Byla 1A-290-606/2018
Dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą be užstato, perduodant S. V. atsakomybėn, baudžiamoji byla nutraukta

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės,

2Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, nukentėjusiajai G. T., jos atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei, atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės S. V., gynėjui advokatui Juozapui Surbliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. ir nukentėjusiosios G. T. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. V., gim. ( - ), pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą be užstato, perduodant S. V. atsakomybėn, baudžiamoji byla nutraukta.

3Iš S. V. priteista nukentėjusiajai G. T. 7400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4Iš civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „( - )“ priteista nukentėjusiajai D. D. 0,87 Eur turtinei žalai atlyginti, A. D. 161,98 Eur negautoms pajamoms kompensuoti.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

61. S. V. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2017 m. rugsėjo 28 d., apie 13.40 val., ( - ), nelygiareikšmių kelių ( - ) sankryžoje, šalutiniu keliu vairuodama mamai S. V. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. ( - ) dėl neatsargumo nedavė kelio pagrindiniu keliu A. D. vairuotam automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) dėl to sankryžoje automobiliai susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio „Audi A4“ keleivei G. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojui A. D., keleiviams D. D. ir P. D. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, keleivei E. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

72. Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį, kuria iš jos priteista nukentėjusiajai G. T. 7400 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir jai pareikštą civilinį ieškinį atmesti visiškai. Atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusioji G. T. nesegėjo saugos diržo bei persėdo iš keleivio pusės į vairuotojo, be to, tam, kad būtų išsiaiškintos nukentėjusiosios G. T. pasveikimo galimybės ir nustatyti liekamieji reiškiniai, prašo skirti ekspertizę.

82.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į reikšmingais pripažintus kriterijus, neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybės, liekamieji reiškiniai.

92.2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bei neišsiaiškino visų ieškinyje G. T. nurodytų aplinkybių dėl jos patirtos didelės neturtinės žalos. G. T. nurodytos pasekmės dėl padarytos nusikalstamos veikos yra nepagrįstos jokiais į bylą pateiktais dokumentais, be to, nukentėjusioji pati pripažino, jog buvo ir melagingos informacijos, tačiau teismas ne iki galo išsiaiškino G. T. pasveikimo bei liekamųjų reiškinių galimybes.

102.2.1. Nukentėjusioji G. T. lankė karininkų vadų mokymus pusę metų, 2016 m., bei eismo įvykio metu jų tikrai nebelankė.

112.2.2. Nukentėjusioji G. T. ieškinyje nurodė, kad eismo įvykis jai sukėlė tokią baimę, kad ji iš pradžių, važiuodama automobiliu, užsidengdavo veidą, kad nematytų vaizdo per automobilio langą, iki šiol jaučia didelę baimę tamsoje, matydama šviesas iš šono, tačiau teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad pati vairuoja automobilį.

122.3. Apeliantės įsitikinimu, dėl to, jog nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, turėjo reikšmės ir neatsargus jos pačios elgesys, nes ji neprisisegė saugos diržo bei po eismo įvykio persėdo iš keleivio vietos, todėl turi būti vadovaujamasi ir CK 6.282 straipsniu, numatančiu galimybę mažinti reikalavimą atlyginti žalą, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo jai atsirasti ar padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

132.3.1. Apeliantė nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad jei nukentėjusioji būtų buvusi prisisegusi saugos diržą, pasekmės būtų lengvesnės. Dėl persėdimo iš keleivio vietos į vairuotojo vietą – ekspertas nurodė, kad sveikatos sunkumo sutrikdymo laipsniui įtakos neturėjo, bet nebuvo atsakyta į klausimus, ar tai neturėjo įtakos pasekmėms, ar nepasunkėjo gijimas ir, ar nebuvo padaryti sužalojimai didesni nei būtų nejudėjusi iš vietos.

142.4. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nesutinka su nukentėjusiosios G. T. teiginiu, jog jai padaryti sužalojimai turės įtakos pastojimui, vaiko išnešiojimui ir gimdymui, nes teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas D. V. paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji yra jauna, sveika, jo manymu, didesnių pasekmių neturėtų būti. G. T. neįgalumas nepripažintas, ji yra darbinga. Dėl gimdymo būdo turėtų spręsti G. T. prižiūrintys gydytojai – ar jai gimdyti natūraliu būdu, ar bus reikalingas Cezario pjūvis. G. T. patirta trauma yra sunki, tačiau nukentėjusioji yra jauno amžiaus, kaulai turėtų sugyti greičiau. Iš G. T. pateiktos nuotraukos matyti, kad randas yra apatinėje pilvo dalyje, apie 6-7 cm dydžio, šis randas yra nepavojingas, jis yra lengvai pašalinamas lazerio ar kitokiu būdu.

152.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teisėja nėra ekspertė, todėl skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai padarė išvadą, jog diržai ne visais atvejais išgelbsti žmones nuo įvairių sveikatos sutrikdymų ir sunkių sužalojimų, bei nusprendė, kad saugos diržo nesegėjimas nėra svarbi aplinkybė, neskyrė ir ekspertizės.

162.6. Apeliantė sutinka su tuo, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, tačiau mano, kad ji yra jau atlyginta, t. y. draudimas sumokėjo jai 2000 Eur neturtinės žalos, ji pati – 600 Eur, iš viso sumokėta 2600 Eur, o nukentėjusiosios prašyta bei teismo priteista suma yra neprotinga ir nepagrista.

172.7. Apeliantės tvirtinimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusioji G. T. parodė, jog jos bendra savijauta, judėjimo, apsitarnavimo funkcijos pagerėjo, prieš tai galėjusi judėti tik vaikštynės bei lazdos pagalba, dabar ji jau gali vaikščioti be pagalbinių priemonių, pradėjo sportuoti sporto klube, lanko pilateso treniruotes, po gydymosi proceso tęsė studijas ir, kaip pati teigė, sėkmingai užbaigė mokslo sesiją. Visa tai, leidžia pagrįstai teigti, kad nukentėjusiosios G. T. sveikatos būklė gerėja. Be to, byloje nėra duomenų, kad šiuo metu nukentėjusiosios gydymas vis dar tęsiasi, nukentėjusiajai nereikia pagalbinių priemonių judėjimui, jos judėjimo laisvė nėra apribota, taip pat nenustatyta, kad ji privalėtų nuolat vartoti gydytojų paskirtus medikamentus. Byloje taip pat nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai būtų konstatuota negalia bei nedarbingumo praradimas, kas rodytų sunkias ir ilgalaikes pasekmes. Pati nukentėjusioji parodė, kad dėl neįgalumo bei nedarbingumo lygio nustatymo į kompetentingas institucijas nesikreipė. Nors nukentėjusioji parodė, kad ji po įvykio dėl patirtos depresijos kreipėsi į psichiatrus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Nukentėjusioji G. T. baiminasi, kad dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu, negalės pastoti bei natūraliai gimdyti, tačiau UAB „ ( - )“ 2018 m. gegužės 16 d. pažymoje Nr. 35 nurodyta, jog minėti G. T. sužalojimai negalėtų sąlygoti nevaisingumą; nėštumo metu galimas gaktinės sąvaržos išsiskyrimas arba po gimdymo.

182.8. Apeliantei nesuprantama, kodėl teismas, priteisdamas nukentėjusiajai tokią didelę sumą neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į paties skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas, kad nukentėjusiajai priežiūra nereikalinga, byloje nenustatyta, jog aptartų neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiosios ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, į tai, kad sveikatos būklė gerėja, nėra jokių ilgalaikių pasekmių, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, t. y. nusikalstama veika nebuvo siekiama tyčia sužaloti nukentėjusiosios sveikatą, į kaltinamosios elgesį po eismo įvykio – bendravo su nukentėjusiąja, buvo nuvykusi į ligoninę, atsiprašė nukentėjusiosios dėl šio įvykio, geranoriškai atlygino 600 Eur neturtinės žalos, jos tikrai pakanka. Apeliantės teigimu, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad priteistas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis turi neprieštarauti teismų praktikai panašiose pagal aplinkybes bylose, bei, vadovaudamasi teismų praktika, tvirtina, jog tokio pobūdžio bylose, kai nukentėjusiojo sveikata sutrikdoma sunkiai, priteisiama nuo 3000 iki 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017,

192K-110-699/2017, 2K-359-697/2017).

203. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. T. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir tenkinti jos ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai.

213.1. Nukentėjusioji G. T. pažymi, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji partyrė labai didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, jai buvo taikomas ilgas ir sudėtingas gydymas, dėl daugybinių abipusių dubens kaulų lūžių buvo apribota jos judėjimo laisvė, galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Dėl patirtų sužalojimų ji patyrė vieną operaciją po operacijos, beveik savaitę gydėsi Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, po to ji buvo pervežta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydymo stacionarą ir ten išbuvo nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 16 d. Nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. ji gydėsi namuose, o nuo 2017 m. gruodžio 4 d. jai buvo pradėtas reabilitacinis gydymas, kuris tęsėsi iki 2017 m. gruodžio 22 d. įskaitytinai. Nukentėjusioji buvo priverta vartoti nuskausminamuosius vaistus, kurių poveikis organizmui yra kenksmingas. Be kitų asmenų pagalbos, kurį laiką negalėjo patenkinti savo fizinių poreikių (šlapintis, tuštintis, normaliai nusiprausti). Nukentėjusioji G. T. pažymi, kad ji iki šiol jaučia skausmą, maudimą, kojos pėdos tirpimą, nugaros skausmus. Po atliktos operacijos ant jos kūno yra likęs randas, kuris sukelia nemalonius emocinius jausmus. Nukentėjusioji jaučia nuolatinį nerimą dėl gijimo, taip pat dėl to, kad patirti sveikatos sužalojimai gali turėti neigiamos įtakos jos būsimai motinystei. Taip pat nukentėjusioji G. T. iki šiol patiria stresą ir nervinę įtampą dėl prasidėjusio proceso, ji priversta ginti savo teises ikiteisminio tyrimo institucijoje ir teisme. Įprastas jos gyvenimo režimas pasikeitė, ji patiria nuolatinę įtampą, ir tai neigiamai atsiliepia kasdieniniam jos gyvenimui, veiklai, negatyvios emocijos tęsiasi ilgą laiką.

223.2. Atsižvelgdama į savo patirtas itin dideles fizines kančias ir dvasinius išgyvenimus, į tai, kad sužalojimo pasekmės yra jaučiamos iki šiol, ir ateityje neabejotinai jos bus jaučiamos, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, darbinga, todėl turi realias galimybes atlyginti jai teisingą neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji mano, kad yra pagrįstas pagrindas iš kaltinamosios jai teismo priteistą 7400 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti, padidinti.

234. Apeliaciniame teismo posėdyje atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės, jos gynėjas prašė atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji, jos atstovė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

245. Apeliaciniai skundai atmestini.

256. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

267. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl S. V. kaltės, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

278. Apeliaciniu skundu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. prašė panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš jos priteista nukentėjusiajai G. T. 7400 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir jai pareikštą civilinį ieškinį atmesti visiškai. Atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusioji G. T. nesegėjo saugos diržo bei, įvykus eismo įvykiui, persėdo iš keleivio pusės į vairuotojo, be to, tam, kad būtų išsiaiškintos nukentėjusiosios G. T. pasveikimo galimybės ir nustatyti liekamieji reiškiniai, prašė skirti ekspertizę.

288.1. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. T., atsižvelgdama į savo patirtas itin dideles fizines kančias ir dvasinius išgyvenimus, į tai, kad sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol, ir ateityje neabejotinai jas jaus, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, darbinga, todėl turi realias galimybes atlyginti jai teisingą neturtinės žalos dydį, mano, kad yra pagrįstas pagrindas iš kaltinamosios jai teismo priteistą 7400 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti, padidinti.

299. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde atleista nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. teigė, jog nukentėjusioji G. T. eismo įvykio metu nesegėjo saugos diržo bei, po eismo įvykio, ji persėdo iš keleivio pusės į vairuotojo. Todėl, jos nuomone, šios aplinkybės galėjo turėti reikšmės atsiradusiam sveikatos sutrikdymo mastui, jos pasveikimui. Be to, tam, kad būtų išsiaiškintos nukentėjusiosios G. T. pasveikimo galimybės ir nustatyti liekamieji reiškiniai, prašė skirti ekspertizę.

309.1. 2017 m. lapkričio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1999/2017(03) konstatuota, kad G. T. padaryti daugybiniai abipusiai dubens kaulų lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą bei kairio inksto sumušimas. Dėl dubens kaulų lūžių išsivystė šokas ir potrauminė mažakaraujystė; sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi nuo stipraus dubens sumušimo ir suspaudimo. Eismo įvykio metu G. T. padaryti dubens kaulų abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14, punktas); nustatinėti kiekvieno sužalojimo sveikatos sutrikdymo mastą atskirai netikslinga (t. 1, b. l. 87–88).

319.2. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje teismo med. ekspertas D. V. patvirtino, jog nukentėjusioji G. T. pakenkti pati sau po įvykio, persėsdama į kitą vietą, t. y. iš keleivio pusės į vairuotojo, negalėjo, ir sveikatos sutrikdymo mastui tai įtakos neturėjo. Nukentėjusiajai G. T. nustatyti daugybiniai abipusių dubens kaulų lūžiai. Kliniškai ir rentgenologiškai nustatyta kairio gaktikaulio kūno ir viršutinės šakos, dešiniojo apatinio šakos, dešinės pusės gūžduobės bei kryžkaulio dešiniosios lateralinės masės lūžis. Dėl šių kaulų lūžio išsivystė mažakraujystė, buvo perpilta eritrocitų masė. Po echoskopinio G. T. tyrimo konstatuotas kairio inksto sumušimas, nustatytas potrauminis plaučių uždegimas. Nukentėjusiajai padaryti dubens kaulų abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tolimesniam gydymui nukentėjusioji G. T. buvo perkelta į Kauno klinikas, kur jai atlikta operacija. Kauno klinikose gydyta stacionare ortopedijos – traumatologijos skyriuje nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 16 d. Galutinė diagnozė: kairiojo gaktikaulio viršutinės šakos lūžis ir dešinės gaktikaulio apatinės šakos lūžis, dešinės gūžduobės ir kryžkaulio dešiniosios laterinės masės lūžis, pneumonija. 2017 m. spalio 11 d. G. T. buvo operuota, atlikta kairio gaktikaulio viršutinės šakos osteosintezė. Pooperacinis periodas sklandus, operacinė žaizda gijo pirminiu būdu, tolimesniam ambulatoriniam gydymui išrašyta 2017 m. spalio 16 d. Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji yra jauna, sveika, teismo med. ekspertas D. V. darė išvadą, jog didesnių pasekmių neturėtų būti. Galbūt metalo konstrukcija, esanti G. T. kūne, sugijus kaulams, bus pašalinta. G. T. neįgalumas nepripažintas, ji yra darbinga. Dėl gimdymo būdo turėtų spręsti G. T. prižiūrintys gydytojai – ar jai gimdyti natūraliu būdu, ar bus reikalingas Cezario pjūvis. Teismo med. ekspertas D. V. patvirtino, kad nukentėjusiosios G. T. patirta trauma yra sunki, tačiau nukentėjusioji yra jauno amžiaus, ir kaulai turėtų sugyti greičiau. Jei bus šalinamos metalo konstrukcijos, reikės atlikti dar vieną operaciją, kuri sąlygos nukentėjusiosios skausmą, ji patirs papildomas sąnaudas. Nukentėjusiosios G. T. patirta trauma pastojimui, kūdikio išnešiojimui neturi įtakos. Nukentėjusioji G. T. dėl patirtos traumos turės nepatogumų, pavyzdžiui, per jos patikrą oro uoste, tačiau metalo konstrukcijos, jeigu viskas vystosi palankiai, neturėtų žymiai trukdyti. Eksperto nuomone, nukentėjusioji karinei tarnybai nebetinkama. Iš G. T. pateiktos nuotraukos matyti, kad randas yra apatinėje pilvo dalyje, apie 6-7 cm dydžio, šis randas yra nepavojingas, jis yra lengvai pašalinamas lazerio ar kitokiu būdu. Kartu teismo med. ekspertas D. V. taip pat paaiškino, kad segint saugos diržą, pasekmės būna lengvesnės, tačiau šioje konkrečioje situacijoje saugos diržo segėjimas pasekmėms didesnės įtakos neturėjo (t. 3, b. l. 121–123).

329.3. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teisiamajame posėdyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. tik manė, jog nukentėjusioji G. T. eismo įvykio metu nesegėjo saugos diržo, o nukentėjusioji G. T. dėl patirto šoko šios aplinkybės neprisiminė (t. 3, b. l. 92–93, 94–95). Tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad teismo med. ekspertas D. V., paaiškindamas, kad segint saugos diržą, pasekmės būna lengvesnės, kartu nurodė, jog šioje konkrečioje situacijoje saugos diržo segėjimas pasekmėms didesnės įtakos neturėjo, nes eismo įvykio metu smūgis buvo į priekinę keleivio pusę, į nukentėjusiosios sėdėjimo vietą dubens lygyje, lūžo dubens kaulai. Taip pat teismo med. ekspertas paaiškino, jog ir mirtinais atvejais, retai kada būna randamos ant kūno saugos diržo segėjimo žymės. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo med. eksperto D. V. paaiškinimus, pažymi, kad jeigu ant G. T. kūno nebuvo surastos saugos diržo segėjimo žymės atliekant G. T. apžiūrą po eismo įvykio, akivaizdu, jog praėjus metams laiko po eismo įvykio, objektyviai nustatyti, ar G. T. eismo įvykio metu segėjo diržą, nebūtų jokios galimybės. Kartu teismo med. ekspertas D. V. konstatavo, jog nukentėjusioji G. T. pakenkti pati sau po įvykio, persėsdama į kitą vietą, t. y. iš keleivio pusės į vairuotojo, negalėjo, ir sveikatos sutrikdymo mastui tai įtakos neturėjo. Netikėti teismo med. eksperto D. V., turinčio net 45 metus darbo ekspertu stažo, padarytomis išvadomis nėra jokio pagrindo. Be to, kaip jau aptarta, teisiamajame posėdyje teismo med. ekspertas D. V. išsamiai ir motyvuotai paaiškino ir dėl nukentėjusiosios G. T. pasveikimo galimybės bei liekamųjų reiškinių. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra vertinamojo pobūdžio. Todėl, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nagrinėjamu atveju skirti papildomą ekspertizę yra visiškai netikslinga. Apeliaciniame teismo posėdyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. bei jos gynėjas J. Surblys taip pat nebuvo kategoriški dėl papildomos ekspertizės skyrimo, palikdami šį klausimą spręsti apeliacinės instancijos teismui.

3310. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

3410.1. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

3510.2. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir, kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

3610.3. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, priskiriamą prie neatsargių nusikaltimų. S. V., vairuodama transporto priemonę, t. y. valdydama padidinto pavojaus šaltinį, suvokdama, kad tokioje situacijoje jai taikomi dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, elgėsi nerūpestingai, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus, ir dėl to sukėlė eismo įvykį. 2017 m. lapkričio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1999/2017(03) konstatuota, kad G. T. padaryti daugybiniai abipusiai dubens kaulų lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą bei kairio inksto sumušimas. Dėl dubens kaulų lūžių išsivystė šokas ir potrauminė mažakaraujystė. Eismo įvykio metu G. T. padaryti dubens kaulų abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14, punktas). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios G. T. patirtą neturtinę žalą įvertino 10000 Eur, t. y. ADB „ ( - )“, nelaukdama teismo sprendimo, nukentėjusiajai atlygino 2000 Eur neturtinės žalos, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. geranoriškai nukentėjusiajai atlygino 600 Eur bei skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista 7400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3710.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose, susijusiose su Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimais, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamas padarytos neturtinės žalos dydis labai įvairus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.

382K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012,

392K-95/2013, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-25-489/2017,

402K-47-696/2017, 2K-154-699/2016, 2K-110-699/2017 ir kitos), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

4110.5. Nagrinėjamu atveju, nustatydamas nukentėjusiajai G. T. priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus, tiek atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės S. V., tiek ir nukentėjusiosios G. T. apeliaciniuose skunduose nurodytus motyvus, kuriais S. V. prašė civilinį ieškinį atmesti iš viso, o nukentėjusioji G. T. – priteistą 7400 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti. Pažymėtina, kad nei atleista nuo baudžiamosios atsakomybės S. V., nei nukentėjusioji G. T. apeliaciniuose skunduose naujų motyvų, kurie nebūtų aptarti skundžiamame nuosprendyje, nenurodė.

4210.6. Nustatydamas nukentėjusiajai G. T. priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai G. T. buvo atlikta operacija, po operacijos nukentėjusiajai buvo atliekama reabilitacija, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji beveik savaitę gydėsi Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, po to ji buvo pervežta į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydymo stacionarą ir ten buvo gydoma nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 16 d. Nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. G. T. gydėsi namuose, o nuo 2017 m. gruodžio 4 d. jai buvo pradėtas reabilitacinis gydymas, kuris tęsėsi iki 2017 m. gruodžio 22 d. įskaitytinai. Nukentėjusioji be kitų asmenų pagalbos kurį laiką negalėjo patenkinti savo fizinių poreikių (šlapintis, tuštintis, normaliai nusiprausti), operacijos metu kaulai buvo sutvirtinti plokštele ir medicininiais sraigtais. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji G. T. patyrė labai didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, jai buvo taikomas pakankamai ilgas ir sudėtingas gydymas, dėl daugybinių abipusių dubens kaulų lūžių buvo apribota jos judėjimo laisvė, galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiosios G. T. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, ateities požiūriu gali turėti įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiam gyvenimui. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir pačios nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad jos bendra savijauta, judėjimo, apsitarnavimo funkcijos pagerėjo, prieš tai galėjusi judėti tik vaikštynės bei lazdos pagalba, dabar ji jau gali vaikščioti be pagalbinių priemonių, ji pradėjo sportuoti sporto klube, lanko pilateso treniruotes, po gydymosi proceso, nukentėjusioji G. T. tęsė studijas ir, kaip pati teigė, sėkmingai užbaigė mokslo sesiją. Visa tai, leidžia pagrįstai teigti, kad nukentėjusiosios G. T. sveikatos būklė gerėja. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog šiuo metu nukentėjusiosios gydymas vis dar tęsiasi, nukentėjusiajai nereikia pagalbinių priemonių judėjimui, ir jos judėjimo laisvė nėra apribota, taip pat nenustatyta, kad ji privalėtų nuolatos vartoti gydytojų paskirtus medikamentus. Byloje taip pat nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai būtų konstatuota negalia bei nedarbingumo praradimas, o tai rodytų sunkias ir ilgalaikes pasekmes. Pati nukentėjusioji parodė, kad dėl neįgalumo bei nedarbingumo lygio nustatymo į kompetentingas institucijas nesikreipė. Nors nukentėjusioji parodė, kad ji po įvykio dėl patirtos depresijos kreipėsi į psichiatrus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

4310.6.1. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino ir nukentėjusiosios G. T. teiginį, kad dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu, ji negalės pastoti bei natūraliai gimdyti. UAB „ ( - )“ 2018 m. gegužės 16 d. pateiktoje pažymoje Nr. 35 nurodyta, jog minėti G. T. sužalojimai negalėtų sąlygoti nevaisingumą; nėštumo metu galimas gaktinės sąvaržos išsiskyrimas arba po gimdymo (t. 3, b. l. 115). Teisiamajame posėdyje teismo med. ekspertas D. V. taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajai G. T. padaryti sužalojimai įtakos jos būsimai motinystei neturi. Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji yra jauna, sveika, teismo med. ekspertas D. V. padarė išvadą, jog didesnių pasekmių neturėtų būti. Galbūt metalo konstrukcija, esanti G. T. kūne, sugijus kaulams, bus pašalinta. G. T. neįgalumas nepripažintas, ji yra darbinga. Dėl gimdymo būdo turėtų spręsti G. T. prižiūrintys gydytojai – ar jai gimdyti natūraliu būdu, ar bus reikalingas Cezario pjūvis. Taip pat buvo įvertintos ir nukentėjusiosios G. T. pateiktos nuotraukos. Iš jų nustatyta, kad po atliktos operacijos ant nukentėjusiosios kūno yra likęs randas. Teisiamajame posėdyje teismo med. ekspertas D. V. paaiškino, kad po atliktos operacijos ant nukentėjusiosios kūno, apatinėje pilvo dalyje, likęs apie 6-7 cm dydžio randas yra nepavojingas, jis yra lengvai pašalinamas lazerio ar kitokiu būdu. Pirmosios instancijos teismui nekėlė abejonių tai, kad nukentėjusiajai G. T. likęs pooperacinis randas sukelia nemalonų emocinių jausmų, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad šis randas nėra atviroje ir visuomet matomoje kūno vietoje, be kita ko, jis yra pašalinamas medicininiu būdu, atliekant šio rando plastiką (t. 3, b. l. 117).

4410.6.2. Nukentėjusioji G. T. taip pat įrodinėjo, jog dėl eismo įvykio patirto sužalojimo ji neteko galimybės tęsti karinės karjeros, tačiau pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad G. T. jau iki eismo įvykio išėjo iš karinės tarnybos savo noru, kaip pati parodė, dėl asmeninių priežasčių, t. y. negalėdama tarnybos suderinti su mokslais.

4510.6.3. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. neatsargią kaltę, į sužalotų asmenų skaičių, į tai, kad ji sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai G. T. fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų, taip pat į tai, kad nukentėjusiosios atsiprašė, siūlė jai pagalbą, kurios nukentėjusioji atsisakė, į jos turtinę padėtį (dirba, nuosavybės teise jai priklausančio turto neturi), į jos galimybes (yra jauna, darbingo amžiaus), taip pat į saugomų vertybių svarbą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Siekdamas užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesus, tam, kad būtų išvengta nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiosios teigiamų emocijų gavimui, ir neigiamų neutralizavimui, sugretindamas aptartas aplinkybes su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog 10000 Eur dydžio suma neturtinės žalos atlyginimui būtų teisinga, protinga ir pakankama.

4611. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas labai išsamiai išanalizavo ir įvertino visas reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti aplinkybes. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, kuris atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nėra pagrindo. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais, kai nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis be jokių abejonių patiria didelius fizinius skausmus, nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, tačiau pagal teismų praktiką priteisiama daugiau kaip 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti paprastai tuo atveju, kai nukentėjusiajam atsiranda žymūs liekamieji reiškiniai, t. y. negrįžtamų padarinių, nustatomas atitinkamas nedarbingumo lygis ir panašiai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos nustatymu, nenustatyta, jog nukentėjusiajai G. T. dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, būtų atsiradę negrįžtami padariniai, kaip pavyzdžiui, galūnės amputacija ir panašiai, dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo nustatytas atitinkamas nedarbingumo lygis ir t. t.

4712. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nekeistinas.

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

49atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. ir nukentėjusiosios G. T. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei... 3. Iš S. V. priteista nukentėjusiajai G. T. 7400 Eur neturtinei žalai... 4. Iš civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „( - )“ priteista... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. 1. S. V. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2017 m. rugsėjo... 7. 2. Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. prašo... 8. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 9. 2.2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bei... 10. 2.2.1. Nukentėjusioji G. T. lankė karininkų vadų mokymus pusę metų, 2016... 11. 2.2.2. Nukentėjusioji G. T. ieškinyje nurodė, kad eismo įvykis jai sukėlė... 12. 2.3. Apeliantės įsitikinimu, dėl to, jog nukentėjusiajai buvo sunkiai... 13. 2.3.1. Apeliantė nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu ekspertas paaiškino,... 14. 2.4. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nesutinka su nukentėjusiosios G.... 15. 2.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teisėja nėra ekspertė,... 16. 2.6. Apeliantė sutinka su tuo, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą,... 17. 2.7. Apeliantės tvirtinimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos... 18. 2.8. Apeliantei nesuprantama, kodėl teismas, priteisdamas nukentėjusiajai... 19. 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017).... 20. 3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. T. prašo panaikinti Plungės... 21. 3.1. Nukentėjusioji G. T. pažymi, kad dėl eismo įvykio metu patirtų... 22. 3.2. Atsižvelgdama į savo patirtas itin dideles fizines kančias ir dvasinius... 23. 4. Apeliaciniame teismo posėdyje atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės,... 24. 5. Apeliaciniai skundai atmestini.... 25. 6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 26. 7. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus,... 27. 8. Apeliaciniu skundu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. prašė... 28. 8.1. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. T., atsižvelgdama į savo patirtas... 29. 9. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde atleista nuo baudžiamosios... 30. 9.1. 2017 m. lapkričio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos... 31. 9.2. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje teismo med. ekspertas D. V.... 32. 9.3. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teisiamajame posėdyje... 33. 10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 34. 10.1. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė... 35. 10.2. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra... 36. 10.3. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju S. V. padarė nusikalstamą veiką,... 37. 10.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką baudžiamosiose... 38. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012,... 39. 2K-95/2013, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-25-489/2017,... 40. 2K-47-696/2017, 2K-154-699/2016, 2K-110-699/2017 ir kitos), tačiau kiekvienoje... 41. 10.5. Nagrinėjamu atveju, nustatydamas nukentėjusiajai G. T. priteistinos... 42. 10.6. Nustatydamas nukentėjusiajai G. T. priteistinos neturtinės žalos... 43. 10.6.1. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas... 44. 10.6.2. Nukentėjusioji G. T. taip pat įrodinėjo, jog dėl eismo įvykio... 45. 10.6.3. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas... 46. 11. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad skundžiamame nuosprendyje... 47. 12. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Plungės... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 49. atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės S. V. ir nukentėjusiosios G. T....