuokos metu. Teigia, kad namo statybai reikiamas lėšas sukaupė, pradėjo statyti iki šalių santuokos, statybomis rūpinosi ir didžiąja dalimi savo rankomis pastatė atsakovo tėvai. Pasak apelianto, net pripažinus, kad namas buvo pastatytas naudojant bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas, tokiu atveju žemės sklypo su pastatais vertės padidėjimas dėl pastatyto namo galėjo būti ne daugiau kaip 100 000 Lt. Atsakovo įsitikinimu buto priteisimas dalimis abiems šalims pažeidžia ne tik atsakovo turtinius, bet ir mažamečių vaikų interesus. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, kad nenustačius, kokias sumas ieškovė valdė Snoro ir Ūkio bankuose, nebuvo teisingai nustatytas bendras dalintinas sutuoktinių turtas.

22Kadangi laikinojo išlaikymo nustatymo metu teismas iš esmės nenagrinėjo jokių su vaikų išlaikymu susijusių aplinkybių, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo dėl išlaikymo nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Teigia, pateikęs įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu išlaikė vaikus didesne dalimi nei ieškovė, kuri tokį išlaikymą teikti vengė, ir pasak apelianto gyveno iš jo lėšų. Reikalavimą priteisti iš ieškovės kompensaciją atsakovas grindžia tuo, jog jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas melaginga informacija, kad atsakovas neišlaikė mažamečių vaikų ir nesirūpino šeimos interesais. Taip pat nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-08-01 - 2014-06-30 mokėdamas laikiną išlaikymą, atsakovas turėjo rūpintis vaikais, nes ieškovė neužtikrino jų poreikių tenkinimo; išlaikė šeimos gyvenamąjį būstą, dėl to, siekdamas patenkinti būtiniausius šeimos poreikius, pasiskolino 14 000 Lt.

23Ieškovė V. Š. atsiliepime (7 t., b.l. 136-151) prašo atsakovo patikslintą apeliacinį skundą atmesti, o jos apeliacinį skundą tenkinti. Pažymi, kad apelianto iniciatyva jos atžvilgiu keliamos administracinės ar baudžiamosios bylos po tyrimo yra nutraukiamos. Pasak ieškovės, nustačius visų vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, vaikai bus visiškai atriboti nuo motinos, pažeisti jų interesai bei teisė turėti abu tėvus. Nurodė, jog ekspertizės išvadoje pažymėta, kad būtent mama geriau užtikrins vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, kad dukters E. priešišką elgesį su mama iš dalies lėmė tėvo nesugebėjimas suprasti vaiko poreikį ir padėti šį ryšį atkurti bei jį sustiprinti, be to, nenustatyta, kad vaikai nori gyventi su tėvu. Tvirtina, kad atsakovo darbas susijęs su dažnomis komandiruotėmis, todėl vaikų gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, jam išvykus, vaikai būtų palikti be priežiūros arba realiai gyventų su motina. Vaikų atskyrimo klausimas, ieškovės manymu, galėtų būti svarstomas tik tuo atveju, jei nebūtų kitų galimybių užtikrinti vaikų interesus. Ieškovė teigia visas išlaikymui skirtas lėšas panaudojusi tik vaikų poreikių tenkinimui, palikdavusi apeliantui pinigus, skirtus vaikų maitinimuisi mokykloje, buto komunaliniams mokesčiams. Nesutikdama su atsakovo teiginiais, susijusiais su turto padalinimu, ieškovė paaiškina, kad dar dvejus metus iki santuokos su apeliantu jie kartu vedė bendrą ūkį, turėjo bendrą biudžetą, iš kurio tam tikros pinigų sumos ir buvo skiriamos sodybos projektavimui, reikiamų leidimų gavimui ir statybai. Pažymi, kad sodybos statybose aktyviai dalyvavo ir jos tėvas. Atsakovas iki santuokos nutraukimo proceso niekada nebuvo nurodęs, kad butas pirktas iš jo asmeninių lėšų ir priklauso tik jam, atsakovas neprašo pripažinti butą jo asmenine nuosavybe. Pasak ieškovės, VĮ Registrų centro, t.y. didesnę įrodomąją galią turintys dokumentai patvirtina, kad namų valda buvo statoma santuokoje, o apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina jo asmeninių ar jo tėvų lėšų panaudojimo namų valdos statybai. Ieškovės manymu, dėl šalių konfliktiškų santykių, buto padalinimas natūra pažeistų buvusių sutuoktinių interesus ir gyvenimo kokybę. Ieškovės vertinimu, būtų tikslinga jai priteisti butą, esantį ( - ), o atsakovui visą likusį turtą.

24Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu, šalys palaikė savo reikalavimus bei argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santuoka įregistruota 2002-06-07 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. ( - )) (t.1 b.l. 11). Santuokoje sutuoktiniai susilaukė keturių vaikų: ( - ) dukros E. Š., ( - ) dukros G. Š., ( - ) sūnaus N. Š., ( - ) dukros S. Š. (t.1 b.l. 14-17). Sutuoktiniai su vaikais gyvena keturių kambarių bute, esančiame ( - ) (unikalus Nr. ( - )).

27Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, atsakovas O. Š. pateikė priešieškinį, prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės. Šalys taip pat nesutarė dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo ir kitais su santuokos nutraukimu susijusiais klausimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė ir atsakovas pateikė apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos, 2015 m. liepos 25 d. nutartimi paskyrė šalių nepilnamečių vaikų psichologinę ekspertizę, kurią 2015 m. balandžio 17 d. atliko Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro ekspertai (t. 6, b.l. 209-216).

28Dėl sutuoktinių kaltės

29CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

30Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus (jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina), kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-399/2013). Be to, ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija.

31Nagrinėjamu atveju, ieškovė tvirtina, kad šalių santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, o atsakovas teigia, jog dėl santuokos nutraukimo yra kalta pati ieškovė. Tokios pozicijos šalys laikėsi viso bylos nagrinėjimo metu. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą, kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo privalo įrodyti sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dėl šalių iširusios santuokos yra kalti abu sutuoktiniai, kadangi jų abiejų elgesys buvo netinkamas ir nesuderinamas su galiojančiomis moralės normomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išvados pagrįstumo apeliacinių skundų argumentai nepaneigia.

32Ieškovės teigimu, atsakovas nusišalino nuo savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigų, tenkino tik savo poreikius, žemino ieškovę, psichologiškai terorizavo, todėl yra kaltas dėl jų santuokos iširimo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra pakankamai duomenų spręsti apie netinkamą pačios ieškovės elgesį tiek sutuoktinio, tiek vaikų atžvilgiu. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo daryti garso įrašai, dokumentuose užfiksuoti vaikų paaiškinimai apie mamos (ieškovės) elgesį su jais ir pan. Ekspertizės akto išvadose taipogi nurodyta, jog bylos medžiaga leidžia kelti prielaidas apie ieškovės emocijų reguliavimo sunkumus stresinėse situacijose, ieškovės naudotą psichologinį, fizinį smurtą prieš vaikus. Kita vertus nesutiktina ir su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo elgesį šeimoje bei įrodymus apie ieškovės elgesį (duomenis apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, administracinę nuobaudą, garso įrašus ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012, kt.).

33Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų, susijusių su abiejų sutuoktinių elgesiu nepilnamečių vaikų atžvilgiu, visumą, darydamas išvadą dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo rėmėsi rašytiniais įrodymais (taip pat ir pateiktais atsakovo). Teismo įvertinimą dėl abiejų tėvų netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu patvirtino ir 2015-04-17 Psichologinės ekspertizės išvada. Joje (atsakymas į klausimą Nr. 11, Nr. 12) nurodyta, jog bylos medžiagos analizė bei vaikų apklausa leidžia teigti, kad motina yra naudojusi psichologinį, fizinį smurtą prieš vaikus, tačiau taip pat pažymėta, jog ir tėvo video, garso įrašinėjimai kelia vaikams stiprius nerimo, pykčio ir nesaugumo jausmus, todėl tokie sąmoningi tėvo veiksmai gali būti traktuojami kaip psichologinis smurtas prieš vaikus. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo veiksmai, kuomet jis konfliktines situacijas fiksavo, nerodo pastangų spręsti konfliktus bei neleidžia objektyviai įvertinti jo paties elgesio šių konfliktų metu, nes jis apie daromą įrašą žinojo. Iš bylos duomenų matyti, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų akivaizdoje būtent abu sutuoktiniai nepaisė etikos ir moralės normų, girdint ir matant vaikams kalbėjo pakeltu tonu, ginčijosi, nekreipė dėmesio į skyriaus darbuotojos pastabas, dėl ko pokalbis buvo nutrauktas (2 t., b.l. 101-103). Dėl tokio elgesio abiems sutuoktiniams buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ieškovei nutarimu paskirta nuobauda, o atsakovo atžvilgiu administracinė byla nutraukta dėl to, kad pasibaigė nuobaudos skyrimo terminas (3 t., b.l. 98-101, 111-112). Paminėtos aplinkybės patvirtina, jog abiejų sutuoktinių neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas bei nuolatiniai konfliktai, lėmė netinkamą abiejų sutuoktinių pareigų vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, jog šalių santuoka iširo tik dėl ieškovės ar tik dėl atsakovo kaltės. Taigi, įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visetą, spręstina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje, priimtoje Nr. Nr. 3K-3-505/2014).

34Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo, yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

35Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; kt.).

37Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečių vaikų E. ir N. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu O. Š., o G. ir S. – su motina V. Š.. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutiko, apeliaciniu skundu prašė visų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Kaip minėta, siekiant teisingai išspręsti klausimus, susijusius su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, apeliacinės instancijos teismas paskyrė vaikų psichologinę ekspertizę. Po ekspertizės atlikimo atsakovas patikslino savo apeliacinį skundą ir prašo visų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, t.y. vaikų tėvu.

38Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek byloje surinktus rašytinius įrodymus, tiek atliktos psichologinės ekspertizės išvadas, neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo visų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Ieškovė nurodžiusi, kad būtent dėl atsakovo elgesio dukrai E. vaikystėje išsivystė emocijų sutrikimas, šių teiginių neįrodė. Be to, ekspertizės išvadose nurodoma, kad šalių dukters E. santykyje su mama yra daug emocinės įtampos, ji išsako bijanti motinos ir nesijaučianti su ja saugi; motina šiuose santykiuose išgyvena didelį bejėgiškumo jausmą ir stokoja gebėjimų atlaikyti neigiamas mergaitės emocijas bei pagerinti bendravimo su mergaite kokybę; E. demonstruoja pozityvesnį ir atviresnį santykį su tėvu, išsako tvirtą norą su juo gyventi (atsakymai į klausimus Nr. 4, 5, 6, 13). Kaip minėta, sprendžiant su kuriuo iš tėvų nustatytina vaikų gyvenamoji vieta, turi būti atsižvelgiama tiek į vaiko ir tėvų santykius, tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Akivaizdu, jog augimas nuolatinėje emocinėje įtampoje, baimėje pažeistų vaiko interesus, todėl nustačius, kad ieškovė šiuo metu negeba pakeisti savo santykių ir atkurti artimo ryšio su dukra E., užtikrinti jos saugumo jausmo, bendravime pašalinti vaiko emocinės įtampos ir baimės, darytina išvada, jog skundžiamu teismo sprendimu E. gyvenamoji vieta pagrįstai nustatyta su atsakovu O. Š..

39Tačiau nesutiktina su atsakovo patikslinto apeliacinio skundo argumentais, jog ekspertizės išvados vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovė apskritai nėra pajėgi užtikrinti ramios ir nekonfliktinės aplinkos gyvenamojoje vietoje, atstatyti vaikų tarpusavio ryšį. Pažymėtina, jog atsakovas išvadas daro subjektyviai vertindamas ekspertų atsakymus, neatsižvelgdamas į jų visumą. Ekspertų išvadoje išskiriamas motinos nesugebėjimas spręsti santykius su dukra E., tačiau taip pat atkreiptas dėmesys, jog E. Š. psichologinei būsenai neigiamą poveikį daro ir tėvo rodomas priešiškumas motinai, neatsiliepimas į vaiko poreikį turėti ryšį su motina. Be to, išvadoje pažymėta apie šalių dukters S. artimesnį emocinį ryšį su motina, taip pat tai, jog ne tik tėvas, bet ir motina geba pasirūpinti S., G. ir N. poreikiais; nurodyta, kad būtent mama labiau atsiliepia į vaikų poreikį turėti ryšį su abiem tėvais (atsakymai į klausimus Nr. 13, 5, 6, 20). Kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ne tik ieškovės, tačiau ir atsakovo elgesys vaikų atžvilgiu nėra nepriekaištingas, abu tėvai konfliktų metu nepaiso vaikų interesų, nevengia aptarinėti savo santykių su vaikais ar vaikų akivaizdoje, juos įtraukia į konfliktą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra vienodos, į ieškovės pastangas atkurti ryšį su dukra E. (siekdama atstatyti artimus santykius su dukrele E., nuo 2015 liepos mėnesio lanko psichologo konsultacijas (7 t., b.l. 184)), motinos artimą ryšį su kitais vaikais, gebėjimą pasirūpinti jų poreikiais, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju visų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas vien su tėvu arba vien su motina, pažeistų tėvų lygiateisiškumo principą ir pačių vaikų interesus. Šalys teigia, kad vaikų atskyrimas turi neigiamų pasekmių jų tarpusavio bendravimui ir psichologinei sveikatai, tačiau pažymėtina, kad pagal ekspertų išvadas, vaikų tarpusavio ryšys yra paveiktas ne vien dėl teismo sprendimo, bet ir dėl to, kad nustačius E. ir N. gyvenamąją vietą su tėvu, o G. ir S. su motina, visi vaikai su abiem konfliktuojančiais tėvais gyvena tame pačiame būste (atsakymas į klausimą Nr. 3). Teismo posėdžio metu apklaustos ekspertės patvirtino Psichologinės ekspertizės išvadas, kad teismo sprendimas jau yra paveikęs vaikų pasirinkimą gyventi su vienu iš tėvų, sprendimas sudarė sąlygas vaikams užmegzti artimesnį emocinį ryšį su tuo iš tėvų, kuriam priskirta jų globa. Apeliacinės instancijos teismas, pripažįsta, jog vaikų atskyrimas galimas tik išimtiniais atvejais, tačiau nagrinėjamojoje situacijoje sprendžia, kad tai, yra neišvengiama; skyrium gyvenančių vaikų tarpusavio ryšio palaikymas, nors ir nevisaverčiai, gali būti užtikrintas ne tik vaikams bendraujant pagal teismo nustatytą tėvų bendravimo su vaikais tvarką bet ir vaikams bendraujant tiesiogiai. Atsižvelgęs į paminėtus argumentus, taip pat į ekspertų išvadas apie įtemptus E. santykius su motina, gerus E. ir N. santykius, kitų dviejų mergaičių, t.y. G. bei S. ne itin gerus santykius su E., S. nuosekliai reiškiamą norą gyventi su mama, G., N. ir S. artimą ryšį su abiem tėvais (Ekspertizės išvados atsakymai į klausimus Nr. 3, 4, 5, 6, 16), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta labiausiai atitinka jų interesus, todėl yra pagrindas skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo palikti nepakeistą.

40Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007). Dėl to, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

41Dėl priteisto išlaikymo dydžio

42Ieškovė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir teigia, kad teismas neatsižvelgė į jos gaunamas pajamas, nepagrįstai šalims nustatė vienodo dydžio išlaikymą.

43Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į šioje nutartyje jau minėtą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015, kt.).

44Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš šalių vienodo dydžio, t.y. 500 Lt išlaikymą, atsižvelgė į tai, jog būdama anglų kalbos vertėja, ieškovė galinti dirbti ir gauti papildomų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išvada.

45Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad iš atsakovės priteista išlaikymo suma neviršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyto orientacinio kriterijaus, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, dydžio. Nors šis kriterijus, kaip minėta, yra orientacinis, nuo jo gali būti nukrypstama tik esant svarbioms aplinkybėms – akivaizdžiai skirtingai tėvų turtinei padėčiai, dėl kurios vienas iš tėvų turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, objektyvioms ir nuo šalies valios nepriklausančioms aplinkybėms, dėl kurių vienas iš tėvų nepajėgia teikti nurodyto dydžio išlaikymo vaikui (sunki sveikatos būklė, didelis išlaikytinių skaičius, ir pan.). Šiuo atveju, įvertintina tai, jog tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra vienoda, šalims tenka vienodas išlaikytinių skaičius, t.y. tiek su ieškove, tiek su atsakovu nustatyta dviejų vaikų gyvenamoji vieta, priteistas išlaikymo dydis siejamas tik su būtinaisiais vaikų poreikiais. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl sveikatos ar kitų priežasčių negalėtų dirbti ar ieškoti geriau apmokamo darbo bei teikti vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo. Į bylą pateikti įrodymai sudaro prielaidą išvadai, kad ieškovės gaunamos pajamos gali būti didesnės nei jos nurodomos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, nors jos darbo užmokestis yra mažesnis nei ieškovo, privalo skirti tokio paties dydžio išlaikymą, kaip ir atsakovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu, atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

46Kadangi atsakovo reikalavimas nustatyti su juo visų vaikų gyvenamąją vietą atmestas, todėl netenkintinas ir jo apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nustatant, kad iš ieškovės priteisiamas po 144,88 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam nepilnamečiam vaikui.

47Dėl priteisto išlaikymo pradžios momento bei kompensacijos priteisimo

48Atsakovas patikslintame apeliaciniame skunde pareiškė reikalavimą priteisti jam 4 054,68 Eur (14 000 Lt) kompensaciją dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, prašant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktybiškai naudojantis uzufrukto teisėmis valdomomis vaikų išlaikymui skiriamomis lėšomis, tuo pat nesirūpinant vaikų išlaikymu, visiškai neprisidedant prie šeimos būsto išlaikymo. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo dėl išlaikymo vaikų naudai nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, nes šiuo laikotarpiu priimta tik nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teigia, kad teismas turėjo vertinti vaikų išlaikymo pareigos vykdymą visu laikotarpiu nuo bylos iškėlimo, jį priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos, o laikinąjį išlaikymą įskaitant (arba išskaitant) iš priteistos sumos.

49Pažymėtina, kad laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, kurios paskirtis - laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas. Nagrinėjamu atveju, ginčijamu teismo sprendimu nustatyta kitokia vaikų gyvenamoji vieta, nei prašė šalys ar buvo susiklosčiusi faktinė situacija (visi vaikai faktiškai gyveno su tėvais vienoje gyvenamojoje vietoje), todėl kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisė nuo teismo sprendimo, kuriuo pakeista iki tol buvusi situacija, priėmimo. Tai, kad atsakovas vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-31 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savaime reiškia jo pareigos teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą tuo laikotarpiu vykdymą, o veiksmus, kuomet atsakovas apmokėjo papildomas išlaidas, tame tarpe išlaidas už kai kuriuos vaikų būrelius, komunalines paslaugas, tarp šalių esant nesutarimams įvairiais (ir vaikų poreikių tenkinimo) klausimais, kolegija laiko savanorišku papildomu išlaikymo teikimu, kas atitinka įstatymuose numatytą tėvo pareigą rūpintis vaikais. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus apie išlaidas vaikų išlaikymui (4 t. b.l. 19-200, 5 t., b.l. 1-23), todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl jos netinkamo vaikų išlaikymui skirtų lėšų naudojimo bei vengimo juos išlaikyti.

50Prie prašymo priteisti kompensaciją atsakovas prideda lenteles, jose nurodydamas, kad ieškovė nemokėjo jai priklausančios dalies už buto komunalines paslaugas. Apeliacinės instancijos pažymi, kad reikalavimai, susiję su šalių tarpusavio skolomis už buto išlaikymą, gali būti reiškiami ne santuokos nutraukimo, o atskiroje byloje (CPK 385 str., 383 str.). Be to, atsakovas reikalavimą priteisti 4 054,68 Eur kompensaciją pareiškė tik patikslintame apeliaciniame skunde. CPK 312 str. numato draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl teismas dėl jo nepasisako.

51Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamų šioje byloje, joje apskritai nebuvo pasisakyta apie išlaikymo priteisimo pradžios momentą, kuomet byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

52Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas priteisti iš ieškovės kompensaciją, netenkintinas, o argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendime netinkamo išlaikymo priteisimo pradžios momento, atmestini, kaip nepagrįsti.

53Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

54Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

55Pirmosios instancijos teismas, nustatė tokią tėvų O. Š. ir V. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. Š., G. Š., N. Š. ir S. Š. tvarką:

561. Tėvas O. Š. bendrauja su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š., kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val.

  1. Motina V. Š. bendrauja su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š., kiekvieno mėnesio II ir IV savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val.
  2. Tėvas O. Š. neporiniais metais praleidžia su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š., Naujuosius metus (dvi dienas), Kovo 11 d., Šv. Velykas (dvi dienas), Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis), Jonines (birželio 24 d.), tėvo gimtadienį (( - )), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), paimdamas vaikus pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžindamas paskutinę šventės dieną 20 val.
  3. Motina V. Š. poriniais metais praleidžia su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š., Naujuosius metus (dvi dienas), Kovo 11 d., Šv. Velykas (dvi dienas), Motinos dieną (gegužės pirmas sekmadienis), Jonines (birželio 24 d.), motinos gimtadienį (( - )), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), paimdama vaikus pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžindama paskutinę šventės dieną 20 val.
  4. Tėvas O. Š. poriniais metais praleidžia su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š., Vasario 16 d., Gegužės 1 d., Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis), Valstybės dieną (liepos 6 d.), tėvo gimtadienį (( - )), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv.Kalėdas (dvi dienas), vaikų gimtadienius (( - ), paimdamas vaikus pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžindamas paskutinę šventės dieną 20 val.
  5. Motina V. Š. neporiniais metais praleidžia su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š., Vasario 16 d., Gegužės 1 d., Motinos dieną (gegužės pirmas sekmadienis), Valstybės dieną (liepos 6 d.), motinos gimtadienį (( - )), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv.Kalėdas (dvi dienas), vaikų gimtadienius (( - )), paimdama vaikus pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžindama paskutinę šventės dieną 20 val.
  6. Vaikai E. Š., G. Š., N. Š., S. Š., pirmąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų praleidžia su tėvu O. Š., o antrąją pusę su motina V. Š..
  7. Tėvas O. Š. ir motina V. Š. bendrauja su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š., neribotai telefonu, internetu ir kitomis ryšių priemonėmis.

57Ieškovė V. Š. patikslinusi apeliacinį skundą prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

58Kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį tėvas bendrauja su visais vaikais, juos pasiimdamas 18 val. iš jų gyvenamosios vietos bei po bendravimo grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą iki 21 val.

59Kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 21 val. tėvas bendrauja su visais vaikais (išskyrus tuos atvejus, kai vaikai akivaizdžiai serga) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei po bendravimo grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą.

60Vaikai - E. Š., G. Š., S. Š., ir N. Š., rudens, žiemos ir pavasario mokyklines atostogas lyginiais metais praleidžia su tėvu O. Š. pradedant nuo pirmos atostogų dienos 9 val. iki paskutinės atostogų dienos 19 val.;

61Vaikai - E. Š., G. Š., S. Š., ir N. Š., rudens, žiemos ir pavasario mokyklines atostogas nelyginiais metais praleidžia su motina V. Š. pradedant nuo pirmos atostogų dienos 9 val. iki paskutinės atostogų dienos 19 val.

62Vaikai - E. Š., G. Š., S. Š., ir N. Š., vasaros mokyklinių atostogų metu praleidžia su tėvu O. Š. jo kasmetinių atostogų laiką - 28 kalendorines dienas pradedant nuo pirmos jo atostogų dienos 9 val. iki paskutinės atostogų dienos 19 val.;

63Apie savo kasmetines vasaros atostogas O. Š. įpareigojamas pranešti V. Š. ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jo atostogų pradžios.

64Tuo atveju, jei tėvų atostogų laikas sutampa, pirmas dvi kalendorines savaites vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau, o kitas dvi savaites su tuo iš tėvų, kurio atostogos prasideda vėliau.

65Nustatoma, kad vaikams atostogaujant su vienu iš tėvų, šis privalo informuoti kitą iš tėvų, jei su vaikais išvyksta iš nuolatinės gyvenamosios vietos apie išvykimo tikslą, laiką, apsistojimo vietą, grįžimo laiką.

66Nustatoma, kad vaikams atostogaujant su vienu iš tėvų, įprastinė bendravimo su vaikais darbo dienomis bei savaitgaliais nustatyta šiuo sprendimu tvarka kitam iš tėvų netaikoma, išskyrus Motinos dieną ir Tėvo dieną, kurias atitinkamai vaikai praleidžia su motina ar tėvu.

67Tėvas 2013 metais ir toliau visais neporiniais metais su vaikais praleidžia Vasario 16 d., Gegužės 1 dieną, Tėvo dieną (Birželio pirmasis sekmadienis), Valstybės dieną (Liepos 6 d.), tėvo gimtadienį (( - )), Kūčias (Gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (dvi dienas), vaikų gimtadienius (( - )). Tokiu atveju tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją šventės dieną 9 val. ir po bendravimo grąžina juos į gyvenamąją vietą paskutinės šventės dienos 21 val.

68Tėvas 2014 metais ir toliau visais poriniais metais su vaikais praleidžia: Naujus Metus (dvi dienas), Kovo 11 dieną, Šv. Velykas (dvi dienas), Tėvo dieną (Birželio pirmasis sekmadienis), Jonines (Birželio 24 d.), tėvo gimtadienį (( - )), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Visų Šventųjų Dieną (Lapkričio 1 d.). Tokiu atveju tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją šventės dieną 9 val. ir po bendravimo grąžina juos į jų gyvenamąją vietą paskutinės šventės dienos 21 val.

69?

70Atsakovas O. Š. apeliaciniu skundu prašo patikslinti teismo sprendime nustatytą vaikų bendravimo su tėvais tvarką, nustatant, kad vaikai neporiniais metais pirmąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų praleidžia su tėvu O. Š., antrąją pusę – su motina V. Š., o poriniais metais antrąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų praleidžia su tėvu O. Š., pirmąją pusę – su motina V. Š.. Taip pat prašo papildyti teismo sprendime nustatytą tvarką ir nuostata, kad nustatyta bendravimo tvarka yra užtikrinama atsižvelgiant į vaikų interesus.

71Vertinant abiejų šalių suformuluotus reikalavimus, pažymėtina, kad ieškovė, atsižvelgdama į reikalavimą visų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, apeliaciniu skundu prašo nustatyti būtent atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, ir iš esmės nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Tikslindama apeliacinio skundo reikalavimus, susijusius su bendravimo tvarka, ieškovė pažymėjo, kad teismo sprendimu nustatytas vaikų bendravimas su tėvais atostogų metu sunkiai įvykdomas dėl neapibrėžtumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatyto paliktina nepakeista (t.y. netenkintas ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas su ja nustatyti visų vaikų gyvenamąją vietą), todėl pasisakytina dėl tų ieškovės reikalavimų, kurie susiję su bendravimo tvarka atostogų metu.

72Taigi, abi šalys prašo keisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, vaikų atostogų metu.

73Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių siūlomais vaikų bendravimo tvarkos variantais atostogų metu, pažymi, kad patenkinus ieškovės siūlymą nustatyti per vienerius metus vieno iš tėvų teisę bendrauti visų, t.y. pavasario, žiemos bei rudens, atostogų metu, būtų pažeistos bei ribojamos kito iš tėvų, taip pat vaikų bendravimo teisės. Tačiau atsakovo prašymą patikslinti teismo nustatyto bendravimo tvarkos 7 punktą, apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos 7 punkte kiekvienais metais vaikų atostogų metu vienai iš šalių nustatytas tas pats bendravimo laikas (pirma arba antra atostogų pusė), skirtingo bendravimo laiko vaikų atostogų metu poriniais ir neporiniais metais nustatymas, yra priimtinesnis. Taip pat atsižvelgiant į vaikų amžių, tėvų santykius, į tai, kad tas tėvas, su kuriuo nuolatos gyvena vaikai, turi daugiau informacijos apie jų sveikatos būklę, savijautą, ieškovės siūlymas papildyti bendravimo tvarką, nustatant įpareigojimą vienam iš tėvų informuoti kitą apie jo išvykimą su vaikais iš nuolatinės gyvenamosios vietos, laikytinas atitinkančiu vaikų interesus. Siekiant nustatyti kuo aiškesnes ir tikslesnes bendravimo sąlygas ir išvengti šalių ginčų, teisėjų kolegija pritaria ieškovės siūlymui papildyti nustatytą bendravimo tvarką nuostata, kad vaikams atostogaujant su vienu iš tėvų, įprastinė bendravimo su vaikais darbo dienomis bei savaitgaliais nustatyta šiuo sprendimu tvarka kitam iš tėvų netaikoma, išskyrus Motinos dieną ir Tėvo dieną, kurias atitinkamai vaikai praleidžia su motina ar tėvu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimo dalis papildytina paminėtomis dvejomis tėvų bendravimo su vaikais tvarkos sąlygomis.

74Kaip minėta, atsakovas taip pat nurodo, jog ieškovė vadovaudamasi nustatyta bendravimo tvarka elgiasi piktybiškai, neatsižvelgia į vaikų norus bei interesus, todėl prašo papildyti teismo sprendimą nuostata, kad nustatyta bendravimo tvarka yra užtikrinama atsižvelgiant į vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktų nuostatos bei cituota teismų praktika teismą ir taip įpareigoja nustatant bendravimo tvarką atsižvelgti į vaikų interesus. Be to, konkrečioje teismo sprendimo vykdymo situacijoje tėvai privalo veikti išimtinai vaikų interesais netgi nesant papildomos nuorodos teismo sprendime. Atsakovo nurodomas reikalavimas yra neapibrėžtas, sudarantis galimybę kilti naujiems šalių ginčams dėl subjektyvaus aplinkybių atitikimo vaikų interesams vertinimo ir pan., todėl nėra pagrindo jį tenkinti. Vaikams yra svarbu išlaikyti tarpusavio ryšį, jausti abiejų tėvų dėmesį ir palaikymą. Ieškovė siekdama gerinti santykius su dukra E. lanko psichologo konsultacijas. Atsakovas taip pat turi dėti pastangas, siekdamas padėti dukrai E. atkurti ir palaikyti ryšį su mama.

75Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų bendravimo su tėvais tvarka iš esmės atitinka vaikų interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, ginčijamas teismo sprendimas šioje dalyje iš dalies keistinas. Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas patikslinti nustatytos vaikų bendravimo su tėvais tvarkos 7 punktą tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tikslintina, nustatant, kad vaikai neporiniais metais pirmąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų praleidžia su tėvu O. Š., antrąją pusę – su motina V. Š., o poriniais metais antrąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų praleidžia su tėvu O. Š., pirmąją pusę – su motina V. Š.. Taip pat tenkintini ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai nustatyti įpareigojimą vienam iš tėvų informuoti kitą apie jo išvykimą su vaikais iš nuolatinės gyvenamosios vietos, bei papildomai nustatyti, kad vaikams atostogaujant su vienu iš tėvų, įprastinė bendravimo su vaikais darbo dienomis bei savaitgaliais nustatyta šiuo sprendimu tvarka kitam iš tėvų netaikoma, išskyrus Motinos dieną ir Tėvo dieną, kurias atitinkamai vaikai praleidžia su motina ar tėvu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas papildytinas šiais naujais punktais. Kitoje dalyje apeliantų skundų reikalavimai, susiję su bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo atmestini.

76Dėl turto padalijimo

77Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Bendrosios sutuoktinių turto, nutraukiant santuoką, dalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.118 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88 str., 3.89 str. ir kitų sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas.

78Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog dalintiną turtą, priklausantį šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, sudaro butas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė 56 186,28 Eur (194 000 Lt), 15,7365 ha žemės sklypas ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė 21 953,20 Eur (75 800 Lt), garažas (boksas) ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė 5 792,40 Eur (20 000 Lt), automobilis Chrysler Grand Voyager valstybinis Nr. ( - ), kurio vertė 2 316,96 Eur (8 000 Lt) (vertės nurodytos pagal vėliausiai pateiktus šalių procesinius dokumentus bei atsižvelgiant į atliktą nekilnojamojo turto vertinimą). Aukščiau minėtas butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip O. Š. ir V. Š. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (įregistravimo pagrindas – 2006-11-10 pirkimo-pardavimo sutartis bei 2006-12-15 priėmimo-perdavimo aktas) (1 t., b.l. 25-26). Šalys ginčo dėl jo įsigijimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekelia.

79Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 3.117 str. 1 d. numatytą sutuoktinių lygių dalių bendrame turte prezumpciją, padalino turtą šalims lygiomis dalimis, atsakovui priteisdamas natūra ½ dalį minėto žemės sklypo, ½ dalį buto, garažą bei automobilį, o ieškovei – ½ dalį buto, ½ dalį žemės sklypo bei 14 500 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu turto padalinimu, teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog butas įsigytas už atsakovo asmenines lėšas, gautas pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Pažymi, kad asmenines lėšas santuokos metu bendram turtui įsigyti panaudojęs sutuoktinis turi teisę į didesnę to turto dalį ar įgyja teisę gauti kompensaciją. Ieškovė, iš esmės neneigdama aplinkybės, jog šalių butas įsigytas pardavus namų valdą, esančią ( - ), nesutinka su atsakovo argumentais, kad piniginės lėšos, panaudotos buto įsigijimui, priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

80Iš bylos medžiagos matyti, kad 2000 m. gruodžio 22 d., t.y. iki santuokos su ieškove, O. Š. nusipirko 0,45 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais, esančiais ( - ) (2 t., b.l. 163-164). Atsakovas neginčija aplinkybės, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype buvę statiniai buvo nugriauti ir pastatytas naujas gyvenamasis namas, kiemo statiniai bei rekonstruotas ūkio pastatas. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad naujų statinių statybos (rekonstrukcijos) metai 2002 – 2006, taip pat byloje yra duomenys, jog Namų valdos genplanas suderintas 2002-04-16 (5 t., b.l. 81), šalių santuoka sudaryta 2002-06-07, o Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas surašytas tik 2006-08-17 (7 t., b.l. 152-159). Šie duomenys rodo, kad statiniai iš esmės buvo statomi ir baigti statyti (rekonstruoti) šalių santuokos metu.

812006 m. spalio 12 d. sutartimi atsakovas O. Š. pardavė minėtą turtą, t.y. 0,45 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei ūkio pastatais už bendrą 500 000 Lt (144 810 Eur) kainą. Sutartyje nurodyta, jog šalių susitarimu žemė įvertinta ir parduota už 350 000 Lt (101 367 Eur), o pastatai – už 150 000 Lt (43443 Eur) (2 t., b.l. 165-169). Taip pat atsakovas pateikė įrodymus, kad jis dalį už parduotą sodybą gautos sumos, t.y. 230 000 Lt, pervedė atsiskaitydamas pagal 2006-11-10 (buto, esančio ( - )) pirkimo – pardavimo sutartį (5 t., b.l. 24-25). Kitų duomenų apie buto įsigijimo kainą nėra. Taigi, byloje esantys įrodymai apie buto įsigijimo bei parduotų statinių kainą, suponuoja išvadą, jog piniginių lėšų, pardavus šalių santuokos metu pastatytus (rekonstruotus) statinius nepakako buto įsigijimui (kitų lėšų šaltinių ieškovė nenurodė), todėl 80 000 Lt (23 169,60 Eur) piniginių lėšų suma (t.y. suma, viršijanti statinių pardavimo kainą (230 000 – 150 000 Lt) laikytina atsakovo asmeninėmis lėšomis, kurios buvo panaudotos šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto pirkimui.

82Teisėjų kolegija apelianto argumentus, kad butas buvo nupirktas vien tik už jo asmenines lėšas, atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, atsakovas pradiniuose procesiniuose dokumentuose pats buvo nurodęs, jog tik 50 procentų namo pardavimo kainos gali būti pripažinta jo asmeninėmis lėšomis. Be to, faktas, kad atsakovas nepareiškė ketinimo įsigyti butą savo asmeninėn nuosavybėn, taipogi leidžia pagrįstai manyti, kad butas įsigytas ne vien už atsakovo asmenines lėšas. Kaip minėta, atsakovo žemės sklype statiniai pastatyti/rekonstruoti santuokos su ieškove metu, todėl atsižvelgiant į CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d. įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, būtent atsakovas turėjo įrodyti, jog santuokos su ieškove metu pastatytas gyvenamasis namas, buvo jo asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

83Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai, t.y. namo nuotraukos (5 t., b.l. 101), statybinių medžiagų pirkimo bei paslaugų užsakymo sąskaitos, kvitai (5 t., b.l. 82-99), nėra pakankami ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad statiniai atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo pastatyti iki šalių santuokos sudarymo ar už atsakovo tėvų lėšas. Visų pirma, pažymėtina, kad namo nuotraukos yra darytos santuokos su ieškove metu ir nepatvirtina, kad 2002-07-13 užfiksuota namo būklė buvo ir iki santuokos sudarymo; juolab iš jų matyti, kad praėjus mėnesiui po santuokos sudarymo buvo sumūrytos tik namo sienos bei įrenginėjamas stogas. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovo pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai neįrodo, jog juose nurodytos statybinės medžiagos buvo panaudotos atsakovo namų valdos statyboms, bei nepatvirtina, kad namas pastatytas atsakovo tėvų lėšomis.

842006-10-12 ieškovės pasirašytą pareiškimą, kuriame nurodoma, kad ieškovei yra žinoma, jog sutuoktinis parduoda jam priklausantį žemės sklypą su pastatais ( - ), taip pat ieškovė nurodo, jog sutinka, kad sutuoktinis parduotų jam priklausantį turtą už jo aptartą kainą bei sąlygas, pretenzijų neturi ir ateityje neturės (2 t., b.l. 174), atsakovas vertina, kaip ieškovės patvirtinimą, jog parduodamas turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad parduodant asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovės sutikimas jį perleisti apskritai nebūtų reikalingas. Byloje nėra duomenų, kad minėtoje sodyboje buvo šalių gyvenamoji vieta, t.y., kad turtas turėjo šeimos turto statusą (kuomet toks sutikimas pagal CK nuostatas yra privalomas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo netikėti ieškovės nurodytu minėto pareiškimo, tik kaip pritarimo pardavimo sandorio sudarymui, vertinimu.

85Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto pirkimui buvo panaudota 80 000 Lt atsakovo asmeninių lėšų suma, kuri sudaro 34,78 proc. už butą sumokėtos kainos (19 541 Eur dabartinės buto vertės). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę, dalindamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat netinkamai įvertino šalių galimybę gyventi viename bute.

86Atsakovas teigia, kad teismas turėjo vadovautis CK 3.98 str. 2 d. nuostata, numatančia, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.

87Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.117 str. 1 d. numatyta sutuoktinių lygių dalių bendrame turte prezumpcija teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiais pagrindais gali būti nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis ir kitos svarbios aplinkybės. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014 ). Remiantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, santuokinis turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

88Faktą, kad buvo įdėta dalis vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų, galima pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi šias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014).

89Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo taip pat yra išaiškinęs, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Parenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas nepilnamečiam vaikui lemia svarbias aplinkybes, dėl kurių turtas negali būti padalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Ta aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2015 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-690/2015).

90Nagrinėjamu atveju, nustatant šalims priklausančio turto dalis bei priimtiniausią turto padalinimo būdą, atsižvelgtina į CK 3.117 str. nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo motyvai dėl atsakovo naudoto smurto yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, laikytini nepagrįstais, į nustatytą aplinkybę apie atsakovo panaudotas asmenines lėšas bendro buto įsigijimui ir pagal CK 3.98 str. 2 d. jam priklausančią kompensaciją, į tai, kad tiek su ieškove, tiek su atsakovu nustatyta dviejų vaikų gyvenamoji vieta, į šalių itin konfliktiškus santykius, kurie daro negalimą jų gyvenimą viename bute, į Psichologinės ekspertizės išvadas, jog tėvų konfliktai daro didžiulį poveikį ir vaikų psichologinei gerovei, bei ekspertų rekomendaciją tėvams kuo skubiau ieškoti galimybių atskirti gyvenamąją vietą, į tai, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ne vienas nekilnojamojo turto objektas, taip pat aplinkybę, jog teismo posėdžio metu ieškovė pripažindama, kad tolimesnis gyvenimas vienoje gyvenamojoje patalpoje tik daugiau gali pagilinti konfliktą patikino, jog gali surasti kitą gyvenamąją vietą (pvz. su savo tėvais, arba nuomotis butą) ir sutiko, kad jai būtų priteista kompensacija.

91Įvertinus šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas atsakovui natūra priteisti butą, esantį ( - ) (56 186,28 Eur vertės), garažą, esantį ( - ) (5 792,40 Eur vertės) bei automobilį Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. ( - ) (2 316,96 Eur), o ieškovei - žemės sklypą esantį ( - ) (21 953,20 Eur vertės). Kadangi atsakovui tenkančio turto vertė yra 44 754,64 Eur (minusavus kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant butą (19 541 Eur)), o ieškovei tenkančio turto vertė – 21 953,20 Eur, todėl atsakovas ieškovei turėtų sumokėti 11 400,72 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat ieškovės iniciatyvą, siekiant išvengti tolesnių konfliktų, palikti nuolatinę gyvenamąją vietą, dėl ko įprastai patiriamos ne tik papildomos su persikėlimu bei įsikūrimu naujoje gyvenamojoje vietoje išlaidos, bet ir kiti nepatogumai, sprendžia, kad yra pagrindas kompensacijos dalį padidinti dvigubai bei priteisti iš atsakovo ieškovei 22 800 Eur dydžio kompensaciją. Teisėjų kolegijos manymu, priešingu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas ir nebūtų įvykdytas teisingumas. Paminėtas turto padalinimo būdas parinktas atsižvelgus ir į atsakovo gaunamas didesnes pajamas, į galimybę parduoti nekilnojamąjį turtą (garažą, automobilį ar žemės sklypą), siekiant gauti lėšų kompensacijos sumokėjimui ar gyvenamojo būsto įsigijimui (nuomai ar pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareigos, susijusios su turto pardavimu bei rizika dėl turto vertės pasikeitimo negali tekti vienai iš šalių.

92Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės bei atsakovo apeliacinių skundų dalys dėl turto padalinimo tenkintinos iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turto padalinimo keistina, po santuokos nutraukimo atsakovui priteisiant natūra butą, garažą bei automobilį, o ieškovei – žemės sklypą, įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei 22 800 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

93Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde iškėlė naują reikalavimą – prašo ieškovei priteisti šiuo metu jos valdomas finansines lėšas. Reikalavimą grindžia tuo, jog ieškovė nepateikė duomenų, kokias sumas ji valdė Snoro ir Ūkio bankuose jiems bankrutuojant, ir mano, jog nebuvo teisingai nustatytas bendras dalytinas sutuoktinių turtas.

94Kaip jau minėta, CPK 312 str. draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog jis teismo posėdžio pirmosios instancijos metu teiravosi ieškovės apie minėtuose bankuose valdytas sumas, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad reikalavimas dėl lėšų padalinimo buvo tinkamai pareikštas pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių, apelianto argumentai, jog skundžiamame teismo sprendime nebuvo teisingai nustatytas bendras dalytinas sutuoktinių turtas, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

95Apeliacinių skundų argumentai, kurie šiame procesiniame sprendime nebuvo aptarti, laikytini neturinčiais esminės įtakos skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

96Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, atsižvelgiant į Psichologinės ekspertizės išvadas, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus dėl turto padalinimo bei tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkinti iš dalies, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl turto padalinimo, nustatant, kad atsakovui O. Š. priteisiamas butas, esantis ( - ), garažas ( - ), automobilis Chrysler Grand Voyager valstybinis Nr. ( - ), o ieškovei V. Š. -15,7365 ha žemės sklypas ( - ), taip pat iš atsakovo už jam tenkančią didesnę turto dalį ieškovei priteistina 22 800 Eur kompensacija. Taip pat keistinas sprendimo dalies dėl tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 7 punktas, nurodant, kad Vaikai E. Š., G. Š., N. Š., S. Š., neporiniais metais pirmąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų praleidžia su tėvu O. Š., o antrąją pusę su motina V. Š., o poriniais metais antrąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų praleidžia su tėvu O. Š., pirmąją pusę su motina V. Š.; ši tvarka taip pat papildytina dviem punktais, numatančiais, kad vaikams atostogaujant su vienu iš tėvų, šis privalo informuoti kitą iš tėvų, jei su vaikais išvyksta iš nuolatinės gyvenamosios vietos apie išvykimo tikslą, laiką, apsistojimo vietą, grįžimo laiką; vaikams atostogaujant su vienu iš tėvų, įprastinė bendravimo su vaikais darbo dienomis bei savaitgaliais nustatyta šiuo sprendimu tvarka kitam iš tėvų netaikoma, išskyrus Motinos dieną ir Tėvo dieną, kurias atitinkamai vaikai praleidžia su motina ar tėvu. Kitoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

97Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškovei CPK 95 str. 2 d. nuostatas.

98Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas V. Š. melaginga ir (ar) tendencingai iškreipta informacija. Mano, kad apeliantė pažeidė CK 1.5 str. 1 d. įtvirtintą sąžiningumo principą, todėl prašo įvertinti ar V. Š. nesukėlė CPK 95 str. nustatytų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių.

99Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Pažymėtina, jog civilinis procesas grindžiamas šalių rungimosi principu, o apeliaciniame skunde nurodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia šį procesinį dokumentą, yra šalies teisė ir pareiga. Tai, kad atsakovas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes laiko melaginga ir (ar) tendencingai iškreipta informacija, nesudaro pagrindo ieškovės veiksmų laikyti nesąžiningais ir konstatuoti piktnaudžiavimą procesu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo ieškovei taikyti CPK 95 str. ir skirti jai baudą.

100Dėl bylinėjimosi išlaidų

101Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 2 887,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbą (5 t., b.l. 161, 6 t., b.l. 63, 65, 7 t., b.l. 24, 196). Yra sumokėjęs 1 000 Lt (289,62 Eur) žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą (5 t., b.l. 77).

102Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 991,52 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 151,76 Eur žyminis mokestis (5 t., b.l. 62), 973 Eur ekspertizės išlaidos (6 t. b.l. 159, 7 t., b.l. 19), išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 866,76 Eur (7 t., b.l. 26-27, 189-192).

103Įvertinus tai, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo ieškinys bei priešieškinis, taip pat apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies ir iš esmės lygiomis dalimis, už apeliacinius skundus abi šalys buvo iš dalies atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nėra pagrindo kuriai nors šaliai priteisti išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ar žyminį mokestį už apeliacinius skundus, o atsižvelgiant į tai, kad už vaikų psichologinės ekspertizės atlikimą išlaidas patyrė tik ieškovė, jai iš atsakovo priteistina pusė, t.y. 486,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už ekspertizės atlikimą Dėl paminėtų priežasčių taip pat keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo;priteistos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą paliktinos nepakeistos, o ieškovės ir atsakovo prašymai dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atmestini (CPK 93 str. 2 d., 5 d., 98 str.).

104Iš kiekvienos šalies lygiomis dalimis priteistina 13,33 Eur pašto išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, valstybei (CPK 96 str.).

105Teismo posėdžio metu ieškovė prašė pripažinti jos pateiktą išrašą iš medicininių dokumentų neviešu. Atsižvelgiant į minėtame medicininiame dokumente esančią informaciją, ieškovės prašymas išrašą iš medicininių dokumentų laikyti nevieša bylos dalimi, tenkintinas (CPK 10 str. 2 d.).

106Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

107Ieškovės V. Š. ir O. Š. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl turto padalinimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos pakeisti:

  1. padalinti šalių O. Š. ir V. Š. santuokoje įgytą turtą ir priteisti O. Š. šį turtą:

108- butą ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė (56 186,28 Eur),

109- negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė 5792,40 Eur;

110- automobilį Chrysler Grand Voyager valstybinis Nr. ( - ), kurio vertė 2316,96 Eur.

111Priteisti natūra V. Š. šį turtą:

  • 15,7365 ha žemės sklypą ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė 21953,20 Eur.

112Priteisti iš O. Š. 22 800 Eur kompensaciją V. Š..

  1. Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu nustatytos tėvų O. Š. ir V. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. Š., G. Š., N. Š. ir S. Š. tvarkos 7 punktą, nurodant, kad Vaikai E. Š., gimusi ( - ), G. Š., gimusi ( - ), N. Š., gimęs ( - ), S. Š., gimusi ( - ), neporiniais metais pirmąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų praleidžia su tėvu O. Š., o antrąją pusę su motina V. Š., o poriniais metais antrąją pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų praleidžia su tėvu O. Š., pirmąją pusę su motina V. Š..

113Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu nustatytą tėvų O. Š. ir V. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. Š., G. Š., N. Š. ir S. Š. tvarką naujais punktais:

  • Nustatyti, kad vaikams atostogaujant su vienu iš tėvų, šis privalo informuoti kitą iš tėvų, jei su vaikais išvyksta iš nuolatinės gyvenamosios vietos apie išvykimo tikslą, laiką, apsistojimo vietą, grįžimo laiką;
  • Vaikams atostogaujant su vienu iš tėvų, įprastinė bendravimo su vaikais darbo dienomis bei savaitgaliais nustatyta šiuo sprendimu tvarka kitam iš tėvų netaikoma, išskyrus Motinos dieną ir Tėvo dieną, kurias atitinkamai vaikai praleidžia su motina ar tėvu.

114Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodant:

  • Priteisti iš O. Š. į valstybės biudžetą 360 Lt žyminį mokestį ir 17 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660);
  • Priteisti iš V. Š. į valstybės biudžetą 360 Lt žyminį mokestį ir 17 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

115Kitoje dalyje ieškovės ir atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

116Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

117Kitoje dalyje ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus atmesti.

118Priteisti iš atsakovo O. Š. ieškovei V. Š. 486,50 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) išlaidų už ekspertizės atlikimą apeliacinės instancijos teisme.

119Priteisti iš ieškovės V. Š. ir atsakovo O. Š. valstybei po 6,66 Eur (šešis eurus 66 ct) pašto išlaidų.

120Ieškovės V. Š. pateiktą išrašą iš medicininių dokumentų, išduotą 2015-09-10 (7 t., b.l. 184) laikyti nevieša bylos medžiagos dalimi.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė V. Š. kreipdamasi į teismą su ieškiniu (t.1 b.l. 3-10), vėliau... 5. Atsakovas O. Š. pateikė priešieškinį (t.2 b.l. 152-161), kuriuo prašė... 6. Ieškovė V. Š. atsiliepime į priešieškinį (3 t., b.l. 91-96) nurodė, kad... 7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus... 8. II.... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį ir... 11. Taip pat pirmos instancijos teismas nutarė priteisti iš O. Š. išlaikymą... 12. Padalino santuokoje įgytą turtą pripažįstant O. Š. ir V. Š. nuosavybės... 13. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pirmos instancijos teismas sprendė,... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-14 nutartimi sprendimo dalį, kuria... 15. III.... 16. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 17. Ieškovė V. Š. apeliaciniu skundu (5 t., b.l. 50-61) prašo panaikinti... 18. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė patikslino... 19. Atsakovas O. Š. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį... 20. Atsakovas O. Š. pateikė apeliacinį skundą, kurį patikslinęs (7 t., b.l.... 21. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad... 22. Kadangi laikinojo išlaikymo nustatymo metu teismas iš esmės nenagrinėjo... 23. Ieškovė V. Š. atsiliepime (7 t., b.l. 136-151) prašo atsakovo patikslintą... 24. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu, šalys palaikė savo... 25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str.... 26. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santuoka įregistruota 2002-06-07... 27. Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo esant kito... 28. Dėl sutuoktinių kaltės... 29. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis... 30. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino... 31. Nagrinėjamu atveju, ieškovė tvirtina, kad šalių santuoka turi būti... 32. Ieškovės teigimu, atsakovas nusišalino nuo savo kaip sutuoktinio ir tėvo... 33. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių... 34. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, pirmosios instancijos... 35. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia... 37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečių... 38. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek byloje surinktus rašytinius įrodymus,... 39. Tačiau nesutiktina su atsakovo patikslinto apeliacinio skundo argumentais, jog... 40. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas praktikoje yra nurodęs, kad... 41. Dėl priteisto išlaikymo dydžio... 42. Ieškovė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi dėl priteisto... 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką... 44. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš šalių vienodo dydžio, t.y.... 45. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad iš atsakovės priteista... 46. Kadangi atsakovo reikalavimas nustatyti su juo visų vaikų gyvenamąją vietą... 47. Dėl priteisto išlaikymo pradžios momento bei kompensacijos priteisimo... 48. Atsakovas patikslintame apeliaciniame skunde pareiškė reikalavimą priteisti... 49. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas yra... 50. Prie prašymo priteisti kompensaciją atsakovas prideda lenteles, jose... 51. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 52. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo apeliacinio skundo... 53. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo... 54. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo... 55. Pirmosios instancijos teismas, nustatė tokią tėvų O. Š. ir V. Š.... 56. 1. Tėvas O. Š. bendrauja su vaikais E. Š., G. Š., N. Š., S. Š., kiekvieno... 57. Ieškovė V. Š. patikslinusi apeliacinį skundą prašo nustatyti tokią... 58. Kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį tėvas bendrauja su visais... 59. Kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 21 val. tėvas... 60. Vaikai - E. Š., G. Š., S. Š., ir N. Š., rudens, žiemos ir pavasario... 61. Vaikai - E. Š., G. Š., S. Š., ir N. Š., rudens, žiemos ir pavasario... 62. Vaikai - E. Š., G. Š., S. Š., ir N. Š., vasaros mokyklinių atostogų metu... 63. Apie savo kasmetines vasaros atostogas O. Š. įpareigojamas pranešti V. Š.... 64. Tuo atveju, jei tėvų atostogų laikas sutampa, pirmas dvi kalendorines... 65. Nustatoma, kad vaikams atostogaujant su vienu iš tėvų, šis privalo... 66. Nustatoma, kad vaikams atostogaujant su vienu iš tėvų, įprastinė... 67. Tėvas 2013 metais ir toliau visais neporiniais metais su vaikais praleidžia... 68. Tėvas 2014 metais ir toliau visais poriniais metais su vaikais praleidžia:... 69. ?... 70. Atsakovas O. Š. apeliaciniu skundu prašo patikslinti teismo sprendime... 71. Vertinant abiejų šalių suformuluotus reikalavimus, pažymėtina, kad... 72. Taigi, abi šalys prašo keisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką,... 73. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių siūlomais vaikų bendravimo... 74. Kaip minėta, atsakovas taip pat nurodo, jog ieškovė vadovaudamasi nustatyta... 75. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta... 76. Dėl turto padalijimo... 77. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, be... 78. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog dalintiną turtą,... 79. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 3.117 str. 1 d.... 80. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2000 m. gruodžio 22 d., t.y. iki santuokos su... 81. 2006 m. spalio 12 d. sutartimi atsakovas O. Š. pardavė minėtą turtą, t.y.... 82. Teisėjų kolegija apelianto argumentus, kad butas buvo nupirktas vien tik už... 83. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinės instancijos teismui... 84. 2006-10-12 ieškovės pasirašytą pareiškimą, kuriame nurodoma, kad... 85. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje nustatyta, kad... 86. Atsakovas teigia, kad teismas turėjo vadovautis CK 3.98... 87. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.117 str. 1 d.... 88. Faktą, kad buvo įdėta dalis vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų,... 89. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo... 90. Nagrinėjamu atveju, nustatant šalims priklausančio turto dalis bei... 91. Įvertinus šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra... 92. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės bei atsakovo apeliacinių... 93. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde... 94. Kaip jau minėta, CPK 312 str. draudžia apeliaciniame... 95. Apeliacinių skundų argumentai, kurie šiame procesiniame sprendime nebuvo... 96. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų... 97. Dėl atsakovo prašymo taikyti ieškovei CPK 95 str. 2 d.... 98. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovės... 99. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo... 100. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 101. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 2 887,45 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 102. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 991,52 Eur bylinėjimosi išlaidas,... 103. Įvertinus tai, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo ieškinys bei... 104. Iš kiekvienos šalies lygiomis dalimis priteistina 13,33 Eur pašto išlaidų,... 105. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė pripažinti jos pateiktą išrašą... 106. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 107. Ieškovės V. Š. ir O. Š. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Vilniaus... 108. - butą ( - ) (unikalus Nr. ( - )), kurio vertė (56 186,28 Eur),... 109. - negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) ( - ) (unikalus Nr. ( - )),... 110. - automobilį Chrysler Grand Voyager valstybinis Nr. ( - ), kurio vertė... 111. Priteisti natūra V. Š. šį turtą: