Byla e2A-835-381/2017
Dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei viešojo pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „FIMA“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MUZIKOS EKSPRESAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-23368-340/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MUZIKOS EKSPRESAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Lietuvos parodų ir kongresų centrui „Litexpo“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei viešojo pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „FIMA“.

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Muzikos ekspresas“ (toliau – UAB „Muzikos ekspresas“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Lietuvos parodų ir kongresų centrui „Litexpo“ (toliau – UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ arba atsakovė arba perkančioji organizacija) dėl perkančiosios organizacijos vykdomo atviro viešojo pirkimo „Telekomunikacijų inžinerinių sistemų prie „Litexpo“ centrinių rūmų pastato Laisvės pr. 5, Vilnius rekonstravimo darbai“, pirkimo Nr. 181533 (toliau – viešasis pirkimas), pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei viešojo pirkimo nutraukimo. Ieškovė prašė:
    1. 6pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą netenkinti ieškovės UAB „Muzikos ekspresas“ pretenzijos, apie kurį ieškovė buvo informuota perkančiosios organizacijos 2017 m. sausio 17 d. ir 2017 m. sausio 18 d. pranešimais.

    2. 7pripažinti neteisėtais ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-1.1, nustatytus „Linijinio masyvo“ tipo akustinės sistemos moduliui (su integruotu stiprintuvu) (AS1-1...AS1-14, AS2-1...AS2-14), ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) žemųjų dažnių garsiakalbiams sudaryti vieną žemųjų dažnių taškinį garso šaltinį; 2) vidutinių dažnių garsiakalbiams sudaryti du vidutinių dažnių taškinius garso šaltinius; 3) aukštųjų dažnių garsiakalbiams sudaryti du taškinius garso šaltinius; 4) turi būti integruoti D ar lygiavertės klasės galios stiprintuvai, ne mažiau penkių kanalų, skirti užmaitinti visus penkis taškinius garso šaltinius; 5) turi būti galimybė keisti linijinio masyvo vertikalią sklaidą programiniu būdu; 6) svoris (vieno modulio) ne didesnis nei 50 kg.

    3. 8pripažinti neteisėtais ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-1.2, nustatytus Žemų dažnių akustinei sistemai (su integruotu stiprintuvu) (AS3-1... AS3-6), ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) atkuriamų garso dažnių diapazonas turi būti ne siauresnis kaip 35 Hz – 150 Hz (+/- 3dB ribose); 2) turi būti integruotas D ar lygiavertės klasės galios stiprintuvas, kurio pikinė galia turi būti ne mažesnė nei 6 kW; 3) maksimalus atkuriamas garso slėgis SPL turi būti ne mažesnis kaip 146 dB.

    4. 9pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimą TS-1.3, nustatytą Akustinių sistemų valdymo įrenginiui (ASV1), būti skirtam apjungti visas akustines sistemas į vieną skaitmeninį valdymo/būsenos stebėjimo/programavimo tinklą, kuris pasiekiamas trečiaisiais įrenginiais (kompiuteriais) kompiuteriniame tinkle.

    5. 10pripažinti neteisėtais ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-1.4, nustatytus Aktyvinei akustinei sistemai, asimetrinio kryptiškumo, antrai pirmosios salės daliai (AAS-1...AAS-4), ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) atkuriamų dažnių diapazonas turi būti ne siauresnis kaip 56 Hz – 19 kHz (+/-3 dB); 2) garso sklaidos kampai turi būti: 60° +/-10°vertikalioje plokštumoje ir asimetrinis horizontalioje plokštumoje – artimame lauke 100° +/-10° ir tolstant siaurėja iki 60° +/-10°.

    6. 11pripažinti neteisėtais ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-1.5, nustatytus Pasyvinei akustinei sistemai, asimetrinio kryptiškumo, pirmosios salės balkonų įgarsinimui (PSD-1... PAS-8), ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) atkuriamų garso dažnių diapazonas turi būti ne siauresnis kaip 80Hz – 20kHz (+/-3 dB); 2) maksimalus garso slėgis SPL turi būti ne mažesnis kaip 112 dB (118 dB PEAK).

    7. 12pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimą TS-2.9, nustatytą Vaizdo signalų komutatoriui – matricai, su įvesčių/išvesčių moduliais (VSM1), ta apimtimi, kuria keliamas reikalavimas, kad priekinėje panelėje būtų integruotas LCD ekranas, kuriame būtų atvaizduojama įrenginio būsena (pvz.: kokia įvestis sukomutuota į tam tikrą išvestį ir kt.), taip pat būtų mygtukai, kurių pagalba vartotojas gali pilnavertiškai naudotis komutatoriumi.

    8. 13pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimą TS-8.2, nustatytą Stacionariai valdymo panelei su lietimui jautriu ekranu (SVP1...SVP3), ta apimtimi, kuria keliamas reikalavimas papildomai valdymo panelei turėti ne mažiau penkių fizinių mygtukų – greitoms funkcijoms pasiekti; kad šie mygtukai būtų apšviesti, už ekrano ribų, galėtų būti taip pat lietimui jautrūs.

    9. 14pripažinti neteisėtais ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-9.1, nustatytus Akustinei sistemai, asimetrinei (AAS9...AAS16), ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) atkuriamų dažnių garso diapazonas turi būti ne siauresnis kaip 100Hz – 20kHz (+/- 3 dB); 2) akustinės sistemos kryptiškumas vertikalioje plokštumoje turi būti 80°+/-10°, horizontalioje plokštumoje kryptiškumas turi būti asimetrinis, artimame lauke 120°+/-10° ir tolstant siaurėjantis iki 90°+/-10°.

    10. pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimą TS-9.8, nustatytą Automatizuoto valdymo sistemai (1 kmp.), ta apimtimi, kuria keliamas reikalavimas valdymo panelei turėti ne mažiau kaip vieną integruotą tinklo prievadą, ne mažesnės nei 10/100 Mb spartos.
    11. nutraukti perkančiosios organizacijos vykdomą viešąjį pirkimą
  1. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ketindama dalyvauti viešajame pirkime susipažino su viešojo pirkimo dokumentais, 2017 m. sausio 10 d. pateikė perkančiajai organizacijai prašymą paaiškinti viešojo pirkimo sąlygas. 2017 m. sausio 12 d. perkančioji organizacija pateikė atsakymus į ieškovės užduotus klausimus. Susipažinus su perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo sąlygų išaiškinimais, paaiškėjo, kad kai kurios viešojo pirkimo sąlygos pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, diskriminuoja tiekėjus, todėl yra neteisėtos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2017 m. sausio 16 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, kurioje prašė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti:
    1. 15viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-1.1, nustatytus „Linijinio masyvo“ tipo akustinės sistemos moduliui (su integruotu stiprintuvu) (AS1-1...AS1-14, AS2-1...AS2-14), ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) žemųjų dažnių garsiakalbiams sudaryti vieną žemųjų dažnių taškinį garso šaltinį; 2) vidutinių dažnių garsiakalbiams sudaryti du vidutinių dažnių taškinius garso šaltinius; 3) aukštųjų dažnių garsiakalbiams sudaryti du taškinius garso šaltinius; 4) turi būti integruoti D ar lygiavertės klasės galios stiprintuvai, ne mažiau penkių kanalų, skirti užmaitinti visus penkis taškinius garso šaltinius; 5) turi būti galimybė keisti linijinio masyvo vertikalią sklaidą programiniu būdu; 6) svoris (vieno modulio) ne didesnis nei 50 kg.

    2. 16viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-1.2, nustatytus Žemų dažnių akustinei sistemai (su integruotu stiprintuvu) (AS3-1... AS3-6), ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) atkuriamų garso dažnių diapazonas turi būti ne siauresnis kaip 35 Hz – 150 Hz (+/- 3dB ribose); 2) turi būti integruotas D ar lygiavertės klasės galios stiprintuvas, kurio pikinė galia turi būti ne mažesnė nei 6 kW; 3) maksimalus atkuriamas garso slėgis SPL turi būti ne mažesnis kaip 146 dB.

    3. 17pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimą TS-1.3, nustatytą Akustinių sistemų valdymo įrenginiui (ASV1), būti skirtam apjungti visas akustines sistemas į vieną skaitmeninį valdymo/būsenos stebėjimo/programavimo tinklą, kuris pasiekiamas trečiaisiais įrenginiais (kompiuteriais) kompiuteriniame tinkle.

    4. 18viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-1.4, nustatytus Aktyvinei akustinei sistemai, asimetrinio kryptiškumo, antrai pirmosios salės daliai (AAS-1...AAS-4), ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) atkuriamų dažnių diapazonas turi būti ne siauresnis kaip 56 Hz – 19 kHz (+/-3 dB); 2) garso sklaidos kampai turi būti: 60° +/-10°vertikalioje plokštumoje ir asimetrinis horizontalioje plokštumoje – artimame lauke 100° +/-10° ir tolstant siaurėja iki 60° +/-10°.

    5. 19viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-1.5, nustatytus Pasyvinei akustinei sistemai, asimetrinio kryptiškumo, pirmosios salės balkonų įgarsinimui (PSD-1... PAS-8), ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) atkuriamų garso dažnių diapazonas turi būti ne siauresnis kaip 80Hz – 20kHz (+/-3 dB); 2) maksimalus garso slėgis SPL turi būti ne mažesnis kaip 112 dB (118 dB PEAK).

    6. 20viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimą TS-2.9, nustatytą Vaizdo signalų komutatoriui – matricai, su įvesčių/išvesčių moduliais (VSM1), ta apimtimi, kuria keliamas reikalavimas, kad priekinėje panelėje būtų integruotas LCD ekranas, kuriame būtų atvaizduojama įrenginio būsena (pvz.: kokia įvestis sukomutuota į tam tikrą išvestį ir kt.), taip pat būtų mygtukai, kurių pagalba vartotojas gali pilnavertiškai naudotis komutatoriumi.

    7. 21viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimą TS-8.2, nustatytą Stacionariai valdymo panelei su lietimui jautriu ekranu (SVP1...SVP3), ta apimtimi, kuria keliamas reikalavimas papildomai valdymo panelei turėti ne mažiau penkių fizinių mygtukų – greitoms funkcijoms pasiekti; kad šie mygtukai būtų apšviesti, už ekrano ribų, galėtų būti taip pat lietimui jautrūs.

    8. 22viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-9.1, nustatytus Akustinei sistemai, asimetrinei (AAS9...AAS16), ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) atkuriamų dažnių garso diapazonas turi būti ne siauresnis kaip 100Hz – 20kHz (+/- 3 dB); 2) akustinės sistemos kryptiškumas vertikalioje plokštumoje turi būti 80°+/-10°, horizontalioje plokštumoje kryptiškumas turi būti asimetrinis, artimame lauke 120°+/-10° ir tolstant siaurėjantis iki 90°+/-10°.

    9. 23viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-9.8, nustatytus Automatizuoto valdymo sistemai (1 kmp.), ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) valdymo panelei turėti ne mažiau kaip vieną integruotą tinklo prievadą, ne mažesnės nei 10/100 Mb spartos; 2) internetinio srauto (stream) atkūrimo galimybė ekrane.

  1. Perkančioji organizacija 2017 m. sausio 17 d. pranešimu atmetė ieškovės pretenziją, nurodydama, jog pretenzijos atmetimo argumentus pateiks vėliau. Vien šis faktas įrodo perkančiosios organizacijos veiksmų nesąžiningumą, neteisėtumą ir pretenzijų nagrinėjimo tvarkos pažeidimą, nes pretenzijos atmetimas be motyvų leido perkančiajai organizacijai formaliai nedelsiant atnaujinti viešojo pirkimo procedūras, nepratęsiant tiekėjų pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. 2017 m. sausio 18 d. perkančioji organizacija pateikė ieškovei pretenzijos atmetimo argumentus. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pretenziją yra neteisėtas.
  2. Perkančiosios organizacijos parengtoje pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje yra nustatyti specifiniai, neadekvatūs viešojo pirkimo tikslui ar (ir) neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie iki minimumo suvaržo tiekėjų konkurenciją, todėl ginčijamos pirkimo sąlygos turi būti pripažintos neteisėtomis ir panaikintos.
  3. Perkančioji organizacija, nagrinėdama ieškovės pretenzijos argumentus dėl Techninės specifikacijos TS-1.1 punkto reikalavimų, kaip perteklinių ir ribojančių konkurenciją, nepagrįstai laikėsi pozicijos, jog tokie argumentai jau buvo kelti ieškovės 2016 m. gruodžio 29 d. pretenzijoje bei buvo išnagrinėti perkančiosios organizacijos 2017 m. sausio 6 d. atsakyme į pretenziją, t. y. atmesti. Analizuojant Techninės specifikacijos TS-1.1 punktą, pretenzijoje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad perkančiosios organizacijos pozicija dėl šio punkto reikalavimų yra nenuosekli ir prieštaringa. Nors perkančioji organizacija iš dalies tenkino ieškovės 2016 m. gruodžio 29 d. pretenziją ir nurodė, jog tiekėjas gali siūlyti mažesnių dydžių akustinių sistemų garsiakalbius bei panaikino reikalavimą dėl konkretaus garsiakalbių kiekio, tačiau atsakydama į ieškovės 2017 m. sausio 10 d. pateiktus klausimus dėl akustinės sistemos parametrų patikslinimo, reikalavimus garsiakalbių kiekiui vėl grąžino, nurodydama, kad tiekėjas turi siūlyti tokį kiekį garsiakalbių, koks yra numatytas techninėje specifikacijoje. Dėl tokios perkančiosios organizacijos pozicijos keitimo, apskritai nėra aišku, kokie yra tikslūs Techninės specifikacijos TS-1.1 punkto reikalavimai ir ar vis dar galioja konkretaus garsiakalbių kiekio reikalavimas. Perkančiajai organizacijai nepagrįstai nenagrinėjus UAB „Muzikos ekspresas“ pretenzijos dėl Techninės specifikacijos TS-1.1 punkto reikalavimų, ieškovei nebuvo paaiškinta ir sąlyga dėl turinčių būti integruotų D ar lygiavertės klasės galios stiprintuvų. Lygiai taip pat nebuvo atsakyta ir dėl pretenzijoje ginčyto Techninės specifikacijos TS-1.1 punkto reikalavimo, kad svoris (vieno modulio) turi būti ne didesnis nei 50 kg. Perkančioji organizacija nepateikė argumentų dėl šio reikalavimo būtinumo, todėl jis laikomas pertekliniu, diskriminuojančiu ir nepagrįstai ribojančiu tiekėjų konkurenciją. Remiantis perkančiosios organizacijos išaiškinimais Techninės specifikacijos TS-1.1 punkto reikalavimas turėti galimybę keisti linijinio masyvo vertikalią sklaidą programiniu būdu turi būti suprantamas kaip vertikalios garso bangų sklaidos reguliavimas programiniu būdu (nekeičiant akustinių sistemų fizinės padėties). Iš tokio perkančiosios organizacijos paaiškinimo neįmanoma suprasti nustatytos pirkimo sąlygos būtinumo ir reikšmingumo. Be to, perkančiajai organizacijai nenurodžius konkrečių techninių reikalavimų (koks vertikalios sklaidos reguliavimo diapazonas, ar šis parametras taikomas bendrai įgarsinimo sistemos „linijiniam masyvui“ ar konkrečiam linijinio masyvo moduliui, kokius parametrus valdymo programoje keičiant keičiama vertikali sklaida ir pan.), nustatytas reikalavimas nėra aiškus.
  4. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Techninės specifikacijos TS-1.1 punkto ginčijami reikalavimai yra neaiškūs ir dviprasmiški, taip pat pertekliniai bei ribojantys tiekėjų konkurenciją, t. y. pažeidžiantys VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Visus šio punkto reikalavimus dėl garsiakalbių dydžio, kiekio, svorio, galimybės keisti linijinio masyvo vertikalią sklaidą programiniu būdu ir reikalavimus taškiniams garso šaltiniams bei integruotam stiprintuvui, visiškai atitinka tik vienintelio gamintojo M. A. gaminys MLA Compact, ko pasėkoje kitus gamintojus atstovaujančių tiekėjų dalyvavimas viešajame pirkime yra apribotas.
  5. Perkančioji organizacija, nagrinėdama pretenzijos argumentus dėl Techninės specifikacijos TS-1.2 punkto reikalavimų, kaip perteklinių ir ribojančių tiekėjų konkurenciją, nepagrįstai nurodė, jog ginčijami akustinės sistemos integruoto stiprintuvo parametrai jau buvo kelti ieškovės 2016 m. gruodžio 29 d. pretenzijoje bei perkančiosios organizacijos buvo išnagrinėti 2017 m. sausio 6 d. atsakyme į pretenziją, t. y. atmesti. 2017 m. sausio 16 d. pretenzijoje ieškovė prašė panaikinti šias konkrečias Techninės specifikacijos TS-1.2 Žemų dažnių akustinei sistemai (su integruotu stiprintuvu) (AS3-1... AS3-6) keliamus reikalavimus: 1) atkuriamų garso dažnių diapazonas turi būti ne siauresnis kaip 35 Hz – 150 Hz (+/- 3dB ribose); 2) turi būti integruotas D ar lygiavertės klasės galios stiprintuvas, kurio pikinė galia turi būti ne mažesnė nei 6 kW; 3) maksimalus atkuriamas garso slėgis SPL turi būti ne mažesnis kaip 146 dB. Tuo tarpu ankstesnėje pretenzijoje ieškovė apskritai neginčijo jokių šio Techninės specifikacijos TS-1.2 punkto reikalavimų, ko pasėkoje perkančiosios organizacijos sprendimas šios pretenzijos dalies nenagrinėti laikytinas visiškai nepagrįstu ir pažeidžiančiu ieškovės teises.
  6. Techninės specifikacijos TS-1.2 punkte nustatyta atkuriamų garso dažnių diapazono viršutinė riba (iki 150 Hz) yra nepagrįstai aukšta. Žemų dažnių akustinės sistemos yra naudojamos kartu su „Linijinio masyvo“ tipo akustinėmis sistemomis kaip vieninga įgarsinimo sistema ir jų paskirtis yra atkurti tam tikrą dažnių spektrą, kurio neatkuria „Linijinio masyvo“ akustinė sistema. Kadangi „Linijinio masyvo“ akustinė sistema, nurodyta pirkimo sąlygų TS-1.1. punkte, turi atkurti garso dažnių diapazoną nuo 68Hz, todėl, įvertinant garso akustines savybes (dažnių persidengimą, formuojant pilną spektrą), reikalaujama viršutinė riba būtų pakankama iki 100 Hz. Viršutinę žemo dažnio akustinių sistemų atkuriamo dažnio ribą visi gamintojai apriboja įgarsinimo sistemos garso procesorių pagalba ir įprastai ši riba būna ne aukščiau kaip 120 Hz. Taigi, TS-1.2 punkto reikalavimas yra neproporcingas pirkimo tikslui ir yra nereikalingas perkančiosios organizacijos poreikiams pilnai patenkinti.
  7. Perkančioji organizacija, atsakydama į ieškovės pretenzijos argumentus dėl Techninės specifikacijos TS-1.3 punkto reikalavimų, nepagrįstai nurodė šios pretenzijos dalies nenagrinėsianti, kadangi neįrodyti jokie viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimo ar tiekėjų apribotos konkurencijos faktai. Techninės specifikacijos TS-1.3 Akustinių sistemų valdymo įrenginiui (ASV1) keliamas reikalavimas yra perteklinis ir apskritai nebūtinas, kadangi akustinių sistemų valdymo įrenginys, priklausomai nuo tiekėjų siūlomos įgarsinimo sistemos gamintojo ir valdymo tipo, gali būti apskritai nereikalingas.
  8. Techninės specifikacijos TS-1.4 Aktyvinei akustinei sistemai, asimetrinio kryptiškumo, antrai pirmosios salės daliai (AAS-1...AAS-4) reikalavimai dalyje dėl atkuriamų dažnių diapazono, kuris turi būti ne siauresnis kaip 56 Hz – 19 kHz (+/-3 dB), dėl garso sklaidos kampų, kurie turi būti: 60° +/-10°vertikalioje plokštumoje ir asimetrinis horizontalioje plokštumoje – artimame lauke 100° +/-10° ir tolstant siaurėja iki 60° +/-10°, yra per aukšti, kadangi reikalavimas pagrindinės akustinės sistemos atkuriamų dažnių diapazonui yra siauresnis, o asimetrinis garso sklaidos kampas visai nereikalaujamas. Vertinant Techninės specifikacijos reikalavimus sistemiškai, juos atitinka tik vienintelio gamintojo M. A. įranga, todėl iš tiesų yra akivaizdu, kad perkančioji organizacija siekia įsigyti konkrečius būtent M. A. įrangos gaminius.
  9. Analogiška situacija yra ir dėl Techninės specifikacijos TS-1.4 punkte numatytų garso sklaidos kampų. 2017 m. sausio 16 d. pretenzijoje buvo ginčijami Techninės specifikacijos TS-2.9 Vaizdo signalų komutatoriui – matricai, su įvesčių/išvesčių moduliais (VSM1) keliami reikalavimai ta apimtimi, jog priekinėje panelėje turi būti integruotas LCD ekranas, kuriame būtų atvaizduojama įrenginio būsena (pvz.: kokia įvestis sukomutuota į tam tikrą išvestį ir kt.); taip pat turi būti mygtukai, kurių pagalba vartotojas gali pilnavertiškai naudotis komutatoriumi. Perkančiosios organizacijos patikslinimas, kad tiekėjas gali siūlyti komutatorių, kurio būsena atvaizduojama mygtukų indikacija, jeigu bus užtikrinami visi kiti funkciniai parametrai, tame tarpe būsenos tekstiniai pranešimai, iš esmės reiškia visiškai naują reikalavimą dėl įrenginio būsenos atvaizdavimo tekstiniais pranešimais, kurio pirminėje techninėje specifikacijoje nebuvo. Atsakyme į pretenziją perkančioji organizacija nurodė, kad būsenos atvaizdavimas tekstiniais pranešimais nesukuria jokio papildomo techninio reikalavimo, tačiau toks atsakymas yra visiškai neteisingas ir neatitinka net Techninės specifikacijos nuostatų. Priešingai nei teigia perkančioji organizacija, Techninėje specifikacijoje reikalaujama tik atvaizduoti įrenginio būseną, tačiau atvaizdavimo būdas neišskiriamas. Perkančioji organizacija išskirtinai nepagrįstai tvirtina, kad esant LCD ekranui galėtų būti atvaizduojama komutatoriaus būsena ar bet kuri kita informacija. Įprastai kiekvienas gamintojas, projektuodamas savo įrangą, numato būsenos ir visos kitos reikalingos informacijos pateikimą vienokia ar kitokia forma, kad vartotojas galėtų pilnavertiškai naudotis komutatoriumi, tačiau būsena nebūtinai yra atvaizduojama tekstinių pranešimų forma, yra galimi ir kiti techniniai sprendiniai. Taigi, reikalavimas, kad informacija turi būti pateikiama išimtiniai tik tekstinių pranešimų pavidalu, yra akivaizdžiai perteklinis ir neturi įtakos įrangos funkcionalumui ar naudojimui. Perkančioji organizacija neįrodė, kad nesant būsenos atvaizdavimo tekstinių pranešimų forma, siūloma įranga yra techniškai prastesnė ir netinkama.
  10. Perkančioji organizacija visiškai nevertino pretenzijos argumentų, kad atkuriamų dažnių diapazono riba gali būti sumažinama iki 18 kHz (+/-3 dB) bei nepagrįstai pabrėžė, jog daugelis akustinių sistemų atkuria tokį dažnį. Toks perkančiosios organizacijos teiginys neatitinka tikrovės, kadangi tik vieno gamintojo – M. A. akustinė sistema atkuria TS-1.4 nurodytą dažnį prie +/-3dB. Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad tik absoliučią klausą turintis žmogus gali girdėti dažnius nuo 20 Hz iki 20 kHz, nes žmogaus ausis yra jautriausia 2,000Hz - 5,000 Hz dažnių spektre, o suaugusio žmogaus girdimumo riba dažniausiai yra iki 15kHz (žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Hearing_range), todėl 18 kHz riba kaip tik būtų logiška ir pagrįsta. Be to, pagal TS-1.1. punktą, pagrindinės „linijinio masyvo“ garso sistemos, kuri skirta pramoginiams renginiams, koncertams, konferencijoms ir kt., viršutinė riba yra tik iki 18 kHz. Taigi TS-1.4 reikalavimas dėl viršutinės dažnių ribos, kuri turi būti 20 kHz, laikytinas akivaizdžiai pertekliniu ir neproporcingu pirkimo tikslui.
  11. Dėl Techninės specifikacijos TS-1.5 Pasyvinei akustinei sistemai, asimetrinio kryptiškumo, pirmosios salės balkonų įgarsinimui (PSD-1... PAS-8) reikalavimų atkuriamų garso dažnių diapazonui būti ne siauresniam kaip 80Hz – 20kHz (+/-3 dB), maksimalus garso slėgis SPL būtų ne mažesnis kaip 112 dB (118 dB PEAK)“ perkančioji organizacija iš esmės nurodė tą patį, kaip ir dėl Techninės specifikacijos TS-1.4 punkto. Tačiau, kaip minėta, reikalavimas dėl viršutinės dažnių ribos, kuri turi būti 20 kHz, laikytinas akivaizdžiai pertekliniu ir gali būti mažinamas iki 18 kHz. Nurodyti reikalavimai su konkrečiomis laipsnių išraiškomis, yra papildomai ribojantys konkurenciją, o peržiūrėjus visų reikalavimų visumą tik vienintelio gamintojo M. A. gaminys CDD-6 pilnai atitinka šiuos nustatytus reikalavimus. Perkančioji organizacija, nustatydama tokį Techninės specifikacijos reikalavimą, neįvertino tokio reikalavimo ir juo siekiamo tikslo pusiausvyros, todėl pažeidė proporcingumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir kitus viešųjų pirkimų principus, kas sudaro pagrindą panaikinti ginčijamus reikalavimus.
  12. Perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą panaikinti Techninės specifikacijos TS-8.2 Stacionariai valdymo panelei su lietimui jautriu ekranu (SVP1...SVP3) reikalavimus dalyje, jog valdymo panelė papildomai turi turėti ne mažiau penkių fizinių mygtukų – greitoms funkcijoms pasiekti, šie mygtukai turi būti apšviesti, už ekrano ribų, gali būti taip pat lietimui jautrūs. Taip pat perkančioji organizacija visiškai nevertino pateiktų argumentų, kad penki fiziniai mygtukai greitoms funkcijoms gali būti pakeisti nekintamu grafiniu meniu ekrane, kuriuos vartotojas gali taip pat greitai pasiekti visuose grafinės sąsajos languose ir tai visiškai atitiktų penkių fizinių mygtukų funkcijas. Perkančioji organizacija neįrodė, kad gaminiui turint ne fizinius įrengtus, bet grafiškai ekrane atvaizduotus mygtukus, tokia įranga būtų techniškai prastesnė ir netinkama, todėl darytina išvada, jog minėtas TS-8.2 nustatytas reikalavimas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, yra neteisėtas.
  13. Techninės specifikacijos TS-9.1 Akustinei sistemai, asimetrinei (AAS9...AAS16) keliami reikalavimai dalyje dėl atkuriamų dažnių garso diapazono, kuris turi būti ne siauresnis kaip 100Hz – 20kHz (+/- 3 dB), dėl akustinės sistemos kryptiškumo vertikalioje plokštumoje, kuris turi būti 80°+/-10°, horizontalioje plokštumoje kryptiškumo, kuris turi būti asimetrinis, artimame lauke 120°+/-10° ir tolstant siaurėjantis iki 90°+/-10°, yra per aukšti, kadangi reikalavimas pagrindinės akustinės sistemos dažnių diapazonui yra siauresnis, o asimetrinis garso sklaidos kampas visai nereikalaujamas. Reikalavimas svoriui „akustinė sistema negali sverti daugiau nei 3 kg“ pateiktas be tolerancijos (nukrypimo) ribų, be to nėra nurodytos kitos aplinkybės (ribojimai tvirtinimo konstrukcijoms ir pan.), kurioms esant būtinai turi būti siūloma tokio svorio akustinė sistema. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad perkančioji organizacija yra suformulavusi techninius reikalavimus visiškai nesilaikydama tokių viešųjų pirkimų principų, kaip lygiateisiškumas, nediskriminavimas, proporcingumas.
  14. Techninės specifikacijos TS-9.8 Automatizuotai valdymo sistemai (1 kmp.) keliami ginčijami reikalavimai yra neaiškūs ir pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo principą (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Be to, perkančioji organizacija savo paaiškinimu nustatydama naują reikalavimą dėl internetinio srauto atkūrimo ekrane užtikrinimo, iš esmės išplėtė reikalavimus pirkimo objektui, kurių nebuvo pradinėje valdymo sistemos Techninėje specifikacijoje, todėl tokie nauji reikalavimai yra pertekliniai, pažeidžiantys sąžiningos tiekėjų konkurencijos principus.
  15. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
  16. Atsakovė nurodė, kad ieškinyje nepagrįstai bandoma sudaryti įspūdį, kad ginčo viešuoju pirkimu siekiama įsigyti išskirtinai tik M. A. sistemas, nors, pvz., M. A. iš viso negamina vertimo – diskusijų sistemų. Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ yra pagrindinis ir didžiausias Baltijos šalyse parodų, konferencijų ir kitokių renginių centras. Pagal statinio paskirtį, jis laikomas ypatingu statiniu. Techninėje specifikacijoje sistemoms nustatyti reikalavimai yra teisėti, pagrįsti statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, visuomenės poreikiais bei rinkoje egzistuojančių gamintojų sistemų pasiūla. Ieškovė savo galimai pažeistas teises gina pažeisdama VPĮ nustatytą ikiteisminę ginčų nagrinėjimų tvarką. Su skundžiamais viešojo pirkimo sąlygų sistemos techniniais parametrais ieškovė susipažino dar 2016 m. spalio 27 d. Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 8 d., kai buvo paskelbtas ginčo viešasis pirkimas, iki 2016 m. gruodžio 29 d. ieškovė nesiėmė jokių aktyvių priemonių ginti galimai pažeistas jos teises. Ieškinio argumentai dėl atitinkamų ginčijamų Techninės specifikacijos TS-1.1. punkto, TS-1.2. punkto, TS-1.4. punkto ir TS-1.5. punkto reikalavimų ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje perkančiajai organizacijai iš viso nebuvo keliami. Ieškovės samprotavimus, kad viešajame pirkime siekiamas įsigyti sistemas atitinka tik M. A. gamintojo sistemos, paneigia audiovizualinių ir konferencijų sistemų projekto dalies vadovo M. G. rašytiniai paaiškinimai, remiantis kuriais viešojo pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje aprašytą garso sistemą gali pasiūlyti M. S., M. A., dBTechnologies gamintojai; vaizdo sistemą gali pasiūlyti Kramer, Extron, Crestron, NEC, Panasonic gamintojai; vertimo - diskusijų sistemą gali pasiūlyti Shure, Bosch, Televic, TAIDEN gamintojai; valdymo sistemą gali pasiūlyti Extron, Crestron, Elan, AMX gamintojai. Projekto dalies vadovo paaiškinimus patvirtina UAB „KONFERENTA“ pranešimas, kad vykdomam viešajam pirkimui gali pasiūlyti techniniame projekte numatytas audiovizualines ir konferencijų sistemas, taip pat UAB „Euroelektronika“ pranešimas, kad dalyvaudama viešajame pirkime būtų galėjusi pasiūlyti M. S., M. A., Extron, Panasonic, BSS Audio, Xirrus ir kitas sistemas. Atsižvelgiant į rinkos galimybes bei tiekėjų patvirtinimus, įvertinus ieškinio dalyko argumentus, pagrįstai susidaro įspūdis, jog ieškovė perkančiajai organizacijai išskirtinai siekia pasiūlyti tik sau parankias sistemas, sąmoningai eliminuoja kitų gamintojų siūlomas prekes, perkančiosios organizacijos realius poreikius (VPĮ 24 straipsnio 9 dalis), t. y., galimai piktnaudžiauja savo subjektinėmis teisėmis, trikdydamas tiek perkančiosios organizacijos, tiek teismo darbo veiklą.
  17. Trečiasis asmuo UAB „FIMA“ su ieškinio reikalavimais taip pat nesutiko.
  18. Trečiasis asmuo UAB „FIMA“ nurodė, kad ieškovė, kreipdamasi su paklausimais į UAB „Sonus expertus“, UAB „Muzikos faktorius“, SIA „A-T T. M.“, galimai sąmoningai pateikė klaidingus viešojo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimus, neatsižvelgė į viešojo pirkimo metu padarytus techninių reikalavimų pakeitimus. Tai patvirtina SIA „A-T T. M.“ raštiškas paaiškinimas, pateiktas trečiajam asmeniui, kuriame gamintojo įgaliotas atstovas nurodė, jog apie minėtus viešojo pirkimo techninės specifikacijos pakeitimus informuotas nebuvo, teikdamas konsultaciją ieškovei apsiribojo vieno gamintojo gaminama įranga, nedarė rinkos analizės, neteikė išvados, jog viešojo pirkimo techninė specifikacija parengta tik vienam konkrečiam gamintojui.

24II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

25

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2 ir TS-1.3 punktų nuginčijimo; kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis ir dokumentais, Nustatė
    1. perkančioji organizacija 2016 m. spalio 27 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė techninę specifikaciją; ieškovė 2016 m. lapkričio 3 d. pateikė perkančiajai organizacijai pastabas dėl paskelbtos Techninės specifikacijos.
    2. perkančioji organizacija 2016 m. gruodžio 8 d. paskelbė atvirą konkursą „Telekomunikacijų inžinerinių sistemų prie „Litexpo“ centrinių rūmų pastato Laisvės per. 5, Vilnius rekonstravimo darbai“, pirkimo Nr. 181533.
    3. 2016 m. gruodžio 21 d. perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų klausimus, paaiškino kai kurias viešojo pirkimo sąlygas, tarp jų ir Techninės specifikacijos nuostatas.
    4. ieškovė 2016 m. gruodžio 29 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją. Pirminėje pretenzijoje ieškovė nesutiko su viešojo pirkimo sąlygų 3.1.7. punkte nurodytu tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimu, taip pat su Techninės specifikacijos reikalavimu pirmosios salės stacionariai garso sistemai TS-1.1 „Linijinio masyvo“ tipo akustinės sistemos moduliams, kurio aprašyme numatyti konkretūs reikalavimai garsiakalbių diametrams. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad konkretūs reikalavimai garsiakalbių diametrams riboja konkurenciją, nes gali būti siūlomi mažesnio diametro garsiakalbiai, jei bus tenkinami kiti reikalavimai, keliami akustinėms sistemoms. Ieškovė taip pat nesutiko su TS-1.1 reikalavimų nuoroda, kad perkančiajai organizacijai yra reikalingas „Linijinio tipo” akustinės sistemos modulis su integruotu stiprintuvu, t. y. aktyvinė akustinė sistema. Perkančioji organizacija nenurodė techninio pagrindimo, kodėl jai reikalinga aktyvinė akustinė sistema, atsakyme į paklausimą tiesiog nurodė, kad sprendimas, kai stiprintuvai montuojami šalia akustinių sistemų yra techniškai nekorektiškas. Dėl to ieškovė siūlė TS-1.1 sąlygas pakeisti, nurodant, kad perkančiajai organizacijai reikalinga aktyvinis arba pasyvinis „linijinio masyvo” tipo akustinės sistemos modulis su integruotu arba šalia pakabinamu stiprintuvu (-ais). Ieškovė taip pat laikėsi pozicijos, kad TS-1.1 įtvirtintas reikalavimas dėl penkių kanalų integruoto stiprintuvo suformuluotas taip, kad jį atitinka tik konkretaus gamintojo M. A. MLA Compact gaminama akustinė sistema, kuri rinkoje neturi analogų, todėl siūlė išdėstyti šią techninę sąlygą, nurodant, kad “D ar lygiavertės klasės galios stiprintuvai privalo turėti ne mažiau nei du kanalus, skirtus užmaitinti ne mažiau kaip du taškinius garso šaltinius“.
    5. perkančioji organizacija 2017 m. sausio 6 d. atsakė į ieškovės pirmąją pretenziją. Perkančioji organizacija atmetė ieškovės argumentus dėl viešojo pirkimo sąlygų 3.1.7. punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, iš dalies sutiko su pretenzijos argumentais dėl Techninės specifikacijos TS-1.1 sąlygų bei nurodė, kad jeigu bus pasiektas tas pats funkcinis rezultatas, tiekėjas gali teikti kitus techninius sprendimus (mažesnio diametro garsiakalbius, mažesnio kanalų skaičiaus sistema ir pan.). Perkančioji organizacija nesutiko, kad reikalavimas dėl penkių kanalų integruoto stiprintuvo yra sukurtas konkretaus gamintojo siūlomai įrangai. Pažymėjo, kad didesnis kanalų skaičius užtikrina didesnę garso sklaidos kontrolę, išvengiama vadinamo „šukų efekto” dėl fazinių netolygumų. Perkančioji organizacija sutiko, kad gali būti teikiamas stiprintuvas su mažesniu kanalų skaičiumi, jeigu bus užtikrinta ne blogesnė garso sklaidos kontrolė bei taškinių šaltinių valdymas.
    6. perkančioji organizacija, 2017 m. sausio 12 d. atsakydama į tiekėjų klausimus, paaiškino 19 tiekėjų klausimų dėl Techninės specifikacijos sąlygų.
    7. ieškovė 2017 m. sausio 16 d. pateikė perkančiajai organizacijai pakartotinę pretenziją dėl Techninės specifikacijos sąlygų. Ieškovė nesutiko:
      1. su Techninės specifikacijos TS-1.1 sąlygomis ta apimtimi, kuria keliami tokie reikalavimai: „žemųjų dažnių garsiakalbiai turi sudaryti vieną žemųjų dažnių taškinį garso šaltinį, vidutinių dažnių garsiakalbiai turi sudaryti du vidutinių dažnių taškinius garso šaltinius, aukštųjų dažnių garsiakalbiai turi sudaryti du taškinius garso šaltinius“, „turi būti integruoti D ar lygiavertės klasės galios stiprintuvai, ne mažiau 5-ių kanalų, skirti užmaitinti visus 5 taškinius garso šaltinius“, „turi būti galimybė keisti linijinio masyvo vertikalią sklaidą programiniu būdu“, „svoris (vieno modulio) ne didesnis nei 50 kg“.
      2. su Techninės specifikacijos TS-1.2 sąlygomis Žemų dažnių akustinei sistemai (su integruotu stiprintuvu) (AS3-1... AS3-6) ta apimtimi, kuria keliami tokie reikalavimai: „atkuriamų garso dažnių diapazonas turi būti ne siauresnis kaip 35 Hz – 150 Hz (+/- 3dB ribose“, „turi būti integruotas D ar lygiavertės klasės galios stiprintuvas, kurio pikinė galia turi būti ne mažesnė nei 6 kW“, „maksimalus atkuriamas garso slėgis SPL turi būti ne mažesnis kaip 146 dB“;
      3. su Techninės specifikacijos TS-1.3 sąlygomis Akustinių sistemų valdymo įrenginiui (ASV1) ta apimtimi, kuria keliamas toks reikalavimas: „akustinių sistemų valdymo įrenginys turi būti skirtas apjungti visas akustines sistemas į vieną skaitmeninį valdymo/būsenos stebėjimo/programavimo tinklą, kuris pasiekiamas trečiaisiais įrenginiais (kompiuteriais) kompiuteriniame tinkle“;
      4. su Techninės specifikacijos TS-1.4 sąlygomis Aktyvinei akustinei sistemai, asimetrinio kryptiškumo, antrai pirmosios salės daliai (AAS-1...AAS-4) ta apimtimi, kuria keliami tokie reikalavimai: „atkuriamų dažnių diapazonas turi būti ne siauresnis kaip 56 Hz – 19 kHz (+/-3 dB)“, „garso sklaidos kampai turi būti: 60° +/-10°vertikalioje plokštumoje ir asimetrinis horizontalioje plokštumoje – artimame lauke 100° +/-10° ir tolstant siaurėja iki 60° +/-10°“;
      5. su Techninės specifikacijos TS-1.5 sąlygomis Pasyvinei akustinei sistemai, asimetrinio kryptiškumo, pirmosios salės balkonų įgarsinimui (PSD-1... PAS-8) ta apimtimi, kuria keliami tokie reikalavimai: „atkuriamų garso dažnių diapazonas turi būti ne siauresnis kaip 80Hz – 20kHz (+/-3 dB)“, „maksimalus garso slėgis SPL turi būti ne mažesnis kaip 112 dB (118 dB PEAK)“;
      6. su Techninės specifikacijos TS-2.9 sąlygomis Vaizdo signalų komutatoriui – matricai, su įvesčių/išvesčių moduliais (VSM1) ta apimtimi, kuria keliami tokie reikalavimai: „priekinėje panelėje turi būti integruotas LCD ekranas, kuriame būtų atvaizduojama įrenginio būsena (pvz.: kokia įvestis sukomutuota į tam tikrą išvestį ir kt.); taip pat turi būti mygtukai, kurių pagalba vartotojas gali pilnavertiškai naudotis komutatoriumi“;
      7. su Techninės specifikacijos TS-8.2 sąlygomis Stacionariai valdymo panelei su lietimui jautriu ekranu (SVP1...SVP3) ta apimtimi, kuria keliami tokie reikalavimai: „papildomai valdymo panelė turi turėti ne mažiau 5-ių fizinių mygtukų – greitoms funkcijoms pasiekti. Šie mygtukai turi būti apšviesti, už ekrano ribų, gali būti taip pat lietimui jautrūs“;
      8. su Techninės specifikacijos TS-9.1 sąlygomis Akustinei sistemai, asimetrinei (AAS9...AAS16) ta apimtimi, kuria keliami tokie reikalavimai: „atkuriamų dažnių garso diapazonas turi būti ne siauresnis kaip 100Hz – 20kHz (+/- 3 dB)“, „akustinės sistemos kryptiškumas vertikalioje plokštumoje turi būti 80°+/-10°, horizontalioje plokštumoje kryptiškumas turi būti asimetrinis, artimame lauke 120°+/-10° ir tolstant siaurėjantis iki 90°+/-10°“;
      9. su Techninės specifikacijos TS-9.8 sąlygomis Automatizuoto valdymo sistemai (1 kmp.) ta apimtimi, kuria keliami tokie reikalavimai: „valdymo panelė turi turėti ne mažiau kaip 1 integruotą tinklo prievadą, ne mažesnės nei 10/100 Mb spartos“ ir „internetinio srauto (stream) atkūrimo galimybė ekrane“, kurio (ekrano) net nebuvo pradinėje specifikacijoje.
    8. perkančioji organizacija 2017 m. sausio 17 d. pateikė tarpinį atsakymą dėl ieškovės 2017 m. sausio 16 d. pretenzijos išnagrinėjimo.
    9. perkančioji organizacija 2017 m. sausio 18 d. pateikė ieškovei atsakymą į 2017 m. sausio 16 d. pretenziją: pretenzijos argumentus dėl Techninės specifikacijos TS-1.1 reikalavimų paliko nenagrinėtus, nes jie jau buvo kelti 2016 m. gruodžio 29 d. pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos išnagrinėti 2017 m. sausio 6 d. atsakyme į ją; perkančioji organizacija nesutiko, kad techninės specifikacijos TS-1.2 punkte pateikė perteklinius, konkurenciją ribojančius reikalavimus; argumentus dėl šio reikalavimo paliko negarinėtus, konstatavusi, kad jie yra tapatūs pirmajam pretenzijos reikalavimui; perkančioji organizacija paliko nenagrinėtus pretenzijos argumentus dėl Techninės specifikacijos TS-1.3 punkto, nes pretenzija buvo pateikta praleidus VPĮ nustatytus pretenzijos pateikimo terminus; pretenzijos argumentus dėl Techninės specifikacijos TS-1.4 ir TS-1.5 punktų perkančioji organizacija atmetė kaip nepagrįstus; pretenzijos argumentus dėl Techninės specifikacijos TS-2.9 paaiškinimo, kuriuo, anot ieškovės, perkančioji organizacija iš esmės suformulavo naują reikalavimą, atmetė, nes 2017 m. sausio 12 d. išaiškinimu pasiūlė tiekėjams teikti lygiaverčius techninius sprendinius; pretenzijos argumentus dėl Techninės specifikacijos TS-8.2 ir TS-9.1 punktų reikalavimų atmetė, kaip nepagrįstus; pretenzijos argumentus dėl Techninės specifikacijos TS-9.8 punkto paaiškinimo, kuriuo, anot ieškovės, perkančioji organizacija suformulavo naują reikalavimą atmetė, nes viešajame pirkime bus priimami lygiaverčiai techniniai sprendiniai.
    10. ieškovė 2017 m. sausio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir viešojo pirkimo nutraukimo.
  3. Teismas sutiko su perkančiosios organizacijos 2017 m. vasario 13 d. rašytinių paaiškinimų (atsiliepimo dėl ieškinio) argumentu, kad dauguma ieškovės pretenzijos argumentų dėl Techninės specifikacijos sąlygų buvo pateikti praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus. Teismas konstatavo, kad pirkimo sąlygos buvo paskelbtos 2016 m. gruodžio 8 d., kad Techninės specifikacijos sąlygos buvo išviešintos dar iki pirkimo paskelbimo, kad 2016 m. spalio 27 d. tiekėjai, jų tarpe ir ieškovė, turėjo galimybę dalyvauti techninės specifikacijos sąlygų tikslinimo procedūroje, kad kokių nors priežasčių, dėl kurių ieškovė objektyviai negalėjo pareikšti pretenzijos dėl Techninės specifikacijos sąlygų iki 2017 m. sausio 16 d., ieškovė nenurodė, neprašė pratęsti termino pretenzijai dėl Techninės specifikacijos sąlygų pareikšti.
  4. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 12 d. perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų klausimus, pateikė kai kurių Techninės specifikacijos reikalavimų paaiškinimus. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju terminas pretenzijai pareikšti nebuvo praleistas tik dėl 2017 m. sausio 12 d. paaiškinimų, kaip pirkimo dokumentų sudėtinės dalies. Tuo pačiu teismas vertino, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai dėl atskirų Techninės specifikacijos reikalavimų savaime nėra pagrindas atnaujinti terminą pretenzijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pareikšti.
  5. Teismas sutiko su perkančiosios organizacijos pozicija, kad 2017 m. sausio 16 d. pretenzijos argumentai dėl Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2 ir TS-1.3 numatytų techninių reikalavimų pateikti praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, dėl to paliktini nenagrinėti. Teismas taip pat sutiko, kad 2017 m. sausio 16 d. pretenzijos argumentai dėl TS-1.1 punkto reikalavimų iš esmės yra analogiški, o dėl sąlygos „turi būti integruoti D ar lygiavertės klasės galios stiprintuvai, ne mažiau penkių kanalų, skirti užmaitinti visus penkis taškinius garso šaltinius“ yra visiškai tapatūs 2016 m. gruodžio 29 d. pretenzijos turiniui. Teismas pažymėjo, kad VPĮ nuostatos nenumato teisės reikšti pakartotinę pretenziją dėl to paties perkančiosios organizacijos sprendimo, pirkimo sąlygos ir pan.; ieškovė pateikė pretenzija pakartotinai, t.y. pažeidė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką ir šiuo aspektu.
  6. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015, nurodytais išaiškinimais, atmetė ieškovės dubliko argumentus, kad antroje pretenzijoje ji ginčijo Techninės specifikacijos reikalavimus kitais aspektais nei pirmoje pretenzijoje, todėl tokie argumentai nelaikytini pakartotiniais. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo viešasis pirkimas paskelbtas ir pirkimo sąlygos išviešintos CVP IS priemonėmis 2016 m. gruodžio 8 d., sprendė, jog sąžiningas tiekėjas turėjo suformuluoti ir pateikti savo pretenzijas dėl visų viešojo pirkimo sąlygų visais aspektais ne vėliau, nei numato VPĮ 94 straipsnio 1 dalis. Teismas sprendė, kad tai, jog 2016 m. sausio 16 d. pretenzijoje pirkimo sąlygos ginčijamos iš dalies kitais aspektais, nepateisina termino pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje perkančioji organizacija taip pat nebuvo nuosekli, nes nagrinėjo iš esmės didesnę dalį pavėluotai pateiktų argumentų dėl viešojo pirkimo sąlygų (techninės specifikacijos).
  7. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė nesilaikė VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2 ir TS-1.3 reikalavimų atžvilgiu, todėl, kadangi, pasibaigus pretenzijos pateikimo terminui, nebegalima šia tvarka pasinaudoti, civilinės bylos dalį dėl šių viešojo pirkimo sąlygų ginčijimo nutraukė (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis, CPK 4232 straipsnio 1 dalis, CPK 293 straipsnio 2 punktas).
  8. Teismas nustatė, kad kitus 2017 m. sausio 16 d. pretenzijos argumentus perkančioji organizacija 2017 m. sausio 18 d. atsakyme į pretenziją nagrinėjo iš esmės, dėl to konstatuojama, kad nagrinėjamo ginčo ribas sudaro pretenzijos ir ieškinio argumentai dėl Techninės specifikacijos TS-1.4, TS-1.5, TS-2.9, TS-8.2, TS-9.1 ir TS-9.8 punktuose įtvirtintų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.
  9. Teismas konstatavo, kad ieškovė ginčija Techninės specifikacijos TS-1.4 , TS-1.5, TS-8.2 ir TS-9.1 punktuose įtvirtinus reikalavimus panašiais argumentais, t. y. kad nurodyti reikalavimai įtvirtina pernelyg aukštus, perteklinius techninius reikalavimus pirkimo objektui, iš esmės yra pritaikyti tik vieno gamintojo – M. A. įrangai, kuriai nėra analogų rinkoje, todėl pažeidžia viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).
  10. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog Techninėje specifikacijoje įtvirtinti techniniai reikalavimai pirkimo objektui yra pertekliniai. Teismas pažymėjo, kad viešojo pirkimo tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Teismas sutiko su perkančiosios organizacijos pozicija, kad ji turi tam tikrą diskreciją nustatant techninius reikalavimus pirkimo objektui. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ir perkančioji organizacija yra unikali: Litexpo – pagrindinis ir didžiausias Baltijos šalyse parodų ir konferencijų, valstybės svarbos ir kitokių renginių centras, pritraukiantis didžiausias Baltijos regiono parodas ir tarptautinius renginius. Paskelbto viešojo pirkimo objektas skirtas pasiruošimui 2017 m. balandžio 26-29 d. organizuojamai parodai „RESTA 2017“. Parodoje ketina dalyvauti apie 550 dalyvių, šios parodos lankytojų skaičius 2015 m. buvo 36 925, 2016 m. – 39 300. Litexpo, kaip tarptautinės parodos organizatorė, privalo aprūpinti dalyvius ir lankytojus atitinkamos kokybės audiovizualinių ir konferencijų sistemų paslaugomis. Tuo tikslu perkamos sistemos – stacionari garso sistema, stacionari vaizdo projekcijos sistema, scenų meninio apšvietimo sistema, kalbų vertimo sistema, automatizuoto valdymo sistema, įgarsinimo ir vaizdo sistemos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas atmetė ieškovės argumentus, kad Techninėje specifikacijoje įtvirtinti pertekliniai techniniai reikalavimai, neproporcingi pirkimo objektui.
  11. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentais, kad Techninėje specifikacijos įtvirtinti techniniai parametrai yra pritaikyti tik vieno gamintojo gaminamai įrangai, kuri rinkoje yra unikali, dėl ko kitų gamintojų įrangos tiekėjai yra diskriminuojami.
  12. Teismas nurodė, kad techninių specifikacijų rengimą reglamentuoja VPĮ 25 straipsnis. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“. Teismas pažymėjo, kad techninėje specifikacijoje nėra nuorodos į konkretų gamintoją, modelį ar šaltinį ar pan. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog gamintojo M. A. įranga pagal techninius parametrus yra unikali rinkoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad pirkimo dokumentuose įtvirtinta sąlyga, jog perkančioji organizacija priims tiekėjų pasiūlymus dėl lygiavertės įrangos (pvz., 2017 m. sausio 12 d. atsakymuose į tiekėjų klausimus 1.4.4, 1.10.1, 1.10.2 p. p.).
  13. Teismas nurodė, kad ieškovė 2017 m. kovo 23 d. papildomai pateikė rašytinius įrodymus – gamintojų M. S., db Technologies ir SIA „A-T T. M.“ atsakymus į ieškovės paklausimą su vertimais. Pirmieji du gamintojai atsakė, kad negamina techninėje specifikacijoje nurodytų parametrų garso sistemų, tuo tarpu SIA „A-T T. M.“, M. A. atstovas Latvijoje, patvirtino, kad jo atstovaujamas gamintojas gamina įrangą, atitinkančią paminėtus parametrus. Teismas vertino, kad nurodyti rašytiniai įrodymai neįrodo, jog Techninė specifikacija specialiai pritaikyta M. A. įrangai, todėl riboja tiekėjų konkurenciją. Nuorodos į konkretų gamintoją pirkimo sąlygose nėra, perkančioji organizacija neatsisako nagrinėti pasiūlymus dėl lygiaverčių sistemų, todėl dviejų gamintojų patvirtinimas, kad jie negamina techninėje specifikacijoje nurodytų parametrų garso sistemų, neįrodo, jog rinkoje tokių sistemų daugiau neegzistuoja ir negali būti. Teismas sprendė, kad įrodymų, patvirtinančių, jog M. A. gaminamos įrangos techniniai parametrai rinkoje yra unikalūs, byloje nėra.
  14. Dėl išdėstyto, teismas padarė išvadą, kad perkančioji organizacija, rengiant techninę specifikaciją, VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.
  15. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais dėl Techninės specifikacijos TS-2.9 punkto, t. y. kad perkančiosios organizacijos išaiškinimas (patikslinimas), kad tiekėjas gali siūlyti komutatorių būsena, atvaizduojama mygtukų indikacija, jeigu bus užtikrinti visi kiti funkciniai parametrai, tame tarpe būsenos tekstiniai pranešimai, iš esmės reiškia naują reikalavimą dėl įrenginio būsenos atvaizdavimo tekstiniais pranešimais, kurio pirminėje techninėje specifikacijoje nebuvo. Teismas nustatė, kad toks išaiškinimas buvo pateiktas atsakant į tiekėjo klausimą, ar bus laikomas lygiaverčiu signalu komutatorius, kuriuo būsena atvaizduojama mygtukų indikacija, kurių pagalba vartotojas gali pilnaverčiai naudotis komutatoriumi. Atsakymu į nurodytą klausimą perkančioji organizacija patvirtino tiekėjų teisę tiekti pasiūlymus dėl lygiaverčių pagal visus techninius parametrus komutatorių, įrenginio būsenos atvaizdavimas tekstiniais pranešimais buvo paminėtas tarp kitų techninių parametrų. Atsiliepime perkančioji organizacija nurodė, kad integruotas LSD ekranas naudojamas tiek tekstinės, tiek grafinės informacijos atvaizdavimui, t. y. naujas reikalavimas techniniams parametrams atsakymu į paklausimą sukurtas nebuvo. Teismo nuomone, šis atsakovės argumentas nepaneigtas.
  16. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat ginčija Techninės specifikacijos TS-9.8 Automatizuoto valdymo sistema (1 kmp.) punkto reikalavimus ta apimtimi, kuria keliamas reikalavimas valdymo panelei turėti ne mažiau kaip 1 integruotą tinklo prievadą, ne mažesnės nei 10/100 Mb spartos ir internetinio srauto (stream) atkūrimo galimybę ekrane, kurio (ekrano) net nebuvo pradinėje specifikacijoje. Šis reikalavimas ieškovei kaip tiekėjai nėra aiškus, nors ieškovė turi didelę patirtį valdymo sistemų diegimo srityje. Teismas pažymėjo, kad atsakyme į paklausimą dėl TS-9.8 punkto reikalavimų nebuvo aptariamas reikalavimas atvaizduoti internetinį srautą ekrane. Teismas sutiko su argumentais, kad TS-9.8 toks reikalavimas įtvirtintas nebuvo, atitinkamai, paklausimo dėl tokios sąlygos paaiškinimo perkančiai organizacijai pateikta nebuvo (2017 m. sausio 12 d. atsakymų į tiekėjų klausimus 1.19.1 p.). Bylos duomenimis teismas nustatė, kad reikalavimas palaikyti vaizdo-garso internetinio srauto (angl. stream) atkūrimą ekrane buvo suformuluotas Techninės specifikacijos TS-8.8 punkte. Perkančioji organizacija paaiškino šį reikalavimą atsakymu į klausimą dėl TS-8.8 punkto turinio ir nurodė, kad reikalavimas atkurti vaizdo-garso internetinį srautą (stream) ekrane nėra perteklinis, kadangi tai padidina sistemos valdymo funkcionalumą, pvz., aptarnaujančiam personalui stebėti sistemos būseną toje pačioje arba skirtingose patalpose (2017 m. sausio 12 d. atsakymų į tiekėjų klausimus 1.18.2 p.). Šios sąlygos paaiškinimas buvo pateiktas, todėl nėra pagrindo laikyti šią sąlyga neaiškia. Teismas sprendė, kad ieškinyje tiesiog supainioti TS-8.8 ir TS-9.8 punktai, todėl reikalavimas dėl TS 9.8 punkto atmetamas, kaip nepagrįstas.
  17. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad perkančioji organizacija, formuluodama Techninės specifikacijos TS-1.4, TS-1.5, TS-2.9, TS-8.2, TS-9.1 ir TS-9.8 punktų reikalavimus, nepažeidė imperatyviųjų teisės normų, viešųjų pirkimo principų bei tikslo (VPĮ 3 straipsnis), VPĮ reikalavimų techninei specifikacijai (VPĮ 25 straipsnis).

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

27

  1. Ieškovė UAB „Muzikos ekspresas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
  2. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nesilaikė VPĮ nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. praleido pretenzijos pateikimo terminą, kurio pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo viešojo pirkimo paskelbimo ir pirkimo sąlygų išviešinimo. Pretenzijos pateikimo terminai turi būti skaičiuojami nuo datos, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie galimą nuostatų pažeidimą. Ieškovė 2017 m. sausio 10 d. pateikė prašymą perkančiajai organizacijai paaiškinti Techninės specifikacijos sąlygas. Perkančioji organizacija 2017 m. sausio 12 d. atsakė į 19 tiekėjų klausimų dėl Techninės specifikacijos sąlygų. Perkančiosios organizacijos atsakymai buvo pateikti taip pat ir dėl Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2 ir TS-1.3 reikalavimų. Tik gavus minėtus perkančiosios organizacijos atsakymus ir Techninės specifikacijos reikalavimų išaiškinimus, ieškovei tapo aišku, jog šie reikalavimai pažeidžia viešųjų pirkimų principų reikalavimus ir imperatyvias VPĮ nuostatas, ko pasėkoje ieškovė 2017 m. sausio 16 d. pareiškė perkančiajai organizacijai pretenziją. Taigi, subjektyvusis kriterijus pretenzijos pateikimo terminui skaičiuoti yra būtent 2017 m. sausio 12 d., kuomet perkančioji organizacija pateikė Techninės specifikacijos sąlygų, tame tarpe ir TS-1.1, TS-1.2 ir TS-1.3 reikalavimų, paaiškinimus.
    2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad perkančiosios organizacijos paskelbto audiovizualinės ir konferencijų sistemos įrangos pirkimo sąlygos iš techninės pusės yra sudėtingos (vien Techninės specifikacijos dalis susideda iš 56 lapų), todėl ieškovei, siekiant tinkamai su jomis susipažinti, reikėjo pasitelkti papildomus specialistus, kreiptis su klausimais į įrangos gamintojus ir pan. Dėl šios priežasties ieškovė objektyviai neturėjo galimybės pateikti perkančiajai organizacijai visų jos išdėstytų klausimų iš karto jau paskelbto viešojo pirkimo pradžioje.
    3. Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymosi yra nenuosekli ir prieštaringa. Iš pradžių teismas konstatuoja, kad viešasis pirkimas buvo paskelbtas ir pirkimo sąlygos išviešintos CVP IS priemonėmis dar 2016 m. gruodžio 8 d., todėl būtent nuo šios dienos sąžiningas tiekėjas turėjo suformuluoti ir pateikti savo pretenzijas dėl visų pirkimo sąlygų visais aspektais ne vėliau, nei numato VPĮ 94 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu vėliau terminas pripažįstamas praleistu tik dėl Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2 ir TS-1.3 reikalavimų, kitus reikalavimus dėl Techninės specifikacijos TS-1.4, TS-1.5, TS-2.9, TS-8.2, TS-9.1 ir TS-9.8 punktų išnagrinėjant. Skundžiamame teismo sprendime pažymėta, kad pati perkančioji organizacija nebuvo nuosekli, nes nagrinėjo iš esmės didesnę dalį pavėluotai pateiktų argumentų dėl pirkimo sąlygų, todėl manytina, kad teismas tokią situaciją bei pačios perkančiosios organizacijos ydingus veiksmus turėjo įvertinti visus ieškovės reikalavimus išnagrinėjant iš esmės.
    4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pažeidė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką ir tuo aspektu, kad dėl Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2 ir TS-1.3 reikalavimų pateikė pakartotinę pretenziją, nors VPĮ nuostatos teisės reikšti pakartotinę pretenziją dėl to paties perkančiosios organizacijos sprendimo, pirkimo sąlygų ir pan., nenumato. Ieškovė, pareikšdama 2017 m. sausio 16 d. pretenziją, joje ginčijo tas Techninės specifikacijos nuostatas, dėl kurių anksčiau perkančiajai organizacijai jokios pretenzijos nebuvo pareiškusi. Vien tas faktas, kad ieškovė perkančiajai organizacijai iš viso buvo pateikusi dvi pretenzijas dėl viešojo pirkimo sąlygų, t. y. 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. sausio 16 d., savaime nepatvirtina, kad antroji pareikšta pretenzija, be išsamesnės jos turinio analizės, gali būti pripažįstama pakartotine.
    5. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog Techninėje specifikacijoje įtvirtinti techniniai reikalavimai pirkimo objektui yra pertekliniai ir gali būti mažinami. Padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ieškovės argumentų, kad Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai garso sistemų įrangai yra aukštesni, nei žinomų pasaulinio garso muzikos grupių ir atlikėjų (tokių, kaip grupė „Bastille“, grupė „Rammstein“, atlikėjas A. B.) nurodomi reikalavimai koncertų rengėjams. Rengiant aukšto lygio grupių ir atlikėjų pasirodymus, priklausomai nuo koncerto vietos dydžio, dažniausiai reikalaujama turėti gamintojo L‘Acoustics garso sistemas K1 arba K2. Šios garso sistemos yra laikomos pačiomis geriausiomis „linijinio masyvo“ (angl. „line-array“) akustinėmis sistemomis, skirtomis koncertams ir kitos aukštos techninės klasės renginiams, tačiau nagrinėjamu atveju net ir minėtos L‘Acoustics garso sistemos K1 arba K2 neatitinka perkančiosios organizacijos nustatytų reikalavimų perkamai garso sistemų įrangai. Teismas taip pat neįvertino ieškovės argumentų, kad nustatyti reikalavimai atkuriamų dažnių diapazono ribai (20 kHz) yra akivaizdžiai per aukšti ir neproporcingi, kadangi tik absoliučią klausą turintis žmogus gali girdėti dažnius nuo 20Hz iki 20kHz, nes žmogaus ausis yra jautriausia 2,000 Hz – 5,000 Hz dažnių spektre, o suaugusio žmogaus girdimumo riba dažniausiai yra iki 15kHz. Teismas, užuot įvertinęs ir pasisakęs dėl ieškovės pateiktų įrodymų dėl techninių parametrų neproporcingumo, padarė visiškai nepagrįstą išvadą apie perkančiosios organizacijos organizuojamos parodos „RESTA 2017“ svarbą ir išskirtinumą bei su tuo susijusį ypatingą pirkimo objektą, nors tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.
    6. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Techninėje specifikacijoje įtvirtinti techniniai parametrai nėra pritaikyti tik vieno gamintojo gaminamai įrangai, kuri rinkoje yra unikali, dėl ko kitų gamintojų įrangos tiekėjai yra diskriminuojami. Bylos nagrinėjimo metu perkančioji organizacija laikėsi pozicijos, kad rinkoje yra trys gamintojai, galintys pateikti Techninėje specifikacijoje nurodytų parametrų garso sistemas (M. S., dbTechnologies ir M. A.). Ieškovė, siekdama paneigti tokius teiginius, kreipėsi tiesiogiai į gamintojus M. S. ir db Technologies bei pateikė teismui jų aiškius atsakymus, kad M. S. ir db Technologies apskritai negamina Techninėje specifikacijoje nurodytų parametrų garso sistemų. Tuo tarpu SIA „A-T T. M.“ – M. A. atstovas Latvijoje, patvirtino, kad jo atstovaujamas gamintojas (M. A.) gamina įrangą, atitinkančią Techninės specifikacijos parametrus. Taigi šie įrodymai akivaizdžiai ir neginčijamai paneigia atsakovės argumentus bei patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad Techninė specifikacija specialiai sukurta tikslu įsigyti būtent M. A. įrangą bei kad šios įrangos techniniai parametrai rinkoje yra unikalūs.
    7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš perkančiosios organizacijos UAB „FIMA“ pateikto pasiūlymo pridėtus dokumentus (UAB „Fima“ siūlomos įrangos gamintojų techninę informaciją ir sertifikatus, įrodančius atitiktį keliamiems standartams bei techniniams reikalavimams dėl siūlomų sistemų ir jų sudedamųjų dalių) tam, kad būtų įsitikinta, ar šis tiekėjas perkančiajai organizacijai pasiūlė įsigyti būtent M. A. prekės ženklo, kurio atstovas Lietuvoje yra UAB „Audiotonas“, garso sistemų įrangą. Prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai turėtų esminės reikšmės sprendžiant byloje tarp šalių kilusį ginčą, nes minėtuose dokumentuose nurodyti duomenys (apie tai kokio gamintojo ir modulio produkciją perkančiajai organizacijai pasiūlė Konkurso laimėtojas) patvirtintų arba paneigtų ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad Techninės specifikacijos sąlygos yra neteisėtos, nes jos yra pritaikytos išimtinai garso sistemų įrangos gamintojo M. A. ir valdymo sistemų gamintojo Creston gaminamai produkcijai.
    8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino perkančiosios organizacijos neva buvusio pirkimo sąlygų „patikslinimo“ esmės bei padarė nepagrįstą išvadą, kad perkančioji organizacija patvirtino tiekėjų teisę teikti pasiūlymus dėl lygiaverčių pagal visus techninius parametrus komutatorių, įrenginio būsenos atvaizdavimą tekstiniais pranešimais išskiriant tik kaip vieną iš techninių parametrų. Teismas neįvertino aplinkybių, kad teikdama 2017 m. sausio 10 d. klausimus perkančiajai organizacijai ieškovė iš esmės klausė, ar TS-2.9 reikalavimus atitiks vaizdo signalų komutatorius, kurio būsena būtų atvaizduojama mygtukų kombinacija, o ne vaizdu LCD ekrane. Nors 2017 m. sausio 12 d. atsakyme į ieškovės klausimą perkančioji organizacija atrodytų leido siūlyti lygiavertį sprendimą, tačiau nustatė reikalavimą, jog būsena turi būti atvaizduota tekstiniais pranešimais, o tam vėlgi yra reikalingas LCD ekranas. Kadangi tekstiniai pranešimai nėra vienintelis būdas gauti pranešimą apie komutatoriaus būseną, todėl LCD ekrano reikalavimas yra perteklinis, nepagrįstai ribojantis galimybę pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie perkančiajai organizacijai gali pasiūlyti lygiavertę įrangą su kitokiu komutatoriaus būsenos atvaizdavimo būdu. Šių aplinkybių teismas neanalizavo, apsiribojo išvada, kad joks naujas reikalavimas, lyginant su pirmine Technine specifikacija, suformuluotas nebuvo, tačiau apskritai nevertino, ar šis reikalavimas nėra perteklinis ir pažeidžiantis proporcingumo principą, ką įrodinėjo ieškovė.
    9. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl Techninės specifikacijos TS-9.8. punkto reikalavimo. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to aspekto, kad 2017 m. sausio 12 d. TS-9.8 paaiškinimuose atsiradęs reikalavimas „internetinio srauto (stream) atkūrimo galimybė ekrane“ yra nauja sąlyga perkamai įrangai, nes kartu su pirkimo sąlygomis pateiktoje Techninės specifikacijos TS-9.8 dalyje nebuvo reikalaujama, kad perkama automatizuota valdymo panelė privalo turėti ekraną su internetinio srauto (stream) atkūrimo galimybe. Taigi iš esmės teismas skundžiamame sprendime dėl šio punkto esmės nepasisakė ir formaliai pripažino šios Techninės specifikacijos reikalavimo pagrįstumą.
  3. Atsakovė UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  4. Atsakovės atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimui svarbios aplinkybės, kad perkančioji organizacija, įgyvendinama Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. balandžio 13 d. ginčo viešojo pirkimo vertinimo išvadas, remdamasi VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu reglamentavimu, baigė viešąjį pirkimą jį nutraukdama, t. y. nesudarius viešojo pirkimo sutarties.
    2. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir motyvais, kurie pagrįsti visapusišku byloje reikšmingų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų įvertinimu, taip pat palaiko argumentus, išdėstytus perkančiosios organizacijos procesiniuose dokumentuose.
    3. Apeliantė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kaip perkančiosios organizacijos 2016 m. sausio 12 d. pirkimo sąlygų išaiškinimas esmingai pakeitė pradinės techninės specifikacijos turinį ir tai turėjo įtakos savalaikiam pretenzijos pateikimui. Vien apeliantės argumentai, kad perkančiosios organizacijos paskelbto audiovizualinės ir konferencijų sistemos įrangos pirkimo sąlygos iš techninės pusės yra sudėtingos dėl didelės medžiagos apimties, nepateisina ieškovės nesavalaikių veiksmų teikiant perkančiajai organizacijai pretenzijas.
    4. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad Techninėje specifikacijoje įtvirtinti techniniai parametrai nėra pritaikyti tik vieno gamintojo gaminamai įrangai, kuri rinkoje yra unikali, dėl ko kitų gamintojų įrangos tiekėjai yra diskriminuojami.
    5. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išreikalauti iš perkančiosios organizacijos UAB „FIMA“ pateikto pasiūlymo pridėtų dokumentų. Pirma, vadovaujantis VPĮ 6 straipsnio 1 dalimi, susipažinti su tiekėjų konkursiniais pasiūlymais gali tik tie tiekėjai, kurie viešajame pirkime yra pateikę konkursinius pasiūlymus. Ieškovė ginčo viešajame pirkime pasiūlymo nebuvo pateikusi, todėl neturi teisės susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais. Antra, remiantis VPĮ 16 straipsnio 4 dalimi ieškovė taip pat nepriskirtina prie VPĮ 41 straipsnio 5 dalyje išvardintų informacijos gavimo teisės subjektų. Trečia, UAB „FIMA“ konkursinis pasiūlymas nėra nagrinėjamos bylos ginčas, todėl vertinti jį nėra tikslinga.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

30

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
  3. Apeliacijos ribas byloje sudaro šie klausimai: 1) ar ieškovė ir perkančioji organizacija tinkamai laikėsi VPĮ nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos; 2) ar ieškovės ginčijamos pirkimo sąlygos yra neaiškios, perteklinės ir ribojančios tiekėjų konkurenciją, pritaikytos vienam konkrečiam gamintojui (jo gaminiui).

31Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams

  1. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
  2. VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningojo vertinimo kriterijus taikomas, laikantis inter alia aktualių teisės normų bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, taip pat vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

32Dėl tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčų sprendimo ikiteisminėje stadijoje

  1. Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis). Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia, turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją. Pretenzija turi būti pateikta per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).
  3. Tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu, jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex, C-406/08, ECLI:EU:C:2010:45).
  4. Tačiau vien pretenzijos padavimo termino kriterijus nėra pakankamas tam, jog būtų galima spręsti apie tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, nes tiekėjai, net ir praėjus pretenzijų padavimo terminui, skaičiuojamam po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, gali paduoti pretenziją, o perkančiosios organizacijos turi teisę nuspręsti tokią pretenziją ne atmesti, bet nagrinėti ir nepatenkinti. Pažymėtina, kad pretenzijos padavimo terminas yra tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės priverstinai užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme. Šio termino praleidimas nelemia tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimo. Tokiu atveju, t. y. perkančiajai organizacijai išnagrinėjus pavėluotai paduotą pretenziją, bet jos nepatenkinus, pripažįstama, kad šį terminą perkančioji organizacija atnaujino, todėl tiekėjas gali kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminės peržiūros būdu. Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjo pretenzijos priėmimas šiuo atveju reiškia įvykdytą įstatyme nustatytą privalomą kreipimosi į teismą prielaidą. Vien ta aplinkybė, kad perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo skundą, pateiktą pažeidžiant pretenzijos pateikimo terminą, nėra pakankama pripažinti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija yra neteisėta ir nesuteikia tiekėjui teisės kreiptis teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).
  5. Kita vertus, perkančiosios organizacijos valia atnaujinti praleistą pretenzijos pateikimo terminą turi būti aiškiai nustatyta; tai, inter alia, gali būti konstatuojama, kai perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją nagrinėja iš esmės, bet jos, kaip nepagrįstos, netenkina; jei perkančioji organizacija pretenziją atmeta ne tik dėl, jos manymu, nepagrįstų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, laikytina, kad tokie jos veiksmai de jure nelemia pretenzijos pateikimo terminų atnaujinimo, o tokia situacija atitinka CPK 4232 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl atsisakymo nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka; tais atvejais, kai byloje nustatoma, jog perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo spręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar šalių kitų teisinių santykių aspektų spręsti ex officio; dėl CPK 4232 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo bylos nenagrinėjimo iš esmės ir proceso nutraukimo atveju teismai sprendžia savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015, 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  6. Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo pretenzijoje apskųstais perkančiosios organizacijos sprendimais. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji įtvirtinta CPK 4233 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ V skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  7. Nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, taikomos tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus teismui, teisinio reglamentavimo, kad ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiškinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiškinimo ryšius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo.
  8. Teismų iniciatyvos teisė spręsti tam tikrus klausimus ex officio koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Jeigu tiekėjas praleidžia terminus pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka arba teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą.
  9. VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012). Tačiau kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis. Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų atskirtis turinio atžvilgiu (pvz., atskiromis pretenzijomis ginčijamos skirtingos pirkimo sąlygos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015).

33Dėl ieškovės pasinaudojimo perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra tinkamumo

  1. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, nagrinėdama ieškovės antrąją 2017 m. sausio 16 d. pretenziją, konstatavo, kad pretenzijos argumentai dėl Techninės specifikacijos TS-1.1 ir TS-1.2 reikalavimų jau buvo išnagrinėti atsakant į ieškovės pirmąją pretenziją, dėl Techninės specifikacijos TS-1.3 punkte numatytų reikalavimų (ne)teisėtumo – pareikšti praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą pretenzijos pateikimo terminą.
  2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytas faktines aplinkybes dėl ieškovės pretenzijų pateikimo, konstatavo, kad ieškovės antrosios pretenzijos argumentai dėl Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2 ir TS-1.3 sąlygų (ne)teisėtumo buvo pateikti praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o argumentai dėl Techninės specifikacijos TS-1.1 punkto reikalavimų yra iš esmės analogiški pirmojoje pretenzijoje pateiktiems argumentams, t. y. pateikti pakartotinai. Nors skundžiamame teismo sprendime pažymėta, kad pritariama perkančiosios organizacijos atsakyme į antrąją ieškovės pretenziją argumentams šiuo klausimu, tačiau iš esmės padaryta priešinga perkančiosios organizacijos pozicijai išvada dėl Techninės specifikacijos TS-1.2 ir TS-1.3 reikalavimų. Padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas plačiau nenagrinėjo abiejų ieškovės pretenzijų reikalavimų ir juos pagrindžiančių argumentų, jų tapatumo, nenustatinėjo perkančiosios organizacijos veiksmų bei jos priimtų sprendimų įtakos ieškovės galimybėms pateikti pretenzijas anksčiau, nei 2016 m. gruodžio 29 d., taip pat nekonkretizavo, kokiems konkrečiai ieškovės antrosios pretenzijos argumentams yra praleistas VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, o kokie antrosios pretenzijos argumentai pateikti pakartotinai.
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai turėjo įtakos pirmosios instancijos teismo klaidingai išvadai dėl VPĮ nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pažeidimo, ginčijant Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2 ir TS-1.3 sąlygas. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė tinkamai neįvertinęs esminių faktinių aplinkybių, susijusių su perkančiosios organizacijos veiksmais ir priimtais sprendimais, turėjusiais tiesioginės įtakos ieškovės galimai pažeistų teisių gynybos priemonių savalaikiam realizavimui, taip pat tinkamai neatskleidęs ieškovės ir perkančiosios organizacijos ginčo apimties.
  4. Pirmiausia pažymėtina, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas sužinojo ar turėjo sužinoti (pavyzdžiui, po pirkimo sąlygų viešo paskelbimo); teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos; pirmiau nurodytas ribojimas tiekėjams ginčyti, o teismams vertinti pirkimo sąlygų teisėtumą taikomas tik tuomet, kai tiekėjas peržiūros procedūroje apskritai nekelia pirkimo sąlygų teisėtumo klausimo, o jų (sąlygų) atitiktį imperatyviosioms teisės normoms kvestionuoja teismo procese.
  5. Nagrinėjamu atveju ieškovė ikiteisminėje peržiūros procedūroje kėlė klausimą dėl ginčo viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl ginčijamų Techninės specifikacijos TS-1.4, TS-1.5, TS-2.9, TS-8.2, TS-9.1 ir TS-9.8 punktų reikalavimų atitikties imperatyviosioms teisės normoms, o ne dėl perkančiosios organizacijos veiksmų taikant ginčijamas pirkimo sąlygas tiekėjams.
  6. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė termino eigos pradžią ieškovei ginčyti Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2 ir TS-1.3 reikalavimus antroje pretenzijoje, nepagrįstai konstatavo šių reikalavimų pateikimo termino praleidimą bei pakankamą pagrindą dalies nagrinėjamos civilinės bylos nutraukimui (CPK 4232 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 2 punktas).
  7. Kaip jau buvo minėta, tiekėjų pretenzijos terminų skaičiavimo pradžia pagal įstatymą siejama su perkančiosios organizacijos sprendimo išviešinimo momentu, taip pat su tiekėjų sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013, ir joje nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija). Tokios pozicijos tebesilaikoma ir naujausioje Teisingumo Teismo praktikoje (Teisingumo Teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimas Idrodinamica S. V. ir kt., C-161/13, ECLI:EU:C:2014:307).
  8. Pirmosios instancijos teismas ieškovės sužinojimo momentą siejo su 2016 m. gruodžio 8 d., kai CVP IS priemonėmis buvo paskelbtas ginčo viešasis pirkimas ir išviešintos jo pirkimo sąlygos. Padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo galimybę dalyvauti techninės specifikacijos sąlygų tikslinimo procedūroje bei pareikšti savo pretenzijas dėl atitinkamų techninės specifikacijos sąlygų (ne)teisėtumo iki 2017 m. sausio 16 d., todėl pasibaigus pretenzijos pateikimo terminui negalėjo reikšti argumentų dėl Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2 ir TS-1.3 reikalavimų.
  9. Teisėjų kolegija iš dalies nepritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, kadangi nors ji ir padaryta tinkamai nustačius pirmosios pretenzijos pateikimo pradžios momentą, tačiau visiškai neįvertinus ieškovės nurodytų objektyvių pretenzijos pateikimo termino praleidimo priežasčių, dėl kurių pirmoji pretenzija buvo pateikta tik 2016 m. gruodžio 29 d., o antroji pretenzija – 2017 m. sausio 16 d., taip pat neatsižvelgus į tai, kad pati perkančioji organizacija, išnagrinėdama iš esmės visus ieškovės pirmoje 2016 m. gruodžio 29 d. pretenzijoje pareikštus reikalavimus, neišreikė aiškios valios dėl praleisto pretenzijos (ar atskirų jos reikalavimų) pateikimo termino, nors toks formaliai vertinant ir buvo praleistas, skaičiuojant jį nuo 2016 m. gruodžio 8 d., kai CVP IS priemonėmis buvo paskelbtas ginčo viešasis pirkimas ir išviešintos jo pirkimo sąlygos.
  10. Byloje neginčijamos aplinkybės, kad ieškovė pirmą kartą inicijavo perkančiosios organizacijos veiksmų bei priimtų sprendimų patikros procedūrą, pateikdama perkančiajai organizacijai 2016 m. gruodžio 29 d. pretenziją. Šios pretenzijos pateikimo metu VPĮ nustatytas penkiolikos dienų terminas, skaičiuojant jį nuo 2016 m. gruodžio 8 d., kai CVP IS priemonėmis buvo paskelbtas ginčo viešasis pirkimas ir išviešintos jo pirkimo sąlygos, buvo praleistas, tačiau perkančiajai organizacijai tai nesudarė kliūčių iš esmės nagrinėti visus pretenzijoje pareikštus reikalavimus, taip atnaujinant praleistą terminą šiems ieškovės reikalavimams pareikšti. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ieškovės pirmosios pretenzijos pateikimo aplinkybių, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, jos yra svarbios vertinant, ar antroji ieškovės pretenzija (tam tikri jos reikalavimai), kurios teisėtumo klausimas keliamas nagrinėjamoje byloje, buvo pateikta laikantis VPĮ nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
  11. Teisėjų kolegija, vertindama VPĮ nustatyto ieškovės pirmosios pretenzijos pateikimo termino praleidimo priežastis, sutinka su ieškovės argumentais, kad ginčo viešojo pirkimo dokumentai yra pakankamai didelės apimties, pirkimo sąlygose nustatyti audiovizualinės ir konferencijų sistemos įrangai keliami techniniai reikalavimai yra sudėtingi, dėl ko tiekėjų susipažinimas su pirkimo dokumentais ir tam tikrų pirkimo sąlygų aiškinimasis galėjo užtrukti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos priežastys laikomos objektyviomis ir pakankamomis neženkliai praleisto ieškovės pirmosios pretenzijos pateikimo termino atnaujinimui. Taigi, nors perkančioji organizacija ir nekonstatavo pirmosios ieškovės pretenzijos pateikimo termino praleidimo fakto, išnagrinėdama ją iš esmės turėjo pakankamai objektyvų pagrindą atnaujinti terminą ieškovės pirmajai pretenzijai pareikšti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiajai organizacijai iš esmės išnagrinėjus visus ieškovės pirmosios pretenzijos reikalavimus, buvo tinkamai užtikrinta ieškovės teisė ginti savo interesus.
  12. Vertindama ieškovės antrosios pretenzijos pateikimo aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
  13. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laiko svarbiomis faktines aplinkybes, kad 2017 m. sausio 6 d. sprendimu perkančioji organizacija iš dalies patenkino pirmąją ieškovės pretenziją bei 2017 m. sausio 9 d. pranešimu informavo tiekėjus, kad tikslinami Techninės specifikacijos Audiovizualinių ir konferencijų sistemų dalies techninio projekto dalies Pirmosios salės stacionariai garso sistemai keliami reikalavimai, t. y. kad tiekėjams leidžiama siūlyti prastesnių parametrų akustinės sistemos komponentus (mažesnių diametrų garsiakalbius), jei bus pasiektas tas pats funkcinis rezultatas (maksimalus garso slėgis, atkuriamas dažnių spektras ir amplitudės); taip pat leidžiama siūlyti „Linijinio masyvo“ (TS-1.1) aktyvinės akustinės sistemos modulio integruotą stiprintuvą su mažesniu kanalų skaičiumi, jeigu kartu su konkursiniu pasiūlymu bus pateikti įrodymai, kad bus užtikrinama ne blogesnė garso sklaidos kontrolė bei taškinių šaltinių (aukštų ir vidutinių dažnių) valdymas atskirais DSP kanalais. Šiame kontekste pažymėtina, kad perkančioji organizacija, iš dalies patenkinusi pirmąją ieškovės pretenziją ir informavusi tiekėjus apie atitinkamus Techninės specifikacijos reikalavimų patikslinimus, 2017 m. sausio 12 d. aiškindama viešojo pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimus dėl TS-1.1 „Linijinio masyvo“ tipo akustinės sistemos modulio, grįžo prie savo pirminės pozicijos, kad perkančiajai organizacijai nėra priimtinas atskirų akustinės sistemos komponentų prastinimas, todėl tiekėjas negali mažinti taškinių šaltinių skaičiaus, t. y. turi siūlyti tokį kiekį garsiakalbių, koks yra nustatytas techninėje specifikacijoje. Be to, perkančiajai organizacijai 2017 m. sausio 12 d. aiškinant pirkimo sąlygas buvo atsakyta ne tik į tiekėjų klausimus dėl ginčijamų Techninės specifikacijos TS-1.1 reikalavimų, kaip yra akcentuota skundžiamame teismo sprendime, tačiau ir dėl Techninės specifikacijos TS-1.2, TS-1.3, TS-1.4, TS-1.5, TS-1.6, TS-1.7, TS-1.8, TS-9.1, TS-9.4, TS-2.3, TS-2.9, TS-2.12, TS-7.1, TS-8.1, TS-8.2, TS-8.6, TS-8.8, TS-9.8 reikalavimų, kas yra svarbu vertinant antrosios ieškovės pretenzijos reikalavimų dėl Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2 ir TS-1.3 sąlygų ginčijimo pateikimo galimybę, kadangi ginčijant nurodytus reikalavimus buvo remtasi perkančiosios organizacijos pateiktuose išaiškinimuose padarytomis išvadomis.
  14. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė tiekėjams riboti teisę pasinaudoti perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų patikros procedūra, atsižvelgiant į šių apdairų ir rūpestingą elgesį (subjektyvusis kriterijus) ir turėjimą sužinoti apie tam tikras aplinkybes (objektyvusis kriterijus), priklauso nuo to, ar šiems buvo suteikta objektyvi ir išsami informacija, kuri gali sudaryti prielaidas sužinoti (suprasti) apie pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011 ir joje nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).
  15. Teisėjų kolegijos vertinimu, dviprasmiška pačios perkančiosios organizacijos pozicija dėl atitinkamų ginčijamų Techninės specifikacijos TS-1.1 reikalavimų aiškinimo, taip pat perkančiosios organizacijos 2017 m. sausio 12 d. pateikti išaiškinimai dėl kitų ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų (TS-1.2, TS-1.3, TS-1.4, TS-1.5, TS-2.9, TS-8.2, TS-9.1 ir TS-9.8) galėjo turėti tiesioginės įtakos tiekėjų galimybėms atitinkamu metu objektyviai suprasti savo teisių pažeidimo mastą, todėl antrosios ieškovės pretenzijos pateikimo terminas ne tik dėl ginčijamų Techninės specifikacijos TS-1.1 reikalavimų, tačiau ir dėl TS-1.2, TS-1.3 reikalavimų teisėtumo turėjo būti tiesiogiai siejamas su perkančiosios organizacijos 2017 m. sausio 12 d. pateiktais pirkimo sąlygų išaiškinimais. Nustačius tokį antrosios pretenzijos pateikimo termino pradžios momentą, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės antroji 2017 m. sausio 16 d. pretenzija ar atskiri jos reikalavimai buvo pateikti praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Priešingas situacijos įvertinimas sudarytų galimybę perkančiajai organizacijai piktnaudžiauti jai suteikta diskrecijos teise sudarant ir aiškinant pirkimo sąlygas, taip pat pažeistų tiekėjų interesus, kuriems dėl netinkamų perkančiosios organizacijos veiksmų būtų apribota teisė pasinaudoti perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų patikros procedūra.
  16. Be to, kaip ir pirmosios ieškovės pretenzijos nagrinėjimo metu, perkančioji organizacija iš esmės nagrinėjo ieškovės antrosios pretenzijos reikalavimus dėl Techninės specifikacijos TS-1.4, TS-1.5, TS-2.8, TS-2.9, TS-9.1 ir TS-9.8 sąlygų, tokiais savo veiksmais išreikšdama aiškią valią nagrinėti šiuos ginčijamus klausimus nepriklausomai nuo pretenzijos pateikimo termino, nors faktiškai šis terminas ir nebuvo praleistas nurodytiems pirkimo sąlygų reikalavimams ginčyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra pateisinama perkančiosios organizacijos dviprasmiška pozicija, kai vieną ar kelis iš antrosios pretenzijos reikalavimų dėl pirkimo sąlygų teisėtumo atsisakoma nagrinėti praleidus VPĮ nustatytą terminą, tačiau visi kiti toje pačioje pretenzijoje pareikšti reikalavimai dėl tuo pačiu metu paskelbtų pirkimo sąlygų nagrinėjami iš esmės, vertinant atitinkamų pirkimo sąlygų atitiktį imperatyviosioms teisės normoms, t. y. perkančioji organizacija nepateikė argumentų, kodėl tame pačiame viešajame pirkime tuo pačiu metu paskelbtų ir išviešintų pirkimo sąlygų, kurių visuma yra susijusi, ginčijimo terminas skaičiuojamas skirtingai atskiriems reikalavimams, nors ieškovė dėl visų ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumo prašo viešąjį pirkimą nutraukti.
  17. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su perkančiosios organizacijos pozicija dėl ieškovės antroje pretenzijoje pareikštų Techninės specifikacijos TS-1.1 ir TS-1.2 reikalavimų pakartotinumo, taip pat su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės antrosios pretenzijos TS-1.1 reikalavimų pakartotinumo.
  18. Priešingai nei sprendė perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė antroje 2017 m. sausio 16 d. perkančiajai organizacijai pateiktoje pretenzijoje nepateikė analogiškų pirmoje pretenzijoje nurodytiems argumentų dėl Techninės specifikacijos TS-1.1 ir TS-1.2 reikalavimų, todėl perkančioji organizacija nepagrįstai nustatė šių reikalavimų pakartotinumą bei šiuo pagrindu atsisakė juos nagrinėti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią dalį nagrinėjamos bylos nutraukė (CPK 4232 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 2 punktas).
  19. Kaip minėta, tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis. Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų atskirtis turinio atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015). Taigi, VPĮ yra neribojama pateikti naujų pretenzijų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis, juolab kad viešojo pirkimo procedūrose tiekėjų interesus gali pažeisti ne vienu metu priimti perkančiųjų organizacijų sprendimai.
  20. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai, kad vien tas faktas, jog ieškovė perkančiajai organizacijai iš viso buvo pateikusi dvi pretenzijas dėl viešojo pirkimo sąlygų, t. y. 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. sausio 16 d., savaime nepatvirtina, kad antroji pareikšta pretenzija ar atskiri joje išdėstyti reikalavimai, be išsamesnės jų turinio analizės, galėjo būti pripažinti pakartotiniais.
  21. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, pareikšdama pirmąją 2016 m. gruodžio 29 d. pretenziją, joje ginčijo viešojo pirkimo sąlygų 3.1.7. punkte nurodytą tiekėjo techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimą bei tik vieno Techninės specifikacijos punkto (TS-1.1 „Linijinio masyvo“ tipo akustinės sistemos modulis (su integruotu stiprintuvu) (AS1-1...AS1-14, AS2-1...AS2-14)) tris reikalavimus, susijusius su: 1) garsiakalbių kiekiu ir jų diametrų dydžiu, prašydama panaikinti reikalavimą garsiakalbių kiekiui ir pakeisti garsiakalbių diametrus, nurodant tik minimalų garsiakalbio diametrą coliais; 2) integruoto stiprintuvo modulio sprendiniu, prašydama leisti siūlyti modulius tiek su integruotais, tiek su neintegruotais stiprintuvais; 3) stiprintuvų kanalų kiekiu, prašydama sumažinti kanalų kiekį nuo 5 iki 2. Tuo tarpu antroje 2017 m. sausio 16 d. pretenzijoje ieškovė ginčijo devynių skirtingų Techninės specifikacijos punktų reikalavimus – TS-1.1, TS-1.2, TS-1.3, TS-1.4, TS-1.5, TS-2.9, TS-8.2, TS-9.1, TS-9.8. Antroje pretenzijoje ginčijami Techninės specifikacijos TS-1.1 reikalavimai nebuvo siejami su garsiakalbių kiekiu ir jų diametrų dydžiu, tačiau grindžiami naujais reikalavimais, susijusiais su: 1) taškinių garso šaltinių kiekiu, prašant pripažinti neteisėtais ir panaikinti reikalavimus, nustatančius žemųjų dažnių, vidutinių dažnių ir aukštųjų dažnių taškinių garso šaltinių kiekius; 2) nurodoma stiprintuvų klase, prašant pripažinti neteisėtu ir panaikinti reikalavimą perkamų stiprintuvų minimaliai (D) klasei; 3) galimybe keisti linijinio masyvo vertikalią sklaidą programiniu būdu; vieno modulio svoriu, prašant pripažinti neteisėtu ir panaikinti reikalavimą, nustatantį maksimalų 50 kg perkamo modulio svorį. Iš esmės abejose ieškovės pretenzijose buvo ginčijamas tas pats Techninės specifikacijos TS-1.1 reikalavimas, tačiau remiantis visiškai skirtingais argumentais, abiejų pretenzijų turinys iš esmės yra skirtingas, todėl šis antrosios ieškovės pretenzijos reikalavimas negalėjo būti pripažintas pakartotiniu ir nenagrinėtinu šiuo pagrindu. Be to, kaip minėta, pirmoje ieškovės pretenzijoje apskritai nebuvo ginčijami Techninės specifikacijos TS-1.2 ir TS-1.3 reikalavimai, todėl vien tai, kad šie reikalavimai antroje pretenzijoje buvo ginčijami panašiais argumentais kaip ir TS-1.1 reikalavimas, nesudarė perkančiajai organizacijai pagrindo konstatuoti iš esmės skirtingų reikalavimų pareiškimo pakartotinumo bei jų nenagrinėti iš esmės.
  22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija padarė klaidingą išvadą dėl ieškovės antroje pretenzijoje pareikštų Techninės specifikacijos TS-1.1 ir TS-1.2 reikalavimų pakartotinumo, taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo ieškovės antrosios pretenzijos TS-1.1 reikalavimų pakartotinumą bei tuo remdamasis nepagrįstai pripažino teisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą atsisakyti nagrinėti visus Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2 ir TS-1.3 reikalavimus.
  23. Šiame kontekste pažymėtina kasacinio teismo praktika, pagal kurią tuo atveju, kai teismas pagal tiekėjo ieškinį nagrinėdamas bylą patikrina tiekėjo pretenzijos argumentų pagrįstumą, tiekėjo teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą yra įgyvendinama, nepaisant to, perkančioji organizacija jo pretenziją buvo atmetusi ar neišnagrinėjusi iš viso; teismui iš esmės nagrinėjant ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų bei vertinant, ar perkančioji organizacija vykdydama pirkimą nepažeidė tiekėjo teisių ar teisėtų interesų, neturi reikšmės aplinkybė, kad perkančioji organizacija neišnagrinėjo tiekėjo pretenzijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012). Atsižvelgdama į prieš tai nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčas ikiteisminėje peržiūros procedūroje turėjo būti nagrinėjamas ne tik dėl antroje ieškovės pretenzijoje pareikštų Techninės specifikacijos TS-1.4, TS-1.5, TS-2.8, TS-2.9, TS-9.1 ir TS-9.8 reikalavimų, tačiau ir dėl TS-1.1, TS-1.2 bei TS-1.3 reikalavimų teisėtumo.

34Dėl perkančiosios organizacijos pareigos rengiant techninę specifikaciją užtikrinti tiekėjų konkurenciją ir jų nediskriminuoti

  1. Kaip minėta, perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Tai, ar atitinkamas pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.
  2. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
  3. Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).
  4. Kita vertus, viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o kaip viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinis teismas plėtoja praktiką dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikosi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).
  5. Reikalavimai, kurių laikantis turi būti parengiama techninė specifikacija, nustatyti VPĮ 25 straipsnyje. Jame įtvirtinta, kokiais būdais ar jų deriniu gali būti parengta techninė specifikacija (3 dalis), taip pat apibrėžta, kad, apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti (8 dalis).
  6. VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad VPĮ 25 straipsnio 2 dalies imperatyvai įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau kartu pažymėta, kad ši jos diskrecija yra ribojama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat VPĮ 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).
  7. Pažymėtina, kad konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 25 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija.
  8. Nurodytos teismo pareigos nepašalina aplinkybės, kad pirkimo sąlygos suformuluotos nenurodant konkretaus modelio ar šaltinio, konkretaus proceso ar prekės ženklo, kad jos nėra griežtai apibrėžtos (vartojamos tokios sąvokos kaip „ne mažiau“, „ne daugiau“, „iki“ ir pan.), nes jos per se nereiškia tokių sąlygų teisėtumo. Būtina nustatyti, ar sąlygomis apibrėžtų minimalių (maksimalių) reikalavimų visuma nereiškia, kad juos atitinka tik vienas tiekėjas arba ribotas jų skaičius.
  9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra pasisakyta dėl tokios netiesioginės diskriminacijos neteisėtumo; konstatuota, kad techninė specifikacija, kurios reikalavimai, nors vertinant atskirai yra teisėti, tačiau kurių visuma lemia, jog juos visus in corpore (visi drauge) atitiktų ir viešąjį pirkimą laimėtų konkretaus gamintojo prekės, diskriminuoja tiekėjus ir neužtikrina laisvos bei sąžiningos konkurencijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-411-180/2015).
  10. Iš pirmiau nurodytų argumentų ir teismų praktikos išaiškinimų darytina išvada, kad tiekėjas, nesutikdamas su techninės specifikacijos reikalavimais, gali reikalauti juos panaikinti tiek ginčydamas tiesiogiai VPĮ nuostatoms ar viešųjų pirkimų principams prieštaraujančias pirkimo sąlygas (pvz., dėl konkrečios nuorodos į konkrečią prekę, neįtvirtintos lygiavertiškumo žymos ar neproporcingumo pirkimo objektui ir pan.), tiek įrodinėdamas, kad kelios kumuliatyviai taikomos pirkimo sąlygos ar jų visuma netiesiogiai diskriminuoja potencialius tiekėjus, tiek savo reikalavimus grįsdamas abiem neteisėtumo pagrindais.
  11. Tiekėjui pareiškus reikalavimą pripažinti neteisėtomis atskiras pirkimo sąlygas ir jų grupę, teismas pirmiausia turėtų įvertinti pirkimo sąlygų grupės (visumos) atitiktį VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam imperatyvui – ar taikomos kartu jos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų. Ir tik vėliau, nekonstatavęs šio pagrindo, vertinti atskirų ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumą.
  12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė antroje pretenzijoje reiškė reikalavimus pripažinti neteisėtomis ir panaikinti:
    1. Techninės specifikacijos TS-1.1 ginčijamus reikalavimus kaip neaiškius, perteklinius ir pritaikytus gamintojo M. A. gaminamai akustinei sistemai MLA Compact (https://martin-audio.com/downloads/datasheets/MLACompactSpec.pdf);
    2. Techninės specifikacijos TS-1.2 ginčijamus reikalavimus kaip perteklinius ir pritaikytus gamintojo M. A. gaminamam modeliui DSX (https://martin-audio.com/downloads/datasheets/DSXtechspec.pdf);
    3. Techninės specifikacijos TS-1.3 ginčijamą reikalavimą kaip perteklinį;
    4. Techninės specifikacijos TS-1.4 ginčijamus reikalavimus kaip per aukštus ir pritaikytus gamintojo M. A. gaminiui CDD-Live 15 (https://martin-audio.com/downloads/datasheets/CDDLIVE15datasheet.pdf);
    5. Techninės specifikacijos TS-1.5 ginčijamus reikalavimus kaip per aukštus ir perteklinius, pritaikytus gamintojo M. A. gaminamam modeliui CDD-6 (https://martin-audio.com/downloads/datasheets/CDD6datasheet.pdf);
    6. Techninės specifikacijos TS-2.9 ginčijamus reikalavimus kaip perteklinius ir neatitinkančius proporcingumo principo;
    7. Techninės specifikacijos TS-8.2 ginčijamus reikalavimus kaip ribojančius tiekėjų konkurenciją ir neatitinkančius proporcingumo principo;
    8. Techninės specifikacijos TS-9.1 ginčijamus reikalavimus kaip per aukštus ir pritaikytus gamintojo M. A. modeliui CDD-Live 5 (https://martin-audio.com/downloads/datasheets/CDD5datasheet.pdf);
    9. Techninės specifikacijos TS-9.8 ginčijamą reikalavimą kaip ribojantį tiekėjų konkurenciją ir diskriminuojantį tiekėjus.
  13. Nagrinėjamoje byloje susiklostė vienas iš aukščiau aptartų atvejų, kai tiekėjas ginčijo Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumą dviem pagrindais – tiek dėl to, kad dalis jų in corpore (visi) netiesiogiai diskriminuoja tiekėjus, be kita ko, ir ieškovę, nes yra pritaikyti konkrečiam iš tiekėjų (konkrečiam jo gaminiui), tiek dėl to, kad kai kurios Techninės specifikacijos sąlygos yra perteklinės, todėl neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos.
  14. Pirmosios instancijos teismas vertino kiekvieną iš ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų (sąlygų) atskirai ir sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijami reikalavimai įtvirtina per aukštus, perteklinius techninius reikalavimus, pritaikytus konkretaus gamintojo įrangai.
  15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina buvo vertinti ieškovės ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų (sąlygų) visumos atitiktį VPĮ 25 straipsnio 2 dalies reikalavimui (ar taikomos kartu jos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų) ir tik nekonstatavus tiekėjų teisių pažeidimo šiuo aspektu – vertinti atskirų ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumą.
  16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju techninio projekto audiovizualinių ir konferencijų sistemų (AVKS) dalį sudarė atskiri skyriai: 1) Stacionari garso sistema; 2) Stacionari vaizdo projekcijos sistema; 3) Scenų meninio apšvietimo sistema; 4) Kalbų vertimo sistema pirmai ir antrai salėms; 5) Automatizuoto valdymo sistema pirmai ir antrai salėms; 6) Pasitarimo kambarių Nr. 17, 18, 19, 20 stacionarios įgarsinimo ir vaizdo sistemos. Nurodyti techninio projekto audiovizualinių ir konferencijų sistemų dalies skyriai susideda iš atitinkamų techninių reikalavimų konkrečioms patalpoms. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodinėjo, kad visi techninio projekto audiovizualinių ir konferencijų sistemų dalies techniniai reikalavimai pritaikyti išimtinai konkretaus gamintojo sistemai, tačiau laikėsi pozicijos, jog tam tikro skyriaus atitinkami (ne jų visuma) reikalavimai pritaikyti to paties gamintojo (M. A.) gaminamai produkcijai. Kadangi pati ieškovė atitinkamų skyrių konkrečius techninius reikalavimus siejo su to paties gamintojo, bet skirtingais gaminiais (įrenginiais), taip pat neįrodinėjo visumos atitinkamuose skyriuose numatytų techninių reikalavimų atitikties atitinkamo gamintojo sistemai, neįmanoma įvertinti ieškovės ginčijamų skirtingų skyrių techninės specifikacijos reikalavimų (sąlygų) visumos atitikties VPĮ 25 straipsnio 2 dalies reikalavimui.
  17. Esant tokiai situacijai teisėjų kolegija vertina techninio projekto audiovizualinių ir konferencijų sistemų dalies atskirų skyrių konkrečių ginčijamų techninių reikalavimų, susidedančių iš atitinkamų reikalavimų visumos, atitiktį VPĮ 25 straipsnio 2 dalies reikalavimui bei nenustačiusi pažeidimo šiuo aspektu – atskirų skyrių ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumą.

35Dėl pirmosios salės stacionarios garso sistemos ginčijamų reikalavimų: „Linijinio masyvo“ tipo akustinės sistemos moduliui TS-1.1; žemų dažnių akustinei sistemai su integruotu stiprintuvu TS-1.2; aktyvinei akustinei sistemai, asimetrinio kryptiškumo, antrai pirmosios salės daliai TS-1.4; pasyvinei akustinei sistemai, asimetrinio kryptiškumo, pirmosios salės balkonų įgarsinimui TS-1.5

  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčijo ne visus pirmosios salės stacionarios sistemos TS-1.1, TS-1.2, TS-1.4 ir TS-1.5 skyrių reikalavimus.
  2. Techninės specifikacijos TS-1.1 skyriaus reikalavimus, keliamus „Linijinio masyvo“ tipo akustinės sistemos moduliui, ieškovė ginčijo ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) žemųjų dažnių garsiakalbiams sudaryti vieną žemųjų dažnių taškinį garso šaltinį; 2) vidutinių dažnių garsiakalbiams sudaryti du vidutinių dažnių taškinius garso šaltinius; 3) aukštųjų dažnių garsiakalbiams sudaryti du taškinius garso šaltinius; 4) turi būti integruoti D ar lygiavertės klasės galios stiprintuvai, ne mažiau penkių kanalų, skirti užmaitinti visus penkis taškinius garso šaltinius; 5) turi būti galimybė keisti linijinio masyvo vertikalią sklaidą programiniu būdu; 6) svoris (vieno modulio) ne didesnis nei 50 kg. Kaip minėta šiuos reikalavimus ieškovė ginčijo kaip neaiškius, perteklinius ir pritaikytus gamintojo M. A. gaminamai akustinei sistemai MLA Compact.
  3. Techninės specifikacijos TS-1.2 skyriaus reikalavimus, nustatytus žemų dažnių akustinei sistemai (su integruotu stiprintuvu), ieškovė ginčijo ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) atkuriamų garso dažnių diapazonas turi būti ne siauresnis kaip 35 Hz – 150 Hz (+/- 3dB ribose); 2) turi būti integruotas D ar lygiavertės klasės galios stiprintuvas, kurio pikinė galia turi būti ne mažesnė nei 6 kW; 3) maksimalus atkuriamas garso slėgis SPL turi būti ne mažesnis kaip 146 dB. Šiuos reikalavimus ieškovė ginčijo taip pat kaip perteklinius ir pritaikytus gamintojo M. A. gaminamam modeliui DSX.
  4. Techninės specifikacijos TS-1.4 skyriaus reikalavimus, nustatytus aktyvinei akustinei sistemai, asimetrinio kryptiškumo, antrai pirmosios salės daliai, ieškovė ginčijo ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) atkuriamų dažnių diapazonui būti ne siauresniam kaip 56 Hz – 19 kHz (+/-3 dB); 2) garso sklaidos kampui būti: 60° +/-10°vertikalioje plokštumoje ir asimetrinis horizontalioje plokštumoje – artimame lauke 100° +/-10° ir tolstant siaurėti iki 60° +/-10°. Nesutikimą su šiais reikalavimais ieškovė grindė tuo, kad išvardinti reikalavimai yra per aukšti ir pritaikyti gamintojo M. A. gaminiui CDD-Live 15.
  5. Techninės specifikacijos TS-1.5 skyriaus reikalavimus, keliamus pasyvinei akustinei sistemai, asimetrinio kryptiškumo, pirmosios salės balkonų įgarsinimui, ieškovė ginčijo ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) atkuriamų garso dažnių diapazonas turi būti ne siauresnis kaip 80Hz – 20kHz (+/-3 dB); 2) maksimalus garso slėgis SPL turi būti ne mažesnis kaip 112 dB (118 dB PEAK). Šiuos reikalavimus ieškovė taip pat ginčijo kaip per aukštus ir perteklinius, pritaikytus gamintojo M. A. gaminamam modeliui.
  6. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu perkančioji organizacija laikėsi pozicijos, kad ginčijami reikalavimai nėra per aukšti, neriboja tiekėjų konkurencijos, nepritaikyti konkretaus gamintojo produkcijai, nes rinkoje yra mažiausiai trys gamintojai, galintys pateikti pirmosios salės stacionariai garso sistemai keliamus reikalavimus atitinkančią garso sistemą (M. S., dbTechnologies ir M. A.). Šioms aplinkybėms pagrįsti perkančioji organizacija pateikė teismui šios projekto dalies vadovo M. G. rašytinį paaiškinimą, kuriame pastarasis patvirtino, jog kiekvienai techninio projekto apimtyje esančiai skirtingai sistemai galėtų būti parenkami bent du gamintojai, tarp jų garso sistemai – M. S., dbTechnologies ir M. A.. Taip pat pateikė UAB „Euroelektronika“ rašytinį patvirtinimą, kad ginčo viešajame pirkime nustatytus techninius reikalavimus galėtų atitikti tokių gamintojų įranga kaip M. S., M. A., Extron, Bosh, Panasonic, BSS Audio, Xirrus ir kt. Ieškovė, siekdama paneigti tokią perkančiosios organizacijos poziciją, kreipėsi tiesiogiai į gamintojus M. S. ir db Technologies bei pateikė teismui jų atsakymus, kad M. S. ir db Technologies apskritai negamina Techninėje specifikacijoje nurodytų parametrų garso sistemų. Tuo tarpu SIA „A-T T. M.“ – M. A. atstovas Latvijoje - patvirtino, kad jo atstovaujamas gamintojas (M. A.) gamina įrangą, atitinkančią Techninės specifikacijos parametrus.
  7. Pirmosios instancijos teismas, padaręs klaidingą išvadą, kad Techninės specifikacijos TS-1.1 ir TS-1.2 skyrių reikalavimai pareikšti praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, šių reikalavimų iš esmės neanalizavo bei nevertino. Vertindamas Techninės specifikacijos TS-1.4 ir TS-1.5 skyrių reikalavimus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi perkančiosios organizacijos pateiktais įrodymais bei sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog gamintojo M. A. įranga pagal techninius parametrus yra unikali rinkoje ir nėra kitų gamintojų, galinčių pasiūlyti tokių techninių parametrų garso sistemą.
  8. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada bei sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog techninės specifikacijos stacionariai garso sistemai TS-1.1, TS-1.2, TS-1.4 ir TS-1.5 skyriuose keliami esminiai reikalavimai yra pritaikyti konkretaus gamintojo M. A. gaminamai garso sistemai, todėl yra neteisėti ir ribojantys tiekėjų konkurenciją.
  9. Pirmiausia, pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, perkančiosios organizacijos pozicija dėl Techninės specifikacijos TS-1.1 skyriaus reikalavimų, keliamų akustinės sistemos garsiakalbiams, ikiteisminėje peržiūros procedūroje nebuvo nuosekli (žiūrėti nutarties 68 punktą). Vien tai sudarytų pakankamą pagrindą konstatuoti, kad, net jeigu ir nebūtų nustatyta ginčijamų TS-1.1 reikalavimų atitiktis konkretaus gamintojo produkcijai, perkančiosios organizacijos nustatytos ir ieškovės kvestionuojamos ginčo Techninės specifikacijos sąlygos, visų pirma, yra neaiškios bei jas nustatant buvo pažeistas skaidrumo principas.
  10. Antra, civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Ieškovei įrodinėjant, kad Techninės specifikacijos reikalavimai stacionariai garso sistemai yra ne tik neaiškūs, bet ir pertekliniai bei pritaikyti gamintojo M. A. gaminamai garso sistemai, perkančioji organizacija, atsikirsdama, jog šie ginčo techniniai reikalavimai aiškūs, teisėti, nėra pertekliniai ir pritaikyti konkretaus gamintojo produkcijai, privalėjo tai įrodyti, pateikti duomenis, pateisinančius tokių reikalavimų nustatymą bei paneigiančius ieškovės poziciją.
  11. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei sprendė perkančioji organizacija ir jai pritaręs pirmosios instancijos teismas, perkančioji organizacija tinkamai nepaneigė ieškovės argumentų, kad ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai stacionariai garso sistemai pritaikyti išimtinai gamintojo M. A. gaminamai įrangai. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo visų Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2, TS-1.4 ir TS-1.5 skyrių reikalavimų, tačiau atitinkami ginčijami šių skyrių reikalavimai yra esminiai, todėl jų atitikties gamintojo M. A. gaminamai įrangai konstatavimas yra pakankamas išvadai, jog atitinkamo Techninės specifikacijos skyriaus keliami reikalavimai pritaikyti išimtinai gamintojo M. A. gaminai įrangai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė perkančiosios organizacijos projekto dalies vadovo ir UAB „Euroelektronika“, turinčios patirtį inžinerinių sistemų diegimo srityje, rašytiniams paaiškinimams. Nurodytuose rašytiniuose paaiškinimuose pateikta tik atitinkamų trečiųjų asmenų nuomonė, kad ginčijamus stacionariai garso sistemai keliamus reikalavimus galėtų atitikti bent du gamintojai, tačiau jokie oficialūs įrodymai, patvirtinantys tokius teiginius, nėra pateikti. Be to, kaip teisingai pastebėta ieškovės procesiniuose dokumentuose, neaišku su kokiomis pirkimo sąlygomis (su patikslinimais ar be) susipažinusi, UAB „Euroelektronika“ pateikė savo poziciją šiuo klausimu. Ieškovė, kaip jau buvo minėta, pateikė pačių gamintojų M. S., db Technologies ir SIA „A-T T. M. oficialius patvirtinimus, kad pirmieji du gamintojai negamina techninėje specifikacijoje nurodytų parametrų garso sistemų, tuo tarpu SIA „A-T T. M.“, M. A. atstovas Latvijoje, patvirtino, kad jo atstovaujamas gamintojas gamina įrangą, atitinkančią reikalaujamus parametrus. Kaip matyti iš ieškovės gamintojams pateiktų užklausimų, juose nurodyti duomenys apie visus ginčijamus Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2, TS-1.4 ir TS-1.5 skyrių reikalavimus, kuriuos įvertinę specialistai pateikė savo poziciją, todėl abejoti šių asmenų pateiktų atsakymų išsamumu nėra jokio pagrindo. Įrodymų, kad ginčijamus Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2, TS-1.4 ir TS-1.5 skyrių reikalavimus atitinka ir kitų gamintojų, tokių kaip M. S., Extron, Bosh, Panasonic, BSS Audio, Xirrus, įranga, byloje nėra pateikta, todėl vien atsakovės pateiktas projekto vadovo patvirtinimas negali būti laikomas pakankamu įrodymų tokios išvados padarymui. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ne ieškovė, o perkančioji organizacija nepaneigė ieškovės argumentų, pagrįstų oficialiais pačių gamintojų dokumentais, jog ginčijamus techninės specifikacijos reikalavimus atitinka tik M. A. gamintojo gaminiai.
  12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos nustatyti ir ieškovės kvestionuojami Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2, TS-1.4 ir TS-1.5 skyrių reikalavimai stacionariai garso sistemai nustatyti pažeidžiant tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, tiekėjų laisvos ir sąžiningos konkurencijos imperatyvus, todėl šie reikalavimai pripažįstami neteisėtais.

36Dėl pirmosios salės stacionarios garso sistemos akustinių sistemų valdymo įrenginiui TS-1.3, stacionarios vaizdo projekcijos sistemos vaizdo signalų komutatoriui – matricai TS-2.9, automatizuoto valdymo sistemos stacionariai valdymo panelei su lietimui jautriu ekranu TS-8.2, pasitarimo kambarių stacionarios įgarsinimo ir vaizdo sistemos akustinei sistemai TS-9.1 ir automatizuoto valdymo sistemai TS-9.8 nustatytų reikalavimų teisėtumo

  1. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ginčijo kaip perteklinį techninės specifikacijos reikalavimą pirmosios salės stacionarios garso sistemos akustinių sistemų valdymo įrenginiui TS-1.3, skirtam apjungti visas akustines sistemas į vieną skaitmeninį valdymo/būsenos stebėjimo/programavimo tinklą, kuris pasiekiamas trečiaisiais įrenginiais (kompiuteriais) kompiuteriniame tinkle. Ieškovės teigimu, šis reikalavimas yra perteklinis ir apskritai nebūtinas, kadangi akustinių sistemų valdymo įrenginys, priklausomai nuo tiekėjų siūlomos įgarsinimo sistemos gamintojo ir valdymo tipo, gali būti apskritai nereikalingas.
  2. Perkančioji organizacija ikiteisminėje patikros procedūroje šio ieškovės reikalavimo nenagrinėjo kaip neįrodyto ir pareikšto praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiai perkančiosios organizacijos išvadai bei šio reikalavimo taip pat iš esmės neanalizavo ir nevertino.
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija, apsiribodama vien formaliu pareiškimu, kad šis ieškovės reikalavimas nėra įrodytas, tinkamai neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, t. y. nepagrindė ginčijamo Techninės specifikacijos TS-1.3 reikalavimo tikslingumo, neįrodė, kodėl perkamas akustinių sistemų įrenginys turi apjungti visas akustines sistemas į vieną skaitmeninį valdymo/būsenos stebėjimo /programavimo tinklą, kuris pasiekiamas trečiaisiais įrenginiais (kompiuteriais) kompiuteriniame tinkle, o negali būti valdomas tiesiogiai iš bet kurio tinkle esančio kompiuterio su tam skirta nemokama programine įranga. Taip pat perkančioji organizacija nepaneigė ieškovės argumentų, kad reikalavimą turėti tokį akustinių sistemų valdymo įrenginį atitinka tik gamintojo M. A. įrenginys Merlin, kas reiškia, jog ši dalis techninės specifikacijos yra parengta išimtinai M. A. įrangai, o kitus gamintojus atstovaujantiems tiekėjams nepagrįstai nesudaromos sąlygos dalyvauti viešajame pirkime.
  4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Techninės specifikacijos TS-1.3 punkto reikalavimas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), kas sudaro pagrindą jį pripažinti neteisėtu bei panaikinti.
  5. Techninės specifikacijos stacionarios vaizdo projekcijos sistemos vaizdo signalų komutatoriui – matricai TS-2.9 keliamą reikalavimą ieškovė ginčijo ta apimtimi, kuria keliamas reikalavimas, kad priekinėje panelėje būtų integruotas LCD ekranas, kuriame būtų atvaizduojama įrenginio būsena (pvz.: kokia įvestis sukomutuota į tam tikrą išvestį ir kt.), taip pat būtų mygtukai, kurių pagalba vartotojas gali pilnavertiškai naudotis komutatoriumi. Šiuos reikalavimus ieškovė ginčijo kaip perteklinius ir neatitinkančius proporcingumo principo. Ieškovės teigimu, perkančiosios organizacijos patikslinimas, kad tiekėjas gali siūlyti komutatorių būsena, atvaizduojama mygtukų indikacija, jeigu bus užtikrinti visi kiti funkciniai parametrai, tame tarpe būsenos tekstiniai pranešimai, iš esmės reiškia naują reikalavimą dėl įrenginio būsenos atvaizdavimo tekstiniais pranešimais, kurio pirminėje techninėje specifikacijoje nebuvo. Be to, įprastai kiekvienas gamintojas, projektuodamas savo įrangą, numato būsenos ir visos kitos reikalingos informacijos pateikimą vienokia ar kitokia forma, kad vartotojas galėtų pilnavertiškai naudotis komutatoriumi, tačiau būsena nebūtinai yra atvaizduojama tekstinių pranešimų forma, yra galimi ir kiti techniniai sprendiniai.
  6. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokiais ieškovės argumentais bei pritarė perkančiosios organizacijos pozicijai, kad integruotas LSD ekranas naudojamas tiek tekstiniam, tiek grafiniam informacijos atvaizdavimui, todėl naujas reikalavimas techniniams parametrams atsakymu į paklausimą sukurtas nebuvo.
  7. Bylos duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija, 2017 m. sausio 12 d. aiškindama ginčijamą TS-2.9 keliamus reikalavimą, nurodė, jog tiekėjas gali siūlyti komutatorių, kurio būsena atvaizduojama mygtukų indikacija, jeigu bus užtikrinami visi kiti funkciniai parametrai, tame tarpe būsenos tekstiniai pranešimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikdama tokį išaiškinimą, perkančioji organizacija nepagrįstai išplėtė ginčijamą reikalavimą. Be to, reikalavimas, kad informacija būtų pateikiama išimtiniai tik tekstinių pranešimų pavidalu, akivaizdžiai perteklinis ir neturi įtakos įrangos funkcionalumui ar naudojimui. Perkančioji organizacija neįrodė, kad nesant būsenos atvaizdavimo tekstinių pranešimų forma, siūloma įranga yra techniškai prastesnė ir netinkama.
  8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Techninės specifikacijos stacionarios vaizdo projekcijos sistemos vaizdo signalų komutatoriui – matricai TS-2.9 keliamas ginčijamas reikalavimas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl yra neteisėtas ir naikintinas.
  9. Techninės specifikacijos reikalavimą TS-8.2, nustatytą stacionariai valdymo panelei su lietimui jautriu ekranu, ieškovė ginčijo ta apimtimi, kuria keliamas reikalavimas papildomai valdymo panelei turėti ne mažiau penkių fizinių mygtukų – greitoms funkcijoms pasiekti; kad šie mygtukai būtų apšviesti, už ekrano ribų, galėtų būti taip pat lietimui jautrūs. Ieškovės teigimu, penki fiziniai mygtukai greitoms funkcijoms gali būti pakeisti nekintamu grafiniu meniu ekrane, kuriuos vartotojas gali taip pat greitai pasiekti visuose grafinės sąsajos languose ir tai visiškai atitiktų penkių fizinių mygtukų funkcijas. Šiuos reikalavimus ieškovė taip pat ginčijo kaip perteklinius ir neatitinkančius proporcingumo principo.
  10. Perkančioji organizacija nesutiko su tokiais ieškovės argumentais bei paaiškino, kad ginčijama funkcija (kombinuota panelė) jai reikalinga užtikrinti greitą ir operatyvų valdymą esant įvairioms situacijoms, taip pat dėl aptarnaujančio personalo, kuris galėtų nesudėtingai bei sklandžiai pasiekti pagrindines funkcijas.
  11. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė perkančiosios organizacijos pozicijai bei sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog Techninės specifikacijos ginčijamas TS-8.2 reikalavimas yra perteklinis bei gali būti mažinamas.
  12. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kuri padaryta neteisingai paskirsčius įrodinėjimo pareigą – ją nepagrįstai perkėlus ieškovei, nors ji šioje situacijoje tenka perkančiajai organizacijai, iš esmės neanalizuojant ginčijamo reikalavimo esmės bei paskirties bei vien formaliai pritarus perkančiosios organizacijos pozicijai, kad toks reikalavimas yra būtinas viešojo pirkimo tikslui užtikrinti.
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei perkančioji organizacija, nei pirmosios instancijos teismas nepaneigė ieškovės argumentų, kad penki fiziniai mygtukai greitoms funkcijoms gali būti pakeisti nekintamu grafiniu meniu ekrane, kuriuos vartotojas gali taip pat greitai pasiekti visuose grafinės sąsajos languose ir tai visiškai atitiktų penkių fizinių mygtukų funkcijas. Taip pat nepaneigti argumentai, kad papildomi mygtukai atlieka tas pačias funkcijas ir tai visai nepriklauso nuo to, ar jie yra fiziškai atskiri, ar atvaizduoti grafiškai ekrane, nes vartotojas juos gali greitai pasiekti ir jie atlieka tas pačias funkcijas. Nesant objektyvių šiuos argumentus paneigiančių duomenų, nėra pagrindo išvadai, kad ginčijamas reikalavimas dėl papildomų penkių fizinių mygtukų greitoms funkcijoms buvimo yra pateisinamas ir būtinas perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams įgyvendinti. Perkančiajai organizacijai neįrodžius, kad gaminiui turint ne fizinius įrengtus, bet grafiškai ekrane atvaizduotus mygtukus, tokia įranga būtų techniškai prastesnė ir netinkama, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtas ginčijamas TS-8.2 reikalavimas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl yra neteisėtas ir naikintinas.
  14. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais ieškovės argumentus ir dėl Techninės specifikacijos TS-9.1 reikalavimų, nustatytų akustinei sistemai, kuriuos ji ginčija ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) atkuriamų dažnių garso diapazonui būti ne siauresniam kaip 100Hz – 20kHz (+/- 3 dB); 2) akustinės sistemos kryptiškumui vertikalioje plokštumoje būti 80°+/-10°, horizontalioje plokštumoje kryptiškumui būti asimetriniam, artimame lauke 120°+/-10° ir tolstant siaurėjančiam iki 90°+/-10°. Pirmosios instancijos teismas iš esmės šio ginčijamo reikalavimo nenagrinėjo bei nesprendė, ar jis nėra perteklinis ir suformuluotas nepažeidžiant proporcingumo principo, ką įrodinėjo ieškovė.
  15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors perkančioji organizacija 2017 m. sausio 12 d. ir išaiškino tiekėjams, kad gali būti siūlomas lygiavertis nurodytus reikalavimus atitinkantis sprendimas, tačiau tuo pačiu nustatė reikalavimą, jog būsena turi būti atvaizduota tekstiniais pranešimais, o tam vėlgi yra reikalingas LCD ekranas, dėl kurio teisėtumo jau buvo pasisakyta. Kadangi tekstiniai pranešimai nėra vienintelis būdas gauti pranešimą apie komutatoriaus būseną, todėl LCD ekrano reikalavimas yra perteklinis, nepagrįstai ribojantis galimybę pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie perkančiajai organizacijai gali pasiūlyti lygiavertę įrangą su kitokiu komutatoriaus būsenos atvaizdavimo būdu. Be to, bylos nagrinėjimo metu perkančioji organizacija nepaneigė ieškovės argumentų, kad absoliučią klausą turintis žmogus gali girdėti dažnius nuo 20 Hz iki 20 kHz, todėl 20 kHz viršutinė riba gali būti sumažinta iki 18kHz ar dar mažesnės ribos. Taip pat nepateikta jokių objektyvių duomenų, kodėl Techninės specifikacijos TS-1.1. skyriuje aprašyta pagrindinė „Linijinio masyvo“ garso sistema, skirta pramoginiams renginiams, koncertams ir konferencijoms, turi viršutinę atkuriamų dažnių ribą iki 18 kHz, o TS-9.1 nurodytos akustinės sistemos yra skirtos ne koncertams, bet pasitarimo kambarių Nr.17, 18, 19, 20 įgarsinimui, kur bus įgarsinama dalyvaujančių pasitarimuose žmonių kalba, tačiau šioms sistemoms nustatyta aukštesnė 20 kHz viršutinė riba. Perkančioji organizacija taip pat tinkamai nepagrindė, kodėl nereikalaujama, kad Techninės specifikacijos TS-1.1 punkte nurodyta „Linijinio masyvo“ akustinė sistema turėtų asimetrinį garso sklaidos kampą, tačiau Techninės specifikacijos TS-9.1 skyriuje toks reikalavimas yra numatytas. Ginčijamame Techninės specifikacijos skyriuje nustatytas svorio reikalavimas taip pat nepagrįstas jokiais argumentais, be tolerancijos (nukrypimo) ribų, be to nėra nurodytos kitos aplinkybės (ribojimai tvirtinimo konstrukcijoms ir pan.), kurioms esant būtinai turi būti siūloma tokio svorio akustinė sistema.
  16. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančioji organizacija neįrodė, jog ginčijami Techninės specifikacijos TS-9.1 reikalavimai yra teisėti ir proporcingi siekiamam tikslui, nepagrįstai nevaržo galimų tiekėjų konkurencijos. Byloje nepateikta įrodymų, kad viešojo pirkimo tikslo negalima pasiekti proporcingesnėmis ir mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis. Atsižvelgdama į tai kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijami Techninės specifikacijos TS-9.1 reikalavimai yra teisėti. Pripažintina, kad jie dirbtinai (neproporcingai) riboja konkurenciją (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), taigi yra neteisėti ir dėl to naikintini. Be to, šios nutarties 106 punkte aptarti įrodymai patvirtina, kad Techninės specifikacijos TS-9.1 reikalavimas taip pat atitinka išskirtinai gamintojo M. A. modelį CDD-Live 5, kas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, tiekėjų laisvos ir sąžiningos konkurencijos imperatyvus bei taip pat sudaro pakankamą pagrindą pripažinti ginčijamą reikalavimą neteisėtu.
  17. Techninės specifikacijos reikalavimus TS-9.8, nustatytus automatizuoto valdymo sistemai (1 kmp.), ieškovė ginčijo ta apimtimi, kuria keliami reikalavimai: 1) valdymo panelei turėti ne mažiau kaip vieną integruotą tinklo prievadą, ne mažesnės nei 10/100 Mb spartos; 2) internetinio srauto (stream) atkūrimo galimybę ekrane. Ieškovės teigimu, perkančiosios organizacijos 2017 m. sausio 12 d. paaiškinimuose atsiradęs reikalavimas „internetinio srauto (stream) atkūrimo galimybė ekrane“ yra nauja sąlyga perkamai įrangai, nes kartu su pirkimo sąlygomis pateiktame techninės specifikacijos TS-9.8 skyriuje nebuvo reikalaujama, kad perkama automatizuota valdymo panelė privalo turėti ekraną su internetinio srauto (stream) atkūrimo galimybe.
  18. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ieškovės argumentų dėl ginčijamų Techninės specifikacijos TS-9.8 reikalavimų automatizuoto valdymo sistemai bei formaliai pripažino šių Techninės specifikacijos reikalavimų pagrįstumą.
  19. Kaip teisingai nurodyta ieškovės procesiniuose dokumentuose, perkančioji organizacija, 2017 m. sausio 12 d. išaiškindama Techninės specifikacijos TS-9.8 reikalavimą, nurodė, kad tiekėjas gali siūlyti valdymo panelę, kuri bus komutuojama dedikuota valdymo sąsaja, jeigu bus užtikrinama internetinio srauto (stream) atkūrimo galimybė ekrane. Pateiktame paaiškinime atsiradęs reikalavimas užtikrinti internetinio srauto (stream) atkūrimo galimybę ekrane nebuvo numatytas perkančiosios organizacijos paskelbtose pirkimo sąlygose, todėl tokio reikalavimo nustatymas siūlomai lygiavertei valdymo panelei, kuri su valdymo procesoriumi bus komutuojama dedikuota valdymo sąsaja, nėra pateisinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti ginčijamus Techninės specifikacijos reikalavimus TS-9.8 neaiškiais ir ribojančiais tiekėjų konkurenciją.
  20. Nurodytų išvadų nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentai dėl perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos bei padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija yra unikali, nes yra pagrindinis ir didžiausias Baltijos šalyse parodų ir konferencijų, valstybės svarbos ir kitokių renginių centras, pritraukiantis didžiausias Baltijos regiono parodas ir tarptautinius renginius. Nekvestionuojama šio viešojo pirkimo reikšmė, tačiau tai per se nepateisina nukrypimo nuo aiškių ir imperatyviųjų VPĮ teisės normų ir nelegalizuojama perkančiosios organizacijos valia įsigyti konkrečią prekę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1686/2013).

37Dėl ieškovės teisės ginčyti (locus standi) perkančiosios organizacijos sprendimus pasibaigus viešojo pirkimo procedūrai

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovės suinteresuotumui ginčyti perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų teisėtumą neturi reikšmės aplinkybės, kad remiantis VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu reglamentavimu perkančioji organizacija baigė viešąjį pirkimą jį nutraukdama, t. y. nesudarius viešojo pirkimo sutarties.
  2. Pažymėtina, kad VPĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti keli pirkimo procedūrų pabaigos pagrindai (pasiūlymų atmetimas, šių negavimas, sutarties sudarymas ir kt.), kurie neturėtų būti skirtingai vertinami, sprendžiant dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tiekėjas, skųsdamas viešojo pirkimo sąlygas bet kokiu atveju negali tikėtis sudaryti viešojo pirkimo sutarties. Tiekėjo pagrindinių reikalavimų dėl pirkimo sąlygų tenkinimas, nepriklausomai nuo to, ar viešojo pirkimo sutartis jau buvo sudaryta ar ne, nereikš jo teisės sudaryti viešojo pirkimo sutartį pripažinimo (kai jis atitinkamame pirkime de facto dalyvavo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013). Vis dėlto galimybė (teisėti lūkesčiai) sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir teisė šį interesą apginti teisme netapačios ir viena kitos nepaneigiančios.
  3. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl viešųjų pirkimų ginčų specifiškumo, sąsajos su viešuoju interesu ir jo apsauga bei dėl to kylančiomis teismų pareigomis ir įgaliojimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių išskirtinumo teismai šalių nesutarimus turi spręsti kaip peržengiančius privačių ginčų ribas, inter alia, siekdami užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).
  4. Dėl nurodytų argumentų yra visiškai aiškus ir pateisinamas ieškovės teisinis suinteresuotumas, kad būtų atliktas ginčo viešojo pirkimo, nors ir pasibaigusio nesudarius pirkimo sutarties, sąlygų teisėtumo teisinis įvertinimas.

38Dėl procesinės bylos baigties

  1. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos nustatyti ir ieškovės kvestionuojami Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2, TS-1.4 ir TS-1.5 skyrių reikalavimai stacionariai garso sistemai pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, tiekėjų laisvos ir sąžiningos konkurencijos imperatyvus, o Techninės specifikacijos TS-1.1 reikalavimas dar yra ir neaiškus, todėl šie reikalavimai pripažįstami neteisėtais. Ginčijami Techninės specifikacijos TS-1.3 punkto reikalavimas, TS-2.9 skyriaus reikalavimai, TS-8.2 reikalavimas ir TS-9.1 reikalavimai pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, neatitinka proporcingumo principo reikalavimų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl šie reikalavimai taip pat pripažįstami neteisėtais. Ginčijamas Techninės specifikacijos TS-9.8 reikalavimas pripažįstamas neaiškiu ir ribojančiu tiekėjų konkurenciją, todėl taip pat pripažįstamas neteisėtu.
  2. Pagal kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo sąlygas pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tais atvejais, kai pirkimo sutartis dar nėra sudaryta perkančioji organizacija privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Tais atvejais, kai pagal neteisėtas viešojo pirkimo sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas); tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016).
  3. Nagrinėjamu atveju, pripažinus ginčijamas viešojo pirkimo sąlygas neteisėtomis, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ginčo viešojo pirkimo nutraukimo, tačiau viešajam pirkimui pasibaigus kitu teisiniu pagrindu (vykdant VPT 2017 m. balandžio 13 d. viešojo pirkimo vertinimo išvadoje nurodytą įpareigojimą) šį klausimą nėra poreikio spręsti, kadangi būtinas rezultatas yra pasiektas kitu teisiniu pagrindu.
  4. Ieškovė, be kita ko, ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pretenziją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją ar jos neišnagrinėti nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017 35, 61 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  5. Taikant ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pretenziją nenagrinėtinas, o ši bylos dalis nutraukiama.
  6. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinių argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl jo priėmus naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies, iš esmės buvo patenkinti visi materialieji ieškovės reikalavimai. Atitinkamai iš naujo turi būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Ieškovė sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 217 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas iš esmės tenkintas, priimant sprendimą jos naudai, tai ieškovei iš atsakovės priteistina 434 Eur (217 + 217) šių išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
  3. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jų atlyginimas nepriteistinas.

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

41Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MUZIKOS EKSPRESAS“ ieškinį tenkinti iš dalies.

42Pripažinti neteisėtais uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ vykdomo atviro viešojo pirkimo „Telekomunikacijų inžinerinių sistemų prie „Litexpo“ centrinių rūmų pastato Laisvės pr. 5, Vilnius rekonstravimo darbai“, pirkimo Nr. 181533, Techninės specifikacijos TS-1.1, TS-1.2, TS-1.3, TS-1.4, TS-1.5, TS-2.9, TS-8.2, TS-9.1 ir TS-9.8 reikalavimus.

43Nutraukti bylos dalį pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MUZIKOS EKSPRESAS“ ieškinio reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ priimtą sprendimą atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MUZIKOS EKSPRESAS“ pretenziją.

44Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MUZIKOS EKSPRESAS“ (juridinio asmens kodas 123256020) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ (juridinio asmens kodas 120080713) 434 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Muzikos ekspresas“... 6. pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos priimtą... 7. pripažinti neteisėtais ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės... 8. pripažinti neteisėtais ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės... 9. pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės... 10. pripažinti neteisėtais ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės... 11. pripažinti neteisėtais ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės... 12. pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės... 13. pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės... 14. pripažinti neteisėtais ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės... 15. viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-1.1,... 16. viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-1.2,... 17. pripažinti neteisėtu ir panaikinti viešojo pirkimo sąlygų Techninės... 18. viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-1.4,... 19. viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-1.5,... 20. viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimą TS-2.9,... 21. viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimą TS-8.2,... 22. viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-9.1,... 23. viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos reikalavimus TS-9.8,... 24. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 25.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d.... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 27.
      1. Ieškovė UAB „Muzikos ekspresas“... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 30.
        1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas... 31. Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai... 32. Dėl tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčų sprendimo ikiteisminėje... 33. Dėl ieškovės pasinaudojimo perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo... 34. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos rengiant techninę specifikaciją... 35. Dėl pirmosios salės stacionarios garso sistemos ginčijamų reikalavimų:... 36. Dėl pirmosios salės stacionarios garso sistemos akustinių sistemų valdymo... 37. Dėl ieškovės teisės ginčyti (locus standi) perkančiosios organizacijos... 38. Dėl procesinės bylos baigties
          1. Teisėjų... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų
            1. Apeliacinės... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą ir... 42. Pripažinti neteisėtais uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos parodų ir... 43. Nutraukti bylos dalį pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės... 44. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MUZIKOS EKSPRESAS“...