Byla 1A-59-495/2018
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui, nuteistiesiems L. A., D. Z., gynėjams advokatams Aušrai Ručienei, Aldevinui Antanui Švedui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. A., D. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

3D. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4L. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų.

5Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir L. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kratų metu paimti 845,03 Eur, priklausantys L. A., konfiskuoti.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

81. D. Z. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2016 m. sausio 7 d. apie 17.55 val. UAB ( - ) nuomojamose patalpose, ( - ), iš L. A. nupirkdamas už nenustatytą sumą, neteisėtai įgijo 300 vnt. tablečių su dideliu kiekiu – 31,929 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias nuo įgijimo momento neteisėtai laikė savo striukės kišenėje ir neteisėtai gabeno V. K. vairuojamu automobiliu Opel Astra Sports Tourer, valst. Nr. ( - ) kol tą pačią dieną apie 18.15 val. ( - ) sulaikė policijos pareigūnai.

92. L. A. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir pardavė didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: UAB ( - ) nuomojamose patalpose, adresu ( - ), esančiame seife iki 2016 m. sausio 7 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 1532 vnt. tablečių su labai dideliu kiekiu – 170,188 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir tą pačią dieną apie 17.55 val. tose pačiose patalpose 300 vnt. tablečių su dideliu kiekiu – 31,929 g tos pačios psichotropinės medžiagos už nenustatytą sumą neteisėtai pardavė D. Z., o likusius 1232 vnt. tablečių su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – 138,259 g metamfetamino, neteisėtai laikė tame pačiame seife iki 2016 m. sausio 7 d. 20.45 val., kol kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

103. Nuteistasis L. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir jį dėl šios veikos išteisinti.

113.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nebuvo jo atžvilgiu objektyvus, įrodymus tyrė ir vertino šališkai, vienpusiškai, išsamiai jų neišanalizavo, pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, nekaltumo prezumpcijos principą – nuosprendį grindė prielaidomis, prieštaraujančiomis byloje esantiems duomenims, nesilaikė kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos. Be kita ko, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios galėjo iš esmės įtakoti teismo išvadas, nepašalino prieštaravimų, visas abejones aiškino jo, kaip kaltinamojo, nenaudai. Skundžiamame nuosprendyje išimtinai vertinami tik jį kaltinantys įrodymai ir visiškai netirti jį teisinantys įrodymai.

123.2. Teismas, pasak apelianto, jo kaltę grindė išimtinai policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina kitų liudytojų parodymai bei kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nepatikrino šių liudytojų parodymų objektyvumo ir patikimumo. Tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatos.

133.2.1. Apeliantas neneigia, kad prieš atliekant kratą, policijos pareigūnai jo paklausė, kur tabletės. Jis, numanydamas, kad tai galimai kepurėje esantys G. V. daiktai, parodė pareigūnams pastarojo juodos spalvos kepurę, tačiau, kas buvo jos viduje, jis nežinojo. Teismas nevertino, kad specialistams atlikus tyrimus, nei ant kepurės, nei ant tablečių ar jų pakuočių nebuvo rasta nei jo pirštų pėdsakų, nei DNR, kas tik patvirtina faktą, kad šių daiktų jis nelietė.

143.2.2.Teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis seife rastų tablečių neįgijo, kas patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kad kepurę su tabletėmis 2016-01-07 atnešė į lombardą G. V..Šias aplinkybes nurodė ir G. K., N. V., A. M., jie taip pat patvirtino faktą, kad G. V. pas jį skolinosi pinigų ir, juos sugrąžinęs, žadėjo pasiimti kepurę su joje esančiais daiktais.

153.2.3.Nagrinėjant bylą teisme, jis suprato, kad G. V. jam skolą turėjo grąžinti pardavęs D. Z. tabletes, tačiau 2016-01-07 jis to nežinojo. Apelianto manymu, prieš jį su G. V. pagalba buvo įvykdyta provokacija. G. V. su pareigūnų žinia pardavė tabletes D. Z., lombarde seife pasiliko kepurę su tabletėmis, panaudodamas prieš jį apgaulę, pasiskolino iš jo pinigų, o po to, pasakė, kad nori grąžinti jam skolą, ko pasėkoje jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Prieš paliekant seife kepurę, G. V. pardavė tabletes D. Z. galimai iš tos pačios pakuotės, kuri buvo kepurėje. Tą faktą, kad D. Z. susitiko su G. V. bei bendravo su juo telefonu, patvirtino ne tik pareigūnai, bet ir liudytojas V. K.. Negana to, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kad jis (apeliantas) 2016-01-07 bendravo su G. V. telefonu bei buvo su juo susitikęs, šį faktą patvirtina byloje esantis tyrėjos N. F.-05-20 tarnybinis pranešimas.

163.2.4. Apeliantui nesuprantama, dėl kokių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu iki 2016-02-24 nebuvo atliekami jokie veiksmai su G. V., jis nebuvo apklaustas, nors jau 2016-01-07 buvo žinoma, kad jis su juo susitiko, kalbėjo telefonu, su juo tą dieną taip pat bendravo ir D. Z.. Keista ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta ir G. V. motina. Apeliantas pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje yra neteisingai užrašyti N. V. parodymai, todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtina perklausyti šių parodymų garso įrašą bei dar kartą apklausti šią liudytoją. N. V. patvirtino, kad 2016-01-07 G. V. kepurę su mėlynomis tabletėmis išsinešė pas L. A., tablečių buvo ne mažiau nei šimtas. Analogiškas tabletes ji rado po sūnaus mirties. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybes, kad liudytojos nurodytos tabletės buvo tokios pačios spalvos kaip ir rastos seife, jos apibūdinta kepurė - juoda megzta kepurė su geltonu vidumi, kurioje buvo G. V. tabletės, yra tokia pati, kokia su tabletėmis buvo rasta seife. Tai visiškai patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kad nei tabletės, nei kepurė jam nepriklausė, jos yra G. V., jokių tablečių jis niekam nepardavė. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad D. Z. tabletes pardavė G. V., neatmetama galimybė, kad iš tos pačios pakuotės, kuri buvo juodoje kepurėje.

173.2.5. Nuosprendyje visiškai neobjektyviai yra aprašyti ir liudytojo A. M. parodymai. Pastarasis nurodė, kad 2015 metais jo (apelianto) prašymu iš automobilio Mercedes atnešė šviesiai žalią kepurę su ausimis, kuri svėrė apie pusę kilogramo. Šias aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino, kad jam nebuvo duota atpažinti kepurė. Liudytojas taip pat nurodė, kad 2016-01-07 buvo lombarde jau po pietų, buvo atėjęs G. V., kuris rankose laikė juodą megztą kepurę, kalbėjo apie paskolą, išėjęs iš lombardo rankose jau nieko neturėjo. Jis (apeliantas) jam pasakė, kad paskolino pinigų G. V..

183.2.6. Vertintina ir ta aplinkybė, kad ant kepurės rasti DNR pėdsakai patvirtino faktą, jog kepurė priklausė D. R., tačiau su juo jis (apeliantas) jokių ryšių nepalaikė. Teisme D. R. nebuvo apklaustas, nesiaiškinti jo ryšiai su G. V..

193.3. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad nors Kauno apygardos teismo 2015-11-24 nutartimi buvo sankcionuotas jo sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka sekimo metu, tačiau dėl neaiškių priežasčių byloje yra pateiktas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas jo sekimas 2016-01-07 tik nuo 17 val. 44 min., nepateikiant jokių duomenų apie jo veiksmus iki nurodyto laiko, t.y. jo susitikimą su G. V., G. V. lankymąsi lombarde su kepure rankoje ir išėjimą iš lombardo be kepurės, minėto asmens skambinimą jam būtent tuo metu, kai jis netrukus buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu liko netirta aplinkybė, dėl kokių priežasčių D. Z. buvo susitikęs su G. V..

203.4. Pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, nevertino ir aplinkybės, kad lombardo patalpos yra filmuojamos, ikiteisminio tyrimo metu buvo paimta vaizdo kasetė, tačiau ji nebuvo ištirta. Apelianto įsitikinimu, šis įrodymas teismui nebuvo pateiktas vien dėl to, kad joje užfiksuotas G. V. atvykimas į lombardą, kur jis pasidėjo juodą kepurę, faktas, kad jis (apeliantas) paskolino G. V. pinigus, taip pat turėjo būti nufilmuotas ir jo (apelianto) susitikimas su D. Z.. Liudytojas A. K. apklausiamas patvirtino, jog lombardo patalpos buvo stebimos vaizdo kamera, sistema veikė, jis pats ją prižiūrėjo.

213.5. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis savo kaltę neigė ir, suprasdamas, jog byla jo atžvilgiu yra fabrikuojama, pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise parodymus duoti teisme, atsisakė duoti parodymus. Kadangi teismu jis pasitikėjo, todėl ir davė nuoširdžius parodymus. Kita vertus, pasinaudojimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, negali būti panaudojamas prieš jį kaip jį kaltinantis įrodymas, kas aiškiai, pažeidžiant BPK nuostatas, padaryta skundžiamame nuosprendyje.

223.6. Byloje, apelianto teigimu, neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad jis prekiavo kvepalų mėginiais, aukso dirbiniais. Tai patvirtino liudytojai: V. K., G. K., A. M., K. T., E. M.. Liudytojai parodė, kad kvepalų mėginiai buvo po 300 ml, 22 ml, 20 ml ir kitokie - raudoni, žali, gelsvi, mėlyni. Jis (apeliantas) jų turėdavo apie 3000 ir daugiau vienetų. Apie tai, kad jis prekiauja kvepalais, žinojo visas kaimas, t. y. ( - ). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys jo telefoniniai pokalbiai su kitais asmenimis. Apeliantas neneigia, kad su D. Z. kalbėjo ir apie kvepalus, ir apie aukso dirbinius, tačiau niekada nekalbėjo apie narkotines ar psichotropines medžiagas. Byloje yra pateikti tik atskiri jo pokalbiai su D. Z., nepateikiant ištisos jų pokalbių išklotinės, tokiu būdu siekiant dirbtinai sukurti jį kaltinančius įrodymus. Vien tai, kad kai atvyko D. Z., jis neturėjo reikiamo kiekio kvepalų, dar nepaneigia aplinkybės, kad kvepalus jis pardavinėjo ir D. Z. jo norimą kiekį būtų pardavęs vėliau.

233.7. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neatskleidė, kuo pasireiškė jam inkriminuotas psichotropinės medžiagos laikymas.

243.7.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikymas gali būti inkriminuojamas tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad nusikaltimo dalykas yra kaltininko žinioje. Tačiau iš teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių negalima nustatyti, kada prasidėjo jam inkriminuojama veika, kiek laiko ji truko ir kaip pasireiškė veikos objektyvusis požymis „laikymas“. Byloje tik nustatyta, kad seife buvo kepurė su psichotropine medžiaga, tačiau fizinis objekto buvimas tam tikroje vietoje nėra tapatus BK 260 straipsnyje numatytai veikai „laikymui“. „Laikymas“ reiškia, kad asmenį su konkrečiu objektu sieja tam tikras ryšys, kad asmeniui tas objektas priklauso ar yra jo dispozicijoje, asmuo tuo objektu gali disponuoti savo nuožiūra. Todėl siekiant pagrįsti teiginį, kad seife kepurę su psichotropine medžiaga laikė būtent jis (apeliantas), reikėjo nustatyti aplinkybes, įrodančias jo ryšį su rasta psichotropine medžiaga. Tačiau tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netgi jas pašalino iš kaltinimo kaip neįrodytas.

253.7.2. Apelianto teigimu, jo veiksmai negali būti laikomi disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, nes tuo metu, kai jis sužinojo apie seife esančią kepurę su tabletėmis, ji jau buvo teisėsaugos pareigūnų žinioje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2012, 2K-162/2011 ir kt.). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, nustačius bendrininkavimo faktą) medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo inkriminavimui įtakos neturi ir tai, kad neteisėtai laikytos medžiagos kaltininkui nepriklausė, jei nustatyta, kad jis suvokė, jog jo turimos medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės. Tačiau tokių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta.

263.8. Teismas nuosprendyje konstatuoja, kad nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra tyčinė nusikalstama veika. Kita vertus, teismas netinkamai, nesilaikydamas kasacinės instancijos teismo praktikos, aiškino tiesioginės tyčios buvimą jo veiksmuose, padarant jam inkriminuotą nusikaltimą.

273.8.1. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimo atveju, įgydamas, laikydamas, gabendamas tam tikrus daiktus, kaltininkas bent bendrai turi suvokti, jog medžiaga, kuria jis disponuoja, yra psichotropinė ar narkotinė, bendrais bruožais turi suvokti šios medžiagos kiekius, suprasti daromų veiksmų pavojingumo pobūdį ir jų siekti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinėse nutartyse, priimtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2007, 2K-456/2007, 2K-P-218/2009, 2K-532/2009, 2K-273/2010, 2K-13/2011, 2K-379/2011, 2K- 587/2012, 2K-610/2012, 2K-7-107/2013, 2K-157/2013, 2K-7-201/2013, 2K-561-511/2015, 2K-155-693/2016, teigiama, kad asmuo turi konkrečiai, o ne bendrais bruožais, suvokti, kad jis disponuoja narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis ir kokios rūšies, ir tik toks suvokimas atitinka tiesioginės tyčios sampratą. Priešingas („bendrais bruožais“) tiesioginės tyčios pagal BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį aiškinimas reikalauja mažiau kaltės įrodinėjimo, neatitinka BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui, įtvirtintam Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau - Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, BPK, neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.

283.8.2. Apelianto teigimu, jo tyčios nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas. Jo kaltumą teismas grindžia savo manymu, nepagrįstu jokiais įrodymais.

293.8.3. Apelianto įsitikinimu, pagal byloje nustatytas ir pirmiau nurodytas aplinkybes teismas privalėjo konstatuoti, kad jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios (kaltės), nes jis nežinojo, kad G. V. laikinai lombarde paliktoje kepurėje yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos.

303.9. Be kita ko, apeliantas nurodo, jog byloje nesurinkta ir jokių įrodymų, kad jis pardavė D. Z. tabletes.

313.9.1. Šias aplinkybes D. Z. paneigė.

323.9.2. Liudytojas L. S. patvirtino, kad jis (apeliantas) nurodė, jog tabletės jam nepriklauso, jos yra kito asmens. Liudytojas negalėjo nurodyti, kodėl kratos metu nebuvo nei filmuojama, nei fotografuojama. Apie tai, kad seife yra draudžiamos tabletės, jis L. S. nesakė.

333.9.3. Nuosprendyje teigiama, kad pokalbyje nurodyta kvepalų spalva – žalia, atitinka tablečių spalvą, tačiau seife buvo rastos melsvos spalvos tabletės. Be kita ko, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje dalyje nuosprendis yra prieštaringas, vienur jame teigiama, kad seife rastos žalios tabletės, kitur, kad melsvos, o dar kitur, kad melsvai pilkos, kas leidžia teigti, jog teismas net negali nurodyti, kur ir kokios tabletės buvo rastos tyrimo metu.

343.9.4. Teismas konstatavo, kad kvepalų masė ir rastų tablečių masė dalinai atitinka, tačiau tai laikytina menamomis išvadomis, nepagrįstomis įrodymais, nes pagal specialisto išvadą tabletės yra skirtingos.

353.9.5. Nuosprendyje taip pat nepagrįstai konstatuojama, kad pas D. Z. rastos tabletės ir paimtos iš seifo yra analogiškos, nes jų masė panaši. Su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka. Nurodo, jog vien tai, kad masė yra kažkiek panaši, nesuteikia pagrindo išvadai, kad tabletės yra analogiškos.

363.9.6. Apeliantas nurodo ir tai, kad jokių konspiracijos taisyklių nebuvo laikomasi, D. Z. persėdo į jo automobilį, nes taip buvo patogiau bendrauti. Niekas nepatvirtina fakto, kad po susitikimo su juo D. Z. grįžo su įgytomis tabletėmis.

373.9.7. Liudytoja G. K. patvirtino, kad 2016-01-07 už aukso dirbinius gavo pinigus ir jų neįnešė į kasą. Rasti pinigai visiškai nėra susiję su psichotropinėmis medžiagomis, tai įmonės pinigai. Šias aplinkybes nurodė ir jis (apeliantas). Byloje nėra specialisto išvados, patvirtinančios, kad šiuos pinigus būtų lietęs D. Z. ar jis.

383.10. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad, be kita ko, nuosprendyje jo kaltė grindžiama nuosprendžiu priimtu kitoje byloje, kurioje jis buvo išteisintas. Ši aplinkybė, apelianto manymu, patvirtina, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas ir neteisingas, siekė bet kokiais būdais jį pripažinti kaltu, nesant jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismo šališkumas pasireiškė ir tuo, kad visi jį teisinantys įrodymai iš viso nebuvo aptarti arba aptarti tik toje dalyje, kuri pagrindžia jam pateiktus kaltinimus. Jį teisinančių įrodymų visiškas neištyrimas, taip pat patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė ir rungtyniškumo principą.

393.11. Faktą, kad nuosprendis priimtas visiškai neįsigilinant į bylos medžiagą, apelianto teigimu, patvirtina ir jam paskirta aiškiai neteisėta bausmė.

403.11.1. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir prie 10 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, pridėta vieneri metai tariamai neatliktos bausmės. Kita vertus, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną jis buvo neatlikęs tik vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmės, paskirtos paminėtu ankstesniu nuosprendžiu. Negana to, į jam paskirtos bausmės laiką liko neįskaityta jau atlikta beveik penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

413.11.2. Apelianto manymu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta ir aiškiai per griežta bausmė. Skiriant bausmę, neatsižvelgta į jo sveikatos būklę, kad jis vienas rūpinasi sergančia motina bei neįgalia seserimi, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, teigiamai charakterizuojamas, jo socialiniai ryšiai labai stiprūs, jis turi sugyventinę, su kuria kartu augina jos mažametį vaiką. Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto nuomone, skiriant jam bausmę, turėjo būti sprendžiamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimas.

424. Nuteistasis D. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį.

434.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo jam priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame išdėstytų išvadų nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas neteisingai vertino jį kaltinančius įrodymus, padarė neteisingas, įrodymais neparemtas išvadas.

444.2. Apeliantas nurodo, jog prieš jį nebuvo taikomos jokios kriminalinės žvalgybos priemonės. Buvo pasiklausoma jo telefoninių pokalbių su L. A. tik todėl, kad teisėsaugos pareigūnai kontroliavo L. A. telefoninius pokalbius, jį sekė. Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto manymu, nepagrįsta teismo išvada, jog sekimo metu užfiksuota kaip jis (apeliantas) 2016-01-07 vakare atvyko į ( - ) ir įsėdo į L. A. automobilį. Sekimo metu užfiksuota tik tai, kaip jis įsėda į L. A. automobilį, nuvažiuoja į jam priklausantį lombardą ir grįžta prie automobilio, kuriuo atvažiavo į ( - ). Jokie kriminalinės žvalgybos duomenys neįrodo, kada ir kokiu automobiliu jis atvyko, kiek laiko stovėjo ir laukė atvykstančio L. A.. Byloje nustatyta, kad L. A. į susitikimą vėlavo.

454.3. Apelianto teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog užfiksuoti jo ir L. A. telefoniniai pokalbiai apie kvepalus (kiekį, kainą), iš tikrųjų yra užmaskuoti pokalbiai apie psichotropines medžiagas. Priešingai nei nurodė teismas, pokalbių stenogramose taip pat užfiksuoti ir jo bei L. A. pokalbiai apie kvepalų kvapą (suvestinė Nr. 6).Liudytoja E. M. patvirtino, kad ji pirkdavo iš L. A. kvepaliukus buteliukuose po 10-15 ml po 1-1,3 Eur už buteliuką, o parduodavo po 3-4 Eur. Liudytoja K. T. parodė, kad L. A. tolimesnei prekybai iš jos pirkdavo kvepalus dideliais kiekiais. Jis taip pat ne kartą iš L. A. yra pirkęs ir perpardavęs kvepalus, kurie buvo nedideliuose buteliukuose. Taigi pokalbiai apie kvepalus yra realūs. Kadangi kvepalai perkami ne sau, o pardavimui, nelabai ir domina jų kvapai. Nuosprendyje, kaip vienas iš argumentų, kad pokalbiai buvo užmaskuoti, nurodyta, jog kratų metu nebuvo rasta kvepalų. Tačiau jų ir nebuvo ieškoma. Kratų metu nebuvo filmuojama, todėl nenustatyta kokie daiktai buvo jo bute ar L. A. lombarde.

464.4. Apeliantas nurodo, jog nuo sulaikymo momento parodė, kad psichotropines medžiagas įsigijo iš kito asmens, ne iš L. A.. L. A. taip pat neigia jam pardavęs narkotines medžiagas. Jokiais kriminalinės žvalgybos duomenimis neužfiksuotas faktas, kad tabletes jis pirko iš L. A. 2016-01-07 vakare lombarde. Jį sulaikė jau išvykstant iš ( - ). Pas jį rastas tabletes, kaip sporto papildus, jis įsigijo 2016-01-07 vakare ( - ) dar iki susitinkant su L. A.. Susiskambino su savo pažįstamu G. V., kurio pravardė „Š“, ir susitarė susitikti. Susitikimo metu G. V. jam padavė tris maišelius ir pasakė, kad tai dopingas, kurį vartoja sportininkai. Maišelius jis (apeliantas) įsidėjo į striukės kišenę. Šias aplinkybes įrodo jo telefoninis skambutis G. V. 2016-01-07 vakarą, prieš susitinkant su L. A., liudytojo V. K. parodymai apie tai, kad prieš įsėdant į L. A. automobilį, jis (apeliantas) buvo susitikęs su jam nepažįstamu vyru ir su juo bendravo apie 5-10 min. Pokalbio jis negirdėjo, nes jie stovėjo lauke. Teismas šių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių nevertino. Vertindamas liudytojo V. K. parodymus, teismas rėmėsi tik ta liudytojo parodymų dalimi, kuri patvirtina, jog jis (apeliantas) įsėdo į L. A. automobilį.

474.5. Teismo išvados, kad pas jį rastos psichotropinės medžiagos skirtos platinimui, tėra prielaidos, nepagrįstos ištirtais įrodymais. Pokalbių suvestinėje Nr. 7 užfiksuotas pokalbis yra apie kvepalų, o ne apie psichotropinių medžiagų platinimą. Kiti telefoniniai pokalbiai taip pat yra apie kvepalų platinimą – perpardavimą. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog didelis kiekis psichotropinių medžiagų negali būti skirtas asmeniniam vartojimui. Svarbu yra ne tablečių kiekis, o psichotropinės medžiagos kiekis vienoje tabletėje. Šiuo atveju 300 tablečių yra 31,929 psichotropinės medžiagos, o vienoje tabletėje yra labai nedidelis kiekis metamfetamino. Jis parodė, jog tabletes įsigijo sau kaip maisto papildą, sportuojant didinti energijos kiekį ir gerinti ištvermę neauginant raumenų masės. Jis buvo patyręs traumą, todėl kurį laiką nesportavo. Kadangi artėjo varžybos, norėjo greitai atgauti formą ir pasiruošti joms, todėl ir nutarė įsigyti maisto papildų. Tas kiekis buvo skirtas mažiausiai dviem mėnesiams. Apklausti liudytojai J. P., P. K. patvirtino aplinkybes, kad profesionaliai sportuojantys asmenys vartojo įvairius maisto papildus, kad juos perka parduotuvėse ir internetu, taip pat iš privačių asmenų. Taigi įsigydamas maisto papildų - 300 tablečių, jis elgėsi taip, kaip tai daro daugelis sportininkų. Tik šiuo konkrečiu atveju jį G. V. apgavo, vietoje maisto papildų paduodamas metamfetaminą. Kadangi maisto papildai būna ir milteliais, ir skystame pavidale, ir tabletėmis, todėl tabletės jam nesukėlė įtarimo.

484.6. Nurodytos aplinkybės, apelianto įsitikinimu, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jo atžvilgiu padarytas išvadas grindė abejotinais, nepatikimais įrodymais ir vadovavosi prielaidomis. Todėl mano, kad nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį naikintina, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

495. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. Z., L. A. ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo L. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo.

506. Nuteistųjų D. Z., L. A. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

517. Dėl BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų taikymo.

527.1. Apeliantai L. A., D. Z. teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo nuteisti už jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, įrodymus tyrė ir vertino vienpusiškai, išsamiai jų neišanalizavo, nepašalino prieštaravimų ir abejonių, nuosprendį grindė prielaidomis, visas abejones aiškino jų nenaudai, dėl ko buvo pažeistas tiek nekaltumo prezumpcijos principas, tiek BPK 20 straipsnio reikalavimai, o taip pat netinkamai pritaikytas ir baudžiamasis įstatymas.

537.2. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

547.3. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog sprendžiant L. A., D. Z. kaltės dėl neteisėto disponavimo atitinkamai labai dideliu kiekiu ir dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – metamfetamino, turint tikslą jas platinti, klausimą, buvo išdėstyti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, pirmosios instancijos teismas pateikė įrodymų, kitų byloje esančių duomenų vertinimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais, duomenimis remiasi grįsdamas minėtų asmenų kaltę, o kitus atmeta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai, kiti duomenys, vertinant juos visumoje, leidžia neabejotinai konstatuoti, kad L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, o D. Z. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Teigti, kad apeliantų kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, buvo grindžiama prielaidomis, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nėra pagrindo.

557.4. Apeliantas L. A. tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog bendrovės ( - ) patalpose esančiame seife rastos psichotropinės medžiagos jam nepriklauso, kepurę su joje esančiais jam nežinomais daiktais pas jį pasiliko G. V., kuris įvykio dieną buvo atėjęs pas jį pasiskolinti pinigų. Tikėti šia apelianto pateikta versija nėra pagrindo.

567.4.1. Pirmiausia, L. A. aiškindamas psichotropinių medžiagų atsiradimo pas jį aplinkybes nebuvo nuoseklus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-30 pastarasis parodė, jog seife rastos tabletės yra ne jo, jam nebuvo žinoma, kad tos tabletės yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Apie asmenį, kuris šias tabletes paliko seife ir kokiomis aplinkybėmis jos buvo paliktos jo bendrovės ( - ) seife, teigė nurodysiantis teisme. Tuo tarpu, kam priklauso kepurė, kurioje ir buvo rastos psichotropinės medžiagos, teigė neprisimenantis. Teisiamojo posėdžio metu L. A. parodė, jog apie 16 val. jam atvykus į UAB ( - ) patalpose esantį savo lombardą paimti sugyventinės G. K., su kuria turėjo važiuoti į ( - ) paimti vaiko iš darželio, į lombardą atėjo G. V., pravarde Š., kartu su A. M.. Jis A. M. paprašė palaukti lauke. Tuo tarpu G. V. paprašė jo paskolinti jam 150 eurų, kuriuos žadėjo vakare grąžinti, nes pinigus jam turi atvežti kažkokie žmonės. Jis jam paskolino 120 eurų. G. V. su savimi turėjo juodos spalvos kepurę, kurią paprašė pas jį palaikyti, nes neturėjo kur dėti. Pažadėjo jam, kad kepurę pasiims, kai grąžins jam skolą. Kepurę jie įdėjo į seifą ir jį užrakino. L. A. teigimu, jam nebuvo žinoma, kas buvo įdėta kepurėje. Tačiau, svarbu pažymėti, kad 2016-01-07 kratos protokolo turinys patvirtina, kad įvykio dieną policijos pareigūnams atliekant kratą UAB ( - ) nuomojamose patalpose, esančiose ( - ), L. A. supažindinus su nutarimu daryti kratą, kuriame tarp ieškomų daiktų buvo nurodytos ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos, ir pareikalavus atiduoti nutarime nurodytus daiktus, būtent jis pats pareiškė pareigūnams, kad yra paliktos tabletės ir jis parodys, kur jos yra. Pats apeliantas atrakino seifą, kur buvo aptikta dėžutė, kurioje buvo kepurė, o joje maišeliuose tabletės. Paminėtas aplinkybes apklausiamas patvirtino ir kratos atlikimo metu dalyvavęs pareigūnas L. S.. Iš šio liudytojo parodymų, matyti ir tai, kad L. A. kratos metu pasiteiravus, kokios tai tabletės ir kaip jos atsirado seife, jis atsakė, jog tabletes prieš porą savaičių atvežė pažįstamas asmuo pasaugoti, tačiau šio asmens duomenų neįvardijo. Paklausus, kas tai per tabletės, kad jas reikia saugoti, L. A. neįvardijo, kokios tai tabletės, tačiau pasakė, kad tabletes įdėjo į seifą, kad jų niekas nepastebėtų.

577.4.2. Tai, kad nėra pagrindo tikėti apelianto L. A. pateikta versija, jog įvykio dieną G. V. jo paprašė lombarde pasaugoti kepurę, su joje buvusiais jam nežinomais daiktais, leidžia spręsti ir slapto sekimo metu užfiksuoti duomenys. Iš 2016-02-15 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog 2016 m. sausio 7 d. nuo 10.25 val. iki 18.05 val. buvo atliekamas L. A. slaptas sekimas. Priešingai nei teigia L. A. apeliaciniame skunde, šiame protokole užfiksuoti viso paminėto laikotarpio metu gauti jo slapto sekimo duomenys, o ne tik nuo 17.44 val. Iš šiame protokole užfiksuotų duomenų matyti, jog priešingai nei teigia apeliantas, jis tądien apie 16 val. (taip pat nuo 10.25 val. iki 16 val.) UAB ( - ) patalpose nebuvo susitikęs su G. V.. Sprendžiant iš slapto sekimo metu gautų duomenų, L. A. kartu su A. M. nuo 10.25 val. iki 14.43 val. buvo išvykę į Šiaulius. Apie tai, kad kartu su L. A. kaltinime nurodytos dienos pirmoje pusėje buvo Šiauliuose, apklausiamas patvirtino ir A. M.. Pastarieji 14.43 val. grįžo į ( - ) iš Šiaulių ir iš karto užsuko į notaro biurą. 15.01 val., L. A. išėjus iš notaro biuro, jie nuvyko į lombardą, esantį ( - ). 15.03 val. L. A. išlipo iš A. M. vairuoto VW Passat automobilio ir užėjo į lombardą, tuo tarpu A. M. išvažiavo. 15.14 val. A. M. tuo pačiu VW Passat automobiliu grįžo prie lombardo ir vienas užėjo į lombardą. 15.16 val. A. M. taip pat vienas išėjo iš lombardo ir išvažiavo. Netrukus 15.17 val. iš lombardo išėjo ir L. A. su G. K., kurie išvažiavo automobiliu Audi A4, v/n ( - ) 15.20 val. L. A. su G. K. atvyko prie ( - ) namo ir įėjo į 1-ąją laiptinę. 16.06 val. L. A. su G. K. išėjo iš minėto namo, įsėdo į tą patį automobilį ir išvažiavo. Iš byloje užfiksuotų L. A. telefoninių pokalbių matyti, jog 2016-01-07 16:06:21 val. vykusio pokalbio metu L. A. paskambinęs D. Z. derino dėl vėlesnio jų susitikimo laiko, informavo D. Z., kad šiuo metu vyksta į ( - ) („( - )“) paimti vaiko iš darželio. Šis skambutis užfiksuotas ir D. Z. telefono apžiūros metu. Tiek iš L. A. sekimo protokolo, tiek iš L. A., D. Z. telefoninių kontaktų matyti, jog tik 17.38 val. L. A. su G. K. bei vaikais grįžo iš ( - ) į ( - ), po ko, netrukus, 17.44 val. susitiko su D. Z. ( - ). Pažymėtina ir tai, jog liudytojas A. M. apie tai, kad 2016-01-07 jam kartu su L. A. atvykus į pastarojo lombardą, ten laukė G. V., pravarde Š., kuris rankoje laikė juodą megztą kepurę (iš kratos, atliktos UAB ( - ), protokolo matyti, jog psichotropinės medžiagos buvo sudėtos į išvirkščią kepurę, kurios spalva išorėje buvo ryškiai geltona, o vidus juodas), parodė tik teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu apie šias aplinkybes parodymų nedavė. Be to, parodė, jog tai buvo apie 14 val., kas prieštarauja ne tik L. A. teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams, bet ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Liudytojo A. M. nurodytu laiku jis su L. A. dar nebuvo grįžę iš Šiaulių. Esant nurodytoms aplinkybėms, šiuos liudytojo A. M. parodymus pripažinti patikimais ir jais vadovautis, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Liudytoja apklausta L. A. draugė G. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenurodė aplinkybių apie tai, kad įvykio dieną lombarde būtų lankęsis G. V., tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu ji abstrakčiai parodė, kad G. V. yra lankęsis lombarde, norėdamas pasiskolinti pinigų, tačiau kurią tiksliai dieną tai buvo, liudytoja neįvardijo, kaip ir neprisiminė, ar G. V. kartu su savimi buvo ką nors atsinešęs, ar turėjo ką nors rankose.

587.4.3. Vertinant pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo patikimais pripažinti ir liudytojos N. V. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymus, kuriais apeliantas L. A. taip pat grindžia savo iškeltą versiją. Šios liudytojos parodymai akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. N. V. parodė, jog neva 2016-01-07 apie 15 val. matė pas savo sūnų juodoje kepurėje, kurios vidus buvo geltonas, maišiukuose sudėtas tabletes. Sūnus jai sakė, kad tai tabletės sportui ir, kad jas neš L. A.. Tačiau, pirmiau išdėstytų įrodymų pagrindu neginčijamai nustatyta, jog L. A. su G. V. 2016-01-07 po 15 val. nebuvo susitikę. Be to liudytoja parodė, jog pas G. V. neva buvo melsvos spalvos tabletės, kai tuo tarpu pas L. A. kratos metu buvo aptiktos žalsvai melsvos ir melsvai pilkos spalvos tabletės, o pas D. Z. - melsvai pilkos spalvos tabletės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojos teigimu, pas G. V. kepurėje buvo kokie 7-10, o gal 6-7 krepšeliai su tabletėmis. Kiekviename krepšelyje buvo gerokai mažiau nei 100 tablečių, nežino, ar buvo ir 50 tablečių. Taigi, kolegijos vertinimu, liudytojos nurodytas, neva pas G. V. buvęs, tablečių kiekis visiškai neatitinka ne tik pas abu apeliantus bendrai rasto psichotropinių medžiagų kiekio, bet ir pas L. A. rasto metamfetamino tablečių kiekio. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pas L. A., D. Z. aptiktos tabletės buvo sudėtos iš viso į penkis maišelius.

597.4.4. Apeliaciniame skunde L. A. nurodo, jog prieš jį su G. V. pagalba pareigūnai įvykdė provokaciją. G. V. su pareigūnų žinia pardavė tabletes D. Z., lombarde seife pasiliko kepurę su tabletėmis, panaudodamas prieš jį apgaulę, pasiskolino iš jo pinigų, o po to, pasakė, kad nori grąžinti jam skolą, ko pasėkoje jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Prieš paliekant seife kepurę, G. V. pardavė tabletes D. Z. galimai iš tos pačios pakuotės, kuri buvo kepurėje.

60Kaip jau minėta, pirmiau išdėstytų įrodymų pagrindu neabejotinai nustatyta, jog L. A. įvykio dieną nuo 10.25 val. iki 18.05 val. nebuvo susitikęs su G. V.. Be kita ko, iš pirmiau išdėstytų sekimo protokole užfiksuotų duomenų, byloje esančių apeliantų telefoninių kontaktų akivaizdu, jog G. V. jeigu ir būtų pardavęs į ( - ) apie 17.16 val. atvykusiam D. Z. psichotropines medžiagas, jis nebūtų turėjęs galimybės likusias psichotropines medžiagas nunešti ir pasidėti pas L. A. lombardo seife. Kaip minėta, L. A. su G. K. bei vaikais iš ( - ) į ( - ) grįžo tik 17.38 val., po to, netrukus, 17.44 val. susitiko su D. Z. ( - ). Tokiu būdu, nėra pagrindo išvadai, kad prieš L. A., padedant G. V., buvo įvykdyta provokacija, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

617.4.5. Apeliantas L. A. skunde nurodo ir tai, jog byloje nustatytos aplinkybės, kad jis 2016-01-07 bendravo su G. V. telefonu bei buvo su juo susitikęs, ką patvirtina byloje esantis tyrėjos N. F. 2016-05-20 tarnybinis pranešimas. Tačiau apelianto minimame tarnybiniame pranešime nėra jokių duomenų apie L. A. 2016-01-07 telefoninius kontaktus ar susitikimus su G. V.. Šis tarnybinis pranešimas buvo surašytas, siekiant byloje pateikti duomenis, dėl kokių priežasčių nėra galimybės byloje apklausti G. V., kai D. Z. apie judviejų susitikimą bei telefoninius kontaktus įvykio dieną parodė 2016-05-19 vykusios apklausos metu. Būtent tik 2016-05-19 vykusios D. Z. apklausos metu pareigūnai gavo duomenų apie G. V.. Todėl atsižvelgus į tai, kad paminėtas asmuo ( - ) mirė, pareigūnai realiai neturėjo galimybės jo apklausti. Kita vertus, net ir neapklausus G. V., byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, gauta ir kitų duomenų, paneigiančių apeliantų iškeltas gynybines versijas, o tuo pačiu ir patvirtinančių jų kaltę, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

627.4.6. Aplinkybės, kad kepurę su tabletėmis 2016-01-07 į lombardą atnešė G. V., priešingai nei teigia apeliantas L. A., nepatvirtina ir skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo pašalinta aplinkybė dėl psichotropinių medžiagų įgijimo. Pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę, kaip BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą alternatyvią veiką, iš L. A. pateikto kaltinimo pašalino dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes. Kita vertus, tokia teismo išvada nepatvirtina fakto, kad pas L. A. rastos psichotropinės medžiagos priklausė G. V., o tuo pačiu nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad rastos metamfetamino tabletės buvo apelianto žinioje ir jis jomis disponavo.

637.4.7. Pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, nevertino ir aplinkybės, kad lombardo patalpos filmuojamos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimta vaizdo kasetė, tačiau ji nebuvo ištirta. Tuo tarpu vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys patvirtintų jo nurodytas aplinkybes apie susitikimą su G. V., o taip pat ir D. Z.. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog liudytojas A. K. apklausiamas patvirtino, jog lombardo patalpos buvo stebimos vaizdo kamera, sistema veikė, jis pats ją prižiūrėjo.

64Kratos protokole užfiksuoti duomenys iš tikrųjų patvirtina aplinkybę, jog atliekant kratą UAB ( - ) patalpose taip pat buvo aptiktas ir paimtas vaizdo kaupiklis. Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, ikiteisminio tyrimo metu paminėtas daiktinis įrodymas taip pat buvo ištirtas. Iš vaizdo kaupiklio apžiūros protokolo matyti, jog atlikus jo apžiūrą, buvo aptikti septyni 2014, 2015 metų datomis fiksuoti vaizdo įrašai, kuriuos peržiūrėjus, nusikalstamų veikų tyrimui reikšmingų duomenų nebuvo užfiksuota. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas A. K., kuris patvirtino, jog lombardo patalpos, esančios ( - ), buvo stebimos vaizdo kameromis, vaizdo filmavimo sistema veikė. Kita vertus, šis liudytojas nepatvirtino, jog paminėta vaizdo filmavimo sistema veikė ir 2016-01-07. Pastarojo teigimu, paskutinį kartą vaizdo filmavimo sistemos patikrą atliko 2015 m. gruodžio mėnesį prieš Kalėdas. Taigi nurodytas aplinkybes vertinant tiek atskirai, tiek visų pirmiau išdėstytų įrodymų kontekste, abejoti vaizdo kaupiklio apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, nėra pagrindo.

657.4.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai paneigia apelianto L. A. iškeltą versiją, kad pas jį rastas psichotropines medžiagas 2016-01-07 atnešęs paliko G. V. ir apeliantui nebuvo žinoma, kas buvo sudėta G. V. paliktoje kepurėje, tuo pačiu patvirtina tai, jog įvykio dieną UAB ( - ) nuomojamose patalpose, esančiose ( - ), rastos metamfetamino tabletės buvo L. A. žinioje ir būtent jis šiomis psichotropinėmis medžiagomis disponavo savo nuožiūra.

667.5. Apeliantas L. A., bandydamas paneigti disponavęs pas jį lombarde rastomis psichotropinėmis medžiagomis ir jas pardavęs D. Z., nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino duomenų, gautų atlikus objektų tyrimus. Nurodo, jog specialistams atlikus tyrimus, nei ant kepurės, nei ant tablečių ar jų pakuočių nebuvo rasta nei jo pirštų pėdsakų, nei DNR, kas tik patvirtina faktą, kad šių daiktų jis nelietė.

67Sutikti su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo. Iš byloje pateiktų specialisto išvadų Nr. ( - ), ( - ) matyti, kad ant tirti pateiktų objektų (užspaudžiamų maišelių, paimtų tiek iš D. Z., tiek iš UAB ( - ) nuomojamose patalpose buvusio seifo; kepurės paimtos iš seifo) iš tikrųjų nebuvo aptikta L. A. pirštų pėdsakų ar jo DNR. Kita vertus, aplinkybės, kad ant pas L. A. lombarde aptiktos kepurės, kurioje buvo psichotropinės medžiagos, buvo rasti D. R. DNR pėdsakai, savaime nesuteikia pagrindo išvadai, jog L. A. šių tirti pateiktų objektų nelietė bei jomis nedisponavo. Pažymėtina tai, kad atliekant objektų tyrimus, ant tirti pateiktų maišelių rasti rankų pėdsakai buvo netinkami asmeniui identifikuoti, ant dalies maišelių buvo rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, tuo tarpu ant tirti pateiktų dviejų paketų, paimtų atliekant kratą UAB ( - ), nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tokiu būdu, atliktų objektų tyrimų metu gauti duomenys nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kad L. A. turėjo ar neturėjo sąlyčio su paminėtais tirti pateiktais objektais.

687.6. Išdėstytų aplinkybių visuma, be kita ko, paneigia apelianto L. A. apeliacinio skundo argumentus, jog jo veiksmai negalėjo būti pripažįstami kaip psichotropinių medžiagų laikymas, nes jis apie kepurėje laikomas tabletes sužinojo tik tuomet, kai policijos pareigūnai seife aptiko kepurę, kurioje ir buvo tabletės. Kaip minėta, byloje paneigta L. A. versija, kad pas jį aptiktas psichotropines medžiagas įvykio dieną paliko G. V.. Psichotropinės medžiagos buvo rastos L. A. priklausančios bendrovės patalpose, užrakintame seife. Raktą nuo seifo turėjo tik jis. Iš L. A. draugės G. K. matyti, jog būtent L. A. užrakino seifą, kuris buvo rakinamas tik tuomet, kai ten būdavo kažkas vertingo įdėta. Ji pati seife nieko neįdėjo ir jo nerakino. Kaip minėta, kratos metu, pareigūnams pareikalavus atiduoti turimus nutarime nurodytus draudžiamus daiktus, būtent pats L. A. pareiškė, kad yra tabletės ir jis parodys, kur jos padėtos, atrakino seifą. Tai, kad apeliantui buvo žinoma, kas tai per tabletės ir būtent jis jomis disponavo, jos buvo jo žinioje, leidžia spręsti, ne tik jų suradimo vieta (įdėjus į kepurę, o kepurę į dėžutę, buvo paslėptos užrakintame seife, L. A. teigimu, jos buvo slepiamos, nes jų neturėjo niekas pastebėti), bet ir byloje užfiksuoti pastarojo telefoniniai kontaktai su D. Z., pastarųjų susitikimas bei iš karto po jo pas D. Z. aptiktos analogiškos psichotropinės medžiagos.

697.7. Apeliantai teigia, kad telefoniniuose pokalbiuose jie kalbėjo apie kvepalus, tačiau tikėti šia jų versija taip pat nėra pagrindo. Pažymėtina, jog nei patys apeliantai, nei kiti byloje liudytojais apklausti asmenys (G. K., E. M., ikiteisminio tyrimo metu M. V., A. M.) ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų apie tai, kad L. A., D. Z. būtų užsiėmę kvepalų prekyba. Ši versija buvo iškelta tik bylą nagrinėjant teisme, kai pabaigus ikiteisminį tyrimą buvo susipažinta su visa tyrimo metu surinkta medžiaga. Pažymėtina tai, kad atliekant kratas L. A. darbo vietoje, namuose, taip pat D. Z. gyvenamojoje vietoje, pastarojo asmens kratos metu, automobilyje, kuriuo po susitikimo su L. A. vyko iš ( - ), jokių kvepalų nebuvo rasta. Beje, vien tai, kad atliekant kratas nebuvo filmuojama, kas pagal BPK 149 straipsnio 9 dalies nuostatas privaloma tuo atveju, jeigu kratos atlikimo metu nėra kviestinių ir yra dalyvaujančių asmenų prašymas daryti garso ir vaizdo įrašą (šiuo atveju kratose dalyvavę asmenys tokių prašymų nepareiškė), nesuteikia pagrindo abejoti kratų protokoluose užfiksuotais duomenimis. Juolab, kad kratų protokoluose nėra užfiksuota jokių juose dalyvavusių asmenų pareiškimų dėl procesinės prievartos priemonės atlikimo tvarkos pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų paminėtų asmenų parodymai akivaizdžiai priderinti prie byloje užfiksuotų L. A. ir D. Z. telefoninių pokalbių (dėl kiekių, kainų, spalvų ir pan.). Teisiamojo posėdžio metu gynybos iniciatyva apklausta liudytoja K. T., jog kvepalus parduodavo L. A., o L. A. D. Z., E. M.. Šias aplinkybes apklausiami patvirtino ir apeliantai, liudytoja E. M.. Be kita ko, visi paminėti asmenys parodė, jog vieni iš kitų kvepalus pirkdavo po 1-1,3 Eur, kas visiškai nelogiška ir neįtikėtina vertinant versliškumo požiūriu (perpardavinėti kvepalus už įsigijimo kainą).

707.8. Byloje liudytojais apklausti ilgą darbo patirtį turintys policijos pareigūnai A. R., L. S. patvirtino, jog asmenys, disponuojantys narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tarpusavio kontaktų metu apie šias medžiagas kalba užmaskuotai, taip pat jas vadina ir kvepalais. Iš byloje užfiksuotų L. A. ir D. Z. telefoninių kontaktų akivaizdu, jog pastarieji stengėsi kalbėti, rašyti SMS žinutes užšifruotai, kad nebūtų atskleistas pastarųjų kontaktų tikrasis turinys, kas visiškai nelogiška, jeigu tikėti apeliantų versija, kad jie iš tikrųjų bendrauja apie kvepalų bei aukso dirbinių prekybą. Be kita ko, apeliantų versiją apie kvepalų ir aukso dirbinių prekybą paneigia akivaizdūs telefoninių kontaktų metu nurodomų aplinkybių sutapimai su byloje nustatytomis aplinkybėmis apie rastų psichotropinių medžiagų kiekius, spalvą, pinigus.

71Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad L. A. su D. Z. apie „kvepaliukus“ intensyviai bendravo dar 2015 m. gruodžio mėnesį. Iš 2015-12-16 13:59:56 val. užfiksuoto D. Z. ir L. A. telefoninio pokalbio matyti, jog D. Z. L. A. teiraujasi, ar būtų galima gauti daugiau „kvepaliukų“, nes „ten kur tie kvepaliukai, ten trys, tie pavyzdukai, ten skaniai kur kvepia“ tiko, į ką L. A. atsako „Tai reik iš ..... užsakyt tų kvepalų, kiek maždaug tūkstantį, penkis šimtus? Kiek tų kvepalų?“, o D. Z. nurodo, jog pasidomės bei pasako, kad „kvepaliukų“ reikėtų gauti kuo skubiau. L. A. šio pokalbio metu D. Z. pat nurodo „Tik reikia, reikia, reikia ta prasme, kokia ta bonkutės, ar tos. Žalios, ar tos?“, „Ar nėra skirtumo. Tai bus gal greičiau žinai“, po ko D. Z. vėl pasako, kad pasiteiraus ir pas jį atvyks. Vėlesnių kontaktų metu D. Z. teiraujasi, ar L. A. gavo „kvepaliukų“. 2015-12-29 17:29:33 val. vykusio pokalbio metu L. A. D. Z. nurodo, jog „kvepaliukų“ galima gauti iš kitur, bet „Ten, bet po yra, po eurą dvidešim. <...>“, į ką D. Z. nurodė, jog pasidomės draugo. 2015-12-30 vykusių kontaktų metu D. Z. L. A. nurodė, jog viskas kaip ir tiktų, kažkiek paimtų, tačiau netinka kaina „<...> tas 20 centų maiso, jei uz ta pacia kaina iskartsiandien paimtu kazkiekkvepaliuku“. Vėlesnių kontaktų metu apeliantai susitarė susitikti jau po Naujųjų. Užfiksuoti telefoniniai kontaktai patvirtina, jog L. A. su D. Z. buvo susitikę ( - ) 2016-01-04. O jau 2016-01-06 užfiksuoto telefoninio pokalbio metu L. A. teiravosi D. Z. „Tai, va draugas, tu gal šnekėjai dėl to, ką aš užklausiau žinai?“, po ko šis atsakė, kad išvyksta ir negali tą dieną atvykti. L. A. pasakius „Supratau, tai ką, kaip grįši, gal tę „užjudėsim“, kažką, ne?“, D. Z. nurodė „Karoče, jo, nes ten tris šimtus mililitrų žinai norėjo, sako pradžiai pasibandyti.“. Po ko abu susitaria, kad pasimatys jau kitą dieną. Iš 2016-01-07 už fiksuotų telefoninių kontaktų matyti, jog jau 12:39:40 val. D. Z. L. A. teiravosi „Sveikas as galvoju atlekt tu kvepaliuku pasiimt 300 mililitru namie busi?“, iš karto po to, 12:40:16 val. L. A., paskambinęs D. Z. nurodo, kad pas jį atvažiuotų apie ketvirtą valandą, ne jis yra išvykęs. Vėlesnių kontaktų metu pastarieji derino konkretų susitikimo laiką. Tiek iš telefoninių kontaktų, tiek iš slapto L. A. sekimo protokolo matyti, jog pastarieji 17.44 val. susitiko su D. Z. ( - ). Į L. A. vairuojamą automobilį Audi A4 įsėdo D. Z. ir šie išvažiavo. 17.46 val. sustojo prie lombardo, esančio ( - ), į kurį abu kartu užėjo. 18.02 val. L. A. kartu su D. Z. išėjo iš lombardo, įsėdo į L. A. automobilį ir L. A. D. Z. nuvežė prie V. K. automobilio, kuriuo į ( - ) buvo atvykęs D. Z.. D. Z. kartu su V. K. 18.05 val. pajudėjo iš ( - ) ir netrukus 18.15 val. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Iš išdėstyto matyti, jog apeliantai pokalbių metu kalbėjo apie 1500 ml ir 300 ml „kvepaliukų“, kas atitinka pas D. Z. asmens kratos metu rastų tablečių kiekį (3000 vnt.), o taip pat iš esmės psichotropinių medžiagų kiekį, kuriuo disponavo L. A. (seife aptikta 1232 vnt. tablečių ir 300 vnt. tablečių parduota D. Z., viso 1532 vnt.). Be to, pas L. A. lombarde stalo viduje aptikti pakišti 305 eurų, kas iš esmės atitinka telefoniniuose pokalbiuose aptartą psichotropinių medžiagų kainą (iš telefoninių pokalbių matyti, kad paprastai tabletės kaina buvo 1 euras). Kadangi D. Z. iš L. A. nusipirko 300 vnt. tablečių, už jas ir turėjo sumokėti apie 300 eurų. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog byloje esanti specialisto išvada Nr. 140-(2176)-IS1-3240 nei patvirtina, nei paneigia fakto, jog paminėtus pinigus L. A. perdavė D. Z., kadangi tyrimo metu ant pinigų kupiūrų buvo rasti žmonių biologiniai pėdsakai, netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

727.9. Išvadą, kad telefoninių pokalbių metu buvo kalbama ne apie kvepalų, juvelyrinių dirbinių prekybą, kad D. Z. būtent iš L. A. įgijo sulaikymo metu turėtas psichotropines medžiagas, patvirtina ir pas L. A. bei D. Z. aptiktų tablečių tyrimo duomenys. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad tiek pas D. Z., tiek pas L. A. rastos tabletės yra tapačios pagal sudedamąją medžiagą – metamfetaminą, ir pagal šios medžiagos koncentraciją (30,61-32,95 %). Pas D. Z. rastos tabletės pagal formą, spalvą (melsvai pilka) atitinka dalį pas L. A. seife rastų tablečių. Daugumoje atskirų užspaudžiamų maišelių esančių melsvai pilkų tablečių masė tiek rastų pas D. Z., tiek pas L. A., yra labai panaši – nuo 34,644 g iki 34,91 g. Be kita ko, iš kratos, atliktos bendrovėje ( - ), esančioje ( - ), protokolo matyti, jog pas L. A. aptiktos psichotropinės medžiagos buvo sudėtos į du maišelius, iš kurių vienas buvo praplėštas. Tuo tarpu pagal paminėtą specialisto išvadą praplėštame maišelyje būtent ir buvo sudėtos melsvai pilkos spalvos tabletės, kokios buvo rastos ir pas D. Z. atliktos asmens kratos metu.

737.10. Tokiu būdu išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai paneigia apeliantų skundų argumentus, kad telefoninių pokalbių metu buvo kalbama apie kvepalų, juvelyrinių dirbinių prekybą, o taip pat tai, kad L. A. nepardavė D. Z. psichotropinių medžiagų, o šis jų iš L. A. nepirko.

747.11. Nors D. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tabletes, kaip sporto papildus, pirko iš G. V., tačiau pirmiau išdėstyti įrodymai, tame tarpe ir jo paties nenuoseklūs parodymai, kuriuos skundžiamame nuosprendyje detaliai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, neabejotinai paneigia iškeltą versiją. Byloje įvykio dieną užfiksuoti D. Z. telefoniniai kontaktai su G. V., taip pat galimai, prieš D. Z. susitinkant su L. A., D. Z. buvo trumpam susitikęs su G. V., kita vertus, šios aplinkybės nepaneigia pirmiau išdėstytų įrodymų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių, kad D. Z. psichotropines medžiagas įgijo būtent iš L. A.. Svarbu pažymėti ir tai, kad liudytojas V. K., kuris D. Z. 2016-01-07 vežė į ( - ), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. Z. tą vakarą ( - ) nebuvo susitikęs tik su L. A.. Apie tai, kad D. Z. buvo susitikęs ne tik su L. A., bet ir su kitu asmeniu, parodė tik teisiamojo posėdžio metu. Pats D. Z. ikiteisminio tyrimo metu papildomoje apklausoje teigdamas, kad įvykio vakarą buvo susitikęs su G. V., tuo pačiu tvirtino, kad jis tuo metu jau turėjo su savimi tabletes, kurias tą pačią dieną buvo nusipirkęs ( - ). Tuo tarpu versija apie tai, kad tabletes įsigijo iš G. V. buvo iškelta teisiminio bylos nagrinėjimo metu, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir sužinojus, kad G. V. yra miręs. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, kyla pagrįstų abejonių, ar D. Z. įvykio vakarą iš viso buvo susitikęs su G. V.. Vien D. Z. telefone užfiksuoti telefoniniai kontaktai su G. V., nesant kontaktų turinio, nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės, kad šie iš tikrųjų buvo susitikę.

757.12. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų skundų argumentais, susijusiais su tiesioginės tyčios nustatymu jų veiksmuose. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai nustatė šio subjektyviosios pusės požymio buvimą L. A. bei D. Z. nusikalstamuose veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šioje dalyje išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais. Byloje užfiksuoti apeliantų telefoniniai kontaktai, sulaikymų metu prisipažinimas policijos pareigūnams, kad turi draudžiamas tabletes, tablečių slėpimas užrakintame seife, ankstesnė patirtis, susijusi su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (L. A. praeityje nuteistas už didelio kiekio narkotinių medžiagų prievartavimą, D. Z. baustas administracine tvarka už psichotropinių medžiagų (taip pat ir metamfetamino) vartojimą) leidžia teigti, kad apeliantai puikiai suvokė, kad disponuoja psichotropinėmis medžiagomis. Taip pat pas apeliantus aptikti psichotropinių medžiagų kiekiai, neabejotinai leido jiems suprasti, kokiu uždraustos medžiagos kiekiu jie disponuoja. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad pastarieji neteisėtai disponuodami psichotropinėmis medžiagomis veikė tiesiogine tyčia.

767.13. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta ir tai, kad D. Z. pas jį rastomis psichotropinėmis medžiagomis disponavo turėdamas tikslą jas platinti. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtina byloje užfiksuoti D. Z. ir L. A. telefoniniai kontaktai, iš kurių matyti, jog D. Z. psichotropines medžiagas iš L. A. siekė įgyti ne asmeniniam vartojimui, o tikslu jas išplatinti kitiems asmenims. Tai, kad psichotropinės medžiagos buvo įgytos tikslu jas platinti leidžia teigti ir tai, jog D. Z. iki veikos padarymo, veikos padarymo metu pats narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartojo. Šią aplinkybę patvirtino ne tik pats apeliantas, bet ir tuometinė jo draugė M. V.. Specialisto išvadoje Nr. ( - ) taip pat nurodyta, jog D. Z. po sulaikymo paimtame šlapime opijatų, amfetaminų, kanabinoidų nerasta. Be kita ko, apie tikslą platinti leidžia spręsti ir aptiktų psichotropinių medžiagų didelis kiekis.

777.14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu D. Z. pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą ir gabenimą, turint tikslą psichotropines medžiagas platinti, o L. A. pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymą ir didelio kiekio psichotropinių medžiagų pardavimą.

787.15. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog D. Z., neteisėtai disponuodamas psichotropinėmis medžiagomis, jas ne tik neteisėtai gabeno, bet ir laikė. Pažymėtina tai, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimu laikomas šių medžiagų pervežimas iš vienos vietos į kitą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką bet kokia transporto rūšimi, bet kokiu būdu, taip pat nepriklausomai nuo to, kokioje transporto priemonės vietoje šios medžiagos sudėtos, paslėptos ar ne ir pan. Gabenimu taip pat laikytinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pernešimas, panaudojant gyvūnus, krepšyje, portfelyje, lagamine ar kituose daiktuose, kaltininko drabužiuose ar tiesiogiai ant kaltininko kūno ar jo organizme, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką. Tuo tarpu narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstamos bet kokios tyčinės veikos, susijusios su faktinių šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje, pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Taigi laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jeigu tai nėra susiję su jų gabenimu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog D. Z. su savimi turėtų psichotropinių medžiagų laikymas būtent ir buvo susijęs su jų gabenimu. D. Z., kaltinime nurodytos dienos vakarą atvykęs iš ( - ) pas L. A. į ( - ), iš pastarojo UAB ( - ) nuomojamose patalpose neteisėtai įgijo 300 vnt. tablečių, kurių sudėtyje tyrimo metu nustatytas didelis kiekis – 31,929 g, psichotropinės medžiagos –metamfetamino, su šiomis tabletėmis sugrįžo į V. K. vairuojamą automobilį Opel Astra Sports Tourer, valst. Nr. ( - ) ir jas, laikydamas savo striukės kišenėje, minėtu automobiliu neteisėtai gabeno, kol netrukus, išvykstant iš ( - ) gatvėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju papildomo BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto alternatyvaus objektyviojo veikos požymio – narkotinių medžiagų neteisėto laikymo, D. Z. inkriminavimas yra perteklinis, todėl jis iš kaltinimo šalinamas.

797.16. Pažymėtina tai, jog nepagrįsti nuteistojo L. A. apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu, rungimosi principo pažeidimu.

80Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Nešališkumo principo esmė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Nešališkumo principo pažeidimas visada konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių. Tačiau nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai. Pagal teismų praktiką nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-495/2014, 2K-67-746/2015, 2K-66-942/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas būtų buvęs tendencingas, būtų turėjęs išankstinę nuostatą dėl bylos baigties, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas pagal subjektyvųjį kriterijų. Nagrinėjamoje byloje dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą ir apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistajam buvo išaiškinta teisė nušalinti teisėją, tačiau tokio nušalinimo nuteistasis nereiškė. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas teisiamojo posėdžio metu nušalinimą pareiškė valstybinį kaltinimą byloje palaikiusiam prokurorui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs L. A. bei jo gynėjos išsakytus argumentus, siekdamas, kad byloje procesas vyktų nešališkai, nekiltų nei menkiausių abejonių dėl prokuroro nešališkumo, patenkino nuteistojo prašymą ir nušalino prokurorą nuo tolimesnio dalyvavimo baudžiamojoje byloje. Be kita ko, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas ir ne vienas apelianto bei jo gynėjos prašymas, susijęs su bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių nustatymu, kas taip pat patvirtina, jog nepagrįsti apelianto skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo, o taip pat ir rungimosi principo pažeidimo. Taigi, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų kokie nors realūs faktai, keliantys abejonių dėl pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nešališkumo, tuo tarpu teismo atliktas įrodymų vertinimas, neatitinkantis apelianto lūkesčių, negali būti laikomas teismo šališkumu.

818. Dėl paskirtos bausmės.

828.1. Nuteistasis L. A. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta aiškiai per griežta bausmė. Apelianto nuomone, byloje esančios bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės suteikia pagrindą jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šie apelianto skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

838.2. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

848.3. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas pirmiau išdėstytų baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.

858.4. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, psichotropinių medžiagų, kuriomis buvo disponuojama kiekį. Byloje neginčijamai nustatyta, jog L. A. neteisėtai disponavo 170,188 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ veikos padarymo metu galiojusią redakciją labai dideliu metamfetamino kiekiu pripažįstama 100 g. Be kita ko, teismas atsižvelgė ir į veikos padarymo aplinkybes, kad ji netruko ilgą laiką, pareigūnų buvo užkardyta, psichotropinės medžiagos, išskyrus D. Z., kuris su šiomis medžiagomis buvo sulaikytas tą pačią dieną, nebuvo išplatintos kitiems asmenims, nebuvo pradėtos vartoti. L. A. baigtą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tikslu pasipelnyti. Skirdamas už padarytą nusikaltimą bausmę, teismas įvertino ir tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.

868.5. Apygardos teismas, individualizuodamas L. A. bausmę už padarytą nusikaltimą, įvertino pastarojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas praeityje teistas ne tik už nusikalstamų veikų nuosavybei, finansų sistemai padarymą, bet ir už nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą. Šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos šešiems mėnesiams po paleidimo iš suėmimo kitoje baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. ( - )) bei tuo metu kai dar kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje pastarasis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2015m. sausio 15 d. nuosprendžiu už šešių nusikalstamų veikų padarymą, vyko apeliacinis procesas. L. A. ne kartą baustas ir administracine tvarka. Iki sulaikymo ir šiuo metu dirba UAB ( - ) direktoriumi. Nėra registruotas psichiatro ar narkologo įskaitoje.

878.6. Įvertinusi šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, o taip pat tai, kad apeliantas iki sulaikymo ir šiuo metu gyvena su sugyventine, kartu išlaiko jos mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bausmės tikslai L. A. atžvilgiu bus pasiekti tik skiriant jam straipsnio už padarytą veiką sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Ši skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog apeliantas sirgtų sunkia liga, dėl kurios jam būtų sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo. Taip pat deklaratyvūs ir skundo argumentai, susiję su sergančios motinos bei neįgalios sesers priežiūra. Byloje duomenų, teigiamai charakterizuojančių apelianto asmenybę, taip pat nėra.

888.7. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui už padarytą labai sunkų nusikaltimą bausmę, taip pat apsvarstė ir BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pastarajam taikymo galimybę. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, jog L. A. taikyti paminėtas baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas nėra sąlygų bei pagrindų.

898.8. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

908.9. Iš pirmiau išdėstyto matyti, jog byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų apeliantui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo už padarytą veiką sankcijoje numatyta bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad apelianto padaryto nusikaltimo pavojingumas nėra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o kaltininko asmenybė taip pat nėra mažiau pavojinga. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą pastarasis padarė nepaisydamas to, kad tuo pat metu vyko baudžiamasis procesas kitoje jo baudžiamojoje byloje.

918.10. Esant nurodytų aplinkybių visumai, keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl apeliantui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės nėra pagrindo.

929. Dėl bausmių subendrinimo, laikino sulaikymo ir suėmimo įskaitymo į paskirtos bausmės laiką.

939.1. Nuteistasis L. A. taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Nurodo, jog skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną jis pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendį nebuvo atlikęs tik vieno mėnesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas prie šioje byloje pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo neva neatliktus vienerius metus laisvės atėmimo pagal paminėtą ankstesnį teismo nuosprendį. Be kita ko, į jam paskirtos bausmės laiką liko neįskaityta jau atlikta beveik penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

949.2. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje paskirtą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę neteisingai subendrino su L. A. pagal ankstesnį nuosprendį paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi.

959.3. Bylos medžiaga patvirtina, jog L. A. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme (teisminio proceso Nr. ( - )). L. A. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. kovo 27 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. A. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2014m. birželio 26 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2013m. kovo 28 d. nuosprendžio dalis, kuria L. A. kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir jis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

96Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu L. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 263 straipsnio 3 dalį subendrinta galutine 5 metų laisvės atėmimo bausme (teisminio proceso Nr. ( - )). Šioje byloje L. A. kardomoji priemonė suėmimas nebuvo paskirta. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo L. A. sulaikymo nuosprendžiui įsiteisėjus dienos. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2015m. sausio 15 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant L. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 263 straipsnio 3 dalyje, jis padarė veikiant bendrininkų grupe.

97Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atmestas nuteistojo L. A. gynėjos prašymas į Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti kitoje baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. ( - )) L. A. kardomajame kalinime išbūtą laiką (5 t., b.l. 26-28). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis panaikinta ir į Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 5 metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas kitoje baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. ( - )) L. A. kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2010 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. birželio 26 d. (Liteko duomenys).

989.4. Taigi, iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad L. A. į Kauno apygardos teismo 2015m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 5 metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičius jo suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. birželio 26 d., nuteistasis jau buvo atlikęs beveik 4 metus ir 2 mėnesius Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

999.5. Be kita ko, sprendžiant iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamoje byloje L. A. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. sausio 7 d., jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri buvo tęsiama iki 2016 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi L. A. kardomosios priemonės – suėmimo taikymas nebuvo pratęstas, po ko iš karto buvo pradėtas vykdyti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio15 d. nuosprendis. Tokiu būdu L. A. ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą 5 metų laisvės atėmimo bausmę taip pat atlikinėjo ir nuo 2016 m. spalio 7 d. (Liteko duomenys, Kauno apygardos teismo 2016-11-22 nutartis) iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo – 2017 m. liepos 4 d., t.y. dar 8 mėnesius ir 27 dienas.

1009.6. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną L. A. pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendį buvo neatlikęs tik vieno mėnesio ir trijų dienų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (bausmės atlikimo pabaiga 2017-08-09). Šiuo metu L. A. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę yra pilnai atlikęs. Dėl nurodytų aplinkybių naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria L. A. šioje byloje paskirta laisvės atėmimo bausmė BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu neteisingai subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

1019.7. Nepagrįsti yra nuteistojo L. A. apeliacinio skundo argumentai, jog į jam paskirtos bausmės laiką liko neįskaityta jau atlikta beveik penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Kaip jau minėta, visas apelianto minimas kardomajame kalinime ir atliekant bausmę pataisos namuose išbūtas laikas buvo įskaitytas į Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, todėl dar kartą šį laiką įskaityti ir į skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės laiką nėra pagrindo.

1029.8. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu į paskirtos bausmės laiką neteisingai yra įskaičiuotas L. A. šioje byloje laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. L. A. nagrinėjamoje byloje buvo laikinai sulaikytas 2016-01-07 (4 t., b.l. 2-3). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi L. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016-01-07 (4 t., b.l. 28-31). Vėlesnėmis teismų nutartimis apeliantui suėmimas buvo tęsiamas iki 2016-10-07 (4 t., b.l. 129-130). Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. L. A. kardomosios priemonės – suėmimo taikymas nebuvo pratęstas (5 t., b.l. 33-34). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog L. A. nagrinėjamoje byloje laikinajame sulaikyme ir suėmime išbuvo nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. spalio 7 d., o ne kaip nurodoma skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje – nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. liepos 7 d. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

103Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktu,

Nutarė

104pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendį.

105Iš D. Z. kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad jis 2016 m. sausio 7 d. neteisėtai laikė 300 vnt. tablečių, kurių sudėtyje nustatytas didelis kiekis – 31,929 g, psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

106Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir L. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų bei L. A. į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas – nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. liepos 7 d.

107Vadovaujantis BK 66 straipsniu, L. A. į skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 7 dienos iki 2016 m. spalio 7 dienos.

108Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. D. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. L. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės... 5. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė... 6. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kratų metu paimti 845,03 Eur,... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. 1. D. Z. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno... 9. 2. L. A. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė labai didelį kiekį... 10. 3. Nuteistasis L. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 11. 3.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas... 12. 3.2. Teismas, pasak apelianto, jo kaltę grindė išimtinai policijos... 13. 3.2.1. Apeliantas neneigia, kad prieš atliekant kratą, policijos pareigūnai... 14. 3.2.2.Teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis seife rastų tablečių... 15. 3.2.3.Nagrinėjant bylą teisme, jis suprato, kad G. V. jam skolą turėjo... 16. 3.2.4. Apeliantui nesuprantama, dėl kokių priežasčių ikiteisminio tyrimo... 17. 3.2.5. Nuosprendyje visiškai neobjektyviai yra aprašyti ir liudytojo A. M.... 18. 3.2.6. Vertintina ir ta aplinkybė, kad ant kepurės rasti DNR pėdsakai... 19. 3.3. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad nors Kauno apygardos teismo... 20. 3.4. Pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, nevertino ir... 21. 3.5. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo... 22. 3.6. Byloje, apelianto teigimu, neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad jis... 23. 3.7. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė... 24. 3.7.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikymas gali būti... 25. 3.7.2. Apelianto teigimu, jo veiksmai negali būti laikomi disponavimu... 26. 3.8. Teismas nuosprendyje konstatuoja, kad nusikalstama veika, numatyta BK 260... 27. 3.8.1. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimo atveju, įgydamas,... 28. 3.8.2. Apelianto teigimu, jo tyčios nepatvirtina nei vienas byloje esantis... 29. 3.8.3. Apelianto įsitikinimu, pagal byloje nustatytas ir pirmiau nurodytas... 30. 3.9. Be kita ko, apeliantas nurodo, jog byloje nesurinkta ir jokių įrodymų,... 31. 3.9.1. Šias aplinkybes D. Z. paneigė.... 32. 3.9.2. Liudytojas L. S. patvirtino, kad jis (apeliantas) nurodė, jog tabletės... 33. 3.9.3. Nuosprendyje teigiama, kad pokalbyje nurodyta kvepalų spalva –... 34. 3.9.4. Teismas konstatavo, kad kvepalų masė ir rastų tablečių masė... 35. 3.9.5. Nuosprendyje taip pat nepagrįstai konstatuojama, kad pas D. Z. rastos... 36. 3.9.6. Apeliantas nurodo ir tai, kad jokių konspiracijos taisyklių nebuvo... 37. 3.9.7. Liudytoja G. K. patvirtino, kad 2016-01-07 už aukso dirbinius gavo... 38. 3.10. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad, be kita ko, nuosprendyje jo kaltė... 39. 3.11. Faktą, kad nuosprendis priimtas visiškai neįsigilinant į bylos... 40. 3.11.1. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė subendrinta su Kauno... 41. 3.11.2. Apelianto manymu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta ir aiškiai... 42. 4. Nuteistasis D. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 43. 4.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo jam priimtas nuosprendis... 44. 4.2. Apeliantas nurodo, jog prieš jį nebuvo taikomos jokios kriminalinės... 45. 4.3. Apelianto teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog užfiksuoti... 46. 4.4. Apeliantas nurodo, jog nuo sulaikymo momento parodė, kad psichotropines... 47. 4.5. Teismo išvados, kad pas jį rastos psichotropinės medžiagos skirtos... 48. 4.6. Nurodytos aplinkybės, apelianto įsitikinimu, patvirtina, jog pirmosios... 49. 5. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. Z., L. A. ir jų gynėjai prašė... 50. 6. Nuteistųjų D. Z., L. A. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 51. 7. Dėl BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų taikymo.... 52. 7.1. Apeliantai L. A., D. Z. teigia, jog skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai... 53. 7.2. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 54. 7.3. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog sprendžiant L. A., D.... 55. 7.4. Apeliantas L. A. tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, tiek... 56. 7.4.1. Pirmiausia, L. A. aiškindamas psichotropinių medžiagų atsiradimo pas... 57. 7.4.2. Tai, kad nėra pagrindo tikėti apelianto L. A. pateikta versija, jog... 58. 7.4.3. Vertinant pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo... 59. 7.4.4. Apeliaciniame skunde L. A. nurodo, jog prieš jį su G. V. pagalba... 60. Kaip jau minėta, pirmiau išdėstytų įrodymų pagrindu neabejotinai... 61. 7.4.5. Apeliantas L. A. skunde nurodo ir tai, jog byloje nustatytos... 62. 7.4.6. Aplinkybės, kad kepurę su tabletėmis 2016-01-07 į lombardą atnešė... 63. 7.4.7. Pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, nevertino ir... 64. Kratos protokole užfiksuoti duomenys iš tikrųjų patvirtina aplinkybę, jog... 65. 7.4.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma... 66. 7.5. Apeliantas L. A., bandydamas paneigti disponavęs pas jį lombarde... 67. Sutikti su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo. Iš byloje pateiktų... 68. 7.6. Išdėstytų aplinkybių visuma, be kita ko, paneigia apelianto L. A.... 69. 7.7. Apeliantai teigia, kad telefoniniuose pokalbiuose jie kalbėjo apie... 70. 7.8. Byloje liudytojais apklausti ilgą darbo patirtį turintys policijos... 71. Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad L. A. su D. Z. apie... 72. 7.9. Išvadą, kad telefoninių pokalbių metu buvo kalbama ne apie kvepalų,... 73. 7.10. Tokiu būdu išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai paneigia... 74. 7.11. Nors D. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tabletes, kaip sporto... 75. 7.12. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų skundų argumentais, susijusiais su... 76. 7.13. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta ir tai, kad D. Z. pas jį... 77. 7.14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau... 78. 7.15. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog... 79. 7.16. Pažymėtina tai, jog nepagrįsti nuteistojo L. A. apeliacinio skundo... 80. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5... 81. 8. Dėl paskirtos bausmės.... 82. 8.1. Nuteistasis L. A. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad jam skundžiamu... 83. 8.2. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia... 84. 8.3. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų... 85. 8.4. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė labai sunkų... 86. 8.5. Apygardos teismas, individualizuodamas L. A. bausmę už padarytą... 87. 8.6. Įvertinusi šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių... 88. 8.7. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina ir tai, kad pirmosios... 89. 8.8. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo... 90. 8.9. Iš pirmiau išdėstyto matyti, jog byloje nenustatyta jokių išimtinių... 91. 8.10. Esant nurodytų aplinkybių visumai, keisti skundžiamą nuosprendį... 92. 9. Dėl bausmių subendrinimo, laikino sulaikymo ir suėmimo įskaitymo į... 93. 9.1. Nuteistasis L. A. taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi,... 94. 9.2. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, jog pirmosios... 95. 9.3. Bylos medžiaga patvirtina, jog L. A. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo... 96. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu L. A. pripažintas... 97. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atmestas nuteistojo... 98. 9.4. Taigi, iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad L. A. į Kauno... 99. 9.5. Be kita ko, sprendžiant iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamoje... 100. 9.6. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog skundžiamo nuosprendžio... 101. 9.7. Nepagrįsti yra nuteistojo L. A. apeliacinio skundo argumentai, jog į jam... 102. 9.8. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu... 103. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 104. pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendį.... 105. Iš D. Z. kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad jis 2016 m. sausio 7 d.... 106. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi,... 107. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, L. A. į skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260... 108. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....