Byla 1-321-908/2018
Dėl patirtų sužalojimų automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui D. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei G. K. nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadinti D. V. priklausantis automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis kelio ženklas Nr. 608

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

2sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, Laimai Avižienytei, Neringai Dargytei,

3dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,

4kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Stasiui Sandai,

5nukentėjusiajam D. V., jo atstovei advokato padėjėjai Dianai Liutvinskaitei,

6nukentėjusiajai G. K.,

7civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovei Ž. P.,

8laiduotojai N. K.,

9viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas: ( - ) gimęs ( - ), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ) Vilniuje, vedęs, dirbantis ( - ), direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį.

10Teismas

Nustatė

11M. K. 2017 m. kovo 19 d., apie 19.41 val., Vilniuje, vairuojamu M. K. įmonei priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. ( - ) iš Raistelių gatvės įvažiuodamas į nereguliuojamą nelygiareikšmių kelių sankryžą su Salininkų gatve, kuri Raistelių gatvės atžvilgiu laikoma pagrindiniu keliu, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimus, numatančius, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tai yra, vairuojamu automobiliu iš šalutiniu keliu laikomos Raistelių gatvės įvažiavo į nereguliuojamą sankryžą su Salininkų gatve ir nedavęs kelio susidūrė su jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės Salininkų gatve nuo Eišiškių plento pusės į sankryžą įvažiavusiu D. V. vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ) kuris nuo smūgio nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų, nulaužė kelio ženklą Nr. 608 ir atsitrenkė į medžius. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ) vairuotojui D. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. ( - ) keleivei G. K. nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadinti D. V. priklausantis automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ) ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis kelio ženklas Nr. 608.

12Kaltinamasis M. K., apklausiamas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad jų draugai gyvena Baltojoje Vokėje, važiavo jų aplankyti. Jiems reikėjo mašinos, turėjo raktą, kadangi anksčiau, kai dirbo „Optika ir rega“, tas automobilis priklausė jam. Autoįvykis įvyko jiems grįžtant iš draugų, kaltinime nurodytu laiku. Jie gyvena kitame miesto gale, susivedė į navigaciją kelionės tikslą ir prietaisas parodė jiems būtent tą kelią. Kelias buvo geras, greitis buvo apie 90 km/val. Jo klaida, kad buvo įsitikinęs, jog tiesiai važiuodamas įvažiuos į Vilniaus teritoriją ir galvojo, kad jo kelias pagrindinis. Buvo įsitikinęs, kad greitis leistinas. Buvo tamsu, sankryža nėra didelė, bet apaugusi medžiais. Gal tas ir kliudė, nes ženklus pamatė per vėlai. Šiek tiek spėjo sustabdyti, bet to nepakako ir įvyko eismo įvykis. Mašina pradėjo suktis ir atsitrenkėme į medį. Nukentėjusiojo mašina taip pat atsitrenkė į medį. Žmona pajuto svilėsio kvapą ir išbėgo iš automobilio, jis taip pat. Kelias sekundes stovėjo prie stulpo, paskui atsigavo, pamatė daug mašinų. Ėjo ieškoti nukentėjusiųjų, priėjęs, pamatė, kad prie nukentėjusiojo mašinos ir jo jau buvo žmonės. Nukentėjusysis nesugebėjo pasakyti, ar automobilyje buvo dar žmonių. Jis (M. K.) paskambino Nr. 112, bet kažkas jau buvo pranešęs apie eismo įvykį. Paskui buvo atvažiavusi greitoji, atvažiavo gaisrinė, bet jie jau tame nedalyvavo, nes buvo išvežti į ligoninę. Po įvykio bendravo su pareigūnais, reikėjo išsiaiškinti, kas yra nukentėjusysis, bet jam kontaktų nedavė, reikėjo ieškoti per pažįstamus. Kadangi yra gulėjęs toj pačioj ligoninėje, gavo nukentėjusiojo vardą, pavardę. Važiavo jo aplankyti, bet jis buvo reanimacijoje, jų neįleido. Paskui važiavo antrą kartą aplankyti nukentėjusiojo, bet jis jau buvo reabilitacijoje, Palangoje. Jiems paaiškino, kad padėtis gerėja, bando stotis ant kojų. Per pažįstamus gavo nukentėjusiojo telefoną ir jam paskambino, papasakojo viską iš savo pusės, t. y. kaip viskas buvo. Paklausė, kaip jis jaučiasi. Nukentėjusysis pasakė, kad dar apie pusę metų bus gydomas. Vasarą buvo daromi žingsniai dėl žalos atlyginimo, bandymas gauti sąskaitos numerį. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Ieškinio dydis jam nelabai tinka. Nemano, kad moralinė žala buvo labai didelė, nes pavyko gerai išsisukti. Jo (M. K.) atlyginimas 800 eurų neatskaičius mokesčių, žmona negauna nieko, turi du vaikus, šiuo metu laukiasi trečio vaiko. Turi nuosavą automobilį. Nekilnojamojo turto neturi. Gyvena bute, kuris priklauso broliui ir yra lizinguojamas. Jo kaltė tame, kad buvo įsitikinęs, jog jo kelias pagrindinis. Be to, kaltas dėl to, kad nesiėmė papildomų atsargumo priemonių. KET taisyklių pažeidimą pripažįsta. Buvo įsitikinęs, kad jo kelias pagrindinis, kelio ženklo nepastebėjo. Kai pamatė šviesas, bandė stabdyti, bet to nepakako. Įvažiuodamas į sankryžą greičio nemažino, nežinojo, kad ten sankryža. Pripažįsta, kad turėjo būti atidesnis, tai jam didžiulė pamoka visam gyvenimui. Važiavo su navigacija, programėlė neįspėjo dėl artėjančios sankryžos. Gali būti, kad programėlėje parodyta, jog kelias kertasi, bet kadangi tas keliukas buvo mažas, nekreipė į tai dėmesio (t. 1, b. l. 182-188).

13Kadangi M. K., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

14Nukentėjusysis D. V. teismo posėdyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad palaiko savo pateiktą patikslintą civilinį ieškinį. Prašo neturtinės žalos 29 500 eurų. Vežant jį į ligoninę prasidėjo didžiuliai skausmai, buvo baisu. Ligoninėje buvo apie 10 dienų, o vėliau išvežė į reabilitaciją Palangoje „Linas“ sanatorijoje prabuvo apie 24 dienas. Ligoninėje jam iš karto padarė nuotraukas ir pasakė, kad reikia daryti operaciją, įspėjo, jog didelė tikimybė, kad nevaikščios, nevaldys rankų. Operavo septintą kaklo slankstelį, kuris buvo pakeistas į dirbtinį ir sutvirtintas su metaline plokštele. Nuo kovo mėn. vaikšto su įtvaru – tai gydymo dalis, nes spalio mėnesį buvo atlikta antra operacija, kurios metu buvo operuotas pirmas kaklo slankstelis, vėliau vėl buvo reabilitacija. Kadangi išlieka didelė tikimybė dėl panirimo, galima trečia operacija. Prognozė tokia, kad įtvarus turėjo nuimti antradienį, kai lankėsi pas gydytojus, tačiau išlieka panirimas, nėra dar priaugę ir mažiausiai dar 3 mėnesius turės nešioti šiuos įtvarus, neatmetama galimybė, kad bus trečia operacija. Pirma operacija buvo lengvesnė, antra žymiai sudėtingesnė. Nešiojamas įtvaras jam sukelia nepatogumų, nes nieko negali daryti, tuoj pat skauda. Kažkiek buities darbų padaro, bet pats nusiprausti, nusiskusti negali, šiuos dalykus atlieka žmona. Jo kasdienybė pasikeitė kardinaliai: tiek aplinkos priežiūra, tiek pečiaus kūrenimu. Gydytojas pasakė, kad ateityje su sportu viskas baigta, nors anksčiau pažaisdavo krepšinį, sakė, kad geriausiu atveju galės paplaukioti baseine. Dirbo įmonėje, kuri gamino pakuotes. Buvo pamainos vadovas. Į jo pareigas įeidavo ir fizinių darbų atlikimas: palečių, dėžių perkrovimas. Jis abejoja, ar į šį darbą pavyks grįžti, kadangi jau 2-3 mėnesį vietoje jo buvo priimtas kitas žmogus. Be to, jam įsidarbinti ir anksčiau buvo sunku, nes ir iki įvykio turėjo neįgalumą, buvo darbingas 50 proc. Namie katilas kūrenamas kietu kuru, jį per mėnesį reikia valyti 2 kartus. Šį valymą gali atlikti ir specialistas, tačiau jis tai atlikdavo pagal katilo instrukciją pats. Sistemos šildymo paruošimą žiemai jis pats atlikdavo, specialių žinių tam nereikia, viskas pagal instrukciją. Dabar tai darė asmuo, kuris dirba pagal individualią veiklą. Jis su žmona augina mažametį vaiką, kurį prižiūrėdavo pamainomis su žmona. Auklė anksčiau ateidavo tuo metu, kai abu dirbo arba tuomet, kai jis būdavo po naktinės pamainos. Su aukle buvo sutartis ir kiekvieną mėnesį buvo rašoma jos alga, kuri buvo skaičiuojama pagal valandas. Suma 1 374 eurų pagal išdirbtas valandas. Suma suskaičiuota pagal valandas, kurios taip pat pateiktos prie bylos. Auklė būdavo ir tuomet, kai jis būdavo namie po įvykio, vaikui tuo metu buvo apie 2 m. Gydytojai griežtai uždraudė fizinį krūvį.

15Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nukentėjusysis nurodė, kad dėl diagnozuotų ligų iki avarijos jam buvo silpnesnė dešinė koja, mažesnė ir silpnesnė. Polineuropatija jam buvo įgimta, todėl jau iki avarijos buvo sunku dėl darbų. Jam buvo diagnozuota ir amioatrofija. Čia yra viena liga, nes 2001 m. jam buvo nustatyta Šarko-Mari liga, kurios pasekmė – silpnesnė dešinė koja, tačiau tai netrukdė judėti, žaisti krepšinio, bėgioti. Žinoma, po ilgų darbo valandų jam paskaudėdavo koją. Pečiai tikrai nebuvo silpnesni. Civiliniame ieškinyje nurodytus darbus dėl šių ligų iki avarijos galėjo atlikti. Auklės užmokestis grindžiamas sutartimi. Auklei mokėdavo grynaisiais, ji pasirašydavo, kai gaudavo pinigus, byloje šie duomenys yra. Katilo sistemos paruošimas – tai kamino ir katilo valymo darbai. Kūrenama kietu kuru, pelenus reikia išnešti kiekvieną kartą, o paruošimas, tai reikia fiziškai atsidaryti dureles ir išvalyti. Išlaidas, kurios nebuvo padengtos draudimo bendrovės, turi atlyginti kaltininkas, kadangi tai netiesioginės išlaidos, susijusios su avarija. Žmona vairuoja automobilį. Ji kiek galėjo vežiodavo, o kai ji dirbdavo, tai teko važiuoti su taksi. Gyvenimas po autoįvykio pasikeitė ir psichologiškai. Jis dabar negali vairuoti. Jam važiuojant automobiliu su kitais yra baimė. Su žmona norėjo antro vaiko, šiuo metu džiaugiasi, kad nepasisekė, nes būtų labai sunku. Lytinis gyvenimas dabar sustojęs.

16Nukentėjusioji G. K. teismo posėdyje nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia.

17Civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovė Ž. P. teismo posėdyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad savo poziciją yra išdėstę raštu. Turtinė žala atlyginama, kai eismo įvykio metu sugadinamas turtas bei žala, susijusi su sveikatos sužalojimais. Atlyginama sveikatos atstatymo žala bei vaistų išlaidos, t. y. išlaidos, susijusios su sveikata, kuri kiek įmanoma atstatoma į tokią, kuri buvo prieš įvykį. Be to, atlyginamos ir netiesioginės išlaidos: tai negautos pajamos, prarastos po eismo įvykio. Kadangi Sodra kompensuoja tik 80 proc. dalį, tai draudimo įmonė kompensuoja susidariusį skirtumą. Netiesioginė žala už transportą susideda iš šių išlaidų: išlaidos pas gydytoją, į sanatorijas, į ligoninę ir pan., tai tiesiogiai susiję su gydymu. Pagrįstos išlaidos, susijusios su sveikatos atstatymu, bus atlyginamos ir ateityje.

18Atsakydama į proceso dalyvių klausimus civilinio atsakovo atstovė nurodė, kad nebuvo atlygintos išlaidos, susijusios su taksi paslaugomis, nes buvo važiuojama ne į gydymosi įstaigas, su šildymu namie bei auklės apmokėjimu. Viskas, kas nebuvo atlyginta, buvo surašyta jų pateiktame paaiškiname. Taksi paslaugos, kurių jie neatlygino, pagal praktiką pripažįstamos proceso išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo. Jie kelionės išlaidas atlygino tik tas, kurios buvo susijusios su kelionėmis į gydymo įstaigas. Žalos didį skaičiuoja jų ekspertai, buvo susirašinėjimai elektroniniu paštu ir pateikti paaiškinimai, kur tuo metu buvo važiuojama. Viskas buvo vertinama pagal pateiktus dokumentus.

19Laiduotoja N. K. teismo posėdyje paaiškino, kad yra baigusi universiteto teisės fakultetą. Susidomėjo psichologija ir tapo porų konsultante. Su sūnumi gyvena ne kartu, bet netoliese. Matosi dažnai, santykiai labai geri, kai reikia padeda. Ji laiduoja už sūnų, kurį pažįsta nuo gimimo, jis nelinkęs nusikalsti, rūpinasi vaikais, atlieka pareigas šeimoje. Sūnui 30 m. Jie šeimoje labai artimi, visos šventės vyksta šeimoje. Jis įsiklauso į jos nuomonę. Mano, kad yra sūnui autoritetas. Kai atsitiko įvykis, buvo tik ką po operacijos, vartojo antidepresantus, sirgo onkologine liga. Sužinojusi sunerimo, patarė sūnui bendrauti su nukentėjusiuoju, lankyti. Žino, kad keletą kartų jie yra bendravę, siūlė atlyginti žalą. Prašo be užstato paskirti laidavimą. Atlyginimai maži, 257 eurai pensija, sūnūs taip pat nepragyvena, reikia dar jiems padėti. Sunki materialinė padėtis.

20Atsakydama į proceso dalyvių klausimus laiduotoja nurodė, kad pas sūnų atvažiuoja nuolat, kalbasi apie moralinius dalykus, kurie jiems prioritetai. Jų šeima dalyvauja bažnyčios bendruomenėje. Sūnus pergyvena dėl to, ką padarė iš neatsargumo. Didelę įtaką jam daro broliai. Ji žino, kad sūnus praeityje baustas už KET pažeidimus, bet anksčiau autoįvykių nebuvo (t. 2, b. l. 21-22).

21Nukentėjusysis D. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2017-03-19, apie 19.30 val., jis vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) Važiavo Vilniuje, Salininkų gatvės dešine eismo juosta nuo Eišiškių plento pusės, link Salininkų mikrorajono. Buvo tamsus paros metas, gatvė neapšviesta, lynojo. Važiavo apie 80 km/h greičiu, leistinas greitis šiame kelio ruože yra 90 km/h. Važiuojant per sankryžą su Raistelių gatve, į jo automobilio dešinį šoną trenkėsi automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ) kuris į sankirtą įvažiavo jam iš dešinės pusės, t. y. šalutiniu keliu. Eismo įvykio metu buvo sutrikdyta jo sveikata ir sugadintas jam priklausantis automobilis, padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į automobilį „Mercedes Benz“ draudusią draudimo bendrovę „Gjensidige“. Šiuo metu žala dar pilnai nepaskaičiuota, nes jis gydosi. Jeigu draudimo bendrovė pilnai neatlygintų visos padarytos žalos, ieškinį pareikš teisme. Nori pažymėti, jog įvykio vietos apžiūros metu, policijos pareigūnai jo automobilio registratorių rado iškritusį iš automobilio, jį paėmė. Registratoriuje laikas nebuvo nustatytas, todėl vaizdo įrašuose rodoma data yra klaidinga. Gavo iš tyrėjos savo vairuotojo pažymėjimą ir automobilio Opel dokumentus, taip pat vaizdo registratorių (t. 1, b.l. 40).

22Nukentėjusioji G. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2017-03-19, apie 19.40 val., ji, kaip keleivė, važiavo sutuoktinio M. K. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) Važiavo Vilniuje, Salininkų mikrorajone, tiksliau gatvės nurodyti negali, nes vietovė jai yra nepažįstama. Buvo tamsus paros metas, lynojo. Važiavimo greičio nurodyti negali, nes neįsidėmėjo. Įvažiuojant į nereguliuojamą sankryžą, jų automobilis atsitrenkė į kertamuoju keliu jiems iš kairės pusės įvažiavusį automobilį Opel Vectra. Susidūrimo metu jai buvo nubrozdintas kelis, tačiau dėl šio fizinio sužalojimo jai nebuvo padaryta nei turtinė, nei neturtinė žala ir savo sutuoktiniui M. K. jokių pretenzijų ji neturi (t. 1, b.l. 47).

23Liudytojas D. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, jog 2017-03-19, apie 19.30 val., jis vairavo automobilį Audi A4 ir važiavo Vilniuje, Salininkų gatve, nuo Salininkų mikrorajono pusės link Eišiškių plento, apie 50 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas, kelias neapšviestas, kelio danga šlapia. Artėdamas prie sankryžos su Raistelių gatve, pamatė, kad jam iš kairės pusės, Raistelių gatve prie sankryžos artėja automobilis Mercedes Benz, kuris važiavo maždaug 100 km/h greičiu. Tai pastebėjęs ir supratęs, kad šis automobilis jau pernelyg arti sankryžos, o dar nestabdo, jis staigiai stabdė prieš sankryžą, o automobilis Mercedes Benz įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su jo atžvilgiu priešinga kryptimi, Salininkų gatve važiavusiu automobiliu Opel Vectra, tuo metu kaip tik kirtusiu sankirtą. Automobilis Mercedes Benz priekine dalimi trenkėsi į automobilio Opel priekines keleivio dureles. Po smūgio, abu automobiliai nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies. Jo automobilio nekliudė. Automobilio Opel važiavimo greičio prieš susidūrimą neįsidėmėjo, nes tuo metu nukreipė dėmesį į automobilį Mercedes Benz. Po susidūrimo, automobilio Opel vairuotojas buvo prispaustas, taip pat buvo sužalota automobilio Mercedes Benz keleivė. Jie buvo išvežti į ligoninę (t. 1, b. l. 53).

24Specialisto objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad D. V. nustatyta muštinė kaktos dešinės pusės žaizda su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu ir kaukolės pamato priekinės daubos, pakaušio pamato, kaklo I-o ir II-o bei VII-o slankstelių lūžiai su II-o slankstelio panirimu ir paviršiniu smegenų kaktinių skilčių sužalojimu. Sužalojimas dėl kaukolės pamato lūžių atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą) (t. 1, b. l. 36).

25Specialisto objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad G. K. nustatyta dešinio kelio sąnario odos nubrozdinimas, kuris padarytas kietu buku daiktu, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 38).

26Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais nustatyta, kad apžiūrėta Salininkų-Raistelių gatvių sankryža, esanti Vilniuje. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: abu automobiliai „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. ( - ) ir Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) po eismo įvykio nuvažiavę nuo kelio važiuojamosios dalies į mišką. Automobilis Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) miške atsitrenkė į medį. Abiejų automobilių galinės dalys nukreiptos link Salininkų gatvės. Nuo automobilio Mercedes Benz E280, valst. Nr. ( - ) galinė dalies iki Salininkų gatvės važiuojamosios dalies krašto 6,00 m. Nuo priekinio kairiojo rato iki Raistelių gatvės važiuojamosios dalies krašto 4,60 m, nuo galinio kairiojo rato - 4,00 m. Nuo automobilio Opel Vectra, valst. Nr. ( - ) galinė dalies iki Salininkų gatvės važiuojamosios dalies krašto 9,20 m. Nuo priekinio kairiojo rato iki Raistelių gatvės važiuojamosios dalies krašto 12,90 m, nuo galinio kairiojo rato -12,10 m. Abu automobiliai po įvykio stovi įsirėmę į medžius. Po įvykio nulaužtas kelio ženklą 608 laikantis stulpas, pažeistos keleto medžių žievės.

27Po eismo įvykio apgadintas automobilio „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. ( - ) priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, kairės ir dešinės pusės priekinės saugos pagalvės iššovė. Automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ) priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, užpakalinis stiklas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, šoninis užpakalinis dešinės pusės stiklas, stogas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, kairės ir dešinės pusės priekinės saugos pagalvės iššovė, po eismo įvykio nupjautas automobilio stogas (t. 1, b. l. 8-14).

28Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2678/2017(01), konstatuota, jog 2017-03-19 21.10 val. paimtame D. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 32).

29Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį

30Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė Kelių eismo taisyklių (ar kito teisės akto) punktus (ar dalis), kad kilo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai (įvyko eismo įvykis ir jo metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir kad tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

31Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam D. V. padaryti kūno sužalojimai, teismo medicinos specialisto įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai G. K. padaryti sužalojimai, teismo medicinos specialisto įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, faktas, tiek ir tai, kad šiuos sužalojimus 2017 m. kovo 19 d., apie 19.41 val., Vilniuje, Raistelių- Salininkų g. gatvių sankryžoje, sukėlė kaltinamojo M. K. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. ( - ) Esminė aplinkybė, lemianti išvadą dėl kaltinamojo M. K. kaltumo yra ta, kad kaltinamais, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET 154 punkto reikalavimą. Jame numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kaltinamajam pažeidus šį Kelių eismo taisyklių punktą, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta D. V. sveikata, t. y. kilo BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės. Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo M. K. veiksmai, o būtent tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę iš šalutinio kelio įvažiavo į nereguliuojamą sankryžą ir nedavė kelio į sankryžą pagrindiniu keliu įvažiavusiam automobiliui, vairuojamam D. V., buvo būtinoji kilusių pasekmių sąlyga bei jų priežastis. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai, neneigė kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių. Jis pripažino, jog nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, pažeidė KET. Buvo įsitikinęs, kad jo kelias pagrindinis, kelio ženklo nepastebėjo.

32Kaltinamojo parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo D. V., liudytojo D. L., nurodžiusių, kad kaltinamasis, šalutiniu keliu vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. ( - ) įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su jo atžvilgiu priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Opel Vectra“, tuo metu kaip tik kirtusiu sankirtą, automobilis „Mercedes Benz“ priekine dalimi trenkėsi į automobilio Opel priekines keleivio dureles, po smūgio, abu automobiliai nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies, parodymus, taip pat kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio schemoje užfiksuotus duomenis. Teismo medicinos ekspertas J. M. P. savo išvadoje patvirtino, kad D. V. nustatyta muštinė kaktos dešinės pusės žaizda su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu ir kaukolės pamato priekinės daubos, pakaušio pamato, kaklo I-o ir II-o bei VII-o slankstelių lūžiai su II-o slankstelio panirimu ir paviršiniu smegenų kaktinių skilčių sužalojimu. Sužalojimas dėl kaukolės pamato lūžių atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą). Sužalojimų padarymo galimybė eismo įvykio metu neatmetama.

33Iš esmės visi byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, sudaro vieningą įrodymų grandinę ir leidžia pagrįstai konstatuoti, kad M. K. 2017 m. kovo 19 d., apie 19.41 val., Vilniuje, automobiliu „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. ( - ) iš Raistelių gatvės įvažiuodamas į nereguliuojamą nelygiareikšmių kelių sankryžą su Salininkų gatve, kuri Raistelių gatvės atžvilgiu laikoma pagrindiniu keliu, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimus, numatančius, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, tai yra, vairuojamu automobiliu iš šalutiniu keliu laikomos Raistelių gatvės įvažiavo į nereguliuojamą sankryžą su Salininkų gatve ir nedavęs kelio susidūrė su jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės Salininkų gatve nuo Eišiškių plento pusės į sankryžą įvažiavusiu D. V. vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. ( - ) kuris nuo smūgio nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų, nulaužė kelio ženklą Nr. 608 ir atsitrenkė į medžius. Dėl patirtų sužalojimų automobilio „Opel Vectra vairuotojui D. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tai atitinka BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, veika teisingai kvalifikuota pagal šį straipsnį.

34Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

35Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet jo neįpareigoja atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustačius straipsnyje numatytų sąlygų visumą.

36Kaltinamasis M. K. padarė neatsargų nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis anksčiau teistas nebuvo, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai atitinka pirmąsias dvi BK 40 straipsnio taikymo sąlygas. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ar pašalinti žalą, jeigu ji buvo padaryta. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl fizinio asmens sveikatos sutrikdymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis pervedė nukentėjusiajam 500 Eur (2 t., b. l. 46), tai sudaro tik nežymią dalį nukentėjusiajam padarytos žalos. Draudimo bendrovė iki nuosprendžio priėmimo išmokėjo nukentėjusiajam visą jo prašomą turtinę žalą, išskyrus išlaidas, susijusias su taksi, kai buvo važiuojama ne į gydymosi įstaigas bei su šildymu ir auklės apmokėjimu susijusias išlaidas, be to išmokėjo 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nepaisant to, kad kaltinamasis pats atlygino tik mažą dalį patirtos žalos, teismas nemato kliūčių taikyti laidavimą ir atleisti kaltinamąjį M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 40 straipsnio nuostatomis. Teismas pažymi, kad šiuo atveju svarbu yra tai, jog žala nukentėjusiajam būtų atlyginta arba įsipareigota tokią žalą atlyginti ateityje. Iš kaltinamojo veiksmų matyti, kad jis savo noru pagal esamas finansines galimybes yra sumokėjęs tam tikrą sumą, kaip žalos atlyginimą. Be to, posėdžio metu nurodė, kad ir toliau prisidės prie nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo. Pagal teismų praktiką, norint konstatuoti BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytos sąlygos buvimą, būtina nustatyti, jog kaltininkas savo aktyviais veiksmais nuoširdžiai ketino sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju M. K. po įvykio dėjo pastangas susisiekti su nukentėjusiuoju, ieškojo kontaktų, siekė aplankyti nukentėjusįjį ligoninėje, suteikti reikiamą moralinę ir materialinę paramą. Nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio su kaltinamuoju bendravo, bet nesusitarė dėl žalos dydžio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga nereiškia, kad asmuo privalo besąlygiškai priimti nukentėjusiojo sąlygas dėl žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-511-693/2015). M. K. dirba, gauna pastovias pajamas. Minėtos aplinkybės duoda pagrįstą pagrindą išvadai, kad nukentėjusiajam teismo priteista žala bus visiškai atlyginta.

37BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis M. K. yra anksčiau neteistas, jis padarė neatsargų nusikaltimą, kaltė pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo forma, savo kaltę jis visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nevengia atsakomybės, administracine tvarka praeityje baustas. M. K. yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, jo sutuoktinė laukiasi trečio vaiko, kaltinamasis dirba ( - ), direktoriumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamojo asmenybė leidžia teismui pagrįstai manyti, kad M. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

38Baudžiamojoje byloje yra pateiktas N. K. rašytinis prašymas, kuriuo ji prašo leisti jai būti savo sūnaus kaltinamojo M. K. laiduotoja. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį, į galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). N. K. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti Palaimintojo J. M. šeimos pagalbos centre (t. 2, b. l. 20), darbe charakterizuojama teigiamai. Laiduotoja daro sūnui teigiamą poveikį. Ne kartą kalbėjosi apie įvykusį nusikaltimą, dėl kurio šeima labai išgyvena. Ragino sūnų visokeriopai padėti nukentėjusiajam. Teismas vertina, kad nurodytos aplinkybės duoda pagrindą manyti, jog N. K. yra verta pasitikėjimo, jos asmeninės savybės, laiduotojos reiklumas ir atsakingumas leis jai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

39Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos ir kaltinamasis M. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

40BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad turi būti svarstomas klausimas dėl uždraudimo naudotis specialia teise, nes M. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi šia teise, t. y. vairuodamas transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau iki veikos padarymo M. K. ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be kita ko, už nustatyto greičio viršijimą, nusikaltimą veiką padarė turėdamas galiojančia administracinę nuobaudą (t. 1, b. l. 70-74), todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 str. Nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas.

41Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų

42Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

43Teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Tai reiškia, kad M. K. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Nors kaltinamasis eismo įvykio metu vairavo M. K. įmonei „Optika ir rega“, kurios savininkas yra jo tėvas M. K., priklausantį automobilį „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. ( - ) tačiau nustatyta, kad šią transporto priemonę sūnus vairuodavo savo asmeniniais tikslais su tėvo sutikimu. Kaltinamojo civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę, buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį ir sudarytą draudimo sutartį ši įmonė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmai padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Byloje nustatyta, kad draudikas – ADB „Gjensidige“ kompensavo išlaidas už automobilio saugojimą – 254,10 Eur; už sugadintą registratorių – 70 Eur; už sugadintus rūbus - 80 Eur; gydymo išlaidas – 361,91 Eur; už sugadintą automobilį — 1206,05 Eur; už automobilio transportavimą – 91,10 Eur; už taksi paslaugas į/iš gydymo įstaigų – 344,31 Eur (viso 2407,47 Eur), ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kaltininkas M. K. yra pervedęs 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

44Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, nukentėjusysis D. V. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš civilinių atsakovų priteisti 1 706 Eur 30 cnt turtinės žalos; 29 500 Eur neturtinės žalos ir išlaidas už advokato paslaugas – 730 Eur. Civilinis ieškovas nurodė, kad draudimo bendrovė atlygino ne visą patirtą žalą. Draudimo bendrovė paaiškino, kad nėra atlyginamos vykimo į susitikimus su teisininkais, policijos įstaigas ar pan. išlaidos. Minėtos išlaidos nėra susijusios su sveikatos būklės atstatymu po 2017-03-19 eismo įvykio būtinomis išlaidomis, todėl nukentėjusysis prašo iš kaltininko priteisti draudimo nepadengtas išlaidas už taksi ir pavėžėjimo paslaugas - 192 Eur 30 cnt. Be to, nebuvo kompensuotos išlaidos susijusios su kamino bei katilo paruošimu žiemai 140 Eur; bei papildomos išlaidos auklei 1374 Eur. 2017 m. kovo 19 d. eismo įvykio metu patirtos ir draudimo nekompensuotos turtinės žalos dydis - 1706 Eur 30 cnt. Šią draudiko nekompensuotos turtinės žalos sumą prašo priteisti iš kaltininko. Civilinis ieškovas taip pat nurodė, kad patirtą neturtinę žalą vertina 35000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė padengė 5000 Eur, o kaltininkas pervedė 500 Eur sumą, todėl likęs neturtinės žalos dydis (29 500 Eur). Likusią patirtos neturtinės žalos dydžio sumą prašo priteisti iš kaltininko M. K..

45Nukentėjusysis teisme nurodė, kad iki šiol kenčia fizinį skausmą, pastoviai vyksta į gydymo įstaigas, jam atliktos dvi operacijos, kadangi išlieka didelė tikimybė dėl panirimo, galima trečia operacija. Nešioja įtvarą, kuris jam sukelia nepatogumų, nes nieko negali daryti, tuoj pat būna skausmai. Kažkiek buityje darbų daro, bet pats nusiprausti, nusiskusti negali, šiuos dalykus atlieka žmona. Jam reikalinga aplinkinių pagalba. Jo kasdienybė pasikeitė kardinaliai: tiek aplinkos priežiūra, tiek pečiaus kūrenimu. Namie katilas kūrenamas kietu kuru, jį per mėnesį reikia valyti 2 kartus. Šį valymą gali atlikti ir specialistas, tačiau jis tai atlikdavo pagal katilo instrukciją pats. Dabar tai darė asmuo, kuris dirba pagal individualią veiklą. Jis iki šiol negali dirbti, rūpintis savo vaiku. Turim mažametį vaiką, jį prižiūrėdavo pamainom su žmona. Auklė anksčiau ateidavo tuo metu, kai abu dirbo arba tuomet, kai jis būdavo iš po naktinės pamainos. Su aukle buvo sutartis ir kiekvieną mėnesį buvo rašoma jos alga, kuri buvo skaičiuojama pagal valandas. Suma 1 374 eurų pagal išdirbtas valandas. Suma suskaičiuota pagal valandas, kurios pateiktos prie bylos.

46Dėl turtinės žalos priteisimo

47Nukentėjusysis D. V. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens už taksi ir pavėžėjimo paslaugas - 192 Eur 30 cnt; išlaidas susijusias su kamino ir katilo paruošimu žiemai 140 Eur; bei papildomas išlaidas auklei 1374 Eur. Nukentėjusysis pateikė minėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. čekius, pinigų priėmimo kvitus už taksi ir pavėžėjimo paslaugas (t. 1, b. l. 123-136; t. 2, b. l. 49-50); prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, verslo liudijimo kopiją už išlaidas susijusias su kamino bei katilo paruošimu žiemai (t. 1, b. l. 150, 151), išskyrus mokėjimus už auklę, teismo posėdžio metu nurodęs, kad atsiskaitė grynais pinigais. Pateikė patarnavimo sutartį su aukle, kurioje ranka nurodyti mokėjimai (t. 1, b. l. 152). Bylos įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos teko lankytis prokuratūroje, teisme ir kitose įstaigose. Įvertinus nukentėjusiojo patirtą sveikatos sutrikdymo mastą, į teisėsaugos įstaigų vykimo būtinybę, teismas daro išvadą, kad išlaidos už taksi ir pavėžėjimo paslaugas yra priteistinos iš nusikalstamą veiką padariusio asmens. Netenkintinas nukentėjusiojo prašymas priteisti išlaidas susijusias su kamino bei katilo paruošimu žiemai 140 Eur bei papildomos išlaidos auklei 1374 Eur. Pažymėtina, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Konstatuotina, kad minėtos išlaidos (kamino ir katilo paruošimas žiemai bei auklės paslaugos), nėra tiesioginis M. K. neteisėtų veiksmų rezultatas.

48Dėl neturtinės žalos priteisimo

49Šioje byloje akivaizdu, kad kaltinamasis nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau pažeidė vieną svarbiausių teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Neabejotina, kad nukentėjusiojo, kaip ir kiekvieno žmogaus sveikata, yra neįkainojama vertybė. Patirtas fizinis skausmas, nerimas dėl savo sveikatos būklės ateityje tik dalinai gali būti įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos neturtinės žalos, neretai apskritai niekas, taip pat ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Vis dėlto, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujamos beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.). Būtent dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

50Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal minėtą teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pažymėtina tai, kad civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).

51Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam D. V. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine kaktos dešinės pusės žaizda su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu ir kaukolės pamato priekinės daubos, pakaušio pamato, kaklo I-o ir II-o bei VII-o slankstelių lūžiais su II-o slankstelio panirimu ir paviršiniu smegenų kaktinių skilčių sužalojimu. Dėl minėtų sužalojimų D. V. neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad D. V. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų teko iškęsti ilgalaikį gydymą: darytos dvi operacijos 2017-03-19, 2017-10-05 (t. 1, b. l. 155); iki šiol nešioja kietą fiksacinę apykaklę. Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo 2018-01-16 matyti, kad planuojamas nedarbingumas dar 3 mėn. (t. 2, b. l. 60). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, kaip svarbią aplinkybę, susijusią su pasekmių kriterijumi, vertina tai, kad iki šiol, nuo eismo įvykio praėjus beveik metams, D. V. sveikata ir fizinė būklė nėra pilnai atsistačiusi, tęsiamas gydymas, iki šiol nešioja įtvarą bei galima dar viena operacija. Pažymėtina, kad D. V. šiuo metu nedarbingas. Visa tai, kas paminėta, atsiliepė jo visuomeniniam gyvenimui, šeiminiams santykiams, bendravimui su vaiku, jis patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir besitęsiantį stresą dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2012, 2K-181/2010, 2K-114/2008). Teismas CK 6.250 str. kriterijų kontekste taip pat atkreipia dėmesį ir į nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį (ADB „Gjensidige“ išmokėtas 2407,47 eurų turtinės žalos atlyginimas), akivaizdu, kad išlaidų jis patirs ir ateityje.

52Siekiant užtikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą bei realų nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimą, atsižvelgtina ir į kitus CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu tai, kad kaltinamasis M. K. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų – BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė dėl neatsargumo. Teismų praktikoje už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Vertintina ir kaltinamojo turtinė padėtis. M. K. jaunas, dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas (darbo užmokestį 800 eurų) vyras, tačiau jis turi du nepilnamečius vaikus, nekilnojamojo turto neturi, žmona nedirba, laukiasi kūdikio. Teismo posėdžio metu M. K. akcentavo savo sunkią materialinę padėtį, nurodydamas, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis. Vis dėlto, teismas, vertindamas kaltinamojo turtinę padėtį CK 6.250 str. įtvirtintų kriterijų visumoje, pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju nelaikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-89/2010, 2K-167/2011, 2K-453/2011, 2K-280/2014), nes esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-167/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-116/2004 ir kt.).

53Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, todėl šio klausimo išsprendimas – individualus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-195/2014). Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad CK 6.250 str. įtvirtintų kriterijų visumos kontekste svarbu įvertinti ir M. K. elgesį po eismo įvykio, kurį jis sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, vairuodamas techniškai tvarkingą transporto priemonę: M. K. iš karto po įvykio bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, teiravosi apie galimą pagalbą bei nukentėjusiojo sveikatą. Be to, bandė tartis su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

54Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, jo patirti sužalojimai ilgalaikiai, šiuo metu sveikata nėra atstatyta (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinęs kaltinamojo neatsargią kaltės formą, jo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo D. V. patirtą neturtinę žalą vertina 16 000 eurų dydžio suma.

55Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos). Draudimo bendrovė nukentėjusiajam jau yra sumokėjusi 5 000 eurų, kaltinamasis – 500 eurų, kuriuos nukentėjusysis prašo išskaičiuoti iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Įvertinęs tai, kas paminėta, teismas laiko, kad likusi neturtinės žalos dalis, priteistina iš atsakovo M. K. sudaro 10 500 eurų. Teismo įsitikinimu, toks neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokios kategorijos bylose (teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2 897 Eur iki 23 169 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013, 2K-195/2014, 2K-52-942/2016 ir kt.), taip pat ginamos vertybės – sveikatos – specifiką bei aukščiau aptartų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą. Teismo vertinimu, būtent tokia suma užtikrina protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų.

56Dėl proceso išlaidų atlyginimo

57Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

58Byloje yra pateiktas prašymas priteisti iš M. K. nukentėjusiajam D. V. 730 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Nukentėjusįjį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja Diana Liutvinskaitė. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai pinigų priėmimo kvitai (t. 1, b. l. 137-139, 141). Pažymėtina, jog nukentėjusiojo atstovė dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus (byloje pateiktas civilinis ieškinys, kurį sudaro 7 lapai, taip pat pateiktas patikslintas ieškinys). Savarankiškai apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų nukentėjusysis nebūtų pajėgęs dėl savo sveikatos būklės, teisinių žinių stygiaus. Nukentėjusiojo atstovė viso bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvi, teikė bylai reikšmingus procesinius dokumentus. Įvertinęs bylos pobūdį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę (2017-11-21, 2017-11-28, 2017-12-21, 2018-01-18), nukentėjusiojo atstovės darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bei faktą, kad nukentėjusiojo reikalavimus teismas iš esmės pripažino pagrįstais, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas.

59Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

60Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais., teismas

Nutarė

61M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą ir bylą nutraukti, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant N. K., asmens kodas: ( - )

62Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti M. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams šešiems mėnesiams.

63Civilinio ieškovo D. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: civiliniam ieškovui D. V. priteisti iš kaltinamojo M. K. 10 500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 192 Eur 30 cnt turtinei žalai atlyginti.

64Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiajam D. V. 730 Eur atstovo išlaidoms padengti.

65Išaiškinti M. K., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

66Išaiškinti N. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

67Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,... 2. sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, Laimai Avižienytei, Neringai Dargytei,... 3. dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,... 4. kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Stasiui Sandai,... 5. nukentėjusiajam D. V., jo atstovei advokato padėjėjai Dianai Liutvinskaitei,... 6. nukentėjusiajai G. K.,... 7. civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovei Ž. P.,... 8. laiduotojai N. K.,... 9. viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka... 10. Teismas... 11. M. K. 2017 m. kovo 19 d., apie 19.41 val., Vilniuje, vairuojamu M. K. įmonei... 12. Kaltinamasis M. K., apklausiamas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad savo... 13. Kadangi M. K., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po... 14. Nukentėjusysis D. V. teismo posėdyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad... 15. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nukentėjusysis nurodė, kad dėl... 16. Nukentėjusioji G. K. teismo posėdyje nurodė, kad civilinio ieškinio... 17. Civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovė Ž. P. teismo posėdyje dėl... 18. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus civilinio atsakovo atstovė nurodė,... 19. Laiduotoja N. K. teismo posėdyje paaiškino, kad yra baigusi universiteto... 20. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus laiduotoja nurodė, kad pas sūnų... 21. Nukentėjusysis D. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2017-03-19, apie... 22. Nukentėjusioji G. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2017-03-19, apie... 23. Liudytojas D. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, jog... 24. Specialisto objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad D. V. nustatyta... 25. Specialisto objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad G. K. nustatyta... 26. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais nustatyta, kad... 27. Po eismo įvykio apgadintas automobilio „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (... 28. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto... 29. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį... 30. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta... 31. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus... 32. Kaltinamojo parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu apklaustų... 33. Iš esmės visi byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta... 34. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo... 35. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 36. Kaltinamasis M. K. padarė neatsargų nusikaltimą. Iš bylos medžiagos... 37. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad... 38. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas N. K. rašytinis prašymas, kuriuo ji... 39. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje taikytinos BK 40 straipsnio... 40. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi... 41. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų... 42. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 43. Teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala... 44. Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, nukentėjusysis D. V. pareiškė... 45. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad iki šiol kenčia fizinį skausmą,... 46. Dėl turtinės žalos priteisimo... 47. Nukentėjusysis D. V. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš nusikalstamą... 48. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 49. Šioje byloje akivaizdu, kad kaltinamasis nors ir neatsargiais veiksmais,... 50. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK... 51. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo... 52. Siekiant užtikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą bei... 53. Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už... 54. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl... 55. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 56. Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 57. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas,... 58. Byloje yra pateiktas prašymas priteisti iš M. K. nukentėjusiajam D. V. 730... 59. Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.... 60. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307... 61. M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 62. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu,... 63. Civilinio ieškovo D. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: civiliniam... 64. Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo M. K.... 65. Išaiškinti M. K., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį... 66. Išaiškinti N. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo... 67. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...