Byla 1A-163-606/2016
Dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato ir jam baudžiamoji byla nutraukta

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės, teisėjų Dalios Kursevičienės, Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorui Romui Jasevičiui, gynėjui advokatui Romui Kersnauskui, asmenims, kuriems baudžiamoji byla nutraukta R. B., V. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Romo Jasevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo N. R., gim. ( - ), dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato ir jam baudžiamoji byla nutraukta.

2N. R. perduotas pagal laidavimą laiduotojui S. B., nustatant trejų (3) metų laidavimo terminą.

3Vadovaujantis BK 67, 71 straipsnių nuostatomis, N. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant į minėtą fondą per trijų (3) mėnesių laikotarpį sumokėti 15 MGL (564,90 Eur) dydžio įmoką.

4Šiuo nuosprendžiu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato ir R. B. bei V. B., jiems baudžiamoji byla nutraukta, tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6N. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir jam baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad, būdamas valstybės tarnautojas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, bei tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo:

72014 m. liepos 22 d., apie 2.10 val., kelio ( - ) 136,9 kilometre, ( - ) vyriausiajam patruliui N. R. priklausantis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. ( - ) policijos tarnybinio automobilio mobiliu greičio matuokliu buvo užfiksuotas toje kelio atkarpoje viršijęs 28 km/h nustatytą greitį. 2014 m. rugpjūčio 20 d., apie 20 val., prie UAB poilsio namų „( - )“, viešbučio „( - )“, ( - ), N. R. susitiko su R. B., jai papasakojo, kad jam priklausantis automobilis buvo užfiksuotas viršijęs nustatytą greitį, ir paprašė leisti administracinio teisės pažeidimo protokolą už šį pažeidimą surašyti R. B. vardu, nurodant, kad pažeidimo metu automobilį vairavo R. B.. R. B. sutikus, N. R., žinodamas, kad R. B. jam priklausančio automobilio nevairavo, R. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.

830AN-17073097-14 dėl nustatyto greičio viršijimo, kurį panaudojo administracinio teisės pažeidimo byloje. Tokiais savo veiksmais N. R., veikdamas priešingai tarnybos interesams, pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipė tarnybinės veiklos esmę, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir pakenkė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prestižui.

9N. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir jam baudžiamoji byla nutraukta ir dėl to, kad jis siekė paveikti liudytojus, jog šie ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus:

10laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. balandžio 21 d., prie namo, ( - ) , sodų bendrijoje „( - )“, ( - ), ir kitose vietose, prašydamas R. B. ir V. B., kad šie per apklausas sakytų, jog 2014 m. liepos 22 d. apie 2.10 val. kelio ( - ) 136,9 kilometre, R. B. vairavo N. R. priklausantį automobilį „Audi A6“, kai šis automobilis buvo užfiksuotas viršijęs nustatytą greitį, siekė paveikti R. B. ir V. B., kad jie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00914-15 metu, ir šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme duotų melagingus parodymus apie 2014 m. liepos 22 d. įvykį, kai policijos tarnybinio automobilio mobiliu greičio matuokliu N. R. priklausantis automobilis „Audi A6“ buvo užfiksuotas viršijęs nustatytą greitį.

11Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Jasevičius prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 29 d. nuosprendį, R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda, pagal BK 233 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 100 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę ir bausmę pagal BK 233 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir N. R. paskirti subendrintą bausmę – 120 MGL dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. R. paskirti galutinę bausmę – 80 MGL dydžio, t. y. 3012,05 Eur baudą. Nustatyti šešių mėnesių terminą sumokėti paskirtą baudą. Panaikinti N. R. nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi. Pašalinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas aplinkybes, kad inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes patvirtina teisme apklaustų liudytojų parodymai, specialistų išvados bei kratos protokolai, taip pat pašalinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą aplinkybę, kad N. R. yra vedęs.

12Apeliantas nurodo, kad BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010,

132K-51/2010). Be to, pažymi, kad minėto straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis realizuoja įvertinęs visas bylos aplinkybes.

14Prokuroro tvirtinimu, šioje byloje nebuvo nustatytos visos BK 40 straipsnyje išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą N. R. negalėjo būti taikomas. Byloje nebuvo nustatytos šios dvi būtinos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

15Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. BK tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas. Kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-P-82/2010, 2K-P-85/2008).

16Prokuroras nurodo, kad šioje byloje nustatyta, jog N. R. 2014 m. rugpjūčio 20 d. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudarančias idealią nusikalstamų veikų sutaptį, o laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. balandžio 21 d., N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, kuri buvo pakartotinė anksčiau padarytoms nusikalstamoms veikoms. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos skirtingu laiku – tarp šių nusikalstamų veikų buvo beveik šešių mėnesių laikotarpis; skirtingais veiksmais – nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos N. R. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl nustatyto greičio viršijimo R. B. vardu ir šį suklastotą protokolą panaudojant administracinio teisės pažeidimo byloje, o nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta N. R. siekiant paveikti R. B. ir V. B., kad šie ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus; ne vieninga, o skirtingai susiformavusiomis tyčiomis, skirtingais tikslais ir motyvais – nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos N. R. siekiant išvengti administracinės atsakomybės už nustatyto greičio viršijimą, o nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta N. R. siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už 2014 m. rugpjūčio 20 d. padarytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, sudaro ne idealią, o realią nusikalstamų veikų sutaptį, t. y. nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, yra pakartotinė nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms sąlygoms, byloje nebuvo galimybės pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą ir konstatuoti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą „asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“. Prokuroras pažymi, kad visos šios aplinkybės, t. y., kad N. R. padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealią nusikalstamų veikų sutaptį, o yra pakartotinės, todėl byloje nėra galimybės pripažinti N. R. nusikaltusiu pirmą kartą, buvo išdėstytos ir valstybinio kaltintojo baigiamojoje kalboje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik pažymėjo, kad N. R. padarė tris tyčinius nusikaltimus, yra teisiamas pirmą kartą, bet visiškai neanalizavo ir nepasisakė, kad šios veikos yra pakartotinės.

17Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-P-82/2010, 2K-84/2010).

18Prokuroro teigimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. R. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nebuvo pagrįsta ir prieštaravo bylos dokumentų turiniui. Viso ikiteisminio tyrimo metu N. R. neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kaltės nepripažino ir nė kiek nesigailėjo. Ikiteisminio tyrimo metu N. R. buvo apklaustas net šešis kartus: 2015 m. vasario 10 d. (t. 2, b. 1. 25–26) kaltės nepripažino ir parodymų nedavė; 2015 m. kovo 27 d. (t. 2, b. 1. 31–33) kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2014 m. liepos 22 d. jam priklausantį automobilį „Audi A6“ vairavo R. B.; 2015 m. birželio 1 d. (t. 2, b. 1. 37–38) kaltės nepripažino ir parodymų nedavė; 2015 m. liepos 22 d. (t. 2, b. 1. 40–41) kaltės nepripažino ir parodymų nedavė; 2015 m. liepos 27 d. (t. 2, b. 1. 43–44) kaltės nepripažino ir nurodė, kad paskutinį kartą su R. B. bendravo 2014 m. rudenį (byloje nustatyta, kad poveikį R. B. N. R. darė laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. balandžio 21 d.); 2015 m. spalio 13 d. (t. 2, b. l. 48–49) kaltės nepripažino ir nurodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Ir tik teisiamojo posėdžio metu N. R. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino kaltu ir parodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi. Šiuo atveju akivaizdu, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo bandoma dirbtinai sukurti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą „visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką“, N. R. tiesiog ieškant būdų, kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės ar galimos bausmės.

19Prokuroras pažymi, kad kaltininko pozicija dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas, išreikšta pirmosios instancijos teisme, negali būti vertinama atskirai nuo kaltininko pozicijos ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, nors N. R. teisme pripažino savo kaltę ir išreiškė apgailestavimo pareiškimą bei deklaratyvų atsiprašymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu net per šešias apklausas N. R. apie padarytas nusikalstamas veikas nedavė teisingų parodymų, bet davė visiškai melagingus parodymus, besąlygiškai nepripažino visų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų esminių faktų, justicijos institucijoms nepadėjo aiškintis ikiteisminiam tyrimui svarbių aplinkybių, tačiau priešingai – būdamas įtariamasis dėl 2014 m. rugpjūčio 20 d. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, N. R., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šias nusikalstamas veikas, ir siekdamas sutrukdyti teisėsaugos institucijoms nustatyti tikrąsias įvykių aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu darydamas poveikį liudytojams, kad šie ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus, padarė naują nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, byloje nebuvo pagrindo konstatuoti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą „visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką“. Atsižvelgiant ir įvertinant tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo dviejų būtinų BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, N. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalėjo būti atleistas.

20Prokuroras nurodo, kad pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-21-942/2016). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padalytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-21-942/2016). Pažymi, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau bei pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21- 942/2016).

21Prokuroro teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu N. R. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, savo kaltę pripažino tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu N. R. taip pat parodė, kad gailisi taip pasielgęs. Tačiau šių faktinių duomenų visuma reiškia tik tai, kad N. R. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė esmines veikų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, kurių neigimas dėl kitų byloje surinktų N. R. kaltumą patvirtinančių akivaizdžių įrodymų būtų buvęs beprasmis, tačiau nepatvirtina nuoširdaus kaltininko gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas, taip pat toks N. R. esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių pripažinimas, verčiant surinktiems byloje įrodymams, neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto prisipažinimo kriterijų. Iš bylos proceso metu duotų N. R. paaiškinimų matyti, kad jis savo nusikalstamų veikų nevertino kritiškai, visą ikiteisminio tyrimo stadiją jas iš viso neigė, o jo deklaruotas gailėjimasis teisme buvo tik formalus. Taigi, nustačius, kad N. R. prisipažino verčiamas byloje surinktų įrodymų, ir nenustačius kaltininko nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas, teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir šiuo požiūriu baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai.

22Vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, be kitų įrodymų, patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai, specialistų išvados bei kratos protokolai (nuosprendžio 6 ir 8 puslapiai). Prokuroras pažymi, kad šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jokie liudytojai teisme nebuvo apklausti. Taip pat šioje byloje specialistams nebuvo pavesta atlikti objektų tyrimų, nebuvo pateikta jokių specialistų išvadų, nebuvo daroma ir kratų. Todėl minėtos nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodytos aplinkybės turi būti pašalintos. Be to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, motyvuojant N. R. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažymėta, kad N. R. yra vedęs (7 puslapis), nors nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad N. R. yra nevedęs. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad N. R. yra nevedęs. Todėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodyta aplinkybė ir dėl N. R. šeiminės padėties, todėl turi būti panaikinta.

23Apeliantas nurodo, kad skiriant bausmę N. R., atsižvelgtina į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir kitas aplinkybes. N. R. padarė tris tyčinius nusikaltimus, bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę atkakliai ir kategoriškai neigė, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas ėmėsi neteisėtų priemonių ir darė poveikį kitiems asmenims, dėl tokių N. R. neteisėtų veiksmų ne tik buvo labai apsunkintas ir užtęstas ikiteisminis tyrimas, bet ir kiti asmenys buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Už sunkiausią iš N. R. padarytų nusikaltimų numatyta bauda nuo 1 iki 1000 MGL dydžio, baudos vidurkis – 500 MGL. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, aktualias nustatant baudos dydį N. R., jam turėtų būti paskirta bausmė, mažesnė už straipsnių sankcijose numatytus vidurkius, tačiau pakankamai griežta, kad būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

24Atsikirtimuose į apeliacinį skundą atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės N. R. gynėjas advokatas R. Kersnauskas mano, kad N. R. dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato ir jam baudžiamoji byla nutraukta teisėtai ir pagrįstai, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o Klaipėdos miesto apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Jasevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

25Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

26Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

27Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009).

28Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. J. mano, kad N. R. nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir jam baudžiamoji byla nutraukta, nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Be to, nepagrįstai pripažinta N. R. atsakomybė lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29Pažymėtina, kad teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-54-677/2015, 2K-21-942/2016 ir kitos).

30Apie kaltininko prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi galima spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą.

31Apeliaciniame skunde prokuroras R. Jasevičius pagrįstai pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu N. R. buvo apklaustas net šešis kartus, tačiau jis nė vienos apklausos metu savo kaltės nepripažino, kelis kartus parodymų nedavė iš viso. 2015 m. vasario 10 d. N. R. pranešus apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, jis apklausiamas kaip įtariamasis savo kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė, teigdamas, kad parodymus duos dalyvaujant gynėjui (t. 2, b. 1. 25–26). 2015 m. kovo 27 d. N. R. apklausiamas kaip įtariamasis papildomai savo kaltės nepripažino visiškai taip pat, tvirtino, kad jam priklausantį automobilį „Audi A6“ vairavo R. B. (t. 2, b. 1. 31–33). 2015 m. birželio 1 d. N. R. papildomai pareiškus įtarimą ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, jis savo kaltės nepripažino taip pat ir parodymų nedavė (t. 2, b. 1. 37–38). 2015 m. liepos 22 d. N. R. apklausiamas kaip įtariamasis papildomai savo kaltės nepripažino taip pat ir parodymų nedavė. 2015 m. liepos 27 d. N. R. apklausiamas kaip įtariamasis papildomai savo kaltės nepripažino taip pat (t. 2, b. 1. 43–44). 2015 m. spalio 13 d. N. R. apklausiamas kaip įtariamasis savo kaltės nepripažino (t. 2, b. l. 48–49). Ir tik teisiamojo posėdžio metu N. R. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino kaltu, parodė nusikalstamų veikų aplinkybes, teigė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi.

32Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog veikos kaltininkas gali pripažinti savo kaltę bylos ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, todėl kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis. Nagrinėjamos bylos aspektu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad N. R. kaltės pripažinimas teisiamojo posėdžio metu, negali būti vertintinas kaip nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų. Akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu N. R. savo kaltės nepripažino visiškai, išsamiai parodymų dėl esminių aplinkybių nedavė nė vienos apklausos metu, o 2015 m. kovo 27 d. apklausiamas kaip įtariamasis papildomai tvirtindamas, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, jam priklausantį automobilį „Audi A6“ vairavo R. B. (t. 2, b. 1. 31–33), tik klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei apsunkino jo padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimą. Vien jau ta aplinkybė, kad N. R. ikiteisminio tyrimo metu siekė paveikti liudytojus, jog šie duotų melagingus parodymus jo naudai, parodo, kad jis visais būdais siekė, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos būtų neišaiškintos, ir jis atsakomybės už padarytas veikas išvengtų, dėl to padarė dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios padarymo kaltu neprisipažino taip pat. Ir tik surinkus byloje įrodymus, patvirtinančius jo dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas, N. R. teisiamajame posėdyje pripažino jam inkriminuotų veikų aplinkybes. Be to, akcentuotina ir tai, kad N. R., netgi pripažindamas jam inkriminuotų veikų aplinkybes, bandė save pateisinti ir sušvelninti savo teisinę padėtį, teigdamas, kad pažiūrėjo duomenų bazėje duomenis dėl savo padaryto administracinio teisės pažeidimo, o pažiūrėjęs duomenų bazėje duomenis, turėjo iš karto surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau pats sau surašyti protokolo negalėjo, kolegė to padaryti negalėjo dėl darbo stažo, todėl paprašė, kad kaltę dėl padaryto pažeidimo prisiimtų R. B., o jai sutikus, jis jai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tokie N. R. parodymai, kad jis nežinojo paieškos duomenų bazėje tvarkos, juolab, kad teisiamajame posėdyje pats parodė, jog dieną prieš tai buvo mokymai dėl duomenų bazės naudojimosi tvarkos (t. 3, b. l. 26), yra visiškai neįtikinami. Akivaizdu, kad N. R., dirbdamas Kelių policijoje net penkerius metus, turėdamas teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, šią tvarką puikiai žinojo, ir pats sau prieštaraudamas tai patvirtino. Todėl toks N. R. pasiteisinimas tik dar kartą nepaneigia aplinkybės, kad N. R., net ir duodamas parodymus tik teisiamajame posėdyje, nuoširdus nebuvo. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi visiškai jokio pagrindo nesutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad N. R., pripažindamas savo kaltę, ir tvirtindamas, kad dėl nusikalstamos veikos labai gailisi, tiesiog dirbtinai sukūrė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieną iš imperatyvių sąlygų (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

33Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas N. R. prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, ir pareiškimą dėl nuoširdaus gailėjimosi pripažino N. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe visiškai nepagrįstai, neatsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, kad vien kaltės pripažinimas, ir deklaratyvus pareiškimas dėl nuoširdaus gailėjimosi, neįvertinus aplinkybių visumos, nesudaro pagrindo pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl ši pirmosios instancijos teismo pripažinta N. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė naikintina (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui.

35BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

36Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms būtinoms sąlygoms, apibūdinančioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

37Pažymėtina, kad netgi esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 2 dalyje, asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.

38Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. BK tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

392K-P-85/2008, 2K-632/2005).

40Apeliaciniame skunde, vadovaudamasis teismų praktika, prokuroras pagrįstai nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad N. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudarančias idealią nusikalstamų veikų sutaptį, o laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. balandžio 21 d., N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, kuri buvo pakartotinė anksčiau padarytoms nusikalstamoms veikoms. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos skirtingu laiku – tarp šių nusikalstamų veikų buvo beveik šešių mėnesių laikotarpis, skirtingais veiksmais – nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos N. R. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl nustatyto greičio viršijimo R. B. vardu ir šį suklastotą protokolą panaudojant administracinio teisės pažeidimo byloje, o nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta N. R. siekiant paveikti R. B. ir V. B., kad šie ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus, ne vieninga, o skirtingai susiformavusiomis tyčiomis, skirtingais tikslais ir motyvais – nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos N. R. siekiant išvengti administracinės atsakomybės už nustatyto greičio viršijimą, o nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta N. R. siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, sudaro ne idealią, o realią nusikalstamų veikų sutaptį, t. y. nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, yra pakartotinė nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje. Esant nustatytoms ir apeliaciniame skunde prokuroro nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad byloje nebuvo galimybės pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą ir konstatuoti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtiną atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.

41Be to, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-84/2010).

42Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinio skundo argumentą dėl N. R. nepagrįstai pripažintos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės išsamiai išanalizavęs ir objektyviai įvertinęs bylos aplinkybes konstatavo, jog N. R. prisipažinimas tik teisiamajame posėdyje dėl padarytų nusikalstamų veikų, ir pareiškimas dėl nuoširdaus gailėjimosi nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Kad dėl nusikalstamos veikos labai gailisi, tiesiog dirbtinai sukūrė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieną iš imperatyvių sąlygų (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl dar kartą tų pačių aplinkybių neanalizuoja. Tik dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu N. R. nepadėjo aiškintis ikiteisminiam tyrimui nusikalstamų veikų aplinkybių, o priešingai, tik klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei apsunkino jo padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimą. Taigi, tam, kad būtų galima N. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra išpildyta ir dar viena iš BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų – trūksta visiško N. R. prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, o kartu ir gailėjimosi tai padarius.

43Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad N. R. dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato ir jam baudžiamoji byla nutraukta nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo.

44Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

45Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo N. R. asmenybę, atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnis) bei sunkinčių (BK 60 straipsnio 1 dalis) aplinkybių nebuvimą.

46Kaltinamasis N. R. anksčiau neteistas, tačiau padarė net tris tyčines nusikalstamas veikas, nukreiptas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK 228 straipsnio 1 dalis), teisingumui (BK 233 straipsnio 1 dalis) bei veiką, susijusią su dokumentų klastojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis), priskiriamas prie nesunkių ir apysunkio (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys) nusikaltimų. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarė, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, taip į nusikalstamą veiką įtraukė kitus asmenis ir tai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. N. R. dėl padarytų nusikalstamų veikų diskreditavo policijos pareigūno vardą, jis šiuo metu nuo ( - ) vyriausiojo patrulio pareigų nušalintas, tačiau dirba, kartu su sugyventine augina savo mažametę dukrą bei sugyventinės dukrą (t. 3, b. l. 87, 88), gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu nuomojasi butą (t. 3, b. l. 91–93).

47Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje deklaruojama bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bus pasiekta N. R. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus šių straipsnių sankcijose numatytas bausmės rūšis – baudas, nustatant jų dydžius žymiai mažesnius už jų vidurkius (BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai).

48Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė ir bausmė pagal BK 233 straipsnio 1 dalį subendrintina dalinio sudėjimo būdu.

49BK 641 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 641 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

50Akcentuotina, kad BK 641 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, jog asmuo turi ne tik prisipažinti, bet ir gailėtis dėl padarytų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis N. R. teisiamajame posėdyje prisipažino esąs kaltas ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, N. R. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į N. R. šeiminę ir finansinę padėtį, nustatytinas 12 mėnesių paskirtos baudos sumokėjimo terminas.

51Apeliaciniame skunde prokuroras pagrįstai atkreipė dėmesį į skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai ir neteisingai nurodytas aplinkybes, jog inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, be kitų įrodymų, patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai, specialisto išvada bei kratos protokolai (nuosprendžio 6 ir 8 puslapiai) (t. 3, b. l. 51, 53), bei pagrįstai pažymėjo, kad šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jokie liudytojai teisme nebuvo apklausti. Taip pat šioje byloje specialistams nebuvo pavesta atlikti objektų tyrimų, nebuvo pateikta jokių specialistų išvadų, nebuvo daroma ir kratų. Todėl minėtos nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodytos aplinkybės, kad N. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai, specialisto išvada bei kratos protokolai (nuosprendžio 6 puslapis) (t. 3, b. l. 51) ir, kad R. B. ir V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai, specialisto išvada (nuosprendžio 8 puslapis) (t. 3, b. l. 53), iš nuosprendžio aprašomosios dalies naikintinos. Taip pat skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, motyvuodamas N. R. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad N. R. yra vedęs (nuosprendžio 7 puslapis) (t. 3, b. l. 52). Tokia aplinkybė bylos duomenimis nenustatyta, nuosprendžio įžanginėje dalyje taip pat nurodyta, kad N. R. yra nevedęs, šią aplinkybę patvirtino ir pats N. R. (t. 3, b. l. 25). Todėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodyta aplinkybė, kad N. R. vedęs, taip pat naikintina.

52Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė priimto skundžiamo nuosprendžio datą, t. y., kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis priimtas 2015 m. vasario 29 d., nors iš visos bylos duomenų bei teisiamojo posėdžio protokolo (t. 3, b. l. 45) matyti, kad minėtas nuosprendis priimtas ir paskelbtas 2016 m. vasario 29 d. Ši skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje padaryta klaida įtakos priimto nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui neturi, todėl ji taisytina, nurodant, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis priimtas 2016 m. vasario 29 d.

53Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 29 d. nuosprendis keistinas, naikinant nuosprendžio dalį, kuria kaltinamasis N. R. dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato ir jam baudžiamoji byla nutraukta.

542016 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta – R. B. – priteisti 23,16 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant asmenį, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

55Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas iš asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta – R. B. – priteisti išlaidas, patirtas ryšium su gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos procese nagrinėjant Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Jasevičiaus apeliacinį skundą atmestinas.

562016 m. kovo 30 d. Klaipėdos apygardos teismas išsiuntė prašymą paskirti asmenims, kuriems baudžiamoji byla nutraukta – R. B. ir V. B. – gynėjus, ginti R. B. ir V. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau pažymėtina, kad 2016 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismas elektroniniu pranešimu informavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių, kad R. B. ir V. B. gynėjai nereikalingi, nes Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Jasevičiaus skundas buvo paduotas tik dėl N. R.. Be to, pažymėtina, kad joks gynėjas į apeliacinės instancijos teismo posėdį ginti R. B. atvykęs ir nebuvo, byloje nėra ir gynėjo orderio, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas iš asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta – R. B. – priteisti išlaidas, patirtas ryšium su gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos procese, yra visiškai nepagrįstas.

57Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, kolegija

Nutarė

58Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 29 d. nuosprendį pakeisti.

59N. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

60pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13000 Lt, t. y. 3765,06 Eur) dydžio bauda,

61pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 45 MGL (5850 Lt, t. y. 1694,28 Eur) dydžio bauda,

62pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882,53 Eur) dydžio bauda.

63Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 100 MGL (13000 Lt, t. y. 3765,06 Eur) dydžio baudą.

64Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę ir bausmę pagal BK 233 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir N. R. paskirti subendrintą bausmę – 120 MGL (15600 Lt, t. y. 4519,20 Eur) dydžio baudą.

65Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. R. paskirti galutinę bausmę – 80 MGL dydžio (10400 Lt, t. y. 3012,05 Eur) dydžio baudą.

66Nustatyti N. R. 12 mėnesių terminą savanoriškam baudos sumokėjimui, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį per tą laiką mokant lygiomis dalimis.

67Panaikinti pripažintą N. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

68Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 29 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą aplinkybę, kad N. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai, specialisto išvada bei kratos protokolai.

69Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 29 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą aplinkybę, kad R. B. ir V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai, specialisto išvada.

70Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 29 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą aplinkybę, kad N. R. yra vedęs.

71Ištaisyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 29 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą klaidą, nurodant, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas 2016 m. vasario 29 d.

72Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

73Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 23,16 Eur išlaidų priteisimo iš R. B. už teisinės pagalbos teikimą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. N. R. perduotas pagal laidavimą laiduotojui S. B., nustatant trejų (3) metų... 3. Vadovaujantis BK 67, 71 straipsnių nuostatomis, N. R. paskirta baudžiamojo... 4. Šiuo nuosprendžiu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. N. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų... 7. 2014 m. liepos 22 d., apie 2.10 val., kelio ( - ) 136,9 kilometre, ( - )... 8. 30AN-17073097-14 dėl nustatyto greičio viršijimo, kurį panaudojo... 9. N. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos... 10. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. balandžio 21 d., prie namo,... 11. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų... 12. Apeliantas nurodo, kad BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato atleidimą... 13. 2K-51/2010). Be to, pažymi, kad minėto straipsnio taikymas yra teismo teisė,... 14. Prokuroro tvirtinimu, šioje byloje nebuvo nustatytos visos BK 40 straipsnyje... 15. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal BK 40 straipsnio formuluotę... 16. Prokuroras nurodo, kad šioje byloje nustatyta, jog N. R. 2014 m. rugpjūčio... 17. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismų praktikoje yra... 18. Prokuroro teigimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismo išvada, kad N.... 19. Prokuroras pažymi, kad kaltininko pozicija dėl kaltės pripažinimo ir... 20. Prokuroras nurodo, kad pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas... 21. Prokuroro teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu N.... 22. Vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prokuroras atkreipia... 23. Apeliantas nurodo, kad skiriant bausmę N. R., atsižvelgtina į BK 54... 24. Atsikirtimuose į apeliacinį skundą atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės... 25. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 26. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą... 27. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3... 28. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų... 29. Pažymėtina, kad teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte... 30. Apie kaltininko prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi galima spręsti ne... 31. Apeliaciniame skunde prokuroras R. Jasevičius pagrįstai pažymėjo, kad... 32. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog veikos kaltininkas gali... 33. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 34. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė... 35. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 36. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo... 37. Pažymėtina, kad netgi esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 2... 38. Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos... 39. 2K-P-85/2008, 2K-632/2005).... 40. Apeliaciniame skunde, vadovaudamasis teismų praktika, prokuroras pagrįstai... 41. Be to, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo,... 42. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro... 43. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 44. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės... 45. Skirdamas bausmę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bendruosius... 46. Kaltinamasis N. R. anksčiau neteistas, tačiau padarė net tris tyčines... 47. Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo... 48. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 49. BK 641 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus... 50. Akcentuotina, kad BK 641 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, jog asmuo turi ne tik... 51. Apeliaciniame skunde prokuroras pagrįstai atkreipė dėmesį į skundžiamo... 52. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė... 53. Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m.... 54. 2016 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės... 55. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus... 56. 2016 m. kovo 30 d. Klaipėdos apygardos teismas išsiuntė prašymą paskirti... 57. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328... 58. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 29 d. nuosprendį pakeisti.... 59. N. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 60. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13000 Lt, t. y. 3765,06 Eur)... 61. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 45 MGL (5850 Lt, t. y. 1694,28 Eur) dydžio... 62. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt, t. y. 1882,53 Eur) dydžio... 63. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes... 64. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę... 65. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu... 66. Nustatyti N. R. 12 mėnesių terminą savanoriškam baudos sumokėjimui,... 67. Panaikinti pripažintą N. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59... 68. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 29 d.... 69. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 29 d.... 70. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 29 d.... 71. Ištaisyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 29 d.... 72. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 73. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus...