Byla 1A-133/2014
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą laisvės atėmimu 9 metams;pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės, teisėjų: Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, Linai Beinarytei, nuteistajam M. Ž., gynėjui advokatui Raimundui Jurkai, nukentėjusiesiems T. P., A. S., K. S., A. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. nuteistas:

  • pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą laisvės atėmimu 9 metams;
  • pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

3M. Ž. išteisintas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4Iš nuteistojo M. Ž. priteista: nukentėjusiajam T. P. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam A. Ž. 20 000 Lt neturtinei žalai ir 6 000 Lt advokato paslaugoms atlyginti; 10 560,01 Lt ir 4 249,35 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) už T. P. ir A. Ž. gydymą bei 17 640,28 Lt padarytai žalai atlyginti.

5Iš nuteistųjų M. Ž. ir A. V. solidariai priteista: nukentėjusiajam A. S. 5 000 Lt neturtinei žalai ir 500 Lt advokato paslaugoms atlyginti bei Valstybinei ligonių kasai 1 401,41 Lt už A. S. gydymą.

6Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteistas A. V., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą,

Nustatė

8M. Ž. nuteistas už tai, kad pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, t. y. jis 2009 m. liepos 19 d. apie 4.29 val. prie Kultūros namų, esančių ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė A. Ž. į veidą ir revolveriu „K. B.“ Nr. ( - ) (toliau – revolveris ,,K. B.“), kuris yra „D“ kategorijos šaunamasis ginklas, šovė A. Ž. į galvą ir krūtinės kairę pusę, dėl to A. Ž. buvo padaryta paviršinė šautinė žaizda galvos kairėje, užausyje bei kiaurinė šautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje su svetimkūnio įstrigimu kairiojo plaučio audinyje, kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, bei šovė T. P. į galvą, dėl to T. P. buvo padaryta kiaurinė šautinė žaizda kaktos kairėje su atviru kaktikaulio dangalu dešinėje, dešinės frontoparietotemporalinės skilties sumušimu, galvos smegenų suspaudimu, svetimkūnio įstrigimu dešinėje pakaušinėje skiltyje, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Po to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. V., neblaiviam A. V. pasivijus ir pargriovus ant žemės A. S. ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrus pastarajam į galvą, veidą, nugarą ir šonus, M. Ž. gulinčiam A. S. spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į galvą, veidą, nugarą ir šonus, ir revolveriu „K. B.“ šovė jam iš arti du kartus į galvą, pataikydamas vieną kartą į galvą ir vieną kartą į kairę ranką, kuria A. S. dengėsi galvą, tuo nukentėjusiajam A. S. buvo padaryta galvos ir kairės plaštakos šautinės žaizdos, kairio žandikaulio sumušimas, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus M. Ž. vieną kartą šovė į krūtinę K. S., pabandžiusiam nutraukti jo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajam K. S. buvo padarytas odos nubrozdinimas krūtinkaulio kūno projekcijoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu M. Ž. pasikėsino nužudyti A.Ž., T. P., A. S. ir K. S., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes A. Ž. ir T. P. pabėgo, o sužalojus A. S. ir K. S. baigėsi šoviniai.

9Be to, M. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir nešiojo šaudmenis, t. y. jis 2008 m. pradžioje, tyrimo metu nenustatytu laiku, Rietavo turgavietėje neteisėtai įgijęs 30 vienetų fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šovinius, kurie yra šaudmenys ir skirti „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, į kuriuos pripilant parako buvo padidinta jų kinetinė energija 10 J, tuo viršijant šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus, neteisėtai, neturėdamas leidimo, juos pargabeno į savo namus, esančius ( - ), kur neteisėtai laikė iki 2009 m. liepos 17 d., kai, tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai, neturėdamas leidimo, šovinius atgabeno į ( - ) m., bei neteisėtai, neturėdamas leidimo, nešiojosi su savimi iki 2009 m. liepos 19 d., apie 4.29 val., kur prie Kultūros namų, esančių ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (asmens blaivumo testu nustatytos 2,07 prom.) aštuonis šovinius iššovė iš revolverio „K. B.“, padarydamas A.Ž. ir T. P. sunkų sveikatos sutrikdymą, o A. S. ir K. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, kitus aštuonis šovinius, kuriuos jis įdėjo į revolverio dėtuvę, tą pačią dieną, apie 6.30 val., pas jį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

10Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde prašo:

11- Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendį (toliau – skundžiamas teismo nuosprendis) panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, arba

12- skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: išteisinti jį pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o jo nusikalstamus veiksmus, teismo kvalifikuotuos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, vertinti kaip padarytus dėl neatsargumo ir kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 2 dalį, arba

13- skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam aiškiai švelnesnę bausmę.

14Sumažinti nukentėjusiesiems T. P. ir A. Ž. priteistos neturtinės žalos dydžius.

15Apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas buvo šališkas objektyviąja prasme, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalies nuostatas bei pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas.

16Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino teismo nešališkumo objektyviąja prasme, nes išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos aplinkybių ir nepašalino pagrįstų abejonių. Teismas nepateikė aiškaus jo (apelianto) nusikalstamų veikų teisinio vertinimo A. S. sveikatos sutrikdymo epizode. Nustatydamas A. V. nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas nurodė, jog A. V. nežymiai sutrikdė sveikatą A. S. bendrininkaudamas su M. Ž., tačiau jo (apelianto) ir A. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo skirtingai, jį (apeliantą) nuteisė už pasikėsinimą nužudyti, o A. V. - už nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokios teismo išvados prieštaringos, iš jų neaišku kokias veikas jis (apeliantas) padarė bendrininkaudamas su A. V. Teismo šališkumą apeliantas išžvelgia ir tame, kad teismas nevertino įrodymų visumos, surinktos aptariamoje byloje ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK-18-778/2011 (toliau – privataus kaltinimo byla), kurioje teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Nurodo, jog teismas skundžiajame nuosprendyje tik paminėjo privataus kaltinimo byloje priimtą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-05-30 nuosprendį, tačiau juo nesirėmė, nors jame nustatytos aplinkybės iki konflikto, konflikto metu ir po jo nagrinėjamai bylai yra reikšmingos. Teismas tikrino išskirtinai tik nuteistųjų parodymų patikimumą ir neanalizavo bei nevertino nukentėjusiųjų T. P., A.Ž., A. S. ir K. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jų parodymų, duotų bylą nagrinėjant pirmą ir antrą kartą pirmosios instancijos teisme bei jų parodymų, duotų privataus kaltinimo byloje. Nukentėjusiųjų T. P., A. S. ir K. S. bei A. Ž. parodymai, duoti privataus kaltinimo ir nagrinėjamoje bylose yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teismas nukentėjusiųjų parodymuose esančių prieštaravimų nepašalino ir rėmėsi nukentėjusiesiems palankiais parodymais.

17Apeliantas nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje. Jis neneigia, kad įgijo, laikė, nešiojo šaudmenis, tačiau teigia nesupratęs, jog įgyja, laiko ir nešioja šaudmenis, kuriems reikalingas leidimas, ir kad jo įgyjami fabrikinės gamybos šaudmenys yra padidintos kinetinės energijos, t. y., yra perdirbti. Ikiteisminio tyrimo metu jis detaliai ir nuosekliai parodė, kad šaudmenis jo turimam revolveriui ,,K. B.“ įsigydavo ginklų parduotuvėse arba turguje. Tiek ginklų parduotuvėse, tiek turguje jo įgyjami šaudmenys buvo vienodos formos ir spalvos. Šovinius pirkdavo supakuotus dėžutėse ir kiekvieno šovinio atskirai neapžiūrinėdavo. Balistinį tyrimą atlikę specialistai patvirtino, kad tyrimui pateiktiems šaudmenims būdingi fabrikinės gamybos požymiai. Tokia specialistų išvada rodo, jog žmogus, neturintis balistikos žinių, negali suvokti, kad šaudmenys yra fiziškai paveikti ar perdirbti. Jis šaudmenų technologinėmis savybėmis nesidomėjo, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad jis (apeliantas) įsigydamas šaudmenis, ant kurių matyti replių poveikio požymių, turėjo suprasti, jog šaudmenys yra modifikuoti pakeičiant jų kinetinę energiją didesne nei tai padaryta gamykliniu būdu. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų kaip nors mechaniškai paveikęs šaudmenis, taip pat nėra duomenų, kurie leistų vienareikšmiai teigti, kad jis, net ir suprasdamas, jog šaudmenys yra pakeisti, būtų tinkamai suvokęs, kad toks pakeitimas sąlygoja kinetinės energijos padidinimą, o ne sumažinimą. Specialistų, atlikusių šaudmenų tyrimą, paaiškinimai prieštarauja specialisto išvadoms. Specialisto išvadoje nurodyta, jog tyrimui pateiktiems šaudmenims būdingi fabrikinės gamybos požymiai, o apklausos metu specialistai aiškino, kad ant tyrimui pateiktų šaudmenų (kulkų) matyti pėdsakai nebūdingi fabrikinės gamybos šoviniams. Šių prieštaravimų teismas nepašalino. Specialistų paaiškinimai, kad ant kulkų rasti fabrikinei gamybai nebūdingi pėdsakai yra matomi ir bet kuris asmuo gali suprasti, jog šaudmuo yra perdirbtas, negali būti patikimu įrodymu, kad jis (apeliantas) aiškiai suprato, kad jo įgyjami šaudmenys yra techniškai ir ne fabrikiniu būdu apdoroti, kad į juos pripilta daugiau parako ar kitų medžiagų, lemiančių didesnę šių šaudmenų kinetinę energiją, nes specialų žinių bei praktinių įgūdžių balistikos tyrimuose turinčių asmenų paaiškinimai negali būti tapatinami su tokių žinių neturinio asmens žiniomis ir supratimu. Apie jo (apelianto) veiksmų subjektyviąją pusę objektyviai būtų galima spręsti tik tuo atveju, jei būtų nustatytas asmuo, pardavęs jam padidintos kinetinės energijos šaudmenis, ir šio asmens patvirtinimas, kad jis apeliantui davė aiškiai suprasti frazės „geresnės kokybės“ tikrąjį turinį. Vien tai, kad jis domėjosi šaudymu, pirko šaudmenis ne tik parduotuvėse, bet ir turguje, neduoda pagrindo teigti, kad jis galėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, todėl jis negali atsakyti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir turi būti išteisintas, nenustačius, jog padaryta veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

18Apeliantas nesutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teigia, kad teismas išsamiai neištyrė ir tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, tuo suvaržė jo, kaip nuteistojo, teises į išsamų procesą, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

19Apeliantas teigia, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklūs, itin epizodiški, tačiau teismas nukentėjusiųjų parodymų neanalizavo, neatsižvelgė į nukentėjusiųjų parodymus duotus Klaipėdos rajono apylinkės teisme privataus kaltinimo byloje, ir nepašalino juose esančių prieštaravimų. Teismas, tikrindamas ir vertindamas kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymus, vertino tik šaudymo aplinkybes ir neapžvelgė ir neįvertino aplinkybių iki įvykio, įvykio metu ir po įvykio. Apeliantas teigia, kad įvykio situacija buvo visai kitokia nei nurodo nukentėjusieji. Apeliantas teigia, kad iki į įvykio vietą atėjo A. Ž. jokio konflikto tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų nebuvo. Pirmosios instancijos teismo metu buvo ne kartą nurodyta, kad nuteistiesiems, bendraujant su nukentėjusiaisiais, išskyrus A. Ž., buvo bandoma ir laužti rankomis, ir kalbėti apie kovas be taisyklių, apie kitus tai dienai aktualius dalykus, tačiau jokios konfliktinės situacijos užuomazgų nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti vaizdinė medžiaga, iš kurios matyti, kad visiems būnant prie banko pastato, niekas nekonfliktavo, to nebuvo ir būnant po Kultūros namų stogeliu. Konfliktas prasidėjo tik tada, kai atėjo A. Ž., kurio smurtas prieš apeliantą buvo visiškai nepaaiškintas. Šią aplinkybę patvirtina ne tik vaizdo medžiaga, iš kurios galima matyti, kad visa konfliktinė situacija buvo itin spontaniška, netikėta, staigi ir nenuspėjama, bet ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis privataus kaltinimo byloje. Tai, kad nukentėjusieji T. P. ir A. S. išėjo kažko pasikviesti, nebuvo vertinama rimtai. Konfliktas įvyko tik po to, kai atėjus A. Ž. su kitais nukentėjusiaisiais, A. Ž. apeliantui smogė pirmas, ko pasėkoje apeliantas nugriuvo, iš kelnių kišenės išsitraukė su savimi jau seniau turėtą revolverį, su kuriuo iššovė į nukentėjusiųjų pusę. Teismo išvada apie šaunamojo ginklo atsinešimą iš automobilio yra visiškai nepagrįsta. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis teigė, kad ginklą kelnių kišenėje turėjo iki su A. V. sutiko kitus nukentėjusiuosius prie banko pastato. Apie tai, kad ginklą apeliantas atsinešė iš automobilio, po to, kai T. P. su A. S. kažkur išėjo, parodė tik vienintelis nukentėjusysis K. S., tačiau jo parodymų nepatvirtina nei kiti nukentėjusieji, nei bylos medžiaga. Priešingai, nuteistojo A. V. parodymai duoti parodymų patikrinimo vietoje paneigia tokius K. S. parodymus. Todėl byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis specialiai buvo nuėjęs iki automobilio paimti ginklą.

20Nelogiškais ir prieštaraujančiais baudžiamojo įstatymo nuostatoms apeliantas laiko teismo išvadas, kad jis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia ir kad visi šaunamieji ginklai yra skirti atimti žmogui gyvybę. Apeliantas teigia, kad nukentėjusieji buvo konflikto iniciatoriai ir jis buvo užpultas šių asmenų. Šią aplinkybę patvirtina įsiteisėjęs Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis privataus kaltinimo byloje. Nuo A. Ž. suduoto smūgio jis nugriuvo ir manydamas, kad jam ir toliau gresia pavojus, turėtu revolveriu pradėjo šaudyti, tokiu būdu bandydamas nutraukti nukentėjusiųjų neteisėtus veiksmus. Jis buvo tikras, kad šaudo iš revolverio šaudmenimis, kurių kinetinė energija nėra dirbtinai padidinta. Šaudydamas jis nesiekė atimti kitam žmogui gyvybę. Jis pradėjo šaudyti dėl neatsargumo. Nespėjęs atsipeikėti po suduoto smūgio, staigiai stojosi ir išsitraukęs revolverį spontaniškai pradėjo šaudyti į nukentėjusiųjų pusę, siekdamas juos išgąsdinti ir tokiu būdu apsiginti. Jis labai gailisi, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiesiems buvo padaryti sužalojimai, ir pagal galimybes stengiasi atlyginti padarytą žalą. Kiti byloje esantys duomenys: Specialisto išvados Nr. G 1476/09 (03) ir Nr. G 1482/09 (03), jo parodymai, duoti 2009-09-15 parodymų patikrinimo vietoje, nuteistojo A. V. parodymai, duoti 2009-07-24 parodymų patikrinimo metu, įvykio vietos 2009-07-19 apžiūros protokolas bei vaizdo įrašai neduoda pagrindo išvadai, kad jis siekė atimti kitiems žmonėms gyvybę. Nepagrįsta teismo išvada, kad jis ginklu sužalojo A. S.. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis nukentėjusiųjų K. S. ir A. Ž. parodymais, kurie iš esmės yra prieštaringi, ir yra paneigti jo (apelianto) bei nuteistojo A. V. parodymais bei 2009-07-19 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis (nerasta nusikaltimų pėdsakų, įrankių, įkalčių). Apelianto manymu, jo nusikalstamus veikus (šaudymą į nukentėjusiųjų pusę) reikia vertinti kaip padarytus dėl neatsargumo ir kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 2 dalį. Jis šaudė iš revolverio į nukentėjusiųjų pusę, siekdamas juos išgąsdinti, tačiau subjektyviai nesuvokė, kad naudoja padidintos galios kulkas. Apie šaudmenų padidintą kinetinę energiją jis negalėjo net numanyti, todėl šaudydamas nesuprato, kad pataikęs į nubėgančius asmenis gali jiems padaryti itin didelę žalą (sunkius sveikatos sutrikdymus). Jis elgėsi neatsargiai, nusikalstamai pasitikėdamas savo veiksmais (kasacinės nutartys Nr. 2K-194/2008; 2K-854/200.).

21Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme, teigia, kad teismas netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas ir paskyrė jam neteisingą, aiškiai per griežtą, bausmę.

22Apeliantas nurodo, jog teismas, pripažindamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – jo apsvaigimą nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nepagrindė ir nemotyvavo išvados, kad šis girtumas turėjo įtakos veikos padarymui, nors tai padaryti įpareigoja baudžiamojo įstatymo nuostatos ir teismų praktika. Apelianto teigimu, byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad jo ir A. V. veiksmuose buvo bendrininkavimo požymių. Teismas, taikydamas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, neatsižvelgė į įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu privataus kaltinimo byloje nustatytas aplinkybes. Be to, ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam inkriminuota tik dėl prieš nukentėjusįjį A. S. atliktų veiksmų.

23Apeliantas teigia, kad teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė šaudęs į nukentėjusiųjų pusę ir dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, nurodydamas, kad pagal galimybes atlygins nukentėjusiesiems padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad konfliktinę situaciją sukėlė nukentėjusiųjų A. Ž., T. P. bei A. S. netinkamas elgesys ir nukentėjusiojo A. Ž. panaudotas fizinis smurtas prieš jį (apeliantą), todėl yra pagrindas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažinti ir tai, kad jis padarė veiką dėl fizinės prievartos (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

24Apelianto teigimu, nurodytos aplinkybės, vertinant jas kartu su jo šeiminėmis aplinkybėmis (jis gyvena su mama, kurios sveikatos būklė labai sunki, rūpinasi močiute, kuri šiuo metu serga sunkia liga, žmona bedarbė, laukiasi kūdikio, jis yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje) leidžia daryti išvadą, kad jam (apeliantui) paskirta aiškiai per griežta bausmė ir yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.

25Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nustatytais ir iš jo priteistais neturtinės žalos dydžiais. Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, netinkamai taikė BPK bei CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesivadovavo teismų praktika, nenurodė pagrįstų motyvų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, tuo pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstytus reikalavimus.

26Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai T. P. priteisė 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteisdamas tokį žalos dydį, teismas neanalizavo šio nukentėjusiojo darbinės veiklos nusikaltimo darymo metu ir po to, nesiaiškino kokią įtaką nukentėjusiojo darbinei veiklai turi jo netektas 60 proc. darbingumas. Nukentėjusysis teisme nesugebėjo aiškiai išdėstyti jam padarytos žalos pasekmių ir pagrįsti jo reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. T. P. nurodytos turėtos išlaidos vaistams nėra neturtinės žalos dalykas. Pagal teismų praktiką tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu (kasacinė nutartis Nr. 2K-560/2008), tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje dėl tokių padarinių nepasisakė. Teismas neįvertino jo (apelianto) turtinės padėties ir nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Apeliantas prašo mažinti nukentėjusiajam T. P. priteistą neturtinės žalos dydį, nes T. P. įvykio metu buvo neblaivus ir buvo vienas iš konflikto iniciatorių; konfliktinė situacija buvo spontaniška, impulsyvi ir netikėta, šaudymas buvo jo (apelianto) atsakas į prieš jį pavartotą fizinę prievartą; jį (apeliantą) su A. V. užpuolusių nukentėjusiųjų buvo daugiau nei dvigubai.

27Apelianto teigimu, neprotingas, nes aiškiai per didelis, neturtinės žalos dydis nustatytas ir nukentėjusiajam A. Ž.. Teismas formaliai konstatavo, kad yra pagrindas priteisti A. Ž. 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Byloje nenustatytos pasekmės, kurios būtų žymiai pabloginusios nukentėjusiojo sveikatą. A. Ž. darbingumas nesumažėjęs. Nukentėjusysis teisme nesugebėjo apibūdinti, kuo pasireiškė jo fizinės ir dvasinės kančios, išgyvenimai ir pan. A. Ž. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, buvo vienas iš konflikto iniciatorių, būtent jis pirmas sudavė apeliantui į galvos (veido) sritį.

28Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam A. S. 5 000 Lt neturtinės žalos dydį, tokio sprendimo visiškai nemotyvavo ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, pagal kurią nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais priteisiamas neturtinės žalos dydis yra nuo 1 000 iki 3 000 Lt.

29Apeliantas nesutinka ir su iš jo priteistomis išlaidomis nukentėjusiųjų advokato paslaugoms apmokėti. Teigia, kad sprendžiant dėl A. Ž. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio, turėjo būti atsižvelgta į A. Ž. advokatės atliktų konkrečių procesinių veiksmų apimtį (rengė procesinius dokumentus, pateikė prašymus, skundus ir pan.), baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę ir pertraukų darymo priežastis, bylos sudėtingumą ir apimtį, jo (apelianto) turtinę padėtį ir t. t. ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą galėjo būti nustatytas pagrįstas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis.

30Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 19 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, byloje priėmė nutartį: panaikinti nuteistojo M. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei sumažinti iš nuteistojo M. Ž. priteistą 6000 Lt sumą už advokatų paslaugas nukentėjusiajam A. Ž. apmokėti iki 4 000 litų.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi minėtą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

32Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš naujo, apeliantas nuteistasis M. Ž. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą; prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti M. Ž. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto į BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir BK 140 straipsnio 1 dalį.

33Nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

34Nagrinėjamos apeliacijos objektas - Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

35Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde suformulavo tris alternatyvius prašymus:

36- skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, arba

37- skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: išteisinti jį pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o jo nusikalstamą veiką, teismo kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, vertinti kaip padarytą dėl neatsargumo ir kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 2 dalį, arba

38- skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam aiškiai švelnesnę bausmę.

39Be to, apeliantas prašo sumažinti nukentėjusiesiems T. P. ir A. Ž. priteistos neturtinės žalos dydžius.

40Dėl teismo šališkumo

41Apeliantas prašo skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios apygardos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas objektyviąja prasme, nes išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos aplinkybių, nevertino įrodymų visumos, surinktos aptariamoje ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje privataus kaltinimo byloje, nepašalino pagrįstų abejonių ir nepateikė aiškaus apelianto nusikalstamų veikų teisinio įvertinimo.

42Apelianto argumentai, kokiais grindžiamas teismo šališkumas, yra nepagrįsti ir atmestini.

43Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-359/2014). Apelianto skunde nurodomi argumentai, kuriais iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas ir nuteistojo nusikalstamų veikų teisinis įvertinimas, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nuteistojo teisė, kad jo bylą lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis) pažeista nebuvo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų pagrindų.

44Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

45Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nuteistasis M. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Apeliantas pateikia savo byloje surinktų įrodymų vertinimo versiją, remiantis kuria prašo skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: jį pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nusikalstamą veiką, teismo kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 2 dalį.

46Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs byloje dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo - teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus - nepažeidė (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. ir kt. nutarimai). Nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, jokių naujų aplinkybių nenustatė, tačiau teismas, iš naujo įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl M. Ž. pareikštų kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (5 t. 182 b. l.) pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pašalino iš kaltinimo BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą aplinkybę, kad veika padaryta kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, išteisino M. Ž. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir pripažino M. Ž. kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

47Kaip minėta, apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teigdamas, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to padarė neteisingas išvadas ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

48Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo

49M. Ž. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė, gabeno ir nešiojo šaudmenis.

50Apeliantas nepripažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką ir prašo jį pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius, jog padaryta veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

51Šis apelianto prašymas atmestinas, nes apelianto skunde išdėstyti teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl M. Ž. kaltės padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

52BK 253 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veika laikoma baigta atlikus bent vieną iš straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veikų. Šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti.

53Apeliantas neneigia, kad jis įgijo, laikė, gabeno ir nešiojo pas jį išimtus šaudmenis, tačiau teigia nesupratęs, kad šiems šaudmenis reikalingas leidimas ir kad jo įgyjami šaudmenys yra perdirbti, t. y. padidinta jų kinetinė energija. Taigi apeliantas ginčija nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyviųjų požymį – tyčią.

54Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis M. Ž. apie disponavimo šaudmenimis aplinkybes parodė, kad jis legaliai turimam revolveriui ,,K. B.“ šovinius įsigydavo parduotuvėje arba turguje. Kadangi jo turimas revolveris buvo pritaikytas šaudyti 6 mm žiedinio skylimo šoviniais, jis visada pirkdavo 6 mm kalibro šovinius. Jis įgyjamų šovinių netyrinėjo, nes visi jie buvo vienodo dydžio, spalvos. Iš jo paimtus šovinius buvo įsigijęs Rietavo turguje. Jis buvo bandęs šaudyti šiais šoviniais į taikinį, pritaisytą ant sėdynės, bet apie šovinius nieko spręsti nebuvo galima, nes sėdynė buvo minkšta. Jis domėjosi ginklais. Pirkdamas savigynai ginklą domėjosi dujiniais ir 6 mm ginklais, suprato kokios kulkos tinka šiam ginklui ir kaip jos atrodo. Šovinius pirko turguje, nes tuo metu jame buvo ir pamatęs, kad žmogus pardavinėja šovinius, juos nusipirko. Jis pirko brangesnius šovinius, tikėdamasis, kad jie bus geresni, nes būdavo, kad parduotuvėje nusipirkdavo tuščius arba neišaunančius šovinius (6 t. 62-64 b. l.).

55Iš esmės analogiškas aplinkybes nuteistasis nurodo ir savo apeliaciniame skunde, teigdamas, kad jis, neturėdamas specialų žinių ir praktinių įgūdžių balistikos tyrimuose, negalėjo suprati ir nesuprato įsigijęs perdirbtų šovinių, į kuriuos buvo pripildyta daugiau parako ar kitų medžiagų, lemiančių didesnę jų kinetinę energiją.

56Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo M. Ž. versiją, jog jis nesuprato nusipirkęs perdirbtų, su padidinta kinetine energija šaudmenų, įvertino kaip neįtikinamą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu teismo vertinimu, nes jis atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

57Nagrinėjamoje byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: tirti pateiktas nuteistajam priklausantis revolveris yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro revolveris ,,K. B.“ Nr. ( - ), kuris yra ,,D“ kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 6 mm kalibro ,,Flobert“ tipo šoviniais. Pateikti tyrimui aštuoni šoviniai yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo šoviniai. Tokie šoviniai skirti 6 mm kalibro įvairių modelių revolveriams. Šoviniai yra šaudmenys ir tinkami šaudyti. Iššautų kulkų kinetinė energija viršija šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus (1 t., 48–54 b. l.). Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 5 dalyje, 290 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, ištyrė specialistų, atlikusių balistinį tyrimą, duotus paaiškinimus. Specialistas P. Š. teisme paaiškino, kad pateiktų tirti šaudmenų kinetinė energija viršija fabrikiniams šoviniams keliamus energetinius reikalavimus. Fabrikinių šaudmenų kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J, o tiriamuose šaudmenyse nustatyta kinetinė energija 17,5 J. Tiriamuose šoviniuose buvo padidintas parako kiekis ir taip padidinta kinetinė šovinių energija. Tokių perdarytų, su padidinta kinetine energija šovinių nenusipirksi, tik pats gali padidinti parako kiekį. Išoriškai galima matyti, kad šovinys perdirbtas – matosi nebūdingi įbrėžimai ant kulkos, kuriuos gali matyti ir ne tik specialistai. Tyrimo metu šaudant buvo nustatyta, kad tyrimui pateiktų šovinių pėdsakai nebūdingi fabrikinių kulkų pėdsakams (4 t. 92-93 b. l.). Specialistas L. B. teisme paaiškino, kad žmogus be specialių žinių gali atskirti perdirbtą šaudmenį. Norint padidinti parako kiekį, kulkos išimti iš tūtelės, kad nebūtų pėdsakų neįmanoma. Ant kulkų lieka labai ryškūs pėdsakai, dažniausiai replių. Perdirbtos kulkos trajektorija lygesnė, nes greitis didesnis. Tiriant pateiktus šaudmenis abejonių nekilo, jog tai perdirbti šaudmenys (4 t. 93 b. l.). Teisėjų kolegija jokių prieštaravimų tarp specialisto išvados ir specialistų teisme duotų paaiškinimų nenustatė. Tiek specialisto išvadoje, tiek ją davusių specialistų paaiškinimuose vienodai ir kategoriškai nurodoma, kad tyrimui pateikti aštuoni šoviniai yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ,,Flobert tipo šoviniai, tačiau jie yra perdirbti, padidinat jų kinetinę energiją. Šovinių modifikavimo aplinkybė buvo nustatyta vizualiai apžiūrint tyrimui pateiktus šovinius ir atliekant su jais eksperimentinį šaudymą, kurio metu buvo nustatyta, kad tyrimui pateiktų šovinių pėdsakai (o ne patys šaudmenys) nebūdingi fabrikinių kulkų pėdsakams.

58Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu, t.y. nuo 2008 m. birželio 5 d. iki 2010 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 5 punkto nuostatas „D“ kategorijos ginklams priskiriami šaunamieji ginklai, atitinkantys kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J. Didesnė, negu ši nustatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 5 punkte sviedinio kinetinė energija reiškia, kad toks šaudmuo priskiriamas ne „D“, bet „B“ arba „C“ kategorijai, o šių kategorijų šaudmenų disponavimui reikalingas leidimas, kurio, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, apeliantas neturėjo. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad byloje nėra duomenų, kad M. Ž. būtų pats mechaniškai paveikęs šaudmenis, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, byloje pakanka patikimų įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokią išvadą patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma, kuria sudaro: iš dalies paties nuteistojo parodymai (nuteistasis pripažįsta, jog domėjosi ginklais, suprato kokios kulkos tinka 6 mm kalibro ginklui ir kaip jos atrodo; šovinius pirko turguje, brangesnius, tikėdamasis geresnės jų kokybės, juos pats išbandė), 2009-11-10 specialisto išvada Nr. 759 (nustatyta, kad tirti pateikti šaudmenys yra perdirbti, 10 J padidinant jų leistiną kinetinę energiją), šią išvadą pateikusių specialistų teisme duoti paaiškinimai (specialistai nurodė, kad šaudmenų perdirbimas buvo akivaizdžiai matomas ir ne specialistui). Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis suprato, jog neteisėtai įgyja, laiko, nešioja, gabena šaudmenis, kuriems reikalingas leidimas, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

59Apeliantas teigia, kad apie jo veiksmų subjektyviąją pusę objektyviai būtų galima spręsti tik tuo atveju, jei būtų nustatytas asmuo, pardavęs jam padidintos kinetinės energijos šaudmenis, ir šio asmens patvirtinimas, kad jis apeliantui davė aiškiai suprasti frazės „geresnės kokybės“ tikrąjį turinį. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirkdamas ginklą ar šaudmenis asmuo privalo žinoti, kad turi laikytis įstatymų nustatytos naudojimosi ginklu tvarkos, o nesuprantant jos, ar nesant tikram dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su ginklo ir šaudmenų naudojimu, asmuo privalo papildomai pasidomėti pats (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-625/2013). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, t. y. jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K–114/2008, 2K–659/2012). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pakanka patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių leidžiančių daryti pagrįstas išvadas dėl nagrinėjamoje byloje nustatinėjamų aplinkybių, susijusių su M. Ž. neteisėtu disponavimu šaudmenimis.

60Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje surinktų ir teisme iširtų, patikrintų įrodymų visuma įrodo, kad M. Ž. neteisėtai disponavo šaudmenimis ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes M. Ž. tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas - BK 253 straipsnio 1 dalis.

61Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo

62Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad M. Ž. pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių tokiomis aplinkybėmis: 2009 m. liepos 19 d. apie 4.29 val. prie Kultūros namų, esančių Klaipėdos g. 13, Gargžduose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, konflikto metu M. Ž. vieną kartą kumščiu smogė A. Ž. į veidą ir revolveriu „K. B.“, kuris yra „D“ kategorijos šaunamasis ginklas, šovė A. Ž. į galvą ir krūtinės kairę pusę, padarydamas A. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą; taip pat šovė T. P. į galvą, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą; po to, jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. V., neblaiviam A. V. pasivijus ir pargriovus ant žemės A. S. ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrus pastarajam į galvą, veidą, nugarą ir šonus, M. Ž. gulinčiam A. S. spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į galvą, veidą, nugarą ir šonus, ir revolveriu „K. B.“ šovė jam iš arti du kartus į galvą, pataikydamas vieną kartą į galvą ir vieną kartą į kairę ranką, kuria A. S. dengėsi galvą, tuo A. S. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus M. Ž. vieną kartą šovė į krūtinę K. S., pabandžiusiam nutraukti jo nusikalstamus veiksmus, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu M. Ž. pasikėsino nužudyti A. Ž., T. P., A. S. ir K. S., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes A. Ž. ir T. P. pabėgo, o sužalojus A. S. ir K. S. baigėsi šoviniai. Tokius M. Ž. veiksmus teismas kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

63Apeliantas nesutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teigia, kad teismas išsamiai neištyrė ir tinkamai neįvertino nagrinėjamoje ir Klaipėdos rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje privataus kaltinimo byloje surinktų įrodymų visumos, tuo suvaržė jo, kaip nuteistojo, teises į išsamų procesą, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

64Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

65Kiekvienoje byloje sprendžiant asmens kaltumo, nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo klausimus, teismas atitinkamas išvadas grindžia konkrečiais tos bylos duomenimis, tai ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius teisėtais būdais bei baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tiek kaltinančius, tiek teisinančius apeliantą, t. y. apklausė kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, peržiūrėjo vaizdo įrašus, išyrė bylai nagrinėti reikšmingus dokumentus, tarp jų ir Klaipėdos rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje privataus kaltinimo byloje priimtą procesinį sprendimą, ir juos išanalizavęs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek visumoje, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. Ž. kaltės. Proceso dalyviai, tarp jų ir apeliantas bei jo gynėjas, turėjo galimybę aiškintis įvykio aplinkybes, užduoti klausimus nukentėjusiesiems, liudytojams, reikšti prašymus ir savo poziciją byloje nagrinėjamais klausimais ir šia teisę pasinaudojo. Taigi nuteistojo teisė į teisingą ir išsamų procesą pažeista nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), teisme patikrintais (BPK 276 straipsnio 4 dalis) ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų įvertintais įrodymais. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo pateiktų įrodymų vertinimu ir išvadomis, nereiškia, kad bylos įrodymai įvertinti ir teismo išvados padarytos pažeidžiant BPK normas. Tokių BPK pažeidimų nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė.

66Esminis apelianto nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu argumentas yra dėl teismo nustatytos jo kaltės formos. Nuteistasis M. Ž. pripažįsta įvykio vietoje turėjęs ir naudojęs šaunamąjį ginklą, juo šaudęs ir sužalojęs nukentėjusiuosius, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad jis veikė tiesiogine tyčia, siekdamas nužudyti nukentėjusiuosius. Apeliantas teigia, kad konflikto iniciatoriai buvo nukentėjusieji, jis šaudyti pradėjo dėl neatsargumo, tokiu būdu bandydamas nutraukti nukentėjusiųjų neteisėtus veiksmus, todėl tokie jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip neatsargūs ir kvalifikuojami pagal BK 137 straipsnio 2 dalį. Toks apelianto savo kaltės vertinimas prieštarauja bylos medžiagai ir neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų.

67Baudžiamajame įstatyme yra numatytos dvi kaltės formos: tyčia ir neatsargumas (BK 14 straipsnis). BK 15 straipsnyje numatytos tyčinės kaltės rūšys: tiesioginė ir netiesioginė tyčia. Šios bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje 2K-382/2014 nurodė, kad nors baudžiamosios teisės teorijoje žinomos ir kitos tyčios rūšys, tačiau baudžiamasis įstatymas jų nereglamentuoja, todėl teismai, spręsdami nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, dėl tyčios rūšies turi pateikti bylos medžiaga pagrįstus argumentus, atitinkančius BK 15 straipsnio nuostatas, ir neoperuoti tyčios rūšimis, išeinančiomis už įstatyminio reglamentavimo ribų (pvz. apibrėžta/neapibrėžta tyčia), todėl teisėjų kolegija, spręsdama šioje byloje nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, vadovaujasi baudžiamajame įstatyme apibrėžtomis tyčios rūšimis. BK 16 straipsnyje numatytos dvi neatsargios kaltės rūšys - nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, nustatydami kaltės turinį, atsižvelgia ne tik į kaltininko parodymus, bet į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

68Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas kaltės turiniui nustatyti svarbias aplinkybes, nuteistojo M. Ž. nusikalstamus veiksmus – šaudymą į nukentėjusiuosius - įvertino kaip pasikėsinimą nužudyti du ir daugiau žmonių ir kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

69Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Toks pasikėsinimo apibrėžimas suponuoja kaltininko siekį, kad atsirastų BK numatyti padariniai, t. y. jo tiesioginę tyčią. Taigi pasikėsinimas padaryti veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, kai, darydamas pavojingą veiką, kaltininkas suvokia pavojingą jos pobūdį, numato kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių.

70Nusikalstama veika laikoma padaryta esant neatsargiai kaltės formai, kai kaltininkas nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį, bet lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Apeliantas savo veiksmuose, sunkiai sutrikdant sveikatą nukentėjusiesiems T. P. ir A. Ž., įžvelgia nusikalstamą pasitikėjimą, todėl prašo jo veiką kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 2 dalį.

71Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą, dar kartą įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje teisingai nustatė faktines aplinkybes ir pagal jas teisingai įvertino M. Ž. nusikalstamus veiksmus kaip pasikėsinimą nužudyti du ir daugiau žmonių. Kvalifikuoti apelianto veiksmus pagal kilusius nusikalstamos veikos padarinius, nustatant kaltės formą – neatsargumą, nėra teisinio pagrindo.

72Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2009 m. liepos 19 d. apie 4.29 val. tarp šioje byloje nuteistų M. Ž. ir A. V. bei nukentėjusiaisiais pripažintų T. P., A. Ž., A. S. ir K. S. įvyko tarpusavio konfliktas, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų T. P. ir A. Ž. sveikata bei padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai nukentėjusiesiems A. S. ir K. S.. Visiems nukentėjusiesiems nustatyti sveikatos sutrikdymai padaryti panaudojant šaunamąjį ginklą, kurį įvykio vietoje turėjo ir prieš nukentėjusiuosius naudojo vienintelis asmuo – M. Ž.. Taip pat byloje yra įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nuosprendžiu patvirtinti duomenys, kad šioje byloje nagrinėjamo konflikto metu nukentėjo ir nuteistasis M. Ž., jam šioje byloje pripažinto nukentėjusiojo A. Ž. nusikalstamais veiksmais (dėl suduoto smūgio į veidą) buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir už tai A. Ž. yra nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (5 t. 93-95 b. l.).

73Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, apeliantas ypač akcentuoja aplinkybę, kad konflikto iniciatoriais buvo nukentėjusieji, ir kad būtent dėl jų neteisėtų veiksmų jis panaudojo prieš juos šaunamąjį ginklą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta ir skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažinta, kad nukentėjusiųjų provokuojantis elgesys turėjo įtakos nuteistojo M. Ž. veiksmams, tačiau ši aplinkybė nepaneigia teismo išvadų dėl apelianto kaltumo, jo kaltės formos ir rūšies. Kaip minėta, asmens kaltės (tyčios) tyrinys nustatomas įvertinus visas nustatytas veikos padarymo aplinkybes, o ne tik nuteistojo parodymus.

74Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas byloje faktines aplinkybes, išsamiai apklausė nuteistuosius ir visus nukentėjusiuosius, palygino jų duotus parodymus su ankstesniais, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, duotais parodymais, juos sugretino su specialistų išvadomis, specialistų paaiškinimais, įvykio vietos apžiūros protokoluose ir vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis, kitais rašytiniais bylos įrodymais, šalino prieštaravimus, ir įvertinęs įrodymų visumą pateikė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymų patikimumo. Teismas kaltinamųjų parodymus įvertino kaip išsamius ir detalius tik apie įvykio aplinkybes, vykusias iki ir po šaudymo, o jų parodymus apie šaudymo aplinkybes vertino kaip nepakankamai išsamius ir prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams. Nukentėjusiųjų parodymus teismas vertino kaip patikimus, nes nukentėjusiųjų parodymai apie esmines įvykio aplinkybes buvo pakankamai išsamūs ir nekintantys, juos patvirtino kiti rašytiniai bylos įrodymai.

75Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymus, dar kartą apeliacinės instancijos teisme papildomai išklausiusi visų nukentėjusiųjų parodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymų patikimumą ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

76Iš nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymų turinio matyti, kad visų jų parodymai apie jų susitikimo ir bendravimo įvykio naktį, iki į įvykio vietą atėjo nukentėjusysis A. Ž., aplinkybes iš esmės tarpusavyje sutampa. Nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad jokių asmeninių nesutarimų iki šioje byloje nagrinėjamų įvykių tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų nebuvo. Nuteistasis A. V. nei vieno iš nukentėjusiųjų iki įvykio nepažinojo. Nuteistasis M. Ž. su nukentėjusiuoju T. P. susipažino įvykio vakarą, kartu vartodami alkoholinius gėrimus, nukentėjusiuosius A. ir K. S. pažinojo iš anksčiau, tačiau jų santykiai buvo normalūs, jokių konfliktų anksčiau tarp jų nebuvo, nukentėjusiojo A. Ž. iki pastarojo atėjimo į įvykio vietą nepažinojo. Analogiškas pažinties su nuteistaisiais aplinkybes nurodė ir visi nukentėjusieji. Byloje nustatyta, kad iki A. Ž. atėjimo į įvykio vietą nuteistieji M. Ž. ir A. V. su nukentėjusiaisiais T. P. ir A. ir K. S., kartu vartodami alkoholį, kalbėjo apie rankų lenkimą, boksą, nuteistasis A. V. ir nukentėjusysis A. S. sulenkė rankomis. Nors po rankų lenkimo akivaizdžių pykčių tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų nebuvo, tačiau nukentėjusiųjų T. P. ir A. S. trumpas pasišalinimas iš įvykio vietos, nukentėjusiajam A. S. kalbant su kažkuo telefonu, nuteistajam M. Ž. sukėlė tam tikrus įtarimus dėl nukentėjusiųjų ketinimų, nes jis tuo metu taip pat pasišalino iš įvykio vietos ir atgal grįžo jau su šaunamuoju ginklu. Nors nuteistasis M. Ž. teigia, kad jis legaliai įsigytą ginklą su savimi turėjo ir laikė kelnių kišenėje nuo susitikimo su nukentėjusiaisiais pradžios ir jį su savimi nešiojosi daugiau nei parą laiko, tokius nuteistojo parodymus teisėjų kolegija vertina kaip neįtikinamus ir paneigtus bylos medžiaga.

77Nuteistojo M. Ž. nurodytų šaunamojo ginklo turėjimo aplinkybių nepatvirtina ne tik nukentėjusieji, bet ir nuteistasis A. V.. Nuteistasis A. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis įvykio vietoje ginklo pas M. Ž. nematė. Tuo metu, kai jis vijosi A. S. girdėjo šūvius, tačiau kas šaudė nematė. Kokius veiksmus įvykio vietoje atliko M. Ž. nurodyti negali, teigia, kad jis po to, kai M. Ž. nugriuvo be sąmonės, jo iš viso įvykio vietoje nematė. M. Ž. pamatė tik po susigrūmimo su A. S., po ko jie abu nubėgo link M. Ž. automobilio, į kurį įsėdus jis M. Ž. rankoje pamatė ginklą (6 t. 64-66 b. l.). Šiame kontekste pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. V. iš viso neigė įvykio vietoje šaudymo faktą. Priešingai nei nuteistasis A. V., visi nukentėjusieji viso proceso metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad įvykio vietoje buvo šaudoma, tačiau nei vienas iš jų, būdami įvykio vietoje arti vienas kito, bendraudami su M. Ž. ne trumpą laiką, iki šaudymo pradžios nepastebėjo pas M. Ž. ginklo. Nukentėjusysis K. S. parodė, kad jo broliui A. S. ir T. P. trumpam pasišalinus iš įvykio vietos, nuteistasis M. Ž. taip pat be paaiškinimo kažkur trumpam išėjo ir grįžo su ginklu, šautuvą pas M. Ž. matė kišenėje. Jam paklausus, kam jam reikalingas ginklas, nuteistasis M. Ž. pasakė ,,dėl viso ko“ (7 t. 86-88 b. l.). Netikėti tokiais nukentėjusiojo K. S. parodymais teismas neturi pagrindo, o baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia teismo išvadas grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais. Be to, šiame kontekste pastebėtina, kad pats nuteistasis M. Ž. teismui parodė, kad jis daugiau kaip metus laiko ginklą ir šaudmenis laikė automobilyje (6 t. 62-64 b. l.). Byloje nustatyta, kad nuteistojo M. Ž. automobilis buvo šalia įvykio vietos (t. 1, b. l. 27–39). Byloje esančioje fotonuotraukoje, darytoje policijoje po įvykio sulaikius nuteistąjį M. Ž., jo kelnių kišenėje akivaizdžiai matyti esantis ginklas (1 t., 67 b. l.), kurį pastebėti netrukdo jo dėvima (ir įvykio metu dėvėta) vasarinė ,,maikė“. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šaunamąjį ginklą į įvykio vietą M. Ž. atsinešė nukentėjusiojo K. S. nurodytomis aplinkybėmis ir ši aplinkybė įrodo apelianto ketinimą panaudoti šaunamąjį ginklą prieš beginklius nukentėjusiuosius, kas ir buvo padaryta į įvykio vietą sugrįžus nukentėjusiesiems A. S. ir T. P. kartu su nukentėjusiuoju A. Ž..

78Apeliantas teigia, kad jis į nukentėjusiuosius iššaudė visus aštuonis šovinius nesitaikydamas, o tik norėdamas juos pagąsdinti, kad šie nutrauktų neteisėtus savo veiksmus. Tokie nuteistojo M. Ž. teiginiai yra paneigti byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma, kurią sudaro nukentėjusiųjų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokoluose ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys ir kiti rašytiniai bylos duomenys.

79Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausti visi nukentėjusieji patvirtino savo ankstesnius parodymus apie šaudymo įvykio vietoje aplinkybes, teigdami, kad įvykio vietoje į juos buvo šaudoma intensyviai ir kryptingai. Nukentėjusysis A. Ž. parodė, jam atėjus į įvykio vietą iš karto pamatė M. Ž., kuris eidamas link jo pradėjo šaudyti. Jis matė iš ginklo liepsną tiesiai į akis ir pradėjo bėgti. Jam buvo peršautas plautis, buvo atlikta operacija, išimta kulka, o galva buvo tik prakirsta. Jis matė kaip M. Ž. šovė į A. S. ir 20 centimetrų atstumu du kartus iššovė jam į galvą, visa tai jis matė iš 20-35 metrų atstumo (7 t. 83-84 b. l.). Nukentėjusysis T. P. parodė, kad jis konflikto metu patyrė šautinę galvos traumą. Jam šautinį sužalojimą padarė M. Ž., kuris stovėdamas šovė į jį iš 2-3 metrų atstumo. Po M. Ž. šūvio jie visi pradėjo bėgti. Į jį įvykio vakarą buvo šauta vieną kartą, bėgdamas iš įvykio vietos jis jau nieko negirdėjo, todėl negali pasakyti, ar dar buvo kitų šūvių (7 t. 72-73 b. l.). Nukentėjusysis A. S. parodė, kad grįžęs į įvykio vietą kartu su T. P. ir A. Ž., jis iš karto nuėjo prie brolio K. S., todėl ką darė A. Ž. nematė, po to išgirdo šūvius ir pradėjo bėgti. Bėgdamas nugriuvo, pajuto, kad yra spardomas. Jį pasivijo A. V. ir M. Ž., jie abu jį spardė ir į jį buvo šaudoma, jis rankomis užsidengė galvą, todėl vienas šūvis pataikė į ranką, kitas į pakaušį. Kiek iš viso buvo paleista šūvių tiksliai pasakyti negali. Jam buvo peršauta kairė ranka, buvo atlikta operacija ir išimtas šovinys, kuris buvo užstrigęs už kaulų, taip pat buvo atlikta galvos operacija ir iš galvos ištraukta kulka. Kas į jį šovė jis nematė.(7 t. 85- 86 b. l.) Nukentėjusysis K. S. parodė, kad jis nematė kaip M. Ž. išsitraukė šautuvą, bet matė kaip jis šaudė į prieš jį buvusius T. P. ir A. Ž.. Po to A. V. ir M. Ž. spardė jo pargriautą brolį A. S., jis bandė juos nustumti, kad nebešaudytų ir nebespardytų. Jam nustūmus M. Ž. nuo brolio, šis jam iššovė į krūtinę ir nubėgo. Jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Prieš jam pribėgant prie spardomo brolio, jis girdėjo du šūvius ir matė kaip buvo ginklas nukreiptas į gulinį brolį, M. Ž. šovė broliui tiesiai į galvos sritį. Jis nebuvo pasilenkęs, tačiau šovė iš arti, gal iš 30 centimetrų, stovėdamas broliui ties juosmeniu ir nuleidęs ranką žemyn šovė, jis tuo metu buvo 6-7 metrų ir iš karto pribėgo prie brolio (7 t. 86-88 b. l.).

80Nukentėjusiųjų parodymus apie jų sužalojimo šaunamuoju ginklu mechanizmą, jiems padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą patvirtina specialistų išvados. Specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam T. P. buvo nustatyta kiaurinė šautinė žaizda kaktos kairėje su atviru kaktikaulio lūžimu kairėje, priekinės pamatinės daubos lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešinėje, dešinės frontoparietotemporalinės skilties sumušimu, galvos smegenų suspaudimu, svetimkūnio įstrigimu dešinėje pakaušinėje skiltyje. Galvos sužalojimas galėjo būti padarytas šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulka. Dėl kiaurinio šautinio galvos sužalojimo T. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 123–124 b. l.). Nukentėjusiajam A. Ž. buvo nustatyta paviršinė šautinė žaizda galvos kairėje užausyje bei kiaurinė šautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje su svetimkūnio įstrigimu kairiojo plaučio audinyje, kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje. Galvos ir krūtinės šautiniai sužalojimai galėjo būti padaryti šaunamuoju ginklu, užtaisytu kulkomis. Dėl kiaurinio šautinio krūtinės ląstos sužalojimo nukentėjusiajam A. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 140–141 b. l.). Nukentėjusiajam A. S. buvo konstatuota galvos ir kairės plaštakos šautinės žaizdos, svetimkūniai, kairio žandikaulio sumušimas. Sužalojimai padaryti: šautiniai – šaunamojo ginklo kulkomis, apatinio žandikaulio sumušimas padarytas kietu buku, galbūt turinčiu ribotą paviršių daiktu. Kadangi ant kairės plaštakos buvo užfiksuotos parako žymės ir minkštųjų audinių patraiškymas, galima teigti, kad šūvis į kairią plaštaką buvo atliktas iš nedidelio atstumo, skaičiuojamo centimetrais. Sužalojimai nukentėjusiajam A. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 156–157 b. l.). Specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam K. S. buvo padarytas odos nubrozdinimas krūtinkaulio kūno projekcijoje. Sužalojimas atsirado paveikus tą vietą kietu buku daiktu. Sužalojimas neatspindi traumuojančio daikto paviršiaus savybių, todėl specialistas negalėjo pasakyti, kuo buvo padarytas sužalojimas. Dėl šio sužalojimo K. S. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., 6 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo K. S. parodymus apie prieš jį M. Ž. panaudoto smurto pobūdį ir apimtį, taip pat įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad nuteistasis M. Ž. įvykio vietoje prieš nukentėjusiuosius naudojo šaunamąjį ginklą bei į specialisto išvadoje nustatytą K. S. padarytą sužalojimą ir jo padarymo būdą, sprendžia, kad nukentėjusiajam K.S. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tyčiniais nuteistojo M. Ž. nusikalstamais veiksmais, panaudojant šaunamąjį ginklą.

81Remiantis byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis M. Ž. šaudė į keturis nukentėjusiuosius, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas juos nužudyti, yra pagrįsta ir teisinga. Apelianto nuteistojo M. Ž. teiginiai, kad jis šaudė į nukentėjusiuosius, bandydamas juos tokiu garsiniu būdu išgąsdinti ir nutraukti jų neteisėtus veiksmus, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, kurios rodo, kad kilus konfliktui ir A. Ž. sudavus smūgį M. Ž. į veidą, šis nešaudė į orą, o sąmoningai vijosi beginklius nukentėjusiuosius, šaudydamas į visus juos iš šaunamojo ginklo, užtaisyto neleistinais, padidintos kinetinės energijos šoviniais, apie ką nuteistasis žinojo ir suvokė savo veiksmų pavojingumą (tai, kad apeliantas žinojo, kad jis disponuoja padidintos kinetinės energijos šaudmenimis, šiame procesiniame sprendime aptarta, nagrinėjant BK 253 straipsnio 1 dalies taikymą). Byloje nustatyta, kad į visus nukentėjusiuosius buvo šauta iš arti, visiems jiems buvo taikyta ir pataikyta į gyvybei svarbias vietas: galvą ir krūtinę. Dviem iš keturių nukentėjusių asmenų (T. P. ir A. Ž.) dėl šautinių sužalojimų konstatuoti sunkūs sveikatos sutrikdymai, o kitiems dviem (A. ir K. S.) - nežymūs sveikatos sutrikdymai, tačiau ši aplinkybė (nežymūs sveikatos sutrikdymai) nepaneigia teismo nustatytų išvadų apie nuteistojo bylos aplinkybių suvokimą ir valines pastangas siekiant padarinių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas savo tikslo – nužudyti nukentėjusiuosius - įgyvendinti nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusieji T. P. ir A. Ž. iš įvykio vietos pasišalino, o šaudant į nukentėjusiuosius A. ir K. S. baigėsi šoviniai. Apeliantas teigia, kad byloje nenustatytas nužudymo motyvas. Tačiau nužudymo motyvas nėra būtinas nužudymo sudėties požymis, kurį reiktų įrodinėti ir privalomai nustatinėti, norint veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą padaryti kvalifikuotą nužudymą (kasacinė nutartis 2K-450/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: nusikalstamos veikos įrankio pavojingumas, kaltinamojo veiksmai iki ir po veikos padarymo bei veikos metu, nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų būdas, pobūdis, sunkumas ir lokalizacija, priežastys, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta, leidžia daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad M. Ž. savo nusikalstamais veiksmais pasikėsino nužudyti keturis žmonės, todėl jo nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kvalifikuoti M. Ž. nusikalstamą veiką pagal BK 137 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo.

82Dėl bendrininkų grupės ir BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo

83Skundžiamame teismo nuosprendyje konstatuota, kad nukentėjusįjį A. S. sužalojo M. Ž. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, ir ši aplinkybė pripažinta M. Ž. ir A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

84Apeliantas nuteistasis M. Ž. nesutinka su tokia teismo išvada, teigia, kad byloje nesurinkta duomenų, kad jo ir A. V. veiksmuose buvo bendrininkavimo požymių, todėl ši aplinkybė jam inkriminuota nepagrįstai ir netinkamai taikytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto teiginiu sutinka.

85Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009).

86Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nenustatytas M. Ž. ir A. V. susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei jų tyčios bendrumas. Byloje nustatyta, kad smurtas prieš nukentėjusiuosius buvo pradėtas naudoti kilus tarpusavio konfliktui dėl asmeninių priežasčių. Nuteistasis A. V. fizinį smurtą naudojo tik prieš vieną nukentėjusįjį – A. S. ir jo tyčia buvo nukreipta į šio žmogaus sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis M. Ž. smurtą naudojo prieš keturis nukentėjusiuosius: A. Ž., T. P., A. S. ir K. S.. Iš byloje nustatytos įvykio eigos matyti, kad M. Ž. iš pradžių šaunamąjį ginklą panaudojo prieš nukentėjusiuosius A. Ž. ir T. P., o šiems pabėgus iš įvykio vietos, prijungė prie A. V. jau pradėtų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį A. S.. Nuteistojo M. Ž. nusikalstami veiksmai prieš A. S. pasireiškė tapačiais veiksmais kaip ir prieš nukentėjusiuosius A. Ž. ir T. P., t. y. šaudymu į nukentėjusiuosius, ir šie M. Ž. veiksmai buvo jungiami vieningos tyčios – atimti žmogui gyvybę. Dėl to M. Ž. veiksmai prieš nukentėjusįjį A. S. vertintini kaip jo pradėtos nusikalstamos veikos - pasikėsino nužudyti, tęsinys, todėl tokia M. Ž. nusikalstama veika pripažįstama tęstine nusikalstama veika - pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

87Remiantis tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. Ž. sužalojo nukentėjusįjį A. S., veikdamas bendrininkų grupe su A. V., neatitinka bylos aplinkybių, todėl ši aplinkybė iš skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomosios dalies šalintina BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstai nuteistojo M. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl ši M. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė naikinama BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

88Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais kitiems nuteistiesiems, nuosprendį keičia ir A. V. dėl netinkamo BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo. Tačiau šiuo nuosprendžiu panaikinus nuteistojo A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. palengvinus jo teisinę padėtį, jam paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė. Už šią nusikalstamą veiką A. V. paskirta mažesnė nei vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmė, todėl, net ir panaikinus nuteistojo A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jam paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus.

89Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

90Apeliantas nuteistasis M. Ž. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kad jis padarė veiką dėl fizinės prievartos (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei konstatuoti, kad jo veikos padarymui neturėjo įtakos jo apsvaigimas nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y. pašalinti šią teismo pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

91Šie apelianto prašymai – nepagrįsti, skunde išdėstyti jų tenkinimo argumentai prieštarauja bylos medžiagai ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

92Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė –prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – konstatuojama tada, kai asmuo savanoriškai (laisva valia) prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, parodo apie esmines jos aplinkybes ir kartu dėl padaryto nusikaltimo iš tiesų nuoširdžiai apgailestauja, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan. Apie šių aplinkybių buvimą sprendžiama ne vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus (kurie gali būti formalūs) dėl kaltės pripažinimo ar gailėjimosi, o objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą: duotų parodymų (iki nuosprendžio priėmimo) turinį, kitais įrodymais nustatytus faktus, realias kaltininko pastangas bei norą sušvelninti dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kilusius padarinius, kritišką, adekvatų savo elgesio vertinimą ir kt. Nuteistasis M. Ž. kaltu prisipažino iš dalies (menkino savo kaltę, teigdamas, kad visiems nukentėjusiesiems į gyvybiškai svarbius organus pataikė atsitiktinai, kad į gulintį A. S. nešaudė, kad šaunamąjį ginklą turėjo su savimi nuo susitikimo su nukentėjusiaisiais pradžios), t. y. jis nepripažino dalies esminių bylos faktinių aplinkybių, o jo gailestis dėl padarytų nusikaltimų yra tik deklaratyvus. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

93Pagal nustatytus faktus teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

94BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta aplinkybė pripažįstama lengvinančia tuo atveju, kai veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, kai kaltininkui dėl išorinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo gerokai sumažinta galimybių pasirinkti teisėtą elgesio variantą, t. y. asmuo savo iniciatyva nebūtų ryžęsis nusikalsti, tačiau nusikalstamos veikos iniciatorius prievartą palenkė jį atlikti neteisėtus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K–328/2013). Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Aplinkybė, kad prieš apeliantą nukentėjusysis A. Ž. panaudojo fizinį smurtą, nevertintina kaip pastarojo fizinė prievarta nuteistajam M. Ž. padaryti neteisėtus veiksmus - panaudoti šaunamąjį ginklą. Nuteistasis M. Ž. prieš nukentėjusiuosius šaunamąjį ginklą panaudojo savo iniciatyva, niekieno neverčiamas. Šioje byloje nukentėjusiųjų veiksmai prieš nuteistuosius teismo yra įvertinti kaip provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys ir ši aplinkybė yra pripažinta nuteistojo M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

95Nuteistojo M. Ž. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokia teismo išvada pagrįsta bylos duomenimis.

96Byloje nustatyta, kad M. Ž. nusikaltimų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam po įvykio nustatytas 2,07 promilių girtumas. Apeliantas nuteistasis M. Ž. neneigia, kad įvykio naktį jis vartojo alkoholį. Šią aplinkybę nurodė ir nuteistasis A. V. bei nukentėjusieji. Tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, rodo nuteistojo M. Ž. atliktų veiksmų prieš beginklius nukentėjusiuosius pobūdis, jų apimtis, kurie leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad nuteistasis dėl savo būsenos (girtumo) veikos padarymo metu nesugebėjo kritiškai vertinti savo veiksmų, o jo padarytos veikos pagal savo pobūdį buvo susijusi su tokia jo būsena. Taigi teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos M. Ž. taikytos nepagrįstai.

97Dėl paskirtos bausmės dydžio

98Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

99Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atkreipiamas dėmesys, jog skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus šiuos reikalavimus, nė vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-748/2007, 2K-547/2010 ir kt.).

100Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent atsižvelgti į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį ir tik tame tarpe į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

101Baudžiamasis įstatymas už nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos; už neteisėtą disponavimą šaudmenimis (BK 253 straipsnio 1 dalis) – arešto arba laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų.

102Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Ž. už jo įvykdytą pasikėsinimą nužudyti du ir daugiau žmonių (BK 22 straipsnio 2 dalis ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas) paskyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę, o už neteisėtą disponavimą šaudmenimis (BK 253 straipsnio 1 dalis) – 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas tokio dydžio bausmes teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: M. Ž. padarytas BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), šį nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte; kitas M. Ž. įvykdytas nusikaltimas - pasikėsinimas nužudyti du ir daugiau žmonių (BK 22 straipsnio 2 dalis ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas) priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikta tiesiogine tyčia, dėl nuteistojo veiksmų buvo sutrikdyta keturių žmonių sveikata, dviejų iš jų sunkiai, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl aplinkybių nepriklausančių nuo nuteistojo valios, nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys), ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant nuteistajam M. Ž. bausmes už jo įvykdytus nusikaltimus įvertinti ir jį charakterizuojantys duomenys: anksčiau neteistas, baigė mokslus, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo parinkti bausmės dydžiai už nuteitojo M. Ž. padarytas nukalstamas veikas atitinka BK 41, 54 ir 61 straipsnio nuostatas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje, sprendžiant bausmės dydžio nustatymo už sunkiausią nusikaltimą nuteistajam M. Ž. klausimą, būtina įvertinti ir baudžiamojo proceso trukmę.

103Baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (pavyzdžiui, Kravtas prieš Lietuvą (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011; kasacinės nutartys Nr. 2K-503/2010, 2K-358/2011).

104Šioje baudžiamojoje byloje proceso eigos analizė rodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2009 m. liepos 19 d. Kaltinamasis aktas surašytas 2010 m. kovo 31 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla pirmosios instancijos teisme pirmą kartą išnagrinėta 2010 m. gruodžio 8 d., priimant apkaltinamąjį nuosprendį (4 t., 141-152 b. l.). Pirmą kartą byla apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistojo M. Ž., nukentėjusiųjų A. Ž. ir A. S. bei prokuroro apeliacinius skundus buvo išnagrinėta 2011 m. birželio 22 d. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (5 t. 97-110 b. l.). Iš naujo byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta 2012 m. birželio 22 d., priimant apkaltinamąjį nuosprendį (6 t. 80-94 b. l.). Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teisme byla pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą išnagrinėta 2012 m. lapkričio 19 d. (6 t. 149- 162 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis buvo apskųsta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (7 t. 48-55 b. l.). Taigi iš bylos proceso eigos matyti, kad aptariama baudžiamoji byla teismuose buvo nagrinėjama virš 4 metų laiko. Nors bylos nagrinėjimas teismuose užtruko dėl objektyvių aplinkybių ir baudžiamojo proceso teismuose metu M. Ž. nebuvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas, tačiau proceso trukmė, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, yra ilga, nuteistasis ilgą laiką buvo netikrumo dėl savo baudžiamosios bylos baigties būsenos. Todėl darytina išvada, kad nuteistojo M. Ž. teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis). Tačiau tokia teismo išvada savaime nesuponuoja švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo, nes tokia bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

105Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatytos šios bendrosios taisyklės išimtys ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Teismas gali taikyti BK 62 straipsnį tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, taikydamas BK 62 straipsnį, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio nuostatomis, reikalaujančiomis, jog paskirtąja bausme turi būti siekiama visų šiame straipsnyje nurodytų tikslų. Be to, pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 2 ar kitose dalyse nustatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Dėl to teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2008, 2K-435/2008, 2K-43/2014).

106Nuteistajam M. Ž. už jo įvykdytą nusikaltimą - pasikėsinimą nužudyti du ir daugiau žmonių – yra formalios sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes yra nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 2 dalies 6 punkte, yra iš dalies atlyginta turtinė žala ir ši veika nutrūko pasikėsinant ją daryti, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusių asmenų skaičių ir padarytą žalą jų sveikatai, bei atsižvelgęs į nuteistojo atlygintos turtinės žalos dydį (atlyginta turtinė žala nukentėjusiesiems, kuri yra pakankamai nedidelė: T. P. – 541,51 Lt, A. Ž. – 272,72 Lt, A. S. – 138,13 Lt; byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų bent iš dalies atlikinęs turtinę žalą Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybai), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam M. Ž. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas ir skirta švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra pagrindo. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis prižiūri ir išlaiko sunkiai sergančias motiną ir močiutę, nepatvirtintos objektyviais dokumentais, be to, byloje nėra duomenų, kad be nuteistojo jų nėra kam prižiūrėti.

107Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-152/2009, 2K-7/2010, 2K-451/2012). Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010, 2K-451/2012). Šiame kontekste pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą, bet ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimą ir siekį juos saugoti bei ginti baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė.

108Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgdama į nuteistojo šeiminę padėtį (turi mažametį vaiką), konstatuoja, kad šioje byloje nustatytų, bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma neduoda pagrindo nuteistajam M. Ž. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nustatyti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tačiau dėl byloje nustatyto įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis), nuteistajam M. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė už sunkiausią nuteistojo įvykdytą nusikalstamą veiką gali būti švelninama BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu (kasacinės nutartys Nr. 2K-503/2010, 2K-102/2011, 2K-358/2011).

109Teisėjų kolegija, konstatavusi nuteistojo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis) ir atsižvelgdama į tai, kad nuteistajam naikintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nuteistajam M. Ž. nustato minimalų bausmės, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalyje sankcijoje, dydį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokios bausmės nuteistajam M. Ž. paskyrimas atitinka bausmės paskirtį ir neprieštarauja teisingumo principui.

110Dėl neturtinės žalos dydžių

111Apeliantas nesutinka su teismo nustatytais ir iš jo priteistais neturtinės žalos dydžiais nukentėjusiesiems T. P., A. Ž., A. S.. Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, netinkamai taikė BPK bei CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesivadovavo teismų praktika, nenurodė pagrįstų motyvų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, tuo pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstytus reikalavimus.

112Tokie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.

113Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas jam priteisti 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t. 128 b. l.), vėliau teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas jam priteisti 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (4 t. 37-38 b. l.). Nukentėjusysis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu prašė jam priteisti -35000 Lt (1 t. 147 b. l.), o teisme - 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (3 t. 140-141 b. l.). Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu prašė jam priteisti – 20 000 Lt (1 t. 167 b. l.), o teisme – 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (3 t. 144-145 b. l.).

114Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas svarstė nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių dydžių pagrįstumo klausimą ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodė jų tenkinimo iš dalies motyvus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydžius, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertino apelianto skunde nurodomas aplinkybes, t. y. pačių nukentėjusiųjų elgesį įvykio metu ir jų apsvaigimo nuo alkoholio faktą.

115Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala - į šios žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tokių svarbiausių vertybių, kaip tyčiniais nusikaltimais atimta kito žmogaus gyvybė arba sunkiai sužalota sveikata, esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – pasekmės. Jas vertinant atsižvelgiama į nukentėjusio asmens patirtų moralinių, dvasinių praradimų svarbą, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei ir kt.

116Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems T. P., A. Ž. ir A. S. sveikatos sutrikdymai buvo padaryti šaunamuoju ginklu, M. Ž. veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems T. P. ir A. Ž. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajam A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje objektyviai nustatyta, kad įvykio vietoje neblaivūs buvo ne tik nukentėjusieji, bet ir nuteistieji M. Ž. ir A. V., fizinį smurtą prieš apeliantą panaudojo tik nukentėjusysis A. Ž., tačiau M. Ž. sužalojo ne tik pastarąjį, bet ir nukentėjusiuosius T. P., A. S. ir K. S., kurie prieš apeliantą fizinio smurto nenaudojo, todėl apelianto šaudymas į visus nukentėjusiuosius negali būti pateisinamas apelianto atsaku į prieš jį pavartotą fizinę prievartą.

117Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam T. P., teismas atsižvelgė į jam padarytų sužalojimų pobūdį ir liekamuosius šių sužalojimų reiškinius, jo patirtą didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kad jis, būdamas jauno amžiaus (20 metų), tapo neįgaliu, neteko 60 procentų darbingumo, dėl nusikalstamos veikos pasekmių jis negali dirbti, vartoja vaistus. Apklaustas papildomai apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis T. P. parodė, kad jis vis dar (praėjus nuo įvykio beveik 5 metams) dėl peršautos galvos patiria nepatogumus, toliau gydosi, kiekvieną dieną vartoja vaistus (7 t. 72-73 b. l.). Priešingai nei teigia apeliantas, išlaidos vaistams, kurias nukentėjusysis patiria nuteistojo smurtinių veiksmų pasėkoje, vertintinos kaip nukentėjusiajam padaryti sveikatos sutrikdymo padariniai turintys įtakos jo ateičiai, t. y. kaip neturtinė žala. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam T. P. priteista 100000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė ir neprieštarauja teismų praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244/2011).

118Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A. Ž., atsižvelgė ne tik į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir į apelianto skunde nurodytas aplinkybes, t. y. į A. Ž. elgesį įvykio metu, į tai, kad šiuo metu nėra nustatyta, kad nukentėjusiajam A. Ž. būtų žymiai pablogėjusi sveikata. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, nukentėjusiajam A. Ž. sumažino jo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį nuo 50 000 Lt iki 20 000 Lt. Teisėjų kolegija dar mažinti nukentėjusiajam A. Ž. priteistą neturtinės žalos dydį neturi pagrindo. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams (kasacinė nutartis 2K-171/2008). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. Ž. apelianto nusikalstamais veiksmais buvo sužalota krūtinės ląsta ir kairysis plautis, jis buvo operuotas, iš plaučio išimta kulka (1 t. 43, 140-141 b. l.), dėl tokių pasekmių nukentėjusysis akivaizdu patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie privalo būti atlyginti. Tai, kad šiuo metu nukentėjusysis A. Ž. neturi akivaizdžių nusiskundimų dėl sveikatos būklės, nereiškia, kad neliko liekamųjų reiškinių, kurie gali pasireikšti ateityje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nukentėjusiajam A. Ž. pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis.

119Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam A. S. 5 000 Lt neturtinės žalos dydį, tokį sprendimą motyvavo. Teismas nurodė, kad A. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, nustatomas atsižvelgiant į pasekmes sveikatai, nukentėjusiajam padarytą nežymų sveiktos sutrikdymą. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nukentėjusiajam A. S. 5 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti priteista iš nuteistųjų M. Ž. ir A. V. solidariai, t.y. iš kiekvieno nuteistojo po 2 500 Lt. Tokia nukentėjusiajam A. S. priteista suma neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei teismų praktikai šios kategorijos baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-605/2011; 2K-452/2014).

120Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų nepažeidė. Teismo nustatyti nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžiai atitinka BPK ir CK nuostatas, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai, todėl mažinti priteistus nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžius nėra teisinio pagrindo.

121Dėl atstovavimo išlaidų

122Apeliantas nesutinka ir su iš jo priteistomis išlaidomis nukentėjusiųjų advokato paslaugoms apmokėti, teigia, kad iš priteistas nepagrįstas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis.

123Su tokiu apelianto teiginiu teisėjų kolegija iš dalies sutinka.

124BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas.

125Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų A. Ž. ir A. S. interesus teisme atstovavo advokatas A. S., tai patvirtina byloje esantis dokumentas apie apmokėjimą už teisinės pagalbos suteikimą (3 t., 143 b. l.). Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo, nukentėjusiojo A. Ž. interesus teisme atstovavo advokatė G. M., tai patvirtina byloje esantis dokumentas apie apmokėjimą už teisinės pagalbos suteikimą (5 t., 167 b. l., 6 t., 48 b. l.). Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad visas nukentėjusiojo A. Ž. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistojo M. Ž..

126Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad išlaidos advokato A. S. paslaugoms apmokėti (2 000 Lt) yra realios ir pagrįstos, tačiau išlaidos advokatės G. M. paslaugoms apmokėti (4 000 Lt) yra nepagrįstai per didelės. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatė G. M. dalyvavo 4 teismo posėdžiuose (5 t., 181 b. l., 6 t., 29-34, 62-68, 74-76 b. l.), byloje yra du jos ruošti dokumentai (5 t., 168 b. l.; 6 t., 4 b. l.), nukentėjusysis ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė ir teismo posėdžiuose nukentėjusiojo atstovė nedalyvavo, todėl iš nuteistojo M. Ž. priteistos išlaidos advokatės G. M. paslaugoms apmokėti mažintinos iki 2 000 Lt ir iš viso iš nuteistojo M. Ž. priteistina 4 000 Lt nukentėjusiajam A. Ž. už advokatų jam suteiktas paslaugas apmokėti.

127Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

Nutarė

128Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti:

129Pašalinti iš teismo nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybę, kad M. Ž. veikdamas bendrininkų grupe su A. V., padarė nežymų sveikatos sutrikdymą A. S.

130Panaikinti M. Ž. ir A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

131M. Ž., nuteistam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, sumažinti paskirtos bausmės dydį iki 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo.

132Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo teismo nuosprendžiu M. Ž. nustatytą bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą subendrinti, apėmimo būdu, su bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir M. Ž. nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

133Sumažinti iš nuteistojo M. Ž. priteistą 6 000 litų sumą už advokatų paslaugas nukentėjusiajam A. Ž. apmokėti iki 4 000 (keturių tūkstančių) litų.

134Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės... 3. M. Ž. išteisintas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nenustačius, jog padaryta... 4. Iš nuteistojo M. Ž. priteista: nukentėjusiajam T. P. 100 000 Lt neturtinei... 5. Iš nuteistųjų M. Ž. ir A. V. solidariai priteista: nukentėjusiajam A. S. 5... 6. Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteistas A. V., tačiau dėl jo nuosprendis... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo M. Ž. apeliacinį... 8. M. Ž. nuteistas už tai, kad pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, t.... 9. Be to, M. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo,... 10. Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde prašo:... 11. - Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendį (toliau –... 12. - skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:... 13. - skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam aiškiai švelnesnę... 14. Sumažinti nukentėjusiesiems T. P. ir A. Ž. priteistos neturtinės žalos... 15. Apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis nepagrįstas ir... 16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino... 17. Apeliantas nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK... 18. Apeliantas nesutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 22... 19. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklūs, itin... 20. Nelogiškais ir prieštaraujančiais baudžiamojo įstatymo nuostatoms... 21. Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme, teigia, kad teismas netinkamai... 22. Apeliantas nurodo, jog teismas, pripažindamas jo atsakomybę sunkinančia... 23. Apeliantas teigia, kad teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia... 24. Apelianto teigimu, nurodytos aplinkybės, vertinant jas kartu su jo... 25. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nustatytais ir iš jo priteistais... 26. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai T. P. priteisė 100 000 Lt neturtinei... 27. Apelianto teigimu, neprotingas, nes aiškiai per didelis, neturtinės žalos... 28. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam A. S. 5 000 Lt neturtinės žalos dydį,... 29. Apeliantas nesutinka ir su iš jo priteistomis išlaidomis nukentėjusiųjų... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 32. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš naujo,... 33. Nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 34. Nagrinėjamos apeliacijos objektas - Klaipėdos apygardos teismo 2012 m.... 35. Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde suformulavo tris alternatyvius... 36. - skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo... 37. - skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:... 38. - skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam aiškiai švelnesnę... 39. Be to, apeliantas prašo sumažinti nukentėjusiesiems T. P. ir A. Ž.... 40. Dėl teismo šališkumo ... 41. Apeliantas prašo skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir bylą... 42. Apelianto argumentai, kokiais grindžiamas teismo šališkumas, yra nepagrįsti... 43. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės... 44. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo ... 45. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nuteistasis M. Ž.... 46. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išnagrinėjęs byloje surinktus... 47. Kaip minėta, apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria jis... 48. Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo... 49. M. Ž. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai,... 50. Apeliantas nepripažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką ir prašo jį... 51. Šis apelianto prašymas atmestinas, nes apelianto skunde išdėstyti teiginiai... 52. BK 253 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas... 53. Apeliantas neneigia, kad jis įgijo, laikė, gabeno ir nešiojo pas jį... 54. Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis M. Ž. apie disponavimo šaudmenimis... 55. Iš esmės analogiškas aplinkybes nuteistasis nurodo ir savo apeliaciniame... 56. Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo M. Ž. versiją, jog jis nesuprato... 57. Nagrinėjamoje byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: tirti pateiktas... 58. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi veikos... 59. Apeliantas teigia, kad apie jo veiksmų subjektyviąją pusę objektyviai... 60. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 61. Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo... 62. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų... 63. Apeliantas nesutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 22... 64. Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.... 65. Kiekvienoje byloje sprendžiant asmens kaltumo, nusikalstamos veikos buvimo ar... 66. Esminis apelianto nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu argumentas yra... 67. Baudžiamajame įstatyme yra numatytos dvi kaltės formos: tyčia ir... 68. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į... 69. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra... 70. Nusikalstama veika laikoma padaryta esant neatsargiai kaltės formai, kai... 71. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje dalinį... 72. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2009 m. liepos 19 d. apie... 73. Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, apeliantas ypač... 74. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas byloje faktines aplinkybes,... 75. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistųjų... 76. Iš nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymų turinio matyti, kad visų jų... 77. Nuteistojo M. Ž. nurodytų šaunamojo ginklo turėjimo aplinkybių... 78. Apeliantas teigia, kad jis į nukentėjusiuosius iššaudė visus aštuonis... 79. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausti visi nukentėjusieji... 80. Nukentėjusiųjų parodymus apie jų sužalojimo šaunamuoju ginklu... 81. Remiantis byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, apeliacinės... 82. Dėl bendrininkų grupės ir BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo... 83. Skundžiamame teismo nuosprendyje konstatuota, kad nukentėjusįjį A. S.... 84. Apeliantas nuteistasis M. Ž. nesutinka su tokia teismo išvada, teigia, kad... 85. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras... 86. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nenustatytas M. Ž. ir A. V.... 87. Remiantis tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 88. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei... 89. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ... 90. Apeliantas nuteistasis M. Ž. prašo pripažinti jo atsakomybę... 91. Šie apelianto prašymai – nepagrįsti, skunde išdėstyti jų tenkinimo... 92. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti... 93. Pagal nustatytus faktus teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti... 94. BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta aplinkybė pripažįstama... 95. Nuteistojo M. Ž. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos... 96. Byloje nustatyta, kad M. Ž. nusikaltimų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo... 97. Dėl paskirtos bausmės dydžio... 98. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies... 99. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo... 100. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už... 101. Baudžiamasis įstatymas už nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato... 102. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Ž. už jo įvykdytą... 103. Baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių... 104. Šioje baudžiamojoje byloje proceso eigos analizė rodo, kad ikiteisminis... 105. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik... 106. Nuteistajam M. Ž. už jo įvykdytą nusikaltimą - pasikėsinimą nužudyti du... 107. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas... 108. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau... 109. Teisėjų kolegija, konstatavusi nuteistojo teisės į bylos nagrinėjimą per... 110. Dėl neturtinės žalos dydžių... 111. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytais ir iš jo priteistais neturtinės... 112. Tokie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.... 113. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. P.... 114. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas svarstė... 115. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturinės žalos... 116. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems T. P., A. Ž. ir A. S.... 117. Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam T. P., teismas... 118. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas... 119. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam A. S. 5 000 Lt... 120. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 121. Dėl atstovavimo išlaidų... 122. Apeliantas nesutinka ir su iš jo priteistomis išlaidomis nukentėjusiųjų... 123. Su tokiu apelianto teiginiu teisėjų kolegija iš dalies sutinka.... 124. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 125. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios... 126. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko... 127. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2... 128. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti:... 129. Pašalinti iš teismo nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybę, kad M. Ž.... 130. Panaikinti M. Ž. ir A. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK... 131. M. Ž., nuteistam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5... 132. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo teismo... 133. Sumažinti iš nuteistojo M. Ž. priteistą 6 000 litų sumą už advokatų... 134. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....