Byla 1-582-780/2019
Dėl ko dukra kairiu pečiu atsitrenkė į durų staktą, taip mušdamas ir smurtaudamas artimoje aplinkoje, nepilnametei nukentėjusiajai S. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio peties sąnario srityje, kairio žasto sumušimo

1Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, kaltinamajam V. B.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3V. B. , asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, gyvenamoji vieta ( - ), teistas 2018-08-03 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 6 ( šešių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 8 punktais, atidėtas 1 (vieneriems) metams, teistumas neišnykęs,

4kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

5Teismas

Nustatė

6V. B. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. kovo 18 d. apie 19 val. 10 min. ( - ), gyvenamojo buto patalpose - koridoriuje, kilusio konflikto metu, smurtavo artimoje aplinkoje prieš artimą giminaitį ir šeimos narį - kartu su juo gyvenančią nepilnametę dukrą S. B. gim. ( - ), kurią ranka stipriai pastūmė, dėl ko dukra kairiu pečiu atsitrenkė į durų staktą, taip mušdamas ir smurtaudamas artimoje aplinkoje, nepilnametei nukentėjusiajai S. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio peties sąnario srityje, kairio žasto sumušimo.

7Kaltinamasis kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad 2019 m. kovo 18 d. buvo namuose su žmona I. B. ir nepilnamečiais vaikais. Tą dieną jis su žmona gėrė alkoholį ir buvo neblaivus. Kai į namus po kelių dienų nebuvimo grįžo dukra S. ir sūnus N. tarp jo ir dukros kilo konfliktas. Sūnus sudavė jam, o jis norėjo kuo greičiau išeiti iš namų, todėl koridoriuje praeidamas pečiu pastūmė savo dukrą. Nuo jo pastūmimo dukra S. kairės pusės pečiu atsitrenkė į durų staktą. Jis neprašė, kad dukra pasitrauktų ir praeidama ją pastūmė, nes norėjo kuo greičiau išeiti. Tyčia sužaloti jos nesiekė. Po konflikto jam pradėjo skaudėti širdį, todėl jį išvežė į ligoninę, o po to pasiėmė policija. Su savo nepilnamete dukra S. dabar jis sutaria gerai. Šeimoje augina penkis nepilnamečius vaikus, abu su žmona nedirba ir pragyvena iš socialinių pašalpų.

8Kaltinamojo kaltę patvirtina ir šie įrodymai, ištiri Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka:

9-

102019 m. kovo 18 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodoma, kad policijos pareigūnai 2019 m. kovo 18 d. apie 19 val. 25 min. nuvykę į ( - ), į B. namus, surado neblaivų (nustatyta 1,5 prom. girtumas) V. B., o aiškinantis policijos kvietimo aplinkybes, pranešėjo nepilnametė dukra S. B., gim. ( - ), papasakojo, jog tėvas, sužinojęs, kad vaikai užblokavo banko kortelę, dukrą užsipuolė ir vieną kartą buto koridoriuje stipriai pastūmė, dėl ko nepilnametė trenkėsi į sieną ir jautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1 );

11-

122019 m. kovo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra ( - ), esančios B. gyvenamos patalpos (t. 1, b. l. 11-20);

13-

14Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 243/2019 (06), kurioje S. B. konstatuota poodinė kraujosruva kairio peties sąnario srityje, kairio žasto sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, krentant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje, jis kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 27-28);

15-

16nukentėjusiosios (nepilnametės) S. B. apklauso pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymai, kad ji sėdėjo kambaryje, o tėvas garsiai rėkė ir buvo piktas, nes sužinojo, kad ji užblokavo banko kortelę. Ji sakė tėvui „nerėk, iš šitos kortelės negersi“. Tada tėvas ją pastūmė ir ji trenkėsi į durų staktą kairiu pečiu. Jai suskaudo ir ji apsiverkė, todėl nuėjo pas brolį į kambarį ir parašė kitam broliui N. žinutę „pisk namo, kviečiu mentus, manęs nedaužys“. Grįžo broliai N. ir M. ir pasakė tėvui, kad prieš ją rankos jis nekels, nes kvies policiją. Tėvas pats iškvietė policiją. Vienas policijos pareigūnas išėjo su broliu N. į lauką ir šis prasitarė apie jos petį. Tada pareigūnas paklausė, ar tėtis ją mušė ir ji pasakė, kad pastūmė, parodė mėlynę ant peties. Pareigūnai nuvežė ją į ligoninę kur apžiūrėjo jos petį. Ant jo buvo mėlynė ir apibrozdinimas. Kai atsitrenkė jautė skausmą petyje (t. 1, b. l. 36-37);

17-

18liudytojo M. B. parodymai, kad jis gyvena ( - ) kartu su savo tėvais V. ir I. B. Kartu su jais gyvena ir nepilnamečiai jo broliai ir seserys: S., G., T., N. ir N. B. Patvirtino, kad nuo 2019-03-15 dienos, kai gavo socialines pašalpas, abu tėvai vartojo alkoholį iki 2019-03-18. Tą dieną tėvai kartu išgėrė du butelius degtinės ir vieną butelį „Trejos devynerios“. Apie 18 val. 50 min. jis išėjo į kiemą, o namuose liko abu jo tėvai, sesuo ir visi broliai, išskyrus N. Apie 19 val. 10 min. jam į telefoną paskambino sesuo S., kuri verkė ir sakė, kad tėvas jai trenkė. Sesuo paprašė, kad jis greičiau grįžtų namo. Kartu su juo grįžo ir jo brolis N., kadangi kurį sutiko kieme. Kai jie grįžo į namus, abu tėvai buvo virtuvėje, o kambaryje jis rado verkiančią seserį S., kuri papasakojo, kad tėvas, sužinojęs, jog jie užblokavo mamos banko kortelę, užsipuolė S. ir vieną kartą stipriai pastūmė ją koridoriuje. S. pasakė, kad ji nuo pastūmimo trenkėsi į prie durų esančią sieną, jautė fizinį skausmą, ant jos peties matėsi kraujosruva. Vėliau policijos pareigūnai sulaikė jo tėvą (t. 1., b. l. 57-59);

19-

20liudytojos I. B. parodymai, kad ji su savo vyru V. B. ir šešiais vaikais gyvena trijų kambarių bute ( - ). 2019 m. kovo 18 d. ji kartu su savo vyru namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare ji buvo viename iš kambarių su vaikais T. B., N. B. ir G. B., žiūrėjo televizijos laidas. Jos vyras ir nepilnametė dukra S. kitame kambaryje tarpusavyje ginčijosi, nes dukra priekaištavo tėvui, dėl alkoholio vartojimo. Netrukus į kambarį, kuriame ji buvo su savo vaikais, įėjo dukra S. ir pasakė, kad ginčo metu tėvas ją pastūmė koridoriuje, dėl ko ji atsitrenkė pečiu į sieną. Dukra kalbėjo, kad jai skauda petį. Jos vyras galbūt išsigando savo poelgio ir pats išsikvietė policijos pareigūnus, neva yra skriaudžiamas. Kai atvyko policijos pareigūnai, jai ir jos vyrui buvo nustatė girtumus, jie abu buvo neblaivūs. Tada dukra policijos pareigūnams pranešė, kad buvo tėvo sužalota. Ji tiki savo dukra, nes ir kitą dieną kalbėjo su dukra S. apie sumušimą ir dukra jai papasakojo ir parodė kaip viskas buvo, rodė savo sumuštą kairės rankos petį. Ji matė peties patinimą (t. 1., b. l. 62-65 );

21-

22liudytojo N. B. parodymai, kad jis 2019 m. kovo 18 d. apie 19 val. namuose jo nebuvo, tačiau apie 19 val. iš nepilnametės sesers S. B. gavo SMS pranešimą "pareik greičiau namo, nes tas vėl čia daro nesąmones". Po tokio pranešimo jis suprato, kad namuose tarp tėvo V. B. ir sesers vyksta konfliktas, todėl nutarė pareiti namo. Prie savo namų sutiko kitą brolį M. B. ir abu grįžęs į namus pamatė, kad kambaryje ant sofos sėdi S., kuri verkė ir papasakojo, jog konflikto metu tėvas ją pastūmė koridoriuje ir ji atsitrenkė į durų staktą. Tuomet jis su broliu pradėjo reikšti priekaištus tėvui, kuris buvo girtas, šaukė, keikėsi, įžeidinėjo. Netrukus jis pats išsikvietė policiją. Sesuo laikėsi už kairės pusės peties, sakė, kad jai skauda petį, todėl jis suprato, kad ji jautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 68-71);

23-

24daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas N. B. priklausantis mobilaus ryšio telefonas "Samsung", kuriame yra S. B. 2019-03-18, 19 val. 9 min. išsiųstas pranešimas: „Pisk namo, kviečiu mentus, manęs nedaužys“ (t.1, b. l. 75-80);

25-

26informacija apie šeimos sudėtį, iš kurios matyti, jog V. B. dukra yra S. B. (t. 1, b. l. 48, t. 2, b. l. 36);

27-

28alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo duomenys, iš kurių matyti, jog 2019-03-18, 21.17 val. V. B. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio - 1,50 promilės (t. 1, b. l. 103-106).

29Ištirtais kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, taip pat teismo medicinos eksperto išvada patikimai įrodyta, kad kaltinamasis V. B. praeidamas pastūmė savo dukrą S. B., dėl ko ji kairiuoju petimi atsitrenkė į durų staktą, ir taip sukėlė savo dukrai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio peties sąnario srityje, kairio žasto sumušimo. Šie įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus ir jų visuma sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, kuri leidžia daryti visiškai pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad nukentėjusioji apie kaltinamojo smurtą iš karto pasakė kitame kambaryje buvusiais motinai, kuri taip pat patvirtino šią aploinkybę, bei parašė SMS žinutę broliui, kuris taip pat tai patvirtino. Pati SMS žinutė išliko liudytojo N. B. mobilaus ryšio telefone ir jos turintys atitinka nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus. Visi liudytojai taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio verkė ir skundėsi, kad jai skauda petį, liudytojai matė kraujosruvą ant nukentėjusiosios peties, o būtent toks sužalojimas buvo užfiksuotas ir ligoninėje bei konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio teismo medicinos eksperto surašytoje specialisto išvadoje. Tokia įrodymų visuma visiškai patikimai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotus veiksmus, t. y. pastūmė savo dukrą, dėl ko ši susitrenkė petį.

30Nors kaltinamasis ir nesiekė tiesiogiai tyčia sužaloti savo dukrą, tačiau nurodytus veiksmus padarė veikdamas neapibrėžta tiesiogine tyčia, nes jis suprato, kad skubėdamas greitai išeiti ir stumdamas savo dukrą ankštoje patalpoje, kur ji gali atsitrenkti į sienas ar kitus daiktus, jis gali padaryti jai kūno sužalojimą ir jam buvo nesvarbu kokio masto sveikatos sutrikdymą jis padarys. Norėdamas išlieti savo pyktį ir pasišalinti iš konflikto vietos kaltinamasis neapibrėžtai siekė bet kokių pasekmių, todėl jis atsako už nukentėjusiosios sveikatai faktiškai kilusias pasekmes, t. y. už konstatuotą nežymų sveikatos sutrikdymą ir skausmo sukėlimą. Kadangi kaltinamasis stumdamas nukentėjusiąją savo dukrą nežymiai ją sužalojo, todėl atsižvelgiantį tai, jog ji nėra mažametė, kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip nežymaus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

31Kaltinamasis V. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad šią veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą ir neišnykus teistumui padarė šį tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis), ir tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

33Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

34Kaltinamasis V. B. yra teistas ir šį nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (t. 2, b. l. 6-7), be to, jis yra daug kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 72-85), todėl teismas pripažįsta, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad tik bausmė, susijusi su laisvės atėmimu gali padėti pasiekti bausmės tikslus - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis), nes net ir daugkartinis su laisvės atėmimu nesusijusių nuobaudų taikymas už teisės pažeidimus visiškai neatgraso jo nuo naujų teisės pažeidimų, kurie bet kada gali peraugti į nusikalstamas veikas.

35Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų ir nesukėlė sunkesnių pasekmių; kaltinamasis tiesiogiai savo veiksmu nesiekė sužaloti nukentėjusiąją, o tai įvyko dėl to, jog konfliktas vyko uždaroje patalpoje ir nukentėjusioji atsitrenkė į durų staktą; kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad V. B. supranta savo elgesio ydingumą ir pavojingumą ir šis teisumas padarys jam teigiamą poveikį nepriklausomai nuo bausmės griežtumo. Todėl nepaisant dviejų atsakomybę sunkinančių ir vienos lengvinančios aplinkybių, jam paskirtina mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis bausmė, nes ji bus pakankama ir efektyvi siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų.

36Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

37Kaltinamasis V. B. šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl jam skiriama bausmė subendrintina su 2018 m. rugpjūčio 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu, bausmes iš dalies sudedant ir prie vienos bausmės pridedant minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį – tris mėnesius.

38BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

39Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Kasacinis teismas taip pat pabrėžia, kad teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016; 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Akcentuojama, jog taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinę praktiką taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007; 2012 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012; 2014 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2014).

40Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015; 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-268-942/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326-303/2018).

41Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pažymėtina, kad V. B. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, kuri šiuo atveju nėra itin pavojinga ir pagal savo pobūdį skiriasi nuo panašių smurtinių nusikaltimų. Šiuo atveju kaltinamojo nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas pasireiškė tik viena kraujosruva peties srityje ir kairio žasto sumušimu, o pats sužalojimas buvo padarytas ne tiesioginiu smūgiu, o vienu pastūmimu, dėl kurio nukentėjusioji susitrenkė petį. Todėl visos šios aplinkybės lemia mažesnį V. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, lyginant su tokio pobūdžio smurtiniais nusikaltimais, kuriais tiesiogiai siekiama sužaloti asmenį. Tai leidžia spręsti, kad ši veika nėra tokio pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, kad būtų reikalinga skubi ir griežta kaltinamojo izoliacija nuo visuomenės. Nors šią nusikalstamą veiką V. B. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu ir būdamas baustas už administracinius nusižengimus, tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo susiję su smurtiniais veiksmais, o anksčiau jo padaryta nusikalstama veika taip pat susijusi su kelių eismo taisyklių pažeidimu, o ne smurto panaudojimu. Tai rodo, kad smurtinio pobūdžio nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir emocijų bei alkoholio vartojimo nulemtas veiksmas, o ne tendencingas kaltinamojo elgesys. Kaltinamasis su sutuoktine augina penkis nepilnamečius vaikus (t. 1, b. l. 48, t. 2, b. l. 36), pragyvena tik iš socialinių pašalpų (t. 2, b. l. 35), už kurias su sutuoktine privalo atidirbti viešuosius darbus, socialinių įgūdžių ugdymui ir palaikymui kaltinamojo šeimai skirtas atvejo vadybininkas ir sudarytas pagalbos šeimai planas (t. 1, b. l. 82-102). Todėl izoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės būtų pakenkta jo socialiniams ryšiams ir socialinių įgūdžių formavimo tęstinumui, o šeima netektų dalies pajamų. Šios aplinkybės rodo, kad V. B. asmenybės pavojingumas nėra toks didelis, o ši nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, kad kaltinamąjį būtų būtina pasiųsti realiai atlikti bausmę, nesudarius sąlygų koreguoti jo elgesį nenutraukiant jo socialinių ryšių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. dažnai vartoja alkoholį, kas neatitinka šeimoje augančių nepilnamečių vaikų interesų, tačiau ši neigiama jo savybė gali būti keičiama nustatant jam pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

42Įvertinus aptartą kaltinamojo asmenybę, jo veikos pavojingumą ir pasekmes, spręstina, kad bausmės tikslai - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis), gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant probacijos metu, taikant ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą (BK 75 straipsnis).

43Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtą panaudojo savo šeimos nario atžvilgiu, V. B. su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 722 straipsnis).

44Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109–115 straipsniai). Šioje byloje paskirta nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą pareiškė ieškinį nukentėjusiosios interesais ir prašo priteisti vaikui padarytą 200 Eur neturinę žalą iš kaltinamojo.

45Byloje nustatyta, kad nusikaltimo metu ir po jo nukentėjusioji nepilnametė S. S. jautė fizinį skausmą ir baimę, patyrė nepatogumus tiriant įvykį, lankantis pas medikus, dėl smurto šeimoje patyrė nesaugumo jausmą, nes sužalota buvo jos gyvenamojoje ir jai artimoje aplinkoje, kurioje turėtų jaustis saugi. Visos šios aplinkybės įvertintos pinigais, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalį pripažintinos neturtine žala, o CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Todėl neturtinė žala nepilnametei nukentėjusiajai priteistina.

46Įstatymas numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015).

47Šiuo atveju žala buvo padaryta sveikatai, kuri yra labiausiai saugotina vertybė, tačiau nusikaltimo pasekmės nebuvo sunkios ir jokių liekamųjų reiškinių sveikatai nesukėlė. Be to, pats smurto pobūdis nebuvo labai pavojingas ar labai žeidžiantis nukentėjusiąją, nes pasireiškė tik vienu pastūmimu. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, nes jis tik iš socialinių išmokų privalo išlaikyti net penkis nepilnamečius vaikus, todėl kuo didesnė suma būtų priteista nukentėjusiajai jo dukrai, tuo mažiau savo pajamų kaltinamasis galėtų panaudoti visų kitų savo vaikų išlaikymui. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį ir jo sutikimą su ieškiniu bei jo dydžiu, nukentėjusiajai priteistinas ieškiniu prašomas 200 Eur neturtinės žalos dydis, kuris šiuo atveju yra pakankama piniginė satisfakcija, teisingai kompensuojanti nukentėjusiosios neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

48Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.8 straipsnio 2 dalis.), todėl skirti priteistos nepilnametei sumos turto administratorių nėra pagrindo, nes tėvai ar vienas iš jų negali tvarkyti šio nepilnametei priklausančio turto (CK 3.185 straipsnio 3 dalis).

49V. B. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios S. B., ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

50Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

Nutarė

51V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

52Taikyti BK 641 straipsnį, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

53Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti dvi dienas, kurias V. B. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 20 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

54Remiantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir įpareigoti ją įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

55Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. rugpjūčio 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį, ir nustatyti subendrintą galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bei baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu V. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, ir transporto priemonės VW Golf, valstybinio numerio ženklas ( - ) VIN ( - ), konfiskavimas, toliau vykdytinos atskirai pagal ankstesnį nuosprendį.

56Į subendrintą galutinę bausmę įskaityti tris dienas, kurias V. B. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. ir nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 20 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

57Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8, 10 punktais, subendrintos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir įpareigoti V. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančios medžiagos – alkoholio.

58Civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti nukentėjusiajai S. B. iš kaltinamojo V. B. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

59Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios S. B., ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kaltinamajam V. B. panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

60Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

61Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

1. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. V. B. , asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 4. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.... 5. Teismas... 6. V. B. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos... 7. Kaltinamasis kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad 2019 m. kovo 18 d. buvo... 8. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir šie įrodymai, ištiri Lietuvos Respublikos... 9. -... 10. 2019 m. kovo 18 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto,... 11. -... 12. 2019 m. kovo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, iš kurio... 13. -... 14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr.... 15. -... 16. nukentėjusiosios (nepilnametės) S. B. apklauso pas ikiteisminio tyrimo... 17. -... 18. liudytojo M. B. parodymai, kad jis gyvena ( - ) kartu su savo tėvais V. ir I.... 19. -... 20. liudytojos I. B. parodymai, kad ji su savo vyru V. B. ir šešiais vaikais... 21. -... 22. liudytojo N. B. parodymai, kad jis 2019 m. kovo 18 d. apie 19 val. namuose jo... 23. -... 24. daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas N. B. priklausantis mobilaus... 25. -... 26. informacija apie šeimos sudėtį, iš kurios matyti, jog V. B. dukra yra S. B.... 27. -... 28. alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo duomenys, iš kurių matyti,... 29. Ištirtais kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, taip pat... 30. Nors kaltinamasis ir nesiekė tiesiogiai tyčia sužaloti savo dukrą, tačiau... 31. Kaltinamasis V. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi... 32. Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad šią... 33. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 34. Kaltinamasis V. B. yra teistas ir šį nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė... 35. Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad: padaryta nusikalstama... 36. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl... 37. Kaltinamasis V. B. šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo... 38. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne... 39. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad priimdamas sprendimą atidėti... 40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmeniui anksčiau... 41. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pažymėtina, kad V. B.... 42. Įvertinus aptartą kaltinamojo asmenybę, jo veikos pavojingumą ir pasekmes,... 43. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtą panaudojo savo šeimos nario... 44. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama... 45. Byloje nustatyta, kad nusikaltimo metu ir po jo nukentėjusioji nepilnametė S.... 46. Įstatymas numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį,... 47. Šiuo atveju žala buvo padaryta sveikatai, kuri yra labiausiai saugotina... 48. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi teisę... 49. V. B. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas gyventi skyriumi nuo... 50. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 51. V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2... 52. Taikyti BK 641 straipsnį, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu... 53. Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti dvi dienas, kurias V. B.... 54. Remiantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu,... 55. Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2018... 56. Į subendrintą galutinę bausmę įskaityti tris dienas, kurias V. B. išbuvo... 57. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8, 10 punktais, subendrintos... 58. Civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti nukentėjusiajai S. B. iš... 59. Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo... 60. Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas... 61. Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka,...