Byla e2A-313-798/2017
Dėl turtinės, neturtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo atsakovei viešajai įstaigai Pasvalio ligoninė, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per Lietuvos filialą, viešoji įstaiga Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, M. S

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ir atsakovės viešosios įstaigos Pasvalio ligoninė apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį dėl turtinės, neturtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo atsakovei viešajai įstaigai Pasvalio ligoninė, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per Lietuvos filialą, viešoji įstaiga Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, M. S..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
        1. Ieškovė D. P. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Pasvalio ligoninė 1 418,50 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
        2. Nurodė, kad atsakovės darbuotojai 2014-09-02 ir 2014-09-03 suteikė ieškovei paslaugas nekokybiškai, neatsargiai, nerūpestingai, dėl ko nebuvo suteikta savalaikė, tinkama ir efektyvi besivysčiusio ūminio miokardo infarkto diagnostika ir gydymas, sukėlęs sunkias pasekmes sveikatai. Paaiškino, jog 2014-09-02 naktį pasireiškus ligos simptomams, ieškovė buvo išvežta į atsakovės Priėmimo skyrių, kurio gydytoja M. S. nesuteikė tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų. Dėl stiprių pilvo skausmų 2014-09-03 ieškovė buvo pakartotinai atvežta į Pasvalio ligoninės Priėmimo skyrių, kurs gydytojas ortopedas traumatologas A. A. įtarė miokardo infarktą, paskyrė vidaus ligų gydytojo konsultaciją ir skrandžio endoskopinį tyrimą. 2014-09-03 ieškovę konsultavusi vidaus ligų gydytoja R. V. miokardo infarkto tolimesniam gydymui stacionarizavo ieškovę į Pasvalio ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Ieškovės nuomone, gydytoja anesteziologė reanimatologė V. M., 2014-09-03 įvertinusi tyrimų duomenis, pavėluotai išsiuntė ieškovę į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kurioje ji buvo gydyta laikotarpiu nuo 2014-09-03 iki 2014-09-18 dėl ūminio trasmuralinio priekinės miokardo sienelės infarkto, kairiojo skilvelio nepakankamumo. Taigi, Pasvalio ligoninės gydytojai neužtikrino ieškovei tokių sveikatos priežiūros paslaugų, kokių ji galėjo pagrįstai tikėtis, apsunkinto ieškovės galimybes gauti specializuotą pagalbą kiek įmanoma ankščiau, jog sumažinti patirto miokardo infarkto sukeliamas pasekmes. Po ligos jos netekto darbingumo lygis sudarė 45 procentus. 1 418,50 Eur turtinės žalos dydį grindė aplinkybėmis iš nedarbingumo laikotarpiu susidariusio darbo užmokesčio negautų pajamų skirtumo 2014 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais, 102,28 Eur išlaidų rekomenduotiems nekompensuojamiems vaistams „Ticagrerol“ įsigyti, 931,50 Eur išlaidų troponino tyrimui, 141,91 Eur išlaidų, patirtų medicinos centre „Kardivita“ konsultacijai pas profesorių gydytoją kardiologą. 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą grindė ieškovei sukeltais stipriais dvasiniais ir fiziniais išgyvenimais, sunkiomis sveikatai pasekmėmis, ženkliu darbingumo lygio netekimu, atsiradusiais veiklos ribojimais ir nepatogumais, taip pat aplinkybėmis, jog yra išsituokusi, viena augina du nepilnamečius vaikus, todėl išgyveno ir išgyvena dėl jų ateities, o vaikai išgyveno dėl jos ateities, dėl dvasinių ir emocinių išgyvenimų sutriko ir psichinė sveikata, buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, iki šiol taikomas gydymas antidepresantais.
        3. Atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė atsiliepime ieškinį pripažino iš dalies, nes kardiotropinių žymenų tyrimas, medikamentinis gydymas, kurie ieškovei galėjo ir turėjo būti paskirti, paskirti nebuvo.
        4. Nurodė, kad atsakovės specialistai labai stengėsi ir tinkamai atliko pareigas, tačiau iš pradžių ligos požymiai nebuvo tipiški miokardo infarkto sukeltiems požymiams, todėl kardiotropinių žymenų tyrimas nebuvo paskirtas. Atlikus vidaus auditą buvo nustatyti trūkumai dėl dokumentų įforminimo. Ligos faktą ir kilusias pasekmes tiesiogiai ir daugiausia įtakojo pacientės subjektyvios priežastys, o ne nepakankamas gydymo intensyvumas. Nedarbingumo lygis ieškovei šiuo metu nenustatytas, o aplinkybė, jog ieškovė lankosi pas psichiatrus ar kitus gydytojus, nėra atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė. Pažymėjo, kad ieškovė atskleidė tik dalį faktinių bylos aplinkybių apie savo ligos diagnostiką, nutylėjo apie konsultacijų pobūdį ir galimai nesuteiktas maksimaliai kokybiškas paslaugas trečiojo asmens Pasvalio Pirminės asmens sveikatos priežiūros centre (toliau – Pasvalio PASPC), kuriame dirba ieškovė, ir į kurį ji kreipėsi 2014-08-31 pajutusi pirmuosius simptomus bei kitą dieną po konsultacijos pas atsakovę. Pasvalio PASPC dirbę gydytojai taip pat nenustatė miokardo infarkto požymių, o tai patvirtina aplinkybę, jog tie požymiai buvo netipiniai. Ieškovė visus skundus teikė tik dėl atsakovės gydytojų galimai neteisėtų veiksmų, todėl visi tyrimai ir išvados apsiribojo tik Pasvalio ligoninės veiksmų tyrimu. Atveju, jeigu ir būtų įrodytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, sutiko, jog ieškovei galėtų būti priteistas iki 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, o ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas per didelis. Ieškovei turtinės žalos nepadarė, kadangi šios išlaidos buvo patirtos ne dėl būtinumo, o nedarbingumo lygis prie tokių susirgimų paprastai būna nustatomas visiems ligoniams.

          5

        5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per Lietuvos filialą, atsiliepime prašė ieškinio netenkinti.
        6. Nurodė, kad atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamu laikotarpiu už pacientams padarytą žalą buvo drausta. Sprendžiant, ar taikytina civilinė atsakomybė, turi būti nustatoma, ar teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos, ir ar tie pažeidimai apskirtai lėmė sunkesnių ligos padarinių ieškovei atsiradimą. Nors ieškovė tvirtina, jog jai nebuvo atlikti visi reikalingi tyrimai, tačiau tam, jog būtų atliekami kokie nors papildomi tyrimai konkrečiai diagnozei patvirtinti ar paneigti, ši diagnozė visų pirma turi būti įtarta. Nesutiko su ieškovės teiginiais, jog atsakovės gydytojai atliko neteisėtus veiksmus. Atvejį tyrę gydytojai ir specialistai patvirtino, jog miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnozę buvo galima nustatyti 2014-09-03, nes tik tada buvo rastas nežymiai padidėjęs troponinas. Atsakovės 2014-09-02 padaryti neteisėti veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su ieškovei atsiradusiomis pasekmėmis. Teismui konstatavus, jog ieškovės nedarbingumą sukėlė atsakovės veiksmai, būtina nustatyti kokia apimtimi atsakovės darbuotojų galimai neteisėti veiksmai lėmė atsiradusio nedarbingumo mąstą. Teigė, jog ieškovė neįrodė kokia apimtimi patirtas miokardo infarktas ir netinkamai atsakovės suteiktos paslaugos lėmė netekto nedarbingumo dydį. Ieškovė neturi liekamųjų reiškinių, jai nebuvo reikalingas ilgai trunkantis stacionarinis gydymas, sveikata ir darbingumas atsistatė. Be to atsakovės veiksmai nebuvo nei tyčiniai, nei labai neatsargūs, tiesiog galimai neatitiko padidinto rūpestingumo ir dėmesingumo standarto.
        7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. S. prašė ieškinį atmesti.
        8. Paaiškino, kad ji, kaip vidaus ligų gydytoja, savo pareigas atliko tinkamai, atidžiai, dėmesingai ir rūpestingai, laikėsi visų visuotinai pripažintų medicinos praktikos, mokslo ir gydymo standartų bei žalos nepadarė. Dokumentų užpildymo trūkumai ieškovei žalos padaryti negalėjo. Ieškovė nepareiškė pretenzijų dėl galimai nesuteiktų maksimaliai kokybiškų paslaugų Pasvalio PASPC, į kurį ji kreipėsi pajutusi pirmuosius sveikatos sutrikimo simptomus 2014-08-31 ir visą dieną dirbo. Jos budėjimo metu 2014-09-02 apie 01.00 val. nakties greitosios pagalbos automobiliu (toliau – GPM) ieškovė buvo atvežta į ligoninę, skundėsi pykinimu, maudimu apigastriumo srityje, sakė, kad vėmė. Požymiai buvo būdingi gastro abdominaliniam susirgimui. Greitosios pagalbos gydytojai jai buvo suleidę vaistų, kurių poveikis nebuvo praėjęs, vėliau gydytojų nustatytos ligos – miokardo infarkto – simptomų nebuvo; kardiograma buvo be pakitimų, be ST segmento pokyčių, todėl, atlikus anamnezę ir apžiūrėjus ieškovę, buvo nustatyta diagnozė – nepatikslintas gastritas. Ieškovei ST segmento pokyčiai išryškėjo tik 2016-09-03, iki tol treponinų tyrimas turėjo būti neigiamas. Nustatant neturtinės žalos dydį turėtų būti atsižvelgta į tai, kad darbingumo netekimas yra dažna tokio pobūdžio ligos pasekmė, o ieškovės reikalaujamas žalos dydis neadekvatus ir prilygsta žalai, sukeltai tyčiniais veiksmais.
        9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ PASPC atsiliepime prašė ieškinį atmesti.
        10. Nurodė, kad ieškovė neprašo žalos atlyginimą priteisti iš Pasvalio PASPC. Kompetentingos institucijos konstatavo tik atsakovės specialistų netinkamus veiksmus. Atsakovė vidinio tyrimo metu pripažino, kad jų darbuotoja, gydytoja M. S., nepaskyrė diferencinei diagnostikai reikalingų kardiotropinių žymenų tyrimo, medikamentinio tyrimo, taip pat nebuvo paskirta stebėjimo paslauga. Pagal byloje pateiktas faktines aplinkybes miokardo pradžia buvo 2014-09-03, todėl atsakovė nepagrįstai įtraukė jį į bylą ir Pasvalio PASPC.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

        1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (7 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 158 Eur žyminio mokesčio.

8Dėl neturtinės žalos

        1. Teismo vertinimu, atsakovės, kaip gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, suteiktų paslaugų kokybės vertinimo ir atsakomybės taikymo klausimai yra neatsiejami nuo gydytojų, per kuriuos šias paslaugas atsakovė teikė, veiksmų vertinimo ir jų atsakomybės už savo veiksmus klausimų. Šiuo atveju ieškinio faktinį pagrindą ir atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas sudarančias aplinkybes ieškovė įrodė byloje surinktų įrodymų visuma: VšĮ Pasvalio ligoninės vidaus medicininio audito grupės 2015-02-13 protokolas, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-05-18 kontrolės Nr. T3-49/2015 ataskaita Nr. DI 7-98-(l.27), kuri rėmėsi 2015-04-10 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų II Vidaus ligų skyriaus diagnostikos skyriaus vedėjos Z. B. išvada, ir ataskaitos pagrindu priimtas 2015-05-19 įsakymas Nr. T4-43, J. P., turinčios gydytojos kardiologo licenciją, ir R. R., turinčios vidaus ligų gydytojos licenciją, 2016-01-04 tyrimo aktas.
        2. Teismas padarė išvadą, kad 2014-09-02 priėmimo skyriuje gydytoja M. S. atliko nepakankamą ieškovės ištyrimą, neatliko visų galimų ir tikslingų atlikti tyrimų, nevertino anamnezės, neatliko kordiotropinių žymenų tyrimo, neįvertino ligos klinikos, ko pasekoje nustatė klaidingą nepatikslinto gastrito diagnozę ir ieškovę išleido į namus. Be to, ieškovę į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę buvo galima perkelti 2015-09-03, 05.15 val., kai buvo diagnozuotas EKG ST pakilimo miokardo infarktas, tačiau tai buvo padaryta tik 09.00 val., ir tuo buvo neužtikrintas kaip galima greitesnis specializuotos pagalbos gavimas, patirto miokardo infarkto neigiamų pasekmių sumažinimas, ieškovei vieneriems metams buvo nustatytas 45 procentų darbingumas. Tokiais veiksmais (neveikimu) atsakovės darbuotojai pažeidė Ligoninės vyriausiojo gydytojo įsakymais patvirtintas procedūras, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 6 punktą, Ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-1078 „Dėl ūminio miokardo infarkto su ST pakilimu diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13.4 punktą, Ūmių išeminių (koronarinių) sindromų, nesant ST segmento pakilimo (nestabilios krūtinės anginos (TLK-10-AM I 20.0) ir miokardo infarkto (TLK-10-AM I 21, I 22), diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-615 „Dėl Ūmių išeminių (koronarinių) sindromų, nesant ST segmento pakilimo (nestabilios krūtinės anginos (TLK-10-AM I 20.0) ir miokardo infarkto (TLK-10-AM I 21, I 22), diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ IV dalies „Stacionarinė pagalba“ 12.3.1 punktą, taip pat Stebėjimo paslaugos teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-III „Dėl stebėjimo paslaugos teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 5.1 punktą.
        3. Teismas sprendė, jog nepakankamai kvalifikuoto ir / ar rūpestingo paslaugų teikimo faktas patvirtino aplinkybę, jog dėl atsakovės darbuotojų kaltės (nerūpestingumo, neatidumo) ieškovei nebuvo suteiktos tinkamos, kokybiškos, savalaikės medicininės paslaugos ir taip buvo pažeistos ieškovės (pacientės) teisės, numatytos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 2 straipsnio 8 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 5 dalyje.
        4. Nustatęs civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus (neveikimą), teismas padarė išvadą, kad jie prisidėjo prie ieškovei (pacientei) kilusių neigiamų pasekmių ir žalos atsiradimo, nes, savalaikiai ir tinkamai pagal šiuolaikinį medicinos mokslo lygį ir gerą praktiką (kokybiškai) suteikus paslaugą, buvo galima sulaukti lengvesnių ligos neigiamų pasekmių, o ieškovei būtų tekę mažiau neigiamų išgyvenimų, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp minėtų atsakovės darbuotojų veiksmų (neveikimo) ir ieškovei (pacientei) kilusios žalos.
        5. Vertinant priežastinį ryšį teismas atsižvelgė į tai, kad: a) atsakovės darbuotojų veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, nes ja buvo ieškovės liga, b) susirgimo klinika buvo klaidinanti (skaudėjo ir pilvą), c) 2014-09-01 ir 2014-09-02 ST segmento pakilimo EKG nebuvo ir, kad miokardą infarktą buvo galima nustatyti tik 2014-09-03, nes troponinas I nežymiai padidėjo tik 2014-09-03.
        6. Teismo vertinimu, nors ieškovės liga buvo sukelta ne dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), tačiau dėl atsakovės profesionalių darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovei teko sunkios ligos sukelti neigiami dvasiniai ir fiziniai pergyvenimai, padidėjo, atsirado abejonės dėl galimybės gauti tinkamas, savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ateityje sau ir savo šeimos nariams, ji patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, ribojimus užsiimant įprastine darbine ir laisvalaikio veikla, kas reiškia, kad neturtinė žala buvo padaryta.
        7. Teismas iš įrašų asmens sveikatos istorijoje nustatė, kad po aptariamo atvejo ieškovės psichinė sveikata pablogėjo, gydytojas psichiatras diagnozavo vidutinio sunkumo depresijos epizodą ir skyrė gydymą. Vertino, kad tas pablogėjimas yra ne vien dėl šio atvejo, tačiau neigiami pergyvenimai dėl savo sveikatos ateityje neabejotinai turėjo neigiamos įtakos.
        8. Ieškovei 2014-12-09 Darbingumo lygio vertinimo aktu buvo nustatytas 45 procentų darbingumas, tačiau toks jo lygis buvo nustatytas tik vieneriems metams. Per tuos metus pagal Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ieškovei buvo nustatyti apribojimai dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu vaikščiojimu, pakeliamu svoriu, šiluminės aplinkos vertėmis; ieškovės sveikatos būklės perspektyvos pagal medicininius duomenis ateičiai yra teigiamos; ieškovė turėjo ir turi nuolatinį darbą, darbo užmokestis tuo metu buvo apie 600 Eur; tam tikrą laikotarpį dėl laikinojo nedarbingumo ieškovės turtinė padėtis buvo pablogėjusi, nes neteko dalies pajamų, turėjo papildomų išlaidų vaistams ir kitoms gydymo priemonėms, todėl neigiamų išgyvenimų dėl ateities perspektyvos patyrė tiek pati ieškovė, tiek jos išlaikomi ir nuo jos priklausomi du vaikai.
        9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių, leistinų ir patikimų įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo VšĮ Pasvalio PSPC kaip nors prisidėjo prie ieškovei (pacientei) kilusių neigiamų padarinių sveikatai, nes atsakovė nepateikė specialistų išvadų, institucijų oficialių aktų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ir šio trečiojo asmens darbuotojų teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra priežastiniame ryšyje su ieškovei kilusiomis neigiamomis pasekmėmis.
        10. Vadovaudamasis bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į konkrečią nagrinėjamą situaciją, teismas sprendė, kad teisinga kompensacija ieškovei yra 7 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

9Dėl turtinės žalos

        1. Teismas ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė, kadangi ieškovė neįrodė, kad 1418,50 Eur dydžio turtinė žalos pasekmė buvo byloje aptarti atsakovės darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas): a) kad 2014-11-12 privataus medicinos centro „Kardivita“ suteiktos paslaugos (profesoriaus konsultacija) yra susijusios teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmų pasekmėmis; b) kad ieškovės poreikis vartoti vaistinius preparatus, vykti mokamų tyrimų ir konsultacijų, nedarbingumas 2014 m. rugsėjo–gruodžio mėn., kada ji dėl laikino nedarbingumo neteko dalies pajamų ir turėjo papildomų išlaidų, kadangi tiek nedarbingumo, tiek vaistinių preparatų vartojimo, tiek tyrimų ir konsultacijų esminė ir pagrindinė priežastis buvo ieškovės persirgta liga, sveikatos būklė, kurių kitimo ir kilimo priežastimis buvo ne atsakovės teiktų paslaugų netinkamumas, o kitos priežastys.
        2. Teismo vertinimu, jeigu ir daryti prielaidą, kad dalies šių išlaidų atsiradimas ar padidėjimas galėjo būti priežastiniame ryšyje su atsakovės teiktų paslaugų netinkamumu, tai ieškovė neįrodė, kokia konkrečiai šių išlaidų dalis yra sąlygota atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Ilgalaikio suaugusiųjų, sergančiųjų lėtinėmis kraujotakos sistemos ligomis, sveikatos būklės stebėjimo sąlygų ir ligų aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-288, 2 punktas numato, kad po persirgto miokardo infarkto nustatoma 3 metų sveikatos būklės stebėjimo trukmė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė negalėjo pasinaudoti šiomis valstybės garantuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis arba, kad jos buvo nepakankamos sveikatos būklei įvertinti.
        3. Teismas konstatavo, jog į turtinius praradimus ir papildomas išlaidas nedarbingumo ir gydymosi laikotarpiu, kiek tai yra atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasekmė, buvo atsižvelgta nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį.

10Dėl procesinių palūkanų

        1. Šioje dalyje teismas ieškovės reikalavimą tenkino, nes terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų

        1. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies ir teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, o ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės pajamas atleista pagal įstatymą, teismas priteisė iš atsakovės valstybei žyminį mokestį proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
        2. Nustatęs, kad ieškovė byloje turėjo 1 630 Eur išlaidų advokato ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, nes pagrindinis ieškinio reikalavimas priteisti neturtinės žalos, kurios dydį nustato teismas (ne ieškovė), atlyginimą yra tenkintas ir atmesta tik nedidelė reikalavimų dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, ji yra silpnesnioji teisinio santykio šalis ir netinkamai atsakovės jai suteiktos paslaugos gavėja, taip pat atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus dydžius, teismas sprendė priteisti ieškovei visas jos patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13

        1. Apeliaciniame skunde ieškovė D. P. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje ieškinį tenkinti – priteisti iš atsakovės 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
        2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas, nes neatitinka: a) pažeistos vertybės, b) neigiamų teisės pažeidimo pacientei padarinių ir trukmės, c) įtakos pacientės gyvenimui (kokybei), d) atsakovo turtinės padėtis, e) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Ieškovė patyrė ūmų miokardo infarktą, dėl ko buvo pažeista sveikata. Taip pat ieškovė dėl atsakovės suteiktų nesavalaikių ir nekokybiškų ūmaus miokardo infarkto ištyrimo ir gydymo paslaugų patyrė neigiamų dvasinių bei fizinių išgyvenimų, jai buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, kuris gydomas iki šiol. Dėl sukeltų pasekmių sveikatai ieškovė negali lankytis baseine, negali dainuoti chore, neturi fizinių jėgų ir ištvermės važiuoti dviračiu ir automobiliu, bijo ligos pasikartojimo bei reikalingos savalaikės medicininės pagalbos negavimo (nesuteikimo) Pasvalio ligoninėje; taip pat negali atlikti sunkesnių buitinių darbų: plauti langų, ravėti, laistyti, nešti didesnį svorį ir pan. Pažymi, jog didesnės neturtinės žalos dydžio priteisimas iš atsakovės, jos veiklos pobūdžio neįtakos, atsakovės turtinė padėtis yra gera, jos civilinė atsakomybė yra drausta trečiojo asmens; draudimo išmoka vienam atvejui sudaro 28 962 Eur sumą.
        3. Apeliaciniame skunde atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo skundžiamą sprendimą dalyje dėl 7 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
        4. Nurodo, jog byloje nėra ginčo dėl šalių nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau šalys skirtingai vertino specialistų išvadose, aktuose pateiktų vienų ar kitų aplinkybių reikšmingumą bei prasmę. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas citavo ir vertino tik 2016-01-04 Tyrimo akto atsakovei nepalankias išvadas, tačiau neatsižvelgė į tame pačiame dokumente, 7–ame punkte pateiktą kategorišką išvadą, kad pacientės sveikatai po infarkto pasekmių neatsirado, o sveikatos būklės perspektyvos yra teigiamos. Psichinės ligos išsivystymą lėmė subjektyvūs ieškovės organizmo pokyčiai. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-05-18 kontrolės ataskaitoje konstatuoti tik atsakovės bendro pobūdžio darbo trūkumai ir netinkamai pildyta dokumentacija, kurie nesusiję su ieškovės ligos diagnozavimu ir įtakos žalos atsiradimui neturėjo. Atsakovės nuomone, jokių pasekmių dėl nesavalaikio ligos diagnozavimo ir gydymo ieškovei neatsirado. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl liudytojos J. A. parodymų, susijusių su ieškovės apžiūra 2014-09-01–2014-09-02, kuri nematė poreikio atlikti papildomus tyrimus ar nukreipti ieškovę į stacionarą. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 7 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir netinkamai juos įvertino pagal bylos faktines aplinkybes. Pažymi, kad teismo cituotoje kasacinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, žala buvo priteista sunkiai sužalojus asmenį bendrininkų ginkluoto apiplėšimo metu. Nagrinėjamos bylos ir minėtos kasacinio teimo bylos faktinės aplinkybės skirtingos. Šiuo atveju žalos dydis mažintinas. Nors ir buvo ieškovei nustatytas 45 proc. darbingumas, tačiau po reabilitacijos ji sugrįžo į savo darbo vietą, jos sveikatos atsistatymo dydis yra neblogas. Pažymi ir tai, jog ieškovei infarktas galėjo kilti ir dėl kitų pasekmių: viršsvorio, paveldimumo, 2008 m. nustatytos sinusinės trachikardijos (kraujagyslių susiaurėjimo), dėl pačios neatsargių veiksmų: 2014-08-31 blogai pasijuto, ėjo į darbą, 2014-09-02 naktį grįžo iš ligoninės ir vėl ėjo į darbą. Psichine liga ieškovės galėjo susirgti irgi dėl kitų priežasčių: skyrybų proceso, paauglių vaikų; į gydytoją psichiatrą ji kreipėsi daugiau kaip po pusės metų nuo ligos. Taip pat atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistų ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kadangi atsakovės elgesys proceso metu buvo tinkamas; šiuo atveju ieškinio suma buvo 21 418,50 Eur, o priteista suma sudaro 7 000 Eur, todėl patekintų reikalavimų dalis sudaro 32,7 proc.
        5. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti.
        6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi rašytiniais įrodymais (Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-05-18 kontrolės T3-49/2015 ataskaita Nr. D17-98-(1.27) ir jos pagrindu priimtu 2015-05-19 įsakymu Nr. T4-43, Tarnybos specialistės konsultantės Z. B. 2015-04-10 išvada, Komisijos 2016-01-21 sprendimu Nr. 56-5 ir Pasvalio ligoninės vidaus medicininio audito grupės 2015-02-13 protokolu), kurie yra ekspertinio pobūdžio. Atsakovė savo gydytojų veiksmus turėtų vertinti pagal pasiektą rezultatą, nes 2014-09-02 pasireiškus ligos simptomams ir 2014-09-03 įtarus ligą atsakovė neužtikrino tokių sveikatos priežiūros paslaugų (nesuteikė kokybiškų paslaugų), kokių ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti, jog sumažinti žalą sveikatai (sumažinti pasekmes, t. y. sulaukti lengvesnių ligos pasekmių). UAB „Kardivita“ konsultantas vertino ne rezultato aspektą, o pasekmių aspektą (sveikumo eigą). Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumento, susijusio su VšĮ Pasvalio PSPC veiksmais, kuriais, neva buvo prisidėta prie ieškovei padarytos žalos, pažymi, jog atsakovė nebuvo pareiškusi prašymo dėl trečiojo asmens veiksmų vertinimo bei teismo posėdžio metu atmetė teismo deontologinės ekspertizės reikalingumą. Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovės prašymu sumažinti neturtinės žalos dydį, kadangi: a) ieškovės darbingumas po patirto miokardo infarkto sumažėjo 45 proc., b) ieškovei išliko širdies raumens pažeidimas, dusulys, skausmas krūtinės srityje, būtinas nuolatinis vaistų vartojimas, tęstinė gydytojo kardiologo priežiūra, c) iki patirto infarkto ieškovė nebuvo kreipusis į psichiatrą ir jai nebuvo diagnozuota psichikos sutrikimų, d) skirtas medikamentinis gydymas antidepresantais taikomas iki šios dienos, e) iki ligos ieškovė vedė aktyvų gyvenimo būdą: dainavo chore, sportavo, padėjo tėčiui sode, atliko buities darbus: plovė langus, ravėjo ir pan., ko negali tęsti po ligos. Be to įvertinus atsakovės gerą turtinę, tai, kad jos civilinė atsakomybė yra apdrausta, pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis atsakovės finansinės padėties nepablogins ir neįtakos.
        7. Atsiliepime į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. S. prašo ieškovės skundo netenkinti, o atsakovės skundą tekinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
        8. Pritaria ir pilnai palaiko atsakovės apeliacinį skundą, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias gydytojų civilinę atsakomybę, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo aiškinimo ir taikymo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo.
        9. Atsiliepime į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Pasvalio PASPC prašo palikti šalių skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą dalyje dėl VšĮ Pasvalio PASPC galimo prisidėjimo prie ieškovei kilusių neigiamų padarinių sveikatai; dėl kitų apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų prašo teismo spręsti savo nuožiūra.
        10. Pažymi, kad atsakovė, atlikusi savo vidaus auditą, Komisija ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos nenustatė jokių VšĮ Pasvalio PASPC veiksmų, kuriais buvo padaryta ieškovei žala.

14Teismas

konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Dėl procesinės bylos eigos

        1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį dėl turtinės, neturtinės žalos, procesinių palūkanų priteisimo atsakovei VšĮ Pasvalio ligoninė, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per Lietuvos filialą, ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės ieškovei D. P. 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 270 Eur žyminio mokesčio.
        2. Atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
        3. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės; į bylą trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukė VšĮ Pasvalio pirminės sveikatos priežiūros centras ir VšĮ Pasvalio ligoninės gydytoją M. S..

17Dėl faktinių aplinkybių

        1. Ieškovė D. P. 2016 m. rugpjūčio 11 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-08-31 sugrįžusi iš sodo pajuto keistą skausmą širdies plote, kuris vėliau praėjo. Kitą dieną (2014-09-01) neoficialiai konsultavosi VšĮ Pasvalio PASPC pas savo šeimos gydytoją J. A., darė kardiogramą, kuri pakitimų nerodė.
        2. Ieškovė 2014-09-02, apie 00.56 val. GMP buvo atvežta į VšĮ Pasvalio ligoninės Priėmimo skyrių dėl ūmių krūtinės ir pilvo skausmų; ieškovę apžiūrėjo atsakovės vidaus ligų gydytoja M. S., kuri medicinos kortelėje nurodė, kad pacientė skundėsi skausmu už krūtinkaulio, plitusiu į nugarą bei nustatė diagnozę – nepatikslintas gastritas, gydymo neskyrė, rekomendavo gydytis pas šeimos gydytoją. Ieškovės prašymu GMP ją parvežė namo.
        3. Ieškovė 2014-09-03, apie 05.15 val. GMP buvo dar kartą atvežta į atsakovės Priėmimo skyrių dėl stiprių pilvo skausmų; ieškovę apžiūrėjo gydytojas ortopedas traumotologas A. A., kuris medicinos kortelėje nurodė, kad ieškovė skundėsi skausmu pilvo viršutinėje dalyje, ją pykino, nevėmė, sirgo nuo 2014-08-31, pradėjo skaudėti mentę, petį, skausmas nusileido į duobutę bei nustatė preliminarią diagnozę – įtartas miokardo infarktas, paskyrė vidaus ligų gydytojo konsultaciją ir skrandžio echoskopinį tyrimą.
        4. Atsakovės vidaus ligų gydytoja R. V. 2014-09-03, apie 05.35 val. konsultavo ieškovę, surinko anamnezę bei atliko ieškovės apžiūrą, iš atliktos elektroninės kardiogramos (toliau – EKG) nustatė rimtą sinusinį, ST segmento pakitimą V1–V4 derivacijoje ir dėl įtarto apatinės sienelės miokardo infarkto tolimesniam gydymui stacionarizavo ieškovę į VšĮ Pasvalio ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių.
        5. Atsakovės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytoja anesteziologė reanimatologė V. M. 2014-09-03, 06.00 val. ir 07.00 val. įvertino ieškovei atlikto troponino tyrimo rezultatą bei 09.00 val. nurodė, jog ieškovė GMP reamimobiliu išvežta į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę.
        6. Ieškovei VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninėje 2114-09-03 buvo atliktas PKI ir stentavimas; šios ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų duomenimis ieškovė gydyta laikotarpiu nuo 2014-09-03 iki 2014-09-18; diagnozė – IŠL (išeminė širdies liga, kuri išsivysto dėl širdies kraujagyslių užsikimšimo dėl aterosklerozės ar trombo); priekinis pertvarinis MI Q (+). PIA okliuzija. Būklė po RIA PKI (perkutaninės koronarinės intervencijos) ir stentavimo (2014-09-03); ŠN (lėtinis širdies nepakankamumas), C stadija (širdies liga), funkcinė klasė III (vidutinio fizinio krūvio metu ligonė patiria diskomfortą – padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenoje bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu). Ligos kodas: 121.0., 150.1.
        7. 2014-12-09 Darbingumo lygio pažymos duomenimis, ieškovei nustatytas 45 proc. netekto darbingumo lygis.

18Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas

        1. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - PTŽSAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (PTŽSAĮ 13 str., 24 str. 1 d.).
        2. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles ieškovė, pareiškusi sveikatos priežiūros įstaigai – VšĮ Pasvalio ligoninė ieškinį dėl jos darbuotojų (gydytojų) kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
        3. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).
        4. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Viena vertus, tai savaime nereiškia, kad ekspertų ar atskirų specialistų išvados a priori visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste. Kita vertus, būtent iš minėtų įrodymų gauta informacija, jei ji nėra paneigiama kitais įtikinamais įrodymais, gali didesniu patikimumo laipsniu patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas.
        5. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011, 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
        6. Iš bylos faktinių aplinkybių visumos nustatyta, kad ieškovė trumpus skausmus už krūtinkaulio apatinės dalies pajuto 2014-08-31, pasijautė blogai 2014-09-01, iš 2014-09-01 į 2014-09-02 buvo nuvežta į Pasvalio ligoninę bei apžiūrėta atsakovės gyd. M. S., kuri išrašė EKG, nurodė kreiptis į šeimos gydytoją bei nusprendė, kad stacionarinis gydymui poreikio nėra, todėl išleido ieškovę namo; ieškovė 2014-09-02 išėjo į darbą (polikliniką) ir dirbo pilną darbo dieną, taip pat neoficialiai konsultavosi su savo šeimos gydytoja J. A., darė kraujo tyrimą, kardiogramą, kuri jokių pakitimų nerodė; 2014-09-02 ST pakilimo infarktas dar nebuvo įvykęs; 2014-09-03 dėl skausmo GMP vėl buvo nuvežta į Pasvalio ligoninę, po atliktų tyrimų ieškovė išvežta į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kurioje jai atliktas PKI ir stentavimas.
        7. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju neegzistuoja atsakovės (jos darbuotojų) neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių (žalos); pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančių įrodymų visumą, nepagrįstai priėmė sprendimą vadovaudamasis tik 2016-01-04 Tyrimo akto atsakovei nepalankiomis išvadomis, tačiau neatsižvelgė į tame pačiame dokumente, 7–ame punkte, pateiktą kategorišką išvadą:

19„<...> galima daryti išvadą, jog reikšmingų KS funkcijos sutrikimų, širdies nepakankamumo simptomų kaip nesavalaikio miokardo gydymo pasekmių neatsirado, todėl teiginys, jog buvo pakenkta pacientės D. P. sveikatai dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusių asmenų veiklos neteisingas“.

        1. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik J. P. ir R. R. 2016 m sausio 4 d. Tyrimo aktą, bet ir kitus bylos rašytinius įrodymus: Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-05-18 kontrolės Nr. T3-49/2015 Ataskaitą Nr. DI 7-98-(l.27), kuri rėmėsi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų II Vidaus ligų skyriaus diagnostikos skyriaus vedėjos Z. B. 2015-04-10 Išvada, ir ataskaitos pagrindu priimto 2015-05-19 įsakymo Nr. T4-43 duomenimis, taip pat ir Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016-01-21 sprendimą Nr. 56-5. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos surinktais byloje įrodymais. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).
        2. Papildomai pažymėtina, kad VšĮ Pasvalio ligoninės vyr. gydytojo 2015-02-02 įsakymu sudarytos lokalaus audito grupės dėl D. P. teiktų paslaugų 2014-09-02 ir 2014-09-03 skundo nagrinėjimo 2015-02-13 protokolo duomenimis, Komisija padarė išvadas, jog teikiant med. pagalbą 2014-09-02 gydytoja po pacientės apklausos, apžiūros, EKG užrašymo, neatliko tyrimų, reikalingų diferencinei diagnostikai tarp gastrito, pankreatito ar koronarinio sindromo, neaprašė ambulatorinėje kortelėje EKG, nenurodė skausmo balų, neskyrė medikamentinio gydymo; įrašų ambulatorinėje kortelėje apie sveikatos būklę, tyrimo planą, atliktų tyrimų vertinimą, nėra.
        3. Valstybės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyriaus 2015-05-18 Kontrolės Nr. T3-49/2015 ataskaitoje Nr. D17-98-(1.27.) pateikta išvada, jog 2014-09-02 vidaus gyd. M. S. Priėmimo skyriuje ieškovei nepaskyrė stebėjimo paslaugos, tuo pažeidžiant Stebėjimo paslaugos teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-12-22 įsakymu Nr. V-1111 „Dėl stebėjimo paslaugos teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 5,1 papunkčio nuostatą – stebėjimo paslauga teikiama pacientui, jei po paciento apžiūros priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje nėra galimybės tiksliai įvertinti jo sveikatos būklės; VšĮ Pasvalio ligoninė vyriausiojo gydytojo 2009-03-06 įsakymu Nr. V-56 patvirtintos Gydytojų budėjimų Priėmimo–skubios pagalbos skyriuje–ligoninės skyriuose procedūros 5 punkte nustatytą reikalavimą – budintys gydytojai privalo spręsti apie indikacijas būtinajai hospitalizacijai, vykdyti stebėjimo paslaugą priėmimo–skubios pagalbos skyriuje; atsakovei rekomenduota koreguoti atitinkamus vidaus dokumentus.
        4. Valstybės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2015-05-19 įsakyme Nr. T4-43 „Dėl pacientei D. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ nustatyta, jog 2014-09-02 ir 2014-09-03 pacientei D. P. atsakovės ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, kadangi: i) 2014-09-02 vidaus ligų gyd. M. S., spręsdama dėl indikacijų būtinosios medicinos pagalbos D. P. teikimo, asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje Nr. 2014/0028072/00 neįvertino skausmo intensyvumo balais, netinkamai surinko ligos anamnezę – nenurodė skausmų pradžios datos ir laiko, neįvertino širdies susitraukimų dažnio, neįvertino pacientei atliktos elektrokardiogramos (netinkamai tvarkė medicinos praktikos dokumentus); priėmimo skyriuje nepaskyrė ieškovei diferencinei diagnostikai reikalingų kardiotropinių žymenų tyrimo; ii) 2014-09-03 gyd. ortopedas traumotologas A. A. neįvertino pacientės arterinio spaudimo, širdies susitraukimų dažnio, ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje Nr. 2014/0028072/00 neįformino būtinosios medicinos pagalbos atvejo, nepagrindė indikacijų, neįvertino skausmo intensyvumo balais (netinkamai tvarkė medicinos praktikos dokumentus); iii) 2014-09-03 gyd. anesteziologė reanimatologė V. M. gydymo istorijoje ir paciento valios pareiškimo dėl stacionarinių paslaugų Pasvalio ligoninėje formoje neįformino ieškovės raštiško sutikimo dėl jos perkėlimo į Respublikinę Panevėžio ligoninę; neužtikrino, kad D. P. būtų atlikta lipidograma. Šiuo Įsakymu VšĮ Pasvalio ligoninė buvo įspėta bei rekomenduota koreguoti atitinkamus vidaus dokumentus.
        5. Širdies ir kraujagyslių centro vadovė J. P. ir Vidaus ligų skyriaus vedėja R. R. 2016-01-04 Tyrimo akte, įvertinusios pateiktą dokumentaciją ir ligos išrašų kopijas, pateikė atsakymus į klausimus, kuriuose nurodė, kad dėl klaidinančios klinikos, jauno pacientės amžiaus sveikatos būklė 2014-09-02 Pasvalio ligoninės priėmimo skyriuje nebuvo pilnai įvertinta, dėl ko nebuvo priimtas sprendimas atlikti troponinio I tyrimą; 2014-09-02 ST pakilimo infarktas dar nebuvo įvykęs, bet papildomi tyrimai būtų buvę atlikti tikslingi; 2014-09-03 ieškovės sveikatos būklė gyd. A. A. preliminariai įvertinta visiškai ir tinkamai; ligą buvo galima diagnozuoti 2014-09-03, nes 2014-09-01 ir 2014-06-02 ST pakilimo EKG dar nebuvo, troponinas I rastas nežymiai padidėjęs 2014-09-03; kadangi skausmo balai neįvertinti, troponino žymens kitimo dinamika nėra pilnai aiški; reikšmingų KS funkcijos sutrikimų, širdies nepakankamumo simptomų kaip nesavalaikio miokardo infarkto gydymo pasekmių neatsirado.
        6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2016-01-21 Sprendime dėl D. P. pareiškimo konstatavo, jog žala sveikatai, teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Pasvalio ligoninė, buvo padaryta (suteiktos ieškovei medicininės paslaugos nebuvo kokybiškos), todėl tenkino iš dalies D. P. prašymą dėl žalos atlyginimo bei įpareigojo atsakovę atlyginti 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
        7. Taigi, šiuo atveju ieškovės sveikatai 2014-09-01–2014-09-02 dėl atsakovės (sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens (gydytojos)) veiksmų nebuvo pakenkta, kadangi iki 2014-09-03 infarkto požymių nebuvo, tačiau visuose paminėtuose dokumentuose yra konstatuota, jog 2014-09-02 ir 2014-09-03 atsakovės ligoninė (gydytojai) neužtikrino ieškovei kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. paslaugas teikė pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus (nepaskyrė stebėjimo paslaugos, neatliko reikalingų tyrimų, neaprašė ambulatorinėje kortelėje EKG, nenurodė skausmo balų, neskyrė medikamentinio gydymo, neatliko įrašų ambulatorinėje kortelėje ir kt.). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus vertina ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imamasi visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008, 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Šiuo atveju ieškovei infarktas atsirado ne dėl atsakovės (jos darbuotojų) grubių diagnostikos ar gydymo klaidų, o dėl veiksmų (neveikimo), neatitinkančių pakankamą profesinės pareigos atlikimą, teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. nuo 2014-09-02 iki 2014-09-03 atsakovė (gydytojai) ieškovės nehospitalizavo ir jos sveikatos būklės nestebėjo. Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus. Profesinę atsakomybę gali lemti bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma, t. y. bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2004; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje M Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
        8. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės (gydytojų) veiksmai (neveikimas) vertinami kaip nepakankamo atidumo ir rūpestingumo stoka, atitinkanti neteisėtų veiksmų sąlygą.

20Dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

        1. Atsakovės teigimu, byloje pateikta dviejų gydytojų specialisčių išvada patvirtina, kad nėra priežastinio ryšio, kaip būtinojo elemento (atsakovės neteisėti veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su kilusiu vėliau infarktu) deliktinei atsakomybei kilti, nes 2014 m. rugsėjo 2 d.–rugsėjo 3 d. infarktas nebuvo prasidėjęs, todėl troponino tyrimas, net, jei ir būtų atliktas rugsėjo 2 d., nebūtų tikslus ir informatyvus. Mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar ieškovės gydymo procese nustatyti atsakovės darbo trūkumai buvo itin grubios diagnostikos, gydymo klaidos, ar šie pažeidimai esminiai, komplikavę ligos eigą, lėmę šalutinius susirgimus, papildomas procedūras ir intervencijas.
        2. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010).
        3. Pažymėtina, kad nors, pasak atsakovės, byloje pateiktoje dviejų gydytojų specialisčių išvadoje konstatuotas priežastinio ryšio tarp atsakovės gydytojų veiksmų ir vėliau kilusio infarkto nebuvimas, tačiau ar yra priežastinis ryšys, sprendžia teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio taip pat nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010).
        4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).
        5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014-09-02 priėmimo skyriuje gydytoja M. S. atliko nepakankamą ieškovės ištyrimą, neatliko visų galimų ir tikslingų atlikti tyrimų, nevertino anamnezės, neatliko kordiotropinių žymenų tyrimo, neįvertino ligos klinikos, ko pasėkoje nustatė klaidingą nepatikslinto gastrito diagnozę ir ieškovę išleido į namus. Be to, ieškovę į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę buvo galima perkelti 2015-09-03, 05.15 val., kai buvo diagnozuotas EKG ST pakilimo miokardo infarktas, tačiau tai buvo padaryta tik 09.00 val., ir tuo buvo neužtikrintas kaip galima greitesnis specializuotos pagalbos gavimas, patirto miokardo infarkto neigiamų pasekmių sumažinimas, ieškovei vieneriems metams buvo nustatytas ženkliai sumažėjęs darbingumas. J. P. ir R. R. 2016-01-04 Tyrimo akte konstatuota, kad 2014-09-02 gydytoja neįtarė ūmaus koronarinio sindromo, kad reikėjo atlikti troponino I tyrimą, EKG ir vertinti šių tyrimų pokyčius dinamikoje ir kad stebėjimo paslauga ir papildomi tyrimai bei klinikinių simptomų įvertinimas eigoje šiuo atveju būtų buvę tikslingi; 2014-09-03 pakartotinio pacientės į atsakovės ligoninę metu buvo įtartas ūmus miokardo infarktas ir EKG 2014-09-03, 04.38 esant aiškiam priekinio–pertvarinio miokardo infarkto vaizdui, 05.15 val. reikėjo organizuoti pervežimą į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, o ne stacionarizuoti į Pasvalio ligoninę iki 09.00 val. (traponino tyrimo rezultato vertinimas atliktas tik 07.00 val.). Taigi, tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos pirmosios instancijos teismas nustatė netiesioginį priežastinį ryšį, kurio nustatymas turi tam tikrų ypatumų.
        6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijęs su žalingais padariniais; netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą; svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
        7. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog dėl atsakovės ligoninės darbuotojų kaltės (nerūpestingų, neatidžių veiksmų) ieškovei nebuvo suteiktos tinkamos, kokybiškos, savalaikės medicininės paslaugos ir taip buvo pažeistos jos, kaip pacientės, teisės. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė netiesioginį teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės ligoninės (gydytojų) neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, teismas neprivalėjo paneigti 2016-01-04 Tyrimo akte padarytų išvadų dėl faktinio priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ir atsiradusios žalos nebuvimo. Šiuo atveju ieškovei suteiktų nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų faktas sudaro pagrindą tenkinti ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl neturtinės žalos dydžio.

21Dėl neturtinės žalos dydžio

        1. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005).
        2. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatant ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos ir gyvybės) reikšmingumas turėjo būti vienas iš lemiamų kriterijų.
        3. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 7000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovės teigimu, priteistinos neturtinės žalos suma yra 20 000 Eur, kadangi dėl patirto ūmaus miokardo infarkto buvo pažeista esminė vertybė – jos sveikata ir gyvybė, kurios reikšmingumas yra vienas iš lemiamų kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, todėl teismas turėtų analizuoti bei vertinti teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsakovės teigimu, teismo priteistas neturtinės žalos dydis per didelis, kadangi ieškovės gydymo procese dalyvavo ir kitos gydymo įstaigos, nors ir buvo ieškovei nustatytas 45 proc. nedarbingumas, tačiau po reabilitacijos ji sugrįžo į savo darbo vietą, jos sveikata gerėja; infarktas galėjo kilti ir dėl kitų pasekmių: viršsvorio, paveldimumo, 2008 m. nustatytos sinusinės trachikardijos (kraujagyslių susiaurėjimo), taip pat dėl pačios ieškovės veiksmų, nes ėjo į darbą blogai jausdamasi; psichine liga ieškovė galėjo susirgti irgi dėl kitų priežasčių: skyrybų proceso, paauglių vaikų; į gydytoją psichiatrą ji kreipėsi daugiau kaip po pusės metų nuo ligos.
        4. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo sveikatos sutrikdymo bylose skiriamieji požymiai yra tie, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą; taip pat svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 ir kt.). Taigi, teisėjų kolegija pasisakys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kurį nustatys atsižvelgdama į minėtus bendruosius ir specifinius kriterijus.
        5. Nustatyta, jog atsakovės nekokybiškai suteiktos medicinos priežiūros paslaugos neprivertė ieškovės ilgą laiką kęsti fizinio skausmo: ieškovė pajuto skausmą 2014-08-31, kuris praėjo savaime, 2014-09-01 skausmo nejautė, 2014-09-02 naktį pajautė skausmą ir GPM buvo nuvežtą į atsakovės ligoninę, 2014-09-02 dieną skausmo nejautė, pagal atsakovės rekomendacijas oficialiai į šeimos gydytoją nesikreipė, dirbo pilną darbo dieną, 2014-09-03 naktį vėl pajautė skausmus ir GPM buvo nuvežtą į atsakovės ligoninę. Byloje nėra nustatytos jokios mediciniškai nevaldomos aplinkybės, teikiančios pagrindą numatyti buvus rimtas kitokio pobūdžio komplikacijas ar, juo labiau, galėjusias nulemti netikėtą ieškovės mirtį, kadangi 2014-09-03 atsakovės ligoninėje ieškovei buvo atlikti būtini tyrimai bei nustatytas padidėjęs troponinas, po kurių ji buvo išvežta į Respublikinę Panevėžio ligoninę, ir kurioje jai buvo atliktas PKI ir stentavimas. Sutiktina su atsakove, jog žvelgiant retrospektyviai, ieškovei infarkto požymiai 2014 m. rugsėjo 2 d.–rugsėjo 3 d. nebuvo pasireiškę tiek, kad per 120 min. reikėjo atlikti trombolizę, tik po troponino tyrimo atlikimo, o paaiškėjus infarkto diagnozei, ieškovės liga buvo sėkmingai sustabdyta. Ginčo dėl ligos eigos sustabdymo (ieškovės transportavimo iš Pasvalio į Panevėžio ligoninę, atliktos stenavimo operacijos) trukmės byloje nėra.
        6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei 2014-12-09 Darbingumo lygio vertinimo aktu buvo nustatytas 45 procentų darbingumas, tačiau toks jo lygis buvo nustatytas tik vieneriems metams. Per tuos metus pagal Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ieškovei buvo nustatyti apribojimai dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu vaikščiojimu, pakeliamu svoriu, šiluminės aplinkos vertėmis. Ieškovės sveikatos būklės perspektyvos pagal medicininius duomenis ateičiai yra teigiamos, profesorius A. L. 2014-11-11 Išraše nurodyta, kad reikšmingų KS funkcijos sutrikimų, širdies nepakankamumo simptomų nėra. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog darbingumo sumažėjimas negali būti pagrindas padidinti priteistinos žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Šiuo atveju ieškovės 45 procentų darbingumo lygį lėmė diagnozuotos ligos (infarkto) pašalinimas ir šis darbingumo sumažėjimas apėmė vienerių metų laikotarpį (pooperacinį ir reabilitacinį laikotarpį). Nepaisant sveikatos sutrikdymų šiai dienai ieškovė yra darbingumą išsaugojusi. Kompensaciją mažinančiu veiksniu laikytinas pacientės darbingumo išsaugojimas, nepaisant sveikatos sutrikdymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015).
        7. Ieškovė teigia, jog po patirto infarkto neteko galimybės pilnavertiškai užsiimti mėgstama veikla: negali dainuoti chore, padėti tėvui sodyboje, važiuoti dviračiu; po atsakovės suteiktų nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, ieškovei išliko širdies raumens pažeidimas, dusulys, skausmas krūtinės srityje, būtinas nuolatinis vaistų naudojimas, reikalinga nuolatinė tęstinė ambulatorinė gydytojo kardiologo asmens sveikatos priežiūra. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, jog neigiami pergyvenimai dėl savo sveikatos ateityje, negalėjimas užsiimti mėgsta veikla, kuria užsiėmė iki atliktos operacijos, pablogėjusi psichinė sveikata (diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas ir skirtas gydymas) neabejotinai turėjo neigiamos įtakos ieškovės emocinei būklei bei gyvenimo kokybei po ligos, todėl vertinat priteistinos neturtinės žalos dydį į šias aplinkybes neabejotinai atsižvelgiama kaip kompensaciją didinančius veiksnius.
        8. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumento, susijusio su VšĮ Pasvalio PSPC veiksmais, susijusiais su prisidėjimu prie ieškovei padarytos žalos (dėl ieškovės šeimos gydytojos parodymų, jog ieškovę konsultavo 2014-09-01–2014-09-02 neoficialiai, kaip draugę, tačiau jos negydė, tik apžiūrėjo kardiogramą ir jokių pakitimų nematė, poreikio išrašyti ieškovei nedarbingumo lapelio nebuvo, nes 2014-09-02 nesiskundė, kad skauda krūtinę) pažymėtina, kad ieškovė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė atsakovei VšĮ Pasvalio ligoninė. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės daromą prielaidą, kad už ieškovei padarytą žalą turėtų būti atsakingas ir trečiasis asmuo VšĮ Pasvalio PSPC. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atsakovės teisinis statusas sprendžiant žalos atlyginimo klausimą nėra svarbus, nes tiek materialinėse, tiek proceso teisės normose įtvirtintas teisnių santykių subjektų lygiateisiškumo principas (CK 1.2 str. 1 d., CPK 6 str.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra objektyvių, leistinų ir patikimų įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad VšĮ Pasvalio PSPC kaip nors prisidėjo prie ieškovei (pacientei) kilusių neigiamų padarinių sveikatai. Atsakovė pirmosios instancijos teismo neprašė teismo įvertinti VšĮ Pasvalio PSPC veiksmus, o teismo posėdžio metu atmetė teismo deontologinės ekspertizės reikalingumą, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė specialistų išvadų, institucijų oficialių aktų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad VšĮ Pasvalio PSPC darbuotojai, teikdami ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė teisės aktų reikalavimus, dėl ko yra priežastiniame ryšyje su ieškovei kilusiomis neigiamomis pasekmėmis (CPK 178 str.). Šioje byloje yra nustatytos svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės – įvertinus byloje pateiktus medicininius dokumentus, atliktų medicinos specialistų išvadas, šalių ir liudytojos išaiškinimus, pateiktus teismo posėdžiuose, – po ieškovės medicininių apžiūrų, kurias atliko atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninė ir neoficialiai VšĮ Pasvalio PSPC šeimos gydytoja, ieškovei 2014-09-03 atsakovė, atlikusi tyrimus, nustatė ligą; byloje nėra duomenų apie VšĮ Pasvalio PSPC (darbuotojų) ieškovei nekokybiškai suteiktas paslaugas, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė (darbuotojai) ieškovei paslaugas suteikė nerūpestingai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, sprendęs, jog atsakovė yra civilinės atsakomybės subjektas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta.

22Dėl rėmimosi teismų precedentais, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

        1. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius. Suvienodinti teismų praktikos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma ir negalima, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, t. y. individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
        2. Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo (priteisimo) yra įvairi, pavyzdžiui: I) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006 ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 40 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, padarytos nusikaltimu (buvo užpultas, žiauriai sumuštas, o saugomas turtas pagrobtas) atlyginimo; pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies – priteisė ieškovui 15 000 Lt, o apeliacinės instancijos teismas priteistą suma sumažino iki 10 000 Lt; kasacinės instancijos teismas sprendė, kad 40 000 Lt (11 584,80 Eur) neturtinės žalos dydis nelaikytinas pernelyg dideliu, nes ieškovas užpuolimo metu buvo žiauriai sumuštas, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, smarkiai sužalota galva, vėliau jis buvo nuolat gydomas vaistais, iškentė ne vieną operaciją, tapo III gr. neįgaliuoju, o atsakovų veiksmai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo kvalifikuoti kaip tyčiniai, atlikti iš savanaudiškų paskatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos ir ieškovės nurodytosios kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-337/2007 faktinės aplinkybės yra iš esmės yra skirtingos, todėl šis precedentas nagrinėjamai bylai netinkamas ir juo remtis negalima. II) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 ieškovė prašė priteisti iš atsakovės (ligoninės) 62 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kadangi po atsakovės ir trečiųjų asmenų gydymo įstaigose jai atliktų chirurginių operacijų ieškovės organizme buvo palikta adata; kasacinis teismas išaiškino, jog atsakovo teisinis statusas sprendžiant žalos atlyginimo klausimą nėra svarbus, nes tiek materialinėse, tiek proceso teisės normose įtvirtintas teisnių santykių subjektų lygiateisiškumo principas. Šios bylos atveju atsakovės nekokybiškai suteiktos medicinos priežiūros paslaugos nesusijusios su chirurginiais veiksmais ir byloje ginčo dėl ieškovės kūne paliktų svetimkūnių nėra. Taigi, nagrinėjamos bylos ir ieškovės nurodytosios kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-337/2007 faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos. III) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010 ieškovas bei jo giminaičiai prašė priteisti iš atsakovės (ligoninės) neturtinės žalos atlyginimą, kadangi po autoįvykio hospitalizavus ieškovą, atsakovės medikai neįvertino jo būklės sunkumo, laiku nenukreipė į reanimacijos skyrių, nediagnozavo kojos arterijos sužalojimo, dėl kurio vėliau teko amputuoti koją; pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos atlyginimą, o apeliacinės instancijos teismas padidino jį dar 20 000 Lt; šioje byloje kasacinis teismas išaiškino, jog kojos amputacija nenulėmė kitų ieškovo susirgimų, dėl kurių papildomai sumažėjo ieškovo darbingumas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padidino ieškovui priteistiną žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju, ieškovė nėra patyrusi tokių pasekmių kaip tam tikro organo (kūno dalies) netekimas ir šiai dienai jos darbingumas papildomai (dėl vartojamų vaistų, diagnozuoto vidutinio sunkumo depresijos epizodo, negalėjimo užsiimti mėgsta veikla ir kt.) nėra sumažėjęs, todėl nėra teisėto pagrindo jai priteisti 14 481 Eur dydžio neturtinę žalą. IV) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 ieškovė prašė priteisti iš poliklinikos neturtinės žalos atlyginimą už nekokybiškas ginekologo paslaugas – netinkamai įdėtą ir vėliau į pilvą patekusią kontraceptinę spiralę, dėl ko ieškovė kentė skausmus, buvo priversta nutraukti nepageidaujamą nėštumą, patyrė operaciją, kentė skausmus; pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 30 000 Lt (8 688,60 Eur) dydžio neturtinės žalos atlyginimą, o apeliacinės instancijos teismas priteistą neturtinės žalos dydį sumažino iki 13 000 Lt (3 765,06 Eur); kasacinis teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje kompensaciją už neturtinę žalą didinančiais veiksniais laikytini sveikatos sutrikdymo tęstinė trukmė (apie 9 mėn.) ir intensyvumas, psichiniai ir dvasiniai pacientės išgyvenimai, padariniai, kuriems atsirasti turėjo įtakos netinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant neplanuotą nėštumą ir jo nutraukimą, gydytojų kaltė, tuo tarpu kompensaciją mažinančiu veiksniu laikytinas pacientės darbingumo išsaugojimas, nepaisant sveikatos sutrikdymų. Nagrinėjamos bylos atveju dėl netinkamos sveikatos priežiūros paslaugų ieškovė tęstinio pobūdžio ilgalaikių skausmų nepatyrė, gydytojų kaltė nėra grubi, darbingumas po ligos pašalinimo yra išlikęs, todėl ir 8 688,60 Eur dydžio neturtinės žalos suma šiuo atveju yra per didelė satisfakcija (lot. satisfactio – patenkinimas, atlyginimas už padarytą žalą). V) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ieškovė prašė priteisti iš atsakovės (ligoninės) 500 000 Lt dydžio neturtinės žalos, patirtos dėl sūnaus netekties; pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priteisė ieškovei iš atsakovės 20 000 Lt (5 792 Eur) neturtinės žalos; kasacinis teismas išaiškino, jog šioje byloje teismai pagrįstai konstatavo atsakovės darbuotojų neteisėtą neveikimą, gydytojui terapeutui neatlikus paciento apžiūros ir nediagnozavus plaučių uždegimo, dėl kurio pacientas vėliau mirė. Nagrinėjamos bylos atveju 2014-09-02 ieškovei buvo suteiktos nekokybiškos medicinos priežiūros paslaugos, tačiau 2014-09-03 tyrimai buvo atlikti ir buvo diagnozuota liga, kuri buvo sustabdyta; taigi, šiuo atveju nebuvo pažeista aukščiausia vertybė – ieškovės gyvybė, todėl ir 5 792 Eur suma vertintina per didele neturtinės žalos dydžio prasme.
        3. Atsižvelgusi minėtą į kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamojoje byloje ieškovės reikalaujama priteisti 20 000 Eur dydžio neturtinė žala negali būti prilyginama neturtinės žalos dydžiams, priteistiniems už sunkiausius ir / ar apskritai neatstatomus, neišvengiamus, pražūtingus (lot. k. fatalis) sveikatos sutrikdymus, bylose dėl grubių ir aplaidžių medicinos įstaigų (darbuotojų) veiksmų. Atsižvelgusi į teisinį gėrį, į kurį buvo pasikėsinta (sveikatą), taip pat įvertinusi faktinių aplinkybių visetą, jog žala atsirado ne dėl atsakovės (jos darbuotojų) grubių klaidų, o dėl nepakankamo rūpestingumo ir atidumo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovės ligos eiga buvo sustabdyta, komplikacijų, susijusių su liga, ji nepatyrė ir darbingumo prarado, tačiau chirurginė intervencija į ieškovės organizmą sukėlė tam tikrą pasekmių riziką, trukdančią ieškovei gyventi pilnavertį gyvenimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė per didelį priteistinos neturtinės žalos dydį.
        4. Išdėstytų motyvų pagrindu bei vadovaudamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir įgyvendindama teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 str., CPK 4 str.), teisėjų kolegija sprendžia ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies bei Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti, priteisiant ieškovei iš atsakovės 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

        1. Apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).
        2. Ieškinio suma 21 418,50 Eur, todėl mokėtina žyminio mokesčio dalis, kai ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis sudaro 482 Eur (CPK 80 str.1 d. 1 p., CPK 80 str. 7 d.). Atsižvelgiant į tai, jog byloje ieškovės reikalavimas dėl 1 418,50 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas, todėl mokėtina žyminio mokesčio dalis už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo apima tik 20 000 Eur, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 450 Eur. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės pajamas atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Iš atsakovės valstybei priteisiamas žyminis mokestis proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teisme patenkinta ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis sudaro 25 proc., todėl valstybei iš atsakovės priteisiamas 112,50 Eur (450 Eur × 0,25) dydžio žyminis mokestis.
        3. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė – 630 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgus į patenkintą 25 proc. ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį, sprendžia priteisti: i) iš atsakovės ieškovei 250 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, ii) iš ieškovės atsakovei 472,50 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, susijusių su advokato padėjėjos pagalbos apmokėjimu. Atlikus bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 92,50 Eur (472,50 Eur – 250 Eur) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
        4. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisto 7 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Už apeliacinį skundą atsakovė 2016-10-28 mokėjimo kvitu per „Swedbank“, AB valstybei sumokėjo 158 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsakovės tenkinta apeliacinio skundo dalis sudaro 28,5 proc. (priteistas 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas), todėl atsakovei iš ieškovės priteisiama 45,03 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma.
        5. Teisėjų kolegija, susumavusi bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atsakovės turėtas išlaidas, sprendžia atsakovei VšĮ Pasvalio ligoninė iš ieškovės D. P. priteisti 137,53 Eur (92,50 Eur + 45,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų sumą.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 3 punktu,

Nutarė

25Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti.

26Priteisti ieškovei D. P., a. k. ( - ) iš atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninė, j. a. k.190583596, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

27Priteisti ieškovei D. P., a. k. ( - ) iš atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninė, j. a. k.190583596, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą ( 5 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28Priteisti valstybei iš atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninė, j. a. k.190583596, 112,50 Eur žyminį mokestį.

29Priteisti atsakovei VšĮ Pasvalio ligoninė, j. a. k.190583596, iš ieškovės D. P., a. k. ( - ) 137,53 Eur bylinėjimosi išlaidas.

30Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
      5.
    1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
            8. Dėl neturtinės žalos
                9. Dėl turtinės žalos
                    10. Dėl procesinių palūkanų
                        11. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                            12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13.
                                  14. Teismas... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Dėl procesinės bylos eigos
                                      17. Dėl faktinių aplinkybių
                                          18. Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už netinkamai... 19. „<...> galima daryti išvadą, jog reikšmingų KS funkcijos... 20. Dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos 21. Dėl neturtinės žalos dydžio
                                            22. Dėl rėmimosi teismų precedentais, sprendžiant klausimą dėl neturtinės... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                                                24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą dalyje dėl... 26. Priteisti ieškovei D. P., a. k. (... 27. Priteisti ieškovei D. P., a. k. (... 28. Priteisti valstybei iš atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninė, j. a. k.190583596,... 29. Priteisti atsakovei VšĮ Pasvalio ligoninė, j. a. k.190583596, iš ieškovės... 30. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....