Byla e2-731-516/2017
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Priešgaisrinės sistemos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1765-638/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Priešgaisrinės sistemos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Priešgaisrinės sistemos“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Autokausta“ 110 164,69 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį 110 164,69 Eur vertės nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma laikytina labai didele net ir verslo subjektui, todėl savaime lemia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovės elgesys, piktybiškai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, vengiant priimti atliktus darbus bei už juos apmokėti bei visiškai nebendradarbiaujant su ieškove, leidžia pagrįstai abejoti atsakovės sąžiningumu. Ieškovės teigimu, labiausiai tikėtina, jog atsakovė sąmoningai įvairiais neteisėtais būdais siekia išvengti darbų priėmimo ir kuo ilgiau vilkinti laiką, kad nereikėtų subrangovui apmokėti už atliktus darbus bei siekia visiškai išvengti prievolių ieškovei ir tokiu būdu neteisėtai praturtėti jos sąskaita. Ieškovės įsitikinimu, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė ir toliau elgsis nesąžiningai bei gali bandyti nuslėpti, parduoti ar kitaip perleisti turimą turtą, tokiu būdu padarydama ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą neįmanomu.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje neturi pagrindo pripažinti ieškovės reikalavimo akivaizdžiai nepagrįstu, prie ieškinio pridėtų dokumentų turinys patvirtina, jog ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai, o toks ieškovės reikalavimas, koks yra pareikštas šioje byloje, materialiniu teisiniu aspektu yra galimas.
  3. Teismas, pažymėjęs, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad ieškovės argumentai dėl didelės ieškinio sumos nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pastebėjo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė, taip pat įrodymų apie atsakovės ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, ieškovės kreipimasis į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovės pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Teismui pakanka įsitinkinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, tačiau vien didelės ieškinio sumos nurodymas ir ieškovės deklaracija, jog kyla grėsmė būsimo sprendimo vykdymui, nėra pakankama sąlyga areštuoti atsakovės turtą.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Ieškovė UAB „Priešgaisrinės sistemos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Teismas, formaliai pritaikydamas Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus nagrinėjamam atvejui, neatsižvelgė į tai, kad ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris svarbus vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuota prezumpcija, kuri nėra pakeista ar paneigta, bet teismų plačiai taikoma iki šiol, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytos prezumpcijos tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą. Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma, arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Be to, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išlaikyti atsakovo finansinį pajėgumą, užkertant kelią jo dirbtinam sumažinimui, nes kuo didesnė reikalavimo suma (kuo didesnės neigiamos pasekmės gali kilti atsakovui), tuo labiau didėja bandymo jų išvengti tikimybė. Taigi teismas turėjo atsižvelgti į šią prezumpciją ir įvertinti didelę ieškinio sumą, kaip potencialią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu.
    2. Teismas, atmesdamas ieškovės prašymą tuo pagrindu, kad ji nepateikė teismui jokių įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, iš esmės perkėlė ieškovei atsakovės procesines pareigas ir netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Kita vertus, ieškovė pateikė teismui informaciją apie atsakovės turtinę padėtį, kurią įvertinęs teismas galėjo nustatyti, kad jos padėtis nėra gera ir nepaneigia didelės ieškinio sumos, kaip grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui prezumpcijos. Creditinfo duomenimis, atsakovė vertinama kaip turinti aukštesnę nei vidutinė bankroto riziką bei riziką dėl atsiskaitymų vėlavimo. Nuo 2016 m. liepos 28 d. atsakovės turtas už 132 547 Eur sumą yra areštuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) naudai, o tai leidžia spręsti, kad atsakovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybei bei abejoti atsakovės finansiniu pajėgumu arba sąžiningumu. Dėl atsakovės sąžiningumo abejonių kelia ir tai, kad jai šiuo metu iškelta kita civilinė byla teisme (Nr. e2-42699-816/2016), o per visą veikimo laikotarpį atsakovė turėjo net 149 teisminius procesus, 22 iš kurių buvo atsakove.
    3. Ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtina ir atsakovės oficialūs finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai. Didžiąją dalį atsakovės turto, net 14 564 875 Eur, sudaro trumpalaikis turtas, kurio didžiąją dalį – per vienerius metus gautinos sumos. Trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio gali keistis, todėl negali patikimai garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje. Be to, nors atsakovė 2015 m. duomenimis, turėjo ir apie 3,4 mln. Eur ilgalaikio turto, beveik visas šis turtas yra mašinos, įrengimai bei transporto priemonės, kurie šiuo metu atsakovei nuosavybės teisė nebepriklauso (galimai sąmoningai). 2017 m. sausio 1 d. atsakovei nuosavybės teisė priklausė vos viena transporto priemonė, nors dar 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovė turėjo bent 85 tokias transporto priemones. Atsakovės ilgalaikiai įsipareigojimai kredito įstaigoms 2015 metais, palyginus su 2014 metais, padidėjo nuo 1,5 mln. Eur iki 4,5 mln. Eur, o pelnas per vienerius metus krito daugiau nei 10 kartų. Toks pelno kritimas per palyginti trumpą laikotarpį rodo staigų atsakovės veiklos pablogėjimą ir finansinį nestabilumą, be to, visiškai neaišku, ar per 2016 metus atsakovės finansinė būklė dar labiau nepablogėjo. Taigi visiškai aišku, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė.
    4. Atsakovės galimą nesąžiningumą patvirtina ir visos ieškinyje išdėstytos aplinkybės, kurios patvirtina akivaizdžiai neteisėtą atsakovės elgesį ir nebendradarbiavimą.
  2. Atsakovė UAB „Autokausta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Ieškovė pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį, sąmoningai kartu su juo nepateikusi teismui nei vienos iš atsakovės pareikštų pretenzijų, raštų dėl ieškovės nuolatinio vėlavimo atlikti darbus ir atliktų darbų defektų. Ieškovė taip siekia suklaidinti teismą dėl savo reikalavimo pagrįstumo ir realumo. Ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia vien tik vienašališkai, neteisėtai ir nesąžiningai ieškovės pasirašytais atliktų darbų aktais. Tokie ieškovės veiksmai, kai vietoje to, kad ištaisytų atliktų darbų defektus, vienašališkai pasirašo atliktų darbų aktus, kurie jau atsakovės buvo grąžinti su pastabomis, yra visiškai nesąžiningi ir neteisėti. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas, nes nėra net pirmos iš dviejų privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
    2. Ieškovė nesąžiningai nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie atsakovės finansinę padėtį, prideda rašytinius įrodymus, kuriuos iškreiptai interpretuoja. Atsakovės finansinė būklė yra stabili, ji neturi jokių pradelstų bei teismuose išieškomų įsiskolinimų, sėkmingai veikia rinkoje. Ieškovė nenurodė, kad procentaliai atsakovės bankroto rizika vertinama tik 1.8 proc., o vėlavimo atsiskaityti rizika – tik 26,15 proc., kas laikytina aukštu ir teigiamu reitingu, kokį turi nedaugelis statybos sektoriaus įmonių. Be to, vertinant atsakovės galimybes atsiskaityti ir vykdyti teismo sprendimą, reikia remtis ne bankroto ir vėlavimo rizikomis, o toje pačioje ataskaitoje pateikiamais atsakovės einamojo mokumo ir kritinio padengimo koeficientais. Tokio aukšto lygio šiuos koeficientus kaip atsakovė turi tik nedidelė dalis statybos sektoriaus įmonių.
    3. Priešingai nei nurodo ieškovė, 132 547 Eur suma nėra areštuota, o yra sulaikyta ir ji nėra skola VMI, bet yra PVM mokesčio permoka. Minėta suma sulaikyta Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punkto, 95 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 101 straipsnio 4 punkto pagrindu, o ne vykdomuoju dokumentu, o tai taip pat patvirtina, kad tai nėra skola VMI. Atsakovė nuo 2013 metų neturi skolinių įsipareigojimų ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
    4. Ieškovės nurodyti 149 teisminiai procesai yra ne 149 skirtingos bylos, tačiau iš viso per visą atsakovės 20 metų veiklos laikotarpį buvusių posėdžių skaičius, kuriuose didelę dalį sudaro bylos susijusius su bankroto bylomis, kuriuose atsakovė yra kreditorė, bet kuriuose nėra nei vienos atsakovei iškeltos bylos dėl skolos ar kitokių sumų sumokėjimo. Ieškovės nurodytoje byloje Nr. e2-42699-816/2016 UAB „Autokausta“ iš atsakovės pakeista į ieškovę, be to, civilinė byla yra ne dėl skolos išieškojimo, o dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Nesutiktina, kad atsakovė sąmoningai mažina savo turto apimtį ir galimybes įvykdyti ieškovei palankų sprendimą. Atsakovė, atlikusi turimo transporto parko išlaikymo analizę, priėjo išvadą, kad daug efektyviau visą transporto parką nuomotis. Atsakovė taip sutaupo ne tik didelę dalį lėšų, skiriamų transporto priemonių remontui, bet ir išvengia priverstinių pravaikštų.
    5. Atsakovės įstatinis kapitalas siekia net 336 600 Eur, taigi ieškovės reikalavimams padengti užtektų trečdalio šios sumos, nevertinant kitų atsakovės turimų lėšų ir turto. Atsakovės nuosavas kapitalas yra net 70 kartų didesnis nei ieškovės reikalavimas. Atsakovė vykdo vienus didžiausių statybos projektų visoje statybų rinkoje, kurių užsakovai yra valstybinės institucijos, o vadovaujantis verslo apskaitos standartais, į balanso eilutė „per vienerius metus gautinos sumos“ nėra įtraukiamos abejotinos skolos. Tai paneigia argumentus apie galimus trumpalaikio turto, susijusio su gautinomis sumomis, pakitimus. Be to, atsakovės trumpalaikio turto 1 024 007 Eur dydžio dalį sudarė pinigai ir jų ekvivalentai, o vien ši suma beveik 10 kartų viršija ieškovės reikalavimą. Priešingai nei nurodo ieškovė, banko suteiktas ilgalaikis kreditas, apyvartinėms lėšoms naudoti vykdant ypatingai didelės vertės projektus, nerodo atsakovės prastos finansinės būklės, bet tik patvirtina, jog atsakovė yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus, nes prieš suteikiant tokį kreditą, bankas iki smulkmenų įvertina visas galimas rizikas. Ilgalaikis kreditas suteikiamas tik stabilioms ir gerą finansinę padėtį turinčioms įmonėms. Savo ruožtu statybos įmonės pelnas yra gaunamas per tęstinius 1–3 metų projektus, todėl būtina vadovautis ne per metus įmonės deklaruojamu pelnu, tačiau turimu įmonės nuosavu kapitalu.
    6. Jeigu atsakovei būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai sukeltų jai didelius nuostolius, kurių atlyginimui užtikrinti atsakovė reikalautų įpareigoti ieškovę pateikti nuostolių užtikrinimui banko garantiją ar sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą visą nuostolių sumą. Atsakovė vykdo daug viešą interesą turinčių ir nacionalinės svarbos projektų, kylančių iš viešųjų pirkimų – atsakovė jau pasirašė sutartį dėl Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbų atlikimo, šiais metais užbaiginėja Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus, o kovo mėnesį pradeda valstybinės reikšmės kelio Ramučiai – Martinava kapitalinio remonto darbus. Taigi atsakovė, vykdanti šiuo metu projektus už 25 mln. Eur sumą, yra išdavusi perkančiosioms organizacijoms užtikrinimus savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymui bendrai 2,5 mln. Eur sumai. Pritaikius areštą, visos perkančiosios organizacijos įgytų teisę vienašališkai nutraukti sutartis ir pasinaudoti atsakovės pateiktais sutarties įvykdymo užtikrinimais, dėl ko atsakovė patirtų nuostolius, susijusius ne tik su negautomis pajamomis, bet ir pagal laidavimo raštus. Be to, atsakovei atsirastų neproporcingai didelė žala, susijusi su medžiagų tiekėjų suteiktų mokėjimų atidėjimų sumažinimais.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
  1. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Naujais teikiamais duomenimis (atsakovės finansinės ataskaitos rinkinio už 2015 metus dokumentais) ieškovė siekia paneigti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui neegzistavimo.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jų išsprendimui svarbias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su byloje esančių įrodymų visuma vertina ieškovės UAB „Priešgaisrinės sistemos“ su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad su ieškovės pateiktais duomenimis atsakovė turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų turinio, įrodomosios reikšmės pasisakė savo atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl šiuo konkrečiu atveju naujų įrodymų priėmimas nepažeidžia atsakovės teisių, be kita ko ir lygiateisiškumo ir rungimosi principų.
Dėl ginčo esmės
  1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
  2. Taigi antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, su kurios pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu nesutinka apeliantė, yra grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
  3. Nors ieškovė teisi teigdama, kad atsižvelgdami į tai, jog ieškinio pateikimo metu daugeliu atveju yra itin sudėtinga įrodyti faktinę grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui (be kita ko pagrįsti atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam galbūt nepalankaus sprendimo įvykdymo), teismai paprastai taiko didelės ieškinio sumos prezumpciją, visų pirma, pažymėtina, kad ši prezumpcija nėra absoliuti ir kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1451-381/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-676-241/2017, kt.), ir, antra, priešingai nei interpretuoja ieškovė, šios prezumpcijos taikymo praktika pati savaime neeliminuoja ir neatleidžia ieškovės nuo pareigos savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones įrodinėti abi šių priemonių taikymo sąlygas.
  4. Antai, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo ne kartą pasisakyta, kad civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, jog pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-455-180/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-347-381/2017; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017; kt.)
  5. Savo ruožtu tuo atveju, jeigu didelio ieškinio sumos prezumpcija teismo nutartyje pasiremiama, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014), t. y. būtent tada (siekdamas pritaikytų priemonių panaikinimo) atsakovas turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; kt.).
  6. Taigi, priešingai nei supranta ieškovė, teismų praktikoje nurodomas argumentas, kad didelė ieškinio suma objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nereiškia, jog ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neturi net įrodinėti, kad atsakovui iš tikrųjų tokia reikalavimų suma yra didelė, apsiribodamas tik pačios ieškinio sumos dydžio nurodymu, kuri, kaip žinoma, nustatoma vienasmeniškai paties ieškovo, ir deklaracija apie grėsmės būsimo sprendimo vykdymui egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nesutiktina su ieškovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškinio sumos atsakovei reikšmingumą, perkėlė ieškovei atsakovės procesines pareigas ir netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą.
  7. Nagrinėjamojo klausimo kontekste taip pat pažymėtina, kad nors, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima kategoriška, neįvertinus konkrečios bylos faktinių aplinkybių, išvada, jog visais atvejais pati savaime didelė ieškinio suma, nepateikus duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, nedaro įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui, šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai pirmosios instancijos teismo netaikytos ne tik dėl to, kad nėra pateikta įrodymų apie atsakovės siekį (ketinimą) perleisti, sumažinti savo turtą ar kitaip apsunkinti ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą, bet ir todėl, jog nagrinėjamu atveju ieškinio suma akivaizdžiai nėra didelė atsakovei.
  8. Pirmiau nurodytą išvadą patvirtina pačios ieškovės tiek su prašymu, tiek ir nauji, su atskiruoju skundu pateikti įrodymai. Antai, Creditinfo duomenimis, atsakovės bankroto tikimybė, kurią akcentavo ieškovė, viso labo sudaro 1,85 proc., savo ruožtu per visą savo veikimo laikotarpį atsakovė turėjo ne 149 atskirus teisminius procesus, kaip kad neteisingai interpretuoja ieškovė, bet 149 posėdžius, o šis skaičius, įvertinus, jog tik 22 iš šių posėdžių UAB „Autokausta“, veikianti nuo 1997 metų, buvo atsakovė, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nelaikytinas pakankamu pagrindu abejoti ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo galimybe. Savo ruožtu ieškovės akcentuotoje civilinėje byloje Nr. e2-42699-816/2016 (šiuo metu Nr. e2-2042-816/2017) UAB „Autokausta“ iš atsakovės pakeista į ieškovę.
  9. Iš ieškovės pateiktos, o taip pat viešai prieinamos informacijos (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat matyti, kad atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų VSDFV, savo ruožtu atsakovės einamojo mokumo koeficientas, padedantis nustatyti, kiek trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus, t. y. parodantis įmonės galimybes padengti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimą trumpalaikį turtą, remiantis Creditinfo duomenis, yra kur kas aukštesnis nei šio sektoriaus įmonių koeficiento vidurkis.
  10. Atmestini ir ieškovės argumentai dėl atsakovės neva neįvykdytų mokestinių prievolių valstybei, nes, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, iš pačios ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad VMI pritaikytas 132 547 Eur areštas yra susijęs su deklaruota PVM permoka, o ne su įmonės įsiskolinimu valstybei.
  11. Pagal finansinės ataskaitos dokumentų duomenis atsakovė turi ilgalaikio nekilnojamojo turto (žemė, pastatai), kurio vertė viršija ieškinio sumą, taip pat didelės vertės kito materialaus turto (mašinų ir įrenginių), todėl aplinkybė, jog didžiąją dalį atsakovės turto iš tikrųjų sudaro trumpalaikis turtas (net 14 564 875 Eur, 2015 metų duomenimis), iš kurio didžiąją dalį – per vienerius metus gautinos sumos, nepakankama grėsmei, jog ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomu, pagrįsti, tuo labiau, kad vien tik pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 1 024 007 Eur sumą, kuri net 9 kartus viršija ieškovės reikalavimo dydį, o atsakovės įstatinis kapitalas sudaro 336 600 Eur. Be to, nors atsakovės grynasis pelnas už 2015 metus, iš tikrųjų, kaip ir nurodė ieškovė, sumažėjo, palyginus su 2014 metais, net ir ši sumažėjusi grynojo pelno suma daugiau nei du kartus viršija ieškinio sumą, o įvertinus atsakovės nurodytus duomenis apie jai patikėtus valstybinės reikšmės projektus, jų dydį bei statybos veiklos specifiką, grynojo pelno tam tikru laikotarpiu sumažėjimas automatiškai neleidžia teismui konstatuoti ieškinio sumos atsakovei reikšmingumą ir dėl to esančią bent tikėtiną grėsmę ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus atsakovės geros finansinės padėties duomenis, sprendimo neįvykdymo rizikos egzistavimo nepagrindžia ir ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad atsakovė nebeturi jai nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių, o visą transporto parką nuomojasi.
  12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovės nesąžiningumą, taigi ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą, patvirtina ieškinyje išdėstytos aplinkybės dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, vengimo priimti darbus, atsiskaityti ir pan. Minėtos aplinkybės sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą) negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ir pagrindžiančios atsakovės nesąžiningumą.
  13. Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai