Byla 2-1047-370/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Romstana“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Romstana“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys S. K., R. K., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Romstana“ bankroto byloje B2-314-613/2016,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Romstana“; bankroto administratore paskyrė UAB „Tamtamas“ ir nustatė valdymo organams 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 27 d., o 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Įmonės vadovai teismo įpareigojimų nevykdė ir neperdavė administratorei nei įmonės turto, nei finansinės atskaitomybės dokumentų.

4Pareiškėja administratorė kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB „Romstana“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad 2014 m. liepos 29 d. administratorės pranešimu UAB „Romstama“ direktorius S. K. buvo informuotas apie įmonės bankroto bylos iškėlimą ir jam buvo pateiktas 2014 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. B-1 dėl įmonės dokumentų perdavimo. UAB „Romstana“ valdymo organams nevykdant nurodymų, Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. išdavė vykdomąjį raštą priverstiniam teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarties vykdymui. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi BUAB „Romstana“ buvusiam vadovui S. K. paskirta 2 000 Lt (579,71 Eur) bauda, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi S. K. buvo paskirta 8 Eur bauda už kiekvieną antstolės A. R. – Ž. nurodymų nevykdymo dieną.

5Administratorė prašymą UAB „Romstana“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas), 4 punkte (įmonės veiklos organizavimas tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą) ir 5 punkte (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir dėl to negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros) nustatytais tyčinio bankroto požymiais. Pažymėjo, kad neturint UAB „Romstana“ apskaitos dokumentų ir registrų, negalima visiškai nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, finansinių įmonės dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie bendrovės realiai turėtą turtą ir įsipareigojimus. Nurodė, kad UAB „Romstana“ per visą jos veiklos laikotarpį nebuvo patvirtintas nei vienas finansinių ataskaitų rinkinys.

6Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepimo į pareiškimą dėl BUAB „Romstana“ bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikė, tačiau bylos nagrinėjimo metu su administratorės prašymu nesutiko.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi BUAB „Romstana“ bankrotą pripažino tyčiniu.

9Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog įmonė vykdė pakankamai didelės apimties ūkinę – komercinę veiklą, tačiau įmonė niekada neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui. Nesant įmonės dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie bendrovės realiai turėtą turtą ir jos įsipareigojimus, nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo fakto pakanka konstatuoti esant tyčinio bankroto požymius, numatytus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose ir BUAB „Romstana“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Suinteresuotas asmuo S. K. (apeliantas) pateikė teismui atskirąjį skundą, jame prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

121. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais veiksmais suinteresuoti asmenys

13S. K. ir / ar R. K. BUAB „Romstana“ privedė prie tyčinio bankroto. Apelianto nuomone, vien deklaratyvūs veiksmai negali būti pagrindas išvadai, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia. Teismui nenustačius konkrečių veiksmų, kurie lėmė įmonės bankrotą, negalima įmonės bankroto pripažinti tyčiniu.

142. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką, įmonių vadovams yra leidžiama tam tikra rizika, todėl net ir nuostolingi įmonei sandoriai, negali lemti išvados dėl tyčinio bankroto, jeigu nėra nustatomi vadovų nuoseklių tyčinių veiksmų, siekiant įmonės bankroto.

15Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis BUAB „Romstana“ buvusiam vadovui S. K.. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais įrodymais:

161. Apeliantas iki šiol nėra įvykdęs teismo nutarties ir administratorei nėra perdavęs įmonės dokumentų bei turto. Pareiškėjui nebendradarbiaujant kartu su administratore, nėra galimybės nustatyti, kiek ir kokio turto įmonė turėjo ar dar turi. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog įmonė vykdė veiklą, turėjo turto, tačiau apeliantas jokių duomenų apie jį neteikia.

172. Apeliantas sąmoningai ir piktybiškai vilkina bankroto bylos nagrinėjimą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl, pareiškėjos nuomone, teismas jam turėtų paskirti baudą.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

20Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu, aiškinimo ir taikymo. Šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teisingai įvertino bankroto administratorės argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu, kaip įrodytus ir pagrįstus (CPK 320, 338 str.).

21Dėl BUAB „Romstana“ bankroto pripažinimo tyčiniu

22ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013-10-01) buvo įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tuomet įstatyme nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Tačiau 2013-04-18 įstatymu Nr. XII-237 pakeitus ĮBĮ, nuo 2013-10-01 įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir buvo remiamasi teismų praktikoje. Įstatymų leidėjas tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais.

23Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

24Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokie konkrečiai įmonės vadovo ir / ar įmonės akcininko veiksmai galėjo nulemti įmonės bankrotą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad įmonės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikšti ne tik neteisėtais veiksmais, bet ir aplaidžiu neveikimu, tai nagrinėjamoje byloje iš esmės ir buvo konstatuota. Pirmosios instancijos teismas įmonės bankrotą pripažino tyčiniu, konstatavęs, jog suinteresuotas asmuo per visą įmonės veikimo laikotarpį nėra pateikęs viešiesiems registrams UAB „Romstana“ finansinės atskaitomybės dokumentų. Nesant UAB „Romstana“ apskaitos dokumentų ir registrų, nėra galimybės nustatyti, kokią veiklą įmonė vykdė, jos turimo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

25Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas turi perimti naujas vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 27 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.

26Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Nors UAB „Romstana“ vadovas nuo pat įmonės veiklos pradžios, t. y. nuo 2007 m. spalio 9 d., buvo suinteresuotas asmuo S. K., tačiau suinteresuotas asmuo nenurodė teismui pagrįstų argumentų, kodėl per visą įmonės veikimo laikotarpį nebuvo teikiami įmonės finansiniai dokumentai. Tai rodo, kad apeliantas nebuvo atsakingas vadovas, aplaidžiai vykdė savo funkcijas, nevesdamas įmonės finansinės buhalterijos, neteikdamas įmonės balansų viešiesiems registrams. Bankroto administratorė iš turimų banko sąskaitų išrašų sprendė, kad įmonė vykdė pakankamai didelės apimties ūkinę – komercinę veiklą (t. 1, b. l. 151-200; t. 2, b. l. 2-25), tačiau jokie įmonės finansiniai dokumentai administratoriui nebuvo perduoti. Apie įmonės vykdytą veiklą teismas sprendė ir iš 2015 m. vasario 26 d. gauto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos rajono departamento rašto (t. 2, b. l. 86), prie kurio buvo pridėtas ir UAB „Romstana” turimas 2008 metų balansas. Iš šio balanso matyti, jog 2008 metais įmonė turto apskaitė už 309 030 Lt (t. 2, b. l. 87). Be to, pažymėtina ir tai, kad įmonės vadovas ne tik, kad netinkamai vykdė savo pareigas, kaip įmonės vadovas, bet ir po bankroto bylos iškėlimo nevykdo teismo įpareigojimų perduoti įmonės administratorei visą turimą turtą bei įmonės dokumentus. Nors teismai įmonės vadovui S. K. už BUAB „Romstana“ turimų dokumentų ir turto neperdavimą paskyrė baudas, tačiau įmonės turtas bei dokumentai administratorei nėra perduoti iki šiol. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir aplaidžiai, o įmonės valdymo organai sąmoningai vengia administratorei perduoti įmonės dokumentus ir turtą arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).

27Nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, kad įmonių vadovams leidžiama tam tikra rizika, todėl net ir nuostolingi įmonei sandoriai, negali lemti išvados dėl tyčinio bankroto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad įmonės veikla yra susijusi su rizikingais verslo sprendimais, todėl valdymo organams nedidelė ir pagrįsta rizika yra leidžiama, tačiau nagrinėjamoje byloje yra akivaizdus ir nepateisinamas apelianto neveikimas, todėl šiuo atveju nėra taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas įmonės vadovų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais.

28Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminu, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BUAB „Romstana“ patvirtintų kreditorių reikalavimai sudaro 215 567,94 Lt (62 432,79 Eur). Nors administratorei neturint įmonės finansinių dokumentų sunku daryti išvadą, nuo kurio momento valdymo organams atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau iš surinktų duomenų galima spręsti, jog įmonės finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikiai. Todėl apeliantas, būdamas įmonės vadovas ir geriausiai matydamas įmonės finansinę padėtį, turėjo pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu apsaugoti kreditorių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad bankroto byla UAB „Romstana“ iškelta pagal BUAB „Slavtranz“ ieškinį, o ne pagal suinteresuoto asmens prašymą. Šių nurodytų aplinkybių visuma patvirtina aplaidų įmonės vadovo pareigų vykdymą, sąmoningai blogą pareigų atlikimą, siekiant įmonės nemokumo (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 4 p.).

29Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino faktinių aplinkybių, įmonės bankrotą tyčiniu pripažino, remdamasis deklaratyviais teiginiais. Nesutikdamas su tokiais apelianto argumentais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui nustačius vieną iš tyčinio bankroto požymių, teisiškai nėra reikšmingas kitų tyčinio bankroto požymių vertinimas. Pabrėžtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kadangi pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo ginčijamą nutartį panaikinti ar pakeisti, skundžiama nutartis yra paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

30Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą teise

31Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

32Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 str., gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). CPK 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 str., taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

33Nagrinėjamu atveju atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorė nurodė, kad apeliantas sąmoningai vilkino ir toliau vilkina šios bylos nagrinėjimą, neteikė atsiliepimo į administratorės prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Būtent dėl suinteresuoto asmens kaltės, 2015 m. vasario 26 d. pateiktas prašymas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, buvo išnagrinėtas tik 2016 m. kovo 7 d. Administratorės nuomone, nors apeliantas byloje buvo atstovaujamas profesionalaus advokato, tačiau proceso metu turimomis procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį, todėl už bylos vilkinimą ir piktnaudžiavimą teisėmis, jam turi būti skiriama bauda. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šios bylos nagrinėjimas užtruko metus, teismo posėdis buvo atidėtas septynis kartus. Nustatyta, kad 2015 m. gegužės 29 d. teismo posėdis buvo atidėtas suinteresuoto asmens prašymu (t. 2, b. l. 58), 2015 m. liepos 3 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl suinteresuoto asmens ir jos atstovo prašymų, kadangi suinteresuoto asmens atstovas tą dieną dalyvavo kitoje byloje (t. 2, 9 b. l. 73). 2015 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdis buvo atidėtas, suinteresuotam asmeniui nurodžius, kad jo advokatas jo daugiau neatstovaus, todėl jam reikia laiko susirasti naują advokatą (t. 2, b. l. 97). 2015 m. rugsėjo 16 d. vykdęs teismo posėdis buvo atidėtas dėl suinteresuoto asmens ligos (t. 2, b. l. 102). Į 2015 m. rugsėjo 29 d. vykusį teismo posėdį buvo atvykęs suinteresuoto asmens S. K. atstovas, pats suinteresuotas asmuo nedalyvavo teismo posėdyje dėl ligos (t. 2, b l. 107-108). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas galėjo išnagrinėti bylą ir nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, tačiau pačiam teismui nustačius, jog suinteresuoto asmens dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas ir dėl to atidėjus bylos nagrinėjimą, nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog būtent dėl suinteresuoto asmens kaltės ir piktnaudžiavimo procesu buvo atidedami teismo posėdžiai. Be to, pažymėtina ir tai, kad per užtrukusį bylos nagrinėjimą, pasikeitė ir bylą nagrinėjanti teisėja (t. 2, b. l. 110). Teismo posėdis, įvykęs 2015 m. gruodžio 31 d., taip pat buvo atidėtas, siekiant išsiaiškinti, ar suinteresuotas asmuo jau pasveiko, ar dėl ligos negalės ir ateityje dalyvauti teismo posėdžiuose (t. 2, b. l. 119-120). 2016 m. sausio 18 d. įvykdęs teismo posėdis buvo atidėtas šalių bendru sutarimu, atsižvelgiant į pateiktą suinteresuoto asmens prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes šalys tariasi dėl ginčo užbaigimo taikos sutartimi (t. 2, b. l. 130). 2016 m. vasario 29 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo ir suinteresuotas asmuo S. K.. Teismui nustačius, jog šalims nepavykus ginčo užbaigti taikos sutartimi, byla buvo išnagrinėta iš esmės (t. 2, b. l. 134-137). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl administratorės prašymas skirti apeliantui S. K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas (CPK 95 str.).

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

35Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi iškėlė bankroto... 4. Pareiškėja administratorė kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB... 5. Administratorė prašymą UAB „Romstana“ bankrotą pripažinti tyčiniu... 6. Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepimo į pareiškimą dėl BUAB „Romstana“... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi BUAB „Romstana“... 9. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog įmonė vykdė... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Suinteresuotas asmuo S. K. (apeliantas) pateikė teismui atskirąjį skundą,... 12. 1. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais veiksmais suinteresuoti... 13. S. K. ir / ar R. K. BUAB „Romstana“ privedė prie tyčinio bankroto.... 14. 2. Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką, įmonių vadovams yra... 15. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį... 16. 1. Apeliantas iki šiol nėra įvykdęs teismo nutarties ir administratorei... 17. 2. Apeliantas sąmoningai ir piktybiškai vilkina bankroto bylos nagrinėjimą,... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonės bankroto... 21. Dėl BUAB „Romstana“ bankroto pripažinimo tyčiniu... 22. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013-10-01) buvo... 23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima... 24. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokie... 25. Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės... 26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netinkamo buhalterinės apskaitos... 27. Nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, kad įmonių vadovams... 28. Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo... 29. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas,... 30. Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą teise... 31. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės... 32. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis... 33. Nagrinėjamu atveju atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorė... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 35. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą....