Byla 1A-454-626/2015

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio ir Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei N. M.-Posaškovai, nuteistajam V. G. ir jo gynėjui advokatui J. J., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. advokato J. J. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

2Nuosprendžiu nukentėjusiųjų V. S. ir A. G. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš V. G. V. S. priteista 1 400 eurų neturtinei žalai atlyginti, A. G. 1 400 eurų neturtinei ir 98,47 eurai turtinei žalai atlyginti.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4V. G. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. vasario 17 d, apie 15.30 val., ( - ), neturėdamas, jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, įžūliais veiksmais: neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, viešoje vietoje kumščiu sudavė mažamečiui P. G. (gim. ( - ) ne mažiau nei tris kartus į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, vieną kartą į krūtinės sritį, nuo to P. G. nugriuvo bei gulinčiam spyrė ne mažiau nei tris kartus į įvairias kūno vietas: į tarpukojį, į šlaunį, tuo mažamečiui P. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to sudavė nepilnamečiui P. S. (gim. ( - )) vieną smūgį kumščiu į nosį bei vieną kartą kumščiu į pilvą, tuo nepilnamečiui P. S. sukėlė fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių „Agro.Zet TZ-4K-14" (valstybinis numeris ( - )) tyčia užvažiavo ant A. G. priklausančio 500 litų vertės vyriško dviračio su rėmu "TEXO", sulankstė dviračio konstrukciją, tokiu būdu jį nepataisomai sugadino, bei koja sutrypė 30 litų vertės poledinės žūklės meškerę su rite TFI00 ir l0 litų vertės poledinės žūklės meškerę, priklausančias A. G.. Tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

5Apeliaciniu skundu nuteistojo V. G. gynėjas advokatas J. J. prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendį panaikinti, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, nes V. G. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos; teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį buvo šališkas bei pažeidė esmines įrodymų vertinimo taisykles.

7Pagrįsdamas nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą, nurodo, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, nes ikiteisminis tyrimas buvo 2 kartus nutrauktas, todėl teismas bylą išnagrinėti turėjo itin atidžiai ir preciziškai, nedemonstruodamas savo išankstinio neigiamo nusistatymo nuteistojo atžvilgiu. Tuo tarpu: 1) teisiamojo posėdžio įraše turėtų būti užfiksuota kaip teisėjas apklausdamas liudytoją B. U. naudoja psichologinį smurtą, uždavinėja provokuojančius klausimus, garsiai svarsto, jog šis liudytojas galimai yra nenuoširdus ir priklausomas nuo darbdavio (V. G.); 2) prieš apklausdamas kaltinamojo sūnų S. G. viešai svarstė ir reiškė išankstinę nuomonę, kad šio liudytojo parodymai bus šališki; 3) apklausdamas nukentėjusiuosius teisėjas uždavinėjo menamus klausimus: ar jie patyrė stresą, ar skaudėjo, ar turėjo išgyvenimų; 4) atsisakė prijungti prie bylos Vilniaus AVPK Švenčionių rajono PK VPS Prevencijos poskyrio specialistės V. M. 2015 m. sausio 27 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, kuris iš dalies paneigia nukentėjusiųjų charakteristikoje nurodytą savybę nemeluoti, nes jame užfiksuota kaip 3 nepilnamečiai žvejojo ir mėtė rąstus ant užtvankos ledo, norėdami patikrinti jo stiprumą, P. G. vengė prisipažinti ir tai padarė, tik apklausiant policijos pareigūnams, P. S. taip pat melavo ir tik sulyginus sniege paliktų pėdsakų ir jo batų padų atžymas, prisipažino. Mano, kad šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių nukentėjusiųjų parodymai; 4) teismas atsisakė apklausti liudytoją R. G., kuris galimai incidento metu žvejojo kartu su B. U.. Teigia, kad teisėjui rodant neobjektyvumą, V. G., kuris gynėsi be advokato, bijojo paprašyti apklausti liudytoju A. S., kuris įvykio dieną nuo 13 iki 17 val. kartu su V. G. remontavo traktorių ir galėjo paneigti aplinkybę, kad V. G. apie 15.30 val. buvo prie Šventelės upelio.

8Apeliantas teigia, kad teisėjas nebandė aiškintis byloje esančių prieštaravimų, kurie kelia pagrįstų abejonių nukentėjusiųjų ir jų tėvų parodymais. Abejones grindžia šiomis aplinkybėmis: kaltinimas pareikštas vien V. G., nors tarnybiniame pranešime (b. l. 3) nurodyta, kad P. G. sūnų Paulių sumušė ir dviratį su meškere sulankstė du vyriškiai; A. G. aiškino, kad po įvykio skambino medikams, tačiau Bendrojo pagalbos centre skambutis iš A. G. neužregistruotas (b. l. 140), VšĮ Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis 2014-02-17 nuo 15 iki 18 val. A. G. dėl vaikų sumušimo nesikreipė (b. l. 142), nors specialisto išvadoje nurodyta, kad remiantis VšĮ Švenčionių rajono ligoninės asmens ambulatorinio gydymo kortelės duomenimis, P. G. pristatytas į greitosios medicinos pagalbos ligoninę (b. l. 64-65); teismas nustatė P. G. ir P. S. smūgių sudavimo faktą, tačiau iš byloje esančių specialisto išvadų (b. l. 43-44, 64-65) matyti, kad P. S. išorinių sužalojimų nekonstatuota, o P. G. nustatyta poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio dešinėje pusėje. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie kitokius sužalojimus. Mano, kad tai kelia pagrįstas abejones dėl jų aiškinimo apie smurtavimo mechanizmą ir sužalojimo aplinkybes. Be to nurodo, iš byloje esančių nuotraukų negalima daryti vienareikšmės išvados apie dviračio sužalojimo mastą, nes traktoriaus pervažiuoto dviračio sugadinimai būtų akivaizdūs.

9Mano, kad teismas nustatė neteisingą priteistinos neturtinės žalos dydį, remdamasis vien tik nukentėjusiųjų ir jų tėvų parodymais apie patirtą stresą, skausmą, pažeminimą ir šoką, nesant jokių objektyvių duomenų.

10Nesutinka, kad incidento metu buvo kilusi sumaištis ir sutrikdyta visuomenės rimtis.

11Nurodo, kad teismas neįvertino byloje esančių V. G. mobiliojo telefono išklotinių (b. l. 88-90) duomenų, iš kurių matyti, kad 2014 m. vasario 17 d. laikotarpiu nuo 14 iki 17 val. neužfiksuoti jo skambučiai sūnui S., kas netiesiogiai patvirtina aplinkybę, kad jie visą šį laikotarpį buvo kartu remontuodami traktorių dirbtuvėse.

12Apelianto manymu, esant nepašalintiems nurodytiems prieštaravimams nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

13Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

14Skundas atmetamas.

15Dėl teismo šališkumo

16Apeliantas prašo skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas objektyviąja prasme, nes išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos aplinkybių, nevertino įrodymų visumos, nepašalino pagrįstų abejonių, apklausdamas kaltinamąjį ir liudytojus B. U. bei S. G. demonstravo savo išankstinį neigiamą nusistatymą kaltinamojo atžvilgiu, atsisakė prijungti prašomus dokumentus ir apklausti kaltinamojo prašomus du liudytojus, apklausdamas nukentėjusiuosius teisėjas uždavinėjo menamus klausimus.

17Apelianto argumentai, kokiais grindžiamas teismo šališkumas, yra nepagrįsti ir atmestini.

18Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-359/2014).

19Apelianto skunde nurodomi argumentai, kuriais iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas ir nuteistojo nusikalstamos veikos teisinis įvertinimas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai.

20Aplinkybės, jog teisėjas netenkino kaltinamojo prašymo apklausti du liudytojus, prijungti prie bylos Vilniaus apskrities AVPK Švenčionių rajono PK VPS Prevencijos poskyrio 2015 m. sausio 27 d. nutarimą yra išskirtinai procesinio pobūdžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant aptariamą bylą pirmosios instancijos teisme visi proceso dalyvių pateikti prašymai, taip pat ir apelianto, buvo apsvarstyti ir dėl jų buvo priimti teismo sprendimai, todėl vien tai, kad nebuvo patenkinti visi gynybos pareikšti prašymai dar nereiškia, kad teismas buvo šališkas, ar buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

21Apelianto teiginius, kad teisėjo šališkumą rodo nukentėjusiesiems teisėjo užduoti menamo pobūdžio klausimai, paneigia teismo posėdžių garso įrašas. Pažymėtina, kad teismo procesą veda ir jam vadovauja teisėjas, jis koordinuoja visą posėdžio eigą. Vadovaudamas teismo posėdžiui, teisėjas turėjo teisę užduoti papildomus ir patikslinančius klausimus, pasitikslinti dėl duodamų atsakymų. Teismo posėdžių garso įrašai patvirtina, kad klausimai ar nukentėjusieji patyrė stresą, ar jiems skaudėjo, ar turėjo išgyvenimų, užduoti juos apklausus ir tikslinant jų nurodytas aplinkybes.

22Teisėjo pasisakymai dėl liudytojų atsakomybės duodant melagingus parodymus, pakartotinis perspėjimas, galimų teisinių pasekmių, sankcijų pagal įstatymą jiems taikymo bei pareigų išaiškinimas, atsižvelgiant į ramų teisėjo toną, taip pat negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumas objektyviąja prasme. Kiekvienas teisėjas, būdamas individuali asmenybė, turi savo kalbėjimo manierą bei toną ir turi teisę turėti vidinį įsitikinimą bet kokiu bylos nagrinėjimo ir proceso vedimo aspektu. Apeliantas skunde aprašytus tam tikrus teisėjo pasisakymus be pagrindo įvardina kaip provokuojančius ir rodančius išankstinę nuomonę. Pastebėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas galbūt galėjo vykti šiek tiek solidžiau ir dalykiškiau, tačiau atsižvelgiant į aplinkybių visumą, teismo posėdžių metu spręstų klausimų pobūdį ir tvyrojusią įtampą, iš konteksto atskirai paimtų pasisakymų, suteikiant jiems atitinkamą atspalvį, šiuo atveju negalima vertinti kaip teisėjo šališkumą.

23Taigi, išklausius teismo posėdžių metu darytą garso įrašą, yra pagrindas išvadai, kad nuteistojo teisė, kad jo bylą lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis), pažeista nebuvo, faktinio pagrindo teigti, jog teisėjo veiksmuose buvo šališkumo požymių - nėra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų pagrindų.

24Dėl įrodymų vertinimo

25Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis dėl V. G. kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Apeliantas pateikia savo byloje surinktų įrodymų vertinimo versiją, remiantis kuria prašo vertinti visas abejones kaltinamojo naudai, skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: V. G. išteisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė neteisingas išvadas ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

26Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs byloje dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo - teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus - nepažeidė (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. ir kt. nutarimai). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl V. G. pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstumo.

27Apelianto prašymas išteisinti V. G., nenustačius, jog padaryta veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atmestinas, nes apelianto skunde išdėstyti teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl V. G. kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

28Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs V. G. kaltę įvykdžius aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką, išanalizavo tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, tiek ir paties kaltinamojo parodymus, ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jam inkriminuoto viešosios tvarkos pažeidimo, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

29Apeliantas teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų bei jų įstatyminių atstovų A. G. bei V. S. parodymais ir nesivadovavo jį teisinančiais įrodymais: jo sūnaus S. G. bei liudytojo B. U. parodymais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, pripažindamas V. G. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų P. S. ir P. G. parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvados, įstatyminių atstovų parodymai bei kita bylos medžiaga ir iš dalies paties nuteistojo parodymai, kiek jie neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Vertinant nukentėjusiųjų P. S. ir P. G. parodymų patikimumą, pažymėtina, jog jų parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, išsamūs, patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu. Juos netiesiogiai patvirtina ir P. G. įstatyminio atstovo A. G. parodymai, kuris nukentėjusiuosius matė iš karto po įvykio, matė, kad jo sūnus Paulius sumuštas, ant žandikaulio kraujosruva, P. S. buvo kruvinas, abu vaikai buvo išsigandę, matė apgadintą dviratį, sulaužytas meškeres, kraipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, įvykio dieną rašydamas pareiškimą policijai, nurodė nukentėjusiųjų papasakotas aplinkybes apie įvykį, kurios iš esmės sutampa ir su vėliau duotais nukentėjusiųjų parodymais. Taip pat A. G., priešingai nei nurodo apeliantas, nuvežė vaikus į VŠĮ Švenčionių rajono ligoninę apžiūrai bei apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu (t. 1, b. l. 132-133). Atkreiptinas dėmesys, kad pirminės sveikatos priežiūros centras, kurio duomenimis (t. 1, b. l. 42) remiasi apeliantas, yra ne ligoninė, o poliklinika. Pažymėtina ir tai, kad abu nukentėjusieji iš karto A. G. nurodė, kad juos sumušė V. G.. Nukentėjusiojo P. S. įstatyminis atstovas taip pat patvirtino, kad A. G. parvežus jo sūnų apie 19 val., matė, kad sūnaus nosis ištinusi, sūnus buvo labai išsigandęs, verkė. Nukentėjusiųjų parodymus taip pat patvirtina: 2 meškerių ir dviračio apžiūra bei ant jų nustatyti apgadinimai (t. 1, b. l. 73-77); Specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad VšĮ Švenčionių rajono ligoninės duomenimis, 2014 m. liepos 17 d., apie 16.55 val., P. S. pristatytas į ligoninę, konsultuotas chirurgo, diagnozuotas nosies sumušimas. VšĮ Švenčionių rajono ligoninėje išorinių sužalojimų žymių, skeleto lūžių nekonstatuota (t. 1, b. l. 44); P. G. 2014 m. vasario 17 d. VšĮ rajono ligoininėje nustatyta poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio dešinėje pusėje. Sužalojimo padarymo galimybė įvykio aplinkybėse nurody laiku netametama (t. 1, b. l. 64); bendrojo pagalbos centro duomenys (t. 1, b. l. 132-133). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad abi meškerės ir dviratis yra apgadinti, dviračio kairė rankena sulenkta į vidų, sulenktos bagažinės atraminės sienos, bagažinė pasukta į dešinę pusę, dviratis purvinas su žemėmis, ratai kreivi, sukasi sudarydami „8“, galinis ratas pasuktas kliūna už purvasaugio. V. G. nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusieji linkę meluoti taip pat paneigia ir mokymo įstaigos administracijos charakteristikos, duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, kurie sutapo su parodymais, patikrintais įvykio vietoje. Pritartina ir apylinkės teismo išvadai, kad nukentėjusieji negalėjo sulklysti dėl juos užpuolusio V. G. tapatybės, nes V. G. yra matę ir anksčiau, žinojo, kad jis yra įmonės „( - )“ vadovas. Nukentėjusiųjų parodymų patikimumo nepaneigia ir tai, kad nagrinėjant kitą galimą teisės pažeidimą (dėl 2014-12-29 pagalių mėtymą ant ledo), jie galimai vengė iš pradžių prisipažinti, nes vėliau jie pripažino pagalių mėtymo faktą, o administracinės teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

30Tuo tarpu liudytojų B. U. ir S. G. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai. S. G. yra nuteistojo sūnus, kuris atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nuvykęs pas nukentėjusiųjų įstatyminius atstovus A. G. bei V. S., bandė susidariusią situaciją išspręsti taikiai. B. U. dirba pas nuteistąjį apie 22 metus, yra jam pavaldus, todėl gali būti suinteresuotas padėti darbdaviui išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to jo parodymai prieštaringi, apklausiamas teisme jis negalėjo tiksliai pasakyti, kada matė vaikus ant ledo važinėjančius dviračiais, ar V. G. su sūnumi dirbant su traktoriuku, ar jau jiems išvažiavus: iš pradžių teigė, kad vaikai atvažiavo jau V. G. su sūnumi išvažiavus, po to, kad iš pradžių vaikai važinėjo ant ledo, o tada V. G. išvažiavo. Pažymėtina ir tai, kad V. G. 2014 m. vasario 25 d. apklausiamas įtariamuoju apie liudytoją B. U. nieko nenurodė.

31Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje dalinį įrodymų tyrimą apklausė liudytojus R. G. ir A. S., tačiu jų parodymais nesivadovauja ir juos vertina kritiškai. Apie liudytoją R. G. nurodė apklausiamas liudytoju teisme B. U.. Pažymėtina, kad R. G. duoti parodymai prieštarauja paties B. U. parodymamas, kuris paaiškino, kad pradžioje važinėjo vaikai ant ledo, po to išvažiavo V. G., o R. G. buvo atvažiavęs pažiūrėti koks ledas. Tuo tarpu R. G., nurodė, kad jis žvejojo nuo 13 iki 16 val., jam atvažiavus prie upės rado B. U. ir matė du vaikus su dviračiais. Liudytojas A. S. dirba pas V. G., todėl kaip ir B. U. gali būti suinteresuotas padėti darbdaviui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad iš apelianto pateiktos Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties matyti, kad šio liudytojo parodymus, duotus V. G. naudai administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje nagrinėtas KET pažeidimas iš dalies susijęs su nagrinėjama byla (policijos pareigūnams važiuojant su nukentėjusiaisiais Gunčiais po parodymų patikrinimo vietoje), taip pat vertino kritiškai.

32Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad apylinkės teismo teisėjas nebandė aiškintis byloje esančių prieštaravimų. Priešinagai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino tarnybiniame ir bendrojo pagalbos centro pranešimuose užfiksuotą informaciją, kad nukentėjusiuosius mušė du vyrai ir palyginęs šiuos duomenis su byloje ištirtais įrodymais, pagrįstai juos vertino kaip suklydimą, nes nukentėjusieji nuo pat pradžių ir A. G. rašydamas pareiškimą policijai, nurodė vienintelį asmenį, sumušusį nukentėjusiuosius - V. G..

33Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad negalima daryti vienaireikšmės išvados apie dviračio sužalojimo mastą, nes traktoriui pervažiavus dviratį būtų akivaizdūs apgadinimai. Kaip minėta, daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad dviračio kairė rankena sulenkta į vidų, sulenktos bagažinės atraminės sienos, bagažinė pasukta į dešinę pusę, dviratis purvinas su žemėmis, ratai kreivi, sukasi sudarydami „8“, galinis ratas pasuktas kliūna už purvasaugio. Nukentėjusieji P. S. ir P. G. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. G. iš pradžių užvažiavo traktoriuku ant dviračio galinio rato, o vėliau dviratį stūmė traktoriaus „peliu“, kuriuo stumdoma žemė, sniegas; bandant nuo V. G. pabėgti P. G. teko dviratį stumti, nes jis nebevažiavo. Analogiškus parodymus P. S. ir P. G. davė ir teisme. Taigi, iš išdėstyto matyti, kad nustatyti dviračio apgadinimai, priešingai nei nurodo apeliantas, atitinka nukentėjusiųjų nurodytas dviračio apgadinimo aplinkybes.

34V. G. kaltės nepaneigia ir tai, kad laikotarpiu nuo 14 iki 17 val. jis neskambino savo sūnui S..

35Apeliantas nesutinka, kad incidento metu buvo kilusi sumaištis ir sutrikdyta visuomenės rimtis. Toks apelianto V. G. kaltės vertinimas prieštarauja bylos medžiagai ir neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009,2K-311/2009, 2K-136/2010).

36Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusieji parodė, kad prie užtvankos nuėjo praleisti laisvo laiko, pažvejoti. Užtvanka, priešingai nei nurodo apeliantas, jam nuosavybės teise nepriklauso, Šventelės upelis nėra privatizuotas ir yra valdomas Nacionalinės žamės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise (t. 1, b. l. 138). Taigi, nagrinėjamas įvykis įvyko viešoje vietoje, nukentėjusiųjų poilsis dėl V. G. veiksmų, pasireiškusių nukentėjusiųjų užpuolimu ir sumušimu, persekiojimu, nuosavybės gadinimu, buvo sutrikdytas. Kaip parodė nukentėjusieji, tokio amoralaus nuteistojo, suaugusio žmogaus elgesio jie nesitikėjo, buvo šokiruoti ir išgąsdinti. Pagal nustatytas nagrinėjamos bylos aplinkybes V. G. viešoje vietoje, užpuolęs vieną nepilnametį ir vieną mažametį nukentėjusiuosius ir panaudodamas prieš juos fizinį smurtą, gadindamas svetimą nuosavybę, akivaizdžiai demonstravo nepriimtus visuomenei veiksmus. V. G. pasirinkdamas tokią vietą ir tokį jo tariamos problemos (žvejojimo netinkamoje vietoje) sprendimo būdą, kuriuo pademonstravo nepagarbą aplinkiniams – P. S., P. G. ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl apelianto veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. nuteistasis V. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

37Taigi, kolegija sprendžia, kad V. G. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis nėra pagrįstas prielaidomis, bet pirmosios instancijos teismo patikrintais ir įvertintais įrodymais, kurie tarpusavyje susiję, iš jų analizės teismas padarė pagrįstas, šio nuteistojo kaltumą patvirtinančias išvadas. Šis teismas įvertino reikšmingas nagrinėjamo įvykio kilimo ir eigos aplinkybes, nuosprendį grindė ne atskirų asmenų parodymais, bet rėmėsi įrodymų visuma.

38Dėl neturtinės žalos dydžio

39Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nustatė neteisingą priteistinos neturtinės žalos dydį, remdamasis vien tik nukentėjusiųjų ir jų tėvų parodymais apie patirtą stresą, skausmą, pažeminimą ir šoką, nesant jokių objektyvių duomenų.

40CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti svarbiausi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

41Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino V. G. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų interesus, tinkamai taikė įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus.

42Formuojama teismų praktika bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 iki 2000 Lt (145–579 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008). Tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

43Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į nuteistojo veiksmų įžulumą. Pažymėtina, kad nuteistojo veiksmai buvo panaudoti prieš nepilnametį P. S. ir mažametį P. G., jie buvo agresyvūs ir intensyvūs, dingstis menkavertė. V. G. valdydamas didesnio pavojaus šaltinį (traktoriuką) ne tik sugadino svetimą turtą ir tyčiodamasis nutraukė vaikų poilsį, bet ir persekiojo traktoriuku mažametį iki miškelio, kuriame jį sumušė, P. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o P. S. sukėlė fizinį skausmą. Abu nukentėjusieji nurodė, kad dėl tokių suaugusio žmogaus veiksmų patyrė didelį ir realų išgąstį. Tai patvirtino ir jų įstaiminiai atstovai – tėvai, kurie nurodė, jog vaikai grįžo namo sumušti ir išsigandę. Nagrinėjamu atveju, kolegija, pagal byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, dar labiau sumažinti neturtinės žalos dydį neturi jokio teisinio pagrindo, todėl konstatuoja, kad nustatytas neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinio skundo argumentai tokios išvados nepaneigia. Be to, nuteistasis yra verslininkas ir nepateikė duomenų, kad priteistos žalos atlyginimas jam ir jo šeimai būtų nepakeliama našta.

44Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pripažįstamas teisėtu.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Nuteistojo V. G. gynėjo advokato J. J. apeliacinį skundą atmesti.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nuosprendžiu nukentėjusiųjų V. S. ir A. G. civiliniai ieškiniai tenkinti... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 4. V. G. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. vasario 17 d, apie 15.30 val., ( - ),... 5. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. G. gynėjas advokatas J. J. prašo... 6. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas,... 7. Pagrįsdamas nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą, nurodo, kad byloje... 8. Apeliantas teigia, kad teisėjas nebandė aiškintis byloje esančių... 9. Mano, kad teismas nustatė neteisingą priteistinos neturtinės žalos dydį,... 10. Nesutinka, kad incidento metu buvo kilusi sumaištis ir sutrikdyta visuomenės... 11. Nurodo, kad teismas neįvertino byloje esančių V. G. mobiliojo telefono... 12. Apelianto manymu, esant nepašalintiems nurodytiems prieštaravimams nei... 13. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o... 14. Skundas atmetamas. ... 15. Dėl teismo šališkumo... 16. Apeliantas prašo skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti, nes bylą... 17. Apelianto argumentai, kokiais grindžiamas teismo šališkumas, yra nepagrįsti... 18. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės... 19. Apelianto skunde nurodomi argumentai, kuriais iš esmės ginčijamas įrodymų... 20. Aplinkybės, jog teisėjas netenkino kaltinamojo prašymo apklausti du... 21. Apelianto teiginius, kad teisėjo šališkumą rodo nukentėjusiesiems teisėjo... 22. Teisėjo pasisakymai dėl liudytojų atsakomybės duodant melagingus parodymus,... 23. Taigi, išklausius teismo posėdžių metu darytą garso įrašą, yra... 24. Dėl įrodymų vertinimo ... 25. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios... 26. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išnagrinėjęs byloje surinktus... 27. Apelianto prašymas išteisinti V. G., nenustačius, jog padaryta veika turi... 28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 29. Apeliantas teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi... 30. Tuo tarpu liudytojų B. U. ir S. G. parodymus pirmosios instancijos teismas... 31. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs byloje dalinį įrodymų tyrimą... 32. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad apylinkės teismo... 33. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad negalima daryti vienaireikšmės... 34. V. G. kaltės nepaneigia ir tai, kad laikotarpiu nuo 14 iki 17 val. jis... 35. Apeliantas nesutinka, kad incidento metu buvo kilusi sumaištis ir sutrikdyta... 36. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusieji parodė, kad... 37. Taigi, kolegija sprendžia, kad V. G. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis... 38. Dėl neturtinės žalos dydžio... 39. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nustatė neteisingą... 40. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti svarbiausi neturtinės žalos dydžio... 41. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines... 42. Formuojama teismų praktika bylose, kurių aplinkybės panašios į... 43. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos... 44. Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 46. Nuteistojo V. G. gynėjo advokato J. J. apeliacinį skundą atmesti....