Byla 1A-296-462/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės,

2sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

3dalyvaujant prokurorei R. G.,

4nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. S.,

5nuteistajam A. U.,

6gynėjai advokatei Mirandai Kunickienei,

7viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą per 3 (tris) mėnesius įsidarbinti ir visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

8M. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. U. priteista 300 Eur turtinei žalai atlyginti, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 300 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą, likusioje dalyje ieškinys atmestas.

9Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai, ir iš A. U. Valstybinei ligonių kasai priteista 2 327,52 Eur gydymo išlaidų.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

11A. U. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. sausio 4 d., apie 16.36 val., K. B. bute, esančiame Plungėje, Dariaus ir Girėno gatvėje 41-11, miegamajame kambaryje, tarp jo ir nukentėjusiojo M. S. įvykusio konflikto metu, savo dešine ranka netiesiogine tyčia stūmė nuo savęs neįgaliojo vežimėlyje sėdėjusį M. S. ir ištiestais savo dešinės rankos plaštakos II ir III pirštais (smiliumi ir didžiuoju), kurie po anksčiau patirto sužalojimo aktyviai nesusilenkia, pataikė M. S. į akį, tokiu būdu nukentėjusiajam M. S. padarė sužalojimus: kiauryminį akies obuolio sužalojimą su junginės ir odenos žaizda, kraujo išsiliejimu į akies priekinę kamerą ir stiklakūnį, rainelės, lęšiuko ir stiklakūnio iškritimu per žaizdą bei vokų odos nubrozdinimu, šios akies sužalojimo pasekmės sukėlė M. S. sunkų sveikatos sutrikdymą. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis A. U. padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

12Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendį ir A. U. paskirti griežtesnę bausmę bei iš jo priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 190 Eur.

13Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra pagrindo M. S. elgesį pripažinti provokuojančiu, nes nėra įrodymais pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog konfliktas prasidėjo dėl netinkamo, agresyvaus nukentėjusiojo elgesio. Byloje nėra jokių įrodymų, jog M. S. nuteistojo atžvilgiu elgėsi agresyviai, todėl ir nukentėjusiojo provokuojantis elgesys negali būti laikomas įrodytu. Dėl to daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad baudžiamojoje byloje yra visos sąlygos nukrypti į didžiąją pusę nuo priteisiamos neturtinės žalos vidurkio. Apeliantas tvirtina, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma toli gražu neprilygsta jo patirtam skausmui ir ateityje liksiančioms pasekmėms. Turėdamas esminę judėjimo negalią nukentėjusysis faktiškai prarado vienintelį būdą pasijusti pilnaverčiu žmogumi, nes, dėl prarastos akies labai sparčiai blogėjant ir likusios akies regėjimui, iškilo grėsmė tapti neregiu. Jau šiuo metu galimybės skaityti, dirbti kompiuteriu ir žiūrėti televizorių (tai yra pagrindinės nukentėjusiojo veiklos), yra smarkiai ribotos, ir, tikėtina, kad dėl patirto sužalojimo ateityje jų teks visiškai atisakyti. Teismas, priimdamas nuosprendį, neįvertino to, kiek stipriai pablogėjo nukentėjusiojo gyvenimo kokybė po sužalojimo, kokio masto netektį patyrė jo kasdienis gyvenimas, bendravimas, socialiniai ryšiai.

14Apeliantas tvirtina, kad paskirtoji bausmė yra pernelyg švelni ir nepasieks jokių bausmės tikslų, kitaip tariant, kaltininkas faktiškai liks nenubaustas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs vieną atsakomybę sunkinančią ir dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei pritaikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., asmeniui, sunkiai sutrikdžiusiam kito žmogaus sveikatą, paskyrė su laisvės atėmimu visiškai nesusijusią bausmę. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliantas kategoriškai nesutinka visų pirma dėl to, kad nuteistojo gailėjimasis yra išimtinai formalaus pobūdžio. Jis iki šiol nukentėjusiojo nėra atsiprašęs, pasiūlęs jam nors kokią pagalbą ar kitaip išreiškęs apgailestavimą dėl savo veiksmų. Apeliantas nesutinka ir su tuo, jog nuteistojo atžvilgiu elgėsi provokuojančiai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku, kurie konkretūs nukentėjusiojo veiksmai laikomi provokuojančiais bei kokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai pagrindžia buvus provokuojantį elgesį.

15Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad nukentėjusysis dar iki bylos perdavimo teismui patyrė dideles išlaidas teisinėms paslaugoms. 2016 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kurios pagrindu rašyti keturi skundai ir vienas atsiliepimas dėl ikiteisminio tyrimo nepagrįsto nutraukimo, taip pat paruoštas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje patyrė 900 Eur išlaidų teisinei pagalbai, tačiau teismas iš kaltinamojo priteisė tik 300 Eur argumentuodamas tuo, jog tik tiek kainavo civilinio ieškinio parengimas. Iš bylos medžiagos matyti, kiek teisinių pastangų pareikalavo bylos perdavimas teismui. Jei nukentėjusysis nebūtų naudojęsis teisine pagalba, ikiteisminis tyrimas būtų buvęs nutrauktas, kaltininkas – nenuteistas, o turtinė ir neturtinė žala neatlyginta. Pastebėtina ir tai, kad M. S. materialinė padėtis yra prasta – jis gyvena iš gaunamos 345 Eur dydžio neįgalumo pensijos.

16Nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą tenkinti.

17Teismo posėdyje prokurorė, nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą atmesti.

18Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

20Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam A. U. turi būti panaikinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pripažįstant šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. U., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 70), duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme išreiškė apgailestavimą dėl kilusių padarinių (t. 2, b. l. 133). Aplinkybę, kad nuoširdžiai gailisi ir supranta nukentėjusiojo M. S. pyktį, nuteistasis A. U. nurodė ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (t. 3, b. l. 22). Apeliacinės instancijos teismo kolegija, iš naujo įvertinusi baudžiamosios bylos įrodymus, neturi pagrindo pripažinti, kad nuteistasis A. U. gailisi nenuoširdžiai, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatytą nuteistojo A. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

21Nukentėjusysis M. S. apeliaciniame skunde išreiškia poziciją, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog jis nuteistojo atžvilgiu elgėsi agresyviai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nuostata įtvirtina išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Nuteistasis A. U. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad M. S. ėmė reikalauti leisti ir jam atsigulti į lovą, kadangi svetainėje buvo vietos kur atsigulti, liepė jam važiuoti į svetainę, po šių žodžių M. S. jam kumščiu sudavė į krūtinę, į akį, todėl jis atsisėdo ir savo dešine ranka, kurios smilius ir didysis pirštai nesilanksto, pastūmė M. S. norėdamas įremti savo ranką į jo krūtinę, bet neapskaičiavo ir pataikė į akį (t. 2, b. l. 133). Nukentėjusysis M. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog K. B. ir A. U. nuėjus miegoti buvo likę apie du litrus alaus, jis norėjo kaltinamąjį pakviesti, kad dar „susireguliuoti“ ko nors stipresnio išgerti, todėl nuvažiavo į miegamąjį. Ten nuteistasis stovėjo apsirengęs prie lovos, jis jį patempė už rūbų ir kvietė eiti gerti, A. U. pasakė nenori ir jam liepė važiuoti iš ten. Jis A. U. patempė už rūbų dar kelis kartus ir pajuto skausmą akyje, pradėjo šaukti dėl didelio skausmo, liepė R. P. kviesti greitąją (t. 1, b. l. 134). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad liudytojas R. P., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė, kad išgertuvių metu jiedu su M. S. likę dviese prie stalo nekalbėjo, kad reikia dar susimesti pinigų ir nusipirkti išgerti, nes dar turėjo alaus, ir specialisto išvadą Nr. G 30/2016(03), kad A. U. poodinės kraujosruvos kairės akies apatinio voko srityje ir krūtinkaulio projekcijoje padaryti kietų bukų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais, galimai 2016-01-04, apie 15 val., konstatavo, kad labiau įtikinanti yra kaltinamojo A. U. versija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tokiomis išvadomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. pažeidimų nepadarė.

22Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo M. S. elgesį įvertino kaip provokuojantį ir rizikingą ir pripažino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 6 p. numatytą nuteistojo A. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 6 p. yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jam artimą asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K-377/2011, 2K-450/2011). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K–166/2013, 2K-386/2012). Atsižvelgdama į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, bei į tai, kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam pripažino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 6 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog net ir tikint nukentėjusiojo M. S. versija, jog jis tik tempė nuteistąjį A. U. už rūbų, būtų teisinis pagrindas svarstyti, ar toks nukentėjusiojo elgesys nelaikytinas pakankamai rizikingu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 6 p. prasme.

23Dėl paskirtos bausmės

24Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimą iki dešimties metų. Skundžiamu nuosprendžiu A. U. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą per 3 (tris) mėnesius įsidarbinti ir visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje. Nukentėjusysis M. S. apeliaciniu skundu prašo A. U. skirti griežtesnę bausmę.

25Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. 1-5 p., 54 str. 3 d., akivaizdu, kad vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis 2K-P-18-648/2016).

26Kasacinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015). Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuostatų taikymą ir laisvės apribojimo bausmės už sunkų smurtinį nusikaltimą paskyrimą motyvavo tuo, kad nustatytos dvi anksčiau šiame nuosprendyje aptartos nuteistojo A. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nuteistasis savo kaltės neneigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios taip pat tuo, kad nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas neteistas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nusikaltimo ir kilusių padarinių sunkumą, šių aplinkybių negali vertinti išimtinėmis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. taikymo prasme, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės individualizavimo nuteistajam A. U. keistina.

27Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo spręsdama bausmės individualizavimo klausimą nuteistajam A. U., atsižvelgia į aptartas pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad A. U. buvo nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisėjų kolegija papildomai atsižvelgia ir į tai, kad iš veikos mechanizmo bei įvykio aplinkybių galima spręsti, jog nuteistasis A. U. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia – nuteistasis nenorėjo kilusių padarinių (BK 15 str. 3 d.), jo smurtiniai veiksmai nebuvo intensyvūs ir sunkių padarinių atsiradimui įtakos turėjo jo paties fiziologinės savybės po patirtos traumos – dešinės rankos plaštakos II ir III pirštų nesilankstymas. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. U. skirtina švelnesnė laisvės atėmimo bausmė nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. sankcijos vidurkis, o taip pat yra pagrindai nuteistajam A. U. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti paskiriant nuteistajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 5 ir 6 punktuose numatytus įpareigojimus.

28Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų

29Nukentėjusysis M. S. prašo pirmosios instancijos teismo priteistą 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 30 000 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

30Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiojo M. S. patirtų didelių išgyvenimų, skausmo, dvasinio sukrėtimo ir nepatogumų, kurie patiriami iki šiol. Tačiau negalima nesutikti ir su apylinkės teismo motyvais, jog iš dalies šių pasekmių atsiradimui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos teismų praktikoje suformuota taisykle, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi, tačiau, apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat negali būti visiškai nevertinama, nes, priešingu atveju, kiltų grėsmė, jog teismų sprendimai taptų deklaratyvaus pobūdžio, t. y. nesuderinami su pagrįstu konkretaus asmens ir visos visuomenes lūkesčiu dėl realaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo padidinti pirmosios instancijos teismo nustatytą nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą.

31Apeliacinės instancijos teismas kitokios nuomonės laikosi dėl pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. kovo 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas esant A. U. baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. Nukentėjusysis pateikė skundą dėl 2016 m. kovo 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo, kurį 2016 m. balandžio 28 d. nutarimu atmetė aukštesnysis prokuroras. 2016 m. birželio 7 d. Plungės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo M. S. skundą, panaikino nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir bylą tyrimo atlikimui perdavė prokurorui. Atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras ikiteisminį tyrimą dar kartą nutraukė. Šį nutarimą M. S. apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarimu netenkino M. S. skundo ir ikiteisminio tyrimo neatnaujino. Nutarimą M. S. apskundė Plungės rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. spalio 21 d. nutartimi skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą dėl skundo nutraukti ikiteisminį tyrimą nutarimo panaikinimo netenkinimo bei bylą tyrimo atlikimui perdavė prokurorui. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos apygardos teismui atmetus Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundą.

32Iš atskleistos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00654-16 eigos akivaizdu, kad nukentėjusysis M. S. turėjo teisinės pagalbos išlaidų ne tik dėl civilinio ieškinio surašymo, tačiau ir skundams dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, be kurių, akivaizdu, baudžiamoji byla nebūtų perduota teismui. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiojo M. S. prašytas priteisti 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų dydis laikytinas atitinkančiu protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl teisėjų kolegija ištaiso pirmosios instancijos teismo klaidą, sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 300 Eur,.

33Nukentėjusysis taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, iš kurios matyti, kad nukentėjusysis M. S. turėjo 290 Eur teisinės pagalbos išlaidų dėl apeliacinio skundo parengimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-322/2014). Nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėmė sprendimą nukentėjusiojo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Įvertinusi tenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį ir svarbą, teisėjų kolegija nukentėjusiajam M. S. priteisia pusę prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dėl apeliacinio skundo parengimo.

34Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p.,

Nutarė

35Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

36Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti.

37Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kuria A. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius įsidarbinti ir visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

38A. U. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

39Taikyti A. U. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 ir 6 punktus ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

40Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžiu M. S. iš A. U. priteistą 300 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą sumą padidinti iki 900 Eur.

41M. S. priteisti 145 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl apeliacinio skundo parengimo.

42Kitą Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Aušrai Čybienei,... 3. dalyvaujant prokurorei R. G.,... 4. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. S.,... 5. nuteistajam A. U.,... 6. gynėjai advokatei Mirandai Kunickienei,... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 8. M. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. U. priteista 300 Eur... 9. Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai, ir iš A.... 10. Teisėjų kolegija... 11. A. U. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. sausio 4 d., apie 16.36 val., K. B.... 12. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra pagrindo M. S. elgesį pripažinti... 14. Apeliantas tvirtina, kad paskirtoji bausmė yra pernelyg švelni ir nepasieks... 15. Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad nukentėjusysis dar iki bylos... 16. Nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą tenkinti.... 17. Teismo posėdyje prokurorė, nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašo... 18. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių... 20. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam A. U. turi būti... 21. Nukentėjusysis M. S. apeliaciniame skunde išreiškia poziciją, kad byloje... 22. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo M. S. elgesį įvertino kaip... 23. Dėl paskirtos bausmės... 24. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. sankcija numato... 25. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 26. Kasacinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad teismas, taikydamas... 27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo spręsdama... 28. Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų... 29. Nukentėjusysis M. S. prašo pirmosios instancijos teismo priteistą 10 000 Eur... 30. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiojo M. S. patirtų... 31. Apeliacinės instancijos teismas kitokios nuomonės laikosi dėl pirmosios... 32. Iš atskleistos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00654-16 eigos akivaizdu, kad... 33. Nukentėjusysis taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė sąskaitą... 34. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 35. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš... 36. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti.... 37. Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio... 38. A. U. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžiu... 39. Taikyti A. U. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį,... 40. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžiu M. S. iš... 41. M. S. priteisti 145 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl apeliacinio... 42. Kitą Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio...