Byla e2A-35-381/2017
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – R. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-760-254/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PROMNETA“ ieškinį atsakovui R. T. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – R. K..

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „PROMNETA“ (toliau – ieškovė arba BUAB „PROMNETA“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. T. (toliau – atsakovas), kuriame prašė priteisti iš atsakovo 286 723,82 Eur (990 000,00 Lt) nuostolių atlyginimo.
  2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1408-264/2014, iškėlė UAB „PROMNETA“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę “SBS Legale‘ (toliau – UAB „SBS Legale“). Vykdant Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą bankroto administratoriaus pareigą, buvo patikrinti per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo sudaryti sandoriai. Atlikus nurodytų sandorių patikrinimą nustatyta, kad buvęs uždarosios akcinės bendrovės „Enta“ (toliau – UAB „Enta“) vadovas R. T., sudarydamas 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutartį, pagal kurią 990 000 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Kauno arena“ (toliau – UAB „Kauno arena“) akcijų išmainė į 990 000 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Asocijuoto turto valdymas“ (toliau – UAB „Asocijuoto turto valdymas“) akcijų, veikė akivaizdžiai žalingai UAB „PROMNETA“ interesams, tokiais savo veiksmais padarydamas įmonei žalą.
  3. Ieškovė paaiškino, kad 2013 m. vasario 11 d. Viešoji įstaiga Kauno „Žalgirio“ rėmėjas (toliau - ir VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas) padidino UAB „Kauno arena“ įstatinį kapitalą 990 000 Lt, išleisdama 990 000 vnt. akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 Lt, nuspręsdama suteikti UAB „PROMNETA“ pirmumo teisę įsigyti šias akcijas. 2013 m. vasario 11 d. akcijų pasirašymo sutartimi UAB „PROMNETA“ įgijo nuosavybės teisę į 990 000 vnt. UAB „Kauno arena“ akcijų, sudarančių 76,15 proc. jos įstatinio kapitalo, šių akcijų kainą apmokėdama 990 000 Lt suma sumažinant tuometinę UAB „Kauno arena“ skolą UAB „PROMNETA“. Ieškovė UAB „PROMNETA“ 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutartimi (toliau – akcijų mainų sutartis) perleido 990 000 vnt. UAB „Kauno arena“ akcijų UAB „Turtvalda“, už tai įgydama iš jos nuosavybės teisę į jos valdomas 990 000 vnt. UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijų, sudarančių 1,32 proc. jos įstatinio kapitalo. Sprendimą dėl akcijų mainų sandorio priėmė atsakovas R. T., kuris nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2013 m. gegužės 21 d. buvo UAB „PROMNETA“ vadovu. Prieš sudarant akcijų mainų sutartį atsakovui buvo įteikti UAB „Asocijuoto turto valdymas“ 2011-2012 m. finansiniai dokumentai. 2013 m. gegužės 27 d. pasikeitus UAB „PROMNETA“ vadovui įmonė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi sudarant šį sandorį vertingos neįkeistos UAB „Kauno arena“ akcijos buvo išmainytos į menkavertes įkeistas UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijas. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi nurodyta byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius nuo ieškinio.
  4. Ieškovės teigimu, atsakovas, sudarydamas akcijų mainų sandorį, buvo nelojalus įmonei, nebuvo atidus ir rūpestingas vadovas. Sudarydamas nurodytą sandorį atsakovas buvo įtakojamas O. ir I. G., kurie nesusiję su UAB „PROMNETA“ jokiais formaliais saitais, nes nebuvo nei įmonės akcininkais, nei darbuotojais, jie nėra užfiksuoti jokiuose įmonės dokumentuose, vidinėje ar išorinėje komunikacijoje. Įgytos UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijos buvo menkavertės, jos nesuteikė ieškovei jokios įtakos UAB „PROMNETA“ valdyme, priešingai, negu išmainytos UAB „Kauno arena“ akcijos. Tuo metu UAB „Asocijuoto turto valdymas“ turtas buvo sudarytas iš kitų įmonių akcijų, kurių dauguma akcijų mainų sutarties sudarymo metu nevykdė jokios veiklos, buvo nemokios, ko pasėkoje 2013 m. ar vėliau bankrutavo. UAB „Asocijuoto turto valdymas“ 2012 m. rugsėjo 30 d. buvo skolinga 116 661 585 Lt AB Ūkio bankui ir 2 106 754 Lt UAB „Turto valdymo paslaugos“. Laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 25 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. UAB „Turto valdymo paslaugos“ tebuvo vienas darbuotojas, laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. balandžio 5 d. – nei vieno darbuotojo. Taigi, dar 2012 m. rugsėjo 30 d. UAB „Asocijuoto turto valdymas“ buvo nemoki. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi UAB „Asocijuoto turto valdymas“ iškelta bankroto byla.
  5. Akcijų mainų sutarties sudarymo metu UAB „Turtvalda“ atsakovui pateikė duomenis apie UAB „Asocijuoto turto valdymas“ finansinę padėtį bei turto statusą, todėl atsakovas turėjo realią galimybę įvertinti sudaromo sandorio naudingumą jo vadovaujamai įmonei, tačiau to nepadarė. Atsakovas, priimdamas vienasmeniškai sprendimą (akcininko sprendimo dėl šio sandorio sudarymo nebuvo ir jo nereikėjo) dėl akcijų mainų, negalėjo remtis vien tik 2011 m. gruodžio 28 d. įsigyjamų akcijų paketo vertės nustatymo pažyma, nes šiame dokumente buvo nustatyta akcijų paketo, bet ne vienos akcijos, rinkos vertė, be to ji nustatyta ne šio sandorio sudarymo metu ir visai kitam tikslui. Akivaizdžiai nuostolingu įmonei ir priešingu jos veiklos tikslams bei interesams sandoriu buvo siekiama naudos ne įmonei, o asmeninių interesų sau arba tretiesiems asmenims. Kadangi akcijų mainų sutarties sudarymo metu atsakovas įmonei buvo nelojalus (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), jis turi atlyginti šiuo sandoriu padarytus 286 723,82 Eur (990 000,00 Lt) nuostolius.
  1. A. R. T. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.
  2. Atsakovas nurodė, kad BUAB „PROMNETA“ buvo faktiškai valdoma V. R. lojalių I. ir O. G. bei kitų asmenų, todėl atsakomybė už bendrovės veiklą turi būti taikoma faktiškai ją valdžiusiems asmenims. UAB „Kauno arena“ įsteigė VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, kuri atitinkamai buvo Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo bei „Žalgirio“ arenos savininke, tačiau viešojoje erdvėje kaip savininku prisistatinėjo V. R. – tikrasis AB Ūkio banko, ŪBIG ir kitų susijusių (tarp jų ir UAB „PROMNETA“) įmonių, valdytojas. Atitinkamai visi įmonių valdymo sprendimai buvo priiminėjami ŪBIG patalpose, paties V. R. ir artimiausių jo patikėtinių – sesers O. G. ir svainio I. G.. Atsakovas dirbo UAB „Kauno arena“ (direktorė A. D.) statinio priežiūros specialistu, o šiai bendrovei sudarius paslaugų teikimo sutartį dėl UAB „Kauno arena“ priežiūros su naujai įkurta UAB „PROMNETA“, tapo šios įmonės technikos direktoriumi, nors realiai jo funkcijos visai nepasikeitė. Formaliai vieninteliu UAB „PROMNETA“ akcininku ir direktoriumi buvo I. G. statytinis, jam lojalus R. K.. Po minėtos paslaugų sutarties sudarymo R. K. pradėjo nesutarti su UAB „Kauno arena‘ direktore A. D., todėl pastaroji pareikalavo pakeisti bendrovės direktorių. Būtent dėl to buvo inicijuotas R. K. pakeitimas ir direktoriumi 2011 m. gruodžio 12 d. akcininku sprendimu buvo skirtas atsakovas, kaip vienas geriausiai išmanančių techninius „Žalgirio“ arenos klausimus. Paskyrus atsakovą vadovu, faktiškai jis ir toliau vykdė technikos direktoriaus funkcijas, o visus UAB „PROMNETA“ valdymo klausimus sprendė V. R. patikėtiniai asmenys. Bendrovės veiklai nurodymus duodavo I. G. arba jo pavedimu A. D.. A. D. pavedimu atsakovas pasirašė UAB „Kauno arena“ akcijų įsigijimo ir mainų sutartis. Šių sandorių paskirtis, tikslai, ekonominio tikslingumo motyvai atsakovui aiškinti nebuvo. Sudaręs akcijų mainų sutartį, atsakovas absoliučiai jokios naudos negavo, nebuvo jokia forma premijuotas ar kitaip apdovanotas. UAB „Turtvalda“ buvo tos pačios grupės su V. R., I. ir O. G. bei kitais asmenimis susijusi bendrovė, kurios faktinė kontrolė buvo patikėta R. M.. Tos pačios susijusių asmenų ir bendrovių grupės sudarytų sandorių pagrindinis tikslas buvo išsaugoti UAB „Kauno arena“ kontrolę V. R. ir su juo susijusių asmenų rankose. UAB „PROMNETA“ buvo panaudota tik tam, kad galėtų įskaityti turimą reikalavimo teisę, taip atsiskaitant už akcijas. UAB „PROMNETA“ net nebuvo registruota akcininke. Panaudojus UAB „PROMNETA“ kaip tarpinę viso sandorio grandį, UAB „Turtvalda“ įgijo ir papildomą teisinę „sąžiningo įgijėjo“ apsaugą, kadangi formaliai ši bendrovė su UAB „Kauno arena“ jokių santykių neturėjo ir galėjo, iškilus ginčui, prisidengti nežinojimo ar negalėjimo žinoti argumentais.
  3. 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutartimi UAB „PROMNETA“ išmainė lygiaverčius objektus, todėl įmonei žalos nebuvo padaryta. UAB „Kauno arena“ nevykdė savarankiškos ūkinės veiklos, ji buvo įsteigta vieninteliam ir specialiam tikslui – vykdyti 2010 m. sausio 18 d. VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir Kauno miesto savivaldybės sudarytą Koncesijos sutartį Nr. 0118 (toliau - ir Koncesijos sutartis). Tuo metu VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas slėgė didelės skolos Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo žaidėjams ir kitiems tiekėjams. Pagal Koncesijos sutartį VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas privalėjo visiškai kontroliuoti UAB „Kauno arena“, todėl formaliai kontrolinis paketas visiškai negarantavo bendrovės kontrolės, nes būtų pripažintas pažeidžiančiu Koncesijos sutarties imperatyvą. Taigi, akcijų mainų sutarties sudarymo metu UAB „Kauno arena“ padėtis buvo absoliučiai neapibrėžta ir labai rizikinga. Vienintelis UAB „PROMNETA“ klientas, turintis ieškovei apie 1 mln. Lt neįvykdytų įsipareigojimų, atsidūrė itin neapibrėžtoje situacijoje. Įsigyjant šios bendrovės akcijas tarpusavio skolų įskaitymu 2013 m. vasario 11 d. akcijų įsigijimo sutartimi, ieškovė galėjo disponuoti savo nuožiūra – iškeisti į vertingesnį turtą.
  4. UAB „Asocijuoto turto valdymas“ finansinė padėtis buvo stabilesnė, ji vykdė pasyvią investicinę veiklą, jos turimas turtas viršijo įsipareigojimus. Remiantis 2011 m. gruodžio 21 d. akcijų paketo rinkos vertės nustatymo duomenimis, 990 000 vnt. akcijų vertė buvo 1 504 800 Lt. Nepagrįsti ieškinio argumentai, kad akcijų mainų sutarties sudarymo metu UAB „Asocijuoto turto valdymas“ priklausančios įmonės buvo nemokios, turinčios finansinių sunkumų, nes tokios išvados negalima padaryti pagal turimo turto ir mokėtinų sumų ir įsipareigojimų santykį. Tai, kad UAB „Asocijuoto turto valdymas“ buvo įkeista AB Ūkio bankui“, užtikrinant AB „B. E.“ 57 000 000 Lt paskolos grąžinimą, nedarė mainų sandorio rizikingu, nes skolininkės turimas turtas 2011 m. pabaigoje, nors per šiuos metus ji ir patyrė nuostolių, neleido abejoti bendrovės finansiniais pajėgumais.
  5. Akcijų mainų sandorio naudingumą reikia vertinti pagal jo sudarymo metu buvusias aplinkybes. Tai, kad po metų ieškovė bankrutavo, o UAB „Kauno arena“ iškilo, nagrinėjamai bylai neturi reikšmės. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad mainų sandoris padarė žalos, jo atsakomybė turėtų būti solidari su įmonės akcininku, nes sudarant ginčijamą sandorį tiek akcininkas R. K., turintis sąsajų su I. G. ir Ūkio banko įmonių grupe, tiek ir atsakovas privalėjo veikti įmonės interesais. R. K. sprendimu buvo įsigytos UAB „Kauno arena“ akcijos, jis mainų sandoriui pritarė, o UAB „Turtvalda“ taip pat buvo AB Ūkio banko grupės įmonė.
  1. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.
  2. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovo sudarytas akcijų mainų sandoris buvo racionalus ir ekonomiškai pagrįstas, nes UAB „Kauno arena“ turtinė padėtis šio sandorio sudarymo metu buvo vertinama kaip sudėtinga. Šios įmonės galimybės atsiskaityti su ieškove buvo abejotinos, nes atsiskaitymai už darbus nuolat vėluodavo, įmonė akcijų įsigijimo metu ieškovei buvo skolinga daugiau kaip 1,5 mln. Lt. UAB „Kauno arena“ savarankiškos veiklos nevykdė, įgyvendino tik steigėjo su Kauno miesto savivaldybe sudarytą 2010 m. sausio 18 d. Koncesijos sutartį. Steigėjui bankrutavus, šios įmonės akcijos būtų tapę menkavertės. UAB „Kauno arena“ visos reikalavimo teisės į gautinas lėšas buvo įkeistos Šiaulių bankui. Įmonės 2011 m. balanse buvo apskaitytos 23 metų ateities koncesijos pajamos, kas sudarė net 72 proc. balanse nurodomo turto, o tikrąją įmonės finansinę padėtį atspindi tik 2012 m. finansinė atskaitomybė. 2013 m. gegužės 20 d. UAB „Kauno arena“ akcijų vertė buvo ne didesnė kaip 35 000 Eur (2016 m. sausio 13 d. teismo nutartis, priimta Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-903-413/2016). Tuo tarpu pagal UAB „Asocijuoto turto valdymas“ 2012 m. balansą, įmonės turimi įsipareigojimai neviršijo šios įmonės viso turto vertės. Pagal UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijų rinkos vertės pažymą 990 000 vnt. akcijų rinkos vertė buvo 1 504 800 Lt. Per 2012 m. UAB „Asocijuoto turto valdymas“ finansinė padėtis iš esmės nepablogėjo, todėl šia pažyma buvo galima remtis sudarant ginčo sandorį.
  3. UAB „Asocijuoto turto valdymas“ užbalansiniai įsipareigojimai ir hipoteka, trečiojo asmens nuomone, neturėjo reikšmės, nes AB „B. E.“ 2011 m. pabaigoje turėjo turto už 237 820 829 Lt, o įsipareigojimų tik už 11 088 Lt, kai UAB „Kauno arena“ turto įkeitimas sudarė 53 proc. įmonės turto masės. UAB „Asocijuoto turto valdymas“ priklausančios įmonės buvo mokios, UAB „Energolinija“, UAB „Aloja“, UAB „Nidos pušynas“, UAB „Nidos smiltė“ turtinė padėtis nuo 2011 m. nesikeitė, UAB „Sinvita“, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, UAB „Attentus“ dirbo pelningai, o UAB „First partneriai“ turimo turto pakako amortizuoti nesėkmingus 2011 m. Taigi, atsakovas išmainė rizikingas UAB „Kauno arena“ akcijas į mažiau rizikingas UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijas ir toks sandoris buvo labiau naudingas ieškovei, negu nenaudingas. Tai, kad po metų pastaroji įmonė bankrutavo, o UAB „Kauno arena“ iškilo, neturi reikšmės, nes šios aplinkybės nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui nebuvo žinomos. Sudarytas mainų sandoris atitiko trečiojo asmens interesus, todėl jis ir atsakovas veikė geriausiais UAB „PROMNETA“ interesais.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo R. T. ieškovei BUAB „PROMNETA“ 286 723,82 Eur žalos atlyginimo ir 1 870 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
  2. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi iškėlė UAB PROMNETA“ bankroto bylą, paskyrė bankroto administratoriumi UAB „SBS Legale“ (nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 3 d.; t. 1, b. l. 20-22). 2015 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovė buvo pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (t. 1, b. l. 14-19) duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas R. T. buvo ieškovės direktoriumi nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. gegužės 23 d., o bendrovės vieninteliu akcininku nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. buvo trečiasis asmuo R. K..
  3. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatė, kad 2013 m. vasario 11 d. UAB „Kauno arena“ visų akcijų savininkės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas sprendimu buvo nuspręsta padidinti UAB „Kauno arena“ įstatinį kapitalą papildomu piniginiu įnašu 990 000 Lt sumai, išleidžiant 990 000 vnt. akcijų, taip pat buvo nuspręsta atšaukti akcininkės pirmumo teisę ir suteikti teisę šias akcijas įsigyti ieškovei (2 t., b. l. 104). Ieškovė vienintelio akcininko R. K. 2013 m. vasario 11 d. sprendimu nusprendė šias akcijas įsigyti už 990 000 Lt emisijos kainą, įskaitant bendrovės reikalavimus į UAB „Kauno arena“ reikalavimus (t. 2, b. l. 105). UAB „Kauno arena“ 2013 m. vasario 11 d. akcijų pasirašymo sutartį UAB „PROMNETA“ vardu pasirašė atsakovas R. T. (t. 3, b. l. 99-101).
  4. Ieškovė UAB „PROMNETA“, atstovaujama įmonės vadovo atsakovo R. T., 2013 m. vasario 21 d. su UAB „Turtvalda“ sudarė akcijų mainų sutartį, pagal kurią UAB „PROMNETA“ išmainė 990 000 vnt. UAB „Kauno arena“ akcijų į UAB „Turtvalda“ priklausančias 990 000 vnt. UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijų, šalys nuosavybės teisę į jas įgijo nuo šios sutarties pasirašymo (t. 1, b. l. 23-27). Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi UAB „Asocijuoto turto valdymas“ bendrovei buvo iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 85-87).
  5. Teismas nurodė, kad yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priimdamas sprendimą teismas negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014). Remdamasis šiais argumentais, teismas padarė išvadą, kad spręsdamas klausimą dėl atsakovo R. T. civilinės atsakomybės negali vertinti, ar 2013 m. vasario 11 d. UAB „PROMNETA“ ir UAB „Kauno arena“ sudaryta akcijų perleidimo sutartis nepadarė ieškovei žalos, nes ieškovė ieškinio šiuo pagrindu atsakovui nepareiškė. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš 2013 m. vasario 21 d. su UAB „Turtvalda“ sudarytos akcijų mainų sutarties, kaip sandorio, padariusio žalą ieškovei ir jos kreditoriams.
  6. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, jog dėl UAB „Kauno arena“ akcijų įsigijimo teisėtumo buvę teisminiai ginčai, ši bendrovė neatsiskaitinėjo su ieškove, todėl 2013 m. gegužės 27 d. buvo inicijuotos civilinės bylos pagal Kauno apylinkės teismui pateiktą pareiškimą dėl 516 103,94 Lt skolos, 11708,87 Lt delspinigių ir 7,51 proc. procesinių palūkanų priteisimo iš UAB „Kauno arena“, nagrinėjamos bylos aspektu gali būti reikšmingi tik kaip aplinkybės, suponavusios atsakovo apsisprendimą sudaryti su UAB „Turtvalda“ 2013 m. vasario 21 d. mainų sandorį, bet negali paneigti paties žalos dydžio.
  7. Teismas nustatė, kad ieškovė 2013 m. vasario 11 d. įgydama UAB „Kauno arena“ akcijas atsisakė savo 990 000 Lt reikalavimo teisės į UAB „Kauno arena“ ir atsakovui tai buvo žinoma. Todėl atsakovas, sudarydamas neatlygintinų mainų pagrindu (CK 6.433 straipsnis) sandorį dėl UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijų įsigijimo, turėjo veikti taip, kad mainų pagrindu realiai įgytų turtą, kurio vertė nebūtų mažesnė už turėtą reikalavimo teisę į UAB „Kauno arena“. Priešingu atveju atsakovas turėjo suprasti, kad įsigijus mažesnės vertės akcijas be priemokos, ieškovė visada patirtų žalą (nuostolius). Teismas konstatavo, kad tokiu atveju esminės reikšmės žalos dydžiui nustatyti nesudaro aplinkybės, kokia buvo UAB „Kauno arena“ turtinė padėtis, kokie buvo jos steigėjai, akcininkai, kokios buvo jų sąsajos su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis bei jų tarpusavio interesai.
  8. Teismas nurodė, kad nagrinėdamas bylą pagal ieškovės ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, būtina nustatyti, ar įmonės administracijos vadovas tinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose numatytas pareigas 2013 m. vasario 21 d. sudarydamas mainų sandorį, nes jų nevykdant, jam kyla pareiga atlyginti kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą, kurios teisinį pagrindą nustato civilinės teisės normos (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
  9. Įvertinęs bylos duomenis teismas padarė išvadą, kad atsakovas, sudarydamas akcijų mainų sutartį, pažeidė pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, be to, minėdamas jį įtakojusius asmenis, sudarydamas sandorį priešpastatė įmonės interesus trečiųjų asmenų interesams ir šiais neteisėtais veiksmais padarė įmonei žalą.
  10. Teismas nustatė, kad atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, dėl akcijų kainos sprendė pagal UAB „Turtvalda“ 2013 m. vasario 8 d. jam pateiktus dokumentus (1 t., b.l. 28). Atsakovas šiuos dokumentus gavo dar iki UAB „Kauno arena“ akcijų, kurios buvo mainų objektu, įsigijimo. Atsakovui buvo pateiktos UAB „Asocijuoto turto valdymas“ 2011 audituotos finansinės ataskaitos ir 2012 m. III ketvirčio ataskaita. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi UAB „Asocijuoto turto valdymas“ buvo iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 85-87). Nutartyje konstatuota, kad paskutiniai Juridinių asmenų registrui pateikti šios įmonės finansinės atskaitomybės duomenys yra už 2011 metus; iš 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad įmonė nurodomu laikotarpiu turėjo turto už 186 180 953 Lt (ilgalaikis turtas – 33 035 168 Lt, trumpalaikis turtas – 153 145 785 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 114 369 646 Lt, visi įsipareigojimai buvo trumpalaikiai; pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2011 metais įmonė dirbo nuostolingai, t. y. nuostoliai siekė 4 079 305 Lt; VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Asocijuoto turto valdymas“ nekilnojamojo turto neturėjo.
  11. Teismas nustatė, kad byloje taip pat buvo pateiktas 2012 m. balansas, sudarytas 2013 m. sausio 22 d. (t. 1, b. l. 29-30), t. y. iki akcijų mainų sandorio pasirašymo, todėl atsakovas turėjo galimybę jį vertinti, jeigu būtų elgęsis atidžiai ir rūpestingai. Nurodyto balanso duomenimis teismas nustatė, kad lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu įmonės pinigai ir pinigų ekvivalentas sumažėjo nuo 4 021 168 Lt iki 385 Lt, per metus gautinos sumos - nuo 23 209 969 iki 6 985 125 Lt, o turto masė nesumažėjo tik dėl trumpalaikių investicijų, kurios lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu padidėjo nuo 125 914 648 Lt iki 146 443 618 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo pastebėti, jog nuosavas kapitalas sumažėjo nuo 71 811 307 Lt iki 66 303 236 Lt, įmonė patyrė didelius nuostolius, kurie išaugo beveik tris kartus - nuo 3 371 376 Lt iki 8 879 447 Lt, trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo nuo 114 369 646 Lt iki 120 161 060 Lt, padidėjo finansinės ir kitos skolos. Balansuose buvo nurodomi su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, o tai pagal ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas yra viena iš sąlygų pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2012 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys rodė išaugusius tipinės, finansinės ir investicinės veiklos nuostolius, nuostoliai prieš apmokestinimą sudarė 5 508 071 Lt (t. 1, b. l. 33).
  12. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas ginčo sudarymo metu turėjo vadovautis ne tik UAB „Asocijuoto turto valdymas“ 2012 m. III ketvirčio pelno-nuostolių ataskaitos duomenimis (t. 1, b. l. 34), bet ir 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaitos, kuri buvo sudaryta 2013 m. sausio 22 d., duomenimis (1 t., b. l. 33). Pagal ją įmonės finansiniai rodikliai, lyginant juos su 2011 m. analogišku laikotarpiu, ženkliai pablogėjo pagal visus ataskaitoje fiksuojamus straipsnius.
  13. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog siekė gauti papildomų duomenų apie UAB „Asocijuoto turto valdymas“ turtinę padėtį ar jų negalėjo gauti dėl objektyvių priežasčių. Teismas sprendė, kad atsakovas remdamasis tik 2011 m. audituotos finansinės ataskaitos ir 2012 m. III ketvirčio ataskaitos duomenimis negalėjo objektyviai spręsti, kad jis veikia geriausiais įmonės interesais ir šiuo sandoriu jis nesudarys sąlygų žalai atsirasti. Atsakovo paaiškinimai, kad UAB „Asocijuoto turto valdymas“ priklausė AB Ūkio banko, ŪBIG ir kitų įmonių grupei, kurios faktiškai buvo valdomos V. R. lojalių I. ir O. G. bei kitų asmenų, todėl, kilus sunkumams, ji bus gelbėjama, rodo, kad atsakovas sprendimą dėl akcijų mainų priėmė galimai įtakojamas asmenų ir aplinkybių, kurių sudarydamas sandorį net neturėjo vertinti.
  14. Teismas, vertindamas UAB „Asocijuoto turto valdymas“ ir AB Ūkio banko 2012 m. gruodžio 19 įmonės hipotekos sutartį (t. 1, b. l. 35-39), nustatė, kad šios sutarties pagrindu visas UAB „Asocijuoto turto valdymas“ turtas buvo įkeistas AB Ūkio bankui, siekiant užtikrinti net ne pačios, o kitos skolininkės – AB „B. E.“ 57 100 100 Lt dydžio įsipareigojimus pagal 2012 m. lapkričio 30 d. kredito sutartį Nr. KR17-580/12, maksimali hipoteka užtikrinama netesybų ir nuostolių suma - 79 335 417 Lt. Hipotekos sutartyje buvo nurodyta, kad galutinis prievolės įvykdymo terminas yra 2015 m. lapkričio 29 d. Teismas sprendė, kad atsakovas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai bei būdamas lojalus jo vadovaujamai įmonei turėjo suprasti, kad įsigydamas UAB „Asocijuoto turto valdymas“, kurios visas turtas įkeistas hipoteka už trečiojo asmens prievoles bankui, sudaro labai rizikingą sandorį, kuris iš esmės ir sąlygojo tai, kad ieškovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymėjo, kad iki akcijų mainų sutarties pasirašymo atsakovui buvo žinoma skolininkės AB „B. E.“ kreditorė AB Ūkio bankas ir tai, kad jai 2013 m. vasario 12 d. paskelbtas laikinasis dalinis veiklos apribojimas (moratoriumas). Byloje taip pat yra Lietuvos banko 2013 m. vasario 12 d. informacinis pranešimas VĮ Registrų centrui apie AB Ūkio banko veiklos apribojimą (t. 1, b. l. 165-166), be to, tą pačią dieną viešojoje erdvėje jis buvo paskelbęs analogiško turinio pranešimą (t. 1, b. l. 167-168). Šiame pranešime buvo nurodyta apie banko inspektavimo metu nustatytus jo veiklos trūkumus. Todėl atsakovas, deklaravęs skolininkės AB „B. E.“ sąsajas su kreditore AB Ūkio banku, kurio reikalavimų užtikrinimui hipoteka buvo įkeistas visas UAB „Asocijuoto turto valdymas“ turtas, sudarydamas su UAB „Turtvalda“ akcijų mainų sandorį, privalėjo įvertinti galimas rizikas įmonei, kreditorei iškėlus bankroto bylą. Teismas konstatavo, kad atsakovui turėjo būti žinoma, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą, įmonei iškėlus bankroto bylą, jos sudarytos sutartys laikomos pasibaigusiomis ir kreditorius įgyja teisę reikalauti jo reikalavimų patenkinimo prieš terminą. AB Ūkio bankui bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-745-254/2014, taigi, tik daugiau kaip po dviejų mėnesių, o moratoriumas buvo paskelbtas dar iki mainų sandorio sudarymo, todėl sutikti su atsakovu, kad teismas neturėtų vertinti po mainų sandorio sudarymo pasikeitusių aplinkybių, negalima. Teismas pažymėjo, kad bendrovės, kaip verslo subjekto, komercinę sėkmę lemia nuolatinė strategiškai numatyta ir neviršijanti normalios gamybinės–ūkinės verslo rizikos valdymo organų veikla. Teismas sprendė, kad tokia trumpa perspektyva atsakovo turėjo būti vertinama ir įvertinta įmonės interesų naudai, o ne trečiųjų asmenų, kurių įtaką atsakovas deklaravo visuose savo procesiniuose dokumentuose.
  15. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi UAB „Asocijuoto turto valdymas“ buvo pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti, kartu patvirtinant 76 310 240,41 Eur (263 483 998,10 Lt) finansinius reikalavimus, iš jų 76 309 870,59 Eur (263 482 721,19 Lt) BAB Ūkio banko finansinį reikalavimą (t. 5, b. l. 51). Teismas pažymėjo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog prieš sudarydamas mainų sandorį jis vertino skolininkės AB „B. E.“ finansinę padėtį, nors jos prievolių įvykdymo užtikrinimui ir buvo įregistruota UAB „Asocijuoto turto valdymas“ viso turto hipoteka. Atsakovas tik su atsiliepimu pateikė į bylą finansinės atskaitomybės balansus už 2011 m. gegužės 17 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 32-42), tačiau šie duomenys apie skolininkę yra gerokai iki mainų sandorio sudarymo ir net metai iki svetimo turto hipotekos. Teismas nurodė, kad net įvertinus šiuos duomenis, galima nustatyti, kad BAB Ūkio banko – 76 309 870,59 Eur (263 482 721,19 Lt) finansinis reikalavimas UAB „Asocijuoto turto valdymas“, kuris kilęs iš skolininkės AB „B. E.“ neįvykdytų prievolių kreditorei, viršijo skolininkės visą turimą turtą (237 820 829 Lt).
  16. Teismas, remdamasis vieša Creditinfo informacija (t. 2, b. l. 43-52), nustatė, kad AB „B. E.“ turtą sudarė tik finansinis turtas – investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones, pati įmonė buvo įregistruota tik 2011 m. gegužės 17 d., jos 100 proc. akcininkas Bosnijos ir Hercegovinos Respublikos juridinis asmuo. Teismas sprendė, kad nurodyti duomenys taip pat patvirtina, kad 2013 m. balandžio 11 d. buvo įregistruotas skolininkės turto areštas 15 899 566,06 Eur sumai, t. y. dar iki bankroto bylos AB Ūkio bankui iškėlimo ši įmonė turėjo neįvykdytų prievolių kreditoriams. Teismas, spręsdamas apie UAB „Asocijuoto turto valdymas“ prievoles, pažymėjo, kad vien byloje esantis 2014 m. rugsėjo 4 d. BAB Ūkio banko finansinis reikalavimas patvirtina, jog ieškovė sudarė akcijų mainų sutartį dėl akcijų įmonės, kuri turėjo daug neįvykdytų įsipareigojimų ir savo turtu ne vieną kartą buvo garantavusi kitų skolininkų prievoles (t. 2, b. l. 106-109). Nurodytų argumentų pagrindu teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis neturėjo vertinti užbalansinių įsipareigojimų nei ketindamas sudaryti mainų sutartį, nei ją sudarydamas, nes būtent šie duomenys turėjo suponuoti kitokį sprendimą dėl turimų akcijų valdymo ir disponavimo.
  17. Teismas, remdamasis byloje esančia UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijų vertės nustatymo Baltijos turto vertinimo agentūros pažyma (t. 3, b. l. 88), nustatė, kad vertinamo 3,0667 proc. UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijų paketo rinkos vertė 2011 m. gruodžio 21 d., nustatyta turto požiūriu, pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. finansinių atskaitomybių duomenis yra 3 500 000 Lt, o vienos 1 Lt nominalo paprastosios vardinės akcijos rinkos vertė – 1,52 Lt. Remiantis bylos nagrinėjimo metu pateikta akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaita (t. 4, b. l. 92- 194; t. 5, b. l. 4-48), teismas nustatė, kad nurodytas turtas buvo įvertintas 2011 m. gruodžio 21 d. duomenimis. Ataskaitą rengęs asmuo 2015 m. spalio 28 d. rašte teismui (t. 4, b. l. 71-75) nurodė, kad šia ataskaita negalėjo vadovautis nei ieškovė, nei UAB „Turtvalda“, kadangi 2013 m. vasario 21 d. mainų sutartimi buvo perleista kitokios apimties, nei buvo vertinamas, akcijų paketas; ataskaita buvo rengiama įkeitimo, o ne pardavimo tikslu; ji buvo parengta vertinant kito laikotarpio, nei mainų sutarties, įmonės finansinius duomenis. Teismas su tokiomis pastabomis sutiko bei konstatavo, kad atsakovas, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, turėjo suprasti, kad sandorio sudarymo metu jis neturi pakankamai duomenų spręsti, kad UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijų vertė yra 990 000 Lt, nes vertintas akcijų paketas buvo daugiau kaip prieš metus laiko iki mainų sandorio sudarymo. Taip pat 2011 m. gruodžio 21 d. objektyviai negalėjo būti įvertinta 2012 m. gruodžio 19 d. įmonės hipotekos sutarties įtaka akcijų vertei (t. 1, b. l. 35-39), todėl atsakovas, remdamasis akcijų paketo vertės nustatymo ataskaita ir pagal ją spręsdamas apie mainomų akcijų vertę sandorio sudarymo metu, pažeidė pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.
  18. Teismas atsakovės prašymu dokumentų apžiūrai išreikalavo Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-810-657/2014, kuri buvo iškelta 2013 m. gegužės 28 d. pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Turtvalda“ dėl 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutarties nuginčijimo CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu (dėl suklydimo sudaryto sandorio negaliojimas). Vertindamas išreikalautą medžiagą, teismas nustatė, kad byla buvo iškelta iš karto po to, kai įmonei nuo 2013 m. gegužės 23 d. pradėjo vadovauti trečiasis asmuo R. K. (po atsakovo). Šis asmuo, teisme apklausiamas liudytoju parodė, kad atsakovas įmonės valdyme turėjo pilną veiksmų laisvę, bet apie savo veiksmus informuodavo akcininką, todėl ir parodė trečiajam asmeniui iš UAB “Turtvalda” gautus duomenis apie UAB „Asocijuoto turto valdymas“, po ko gavo žodinį pritarimą sprendimui šį sandorį sudaryti.
  19. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog kitas, nei atsakovas, asmuo buvo įgijęs juridinio asmens valdymo organo teisinį statusą. Tokią pačią išvadą teismas padarė ir dėl kitų atsakovo nurodomų asmenų - I. G., O. G., A. D. – kitų juridinių asmenų dalyvių ir valdymo organų, kurie nėra susiję šiuo pagrindu su ieškove. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog jam buvo žinoma tai, kad šia mainų sutartimi buvo siekiama akcijas grąžinti UAB „Kauno arena“. Kaip jau paminėta, atsakovas apie UAB „Asocijuoto turto valdymas“ sprendė pagal UAB „Turtvalda“ 2013 m. vasario 8 d. jam pateiktus dokumentus, ieškovei dar net neturint UAB „Kauno arena“ akcijų, o jas įsigijus 2013 m. vasario 11 d., jau po 10 dienų – 2013 m. vasario 21 d. sudarė šių akcijų mainų sutartį. Pats atsakovas neginčijo, kad šis sandoris buvo iš anksto suplanuotas kitų asmenų (ieškovė dublike, pagal atsakovo atsiliepimo aplinkybes, net nubraižė schemą (t. 2, b. l. 102). Toks jo paaiškinimas tik parodo, kad įmonei turtinę žalą padariusį sandorį jis sudarė galimai pritardamas jį įtakojusių asmenų valiai, tuo pažeisdamas lojalumo įmonei pareigą.
  20. Teismas nurodė, kad pagal CPK 45 straipsnį klausimas dėl akcininko R. K. atsakomybės ir jo nurodymas atsakovu yra ieškovo teisė ir prerogatyva, kurios teismai negali pakeisti. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju to nebuvo, todėl net ir akcininko žodinis pritarimas sandoriui neeliminuoja vadovo atsakomybės.
  21. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi UAB „Asocijuoto turto valdymas“ buvo pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti, kartu patvirtinant 76 310 240,41 Eur (263 483 998,10 Lt) finansinius reikalavimus (t. 5, b. l. 51). Byloje dalyvaujantys asmenys nenurodė, kad atsiskaičius su įmonės kreditoriais liktų UAB „Asocijuoto turto valdymas“ turto. Priešingai, 2015 m. birželio 19 d. šios įmonės raštas patvirtina, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotas joks įmonės turtas ir atsiskaityti su kreditoriais nėra jokios galimybės (t. 4, b. l. 32). Kad įmonė akcijų mainų sutartimi patyrė ieškovo nurodomus nuostolius taip pat patvirtina ir dar 2013 m. spalio mėnesį apskaitoje fiksuotos investicijų veiklos sumažėjimo sąnaudos 989 999 Lt sumai (dėl UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijų įsigijimo). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tuo atveju, jeigu šis turtas nebūtų nurašytas į sąnaudas, ieškovė būtų patyrusi tik 21 060 Lt nuostolį ir būtų buvusi moki, nes nuostolis būtų padengtas iš 2012 m. nepaskirstyto pelno.
  22. Įvertinus pirmiau paminėtų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovo R. T. sprendimas sudaryti 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutartį buvo nelojalaus įmonei, nerūpestingo ir neatsargaus vadovo sprendimas, sąlygojęs (netiesioginiu priežastinius ryšiu) nuostolių ieškovei atsiradimą, todėl jos ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovo ieškovei priteisiamas 286 723,82 Eur (990 000,00 Lt) žalos atlyginimas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, CPK 12, 178 straipsnis).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. A. R. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  2. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
    2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino bylai reikšmingų įrodymų apie UAB „Kauno arena“ padėtį 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutarties sudarymo metu, ko pasėkoje neteisingai sprendė, kad UAB „Kauno arena“ akcijų vertė buvo 990 000 Lt.
    3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad esminės reikšmės žalos dydžiui nustatyti nesudaro aplinkybės, kokia buvo UAB „Kauno arena“ turtinė padėtis, kokie buvo jos steigėjai, akcininkai, kokios buvo jų sąsajos su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Toks teismo vertinimas yra nepagrįstas ir dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla. Priešingai, siekiant palyginti 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutartimi išmainyto turto vertes, nustatyti apelianto sudaryto sandorio pagrįstumą ir tariamų nuostolių dydį, yra būtina nustatyti perleistų UAB „Kauno arena“ akcijų vertės ir įgytų UAB “Asocijuotas turto valdymas“ akcijų vertės skirtumą.
    4. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo ir nevertino apelianto ir trečiojo asmens pateiktų argumentų ir įrodymų, kurių pagrindu net ir ieškovė savo dublike (t. 2, b. l. 98) pripažino faktą, kad UAB „Kauno arena“ akcijos buvo itin rizikingos, neaiškios ateities įmonės akcijos, kurių kontrolinis akcijų paketas net negalėjo suteikti įmonės kontrolės teisės (įmonė nevykdė savarankiškos ūkinės veiklos, buvo įsteigta vienintelės akcininkės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas specialiam ir vieninteliam tikslui - vykdyti Koncesijos sutartį; įmonė negalėjo laisvai disponuoti savo turtu ir pajamomis, kadangi 2011 m. gegužės 13 d. sutartiniu įkeitimu Nr. 03220110003499 visos UAB „Kauno arena“ reikalavimo teisės į gautinas lėšas pagal Koncesijos sutartį buvo įkeistos AB Šiaulių banko naudai, užtikrinant 6 806 070 Eur prievolę pagal 2011 m. gegužės 6 d. kreditavimo sutartį).
    5. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė jokios reikšmės faktui, kad tikrąją UAB „Kauno arena“ veiklos finansinę padėtį atspindi 2012 metų finansinė atskaitomybė (t. 6, b. l. 32-34). Per visus 2012 metus UAB „Kauno arena“ patyrė net 141 714 Lt nuostolį. 2013 metų I ketvirtis UAB „Kauno arena“ buvo dar nuostolingesnis (t. 6, b. l. 34). Per 2013 metų 1-3 mėnesius UAB „Kauno arena‘ buvo patyrusi net 194.694 Lt nuostolio, t. y. daugiau nei per visus 2012 metus. Bloga UAB „Kauno arena“ finansinė padėtis atsispindėjo ir atsiskaitymuose su ieškove.
    6. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad UAB „Kauno arena“ akcijų rinkos vertė 2013 m. vasario 21 d. d. buvo 990 000 Lt. Vieninteliai šią aplinkybę pagrindžiantys įrodymai byloje yra pačios ieškovės padaryta prielaida bei teismo išvada, kad UAB „Kauno arena“ akcijų kaina yra lygi reikalavimo teisės, už kurią jos buvo įgytos, sumai.
    7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės galimybių išieškoti UAB „Kauno arena“ įsiskolinimą 2013 m. vasario 11 d. akcijų pasirašymo sutarties metu, todėl nepagrįstai nustatė, kad 990 000 Lt reikalavimo teisės (finansinio turto) vertė buvo lygi šios reikalavimo teisės sumai. Prilygindamas reikalavimo teisės vertę šio reikalavimo sumai, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo UAB „Kauno arena“ veiklos ir kontrolės apribojimus, bendrovės ir jos akcijų rizikingumą, absoliučią priklausomybę nuo itin sunkioje finansinėje būklėje esančios VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir vykdomos Koncesijos sutarties, neigiamus bendrovės veiklos finansinius rezultatus ir kitas svarbias aplinkybes.
    8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino UAB „Asocijuotas turto valdymas“ finansinę būklę 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutarties sudarymo metu ir todėl nepagrįstai nustatė, kad šios įmonės akcijos buvo bevertės. Ieškovės turėta ir už akcijas įskaityta reikalavimo teisė realiai galėjo būti realizuota tik teisminiu būdu išieškant skolą. Didelės apimties ir techninio pobūdžio teisminis procesas, tokio objekto kaip Kauno „Žalgirio“ arena atžvilgiu būtų užtrukęs ilgą laiką ir pareikalavęs didelių bendrovės sąnaudų. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovei trūko apyvartinių lėšų, todėl ieškovės galimybės inicijuoti ir palaikyti tokį ginčą buvo labai ribotos. Be to, net ir teismui tenkinus (pilnai ar iš dalies) ieškovės reikalavimą, neaišku ar teismo sprendimas būtų įvykdytas ir kiek laiko užtruktų jo vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kauno arena“ padėtis buvo labai neapibrėžta, bendrovė veikė nuostolingai, neturėjo likvidaus turto, o visos jos pajamos buvo įkeistos bankui. Reikalavimo teisės realizavimo sudėtingumą iliustruoja ir faktiškai pradėtas teisminis išieškojimas Kauno apygardos teisme spręstoje civilinėje byloje Nr. 2-887-173/2014, kurios reikšmei teismas taip pat nesuteikė jokios įrodomosios vertės.
    9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino UAB „Asocijuotas turto valdymas“ finansinę būklę ginčo akcijų mainų sutarties sudarymo metu, todėl nepagrįstai nustatė, kad šios įmonės akcijos buvo bevertės. Vadovaujantis UAB „Asocijuoto turto valdymas“ 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis (t. 1, b. l. 29-30), įmonė turėjo turto už 186 464 296 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 120 161 060 Lt, kas patvirtina, jog įmonės turtas viršijo įsipareigojimus 66 303 236 Lt. Net ir teismo sprendime vertintų tarpinių bendrovės balansų duomenys rodo, kad turto ir įsipareigojimų santykis yra iš esmės nepakitęs. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas vertino tik kontekstinius ir atskirų balanso eilučių duomenis, visiškai ignoruodamas situacijos visumą. Pavyzdžiui, teismo nuomone, balansuose buvo nurodomi su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, o tai yra vienais sąlygų pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau 2012 m. gruodžio 31 d. šie įsipareigojimai siekė tik 593 Lt, kas daugumai įmonių nesukeltų bankroto grėsmės, o ypač bendrovei, kurios turtas viršijo įsipareigojimus 66 303 236 Lt. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai vertino UAB „Asocijuotas turto valdymas“ finansinių rodiklių pokyčius 2012 m. palyginus su 2011 m. Nors bendrovės nuostoliai ir išaugo nuo 3 371 376 Lt iki 5 508 071 Lt, dėl bendrovės dydžio ir nuostolių amortizavimo galimybių, tai bendrovės nuosavą kapitalą sumažino nuo 71 811 307 Lt iki 66 303 236 Lt, tai yra tik 7,7 proc. Tai reiškė, kad jei ir UAB „Asocijuotas turto valdymas“ būtų išlikusi nuostolinga, normaliomis sąlygomis nuosavo bendrovės kapitalo būtų užtekę padengti ateinančių 12 metų nuostolius. Be to, iš visumos byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad UAB „Asocijuotas turto valdymas“ nuostolingas laikotarpis buvo ne pastovi ilgalaikė bendrovės padėtis, o tik laikini sunkumai. Todėl ginčo akcijų mainų sutarties sudarymo metu UAB „Asocijuotas turto valdymas“ veikla atrodė kur kas stabilesnė ir saugesnė nei UAB „Kauno arena“.
    10. Pirmosios instancijos teismas nepateikė įrodymais pagrįstų ir įtikinamų motyvų, kurie paneigtų nepriklausomų vertintojų - UAB „Baltijos vertinimo agentūra“ 2011 m. gruodžio 28 d. sudarytoje akcijų paketo vertės nustatymo ataskaitoje (t. 3, b. l, 88) pateiktus duomenis ir kitus šių akcijų vertės įrodymus. Neginčijama, kad ši ataskaita buvo sudaryta ne ginčo sandoriui bei nustatė bendrovės akcijų vertę prieš metus iki ginčo sandorio sudarymo, tačiau apeliantas byloje pateikė įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius, jog iki 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutarties sudarymo bendrovės padėtis iš esmės nesikeitė.
    11. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai įvertinęs UAB „Asocijuotas turto valdymas‘ akcijas kaip bevertes, neatsižvelgė į ginčo sandorio metu buvusią šios įmonės turto sudėtį ir atitinkamai nepagrįstai bevertėmis pripažino visas UAB „Asocijuotas turto valdymas“ valdytas kitų įmonių akcijas. Iš esmės visos UAB „Asocijuotas turto valdymas“ valdytos įmonės buvo pelningos, vykdė ekonomiškai pagrįstą ir sandorio sudarymo metu atrodžiusią perspektyvią veiklą, šios įmonės turėjo stipriai diversifikuoto nekilnojamojo turto (tarp kurio buvo ir degalinių tinklas) įvairiose Lietuvos vietose ir skirtinguose kainų segmentuose.
    12. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino UAB „Asocijuotas turto valdymas“ įmonės hipotekos sutarties dėl AB „B. E.” riziką; neįvertino šio ir kitų įkeitimo už trečiųjų asmenų prievoles sandorių suteikiamų regreso teisių; nepalygino šio sandorio su UAB „Kauno arena“ absoliučiai visų pajamų įkeitimo bankui rizika. Teismas, padarydamas išvadą, kad šis įkeitimas iš esmės pablogino UAB „Asocijuotas turto valdymas“ turtinę padėtį, neįvertinus fakto, jog hipotekos kreditoriui išieškojus AB „B. E.” įsiskolinimą iš UAB „Asocijuotas turto valdymas“, ši regresu įgytų reikalavimo teisę į AB „B. E.”. Teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti ir tai, kad pagal sandorio sudarymo metu buvusias AB „B. E.” finansines ataskaitas (t. 2, b. l. 33-35), ši bendrovė 2011 m. pabaigoje turėjo turto už bendrą 237 820 829 Lt sumą, o įsipareigojimų — tik už 11 088 Lt. Nors ši bendrovė 2011 m, ir patyrė 61 020 Lt nuostolio, tačiau šių nuostolių ir bendrovės turto masės santykis neleido abejoti šios bendrovės finansiniais pajėgumais.
    13. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir pažeidė CK 6.279 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kelių bendrai padariusių žalą asmenų solidariąją atsakomybę. Teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantui tenkančios atsakomybės dalies, nepagrįstai atsisakė vertinti tariamą žalą galimai įtakojusių asmenų veiksmus bei šių asmenų atsakomybės santykį su apelianto atsakomybe. UAB „PROMNETA“ veikė du valdymo organai - visuotinis akcininkų susirinkimas (R. K. asmenyje) ir vienasmenis valdymo organas - bendrovės vadovas (apelianto asmenyje). Abu šie asmenys privalėjo veikti bendrovės, o apeliantas - ir akcininko naudai. Apeliantas buvo pavaldus aukštesniam valdymo organui — vieninteliam bendrovės akcininkui R. K.. Būtent vienintelis akcininkas R. K. savo kompetencijos ribose priėmė sprendimą įgyti UAB „Kauno arena“ akcijas ir įskaityti 990 000 Lt priešpriešinius reikalavimus. Šis sprendimas tapo privalomas apeliantui, o jo atitiktį akcininko ir bendrovės interesams privalėjo tinkamai įvertinti ne tik apeliantas, bet ir R. K., kiekvienas savo kompetencijos ir galios ribose.
    14. Spręsdamas, kad visą tariamą žalą privalo atlyginti vienas apeliantas, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą apie tai, kad sudarytų sandorių pagrindinis tikslas buvo išsaugoti UAB „Kauno arena‘ kontrolę V. R. ir su juo susijusių asmenų rankose. Ieškovė, apeliantas ir R. K. šiuo atveju buvo panaudoti tik tam, kad galėtų įskaityti turimą reikalavimo teisę, taip atsiskaitant už akcijas. Ieškovė net nebuvo registruota akcininke. Panaudojus ieškovę kaip tarpinę viso sandorio grandį, UAB „Turtvalda“ įgijo ir papildomą teisinę „sąžiningo įgijėjo“ apsaugą, kadangi formaliai ši bendrovė su UAB „Kauno arena“ jokių santykių neturėjo ir galėjo, iškilus ginčui, prisidengti nežinojimo ar negalėjimo žinoti argumentais.
  1. Ieškovė BUAB „PROMNETA“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
  2. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atsakovas savo atsiliepime ir triplike aiškiai, išsamiai ir detaliai nurodė, kad UAB „PROMNETA“ priklausė Ūkio banko įmonių grupei ir šios įmonės buvo faktiškai valdomos kitų asmenų, susijusių su V. R., ir tą įgyvendindavo per statytinius O. G., I. G. ir kitus asmenis. Atsakovas šiuose procesiniuose dokumentuose įvardija tiek R. K., tiek save kaip statytinius, kurie vykdė, atsakovo žodžiais, „top menedžmento“ valią. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, sudarymas ginčo akcijų mainų sutartį, neveikė UAB „PROMNETA“ interesais. Šių aplinkybių kontekste, atsakovo argumentai apie UAB „Kauno arena“ ir UAB „Asocijuoto turto valdymas“ turtinę padėtį, šių sandorių rizikingumą netenka prasmės, nes visi šie duomenys nebuvo vertinti sandorių sudarymo metu, nebuvo analizuojama sandorių sudarymo rizika, o buvo veikiama neatsargiai ir nerūpestingai, ignoruojant ABĮ nustatytas atsakovo kaip vadovo pareigas UAB „ PROMNETA“, jos kreditoriams ir ignoruojant to pasekmes.
    2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad faktiškai įmonę valdė ne atsakovas, o I. ir O. G.. Nurodyti asmenys nebuvo susiję su UAB „PROMNETA“ jokiais formaliais saitais, niekada nebuvo šios įmonės darbuotojais, valdymo organais ar jų dalimi, akcininkais. Šie asmenys nebuvo užfiksuoti įmonės dokumentuose, vidinėje ar išorinėje komunikacijoje. Per atsakovo beveik 1,5 metų vadovavimo įmonei laikotarpį visas vadovo funkcijas atlikdavo jis pats: pasirašinėdavo sutartis, duodavo nurodymus ir pan. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nei I. G., O. G. ar A. D. niekada nei sistemingai, nei epizodiškai neatliko funkcijų, kurias paprastai atlieka įmonės vadovas, šias funkcijas atliko pats R. T.. Atitinkamai atsakovo santykis su nurodomais Igor ir O. G. turėtų būti vertinamas ne kaip Igor ir O. G. de facto vadovavimas UAB „PROMNETA“, o kaip atsakovo veikimas šių asmenų naudai ir interesais.
    3. Ginčo akcijų mainų sutartis buvo sudaryta po 2013 m. vasario 12 d. Ūkio bankui paskelbto moratoriumo. Atsakovui buvo žinoma, kad UAB „Asocijuoto turto valdymas“ yra AB Ūkio banko grupės įmonė, valdanti kitų grupės įmonių akcijas. Protingas ir rūpestingas asmuo turėjo suvokti, kad esant aiškiems požymiams apie galimą AB „Ūkio bankas“ žlugimą, įgijimas įmonės akcijų, kuri tiesiogiai priklausoma nuo AB „Ūkio bankas“, buvo nepateisinamai rizikingas sandoris.
    4. Vertinant UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijų vertę ginčo mainų sutarties metu, būtina analizuoti jos turtinę padėtį ir kitus reikšmingus aspektus. Remiantis UAB „Asocijuoto turto valdymas“ 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolio) ataskaitomis, bendrovė veikė nuostolingai: 2011 m. ataskaitos duomenimis bendrovė patyrė 4 079 305 Lt nuostolio, o per 2012 m. III ketvirčius – 4 106 748 Lt nuostolio. Remiantis 2012 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 186 478 475 Lt, o per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 118 773 916 Lt. Įmonės turtą sudarė finansinis turtas - investicijos ir paskolos į dukterines ir asocijuotas įmones, trumpalaikės investicijos, gautinos sumos. Visas UAB „Asocijuoto turto valdymas“ turtas besąlygiškai buvo įkeistas AB „B. E.” ir AB „Kauno tiekimas“ prievolių vykdymo užtikrinimui.
    5. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad vertino AB „B. E.” galimybę grąžinti įsiskolinimą AB „Ūkio bankas“. AB „B. E." neįvykdė savo įsipareigojimų Ūkio bankui, jos skola bankui - 78,42 mln. Eur. Šios skolos išieškojimo galimybės itin sudėtingos, nes AB Ūkio bankas vietoj to, kad išieškotų šią skolą, 62,5 mln. Eur reikalavimą pardavė už 6,4 mln Eur, todėl kalbėti apie regreso teisės įgyvendinimą šioje situacijoje nėra logiška, juolab atsakovas iš viso neanalizavo nei AB „B. E.” padėties, nei AB „B. E." galimybės grąžinti skolą, nei galimos regreso teisės įgyvendinimo.
    6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ 2011 m. gruodžio 28 d. Akcijų paketo vertės nustatymo pažyma. Pati UAB „Baltijos vertinimo agentūra“ savo 2015 m. spalio 28 d. rašte pažymėjo, kad šia ataskaita nustatyta UAB „Asocijuoto turto valdymas" akcijų vertė negali būti laikoma teisinga akcijų mainų sutarties aplinkybėms ir neatitinka eilės Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų.
    7. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino UAB „Kauno arena“ ir UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijų vertės, UAB „PROMNETA“ reikalavimo realumo ir išieškojimo galimybių. Teismo įpareigojimas atlikti tokius vertinimus būtų ne tik neadekvati našta ieškovei, bet ir faktiškai neįgyvendinama. Siekiant įvertinti UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijų vertę, kurios turtą sudaro finansinis turtas - kitų įmonių akcijos - būtų reikėję įvertinti ne tik tos kiekvienos įmonės akcijų vertę, tačiau neaiškaus dydžio visos Ūkio banko įmonių grupės akcijų vertę, kadangi kone kiekviena įmonė, sudaranti turtą, valdė kitų įmonių akcijas.
    8. UAB „PROMNETA“ reikalavimo teisė buvo aiškiai apibrėžta 990 000 Lt pinigine išraiška. Akcijų pasirašymo sutartimi šalys susitarė, kad 990 000 vnt. akcijų kaina yra 990 000 Lt. Tuo remiantis ieškovė laiko, kad UAB „PROMNETA“ įgijus UAB „Kauno arena“ akcijų už 990 000 Lt reikalavimo teisę ir vėliau jas išmainius į bevertes UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijas, UAB „PROMNETA“ patyrė 990 000 Lt žalos.
  1. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimo į atsakovo R. T. apeliacinį skundą nepateikė.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.

10Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

  1. 2010 m. sausio 18 d. tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau - ir suteikiančioji institucija) ir jungtinės veiklos partnerių Viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjas bei Kauno futbolo ir beisbolo klubo (koncesininko) buvo sudaryta Koncesijos sutartis Nr. 0118 dėl Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje, Kaune valdymo ir naudojimo, kuria suteikiančioji institucija šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka suteikė koncesininkui leidimą Pramogų ir sporto rūmuose vykdyti ūkinę veiklą ir gauti iš jos pajamas bei įsipareigojo koncesininkui mokėti koncesijos mokestį.
  2. 2010 m. gegužės 3 d. buvo įregistruota uždaroji akcinė bendrovė „Kauno arena“, kurios veiklos tikslas – Kauno pramogų ir sporto rūmų valdymo veikla, įgyvendinant 2010 m. sausio 18 d. Koncesijos sutartyje Nr. 0118 numatytas koncesininko teises ir pareigas. Nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. vasario 21 d. vienintele šios bendrovės akcininke buvo VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas (Civ. byla Nr. 2-810-657/2014, t. 1, b. l. 53-57, 74-80).
  3. UAB „Kauno arena“ visų akcijų savininkės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu nutarta padidinti UAB „Kauno arena“ įstatinį kapitalą papildomu piniginiu įnašu 990 000 Lt sumai, išleidžiant 990 000 vnt. naujų 1 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, taip pat atšaukti akcininkų pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas įmonės akcijas bei suteikti teisę šias akcijas įsigyti ieškovei UAB „PROMNETA“ (t. 2, b. l. 104).
  4. Ieškovės UAB „PROMNETA“ vienintelis akcininkas R. K. 2013 m. vasario 11 d. sprendimu nusprendė šias akcijas įsigyti už 990 000 Lt emisijos kainą, į ją įskaitant tokio paties dydžio bendrovės reikalavimus į UAB „Kauno arena“ (t. 2, b. l. 105).
  5. UAB „Kauno arena“ ir UAB „PROMNETA“ 2013 m. vasario 11 d. pasirašė akcijų perleidimo sutartį dėl nurodyto naujos emisijos bendrovės akcijų kiekio įgijimo, kurią UAB „PROMNETA“ vardu pasirašė atsakovas R. T. (t. 3, b. l. 99-100). Akcininkų sąrašo pasikeitimas šios sutarties pagrindu Juridinių asmenų registre nebuvo įregistruotas.
  6. Lietuvos bankas 2013 m. vasario 12 d., vadovaudamasis LR Bankų įstatymo 76 straipsniu, paskelbė AB Ūkio bankas laikiną dalinį veiklos apribojimą ir paskyrė laikinąjį administratorių, o 2013 m. vasario 19 d. AB Ūkio bankas pripažino nemokiu ir visam laikui atšaukė jo veiklos licenciją.
  7. Ieškovė UAB „PROMNETA“, atstovaujama įmonės vadovo atsakovo R. T., ir UAB „Turtvalda“ 2013 m. vasario 21 d. sudarė akcijų mainų sutartį, pagal kurią UAB „PROMNETA“ išmainė 990 000 vnt. UAB „Kauno arena“ akcijų į UAB „Turtvalda“ priklausančias 990 000 vnt. UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijų, šalys nuosavybės teisę į jas įgijo nuo šios sutarties pasirašymo (Civ. byla Nr. 2-810-657/2014, t. 1, b. l. 11-15).
  8. Tą pačią 2013 m. vasario 21 d. sudaryta Balsavimo teisės perleidimo sutartimi (Civ. byla Nr. 2-810-657/2014, t. 1, b. l. 111-113) UAB „Turtvalda“ dalies jos valdomų UAB „Kauno arena“ akcijų suteikiamą balsavimo teisę perleido akcininkei VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, kuri kartu su jos valdomų akcijų suteikiama balsavimo teise įgijo paprastą balsų daugumą visuotiniame UAB „Kauno arena“ akcininkų susirinkime. Šioje sutartyje konstatuojama, jog VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas priklauso 310 000 vienetų (23,84 proc.), o UAB „Turtvalda“ – 990 000 vienetų (76,16 proc.) UAB „Kauno arena“ paprastųjų vardinių akcijų.
  9. Iš UAB „Turtvalda“ 2013 m. vasario 8 d. rašto bendrovei „PROMNETA“ matyti, jog pastarosios vadovui atsakovui R. T. UAB „Asocijuoto turto valdymas“, kurios akcijos buvo išmainytos į UAB „Kauno arena“ akcijas 2013 m. vasario 21 d. mainų sutartimi, dokumentai (2011-2012 metų finansinių ataskaitų rinkinių, hipotekos sutarčių ir akcijų vertės nustatymo pažymos kopijos) buvo įteikti dar 2013 m. vasario 8 d., t. y. iki 2013 m. vasario 11 d. UAB „Kauno arena“ akcijų emisijos ir šių akcijų pardavimo UAB „PROMNETA“ (Civ. byla Nr. 2-810-657/2014, t. 1, b. l. 174, t. 2, b. l. 78-96).
  10. Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. balandžio 17 d. raštu (Civ. byla Nr. 2-810-657/2014, t. 1, b. l. 98-101) kreipėsi į VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir nurodė, jog UAB „Kauno arena“ buvo įsteigta suteikiančiosios institucijos sutikimu ir leista visų šios bendrovės akcijų savininke tapti VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas. Pažeisdamas Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymą (toliau - Koncesijų įstatymas) ir Koncesijos sutartį, kad įsteigtas Koncesijos sutarties vykdymui juridinis asmuo turi būti visą Koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį koncesininko kontroliuojamas, koncesininkas be suteikiančiosios institucijos leidimo padidino UAB „Kauno arena“ įstatinį kapitalą ir akcijas pardavė UAB „Turtvalda“, dėl ko UAB „Kauno arena“ tapo kontroliuojama ne koncesininko. Suteikiančioji institucija koncesininkui taip pat nurodė, jog koncesininkas be jos žinios neteisėtai įkeitė UAB „Kauno arena“ akcijas AB Ūkio bankui, pakeitė koncesininko dalininkus (pagrindiniais dalininkais tapo su AB Ūkio bankas susiję juridiniai asmenys – UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, UAB „F. P.“, UAB „Turtvalda“), be to koncesininkas nepakeitė privalomos pateikti banko garantijos, nes AB Ūkio bankui, kuris buvo išdavęs Koncesijos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, buvo atšaukta banko licencija.
  11. 2013 m. gegužės 20 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Turtvalda“ pardavė VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas 990 000 vienetų paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės UAB „Kauno arena“ akcijų, sudarančių 76,15 proc. bendrovės įstatinio kapitalo už 990 000 Lt, kuriuos pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 2013 m. gegužės 31 d. (Civ. byla Nr. 2-810-657/2014, t. 2, b. l. 73-77). Tik Kauno apygardos teismui 2014 m. birželio 27 d. nutartimi įpareigojus sandorio šalis pateikti duomenis apie atsiskaitymą už perleistas akcijas, buvo pateiktas šalių 2013 m. gegužės 31 d. susitarimas, pagal kurį VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prievolė sumokėti UAB „Turtvalda“ 990 000 Lt buvo įskaityta į šios bendrovės priešpriešinę prievolę VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas pagal 2013 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį (Civ. byla Nr. 2-810-657/2014, t. 2, b. l. 185, 188-189).
  12. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis BUAB „Turtvalda“ 2015 m. liepos 27 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio tarp ieškovės BUAB „Turtvalda“ ir atsakovės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas 2013 m. gegužės 20 d. sudarytą UAB „Kauno arena“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2013 m. gegužės 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, 2013 m. gegužės 31 d. Susitarimą dėl įskaitymo, taikyti dvišalę restituciją. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-903-413/2016 tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 2013 m. gegužės 20 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Šalys pripažino, kad 2013 m. gegužės 20 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta 990 000 Lt kaina už 990 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Kauno arena“ akcijų yra nepagrįstai didelė, todėl šalys susitarė sumažinti 2013 m. gegužės 20 d. Akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje numatytą šių akcijų kainą bei šalių susitarimu nustatė 35 000 EUR (ekvivalentu 120 848 Lt) kainą už 990 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Kauno arena“ akcijų. Atsakovė pripažino ieškinio dalį dėl 2013 m. gegužės 31 d. Susitarimo dėl įskaitymo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, taip pat dėl 2013 m. gegužės 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, netaikant restitucijos. Atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už 990 000 vnt. paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės „Kauno arena“ akcijų 35 000 Eur sumą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  13. Akcinė bendrovė Šiaulių bankas 2013 m. kovo 12 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, tretiesiems asmenims UAB „Kauno arena“ ir UAB „PROMNETA“, kuriuo prašė panaikinti UAB „Kauno arena“ vienintelės akcininkės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas 2013 m. vasario 11 d. sprendimą dėl UAB „Kauno arena“ įstatinio kapitalo padidinimo, uždrausti VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas be banko sutikimo keisti UAB „Kauno arena“ įstatinio kapitalo dydį, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti UAB „Kauno arena“ akcijas. Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7193-435/2013 patvirtino šioje byloje šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Šalys taikos sutartimi susitarė, jog atsakovas pripažįsta prevencinį ieškovo ieškinį, o ieškovas atsisako reikalavimo dėl atsakovo, kaip vienintelio UAB „Kauno arena“ akcininko, 2013 m. vasario 11 d. priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu bei kitų byloje pareikštų reikalavimų. Šalys taikos sutarties 3 punkte akcentavo, jog taikos sutarties sudarymui esminę reikšmę turi aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu yra vienintelis UAB „Kauno arena“ akcininkas (Civ. byla Nr. 2-810-657/2014, t. 2, b. l. 59).
  14. UAB „PROMNETA“ 2013 m. gegužės 27 d. kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą atsakovei UAB „Turtvalda“ dėl 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutarties, sudarytos tarp šių šalių, pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kaip sudarytos dėl esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnis). 2014 m. gruodžio 4 d. BUAB „PROMNETA“ administratorius K. S. pateikė teismui prašymą, kuriuo pareiškė atsisakymą nuo ieškinio. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą nutraukė (Civ. byla Nr. 2-810-657/2014, t. 3, b. l. 23, 27-28).
  15. UAB „PROMNETA“ 2013 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą supaprastinto proceso (teismo įsakymo) tvarka dėl 516 103,94 Lt skolos, 11708,87 Lt delspinigių ir 7,51 proc. procesinių palūkanų priteisimo iš UAB „Kauno arena“ pagal 2011 m. birželio 1 d. paslaugų teikimo sutartį. Gavus atsakovės prieštaravimus dėl teismo išduoto 2013 m. gegužės 28 d. įsakymo civilinėje byloje L2-12295-877/2013, byla buvo perduota nagrinėti ginčo teisena Kauno apygardos teismui (Civ. byla Nr. 2-810-657/2014, t. 1, b. l. 102-123). Atsakovas UAB „Kauno arena“ byloje pareiškė priešieškinį dėl trūkumų šalinimo išlaidų, pinigų, sumokėtų už neatliktus darbus, priteisimo, sutarties kainos sumažinimo. LITEKO sistemos duomenimis Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-887-173/2014 patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas UAB „Kauno arena“ įsipareigojo sumokėti ieškovui bankrutuojančiai UAB „PROMNETA“ 340 000 Lt, o ieškovas pripažino priešieškinio dalį dėl 25 574 Lt priteisimo bei įsipareigojo pateikti teismui tvirtinti 25 574 Lt dydžio atsakovo kreditorinį reikalavimą BUAB „PROMNETA" bankroto byloje Nr. B2-1408-264/2014 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tarp šalių nėra ginčo, jog nurodytoje civilinėje byloje UAB „PROMNETA“ pareiškė ieškinį tik dėl reikalavimų UAB „Kauno arena“ atžvilgiu likusios dalies, kuri liko neatlyginta įskaičius 990 000 Lt dydžio reikalavimą į 2013 m. vasario 11 d. akcijų pirkimo sutartimi įgytą akcijų kainą.
  16. 2016 m. vasario 10 d. ieškovė nagrinėjamoje byloje pateikė patikslintą ieškinį dėl žalos priteisimo solidariai, kuriame reikalavimus suformulavo ir antrajam atsakovui - R. K.. Patikslintą ieškinį ieškovė grindė žalos įmonei padarymu bendrais atsakovų veiksmais ne tik sudarant 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutartį, bet ir sudarius 2013 m. vasario 11 d. sandorius dėl UAB “Kauno arena” akcijų įsigijimo. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, kadangi ieškovė patikslintu ieškiniu ne pakeitė ieškinio pagrindą ar dalyką, bet pareiškė naują ieškinį naujam atsakovui, tokio ieškinio priėmimas prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principams (t. 5, b. l. 137-152; t. 6, b. l. 49). Atsisakius priimti patikslintą ieškinį, ieškinio atskiroje byloje atsakovui R. K. ieškovė nepareiškė.

11Dėl vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

  1. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.
  2. Bendrovės vadovas, priešingai nei dalyvis, privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga nedeleguotina (ABĮ 19 straipsnio 6 dalis, 20 straipsnio 2 dalis). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Juridinio asmens valdymo organo nario fiduciarinių pareigų juridiniam asmeniui veikti išimtinai juridinio asmens interesais nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Todėl įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali kilti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims. Nors įstatymuose tiesiogiai ir nenustatyta juridinio asmens valdymo organo nario (ar vienasmenio valdymo organo) atsakomybės už nesąžiningus veiksmus juridinio asmens kreditoriams, tačiau pastarųjų teisės yra išvestinės iš įmonės teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-7-266/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė blogėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad pablogėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 ir kt.). Tuo iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas. Siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę.
  3. Bendrovės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), atsiradusi žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi skolininkas (atsakovas) (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).
  4. Kartu pabrėžtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2013 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013).). Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-420/2013; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-283/2014).
  5. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui būtina įrodyti tiek padarytos žalos faktą ir dydį, tiek ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
  6. Bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimai teisme paprastai turi būti grindžiami analize, ar priimdami verslo sprendimus bendrovės vadovai vykdė pareigą identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą. Šiame vertinime turi būti paisoma ir žalos išvengimo, sumažinimo ir amortizavimo kaštų. Tuo atveju, jei teisme vertinant verslo sprendimų riziką taikant nurodytus dėmenis nepaneigiama šių asmenų veikimo bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais prezumpcija, net ir verslo sprendimai, kurie visuomet vertinami jau ex post, sukėlę nuostolių, negali būti pripažįstami bendrovės valdymo organų narių veiksmų neteisėtumo faktu kaip jų civilinės atsakomybės sąlyga. Išimtis – kai sprendimai priimami pažeidžiant įstatymus ar bendrovės įstatus. Bendrovės vadovui kyla atsakomybė tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas bus akivaizdaus vadovo ūkinės-komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014, 2014 m. gegužės 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 178 straipsnį, yra nurodęs, kad civilinių bylų procese dispozityviosiose bylose be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2006; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

12Dėl apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

  1. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo grindė 2013 m. vasario 21 d. su UAB „Turtvalda“ sudaryta akcijų mainų sutartimi, kaip sandoriu, padariusiu žalos ieškovei ir jos kreditoriams. Ieškovė laikėsi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su kitais sandoriais (2013 m. vasario 11 d. UAB “Kauno arena” akcijų emisija ir jų pardavimo UAB “PROMNETA” sutartis, sutartis dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo), kuriais buvo perleidžiamos naujai išleistos 990 000 vnt. UAB „Kauno arena“ paprastosios vardinės nematerialiosios akcijos UAB „PTOMNETA“. Įmonei padarytų nuostolių dydį ieškovė siejo su UAB „Kauno arena“ 990 000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų nominalia verte, t. y. laikė, kad šio sandorio sudarymo metu akcijų rinkos vertė atitiko jų nominalią vertę. Ieškovė tokią savo poziciją grindė prielaida, kad akcijų mainų sutarties sudarymo metu UAB „Kauno arena“ akcijų rinkos vertė atitiko jų nominalią vertę. Kitų įrodymų, pagrindžiančių tokią išvadą, ieškovė nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateiktame dublike sutiko su atsakovo argumentais, kad UAB „Kauno arena“ rizikingumo negalima vertinti atsietai nuo VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas turtinės padėties ir Koncesijos sutartimi prisiimtų jo ir UAB “Kauno arena” veiklos apribojimų, kad 2013 m. VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas turtinė padėtis buvo itin bloga, ji turėjo didelių finansinių sunkumų.
  2. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, turėjo būti vertinama visuma sandorių, sudarytų tarp tų pačių šalių per pakankamai trumpą laiko tarpą, susijusių su tuo pačiu sutarčių dalyku – UAB „Kauno arena“ akcijomis. Nustatant ieškovei tariamai padarytų nuostolių dydį, būtina buvo nustatyti perleistų UAB „Kauno arena“ akcijų ir įgytų UAB „Asocijuotas turto valdymas“ akcijų realias (rinkos) vertes ir jų skirtumą, taip pat atsižvelgti į specialią UAB „Kauno arena“ paskirtį ir jos veiklos bei kontrolės ribojimus, įmonės ir jos akcijų rizikingumą, priklausomybę nuo itin sunkioje finansinėje padėtyje buvusios VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir vykdomos Koncesijos sutarties. Atsakovas kategoriškai nesutiko su ieškovės pozicija, kad įmonei padarytų nuostolių dydis turi būti prilyginamas UAB „Kauno arena“ 990 000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų nominaliai vertei. Jo teigimu, byloje neįrodyta, jog UAB „Kauno arena“ akcijų rinkos vertė 2013 m. vasario 21 d. buvo būtent 990 000 Lt., šią aplinkybę ieškovė ir pirmosios instancjos teismas grindžia vien prielaida, kad UAB „Kauno arena“ akcijų kaina yra lygi reikalavimo teisės, už kurią jos buvo įgytos, sumai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertinęs ieškovės galimybių išieškoti UAB „Kauno arena“ įsiskolinimą 2013 m. vasario 11 d. akcijų pasirašymo sutarties metu. Tokios pozicijos atsakovas laikėsi viso bylos nagrinėjimo proceso eigoje.
  3. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sprendžiant dėl atsakovo R. T. civilinės atsakomybės vertinti, ar 2013 m. vasario 11 d. UAB „PROMNETA“ ir UAB „Kauno arena“ sudaryta akcijų pasirašymo sutartis nepadarė įmonei žalos, nes ieškovė ieškinio šiuo pagrindu atsakovui nepareiškė. Teismas nustatė, kad atsakovas, sudarydamas neatlygintinų mainų pagrindu sandorį dėl UAB „Asocijuoto turto valdymas“ akcijų įsigijimo, turėjo veikti taip, kad mainų pagrindu realiai įgytų turtą, kurio vertė nebūtų mažesnė už turėtą reikalavimo teisę į UAB „Kauno arena“. Priešingu atveju, atsakovas turėjo suprasti, kad įsigijus mažesnės vertės akcijas be priemokos, ieškovė visada patirtų žalos (nuostolius). Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad esminės reikšmės žalos dydžiui nustatyti nesudaro aplinkybės, kokia buvo UAB „Kauno arena“ turtinė padėtis, kokie buvo jos steigėjai, akcininkai, kokios buvo jų sąsajos su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis bei jų tarpusavio interesai, taigi ir kokia buvo reali įgyjamų UAB „Kauno arena“ akcijų rinkos vertė bei už jas įskaitymo būdu sumokamos UAB „PROMNETA“ reikalavimo teisės vertė. Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas išvada, kad ieškinio reikalavimas grindžiamas vien 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutartimi, atsakovo argumentų, susijusių su UAB „Kauno arena“ rinkos verte, šios įmonės veiklos ir kontrolės apribojimais, akcijų rizikingumu, šios įmonės santykiais su VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir vykdoma Koncesijos sutartimi, nevertino konstatuodamas, kad nurodytos aplinkybės galėjo būti reikšmingos tik atsakovo apsisprendimui sudaryti akcijų mainų sutartį, tačiau nepaneigia paties žalos dydžio.
  4. Anksčiau minėtos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog 2013 m. vasario-gegužės mėnesiais tarp susijusių asmenų buvo sudaryta sandorių grandinė, joje dalyvavo daug juridinių ir fizinių asmenų, vieni su kitais derino veiksmus. UAB “Kauno arena” akcijų nauja emisija buvo išleista ir akcijos perleistos UAB “PROMNETA”, vieninteliam akcininkui (VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas), pagal Koncesijos sutartį kontroliuojančiam UAB “Kauno arena”, atsisakius pirmumo teisės įsigyti akcijas, be banko ir savivaldybės žinios, galimai pažeidžiant Koncesijos sutartį. Jau išleidžiant akcijų emisiją buvo ketinama UAB “PROMNETA” įgytas UAB “Kauno arena” akcijas perleisti UAB “Turtvalda” mainais į UAB “Asocijuoto turto valdymas” akcijas, o UAB “”Turtvalda” šių įgytų akcijų suteikiamas balsavimo teises turėjo perleisti VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas. Iš bylos aplinkybių, kurias būtina papildomai tirti, matyti, jog UAB “Turtvalda” buvo VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas dalininke (Civ. byla Nr. 2-810-657/2014, t. 1, b. l. 95-96, 111-113), UAB “Asocijuoto turto valdymas” buvo UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ akcininke, taigi visi šie asmenys buvo susiję. Pabrėžtina, jog tuo pačiu metu (2013 m. vasario 12 d.) Lietuvos bankas iškėlė AB Ūkio bankas mokumo problemą, buvo paskelbtas banko veiklos moratoriumas, o netrukus (2013 m. vasario 19 d.) bankas buvo paskelbtas nemokiu ir atšaukta jo veiklos licencija. Teismas nesiaiškino šios sandorių schemos sudarymo motyvų ir tikslo ir kokį vaidmenį joje atliko atsakovas, ar jos tikslu nebuvo atsakovo nurodomas AB Ūkio banką, kuriam buvo paskelbtas nemokumas, valdžiusių asmenų siekis per kitus susijusius asmenis išsaugoti UAB “Kauno arena” kontrolę, o UAB „PROMNETA“ tik buvo panaudota tam, kad būtų galima įskaityti turimą reikalavimo teisę į UAB “Kauno arena”, taip atsiskaitant už įgyjamas akcijas, nes UAB „PROMNETA“ net nebuvo įregistruota UAB “Kauno arena” akcininke.
  5. Kauno miesto savivaldybė (suteikiančioji institucija pagal Koncesijos sutartį), taip pat AB Šiaulių bankas atsisakė reikalavimų dėl UAB “Kauno arena” akcijų emisijos ir akcijų perleidimo UAB “PROMNETA” sandorių nuginčijimo, šių sandorių teisėtumas taip ir liko neįvertintas, nes, Kauno m. savivaldybei pareiškus pretenzijas VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir AB Šiaulių bankui pareiškus ieškinį teisme dėl UAB “Kauno arena” įstatinio kapitalo padidinimo pripažinimo neteisėtu, UAB “Turtvalda” 2013 m. gegužės 20 d. sutartimi įgytas iš UAB “PROMNETA” akcijas perleido VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas - koncesininkui pagal Koncesijos sutartį, vėliau teismo patvirtinta taikos sutartimi byloje pagal bankrutuojančios UAB “Turtvalda” administratoriaus ieškinį nustatyta UAB “Turtvalda” grąžintų VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas tų pačių akcijų vertė 35 000 Eur. Pašalinus nurodytų sandorių padarinius Kauno miesto savivaldybei, AB Šiaulių bankui, UAB “Turtvalda”, VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir AB “Kauno arena”, ieškovės UAB “PROMNETA” iki šių sandorių sudarymo turėtos teisės (990 000 Lt vertės reikalavimo teisė į UAB “Kauno arena”, kuri buvo įskaityta į įgyjamų AB “Kauno arena” akcijų kainą) liko neatkurtos, t. y. UAB “PROMNETA” neteko nei reikalavimo teisės, nei UAB “Kauno arena” akcijų, o įgytos UAB “Asocijuoto turto valdymas” akcijos neteko vertės dėl susijusių įmonių - AB Ūkio bankas, AB “B. E.” bankroto. Todėl nepagrįsta, sprendžiant dėl atsakovo atliktų veiksmų teisėtumo, jo kaltės ir civilinės atsakomybės masto ir rūšies, vertinti tik vieno iš visų susijusių sandorių grandinės paimto sandorio - tarp UAB “PROMNETA” ir UAB “Turtvalda” sudarytos 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutarties teisėtumą, taip pat vertinti tik atsakovo, kaip UAB “PROMNETA” vadovo, atliktus veiksmus, nevertinant kitų šioje sandorių schemoje dalyvavusių fizinių bei juridinių asmenų veiksmų teisėtumo ir padarinių UAB “PROMNETA” teisėms. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad jam buvo žinoma aplinkybė dėl ketinimo mainų sutartimi perleistas UAB “Kauno arena” akcijas grąžinti UAB „Kauno arena“. Tai taip pat patvirtina, jog akcijų mainų sandoris, kurio pagrindu kildinama ieškovei kilusi žala, buvo tik dalimi daugelio susijusių juridinių ir fizinių asmenų, įskaitant atsakovą, veiksmų ir sandorių, siekiant tam tikro tikslo.
  6. Dėl to visiškai nepagrįstas yra ir pirmosios instancijos teismo argumentas, jog byloje nebuvo pagrindo nustatinėti, ar 2013 m. vasario 11 d. UAB „PROMNETA“ ir UAB „Kauno arena“ sudaryta akcijų pasirašymo sutartis nepadarė įmonei žalos, nes ieškovė ieškinio šiuo pagrindu atsakovui nepareiškė.
  7. Įrodinėjimo dalyką byloje sudaro ne tik ieškinio pagrindu, bet ir atsakovo atsiliepimo į ieškinį (atsikirtimų) pagrindu nurodytos reikšmingos bylai aplinkybės, kurias teismas privalo byloje nustatyti, siekdamas byloje priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 159-160 straipsniai). Civiliniame procese galiojantys lygiateisiškumo ir rungimosi principai reikalauja, kad teismas vertintų ne tik ieškovo, bet ir atsakovo argumentus.
  8. Aplinkybę, kad šalys analizavo ir vertino ne tik akcijų mainų sandorio, bet ir UAB “Kauno arena” akcijų emisijos bei akcijų pardavimo ieškovei sandorių teisėtumą bei padarinius UAB “PROMNETA” interesams, patvirtina ir dalyvaujančių byloje asmenų procesinis elgesys nagrinėjamoje bei kitoje susijusioje civilinėje byloje. Byloje pagal UAB “PROMNETA” ieškinį dėl akcijų mainų sandorio pripažinimo negaliojančiu pats bankroto administratorius argumentavo, jog ir UAB “Kauno arena” akcijų emisijos įsigijimas prieštaravo UAB “PROMNETA” interesams (Civ. byla Nr. 2-810-657/2014, t. 2, b. l. 167-168). Tai ieškovė tvirtino ir nagrinėjamoje byloje pateiktame dublike (t. 2, b. l. 96-103). Tuo remdamasis atsakovas byloje teismo prašė įpareigoti ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, nurodant, kad žalą įmonei padarė 2013 m. vasario 11 d. sudaryti sandoriai (t. 3, b. l. 148-149). Tuo tarpu, gindamasi nuo pareikšto ieškinio, AB “Kauno arena” akcininkė ir koncesininkė pagal Koncesijos sutartį VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prieštaravo ieškovės UAB “PROMNETA” reikalavimui taikyti restituciją ir UAB “Kauno arena” akcijas grąžinti ieškovei remdamasis tuo, jog pagal Koncesijos sutartį bendrovę “Kauno arena” gali kontroliuoti tik koncesininkas, nors pati VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas galiojant Koncesijos sutarčiai 2013 m. vasario 11 d. sprendimu padidino UAB “Kauno arena” įstatinį kapitalą ir akcijas perleido nesusijusiam su Koncesijos sutarties vykdymu asmeniui - UAB “PROMNETA” (Civ. byla Nr. 2-810-657/2014, t. 2, b. l. 134-138). UAB “Kauno arena” šioje civilinėje byloje taip pat palaikė poziciją, jog bendrovės akcijos negali būti grąžintos UAB “PROMNETA”, nes pagal Koncesijos sutartį kontroliuoti UAB “Kauno arena” turi teisę tik koncesininkas, priešingu atveju Koncesijos sutartis būtų nutraukta ir UAB “Kauno arena” akcijos taptų bevertėmis (Civ. byla Nr. 2-810-657/2014, t. 1, b. l. 95). Ieškovė nagrinėjamoje byloje buvo pareiškusi patikslintą ieškinį dviem atsakovams - R. T. ir R. K., kurį grindė žalos įmonei padarymu ir dėl 2013 m. vasario 11 d. sudarytų sandorių, nes UAB “Kauno arena” akcijos vėliau buvo sugrąžintos VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, o ieškovė neteko nei akcijų, nei reikalavimo teisės į UAB “Kauno arena” (t. 5, b. l. 137-152). Visa tai patvirtina šalių suvokimą, jog ieškovės interesus galėjo pažeisti visa aptariamų sandorių grandinė, įskaitant 2013 m. vasario 11 d. akcijų emisijos ir pardavimo bei reikalavimo teisės įskaitymo sandorius, taip pat kad dėl UAB “Kauno arena” blogos turtinės padėties šių sandorių sudarymo metu parduodamų akcijų ir reikalavimo teisės nominali vertė galėjo neatitikti jų rinkos vertės. Neįvertinęs anksčiau šioje nutartyje nurodytų bylos aplinkybių visumos, teismas šį ieškinį be pagrindo atsisakė priimti ir, abi bylas - pagal BUAB „PROMNETA“ ieškinį atsakovui R. T. bei pagal BUAB „PROMNETA“ ieškinį atsakovui R. K. – sujungus, nagrinėti kartu (t. 6, b. l. 49-50). Nors atsakovo R. K. atžvilgiu pareikštas ieškinys jau pradėtoje nagrinėti byloje neatitiko CPK 141 straipsnio reikalavimų, tačiau šio ieškinio priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas bendra tvarka, o ieškinį priėmus – buvo pagrindas dvi tiesiogiai susijusias bylas sujungti (CPK 136 straipsnio 4 dalis).
  9. Net ieškinio pagrįstumą vertinant vieno iš sandorių grupės sandorio - 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutarties, kurią pasirašė atsakovas, teisėtumo požiūriu, teismas visų bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių neištyrė ir neįvertino.
  10. Atsakovas savo poziciją, jog UAB “Kauno arena” akcijų emisijos ir UAB “PROMNETA” 990 000 Lt reikalavimo teisės į UAB “Kauno arena” nominali kaina neatitiko šių akcijų ir reikalavimo teisės rinkos vertės, byloje grindė tuo, jog formaliai kontrolinio AB “Kauno arena” akcijų paketo valdymas visiškai negarantavo bendrovės kontrolės, nes būtų pripažintas pažeidžiančiu Koncesijos sutarties imperatyvą, akcijų mainų sutarties sudarymo metu UAB „Kauno arena“ padėtis buvo neapibrėžta ir labai rizikinga, dėl vykdomos Koncesijos sutarties UAB „Kauno arena“ buvo taikomi veiklos ir kontrolės apribojimai, VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas finansinė būklė buvo itin sunki. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertinęs ieškovės galimybių išieškoti iš UAB „Kauno arena“ įsiskolinimą 2013 m. vasario 11 d. akcijų pasirašymo sutarties metu, todėl nepagrįstai nustatė, kad 990 000 Lt reikalavimo teisės (finansinio turto) vertė buvo lygi šios reikalavimo teisės nominaliai vertei.
  11. Atsakovas bei trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo eigoje akcentavo aplinkybes, jog UAB „Kauno arena“ visos reikalavimo teisės į gautinas lėšas buvo įkeistos AB Šiaulių bankas, įmonės 2011 m. balanse buvo apskaitytos 23 metų ateities koncesijos pajamos, kas sudarė net 72 proc. balanse nurodomo turto, o tikrąją įmonės finansinę padėtį atspindi tik 2012 m. finansinė atskaitomybė (t. 6, b. l. 6-34). Per visus 2012 metus UAB „Kauno arena“ patyrė 141 714 Lt nuostolių, o 2013 metų I ketvirtis UAB „Kauno arena“ buvo dar nuostolingesnis, nes UAB „Kauno arena” patyrė net 194 694 Lt nuostolius, t. y. daugiau nei per visus 2012 metus. Blogą buvusią UAB „Kauno arena“ finansinę padėtį, atsakovo teigimu, patvirtina ir sutrikę atsiskaitymuai su ieškove pagal paslaugų sutartį. Be to, remiantis UAB „Turtvalda“ ir VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas sudaryta taikos sutartimi, kurią 2016 m. sausio 13 d. nutartimi patvirtino Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-903-413/2016, 990 000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Kauno arena“ akcijų vertė 2013 m. gegužės 20 d. buvo ne didesnė kaip 35 000 Eur.
  12. Kaip minėta anksčiau, ieškovė savo dublike (t. 2, b. l. 98-99) taip pat pripažino faktą, kad UAB „Kauno arena“ akcijos buvo itin rizikingos, neaiškios ateities įmonės akcijos, kurių kontrolinis akcijų paketas net negalėjo suteikti įmonės kontrolės teisės. Įmonė nevykdė savarankiškos ūkinės veiklos, buvo įsteigta vienintelės akcininkės VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas specialiam ir vieninteliam tikslui - vykdyti 2010 m. sausio 18 d. tarp VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas ir Kauno miesto savivaldybės sudarytą Koncesijos sutartį Nr. 0118. Įmonė negalėjo laisvai disponuoti savo turtu ir pajamomis, kadangi 2011 m. gegužės 13 d. sutartiniu įkeitimu Nr. 03220110003499 visos UAB „Kauno arena“ reikalavimo teisės į gautinas lėšas pagal 2010 m. sausio 18 d. Koncesijos sutartį Nr. 0118 buvo įkeistos AB Šiaulių banko naudai, užtikrinant 6 806 070 Eur prievolę pagal 2011 m. gegužės 6 d. kreditavimo sutartį.
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar atsakovas, priimdamas sprendimą sudaryti akcijų mainų sutartį, tinkamai identifikavo galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą, buvo būtina patikrinti, ar reali akcijų mainų sutartimi perleistų UAB „Kauno arena“ 990 000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų nominali vertė atitiko realią šių akcijų rinkos vertę, taip pat ar UAB „PROMNETA“ turėta 990 000 Lt nominalaus dydžio reikalavimo teisė į UAB „Kauno arena“ realiai ir buvo tokios vertės. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad UAB „Kauno arena“ akcijų ar ieškovės 990 000 Lt nominalaus dydžio reikalavimo teisės rinkos vertė 2013 m. vasario 21 d. buvo 990 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas UAB “Kauno arena” finansinės padėties ir jos galimybės patenkinti ieškovės reikalavimo teisę pagal paslaugų sutartį nesiaiškino, į specialią UAB „Kauno arena“ paskirtį ir jos veiklos bei kontrolės ribojimus neatsižvelgė, apsiribojo konstatavimu, jog UAB “Kauno arena” perleistų akcijų rinkos vertė tokia, kokia buvo nurodyta akcijų emisijos kaina akcijų pirkimo sutartyje ir į ją įskaitoma reikalavimo teisė, kaip savaime suprantamas dalykas. Kita vertus, prieštaraudamas sau, teismas mainų sutartyje numatytos UAB “Asocijuoto turto valdymas” akcijų kainos nepripažino atitinkančia rinkos vertę ar jai artimą, neatlikus jokios specialių žinių tokio specifinio turto (akcijų) vertei nustatyti reikalaujančios analizės. Teismas taip pat netyrė pagrįstumo atsakovo ir trečiojo asmens argumentų, jog nurodytoje sandorių grandinėje jie dalyvavo siekdami patenkinti įmonės kreditorinį reikalavimą į UAB “Kauno arena”, sumažinti riziką neatgauti skolos, gauti bent kokį turtą už neaiškios vertės UAB “Kauno arena” akcijas ir neaiškios vertės ieškovės reikalavimo teisę, nors tokio pobūdžio aplinkybių tyrimas, sprendžiant iš verslo sandorių kildinamos žalos atlyginimo klausimą, yra būtinas.
  14. Taigi, yra pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog siekiant palyginti 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sutartimi išmainyto turto vertes, nustatyti apelianto sudaryto sandorio pagrįstumą ir tariamų nuostolių dydį, yra būtina nustatyti perleistų UAB „Kauno arena“ akcijų vertės, į kurių kainą įskaityta ieškovės reikalavimo teisė į UAB “Kauno arena”, ir įgytų UAB “Asocijuotas turto valdymas“ akcijų vertės skirtumą.
  15. Reikalavimo teisė (turtinė teisė) yra civilinių teisių objektas, kurio nominali vertė, kaip ir įmonės akcijų, nebūtinai atitinka jo rinkos vertę, kuri priklauso nuo debitoriaus finansinės turtinės padėties, veiklos ypatumų, turto bei įsipareigojimų sudėties, įmonei bei jos turtui taikytų apribojimų, t. y. nuo skolininko galimybės visą skolą per apibrėžtą terminą grąžinti (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.112 straipsnis). Perleidžiamų turtinių teisių kaina civilinėje apyvartoje labai dažnai yra daug mažesnė, nei numatyta jų nominali vertė, ypatingai tais atvejais, kai įmonė skolininkė, į kurią nukreipta galiojanti reikalavimo teisė, turi finansinių sunkumų ar veiklos apribojimų. Įmonės akcijų kainą taip pat lemia įvairūs faktoriai, todėl paprastai jai nustatyti yra būtinos specialios žinios (žr. t. 4, b. l. 92-194). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog sandorio objekto kainą, visų pirma, nulemia šalių susitarimas. Nors UAB “Kauno arena” akcijų įgijimo ir perleidimo sandorius, sudarytus 2013 m. vasario 11 d. ir 2013 m. vasario 21 d. skiria tik dešimt dienų, tačiau šių sandorių šalys yra skirtingos, skiriasi ir sandorių rūšis. Todėl per se viename sandoryje šalių nustatyta objekto perleidimo kaina negali lemti tarp kitų šalių sudaryto kitos rūšies sandorio dėl to paties objekto kainos.
  16. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovams išaiškinus įstatymo nustatytą įrodinėjimo pareigą pateikti žalos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų dydį patvirtinančius įrodymus ir pasiūlius spręsti byloje klausimą dėl ekspertizės paskyrimo UAB “Kauno arena” ir/arba UAB “Asocijuoto turto valdymas” akcijų bei UAB “PROMNETA” reikalavimo teisės į UAB “Kauno arena” vertei nustatyti, ieškovė skirti byloje tokią ekspertizę atsisakė. Ieškovės argumentai, jog tokios ekspertizės atlikimas yra labai brangus, o bankrutuojanti įmonė tam neturi lėšų, kad tokia našta ieškovei neadekvati ir neįgyvendinama nepakeičia įstatymo nustatytų įrodinėjimo taisyklių, nepateisina tokio ieškovės procesinio elgesio ir negali perkelti su tuo susijusių bylinėjimosi kaštų valstybei net ir viešąjį interesą turinčioje byloje. Pasirinkusi atitinkamą teisių gynimo būdą, šalis turi laikytis to teisių gynimo būdo įgyvendinimui nustatytų taisyklių. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė UAB “PROMNETA”, ginčydama akcijų mainų sandorio teisėtumą dėl esminio suklydimo CK 1.90 straipsnyje numatytu pagrindu, pati kėlė klausimą dėl mainų dalyką sudariusių įmonių akcijų vertės bei dėl ekspertizės akcijų vertei nustatyti skyrimo (Civ. byla Nr. 2-810-657/2014, t. 2, b. l. 113).
  17. Pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimas yra šalies teisė ir dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška. Tačiau kaip ir bet kuria teise, šia teise šalys taip pat privalo naudotis sąžiningai ir protingai, pagal jos tiesioginę paskirtį, nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, siekdami apginti realiai pažeistas, bet ne tariamas teises, ne piktnaudžiaujant teise bei neimituojant pažeistos teisės gynimo. Galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos būdo efektyvumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju ieškovas turi įvertinti ginčo aplinkybes, šalis siejančias teises ir pareigas bei tuo remdamasis pasirinkti tinkamą teisių gynimo būdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).
  18. Ieškovės administratorius teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl pasirinko tokį teisių gynimo būdą - ieškoti žalos atlyginimo iš fizinio asmens, kurio mokumas kelia abejonių, kodėl, dublike pripažinus, kad akcijų mainų sandoris yra tik dalis visoje sandorių grandinėje, byloje neįrodinėjamas visos sandorių grandinės ir kitų šiuos sandorius sudariusių asmenų veiksmų neteisėtumas, atsisakyta ieškinio dėl 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sandorio nuginčijimo, nereiškiamas ieškinys UAB “PROMNETA ” dalyviui, neginčijami 2013 m. vasario 11 d. sudaryti VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, UAB “PROMNETA” akcininko R. K., UAB “Kauno arena” ir UAB “PROMNETA” sandoriai dėl UAB “Kauno arena” akcijų emisijos ir jų pardavimo UAB “PROMNETA”, akcijų kainos įskaitymo į UAB “PROMNETA” reikalavimo teisę į UAB “Kauno arena” ir neprašoma taikyti restitucijos ir kt. Ir nagrinėjamoje byloje ieškovė nevykdė jai pagal įstatymą tenkančios pareigos pateikti įrodymus dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, sudarant ne tik akcijų mainų, bet ir kitus susijusius sandorius. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir kitoje susijusioje byloje ieškovės procesinis elgesys nenuoseklus ir prieštaringas, pasirenkant teisių gynybos būdus, jų atsisakant, nustatant ieškinio pagrindą ir atsakovais traukiamus byloje asmenis. Todėl byloje būtina nustatyti ir vertinti, ar ieškovės tikrieji ketinimai ir tikslai yra tokie, kokie jie deklaruojami ieškinyje.
  19. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
  20. Anksčiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, neįtraukė į bylą asmenų, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos reikšmingų bylai aplinkybių nustatymas. Tai duoda pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir procesą pirmosios instancijos teisme būtina pakartoti. Tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją bei galimai pažeistų neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises bei teisėtus interesus.
  21. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas byloje neišaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikšmės civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymui, neatskleidė bylos esmės, neįtraukė į bylos nagrinėjimą visų asmenų, kurių teises ir pareigas teismo sprendimas gali paliesti, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje tirtinų aplinkybių mastą ir pobūdį šių klausimų negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  22. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų tirti, ar teisėtai buvo atlikta UAB “Kauno arena” akcijų emisija ir jų pardavimas UAB “PROMNETA”, ar tai nepažeidė Koncesijų įstatymo imperatyvių normų ir Koncesijos sutarties, nustačius tam pagrindą, esant pareikštam reikalavimui ar ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) spręsti dėl nurodytų sandorių pripažinimo niekiniais bei negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Nuo teismo šiais klausimais padarytų išvadų priklauso, ar išliko pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu ir ar nustatytos visos sąlygos šiai atsakomybei taikyti: atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos bei kaltė ir jos laipsnis. Teismas turėtų nustatyti ir vertinti visų 2013 m. vasario-gegužės mėnesiais VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, UAB “PROMNETA” akcininko R. K., UAB “Kauno arena”, UAB “PROMNETA”, UAB “Turtvalda” sudarytų sandorių, susijusių su UAB “Kauno arena” akcijomis, motyvus ir tikslą, visų nurodytus sandorius sudariusių fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant atsakovo R. T., vaidmenį sandorių sudaryme bei jų veiksmų teisėtumą, priežastinį ryšį tarp nustatytų neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusių padarinių. Nustačius, kad atsakovui iš anksto buvo žinoma apie tai, jog UAB “Kauno arena” akcijos bus grąžintos VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, tai gali būti pagrindas išvadai, jog UAB “Kauno arena” akcijų įgijimo sandorio sudarymo, įskaitant UAB “PROMNETA” reikalavimo teisę, metu tokių akcijų, išleidžiamų pažeidžiant teisės aktų ir sutarties reikalavimus, rinkos vertė negali atitikti sutartyje numatytos akcijų kainos. Iškilus ieškovei padarytos žalos dydžio dėl 2013 m. vasario 11 ir 21 dienomis sudarytų sandorių klausimui, teismas dar kartą turėtų išaiškinti ieškovei įrodinėjimo pareigą byloje ir pasiūlyti specialių žinių reikalaujantiems klausimams spręsti skirti byloje ekspertizę, o ją skirti atsisakius, taikyti įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese nesilaikančiai šaliai atitinkamus procesinius padarinius. Visos šios aplinkybės reikšmingos, sprendžiant dėl atsakovo veiksmų teisėtumo ir/arba jo kaltės laipsnio byloje, nors ieškovė kildina žalos jai atsiradimą tik iš 2013 m. vasario 21 d. akcijų mainų sandorio. Tik šias aplinkybes nustačius ir įvertinus, būtų galima daryti išvadą, ar atsakovas, kaip vienasmenis įmonės valdymo organas (vadovas) tinkamai vykdė jam tenkančias fiduciarines pareigas (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.), ar akivaizdžiai neperžengė protingos ūkinės komercinės rizikos, ar nesielgė aplaidžiai, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų ir pan., t. y. ar jo atžvilgiu galima taikyti tam tikros rūšies ir masto civilinę deliktinę atsakomybę už neteisėtais verslo sprendimais įmonei padarytą žalą, nes jo veikimo bona fide geriausiais bendrovės interesais prezumpcija yra paneigta.
  23. Teismas neįtraukė visų nurodytus sandorius sudariusių asmenų į bylos nagrinėjimą (išskyrus R. K.), nors atsakovas bylos eigoje to nuosekliai ir pagrįstai reikalavo (t. 4, b. l. 24, t. 5, b. l. 64). Todėl nagrinėdamas bylą pakartotinai, pirmosios instancijos teismas turėtų šį procesinį pažeidimą pašalinti ir įtraukti į bylą šioje nutartyje nurodytus asmenis, dalyvavusius 2013 m. vasario-gegužės mėnesiais sudarytuose sandoriuose dėl UAB “Kauno arena” akcijų emisijos, įgijimo ir perleidimo, trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, jeigu kitokios jų procesinės padėties nenurodys ieškovė. Priešingu atveju, nustačius reikšmingas bylai aplinkybes ir darant dėl jų atitinkamas teismo išvadas, gali būti nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 14, 266 straipsniai). Tai taip pat gali būti aktualu įgyvendinti atsakovo regreso teisę, jeigu būtų nustatyti bendri tam tikrų asmenų, įskaitant atsakovą, neteisėti veiksmai dėl ieškovei kilusios žalos.
  24. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo nesprendžia.

13Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai