Byla 2-1914-877/2014
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir R. K. ieškinį Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys V. R., A. K., S. P., E. P. dėl teisės pripažinimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, Astai Žebrauskaitei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovei advokatei Vilmai Normantienei, atstovei pagal įgaliojimą S. Z., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovėms Laimai Pušinskienei, Jurgitai Rugieniūtei, atsakovams A. P., S. P., E. P., atsakovo S. P. atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, trečiajam asmeniui bankroto administratoriui S. S., nedalyvaujant atsakovei R. P., išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. K. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, A. P., R. P., S. P., E. P., trečiajam asmeniui S. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir R. K. ieškinį Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys V. R., A. K., S. P., E. P. dėl teisės pripažinimo,

Nustatė

2Ieškovė R. K. 2012 m. gegužės 5 d. patikslintu ieškiniu (I t., 4-7 b.l.) ir 2013 m.spalio 23 d. ieškiniu (3 t. 87-89 b.l.) prašo pripažinti niekiniu buto, esančio ( - ) 2011 m. spalio 21 d. turto pardavimo be varžytynių aktą Nr. 9/11, kuriuo bankrutavusi SĮ „Namų priežiūra“ butą pardavė A. P. ir R. P.; pripažinti niekine 2011 m. lapkričio 22 d. šio buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. P., R. P. ir S. P., E. P.; taikyti restituciją – grąžinti butą Kauno miesto savivaldybei ir pripažinti jai teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą gyvenamąją patalpą, esančią ( - ). Nurodė, kad SĮ „Namų priežiūra“ Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butų ir kambarių bendrabučiuose fondą valdė patikėjimo teise, yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl atsakovu šioje byloje laikytina Kauno m. savivaldybė. 1993 11 03 ieškovė R. K. su SĮ „Namų priežiūra“ sudarė nuomos sutartį, kuria jai buvo išnuomotas butas, esantis ( - ). Visą laiką ieškovė su šeima gyveno šiame bute, už buto išlaikymą mokėjo reikiamus mokesčius, turtą išlaikė. 1996 04 23 Kauno m. valdybos sprendimu Nr. 441 ieškovei buvo leista išnuomoti kitas to pačio bendrabučio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ). Šio sprendimo pagrindu ieškovė bute apsigyveno, mokėjo už jo išlaikymą mokesčius, todėl tarp šalių susiklostė nuomos sutarties civiliniai teisiniai santykiai, rašytinės nuomos sutarties ieškovė nėra išsaugojusi. 2000 01 03 su ieškove SĮ „Namų priežiūra“ sudarė buto eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, bute pastoviai su šeima gyveno. Faktiniai nuomos santykiai, 1996 04 23 Kauno m. valdybos sprendimas Nr. 441 patvirtina aplinkybes, kad ieškovė bute gyveno nuomos pagrindais. Ieškovė, gyvendama šiame bute, tikėjosi jį privatizuoti, todėl dėl buto privatizavimo kreipėsi į Kauno m. savivaldybės turto skyrių, kuriame buvo pradėta buto privatizavimo procedūra, parengti dokumentai buto privatizavimui, tačiau dėl ieškovę ištikusio insulto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta. Šių aplinkybių pagrindimui kartu su pradiniu ieškiniu buvo pateiktas buto techninės apskaitos bylos, parengtos R. K. vardu, nuorašas, buvo parengti visi reikiami dokumentai buto privatizavimui. Kadangi po patirto insulto, ieškovė tapo invalide, todėl dėl ligos įstatymo nustatytu terminu nesugebėjo užbaigti pradėtos privatizavimo procedūros, tačiau šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti atnaujinamas.

32004 04 16 Kauno apygardos teismas Kauno SĮ „Namų priežiūra“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė S. S.. Ieškovė kreipėsi į administratorių dėl buto išsipirkimo, bet jai buvo liepta sumokėti susidariusią skolą, pasakant, kad tada bus leidžiama butą išsipirkti. Pagal perimtus buhalterinius duomenis, administratorius Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį dėl skolos iš ieškovės priteisimo. Šią skolą ieškovė sumokėjo gera valia, toliau su vaikais liko gyventi bute, administratorius šias aplinkybes žinojo. Ieškovė su vaikais nuomojamame bute gyveno viena, šeimai trūko pinigų, todėl ji išvyko dirbti į Vokietiją, bute liko gyventi ieškovės pilnametis sūnus, kuris sutinkamai su CK 6.588 str. 2 dalimi yra ieškovės, pagrindinės buto nuomininkės, šeimos narys ir turi teisę gyventi nuomojamame bute. 2011 metų rudenį ieškovė per namo įgaliotinę sužinojo, kad administratorius jos butą pardavė, o naujasis savininkas skambino telefonu ir liepė buto gyventojams išsikelti iš jo gera valia. Kadangi ieškovė turėjo galiojančią nuomos sutartį ir turėjo teisę į nuomojamo buto privatizavimą, ji nesutiko gera valia atlaisvinti buto, nurodydama, kad butas parduotas neteisėtai, nenutraukus su ja galiojančios nuomos sutarties ir ji dėl pažeistų teisių gynybos kreipsis į teismą. Administratorius, per šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą turėjo pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ( ĮBĮ 17 str. 2 dalis). Jokio pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą ar tolimesnį vykdymą ieškovei administratorius neatsiuntė, todėl ieškovė suprato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis galioja ir nebus nutraukta. Tačiau nenutraukęs galiojančios nuomos sutarties, bet sulaukęs, kai ieškovė apmokėjo skolą, administratorius ieškovės nuomojamą butą 2011 10 21 pardavė. 2011 12 07 raštu paaiškino, kad pardavimas įvykdytas teisėtai, nuomos sutartis su ieškove dėl buto Nr. 72, ( - ) nebuvo sudaryta. Butas, esantis Ariogalos g. 6-72, Kaune 2011 11 22 pirkimo -pardavimo sutartimi yra parduotas S. P., o prieš tai be varžytynių šį turtą įsigijo A. P. ir R. P.. Kadangi buvo parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, buvo pažeista Vyriausybės nustatyta turto įvertinimo tvarka. Ieškovės manymu, turtas buvo parduotas nesąžiningai, nekilnojamojo turto perpardavinėjimu užsiimantiems asmenims siekiant jį įsigyti už kuo mažesnę kainą, o po to parduoti už tikrąją rinkos kainą ir iš to uždirbti, jį parduodant nebuvo laikomasi Vyriausybės nutarimais Nr. 1074 ir Nr. 831 nustatytos turto pardavimo parinkimo būdo, kainos nustatymo ir jos sumažinimo tvarkos, turtas buvo parduotas už per mažą kainą, tuo sumažinant kreditorių galimybes atgauti savo reikalavimus iš parduoto turto vertės, abu sudaryti ginčo turto perleidimo sandoriai laikytini sandoriais, prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.) bei imperatyvioms įstatymo normoms (CK1.80 str.). Administratorius, parduodamas turtą 2011 10 21 aktu be varžytynių, pažeidė imperatyvias ĮBĮ normas, numatančias pareigą informuoti visus suinteresuotus asmenis, su kuriais buvo sudarytos sutartys iki bankroto bylos iškėlimo apie tolimesnį jų vykdymą ar nevykdymą, t.y. turtą pardavė galiojant nuomos sutarčiai, sudarytai su ieškove. Ieškovės nuomos sutartis iki šiol nėra nutraukta, ji gyvena bute ir juo naudojasi, be to galiojant nuomos sutarčiai, ieškovė turi iki šiol nerealizuotą teisę į minėto buto privatizavimą, nes tokia teise ji iki šiol nėra pasinaudojusi, tuo pažeidžiamos ieškovės teisės.

4Atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2013-03-04 atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti (II t.164-168 b.l.). Nurodė, kad tinkamas atsakovas šioje byloje yra administratorius S. S.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimu Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“, SĮ „Namų priežiūra“ perdavimo - priėmimo aktu buvo perduota Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. Kauno savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ patikėjimo teise valdė Kauno miesto savivaldybei perdavimo-priėmimo aktais nuosavybėn perduotą valstybei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą, adresu ( - ), kuriame yra ginčo gyvenamosios patalpos. Kadangi SĮ „Namų priežiūra“ veikla buvo nuostolinga, Kauno miesto savivaldybės taryba 2004-02-20 sprendimu Nr. T-93 nusprendė įpareigoti SĮ „Namų priežiūra“ direktorių pateikti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“. Kauno apygardos teismas 2004-04-16 nutartimi Kauno savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“ iškėlė bankroto bylą, o 2007-04-19 įmonė pripažinta bankrutavusia. Kauno apygardos teismas 2012-02-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5-343/2012 pripažino SĮ „Namų priežiūra“ veiklą pabaigta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-259/2009 konstatavo, kad savivaldybės įmonė atsako pagal prievoles jai patikėjimo teise priklausančiu turtu <...>.“ Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, mano, kad gyvenamąsias patalpas, kurios buvo SĮ „Namų priežiūra“ balanse ir kurias ji valdė patikėjimo teise, laikantis teisės aktų reikalavimų įmonė turėjo teisę parduoti. Mano, kad ginčo gyvenamąsias patalpas ( - ) turėjo teisę parduoti teisės aktų nustatyta tvarka tik SĮ „Namų priežiūra“ bankroto administratorius, o atsakovas Kauno miesto savivaldybė negalėjo atlikti ir neatliko jokių veiksmų, susijusių su aukščiau nurodytų ginčo gyvenamųjų patalpų pardavimu, todėl pradinis atsakovas Kauno miesto savivaldybė turėtų būti pakeistas tinkamu atsakovu, t. y. atsakovu turėtų būti patrauktas administratorius S. S.. Nesutinka su ieškove, kad likvidavus SĮ „Namų priežiūra“ visos jos teisės ir pareigos buvo perduotos Kauno miesto savivaldybei. Taip pat nesutinka su ieškove, kad nors visi ieškinio reikalavimai grindžiami tariamais Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo pažeidimais, bankroto administratoriaus neteisėtais veiksmais, tačiau atsakovu nurodoma Kauno miesto savivaldybė. Mano, kad SĮ „Namų priežiūra“ turėjo teisę parduoti Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį, valdomą patikėjimo teise nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir ginčo gyvenamąsias patalpas ( - ), tačiau SĮ „Namų priežiūra“ patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą turėjo pardavinėti nepažeisdama galiojančių teisės aktų. Ieškovė nurodo, kad buvo kreipusis į Kauno miesto savivaldybę dėl ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), privatizavimo, buvo pateikusi visus dokumentus, bet dėl ieškovės ligos neprivatizavo ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), tačiau byloje nėra pateikta šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Priešingai, Kauno miesto savivaldybės administracija 2013-02-20 raštu Nr. 66-3-91 informavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriuje nėra duomenų bei dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), privatizavimo. Todėl mano, kad nepagrįstas ieškovės argumentas, jog buvo pateikti visi dokumentai, kurie buvo būtini siekiant privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal LR butų privatizavimo įstatymą. Kauno miesto savivaldybės administracijoje yra išlikę tik 1993-11-03 Kauno miesto savivaldybės bendrabučio nuomos sutarties, kuria ieškovei R. K. buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, adresu ( - ), kopija, bei Kauno miesto valdybos 1996-04-23 sprendimo Nr. 441, kuriuo buvo leista išnuomoti ieškovei R. K. 45,09 kv. m bendrojo ploto patalpas, esančias bendrabutyje, adresu ( - ), kopija. Mano, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, prašo jį taikyti.

5Trečiasis asmuo bankroto administratorius S. S. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau atsiliepdamas į pradinį ieškinį bankrutavusios SĮ „Namų priežiūra“ vardu (I t. 42-43 b.l.) nurodė, kad 1996-04-23 Kauno m. valdybos sprendimu Nr. 441 ieškovei buvo leista išnuomoti bendrabučio gyvenamąsias patalpas adresu ( - ) ir kurio pagrindu ieškovė galėjo sudaryti nuomos sutartį su SĮ „Namų priežiūra“. Tačiau nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo bankrutavusios SĮ „Namų priežiūra“, kaip tai numatyta CK 6.576 str., niekada nebuvo sudaryta. Bankrutavusios SĮ „Namų priežiūra“ administratoriui Kauno m. savivaldybė pateikė kambarių, dėl kurių nebuvo sudarytos nuomos sutartys sąrašą, jame nurodytos ir gyvenamosios patalpos, adresu ( - ). R. K. m. savivaldybės pateiktais duomenimis, jog dėl buto, adresu ( - ), nebuvo sudaryta jokių nuomos sutarčių, ir buvo organizuotas buto, adresu ( - ), pardavimas. Nepagrįstai plečiamai ieškovė aiškina ĮBĮ 17 str. 2 d., kuriame numatyta, kad administratorius turi pranešti suinteresuotiems asmenims tik apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis. Kadangi nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo bankrutavusios SĮ „Namų priežiūra“ sudaryta nebuvo, nebuvo pagrindo ir informuoti ieškovę apie nuomos sutarties tęsimą. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovo bankrutavusios SĮ „Namų priežiūra“ nebuvo sudaryta rašytinė kambario ( - ) nuomos sutartis, o juo labiau ji nebuvo įregistruota viešame registre, ieškovė negali panaudoti fakto, esą tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis, prieš trečiuosius asmenis. Ieškovė nurodo, esą dėl buto privatizavimo kreipėsi į Kauno m. savivaldybę, kur buvo pradėta ginčo patalpų privatizavimo procedūra. Tačiau tai pagrindžiančių dokumentų ieškovė nepateikia, kaip ir įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė tikrai turėjo teisę ginčo patalpas privatizuoti. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčo patalpų privatizavimo procedūros nebuvo baigtos dėl pačios ieškovės kaltės. Ieškovė nurodo, esą ji nesugebėjo tęsti privatizavimo procedūrų dėl ją ištikusio insulto, kaip įrodymus pateikia Kauno II klinikinės ligoninės pažymėjimą, pagal kurį ieškovė Kauno m. II klinikinės ligoninės Neurologijos skyriuje gydėsi 2001-08-13 - 2001-08-22, taip pat Invalido pažymėjimą. Minėti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė buvo nepajėgi vykdyti buto privatizavimo procedūrų. Kita vertus, ieškovė taipogi nurodo, kad ji išvyko dirbti į Vokietiją, todėl darytina išvada, kad ieškovė buvo įgali tęsti privatizavimo procedūras, jų nebaigė dėl savo kaltės. Ieškovė nurodo, kad ji visą laiką mokėjo ginčo patalpos naudojimo mokesčius. Ieškovė mokesčių už gyvenamąją patalpą nemokėjo ir tai patvirtina Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas, pridedamas su atsiliepimu į ieškinį, išduotas Kauno apygardos teismo 2007-01-25 sprendimo priteisti atsakovui bankrutavusiai S Į „Namų priežiūra“ iš ieškovės 2 671,35 Lt skolos, pagrindu. Pastebėtina ir tai, jog ieškovė, reikšdama ieškinį nesuformulavo ieškinio pagrindo (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), taipogi ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog sudarytu sandoriu buvo pažeistos jos teisės (CK 1.78 str. 4, 5 d.), galimai ieškovė reiškia ieškinį, tokios teisės neturėdama. Ginčo patalpos iki jų perleidimo buvo Kauno m. savivaldybės nuosavybė, o bankrutavusi SĮ „Namų priežiūra“ ginčo patalpas valdė patikėjimo teise. Be to, bankrutavusios Kauno SĮ „Namų priežiūra“ bankroto byloje atliktos visos ĮBĮ nustatytos procedūros, teismui pateiktas prašymas dėl įmonės veiklos pripažinimo pasibaigusia.

6Teismo posėdyje trečiasis asmuo S. S. palaikė šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad turto vertės nustatymo ir jo pardavimo tvarką nustatė kreditorių susirinkimas ir turtas buvo parduotas nepažeidžiant šių nutarimų.

7Nurodė, kad kai savivaldybės įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Ilas“, jis buvo jos įgaliotas asmuo. Bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p. nurodo, jei per 20 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigęs, nevykdys, šios sutartys laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 str. nustatyta tvarka. Mano, kad turėjo pareigą pranešti tik tiems asmenims, kurie yra sudarę nuomos sutartis. Nuomos sutartis turėjo būti sudaryta raštu, jam tokia sutartis neperduota. Įmonės likvidavimo laikotarpiu savivaldybė pateikė jam kelis sąrašus, kokia tvarka ir kokie bendrabučių kambariai turėtų būti pardavinėjami pirmiausia. Iš pradžių pardavinėjo neapgyvendintus butus, po to- savavališkai užimtus, trečioje eilėje buvo tokie, kur žmonės gyveno, tačiau su jais nebuvo sudarytos nuomos sutartys, galiausiai nusprendė pardavinėti tuos bendrabučių kambarius, su kurių gyventojais buvo sudarytos nuomos sutartys. Ieškovės butas pateko į trečią kategoriją, t. y. gyventojai, su kuriais savivaldybė nebuvo sudariusi nuomos sutarties. Butas buvo parduotas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Dėl turto pardavimo buvo trys kreditorių susirinkimai. 2010-12-24 protokole Nr. 10 buvo numatyta, kad nepardavus bendrabučio kambarių varžytynėse, jie toliau pardavinėjami ne varžytynių tvarka už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 20 procentų pirmosiose varžytynėse pasiūlytos kainos. Pirmosiose varžytynėse šio buto kaina buvo 50 000 Lt. 20 procentų nuo 50 000 Lt sudaro 10 000 Lt. Vadinasi, šitas susirinkimas įpareigojo administratorių parduoti ne mažiau kaip už 10 000 Lt. Butas buvo parduotas už 17 800 Lt. Jis, kaip administratorius, jokio pažeidimo nepadarė. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos administratorius kariavo su savivaldybe, kad būtų patenkinti kreditoriniai reikalavimai. Savivaldybė visus administratoriaus sprendimus ginčijo teisme. Administratorius perėmė tokį turtą, kurio apimties neturėjo ir negalėjo suvokti. Įstatinis kapitalas ir realus turtas, kuriuo buvo dengiamas įstatinis kapitalas, nebuvo suderinti. Šiuo klausimu Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad administratorius turi teisę pardavinėti turtą, nors valdomą ir patikėjimo teise, ir iš gautų lėšų tenkinti kreditorinius reikalavimus. Mano, ieškinys nepagrįstas, Privatizavimo įstatymas negalioja jau 10 m., ieškinį reikia atmesti.

8Atsakovai A. P. ir R. P. 2013 m. vasario 28 d. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti (I t. 161-163 b.l.). Atsiliepime nurodė, kad butą, esantį ( - ), nupirko pradėjus SĮ „Namų priežiūra“ bankroto procedūros metu pagal turto be varžytynių aktą 2011-10-21 Nr. 9/11. 2011-11-22 butą, esantį ( - ) pardavė S. P.. Pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino notarė L. M.. Turto pardavimo tvarka nustatoma kreditorių susirinkime. Turto pardavimo tvarka nustatyta 2010-05-20, 2010-09-14, 2010-12-27 vykusiuose kreditorių susirinkimuose. Bankroto administratorius vykdydamas savo pareigą pardavė butą, esantį Ariogalos g. 6-72, Kaune be varžytinių už didžiausią pasiūlytą kainą. 2011-10-03 sudarytas nekilnojamo turto pardavimo be varžytynių protokolas Nr. 10/11, ir nekilnojamas turtas nuosavybės teise perduotas A. P..

9Atsakovams, kaip buto pirkėjams, nebuvo abejonių dėl perkamo buto pirkimo-pardavimo teisėtumo, o apie SĮ „Namų priežiūra“ ir ieškovės teisinius santykius ar kokius nors nesutarimus nieko nebuvo žinoma. Nuomininkas neturi nuosavybės teisių į nuomojamą nekilnojamą turtą. Ieškovė negali pareikšti teisių, kylančių iš nuomos sutarties prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju atsakovus, kadangi sutartis neregistruota viešajame registre. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį sudarytą tarp SĮ „Namų priežiūra“ ir A. ir R. P., bei sandorį tarp A.ir R. P. ir S. ir E. P., negaliojančiu yra nepagrįstas ir neteisėtas. CK 1.80 str. 2d. numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Atsižvelgiant į išdėstytas bylos aplinkybes restitucijos taikymas nėra galimas, kadangi nuomos sutartis buvo sudaryta tarp bankrutavusios SĮ „Namų priežiūra“ ir ieškovės R. K., o pirkimo - pardavimo sutartis tarp A. ir R. P. ir S. ir E. P.. Šiuo metu SĮ „Namų priežiūra“ yra jau bankrutavusi, todėl taikant restituciją būtų pažeisti sąžiningai butą, esantį ( - ), įgijusių asmenų teisės. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė neturėtų jokios asmeninės naudos dėl taikomos restitucijos, kadangi jei butas būtų grąžintas Savivaldybei, kuri patikėjimo teise butą buvo perdavusi valdyti SĮ „Namų priežiūra“, ieškovė neturi teisės privatizuoti butą pirmumo teise, kadangi privatizavimo procesas yra pasibaigęs ir šis įstatymas yra negaliojantis. Su ieškovės argumentais dėl sandorio negaliojimo dėl prieštaravimo viešai tvarkai ir gerai moralei nesutinka. Dėl atsakovų vykdant komercinę veiklą ir prekiaujant nekilnojamu turtu ieškovės kaltinimai yra nepagrįsti, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius dėl neteisėtos veiklos, ar duomenų, kad atsakovai būtų bausti. CK 6.156 str. 1 d. numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sandoris negaliojančiu pagal CK 1.80 str. ir 1.81 str. gali būti laikomas tik tada, kai viena sutarties šalių elgėsi nesąžiningai tikėdamasi apgaule sudaryti sandorį. Ieškovės skundžiami sandoriai buvo sudaryti sąžiningai, tai nesudaro pagrindo pripažinti sandorius negaliojančiais. Remiantis CPK 602 str. 3 d. numatyta, kad reikalavimams panaikinti pardavimo sandorius be varžytinių taikomas vienerių metų senaties terminas. Pardavimo be varžytinių aktas tarp A. P. ir bankrutuojančios SĮ „Namų priežiūra“ buvo sudarytas 2011-10-21, vienerių metų terminas sueina 2012-10-21. Senaties termino taikymas yra įtvirtintas, siekiant apsaugoti asmens interesus, siekiant teisėtų interesų gynimo per tam tikrą laiko tarpą. Ieškovė praleido numatytą terminą kurio metu galėjo apginti savo interesus. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė neišnaudojo visų savo galimybių apginti savo interesus. Parduodant butą, esantį ( - ), bankroto administratoriaus buvo organizuojamos dvejos varžytynės, ieškovė nedalyvavo organizuojamame procese. Taip pat ieškovė nepasinaudojo CPK numatyta teise suteikti įgaliojimus vesti bylą teisme (CPK 58 str.). Ieškovė turėjo procesinę galimybę apginti tariamai pažeistus interesus dalyvaujant varžytinėse ar suteikiant įgaliojimą atstovauti jos interesams. Ieškovės nurodytos priežastys, dėl kurių neva negalėjo laiku apginti savo interesų, nėra pakankamai svarios, kadangi liga buvo fizinio pobūdžio, o ne psichinio.

10Atsakovas S. P. 2013-02-28 atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti (I t., 158-160 b.l.). Nurodė, kad nuomos teisės turėjimas neužkerta kelio buto teisėtam savininkui jį parduoti, taip pat nėra įstatymo nustatytos pareigos pirmiausiai pasiūlyti pirkti nuomininkui. Ieškovė savo pozicijos nepagrindžia jokiomis teisės normomis. Ieškovė nebuvo bankrutuojančios įmonės kreditorė, todėl bankrutavusi SĮ „Namų priežiūra“ pareigų jos atžvilgiu taip pat neturėjo. Ieškovė neturi teisės ginčyti ir turto pardavimo kainas, nes nėra tinkamu subjektu ir jos teisės nebuvo pažeistos, nes apie nekilnojamojo turto varžytynes skelbiama viešai ir jose gali dalyvauti visi norintys. Pirmenybės teisių nuomininkai neturi.

11Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2001-01-01. Pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsniu, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymą 13 str. 2 d. Valstybės (savivaldybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos (parduodamos) laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė nei kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų atitikusi šiame įstatyme numatytas sąlygas. Atsakovai taip pat nurodyti - netinkami. Ieškovė remiasi CK 1.80 str. pagrindu, t.y. kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ieškovė teigia, kad buvo pažeistos ne įstatymo, tačiau LRV nutarimo Nr. 1074 normos. Bankrutuojančios įmonės įkeisto turto pardavimo tvarka reglamentuota Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 6 p. Ieškovė neginčija bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo ar komiteto nutarimų, kuriais buvo nustatyta bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarka ir kaina. Ieškovė teigia, kad pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovų S. P. bei A. P. ir R. P. prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Viešajai tvarkai ir moralei prieštaraujantys yra tokie sandoriai, kuriuos draudžia įstatymas. Atsakovas sudarė pirkimo- pardavimo sandorį, kurio sudarymas yra reglamentuotas CK 6. 305-6.316 straipsniais. Tokios sutarties sudarymas nėra uždraustas įstatymu. Jeigu atsakovui nebūtų leista sudarinėti įstatymo normas atitinkančias sutartis, būtų pažeistas sutarčių laisvės principas, kuris yra garantuotas CK 6.156 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat nėra tinkamas subjektas ginti viešąjį interesą. Ieškovės reikalavimas pripažinti pirkimo-pardavimo sandorius sudarytus tarp SĮ „Namų priežiūra“, A. ir R. P. ir E ir S. P. yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ieškovė R. K. nėra ginčijamų sandorių šalimi, todėl neturi teisės reikalauti sutarties pripažinimo negaliojančia, nes sutarties pasekmės jos tiesiogiai, kaip sutarties šalies neįtakoja. Todėl reikalavimas yra nepagrįstas, nes pažeistų sutarties šalių teisinių ir civilinių santykių pusiausvyrą. Ieškovė reikšdama ieškinį imasi iniciatyvos ginti tariamą viešą interesą, tačiau teisės aktai fiziniams asmenims tokios teisės nenumato. Pagal CPK 49 str. pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti turi tik prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijos, o jeigu pareikštas ieškinys viešajam interesui ginti yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų teisėmis, šie asmenys jų pačių arba asmens, pareiškusio ieškinį šio straipsnio nustatyta tvarka, prašymu arba teismo iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, arba jų pačių iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese bendraieškiais (CPK 49 str. 4 d.). Ieškovė nurodo, kad atsakovai yra nesąžiningi įgijėjai, nes užsiima nekilnojamojo turto prekyba ir pirko butą su tikslu perparduoti. Atsakovas su tuo nesutinka. Buto neapžiūrėjimas nėra sąlyga nesąžiningumui. Tuo labiau atsakovo sutuoktinė E. P. negali būti laikoma nesąžininga turto įgijėja. Atsakovas su ieškove nėra pažįstamas, ieškovė net neturėjo teisės butą parduoti, o butas pirktas iš trečiųjų asmenų, atsakovas susipažino su visais buto dokumentais, o vidaus būklė jo visai nedomino, nes turėjo tikslą butą remontuoti. Atsakovas S. P. laikytinas sąžiningu įgijėju (sąžiningumas visų pirma - preziumuojamas), turtas nebuvo įgytas nusikalstamu būdu, todėl restitucija - negalima. Sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos institutas taikomas tiek ginant nuosavybės teisę, tiek ir kitas daiktines teises. Nei sandorio pripažinimas negaliojančiu, nei restitucijos taikymas negali paveikti sąžiningo įgijėjo interesų (CK 1.80 str. 4 d. 6.153 str.), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 4.96 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-410/2004)

12Ieškinys tenkintinas

13Byloje nustatyta, kad 1993 11 03 ieškovė R. K. su SĮ „Namų priežiūra“ sudarė nuomos sutartį, kuria jai buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti ( - ) (I t. 14 b.l.). 1996 04 23 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 441 ieškovei buvo leista išnuomoti kitas to paties bendrabučio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ) (I t., 15 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyrius ieškovei 2011-12-19 raštu Nr. 66-6-821 pateikė informaciją, kad „1996 04 23 Kauno m. valdybos sprendimu Nr. 441 ieškovei yra išnuomotos bendrabučio gyvenamosios patalpos adresu ( - ). Nuomos sutarties adresu ( - ), sudarytos su R. K. Gyvenamojo fondo administravimo skyriuje nėra“. 1996 m. šiuo adresu deklaruota ieškovės bei jos sūnų V. R. ir A. K. gyvenamoji vieta (I t., 17-18 b.l.). 2000 m. sausio 3 d. Kauno savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ su R. K. sudarė buto eksplotavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį (I t., 16 b.l.), 2001 m. gruodžio 6 g. ieškovė su AB „Kauno energija“ sudarė šilumos tiekimo sutartį (I t. 23-25 b.l.). 1996 m. rugpjūčio 5 d. Valstybinis respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras sudarė buto ( - ), techninės apskaitos bylą, savininke nurodant R. K. (I t., 26-28 b.l.).

14Ieškovei po ją 1994-09-08 ištikusio hemoraginio insulto nuo 1994 10 01 paskirta pensija, nustatyta antra invalidumo grupė (I t., 20 b.l.). Iš išreikalautos medicininės dokumentacijos laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 2000-12-31 nustatyta, kad ieškovei diagnozuota liga pagal TLK I69.1- Intracerebrinio kraujavimo pasekmės. Iš šio laikotarpio ligos istorijos matyti, kad ieškovei stipriai skauda galvą, sutrikusi kalba, bloga atmintis, sutrikusi orientacija ir dėmesio koncentracija, dažni epilepsijos priepuoliai. 1998.09.29 diagnozuoti ryškūs bendrasmegeniniai pakitimai. 1998-05-12 ir 1998-10-19 išrašuose iš ligos istorijos nurodyta, kad R. K. sveikatos būklė bloga: vyrauja netikslus aplinkos suvokimas, sunku atsiminti, trūksta žodžių, nutrūksta mintys, ryškūs bendrasinchroniniai pakitimai, po gydymo stacionare būklė ta pati, lieka galvos skausmas, svaigimas, nedarbinga, prognozė visiško pasveikimo atžvilgiu nepalanki, darbingumo- invalidumo reiškiniai. 1999 05 25 neurologo išvadoje nurodyta stiprūs galvos skausmai, kiek dementiška. 2001 m. gydėsi Kauno m. II-je klinikinėje ligoninėje, jai diagnozuoti liekamieji reiškiniai po trūkusios galvos smegenų aneurizmos (hemoraginio insulto) (I t. 29 b.l.). Šie įrodymai apie ieškovės sveikatos būklę leidžia daryti išvadą, kad iki Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo pilna apimtimi dienos- 1998-07-01 ieškovės sveikatos būklė neleido jai vykti į savivaldybę ir asmeniškai sudaryti nuomos sutartį bei pasidomėti, ar visi dokumentai, reikalingi butui privatizuoti, yra pateikti.

15Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, inv. Nr. 19701, kadastro duomenys užfiksuoti 2001-03-27, butas Nr. 72 yra 49,80 kv. m. bendro ploto, gyvenamas plotas 30,18 kv.m. (2 inv. B.l.). Pagal architekto G. J. 1995 m. gegužės mėn. parengtą R. K. buto rekonstrukcijos projektą, šis butas rekonstruotas, suderinus su SĮ „Namų priežiūra“, Kauno miesto savivaldybe (7,8 inv. b.l.). 2001-02-25 VĮ Registrų centrui buvo pateiktas prašymas sudaryti buto kadastro duomenų bylą su duomenų tikslinimu (10 inv. b.l.). 2002 m. gegužės 9 g. priėmimo- perdavimo aktu Kauno apskrities viršininkas perdavė ginčo butą, kurio likutinė vertė 79000 Lt, savivaldybės nuosavybėn (14-15 inv. b.l.), šio akto pagrindu VĮ Registrų centras įregistravo viešame registre Kauno miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisę (inv. b.l.16; 3 t. 35 b.l.). 2010 m. sausio 27 d. bankrutuojančios Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ administratorius S. S. pateikė ieškovei ir jos sūnui anketą- pasiūlymą dėl ginčo buto pirkimo, kurią užkildžiusi ir grąžinusi administratoriui ieškovė nurodė norinti pirkti butą, jei būtų suteikta galimybė atsiskaityti dalimis (3 t. 21 b.l.). Ariogalos g. 6-72, Kaune, deklaruoti asmenys R. K. ir V. R. įtraukti į sąrašą bendrabučio kambarių kaip nuomininkai, nesudarę nuomos sutarčių (3 t. 23 b.l.). 2011 m. spalio 21 d. nekilnojamojo turto be varžytynių protokolu ginčo butas buvo parduotas atsakovui A. P. už 17800 Lt (3 t. 31-33 b.l.) pagal pastarojo 2011-10-03 prašymu pasiūlytą 17800 Lt kainą. 2011-11-22 pirkimo –pardavimo sutartimi A. P. ir R. P. pardavė S. P. ir E. P. butą ( - ), už 20000 Lt; sutartyje šio buto vidutinė rinkos vertė 2011-11-21 dienai nurodyta 70500 Lt (I t. 59-68 b.l.).

162011 m. liepos 28 d. įspėjimas apie buto pardavimą varžytynėse ieškovei neįteiktas (3 t. 27-28 b.l.). Apie varžytynes skelbta spaudoje (3 t. 29-30, 34 b.l.).

172012 m.vasario 29 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-5-343/2012 SĮ „Namų priežiūra“ veikla pripažinta pabaigta (1 t. 156 b.l.).

18Dėl teisės reikšti ieškinį

19CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ir teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė, Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais. Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad ieškovė buvo savivaldybės patalpų nuomininkė nuo 1993 m. Atsižvelgiant į tai, kad 1996 m. rugpjūčio 5 d. Valstybinis respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras sudarė buto ( - ), techninės apskaitos bylą, savininke nurodant R. K. (I t., 26-28 b.l.), tikėtina, kad ji buvo pradėjusi privatizavimo procedūrą, tačiau jos nebaigė. Dėl privatizavimo procedūros ieškovė Kauno apylinkėsteisme yra pareiškusi ieškinį, užvesta civilinė byla Nr. 2-22170-775/2013, kuri yra sujungta su šia byla. Butas ( - ), buvo privatizavimo objektas, todėl jį pardavus tokį statusą šis butas prarado, dėl ko ieškovės teisės buvo pažeistos, t.y. ji yra tinkama ieškovė CK 6.227, CPK 602 straipsnių prasme.

20Dėl nuomos sutarties sudarymo

21Iš įgaliotos atstovės S. Z. paaiškinimų, V. P. ir J. B. parodymų nustatyta, kad ieškovei R. K. kambarys bendrabutyje ( - ) e, buvo suteiktas kaip įmonės „Inkaras“ darbuotojai. 1993 11 03 ieškovė R. K. su SĮ „Namų priežiūra“ sudarė neterminuotą nuomos sutartį, kuria jai buvo išnuomota gyvenamoji patalpa (kambarys), esanti ( - ) (I t. 14 b.l.). Iš šios sutarties matyti, kad dokumentas, suteikiantis teisę į gyvenamąją patalpą, yra bendrabučio gyventojų 1993 10 29 paliudijimo aktas. Netrukus po šios sutarties sudarymo ieškovei labai pablogėjo sveikata, tą patvirtina aukščiau aptarti jos sveikatos dokumentai, iš kurių matyti, kad jos sveikatos būklė praktiškai nepagerėjusi išliko iki 2001 m., gydytojai prognozavo, kad visiško pasveikimo nebus, tą patvirtino ieškovės elgesys ir jos atsakymai į klausimus teismo posėdžio metu. 1996 04 23 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 441 ieškovei buvo leista išnuomoti kitas to paties bendrabučio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ) (I t., 15 b.l.). Nors tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyrius savo rašte (I t. 12 b.l.) teigia, kad R. K. šios patalpos išnuomotos, tiek ieškovė ieškinyje nurodo, kad tokia sutartis buvo sudaryta, tik ji neturi jos išsaugojusi, tačiau nei atsakovė, nei ieškovė nuomos sutarties į bylą nepateikė, ji nėra įregistruota viešame registre. Tuo metu ieškovės sveikata buvo bloga, ja iš dalies rūpinosi jos sutuoktinis, kaimynės bei bendradarbės. Ieškovė su SĮ „Namų priežiūra“ ir paslaugų teikėjais 2000-2001 m. sudarė paslaugų teikimo ginčo butui sutartis, mokėjo už teikiamas paslaugas (I t. 16, 23-25 b.l.). 1996 m. šiuo adresu deklaruota ieškovės bei jos sūnų V. R. ir A. K. gyvenamoji vieta (I t., 17-18 b.l.), 2013 m. sausio 7 d. duomenimis- ieškovės bei jos sūnaus V. R. gyvenamoji vieta (I t., 174 b.l.). Šiame bute ieškovė ir jos sūnūs pagal 2001-01-08 pažymą gyveno (I t., 21 b.l.), ieškovės paaiškinimais, tuo metu, kai ji buvo išvykusi gydytis į Vokietiją (nuo 2003 m.), bute gyveno jos sūnus (III t. 8 b.l.).. Nors trečiasis asmuo S. S. savo 2012-02-26 atsiliepime į ieškinį Kauno apygardos teismui nurodo, kad remiantis Kauno miesto savivaldybės bankroto procedūros metu jam perduotais duomenimis su R. K. nebuvo sudaryta nuomos sutartis, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė faktiniai nuomos santykiai, kurie tęsėsi labai ilgą laiką, be to, Kauno miesto valdybos 1996 04 23 sprendimu ieškovei leista ginčo patalpas išnuomoti, nuomos sutarties sudarymo pareigą turėjo abi jos šalys- ieškovė ir panaudos teise ginčo patalpas valdžiusi savivaldybės įmonė. Visuotinai žinoma, kad su savivaldybės būsto nuomininkais yra sudaromos tipinės nuomotojo parengtos sutartys, kurių turiniui nuomininkas jokios įtakos neturi, nuomininkas šiuose santykiuose yra silpnesnioji šalis, todėl jam taikytinas silpnesniosios šalies gynimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-723/2003, 2007 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-428/2007). Kartu pažymėtina ir tai, kad ieškovė dėl savo ligos tapo iš dalies neįgalia, todėl jai sunkiau tiek suvokti savo teises bei pareigas, tiek teisių gynimu tinkamai pasirūpinti. Jos santuoka 1993-04-13 buvo nutraukta, ieškovė gyveno su nepilnamečiais vaikais. Dėl šių priežasčių, ypač dėl ieškovės ligos, dėl kurios ji negalėjo objektyviai įvertinti situacijos, neturėjo artimų jai padėti galinčių asmenų, neigiamos nuomos sutarties nesudarymo pasekmės negali būti panaudotos prieš silpnesniąją šalį- ieškovę. Formalus šios situacijos vertinimas neatsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę bei susiklosčiusius faktinius ilgą laiką besitęsusius nuomos santykius neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad savivaldybės įmonė turėjo pareigą sudaryti nuomos sutartį ir susiklosčius faktiniams nuomos santykiams, darytina išvada, kad atsakovė, perduodama bankroto administratoriui duomenis apie ginčo patalpas, privalėjo nurodyti, jog ieškovė ginčo patalpose gyvena kaip nuomininkė bei yra pradėjusi šių patalpų privatizavimo procesą. Kaip matyti iš į bylą pateikto sąrašo (III t. 23 b.l.) administratoriui buvo pateiktas sąrašas, kuriame nurodyta, kad R. K. ir V. R. yra nuomininkai, nesudarę nuomos sutarčių, tačiau kaip matyti iš Privatizavimo skyriaus pateiktos informacijos ieškovei, atsakovė laikė, kad ginčo buto nuomos sutartis su ieškove yra sudaryta, todėl sutiktina su ieškovės argumentu, kad bankroto administratorius turėjo pareigą per Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą turėjo pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ( ĮBĮ 17 str. 2 dalis). Administratorius ieškovei neatsiuntė jokio pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą ar tolimesnį vykdymą. Ieškovė suprato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis galioja ir nebus nutraukta. Tačiau nenutraukęs galiojančios nuomos sutarties, administratorius ieškovės nuomojamą butą 2011 10 21 pardavė. Kaip paaiškino S. S. teismo posėdyje (III t. 7 b.l.), turto pardavimo kaina buvo nustatyta kreditorių susirinkimuose, jam nebuvo reikšminga, kad turte gyvena gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, o siųsdamas anketą- pasiūlymą (II t. 79 b.l.) turte gyvenantiems asmenims tik bandė išsiaiškinti, kiek tie asmenys galėtų mokėti, jei norėtų patys įsigyti turtą. Kaip nurodė bankroto administratoriaus atstovas, nepavykus parduoti varžytynėse, kreditorių susirinkime buvo nuspręsta kainą mažinti. Visose administratoriaus ataskaitose kreditoriams buvo pabrėžiama, kad savivaldybė priešinasi ir priešinsis gyvenamųjų patalpų, kurios suteiktos gyventojams pardavimui (II t. 54, 76—78, kt.).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008, nurodyta, kad administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditoriui ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Taigi, bankrutuojančios įmonės administratorius, pradėdamas administruoti bankrutuojančią įmonę ir teikdamas administravimo veiklą, savo veiklą orientuoja į atliktų veiksmų rezultatyvumą ir teisinius principus, kurie užtikrina veiklos bei teisėtų lūkesčių apsaugą. Įmonės administratorius turi pareigą užtikrinti, kad administruojamos įmonės vardu civilinėje apyvartoje bus veikiama sąžiningai, o šį reikalavimą atitinka toks elgesys, kai siekiama nepadaryti žalos, kontrahentams atskleidžiamos reikšmingos su sudaromu sandoriu susijusios aplinkybės, elgiamasi apdairiai ir rūpestingai. Įmonės administratorius privalo veikti taip, kad maksimaliai įmanomai užtikrintų pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtus interesus, vykdydamas bankroto procedūrą, nepažeistų kitų su bankrutuojančia įmone susijusių asmenų interesų, t. y. privalo elgtis sąžiningai ir protingai, apdairiai ir rūpestingai visų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012). Ginčo situacijoje bankroto administratoriui buvo žinoma, kad savivaldybės įmonės panaudos teise valdytose gyvenamosiose patalpose gyveno socialiai pažeidžiami asmenys, gaunantys nedideles pajamas. Ieškovė be kita ko dėl savo ligos yra iš dalies nedarbinga ir neįgali. Nors pagal byloje esančius įrodymus savivaldybė administratoriui nebuvo pateikusi išsamios informacijos apie nuomos sutarties su ieškove sudarymą, tačiau administratoriui nustatyta rūpestingumo pareiga jam nustatė prievolę tokią informaciją gauti pačiam. Administratorius jam nustatytą rūpestingumo pareigą pažeidė, nepranešdamas ieškovei apie tai, kad nuomos santykiai su ja nebus tęsiami (IBĮ 10 str. 7 d. 4 p.; 17 str. 2 dalis), o pateikdamas ieškovei 2010 m. sausio 27 d. anketą- pasiūlymą, kuria norėjo sužinoti apie gyventojų ketinimus nusipirkti butus bei gavęs ją ieškovės ir jos sūnaus V. R. užpildytą su nuoroda, jog norėtų pirkti, jei būtų suteikta galimybė atsiskaityti dalimis, į ją nereagavo, tuo suteikdamas ieškovei pagrindą tikėtis, kad nuomos santykiai bus tęsiami, 2011 m. liepos 28 d. Įspėjimas apie rugsėjo mėn. vykstančias varžytynes (III t. 27 b.l.) ieškovei asmeniškai nebuvo įteiktas (III t. 28 b.l.).

23Dėl ginčo turto vertės

242002 m. gegužės 9 d. priėmimo- perdavimo aktu Kauno apskrities viršininkas perdavė ginčo butą, kurio likutinė vertė 79000 Lt, savivaldybės nuosavybėn (14-15 inv. B.l.). 2004-03-01 nekilnojamojo turto perdavimo- priėmimo aktu Kauno miesto savivaldybė į apskaitą priėmė ginčo butą (II t., 26 b.l.). 2006 m. liepos 21 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta 342 butų, įmonės valdomų patikėjimo teise, rinkos vertės nenustatinėti, įpareigoti administratorių iš VĮ „Registrų centras“ gauti oficialią pažymą apie butų vertę (II t. 31-32 b.l.). 2006-10-02 duomenimis, ieškovės atstovės gautais iš bankrutavusios įmonės dokumentų, pateiktų į archyvą, ginčo buto vertė 73559 Lt (II t., 57 b.l.), t.y. administratoriui ši vertė buvo žinoma. 2011-11-21 masinio vertinimo metu VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 70500 Lt (I t. 10 b.l.). Administratorius skelbime apie varžytynes nurodė (III t., 30 b.l.), kad parduodami kambariai bendrabutyje ( - ), pradinė pardavimo kaina 50796 Lt, t.y. nurodė ne tik rinkos vertės neatitinkančią buto kainą, bet ir netiksliai apibūdino ir patį objektą, nurodydamas jį ne kaip atskirą butą, o kaip kambarius bendrabutyje. 2011 m. spalio 21 d. nekilnojamojo turto be varžytynių protokolu ginčo butas buvo parduotas atsakovui A. P. už 17800 Lt (III t. 31-33 b.l.) pagal pastarojo 2011-10-03 prašymu pasiūlytą 17800 Lt kainą.

25Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į varžytynių instituto esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

26Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis bei įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. CPK 602 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi 2011-10-22, numatė, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. CPK 602 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus pripažinus negaliojančiais, gali būti taikoma restitucija Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

27Ieškovė nepagrįstai remiasi Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintų Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų 9 punktu, kuriame nustatyta, kad varžytynėse parduodamas turtas turi būti įvertintas vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Šis nutarimas taikomas tik toms įmonėms, kuriose bankroto procesas pradėtas iki 1997 m. spalio 1 d. Nagrinėjamu atveju taikytinas Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintas Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas, kurio 7 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamo turto vertinimo tvarką ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės nekilnojamasis bei įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte bei Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto (pakeisto 2008 m. sausio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 60) Aprašo 7 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamo turto vertinimo tvarką ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Pažymėtina, kad nei ĮBĮ, nei paminėtas Aprašas nenumato bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos ar kainos nustatymo kriterijų, tačiau pagal teismų praktiką, įvertinant, ar bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime patvirtinta turto pardavimo kaina atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, reikia vadovautis kitų įstatymų nuostatomis (tarp jų CPK), reglamentuojančiomis kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2065/2011). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje BUAB „Pramogų era“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. 2-2395/2011), yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl Turto pardavimo kainos, reikėtų vadovautis objektyviu kainos nustatymo kriterijumi – realia parduodamo turto rinkos verte.

282010-05-20 kreditorių susirinkime nutarta nekilnojamąjį turtą pardavinėti ne mažiau kaip dvejose varžytynėse; iki 2010 m. gruodžio 31 d. Vilijampolės seniūnijos teritorijoje esančius bendrabučius pirmosiose varžytynėse pardavinėti remiantis VĮ Registrų centras atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo (pagal 2009 m. birželio 1 d. vertę) nustatytas 1 kv. m. kainas- 1020 Lt; antrosiose varžytynėse kaina mažinama 20 procentų (II t., 74-75 b.l.). 2010 m. rugsėjo 14 d. kreditorių susirinkime nutarta gyvenamąsias patalpas, neparduotas dvejose varžytynėse ir tiesioginių sandorių būdu, sumažinus kainą 50 procentų, toliau pardavinėti tiesioginių sandorių būdu didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne mažesne kaip 35 procentai nuo pirmųjų varžytynių kainos (II t, 80-82 b.l.). 2010 m. gruodžio 27 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 10 2.1 punktu buvo nutarta gyvenamąsias patalpas bendrabučiuose pardavinėti kainomis ir tvarka, nustatyta 2010-05-10 kreditorių susirinkime Nr. 8 bei 2010-09-14 kreditorių susirinkime Nr. 9. 4 punktu buvo svarstyta dėl varžytynėse ir tiesioginiais sandoriais neparduotų gyvenamųjų patalpų pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo; 4.1 punktu nutarta septynias gyvenamąsias patalpas, neparduotas dvejose varžytynėse ir tiesioginių sandorių būdu, parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet už ne mažesnę kaip 20 proc. nuo pirmųjų varžytynių kainos (III t.87-88 b.l.). Nors pastarojo nutarimo 4.1 punkte konkrečios gyvenamosios patalpos neįvardintos, tačiau iš nutarimo punkto turinio matyti, kad 2010-12-27 kreditorių susirinkime buvo sprendžiama dėl patalpų, kurios jau buvo pardavinėjamos varžytynėse ir tiesioginių sandorių būdu, tačiau šiais būdais patalpų parduoti nepavyko.

29Dėl ginčo turto pirmosios varžytynės paskelbtos 2011 m. rugsėjo 7 d., taigi dėl ginčo buto pardavimui šis kreditorių susirinkimo nutarimas netaikytinas, administratoriaus atsikirtimai, kad jis galėjo šį butą parduoti už 10000 Lt atmestini kaip nepagrįsti; administratorius privalėjo turtą pardavinėti šio nutarimo 2.1 punkte nustatyta tvarka ir kainomis, t.y. nepardavus dvejose varžytynėse ir tiesioginių sandorių būdu, sumažinus pardavimo kainą 50 proc., toliau pardavinėti tiesioginių sandorių būdu didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, bet ne mažesne kaip 35 proc. nuo pirmųjų varžytynių kainos (II t. 81 b.l.). Jei laikyti, kad pradinė kaina 50796 Lt buvo nustatyta tinkamai, mažiausia kaina, už kurią galėjo būti parduotas butas yra 17779 Lt. A. P., siūlydamas 17800 Lt kainą, tik 21 Lt didesnę už minimalią, turėjo būti labai gerai informuotas apie kainų formavimo mechanizmą, todėl teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovės atstovės nurodytas abejones dėl sandorio šalių sąžiningumo, nors formaliai kreditorių susirinkimais nustatyta turto pardavimo tvarka ir nebuvo pažeista. Pažymėtina ir tai, kad tame pačiame pastate esantis 12,01 kv. m. bendro ploto kambarys Nr. 11 su bendro naudojimo patalpa, kurio likutinė vertė 2004-03-01 nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo akte nurodyta 32000 Lt (II t. 64 b.l.), 2010-12-22 buvo parduotas už 12250 Lt (II t. 99 b.l.); 21,06 kv. m. bendro ploto kambarys Nr. 35 su bendro naudojimo patalpa, kurio likutinė vertė 2004-03-01 nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo akte nurodyta 46000 Lt (II t. 64 b.l.), 2010-12-22 buvo parduotas už 17185 Lt (II t. 99 b.l.), o 49,80 kv.m. ginčo butas, kurio likutinė vertė tame pačiame akte nurodyta 77000 Lt- tik už 17800 Lt, kas akivaizdžiai parodo tiek nustatytos pradinės pardavimo kainos, tiek galutinės pardavimo kainos disproporciją.

30Bankroto administratoriaus rašte Kauno miesto savivaldybės administracijai (2 t. 92 b.l.) minima, kad prioritetiniu turi būti ne socialiai remtinų asmenų naudojamų butų, o negyvenamųjų patalpų pardavimas. S. S. 2011-11-24 pranešime Kauno apygardos teismui pažymėjo, kad parduodant bendrabučių kambarius, kyla šiuos kambarius nuomojančių asmenų nepasitenkinimas, Kauno m. savivaldybės taryba ketina likusius kreditorinius įsipareigojimus dengti iš savivaldybės lėšų, tokio sprendimo priėmimas numatomas 2011-12-08 (2 t. 104 b.l.), ir administratoriaus teigimu šiuos įsiskolinimus Savivaldybė padengė. Bankroto proceso metu siekiama maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007), taip pat apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, išaiškinta, kad administratorius nėra besąlygiškai saistomas kreditorių susirinkimo nutarimų, t. y. kreditorių susirinkimas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti; kreditorių susirinkimas neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją, kuri jam priskirta. Taigi, netinkamai atlikęs jam kylančią pareigą, bankroto administratorius negali remtis kreditorių susirinkimo nurodymu atlikti tam tikrą veiksmą. Administratoriaus pareiga buvo pateikti teisingus duomenis apie jam pavestą administruoti turtą bei jo kainą kreditoriams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo buto kaina yra nustatyta jo neindividualizavus, įvertinus vidutinę bendrabučio atitinkamame miesto mikrorajone vieno kvadratinio metro kainą. Iš byloje esančio panaudos teise valdyto gyvenamųjų patalpų sąrašo matyti, kad tik keletas objektų, tarp jų ir ginčo butas, yra ne bendrabučio kambarys, o atskiras butas su jame esančiu sanitariniu mazgu, atskira virtuve, o šiuo konkrečiu atveju po ieškovės atliktos buto rekonstrukcijos netgi turintis visiškai atskirą įėjimą ir neturintis jokių bendro naudojimo patalpų, todėl nustatant jo kainą kaip ir visų kitų patalpų, kurios buvo žymiai prastesnės kokybės ir vertės, buvo akivaizdžiai pažeista turto vertės nustatymo tvarka, o nustačius mažesnę, negu rinkos vertę, bei ją dar žymiai sumažinus turtą parduodant (pardavus beveik už keturis kartus mažesnę, nei jo rinkos kaina) buvo pažeisti ne tik kreditorių, bet ir turto savininkės Kauno miesto savivaldybės interesai. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad įmonės administratorius pažeidė savo pareigą užtikrinti, kad administruojamos įmonės vardu civilinėje apyvartoje bus veikiama sąžiningai; parduodant turtą nebuvo atskleistos reikšmingos su sudaromu sandoriu susijusios aplinkybės, turtas įvertintas žymiai mažesne nei rinkos kaina. Įmonės administratorius neveikė taip, kad maksimaliai įmanomai užtikrintų pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių bei savivaldybės teisėtus interesus, vykdydamas bankroto procedūrą, nepažeistų ieškovės interesų. Vykdydamas turto pardavimo be varžytynių procedūrą, administratorius nebuvo pakankamai rūpestingas. Sprendžiant dėl Turto pardavimo kainos, neužtikrino, kad būtų vadovaujamasi objektyviu kainos nustatymo kriterijumi – realia parduodamo turto rinkos verte. Žinodamas, kad įmonės patikėjimo teise valdomuose būstuose gyvena socialiai pažeidžiami asmenys ir tą savo byloje esančiuose raštuose teismams akcentuodamas, jis nepranešė asmeniškai ieškovei apie jos nuomojamo būsto pardavimą, nors ieškovė jo paklausimu buvo išreiškusi norą šį būstą įsigyti, t. y. nesielgė sąžiningai ir protingai, apdairiai ir rūpestingai visų asmenų atžvilgiu, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuoto asmens- ieškovės- teises, kas pat sudaro pagrindą pripažinti 2011-10-21 pardavimo be varžytynių aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė, būdama parduodamo turto savininke, kuri turėjo būti tiesiogiai suinteresuota parduodamo turto teisingos kainos nustatymu, turto pardavimu kuo didesne kaina, jokių prieštaravimų kreditoriams dėl kainos nustatymo nereiškė, kreditorių susirinkimų nutarimų, turto perdavimo be varžytynių akto neginčijo, tačiau atsakovės teisių pažeidimas bankroto proceso metu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Sutiktina su atsakovų pozicija, kad ieškovės teisės dėl per mažos turto kainos nustatymo jos teisėms neturėjo įtakos, tačiau pripažintina, kad tai yra aplinkybė, patvirtinanti turto administratoriaus nesąžiningumą ir nerūpestingumą visų bankroto proceso dalyvių atžvilgiu. Remiantis CPK 602 str. 3 d. numatyta, kad reikalavimai panaikinti pardavimo sandorius be varžytinių taikomas vienerių metų senaties terminas. Pardavimo be varžytinių aktas tarp A. P. ir bankrutuojančios SĮ „Namų priežiūra“ buvo sudarytas 2011-10-21, vienerių metų terminas sueina 2012-10-21, pradinis ieškinys dėl akto nuginčijimo paduotas 2012-01-17, todėl atmestini atsakovų argumentai, kad ieškovė praleido numatytą terminą kurio metu galėjo apginti savo interesus.

31Vertinant daikto įgijėjo sąžiningumą visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką, įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007). Be to, kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad negalima pirkėjo laikyti sąžiningu, jeigu jis įgijęs turtą daug mažesne negu rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2002; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2007). CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis teisių gynimo būdas, todėl sandorio šalių grąžinimas į pirmykštę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2011; kt.).

32Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo patalpas bankroto administratorius pardavė A. P. už 17800 Lt, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai. Atsakovas, prisiekęs byloje sakyti tiesą, nurodė, kad įsigydamas šį butą jis planavo užsidirbti 3000 Lt, tuo metu turėjo atliekamų pinigų, dalį pasiskolino iš mamos. Nurodė, kad pirkdamas butą nežinojo jo rinkos kainos, taip pat negalėjo tiksliai paaiškinti, kodėl būtent tokią kainą jis nurodė galįs sumokėti, nors teigė, kad buto pirkimui turėjo sukaupęs ir pasiskolinęs 20000 Lt. Taip pat nurodė, kad maždaug kartą per metus jis perka turtą su tikslu parduoti. Ginčo butas buvo gal trečias. Iš byloje pateiktų ir teismo iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko gauto išrašo (2 t. 127-128 b.l.) matyti, kad tai tik antras atsakovo įsigytas butas, pirmajame bute, kuris įkeistas hipotekos kreditoriui, jis gyvena su šeima. Taigi nurodydamas aplinkybę, kad jis kasmet įsigyja butą su tikslu jį parduoti ir užsidirbti pinigų, atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes sandorių perpardavimo tikslu prieš tai jis nė vieno nebuvo sudaręs. A. P., siūlydamas 17800 Lt kainą, tik 21 Lt didesnę už minimalią, turėjo būti labai gerai informuotas apie minimalią kainą, už kurią galėjo būti parduotas turtas, būti gerai susipažinęs su turto pardavimo iš varžytynių bei įmonių bankroto procedūromis, taip pat būti gerai informuotas apie kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimais dėl turto pardavimo kainų. Atsakovas dirba statybininku, neturi didelės prekybos nekilnojamuoju turtu patirties, yra įsigijęs tik vieną nekilnojamojo turto objektą- šeimos gyvenamąją patalpą, jos įsigijimui panaudojęs hipotekos kreditoriaus lėšas, todėl menka tikimybė, kad informacija apie turto pardavimo neįvykus varžytynėms kainos nustatymo mechanizmą jam galėjo būti žinoma, o tai kelia pagrįstų abejonių atsakovo ir šią procedūrą vykdžiusio bankroto administratoriaus sąžiningumu. Kad parduodamo turto kaina akivaizdžiai neatitinka to turto rinkos vertės, o taip pat kad šiuo adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ir ten gyvena R. K. ir V. R., pirkėjui galėjo būti žinoma, jeigu jis būtų pakankamai rūpestingas ir apdairus. Taigi įvertinus atsakovo paaiškinimus, kad perkamo turto rinkos kaina jam nebuvo žinoma, turto pirkimui jis turėjo sukaupęs 20000 Lt, tačiau kažkodėl pasiūlė turtą pirkti už minimalią kainą, kuri kelis kartus mažesnė už rinkos kainą, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika, teismas konstatuoja, kad atsakovas A. P. ir jo sutuoktinė negali būti pripažintas sąžiningu ginčo turto įgijėju ir dėl to, kad jis įgijo šį turtą daug mažesne negu rinkos kaina, apie kurią būdamas pakankamai rūpestingas ir apdairus, turėjo žinoti. Taip pat laikytini neįrodytais atsakovo A. P. teiginiai, kad jis yra sąžiningas įgijėjas ir kad nebuvo jo išankstinio susitarimo su galutiniu šio turto įgijėju S. P.. Besiverčiančiu nekilnojamojo turto prekyba S. P. visi turto pardavimo niuansai, kaip šios srities profesionalui, buvo puikiai žinomi, nes ne vieną nekilnojamojo turto objektą jis yra įsigijęs pardavimo be varžytynių aktu. Po mėnesio 2011-11-22 pirkimo – pardavimo sutartimi A. P. ir R. P. pardavė S. P. ir E. P. butą ( - ), už 20000 Lt, t.y. tik už 2200 Lt didesnę sumą, negu įsigijo. Notarės patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje šio buto vidutinė rinkos vertė 2011-11-21 dienai nurodyta 70500 Lt (I t. 59-68 b.l.), t.y. šio buto vertė VĮ Registrų centras vertinimu yra daugiau kaip tris kartus didesnė. Ši aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, kad tikėtina buvus susitarimui tarp atsakovų dėl šio turto įsigijimo ir perleidimo sandorių dar iki turto pardavimo be varžytynių, nes joks protingas žmogus, įsigijęs turtą už 17800 Lt ir siekdamas iš turto pardavimo pasipelnyti, už tokią sumą turto neparduotų kitam asmeniui. Pagal ieškovę, tokie atsakovų veiksmai yra piktnaudžiavimas teise, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys. Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, šios formuluotės turinys yra įvairialypis. Jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-384/2009). Ieškovės pateikti įrodymai ir byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad tikrasis turto įgijėjas yra S. P., kuris pirkdamas turtą per atsakovus A. P. ir R. P., tokiu būdu siekė įgyti sąžiningo įgijėjo statusą bei taip užkirsti kelią restitucijos taikymui natūra kilus ginčui dėl sandorių teisėtumo. Atsakovai turtą įsigydami elgėsi nesąžiningai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tokie aukščiau aptarti jų veiksmai prieštarauja gerai moralei. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. P. ir jo sutuoktinė bei S. P. ir jo sutuoktinė negali būti laikomais sąžiningais turto įgijėjais, todėl yra pagrindas jų sudarytą sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, taikyti restituciją, grąžinti butą jo savininkei Kauno miesto savivaldybei, atsakovams grąžinant už ginčo turtą sumokėtą kainą (CK 1.80 str. 2 d.. 6.145 str.).

33Pažymėtina, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu yra pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2008, 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010). Tiek atsakovai Paulauskai, tiek atsakovai Povilaičiai ginčo butą įsigijo gauti turtinę naudą, tuo tarpu ieškovė butą naudojo kaip savo ir šeimos narių gyvenamąją patalpą, buvo išreiškusi norą ją privatizuoti. Teismo įsitikinimu, ieškovės interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorių sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorius išsaugojus.

34Ieškovė ginčo sandorius taip pat prašė pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, tačiau kokiai imperatyviai įstatymo normai šie sandoriai prieštaravo, byloje nustatyta nebuvo, o ieškovė to ir neįrodinėjo.

35Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo

36Nustatyta, jog 49,80 kv.m. bendro ploto butas, esantis ( - ), iki Turto pardavimo be varžytynių akto sudarymo 2011-10-21 nuosavybės teise priklausė Kauno miesto savivaldybei (3 t. 35 b.l.). R. K. kambarys bendrabutyje ( - ), buvo suteiktas kaip įmonės „Inkaras“ darbuotojai, o 1993 11 03 ieškovė R. K. su SĮ „Namų priežiūra“ sudarė neterminuotą nuomos sutartį, kuria jai buvo išnuomota gyvenamoji patalpa (kambarys), esanti ( - ) (I t. 14 b.l.). Iš šios sutarties matyti, kad dokumentas, suteikiantis teisę į gyvenamąją patalpą yra bendrabučio gyventojų 1993 10 29 paliudijimo aktas. Tikslesnių duomenų, nuo kada ir kokiu pagrindu ieškovė apsigyveno minėtame bendrabutyje, nepavyko nustatyti. 1996 04 23 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 441 ieškovei buvo leista išnuomoti kitas to paties bendrabučio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ) (I t., 15 b.l.). Ieškovė su SĮ „Namų priežiūra“ ir paslaugų teikėjais sudarė paslaugų teikimo ginčo butui sutartis, mokėjo už teikiamas paslaugas (I t. 16, 23-25 b.l.). 1996 m. šiuo adresu deklaruota ieškovės bei jos sūnų V. R. ir A. K. gyvenamoji vieta (I t., 17-18 b.l.), šiame bute ieškovė ir jos sūnūs pagal 2001-01-08 pažymą gyveno (I t., 21 b.l.). Tretieji asmenys V. R. ir A. K. neprieštarauja dėl ieškovės prašymo, pripažįsta, kad ginčo bute negyvena. Santuoka su R. K. nutraukta 1993-04-13 (1 t. 19 b.l.). 2011-12-19 Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyrius raštu ieškovei nurodė, jog gyvenamosios patalpos Ariogalos g. 6-72, Kaune, parduotos SĮ „Namų priežiūra“ bankroto procedūros metu (3 t. 117-118 b.l.). Savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog Privatizavimo skyriuje ieškovės pateikto prašymo privatizuoti butą Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu nėra. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis R. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi .

371991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; kt.). Tų asmenų, kurie ne dėl savo kaltės negalėjo laiku šios teisės įgyvendinti, t. y. negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, teises ir interesus šiuo metu gina 1992 m. balandžio 7 d. priimtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas, kurio ketvirtajame skirsnyje yra nustatyta savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis tvarka.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; kt.).

39Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008, 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008, ir 2008 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008, pažymėjo, kad aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas – tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena iš valstybės socialinės–ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Viešosios nuosavybės teisės objektų perleidimas privačių asmenų nuosavybėn atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą, pagal kurią Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžė, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą, ir tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

40Sprendžiant, ar ieškovė įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, pirmiausia įvertintina, ar yra nustatytos visos šiame įstatyme nustatytos tokio privatizavimo sąlygos. Ieškovė nuo 1993 m. gyvena ( - ), ginčo bute nuo 1996 m., nes 1996 04 23 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 441 ieškovei buvo leista išnuomoti kitas to paties bendrabučio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ) (I t., 15 b.l.). Nors į bylą nėra pateikta šio buto nuomos sutartis, tačiau atsakovė 2011-12-19 rašte nr. 66-6-821 (I t. 12 b.l.) nurodo, kad 23 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 441 ieškovei šios patalpos buvo išnuomotos. Nėra įrodymų, kad tarp Kauno miesto savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ ir ieškovės buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, tačiau tarp ieškovės ir atsakovės įmonės, valdžiusios atsakovės turtą patikėjimo teise, susidarė faktiniai nuomos santykiai. Rašytinės nuomos sutarties nesudarymas yra pateisinamas ir išimtine situacija, susidariusia dėl tuometinės ieškovės sveikatos būklės. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovė. Tai reiškia, kad sutinkamai su Įstatymo 4 straipsnio antrosios dalies nuostatomis ieškovė buvo (ir yra) tinkamas subjektas, galintis privatizuoti butą; ginčo butas nebuvo įrašytas į Įstatymo 3 straipsnyje nurodytą neprivatizuojamų objektų sąrašą, o atitinka Įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų objektų požymius, todėl konstatuotina, kad aukščiau šioje byloje aptartus sandorius pripažinus negaliojančiu ir niekiniu, gali būti ir privatizavimo objektu.

41Tam, kad asmenį būtų galima laikyti įgijusį teisę privatizuoti butą, visų pirma turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo galiojant Butų privatizavimo įstatymui kreipėsi į pirkimo-pardavimo subjektą, t. y. į vietos savivaldybę, kuri parduoda jai priklausančius butus, ar į įmonę, įstaigą, organizaciją, kurios pardavinėjo jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad jos vardu yra parengta buto techninės apskaitos byla (3 t. 115-116 b.l.), tačiau rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad prašymas dėl buto privatizavimo VĮ Registrų centro Kauno filialui (buvęs Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras), kuriame buvo priimami privatizavimo dokumentai, buvo pateiktas, ieškovė teismui nepateikė. Tai, kad ieškovė kreipėsi dėl buto privatizavimo, ieškovė įrodinėjo įgaliotos atstovės S. Z. paaiškinimais ir liudytojų J. B. ir V. P. parodymais teismo posėdžio metu, kurios parodė, kad jos rengė reikalingus privatizavimui dokumentus, dėl privatizavimo kreipėsi į SĮ „Namų priežiūra“, savivaldybę; ieškovė be kitų žmonių pagalbos privatizavimo procedūros dėl savo sunkios sveikatos būklės, suvokimo užbaigti negalėjo, tuo galimai rūpinosi buvęs atsakovės sutuoktinis. S. Z. paaiškino, kad ji ragino ieškovės artimuosius padėti jai susitvarkyti buto privatizavimo dokumentus, pati padėjo parengti inventorinę bylutę. Patvirtino, kad R. K. niekada iš buto, esančio ( - ), nebuvo išvykusi. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), privatizavimo, nėra. Tačiau Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu parengta buto techninės apskaitos byla. Iš šios bylos matyti, kad buto savininke nurodyta R. K.. Konstatuotina, kad atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad R. K. prašymą pradėti buto privatizavimo procedūrą ji gavo. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos procesu metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) ir teismų praktikoje taikant įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas įtvirtintu tikimybių pusiausvyros principu, reiškiančiu, kad jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Sprendžiant, ar byloje yra pakankamai įrodymų ir duomenų, kad R. K. asmeniškai ar jos vardu jos artimieji kreipėsi į atsakovę dėl buto privatizavimo, be anksčiau nurodytų įrodymų atsižvelgtina į byloje esančius rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovės šeimai gyvenamoji patalpa kaip AB „Inkaras“ darbuotojai buvo suteiktas 1993 11 03, kai ieškovė R. K. su SĮ „Namų priežiūra“ sudarė neterminuotą nuomos sutartį, kuria jai buvo išnuomota gyvenamoji patalpa (kambarys), esanti ( - ) (I t. 14 b.l.), 1996 04 23 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 441 ieškovei buvo leista išnuomoti kitas to paties bendrabučio gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ) (I t., 15 b.l.). Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė pateikė teismui netiesioginį rašytinį įrodymą- buto techninės apskaitos bylos kopiją, kurioje nurodyta, kad butas, esantis Kauno mieste, ( - ) priklauso privačiam fondui, jo savininke nurodyta R. K.. Buto inventorinė byla, kaip matyti iš šio dokumento, buvo parengta 1996 m. rugpjūčio 5 d., t. y. galiojant Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymui, bet ne vėliau (ar anksčiau), taigi akivaizdu, kad jei atsakovė nebūtų pradėjusi privatizavimo proceso, tokia buto byla jos vardu nebūtų buvusi parengta. Atsižvelgiant į visų šių įrodymų visetą ir civilinėje byloje nesant įrodymų, kurie paneigtų nustatinėjamą teisiškai reikšmingą faktą dėl ieškovės kreipimosi su prašymu dėl buto privatizavimo, teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog ieškovė R. K. galiojant Butų privatizavimo įstatymui pareiškimu kreipėsi į atsakovę dėl buto, esančio ( - ), privatizavimo, ir įgijo teisę privatizuoti šį butą. Teismas, spręsdamas klausimą, ar ieškovės R. K. teisė privatizuoti butą turi būti ginama, suteikiant šią teisę pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, be anksčiau nustatytų aplinkybių atsižvelgia į tai, kad ieškovė Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 neturi, tuo tarpu bute, esančiame ( - ), ieškovė su šeima gyvena nuo 1996 metų. Teismas sprendžia, kad nors ieškovė ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų savo teisei įgyvendinti, tačiau ieškovės teisės privatizuoti butą gynimas atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisminius precedentus, teismo pateiktą teisės aiškinimą, teisėtus ieškovės lūkesčius įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, laikytina, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga ieškovei R. K. pripažinti teisę privatizuoti butą, esantį ( - ), lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove R. K. gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

42Dėl ieškinio senaties

43Ieškinio senatis- tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas sprendžia, kad senaties termino pradžia tapatintina su momentu, kai ieškovei tapo žinoma, kad jos pradėta privatizavimo procedūra nebus tęsiama, buto privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis nebus vykdomas, t.y. gavus 2011 m. gruodžio 7 d. bankroto administratoriaus raštą bei Privatizavimo skyriaus raštą (I t. 11, 12 b.l.). Teismas su atsakovės argumentais, kad senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 1998-07-01 nesutinka, nes tuo metu, kai ieškovė kreipėsi dėl savo teisės įgyti butą nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo, jos teisė pažeista nebuvo, priešingai – dokumentai buvo priimti ir pradėta privatizavimo procedūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-588/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-67/2010, buvo išaiškinta, kad sprendžiant, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, būtina įvertinti, kad: gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; daugumą šių veiksmų turėjo atlikti atsakovas, jie turėjo būti atliekami tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol neatliktas turto įkainojimas, neturėjo galimybės už jį atsiskaityti) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Šioje byloje teisiškai reikšmingos dėl senaties termino taikymo yra ir objektyvios priežastys dėl ieškovės ligos, dėl kurios buvo negrįžtamai pažeistos ieškovės galvos smegenys ir dėl to sutrikusi ieškovės atmintis bei suvokimas. Taigi, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas pagrįstas ir protingumo reikalavimus atitinkančias išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011). Ieškinį tenkinus iš atsakovų ieškovei priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

46Ieškovė prašo priteisti 2500 Lt už advokatės Vilmos Normantienės teisinę pagalbą už procesinių dokumentų rengimą bei atstovės dalyvavimą teismo posėdžiuose (III t. 60-62 b.l.). Prašoma priteisti suma neviršija Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra pagrįsta įrodymais apie jos sumokėjimą, todėl ieškovės prašymas tenkintinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Taip pat priteistinas ieškovės sumokėtas 600 Lt žyminis mokestis bylos dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis ieškovė turėjo reikšti dėl to, jog ir pati nebuvo aktyvi privatizavimo procese, nors ir esant svarbioms priežastims, teismas sprendžia esant teisinga šioje dalyje ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš Kauno miesto savivaldybės nepriteisti. Nenustačius netinkamo atsakovų procesinio elgesio, bylinėjimosi išlaidos atsakovams- Kauno miesto savivaldybei, A.ir R. P., S.ir E. P. paskirstytinos lygiomis dalimis, įstatymui nenumatant galimybės priteisti šių išlaidų solidariai iš visų atsakovų, t.y. iš Kauno miesto savivaldybės priteistina 1034 Lt, o iš kiekvieno atsakovo fizinio asmens- po 516,50 Lt.

47Nagrinėjant bylą susidarė 105,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismų lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.). Šios lėšos iš atsakovų priteistinos valstybei: iš Kauno miesto savivaldybės priteistina 34,98 Lt., o iš kiekvieno atsakovo fizinio asmens- po 17,58 Lt. (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.; 96 str. 1 d.).

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, 1.80 straipsnio 2 dalimi, CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 92, 93, 263–270, 307straipsniais, 602 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

Nutarė

49Ieškinį tenkinti.

50Pripažinti negaliojančiu bankrutavusios Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“, įmonės kodas 3252716, 2011 m. spalio 21 d. Turto pardavimo be varžytynių aktą Nr. 9/11, kuriuo bankrutavusios Kauno SĮ „Namų priežiūra“ administratorius S. S. pardavė, o A. P., a.k. ( - ) gyv. ( - ), nupirko butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

51Pripažinti niekine 2011 m. lapkričio 22 d. buto, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. P., a.k. ( - ) R. P., a.k. ( - ) ir S. P., a.k. ( - ) E. P., a.k. ( - )

52Taikyti restituciją ir grąžinti Kauno miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 188764867, butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

53Taikyti restituciją ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188764867, 17800 Lt (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus litų) A. P., a.k. ( - ) R. P., a.k. ( - )

54Taikyti restituciją ir priteisti solidariai iš A. P., a.k. ( - ) ir R. P., a.k. ( - ) 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) S. P., a.k. ( - ) ir E. P., a.k. ( - )

55Pripažinti R. K., a. k. ( - ) teisę privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su R. K., a. k. ( - ) gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.

56Priteisti R. K., a. k. ( - ) iš kiekvieno iš atsakovų A. P., a.k. ( - ) R. P., a.k. ( - ) S. P., a.k. ( - ) E. P., a.k. ( - ) po 516,50 Lt (penkis šimtus šešiolika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

57Priteisti R. K., a. k. ( - ) iš Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188764867, 1034 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

58Priteisti valstybei iš kiekvieno iš atsakovų A. P., a.k. ( - ) R. P., a.k. ( - ) S. P., a.k. ( - ) E. P., a.k. ( - ) po 17,58 Lt (septyniolika litų 58 ct), iš Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188764867, 34,98 Lt (trisdešimt keturis litus 98 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

59Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei... 2. Ieškovė R. K. 2012 m. gegužės 5 d. patikslintu ieškiniu (I t., 4-7 b.l.)... 3. 2004 04 16 Kauno apygardos teismas Kauno SĮ „Namų priežiūra“ iškėlė... 4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2013-03-04 atsiliepimu į ieškinį su juo... 5. Trečiasis asmuo bankroto administratorius S. S. atsiliepimo į patikslintą... 6. Teismo posėdyje trečiasis asmuo S. S. palaikė šiame atsiliepime... 7. Nurodė, kad kai savivaldybės įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto... 8. Atsakovai A. P. ir R. P. 2013 m. vasario 28 d. atsiliepimu į ieškinį su juo... 9. Atsakovams, kaip buto pirkėjams, nebuvo abejonių dėl perkamo buto... 10. Atsakovas S. P. 2013-02-28 atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti... 11. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas buvo pripažintas netekusiu... 12. Ieškinys tenkintinas... 13. Byloje nustatyta, kad 1993 11 03 ieškovė R. K. su SĮ „Namų priežiūra“... 14. Ieškovei po ją 1994-09-08 ištikusio hemoraginio insulto nuo 1994 10 01... 15. Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, inv. Nr. 19701, kadastro... 16. 2011 m. liepos 28 d. įspėjimas apie buto pardavimą varžytynėse ieškovei... 17. 2012 m.vasario 29 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.... 18. Dėl teisės reikšti ieškinį ... 19. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė... 20. Dėl nuomos sutarties sudarymo... 21. Iš įgaliotos atstovės S. Z. paaiškinimų, V. P. ir J. B. parodymų... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4... 23. Dėl ginčo turto vertės... 24. 2002 m. gegužės 9 d. priėmimo- perdavimo aktu Kauno apskrities viršininkas... 25. Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl... 26. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą bankrutuojančios ir... 27. Ieškovė nepagrįstai remiasi Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr.... 28. 2010-05-20 kreditorių susirinkime nutarta nekilnojamąjį turtą pardavinėti... 29. Dėl ginčo turto pirmosios varžytynės paskelbtos 2011 m. rugsėjo 7 d.,... 30. Bankroto administratoriaus rašte Kauno miesto savivaldybės administracijai (2... 31. Vertinant daikto įgijėjo sąžiningumą visais atvejais būtina atsižvelgti... 32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo patalpas bankroto administratorius... 33. Pažymėtina, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu yra pateisinamas, kai... 34. Ieškovė ginčo sandorius taip pat prašė pripažinti negaliojančiais CK... 35. Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo... 36. Nustatyta, jog 49,80 kv.m. bendro ploto butas, esantis ( - ), iki Turto... 37. 1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo... 39. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei... 40. Sprendžiant, ar ieškovė įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą... 41. Tam, kad asmenį būtų galima laikyti įgijusį teisę privatizuoti butą,... 42. Dėl ieškinio senaties ... 43. Ieškinio senatis- tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas pagrįstas ir... 46. Ieškovė prašo priteisti 2500 Lt už advokatės Vilmos Normantienės teisinę... 47. Nagrinėjant bylą susidarė 105,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, 1.80 straipsnio... 49. Ieškinį tenkinti.... 50. Pripažinti negaliojančiu bankrutavusios Kauno savivaldybės įmonės „Namų... 51. Pripažinti niekine 2011 m. lapkričio 22 d. buto, unikalus Nr. ( - ), adresu (... 52. Taikyti restituciją ir grąžinti Kauno miesto savivaldybei, juridinio asmens... 53. Taikyti restituciją ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, juridinio... 54. Taikyti restituciją ir priteisti solidariai iš A. P., a.k. ( - ) ir R. P.,... 55. Pripažinti R. K., a. k. ( - ) teisę privatizuoti pagal Butų privatizavimo... 56. Priteisti R. K., a. k. ( - ) iš kiekvieno iš atsakovų A. P., a.k. ( - ) R.... 57. Priteisti R. K., a. k. ( - ) iš Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens... 58. Priteisti valstybei iš kiekvieno iš atsakovų A. P., a.k. ( - ) R. P., a.k. (... 59. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...