Byla e2-5364-723/2019
Dėl negrąžintos paskolos priteisimo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolantai Švedienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui T. P., atsakovo atstovui advokatui D. V.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui UAB „Giralus“ dėl negrąžintos paskolos priteisimo,

Nustatė

31. Ieškovas A. A. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Giralus“ 38 650,60 Eur nesavalaikiai negrąžintos paskolos, 561,23 Eur minimalių nuostolių, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, kad ieškovas, būdamas smulkusis atsakovo akcininkas, nuo 2012 m. gruodžio iki 2015 m. liepos suteikė atsakovui bendrai 38 650,60 Eur dydžio paskolą mokėjimo nurodymais (pavedimais): 2012-12-27 – 50 000,00 Lt (14 481,00 Eur); 2013-05-10 – 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur); 2013-09-18 – 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur); 2013-10-19 – 50 000,00 Lt (14 481,00 Eur); 2014-01-14 – 13 000,00 Lt (3 765,06 Eur); 2014-06-04 – 7 000,00 Lt (2 027,34 Eur); ir 2015-07-21 – 1 000,00 Eur. Ieškovas 2018-12-11 reikalavimu, perduotu per antstolį kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti paskolintas lėšas iki 2018-12-21 (įskaitytinai), tačiau atsakovas į reikalavimą nereagavo ir paskolintų lėšų nėra grąžinęs.

5Atsakovo veiksmai negrąžinant ieškovui jo pervestų lėšų ar jų dalies nedelsiant, kai šios lėšos atsakovo buvo gautos (kaip be pagrindo gautos lėšos), taip pat ta aplinkybė, jog kitokių teisinių santykių, kurių pagrindu ieškovas būtų pervedąs nurodytas sumas, tarp šalių nebuvo, patvirtina paskolinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimą bei tai, kad atsakovas pripažįsta skolos faktą. Atsakovas nustatytu terminu nėra grąžinęs visos ieškovo suteiktos paskolos sumos, ši negrąžintos paskolos suma – 38 650,60 Eur – turi būti priteista ieškovo naudai iš atsakovo. Kadangi ieškovo suteiktų paskolų suma, vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 2 dalimi, privalėjo būti grąžinta ieškovui ne vėliau kaip 2019-01-10 (įskaitytinai), tai yra iki ieškinio surašymo dienos (2019-04-16) vėluojama grąžinti jau 97 dienas, ir iki ieškinio surašymo dienos atsakovo padaryto pažeidimo rezultate ieškovo patirti minimalūs nuostoliai sudaro 561,23 Eur (38 650,60 Eur x 106 d. / 365 d. x 5 proc.) ir ši minimalių nuostolių suma priteistina ieškovo naudai iš atsakovo.

62. Atsakovas UAB „Giralus“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Giralus“ buvo įsteigta 2011-11-04, nuo pat įmonės įsteigimo iki 2013-03-14 vieninteliu atsakovo akcininku buvo J. V., nuo 2013-03-14 720 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų atsakovo akcijų buvo perleistos ieškovui. 2012-12-27 šalys pasirašė Beprocentinę paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui 200 000 Lt paskolą, neskaičiuojant pelno palūkanų, kurią atsakovas turėjo grąžinti ieškovui 2017-12-26. Ieškovas ir atsakovas dar iki Paskolos sutarties pasirašymo buvo susitarę, kad ieškovas investuos pinigines lėšas į atsakovo įmonę bei, suėjus jų grąžinimo terminui, paskolintos lėšos bus kapitalizuotos.

7Ieškovas, veikdamas tik kaip kreditorius, nesiekiantis dalyvauti įmonės (atsakovo) valdyme, įprastomis verslo sąlygomis, nebūtų skolinęs atsakovui piniginių lėšų be jokio atlygio, toks skolinimas prieštarautų ekonominei logikai. Paskolos sutarties 5 p., pagal kurį paskolos gavėjas (atsakovas) įsipareigojo pirmumo eile grąžinti paskolą paskolos davėjui (ieškovui), jeigu paskolos davėjas (ieškovas) perleis savo turimas UAB „Giralus“ akcijas tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad ieškovui Paskolos sutarties sudarymo metu nepriklausė atsakovo akcijos, tačiau jis nuo 2013-03-14 tapo atsakovo akcininku, kas patvirtina, kad dar pasirašant Paskolos sutartį ieškovas ketino dalyvauti atsakovo versle kaip akcininkas, o ne kreditorius. Ieškovas pareikalavo grąžinti „paskolą“ tik praėjus vieneriems metams nuo jos grąžinimo termino pabaigos. Ekonominei logikai prieštarautų toks ieškovo veikimas, jeigu jis, būdamas kreditoriumi, nebūtų suinteresuotas laiku atgauti paskolintas lėšas.

8Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3155-794/2019 pagal analogišką nagrinėjamajam ieškovo UAB „Jumiga“ ieškinį atsakovui UAB „Giralus“ dėl paskolos, minimalių nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo. Ieškovo, kaip vienintelio akcininko, valdoma įmonė UAB „Jumiga“ taip pat investavo pinigines lėšas be jokių palūkanų, kas tik dar kartą patvirtina, kad tiek ieškovas (tiesiogiai), tiek ir jo valdoma įmonė (netiesiogiai), veikė kaip faktiniai atsakovo akcininkai.

9Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, pervesdamas ginčo pinigines lėšas atsakovui, siekė dalyvauti atsakovo versle, buvo suinteresuotas atsakovo vykdoma veikla ir jos rezultatu. Ieškovo elgesys pareiškiant ieškinį mokėjimo pavedimų pagrindu bei teigiant, kad paskolos grąžinimo terminas suėjo dar 2017-12-26, laikytinas nesąžiningu ieškovo elgesiu, pažeidžiančiu tikrąjį šalių susitarimą. 2017-12-26 suėjus paskolos pagal Paskolos sutartį grąžinimo terminui, atsakovo skola ieškovui buvo faktiškai kapitalizuota, tačiau pagal teisės aktus privaloma teisinė procedūra (akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo išleidžiant naujas akcijas ir kt.) nebuvo atlikta dėl tarp akcininkų kilusių nesutarimų. Daro išvadą, kad atsakovas neturi prievolės grąžinti ieškovui jo investuotų lėšų.

103. Ieškovas A. A. dublike nurodė, kad atsakovas planavo vykdyti gėrimų (giros ir(ar) alaus) gamybos verslą, ir šiam verslui vykdyti turėjo turėti nuosavų ar skolintų lėšų, skirtų: (i) įsigyti veiklai vykdyti reikalingą gėrimų (giros ir(ar) alaus) gamybos įrangą, bei (ii) apyvartinėms reikmėms (gėrimų gamybai reikalingų žaliavų įsigijimui, darbuotojų darbo užmokesčiui, patalpų, kurios vykdytina gamyba, nuomai ir pan.). Daliniam šio verslo projekto finansavimui atsakovas buvo sudaręs 2012-12-03 Paramos sutartį Nr. 3VK-KV-11-1-008048-PR001, pagal kurią 65 procentus reikalingų verslo projekto išlaidų (iki 689’422,00 Lt) paramos sąlygomis įsipareigojo finansuoti Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau likusią išlaidų įrangai įsigyti išlaidų dalį, sudarančią iki 371’228,00 Lt, o taip pat būtinąsias apyvartines išlaidas turėjo dengti pats atsakovas savomis ar iš kitų asmenų skolintomis lėšomis.

11Pats atsakovas ir(ar) tuometis vienintelis atsakovo akcininkas neturėjo pakankamų finansinių galimybių užtikrinti reikiamą atsakovo nuosavos dalies vykdomame verslo projekte ir(ar) veiklai reikalingų apyvartinių lėšų finansavimą. Tai patvirtina ir vieši Juridinių asmenų registro duomenys, iš kurių matyti, kad priėmus 2011-11-29 tuomečio vienintelio atsakovo akcininko sprendimą padidinti atsakovo įstatinį kapitalą, per Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatytą 6-ių mėnesių nebuvo įregistruoti atitinkami atsakovo įstatų pakeitimai, kas, vadovaujantis ABĮ 45 straipsnio 4 dalimi, reiškia, jog per minėtą laikotarpį nebuvo apmokėti net pradiniai įnašai, turintys būti ne mažesni nei 1/4 dalis didinamos įstatinio kapitalo vertės.

12Tuo metu tarp ieškovo ir atsakovo vienintelio akcininko (tiksliau, jo tėvo, šiuo metu esančio atsakovo vadovu) Paskolos sutarties sudarymo metu ir dar kurį laiką po to buvo geri santykiai, susiklostę iš ankstesnio minėtų asmenų bendradarbiavimo kituose versluose. Todėl su atsakovo vieninteliu akcininku ir tuomečiu vadovu J. V. (ar pastarojo tėvu A. V., šiuo metu esančiu atsakovo vadovu) buvo sutarta finansuoti atsakovo verslą šiomis sąlygomis: 1) atsakovui padidinus savo įstatinį kapitalą iki 300’000 Lt (86’886 Eur) - kas buvo atlikta 2013 m. vasario - kovo mėnesiais - ieškovas turėjo tapti ir smulkiuoju atsakovo akcininku; bei 2) suteikiant paskolas, skirtas atsakovo verslo projektui reikalingos gėrimų gamybos įrangai ir(ar) apyvartinėms lėšoms, ką patvirtina byloje pateiktos 2012-12-27 paskolos sutartys, atsakovo sudarytos tiek su ieškovu, tiek su UAB „Jumiga“, kurios vieninteliu akcininku buvo ir yra Ieškovas.

13Atsakovas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė savo atsikirtimų, jog ieškovo suteikta paskola tariamai yra ieškovo „investicija į atsakovo verslą“. Pats atsakovas kitoje civilinėje bylos vos prieš kelias savaites iki atsiliepimo nagrinėjamoje byloje surašymo dienos yra pripažinęs būtent neatlygintinės paskolos teisinių santykių tarp ieškovo, ieškovui, kaip vieninteliam akcininkui, priklausančios UAB „Jumiga“ ir atsakovo egzistavimą.

14Ieškinyje minėtoje civilinėje byloje pagal UAB „Tolleda“ ieškinį atsakovui dėl skolos (negrąžintos paskolos) ir palūkanų priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-2422-803/2019, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00022-2019-1) teiktuose 2019-04-01 paaiškinimuose raštu (dubliko Priedas Nr. 3), atsakovas, ginčydamas bendrovės „Tolleda“ reikalavimą priteisti palūkanas, yra pripažinęs, jog „A. A. valdoma UAB „Jumiga“ (Priedas Nr. 2) taip pat teikė atsakovei beprocentę paskolą (Priedas Nr. 3 [t.y. į bylą pateikta Paskolos sutartis])“ (minėtų Atsakovo paaiškinimų raštu 11 punktas). Taigi, atsakovas prieštarauja savo paties pozicijai dėl su ieškovu ir(ar) UAB „Jumiga“ sudarytų paskolos sutarčių - jau minėtoje kitoje civilinėje byloje 2019-04-01 patvirtindamas, jog UAB „Jumiga“ suteikė atsakovui beprocentę paskolą, t.y. patvirtindamas savo pateiktos paskolos sutarties realumą ir privalomumą atsakovui, o nepraėjus pusantro mėnesio šioje byloje pateiktame 2019-05-13 atsiliepime teigdamas visiškai priešingą - jog minėta paskolos sutartis tariamai yra susitarimas dėl atsakovo akcijų įsigijimo ateityje (visiškai kitokios prievolės).

15Būtent paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą patvirtina ir paties atsakovo parengtos finansinės ataskaitos - tiek 2017-12-31 dienai (ieškinio Priedas Nr. 8), tiek ir 2018-12-31 dienai (dubliko Priedai Nr. 4 ir Nr. 5). Minėtuose atsakovo finansinėse ataskaitose - balansuose nėra užfiksuotas joks ieškovo asmeniškai ir(ar) UAB „Jumiga“ suteiktų bei atsakovo negrąžintų paskolų (bendrai, neskaitant papildomų prievolių, sudarančių 84’700,18 Eur) „kapitalizavimas“ - atsakovo įstatinis kapitalas nurodomas toks pats, koks jis buvo įregistravus įstatų pakeitimus 2013-03-04, t.y. 86’886 Eur (300’000 Lt), taip pat nėra apskaitomi jokie akcijų priedai - kas akivaizdžiai patvirtina, jog jokios ieškovo ir(ar) UAB „Jumiga“ suteiktos paskolos nebuvo ir nėra „kapitalizuotos“, kaip nurodoma atsakovo atsiliepime. Be to 2019-04-18 finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (dubliko Priedas Nr. 5) atsakovas pripažįsta, jog atsakovo įsipareigojimus sudaro inter alia „gautos paskolos gamybos įrangai pirkti bei apyvartinėms lėšoms“, t.y. ir ieškovo bei UAB „Jumiga“ suteiktos atsakovui paskolos.

16Ieškovui yra žinoma, kad jo (asmeniškai) ir UAB „Jumiga“ suteiktos paskolos 2012 m. gruodžio 27 - 28 dienomis buvo panaudotos daliniam mokėjimui (apie 80’000 Eur) už atsakovo perkamą gėrimų gamybos įrangą, šią sumą nedelsiant po dalies paskolų suteikimo - 2012 m. gruodžio 28 - 31 dienomis (tiksli data Ieškovei nežinoma) - sumokant minėtos įrangos tiekėjui (pardavėjui) Flecks Brauhaus Technik GmbH.

17Atsakovo atsiliepime pateikti atsikirtimai, jog tariamai egzistavo susitarimas dėl ieškovo (asmeniškai) ar UAB „Jumiga“ suteiktų paskolų „kapitalizavimo“ ateityje - jog suėjus paskolų grąžinimo terminui, neva turėjo būti padidintas atsakovo įstatinis kapitalas ir šios paskolos užskaitytos kaip ieškovo ar UAB „Jumiga“ mokėjimas už papildomai išleidžiamas akcijas - yra ne tik nepatvirtintas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau ir paneigtas byloje esančiais ir kartu su dubliku pateiktais įrodymais.

18Atsakovo atsiliepime nurodomi teisiniai veiksmai (sandoriai), kurių pagrindu tariamai turėjo būti atlikti minėta „investicija į atsakovo verslą“, turėjo būti privalomos rašytinės formos: (i) tiek atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo (ar vienintelio akcininko) sprendimas, (ii) tiek ir atsakovo akcijų pasirašymo arba pirkimo - pardavimo sutartys. Atsakovo atsiliepime nėra nurodytos jokios konkrečios tariamo susitarimo sąlygos, nepaaiškinti nei tokio tariamo susitarimo sudarymo tikslai (poreikis ar suinteresuotumas sudaryti būtent atsakovo nurodomą „susitarimą“) ar tariamo „susitarimo“ sudarymo aplinkybės, apsiribojant bendrosiomis, deklaratyviomis ir jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrįstomis frazėmis.

19Iš atsakovo atsiliepimo darytina išvada, jog šalys tariamai susitarė dėl padidinus atsakovo įstatinį kapitalą papildomai turėtų išleisti akcijų pasirašymo arba pirkimo - pardavimo sutarties (atitinkamai, ABĮ 44 ir(ar) 46 straipsnis) sudarymo ateityje - t.y. šis atsakovo minimas tariamas susitarimas savo esme turėtų būti preliminarioji sutartis (CK 6.165 straipsnis). CK 6.165 straipsnio 2 dalies norma įtvirtina imperatyvią rašytinę preliminariosios sutarties formą, o taip pat įsakmiai įtvirtina ir preliminariosios sutarties negaliojimą, nesilaikius imperatyviai reikalaujamos rašytinės šio sandorio formos. Taigi, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 1 dalies norma, atsakovo atsiliepime minimas tariamas Bylos šalių susitarimas bet kuriuo atveju būtų negaliojantis nuo sudarymo momento (niekinis), net jei jis iš viso egzistuotų.

20Pats atsakovas atliko dalinius UAB „Jumiga“ suteiktos paskolos grąžinimus (dubliko Priedas Nr. 6), nors, jeigu šios sumos turėjo būti skirtos tariamam „kapitalizavimui“ ateityje, tokie mokėjimai neturėtų būti atliekami. Jau po Paskolos sutarties sudarymo, 2013 m. vasario - kovo mėnesiais, pats atsakovas (tuometis vienintelis atsakovo akcininkas) atliko atsakovo įstatinio kapitalo padidinimą (dubliko Priedas Nr. 2), tačiau nepaisant to, jokios nei ieškovo (asmeniškai), nei UAB „Jumiga“ suteiktos ar turėtos būti suteiktos paskolos nebuvo „kapitalizuotos“, už jas nebuvo perduotos jokios atsakovo akcijos. Pats atsakovas yra pripažinęs ieškovo (asmeniškai) ir UAB „Jumiga“ sumokėtas atsakovui sumai gautomis beprocentinėmis paskolomis: (i) tiek paties atsakovo parengtose finansinėse ataskaitose, (ii) tiek savo paties kitoje civilinėje bylos teiktame procesiniame dokumente - paaiškinimuose raštu.

21Atsakovo įstatinio kapitalo didinimas buvo atliekamas jau sudarius 2012-12-27 paskolos sutartis - 2013 m. vasario - kovo mėnesiais - tačiau jokios ieškovo ir(ar) UAB „Jumiga“ suteiktos paskolos (šiuo metu beveik lygios visam atsakovo įstatiniam kapitalui) nebuvo „kapitalizuotos“, o ieškovas įsigijo atsakovo akcijų, kurių bendra nominali vertė - 20’852,64 Eur (72’000 Lt) - tesudarė 24 procentus viso atsakovo įstatinio kapitalo bei buvo ženkliai mažesnė, nei bendra atsakovui suteiktų ir pastarojo negrąžintų paskolų suma.

22Aplinkybė, jog oficialus (per antstolį išsiųstas) ieškovo reikalavimas įvykdyti Paskolos sutartį atsakovui buvo pateiktas jau pasibaigus paskolos grąžinimo terminui, tiktai patvirtina buvus ieškovo siekį išspręsti byloje nagrinėjamą klausimą neteismine tvarka. Pats atsakovas yra pripažinęs, kad šalis sudarant Paskolos sutartį siejo geri santykiai, todėl akivaizdu, jog kurį laiką oficialių teisinių negrąžintos paskolos susigrąžinimo veiksmų ieškovas nenorėjo imtis, ir buvo suteikęs atsakovui daugiau nei pakankamą laiką, kad neteismine tvarka pačiam įvykdyti Paskolos sutartį ar surasti alternatyvius prievolės įvykdymo būdus (pvz., refinansuotis pas kitus asmenis).

234. Atsakovas UAB „Giralus“ triplike neneigė, jog buvo suteiktos paskolos. Dar iki Paskolos sutarties pasirašymo ieškovas ir atsakovas buvo susitarę, kad ieškovas investuos pinigines lėšas į atsakovo įmonę bei, suėjus jų grąžinimo terminui, paskolintos lėšos bus kapitalizuotos. Atsakovas neturi pakankamai rašytinių įrodymų savo pozicijai apginti, kadangi sudarydamas Paskolos sutartį buvo suklaidintas ieškovo dėl jo tikrųjų ketinimų, o dėl tarp šalių susiklosčiusių draugiškų santykių, visiškai juo pasitikėjo. Savo poziciją atsakovas grindžia Paskolos sutarties sąlygomis, kurios, akivaizdu, neatitinka įprastos paskolų teikimo praktikos ir sąlygų, bei kurios, ieškovui galimai skolinant pinigines lėšas kitam subjektui, nebūtų traukiamos į paskolos sutartis.

24Paskolos sutartis sudaryta net 5 metų laikotarpiui, nenumatant jokių palūkanų mokėjimo. Ieškovas negalėjo (antraip toks veikimas prieštarautų ekonominei logikai) suteikti beprocentinę paskolą atsakovui bei jokių papildomų garantijų, kaip antai galimybės ateityje dalyvauti atsakovo versle. Šalys, dar pasirašant Paskolos sutartį, jos 5 punkte buvo numačiusios paskolos davėjo (ieškovo) galimybę dalyvauti atsakovo versle. Ieškovo argumentai, jog jis neįgijo kontrolinio akcijų paketo ir negali įtakoti jokių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi, remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, akcininkams priklauso visos įstatyme numatytos tiek turtinės, tiek ir neturtinės teisės. Šiame kontekste „dalyvavimas versle“ reiškia ne tik balsavimą visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, tačiau ir teisė gauti dividendus, pirmenybės teisė įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, kreiptis į teismą su išvestiniu ieškiniu ir pan. Tokiu būdu ieškovo faktinis dalyvavimas atsakovo versle, nepaisant valdomo akcijų paketo dydžio, byloje nėra paneigtas.

25Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ragino atsakovą suteiktą paskolą grąžinti geruoju iškart suėjus jos grąžinimo terminui, t.y. dar 2017-12-26. Akivaizdu, kad ieškovas nereikalavo grąžinti suteiktos paskolos, kadangi tarp šalių egzistavo susitarimas ją kapitalizuoti, tačiau vėliau, tarp atsakovo akcininkų kilus konfliktams, ieškovas, pažeisdamas šalių susitarimą ir pasinaudodamas tuo, kad ketinimas kapitalizuoti suteiktas paskolas ateityje nebuvo šalių patvirtintas raštu, pareikalavo grąžinti suteiktas paskolas. Be to, šalys nesitarė ateityje kapitalizuoti visą ieškovo suteiktą paskolą, dėl ko atsakovo atliktas dalinis (30 000 Lt) paskolos grąžinimas ieškovo valdomai UAB „Jumiga“ nepaneigia susitarimo kapitalizuoti paskolą ateityje, buvimo.

26Atsakovo argumentų nepaneigia kitoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tolleda“ ieškinį atsakovui UAB Giralus atsakovo teikti paaiškinimai raštu (dubliko priedas Nr. 3), kadangi atsakovas neginčija paskolinių santykių tarp šalių buvimo. Nagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ieškovo UAB „Tolleda“ atsakovui suteiktos paskolos (ne)atlygintinumo klausimas, neturintis jokio ryšio su nagrinėjama byla. Be to, UAB „Tolleda“, kurios dalyviu yra ieškovas, į bylą pateikta 2014-04-02 paskolos sutartis tik patvirtina atsakovo poziciją: ieškovas, skolindamas pinigines lėšas per savo valdomą UAB „Tolleda“ ketino suteikti atsakovui atlygintinę paskolą, numatydamas palūkanas už naudojimąsi pinigais, tuo tarpu skolindamas pats asmeniškai, jokių garantijų nenumatė, kas tik patvirtina šalių susitarimo egzistavimą dėl paskolų kapitalizavimo ateityje.

27Pažymėjo, kad paskolintų lėšų konkretus panaudojimo būdas kilusiam ginčui neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi atsakovas neteigia, jog pagal Paskolos sutartį pervestos lėšos buvo panaudotos atsakovo įstatinio kapitalo didinimui ir naujų akcijų išleidimui, kadangi šalys tarėsi dėl skolos kapitalizavimo ateityje.

285. Teismo posėdyje ieškovo atstovas adv. T. P. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pats atsakovas tripliko 4 punkte pripažįsta, kad ieškovas yra suteikęs atsakovui beprocentę paskolą. Neginčija nei paskolos sumos, nei paskolos sutartyje nurodytų sąlygų. Susitarimas dėl kapitalizacijos nepagrindžiamas jokiais įrodymais. Pats atsakovas pripažįsta, kad neturi jokių leistinų įrodymų tam patvirtinti. Negalima kalbėti, kad toks susitarimas buvo sudarytas. Tariamas susitarimas tai preliminarioji sutartis dėl akcijų sutarties pasirašymo ateityje. CK 6.165 str. 2 d. įtvirtinta imperatyvią rašytinę formą. Formos nesilaikymas dar sandorį negaliojančiu. Ieškovą paskolos sudarymo metu su A. V. siejo geri verslo santykiai iš kitų verslų. Dėl paties paskolos suteikimo fakto ginčo nėra. Ginčas dėl pareigos paskolas grąžinti. Neigia, kad buvo susitarimas dėl paskolų kapitalizavimo. Nėra leistinų rašytinių įrodymų, kurie paneigtų paskolos sudarymą. Pats atsakovas pripažino, kad paskola buvo suteikta. Ginčas byloje tik dėl tariamo susitarimo kapitalizuoti paskolas ateityje. Tačiau toks susitarimas nepagrįstas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Nėra išaiškintos šito tariamo susitarimo sąlygos. Argumentai, kad veiksmai nebuvo atliekami dėl su Nacionaline mokėjimo agentūra sudarytos sutarties, tai priešingai įmonė būtų buvusi geresnėje finansinėje padėtyje. Agentūrą tiesiog plotų rankomis. Sutartis su NMA sudarytas 2013 metais, o priežiūros terminas iki 2019 metų. Aplinkybė, kad šalys 2011 metais žinojo, jog susitars su NMA dėl 7 metų termino sutrumpinimo iki 5 metų, yra iš esmės bandymas šalis pavadinti Nostradamais, tačiau jos tokiomis nėra. Pasakojimas dėl paskolų kapitalizavimo ateityje kaip tik prieštarauja ekonominei logikai. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jos esant paties atsakovo pripažįstamiems ginčo šalių tarpusavio santykiams – kad, sudarant paskolos sutartį, šalys buvo draugai ir verslo partneriai, jų asmeniniai ir bendro verslo santykiai buvo geri – yra visiškai įprasta suteikti neatlygintines paskolas, ir paskolos nealtygintinumas visiškai atitinka normalias tokiais atvejais sąlygas. Paskutinis mokėjimas 2014 metais, kai suteikta suma beveik sudarė visą įstatinio kapitalo sumą, ir visą šį laiką negauti akcijų, tik patvirtina, kad atsakovas irgi elgėsi nesąžiningai tiek laiko nepriimdamas atitinkamo sprendimo. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kas ir kiek turėjo būti kapitalizuota. Neaiškios tariamo susitarimo sąlygos.

29Atsakovo atstovas adv. D. V. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalys apie dešimtmetį vykdė įvairias veiklas, turėjo kartu įmones ir būdavo tas pats veiklos vykdymo modelis, t.y. suteikdavo įmonei ir vienas ir kitas investicijas, kurios vėliau virsdavo akcijomis ir paskolos buvo pasirašomos tik dėl formos paprastumo. Žodiniai susitarimai virsdavo materialiais dalykais, akcijomis. Tokia buvo nusistovėjusi verslo praktika. Tai patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra. Šalys suprato dalyvavimą versle, tai suprato, kad bus giros, alaus gamykla. Buvo įsigyta įranga, gautas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros finansavimas ir priežiūra baigėsi 2017-2018 metais ir faktiškai įmonė jau galėtų pilnu pajėgumu funkcionuoti, tačiau išsiskyrė požiūriai. Ieškovas pakeitė pozicijai r nusprendė išeiti iš verslo. Tokios sumos įmonė negali grąžinti, tai verslo sužlugdymas, nes įranga turi būti parduodama. Pradedant verslą šalys sutarė, kad investicijos į įmonę bus grąžinamos palaipsniui iš įmonės pelno. Susitarimas tarp šalių yra pažeistas. Šalys savo susitarimus pagal nusistovėjusią praktiką derino žodžiu. Pamatinis susitarimas buvo, kad mes skolinam kaip investiciją, kuri susigrąžinama iš pelno, didinant įstatinį kapitalą, išleidžiant papildomas akcijas. Tik dėl paprastumo įformindavo laikinai paskolos sutartimi. Paskolos sutartis galėjo būti sudaryta 2014-2015 metais. Susitarimo dėl kapitalizavimo sąlygos priklauso nuo fakto, nuo pervestos sumos. Pervestos sumos apimtimi įmonė išleidžia naujas akcijas, kuriomis asmuo padidina savo akcijų kiekį. Žodinis susitarimas buvo prieš pradedant veiklą 2011 metais. Įmonę įsteigė J. V., 2013 metais 24 procentus perleido ieškovui. Atliktų pavedimų apimtyje turėjo būti padidintas įstatinis kapitalas. Su Nacionaline mokėjimų agentūra yra jautrus klausimas, visi įžvelgia riziką dėl sutarties nutraukimo ir pasekmių. Niekas nenori kelti papildomų klausimų. Dėl to ir paskolos sutartys buvo tik 2017 metais. Su Nacionaline mokėjimo agentūra vyksta nuolatos bendravimas, atskaitų pateikimas, todėl žinojo kada baigiasi priežiūra.

30Ieškinys tenkintinas.

316. Įrodymai byloje.

32Atsakovas UAB „Giralus“ įsteigtas 2011-11-04. Ieškovui A. A. nuo 2013‑03‑14 priklauso 720 vnt. paprastųjų atsakovo akcijų, likusios 2280 vnt. akcijos priklauso J. V..

33Ieškovas A. A. ir atsakovas UAB „Giralus“ 2012-12-27 sudarė Beprocentę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui 200 000,00 Lt 5 (penkerių) metų laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo gautą paskolos sumą grąžinti ieškovui iki 2017-12-26. Pažymėtina, kad sutarties 5 punkte numatyta, kad Paskolos gavėjas (atsakovas) įsipareigoja pirmumo eile grąžinti paskolą Paskolos davėjui (ieškovui), jei Paskolos davėjas (ieškovas) perleis savo turimas UAB „Giralus“ akcijas tretiesiems asmenims.

34Ieškovas A. A. yra UAB „Jumiga“ akcininkas. UAB „Jumiga“ ir atsakovas UAB „Giralus“ 2012-12-27 taip pat sudarė Beprocentę paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Jumiga“ įsipareigojo perduoti atsakovui 200 000,00 Lt 5 (penkerių) metų laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo gautą paskolos sumą grąžinti UAB „Jumiga“ iki 2017-12-26. Šios sutarties 5 punkte taip pat numatyta, kad Paskolos gavėjas (atsakovas) įsipareigoja pirmumo eile grąžinti paskolą Paskolos davėjui (UAB „Jumiga“), jei Paskolos davėjas (UAB „Jumiga“) perleis savo turimas UAB „Giralus“ akcijas tretiesiems asmenims.

35Išrašas iš ieškovo A. A. banko sąskaitos AB „Swedbank“ banke parodo, kad ieškovas 2012-12-27 pervedė atsakovui UAB „Giralus“ 50 000, Lt (14 481,00 Eur) (mokėjimo paskirtis „paskola“), 2013-05-10 – 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur) (mokėjimo paskirtis „avansas“), 2013-09-18 – 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur) (mokėjimo paskirtis „lesu pervedimas“), 2013-10-19 – 50 000,00 Lt (14 481,000 Eur) (mokėjimo paskirtis „apyvartinems“), 2014-01-14 – 13 000,00 Lt (3 765,06 Eur) (mokėjimo paskirtis „lesu pervedimas“), 2014-06-04 – 7 000,00 Lt (2 027,34 Eur) (mokėjimo paskirtis „Paskola“), 2015-07-21 – 1 000,00 Eur (mokėjimo paskirtis „lesu pervedimas“). Nurodytais pavedimais ieškovas atsakovui pervedė iš viso 38 650,60 Eur sumą, kurią ir prašo priteisti iš atsakovo.

36Ieškovas A. A. 2018-12-11 reikalavimu, kurį atsakovui UAB „Giralus“ įteikė per antstolį Rimantą Vižainiškį, pareikalavo atsakovą iki 2018-12-21 grąžinti ieškovui 38 650,60 Eur sumą į jo banko sąskaitą.

37UAB „Jumiga“ taip pat yra pareikalavęs atsakovo UAB „Giralus“ grąžinti 46 049,58 Eur paskolos. Šiuo metu įmonių ginčas yra sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-3155-794/2019.

38Atsakovas UAB „Giralus“ ir Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2012-12-03 sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį, taikomą 2011 metų paraiškoms, pagal kurią UAB „Giralus“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Nealkoholinių gėrimų gamybos organizavimas kaimo vietovėje“, prisidedant savo lėšomis iki 371 228 Lt įnašu.

39Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2422-803/2019 pagal ieškovo UAB „Tolleda“ ieškinį atsakovui UAB „Giralus“ dėl skolos priteisimo atsakovas UAB „Giralus teiktuose 2019-04-01 paaiškinimuose nurodė, jog „<...>A. A. valdoma UAB „Jumiga“ (Priedas Nr. 2) taip pat teikė atsakovei beprocentę paskolą (Priedas Nr. 3) <...>“.

40UAB „Giralus“ finansinėse ataskaitose 2017-12-31 ir 2018-12-31 dienai nėra užfiksuota jokių ieškovo A. A. asmeniškai ir UAB „Jumiga“ suteiktų bei atsakovo negrąžintų paskolų. 2019-04-18 UAB „Giralus“ parengtame 2018-12-31 finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodyta, kad bendrovėje įsipareigojimus sudaro skolos tiekėjams, neišmokėta skola už įsigytą pastatą bei gautos paskolos gamybos įrangai pirkti bei apyvartinėms lėšoms.

41UAB „Giralus“ 2013-04-08 bankiniu pavedimu pervedė UAB „Jumiga“ 30 000,00 Lt su mokėjimo paskirtimi „Grąžinimas“.

42UAB „Giralus“ 2012-12-28 bankiniu pavedimu pervedė 81 250,00 Eur „Flecks brauhaus Technik Gmbh Rothleiten 64 A-8130“ (mokėjimo paskirtis „Fronceiten“).

43Dėl įrodinėjimo

447.Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

45Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. LAT yra pažymėjęs, kad draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.); dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008).

46Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

47Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).

48Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010; EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 16034/90, 61 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

49Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

50Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.

51Dėl ieškinio pagrįstumo

528. Teismas pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „ Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nors esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB ,,Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009).

53Kasacinis teismas pažymėjęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio, jos sąlygų ar sąvokų reikšmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Kartu tai įpareigoja teismą argumentuoti savo priimtą sprendimą, pagrindžiant, kodėl būtent toks teismo sprendimas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kartu kasacinis teismas nurodė, kad sutarčių aiškinimo taisyklės neturi būti suabsoliutinamos, tačiau tai neturi paneigti sutarties šalių ketinimų ir tikslų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“, R. G. K.; bylos Nr. 3K-3-17/2006, skelbta: Teismų praktika 25, p. 71-89). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant bylą ir aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Tačiau šis subjektyvaus sutarties aiškinimo principas negali būti sureikšminamas. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, nes jie gali būti šalių iškreipiami. Dėl to, aiškinant konkrečią sutartį, negalima suteikti didesnės reikšmės kuriam nors vienam sutarčių aiškinimo principui, bet būtina kompleksiškai remtis visais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius ginčo šalių teisinius santykius. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad be CPK 6.193 straipsnyje nurodytų sutarčių aiškinimo principų taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais, t. y. teisingumu ir protingumu.

54Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo darytina išvada, kad sutarties esmė - šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Taigi galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, žingsnis po žingsnio derantis ir ieškant konsensuso dėl atskirų sutarties sąlygų. Kasacinis teismas nurodė, kad tokiais atvejais sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, klasikinė ofertos-akcepto taisyklė nėra pakankama, nes sunku atriboti, kur buvo oferta, o kur - akceptas (CK 6.154, 6.159 straipsniai). Tokiais atvejais būtina vadovautis ir kitomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis sutarties sudarymą. Kasacinis teismas pažymėjęs, kad pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Taigi vertinant, sutartis buvo sudaryta ar ne, esminę reikšmę turi šalių susitarimo pasiekimas, o ne formalūs dalykai. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad, vertinant, ar buvo sudaryta sutartis, taip pat svarbu išanalizuoti šalių elgesį derybų metu, t. y. ikisutartinių santykių požiūriu (šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais). Šių santykių šalys turi abipuses teises ir pareigas. Vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė šalių pareiga yra pareiga elgtis sąžiningai, kuri įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose.

55Teismas taiko subjektyviojo sutarčių aiškinimo metodą, analizuoja tikruosius šalių ketinimus, jų elgesį po sutarties sudarymo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; AT byla Nr.3K-3-357/2012).

569. Ieškovas A. A. ir atsakovas UAB „Giralus“ 2012-12-27 sudarė beprocentę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui 200 000,00 Lt 5 (penkerių) metų laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo gautą paskolos sumą grąžinti ieškovui iki 2017-12-26. Sutarties 5 punkte numatyta, kad Paskolos gavėjas (atsakovas) įsipareigoja pirmumo eile grąžinti paskolą Paskolos davėjui (ieškovui), jei Paskolos davėjas (ieškovas) perleis savo turimas UAB „Giralus“ akcijas tretiesiems asmenims.

57Ieškovui nuo 2013‑03‑14 įsigijo 720 vnt. paprastųjų atsakovo akcijų, likusios 2280 vnt. akcijos priklauso J. V.. Jokių veiksmų dėl akcijų perdavimo ieškovui ar kitiems asmenims atsakovas vėliau neatliko ir pagal esamus įrodymus neketino atlikti(CPK 185 str.).

58Sutartyje pagal šalių veiksmus po jos sudarymo negalima daryti prielaidos,kad ji buvo sudaryta tikslu paskolą paversti akcijomis,nes atsakovas jokių tai patvirtinančių nei įrodymų,nei veiksmų netaliko.Ieškovo ketinimas tai padaryti niekuo neįrodytas,kaip ir neįrodytas atsakovo ketinimas tai padaryti(CPK 178,185 str.).

59Teismas neturi pagrindo daryti išvadą,kad buvo sudaryta ne paskolos sutartis,o kitokia.

6010. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą,paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

61Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK Trečiųjų teismo sprendimas priimamas balsų dauguma. ..." \t "_blank" 12, 178 straipsniai). Ginčo,kad atsakovas gavo reikalaujamą paskolos sumą nėra,t.y. ieškovas įrodė buvus sudarytai paskolos sutarčiai ir atsakovui gavus pinigus.

62Atsakovas atsiliepime nenurodinėjo realaus teisinio pagrindo,kad jam nekyla pareiga gražinti skolą,o daro išvadą,kad šalims ketinant „kapitalizuoti“ paskolą ateityje(be akcijų savininko realaus ketinimo,nes tokių įrodymų nėra,ir be kreditoriaus sutikimo ir nebuvus rašytinio susitarimo tarp šalių) jam nekyla pareiga gražinti skolą.Tokia išvada neturi teisėto pagrindo.

6311.Įvertinus esamas aplinkybes,įrodymus byloje ir teisinį paskolos reglamentavimą dabartinėje teismų praktikoje,teismas mato,kad ieškovas įrodė savo reikalavimo teisę atgauti paskolintus pinigus(CK 6.873 str.),o atsakovas neįrodė teisės negražinti paskolą pagal sutartį(CPK 12,178 str.).Todėl ieškinys tenkinamas ir šiš atsakovo ieškovui priteisiama 38 650,60 Eur nesavalaikiai negrąžintos paskolos.

6412.Teismas sutinka su ieškovo argumentais,kad ieškovo suteiktų paskolų suma, vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 2 dalimi, privalėjo būti grąžinta ieškovui ne vėliau kaip 2019-01-10 (įskaitytinai), tai yra iki ieškinio surašymo dienos (2019-04-16) vėluojama grąžinti jau 97 dienas, ir iki ieškinio surašymo dienos atsakovo padaryto pažeidimo rezultate ieškovo patirti minimalūs nuostoliai sudaro 561,23 Eur (38 650,60 Eur x 106 d. / 365 d. x 5 proc.) ir ši minimalių nuostolių suma priteistina ieškovo naudai iš atsakovo.

6513. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2019‑04-30 dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

66Dėl bylinėjimosi išlaidų

6714.Ieškovas A. A. už pareikštą ieškinį sumokėjo 813,00 Eur žyminį mokestį ir turėjo 484,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (300,00 Eur + PVM už ieškinio parengimą, 100,00 Eur + PVM už dubliko parengimą).

68Šios išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo(CPK 88,93 str.).

69Atsakovas UAB „Giralus“ sumokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio už Vilniaus apygardos teismo tenkintą atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat 435,60 Eur teisinių paslaugų išlaidų (290,40 Eur už atsiliepimo į ieškinį ir atskirojo skundo parengimą, 145,20 Eur už tripliko parengimą).Patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

70Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93,185, 259, 263-270 str., teismas

Nutarė

71ieškinį tenkinti visiškai.

72Priteisti iš atsakovo UAB „Giralus“ (į.k.302683163) ieškovui A. A. (a.k( - ) 38650,60 eur(trisdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų 60 ct) skolos,561,23 eur(penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 23 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2019‑04-30 dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1297 eur( vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

73Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal... 3. 1. Ieškovas A. A. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Giralus“ 38... 4. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas, būdamas smulkusis atsakovo akcininkas, nuo... 5. Atsakovo veiksmai negrąžinant ieškovui jo pervestų lėšų ar jų dalies... 6. 2. Atsakovas UAB „Giralus“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį... 7. Ieškovas, veikdamas tik kaip kreditorius, nesiekiantis dalyvauti įmonės... 8. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3155-794/2019... 9. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, pervesdamas ginčo pinigines... 10. 3. Ieškovas A. A. dublike nurodė, kad atsakovas planavo vykdyti gėrimų... 11. Pats atsakovas ir(ar) tuometis vienintelis atsakovo akcininkas neturėjo... 12. Tuo metu tarp ieškovo ir atsakovo vienintelio akcininko (tiksliau, jo tėvo,... 13. Atsakovas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė savo... 14. Ieškinyje minėtoje civilinėje byloje pagal UAB „Tolleda“ ieškinį... 15. Būtent paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą patvirtina ir paties... 16. Ieškovui yra žinoma, kad jo (asmeniškai) ir UAB „Jumiga“ suteiktos... 17. Atsakovo atsiliepime pateikti atsikirtimai, jog tariamai egzistavo susitarimas... 18. Atsakovo atsiliepime nurodomi teisiniai veiksmai (sandoriai), kurių pagrindu... 19. Iš atsakovo atsiliepimo darytina išvada, jog šalys tariamai susitarė dėl... 20. Pats atsakovas atliko dalinius UAB „Jumiga“ suteiktos paskolos grąžinimus... 21. Atsakovo įstatinio kapitalo didinimas buvo atliekamas jau sudarius 2012-12-27... 22. Aplinkybė, jog oficialus (per antstolį išsiųstas) ieškovo reikalavimas... 23. 4. Atsakovas UAB „Giralus“ triplike neneigė, jog buvo suteiktos paskolos.... 24. Paskolos sutartis sudaryta net 5 metų laikotarpiui, nenumatant jokių... 25. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ragino atsakovą suteiktą... 26. Atsakovo argumentų nepaneigia kitoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB... 27. Pažymėjo, kad paskolintų lėšų konkretus panaudojimo būdas kilusiam... 28. 5. Teismo posėdyje ieškovo atstovas adv. T. P. prašė ieškinį tenkinti.... 29. Atsakovo atstovas adv. D. V. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalys... 30. Ieškinys tenkintinas.... 31. 6. Įrodymai byloje.... 32. Atsakovas UAB „Giralus“ įsteigtas 2011-11-04. Ieškovui A. A. nuo... 33. Ieškovas A. A. ir atsakovas UAB „Giralus“ 2012-12-27 sudarė Beprocentę... 34. Ieškovas A. A. yra UAB „Jumiga“ akcininkas. UAB „Jumiga“ ir atsakovas... 35. Išrašas iš ieškovo A. A. banko sąskaitos AB „Swedbank“ banke parodo,... 36. Ieškovas A. A. 2018-12-11 reikalavimu, kurį atsakovui UAB „Giralus“... 37. UAB „Jumiga“ taip pat yra pareikalavęs atsakovo UAB „Giralus“... 38. Atsakovas UAB „Giralus“ ir Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės... 39. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2422-803/2019... 40. UAB „Giralus“ finansinėse ataskaitose 2017-12-31 ir 2018-12-31 dienai... 41. UAB „Giralus“ 2013-04-08 bankiniu pavedimu pervedė UAB „Jumiga“ 30... 42. UAB „Giralus“ 2012-12-28 bankiniu pavedimu pervedė 81 250,00 Eur „Flecks... 43. Dėl įrodinėjimo... 44. 7.Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 45. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama... 46. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13... 47. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni... 48. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymo nustatyta teismo... 49. Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių... 50. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo... 51. Dėl ieškinio pagrįstumo... 52. 8. Teismas pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų... 53. Kasacinis teismas pažymėjęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio, jos... 54. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad iš CK 6.154 ir 6.159... 55. Teismas taiko subjektyviojo sutarčių aiškinimo metodą, analizuoja... 56. 9. Ieškovas A. A. ir atsakovas UAB „Giralus“ 2012-12-27 sudarė... 57. Ieškovui nuo 2013‑03‑14 įsigijo 720 vnt. paprastųjų atsakovo... 58. Sutartyje pagal šalių veiksmus po jos sudarymo negalima daryti prielaidos,kad... 59. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą,kad buvo sudaryta ne paskolos... 60. 10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartys yra realinės,... 61. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina... 62. Atsakovas atsiliepime nenurodinėjo realaus teisinio pagrindo,kad jam nekyla... 63. 11.Įvertinus esamas aplinkybes,įrodymus byloje ir teisinį paskolos... 64. 12.Teismas sutinka su ieškovo argumentais,kad ieškovo suteiktų paskolų... 65. 13. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu ieškovui iš atsakovo... 66. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 67. 14.Ieškovas A. A. už pareikštą ieškinį sumokėjo 813,00 Eur žyminį... 68. Šios išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovo(CPK 88,93 str.).... 69. Atsakovas UAB „Giralus“ sumokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio už Vilniaus... 70. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93,185, 259,... 71. ieškinį tenkinti visiškai.... 72. Priteisti iš atsakovo UAB „Giralus“ (į.k.302683163) ieškovui A. A. (a.k(... 73. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...