Byla 1-46-606/2019
Dėl bendro naudojimo koridoriuje keliamo triukšmo, tyčia sudavė vieną smūgį plaktuku nukentėjusiajam R. M. į galvą, dėl ko pastarajam buvo padaryta muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje su atitinkamai esančiu įspaustiniu kaukolės skliauto – kairio momenkaulio lūžiu, kas nukentėjusiajam R. M. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.1. punktas)

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui, nukentėjusiajam R. M.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3A. J. (A. J.), asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis ( - ), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, (registruojasi darbo biržoje), neteistas,

4kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir

Nustatė

5Kaltinamasis A. J. sunkiai sužalojo žmogų.

62019 m. sausio 1 d., apie 11.30 val., ( - ), bendrabutyje, pirmoje laiptinėje, trečiajame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje, kaltinamasis A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs dėl bendro naudojimo koridoriuje keliamo triukšmo, tyčia sudavė vieną smūgį plaktuku nukentėjusiajam R. M. į galvą, dėl ko pastarajam buvo padaryta muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje su atitinkamai esančiu įspaustiniu kaukolės skliauto – kairio momenkaulio lūžiu, kas nukentėjusiajam R. M. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.1. punktas).

7Kaltinamasis A. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir, nors teisminio nagrinėjimo metu parodymų dėl inkriminuojamo įvykio nedavė, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog neneigia, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 11 val., būdamas savo namuose, bute, esančiame adresu - ( - ), išgirdęs eilinį kartą iš bendro naudojimo koridoriaus sklindantį, kaimynų keliamą triukšmą, išėjo į bendro naudojimo koridorių ir plaktuku sudavė smūgį nukentėjusiajam R. M. į galvą. A. J. patvirtino, jog aplinkybių, kaip iš jam priklausančio buto išėjo į bendro naudojimo koridorių ir kaip plaktuku sudavė nukentėjusiajam R. M. į galvą, tiksliai nurodyti negali, nes 2019 m. sausio 1 d., būdamas savo namuose, vartojo alkoholį ir dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena. Kaltinamasis patvirtino, jog tai, kad nukentėjusiajam R. M. smūgį į galvą sudavė plaktuku, suprato tik grįžęs iš areštinės, nes namuose buvo likusi tik plaktuko rankena. A. J. patvirtino ir tai, jog negali pasakyti, kad suduoti smūgį jis norėjo būtent nukentėjusiajam R. M. ir paaiškino, jog, būdamas supykęs dėl nuolat kaimynų keliamo triukšmo, galimai plaktuku būtų sudavęs bet kuriam kitam tuo metu koridoriuje buvusiam kaimynui. Galiausiai A. J. patvirtino, jog R. M. sudavė matomai negalvodamas apie pasekmes, tokius jo veiksmus prieš nukentėjusįjį vienareikšmiškai įtakojo alkoholis, dėl kurio jis neprisimena ir įvykio aplinkybių, nes būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs.

8Kaltinamasis patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog bendrabutyje, esančiame adresu - ( - ), jis gyvena apie dvidešimt metų, ir anksčiau jokių konfliktų nei su kaimynais, nei su nukentėjusiuoju nebūdavo, iki kol, 2018 m. jų aukšte apsigyveno nauji kaimynai, nuomininkai. Tada jų bendro naudojimo koridoriuje ir prasidėjo triukšmas bei nuolatiniai išgėrinėjimai. Prie triukšmaujančių kaimynų prisijungė ir nukentėjusysis R. M.. Kaltinamasis nurodė, jog jo butas yra arčiausiai balkono, į kurį kaimynai nuolat eidavo rūkyti, rūkydami kalbėdavo, triukšmaudavo, prie balkono pasistatė stalą ir kėdes, todėl bendro naudojimo koridoriuje praleisdavo daug laiko. Dėl kaimynų keliamo triukšmo jis negalėdavo pailsėti, miegoti, nei dieną, nei naktį, nors turėdavo eiti į darbą. Ne kartą dėl kaimynų keliamo triukšmo yra kvietęs ir policijos pareigūnus, tačiau, kai policija atvažiuodavo, kaimynai jau būdavo išsiskirstę.

9Kaltinamasis patvirtino, jog kai yra blaivus, kaimynų triukšmą kenčia, o kai išgerdavo, su bendro naudojimo koridoriuje keliamu triukšmu bando kovoti. Pripažino, jog esant neblaiviam, jo elgesys pasikeičia, jis tampa konfliktiškas (b. l. 103-105, 111-113).

10Nukentėjusysis R. M. nurodė, jog 2019 m. sausio 1 d., apie 11.30 val., ( - ), kur jis gyvena trejus metus, bendro naudojimo koridoriuje, jam sėdint ant prie balkono pastatytos kėdės ir rūkant, iš savo buto, esančio prie balkono, išėjo A. J., kuris, nieko nesakęs, sudavė jam smūgį į galvą. Nukentėjusysis nurodė, jog tai, kad smūgis buvo suduotas plaktuku, jis suprato tik, kai tuo metu koridoriuje buvusi ir įvykį mačiusi kaimynė S. Z. pamatė ant grindų nukritusį plaktuko antgalį. Nukentėjusysis patvirtino, jog šiek tiek anksčiau tą patį 2019 m. sausio 1 -osios rytą, apie 10.00 val. jis su kaimynais iš tiesų buvo išėjęs į bendro naudojimo koridorių parūkyti, rūkydami prie balkono tarpusavyje bendravo, kalbėjo, tačiau didelio triukšmo tikrai nebuvo.

11Nukentėjusysis paaiškino, jog tarp jo ir A. J. anksčiau jokių konfliktų nėra kilę, kadangi jie tarpusavyje iš esmės nebendrauja. Nukentėjusysis paaiškino ir tai, jog, kai A. J. būdavo neblaivus, konfliktai kildavo tarp jo ir naujai atsikrausčiusių kaimynų, nuomininkų. Nurodė ir tai, jog iš jų aukšto išsikrausčius nuomininkams, jų koridoriuje vėl tapo ramu.

12R. M. parodė, jog dėl A. J. smurtinių veiksmų prieš jį jis patyrė moralinę žalą, kurią įvertina 1 500 Eur. Nukentėjusysis paaiškino, jog nors sąmonės jis nebuvo praradęs, tačiau nuo suduoto smūgio jautė didelį skausmą, dėl patirtų sužalojimų patyrė stresą, šoką, dvi savaites gydėsi ligoninėje, dėl ko negalėjo eiti į darbą, negavo darbo užmokesčio, padaryto sužalojimo pasekmes jaučia dar ir dabar, dažniau skauda galvą, be to, labai pergyvena dėl galimų pasekmių ateityje, nes, kaip gydytojai jam paaiškino, sužalojimai padaryti ne bet kurioje vietoje, o galvoje. Nukentėjusysis pažymėjo ir tai, jog pasekmės galėjo būti ir dar didesnės, dėl kaltinamojo veiksmų jis galėjo likti invalidas, galėjo būti ir užmuštas.

13Liudytoja S. Z. parodė, jog 2019 m. sausio 1 d., ryte, ( - ), kur gyvena penkerius metus, ji tvarkė, siurbė bendro naudojimo koridorių, kuriame sėdėdamas ant prie balkono pastatytos kėdės, rūkė kaimynas nukentėjusysis R. M., su kuriuo jie tarpusavyje bendravo. Netrukus iš savo buto Nr. ( - ), esančio prie balkono, išėjo kaimynas A. J. ir, nieko nesakęs, užsimojęs sudavė smūgį R. M. į galvą, po ko, vėlgi nieko nesakęs, iš karto grįžo į savo kambarį ir užsirakino. Tai, kad smūgį A. J. R. M. sudavė plaktuku, ji suprato tik tuomet, kai pastebėjo ant grindų gulintį metalinį plaktuko antgalį. Ji nedelsiant iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą.

14Liudytoja nurodė, jog bendro naudojimo koridoriuje, prie balkono, kur yra pastatytos kėdės, kaimynai iš tiesų eidavo parūkyti, išgerti kavos, tarpusavyje bendraudavo, tačiau tai niekam, išskyrus A. J., netrukdydavo. Liudytoja paaiškino, jog kol A. J. nevartoja alkoholio, konfliktų nebūna, tačiau pavartojus alkoholio, A. J. tampa konfliktiškas, agresyvus, ir pykstasi su visais kaimynais ir dėl įvairių dalykų, kad koridoriuje per garsiai kalbama, kad rūkoma, net kad kava geriama, ar kad vaikai koridoriuje laksto ir žaidžia. Liudytoja nurodė, jog A. J. yra ir jos daiktus – kosmetinę, kurią laikinai buvo pasidėjusi koridoriuje, išmėtęs. Liudytoja nurodė ir tai, jog per penkerius metus, kuriuos ji gyvena minėtame name, su A. J. yra kilę keli rimti konfliktai, vieną kartą A. J. net su dujiniu pistoletu kaimynus iš koridoriaus yra vaikęs. Liudytoja S. Z. parodė, jog tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis tarpusavyje konfliktuotų ji nėra mačiusi, kartu pažymėjo, jog nukentėjusysis R. M. yra ramus ir nekonfliktiškas kaimynas.

15Liudytoja patvirtino, jog bendro naudojimo koridoriuje, prie balkono, į jų aukštą atsikraustę nuomininkai vartodavo ir alkoholį, tačiau šiuo metu jie jau nebegyvena, jiems išsikrausčius, gyvenimas jų aukšte vėl tapo ramus.

16Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo M. Ž. 2019 m. sausio 1 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d., 11.30 val., gautas pranešimas, jog ( - ), kaimynas užpuolė kitą kaimyną, su plaktuku praskėlė galvą, kuri kraujuoja. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad A. J., gimęs ( - ), gyvenantis ( - ), pasislėpė savo namuose ir durų pareigūnams nedaro. Iškvietus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus, durys buvo atidarytos, asmuo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK. Nustatyta, jog A. J. konstatuotas 2,59 promilių girtumas. Nustatyta ir tai, kad 2019 m. sausio 1 d., 13.04 val., gautas pranešimas, kad į ( - ) ligoninę pristatytas R. M., gimęs ( - ), gyvenantis ( - ), su kaukolės lūžimu, asmuo stacionarizuotas į neurochirurgijos skyrių stebėjimui (b. l. 1, 8).

17Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės G. G. tarnybinių pranešimų nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 11.30 val., patruliavimo metu gautas pranešimas, kad ( - ), laiptinėje, trečiajame aukšte įvyko konfliktas, kaimynas su plaktuku užpuolė kitą kaimyną, praskėlė galvą, kuri kraujuoja, vyras apie 50 metų, sąmoningas. Apie įvykį pranešė kaimynė. Nustatyta, kad apie 11.33 val. atvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko pranešėja S. Z., gimusi ( - ) , kuri nurodė, jog matė, kaip kaimynas iš buto Nr. ( - ) , išėjęs į laiptinę, plaktuku trenkė R. M. ir nuėjo atgal į butą. Nukentėjusįjį R. M., kuriam kraujavo galvos viršutinėje dalyje, išvežė greitosios medicinos pagalba apžiūrai. Nustatyta, jog buto Nr. ( - ) durų niekas nedarė, nors pro durų spynos akutę matėsi, kad asmuo yra namuose, stovi prie durų, girdėjosi, kaip asmuo su kažkuo kalbasi. Buvo iškviesta priešgaisrinė tarnyba, kuri išlaužė buto Nr. ( - ) duris. Patekus į butą, ant sofos sėdėjo asmuo, paklausus, kodėl neatidarė durų, asmuo nieko neatsakė. Asmuo buvo pristatytas į Klaipėdos miesto policijos komisariatą. Pristačius asmenį, nustatyta, jog tai A. J., gimęs ( - ). Nustatyta, jog prie tarnybinio pranešimo pridedamas paketas Nr. 444101 su įvykio įkalčiu (b. l. 20, 21).

18Iš apžiūros protokolo, apžiūros protokolo priedo - fotolentelės Nr. 1 nustatyta, kad apžiūrėtas plaktuko antgalis, paimtas 2019 m. sausio 1 d., adresu - ( - ), bendrabutyje, bendro naudojimo koridoriuje, esančiame pirmoje laiptinėje, trečiame aukšte. Nustatyta, kad objektas - 11 cm. ilgio vientisos metalinės masės plaktukas be koto (b. l. 27).

19Iš policijos duomenų bazės duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d., 11.30 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui pranešta, kad kaimynas su plaktuku užpuolė kitą kaimyną, praskėlė galvą. Konfliktas įvyko laiptinėje, trečiajame aukšte. Nustatyta, jog apie įvykį pranešė kaimynė S. Z. (b. l. 22-23).

20Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo, Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo nustatyta, jog 2019 m. sausio 1 d., apie 11.27 val., informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešėjos S. Z. pranešimas telefonu dėl kūno sužalojimo, adresu - ( - ). Nustatyta, kad S. Z. nurodė, jog bendro naudojimo koridoriuje, trečiajame aukšte, kaimynas plaktuku užpuolė ir praskėlė galvą kitam kaimynui, vardu R. (b. l. 33-36).

21Iš policijos duomenų bazės duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d., 13.00 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui pranešta, kad 2019 m. sausio 1 d., 12.11 val., į ( - ) ligoninę pristatytas R. M., gimęs ( - ), gyvenantis ( - ), kuris paaiškino, jog 2019 m. sausio 1 d., 11.30 val., ( - ), laiptinėje, jį sumušė kaimynas, trenkė plaktuku per galvą. Nustatyta, jog R. M. diagnozuotas sužalojimas - kaukolės lūžimas (b. l. 37-38).

22Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 9/2019 (03) nustatyta, kad R. M. padaryta muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje su atitinkamai esančiu įspaustiniu kaukolės skliauto – kairio momenkaulio lūžiu. Sužalojimai gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. R. M. padaryta viena trauminio kontakto žymė, kuri gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Nustatyta, kad dėl galvos sumušimo padarytas įspaustinis kaukolės skliauto – kairio momenkaulio lūžis, kuris, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.1 punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 42-43).

23Įrodymų vertinimas. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

24Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. sausio 2 d. išvada Nr. G 9/2019 (03), objektyviai nustatyta, jog 2019 m. sausio 2 d., atlikus objekto - R. M. medicininių dokumentų, ( - ) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. ( - ) tyrimą, nukentėjusiajam R. M. konstatuota muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje su atitinkamai esančiu įspaustiniu kaukolės skliauto – kairio momenkaulio lūžiu. Byloje nustatyta, jog minėta specialisto išvada konstatuota, jog nukentėjusiajam R. M. padaryta viena trauminio kontakto žymė, kuri gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Byloje pateikta teismo medicinos eksperto išvada konstatuota ir tai, jog sužalojimai padaryti 2019 m. sausio 1 d., anksčiau nei 11.30 val., kai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ir šie sužalojimai – įspaustinis kaukolės skliauto - kairio momenkaulio lūžis, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.1 punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Analizuojant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. sausio 2 d. išvadą Nr. G 9/2019 (03) matyti, jog teismo medicinos eksperto išvados dėl nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo, kūno sužalojimo padarymo būdo ir laiko, yra kategoriškos ir vienareikšmiškos.

25Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis R. M. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog 2019 m. sausio 1 d., apie 11.30 val., ( - ), jam rūkant bendro naudojimo koridoriuje, netikėtai smūgį plaktuku į galvą jam sudavė kaimynas kaltinamasis A. J.. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog aplinkybę, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 11.30 val., ( - ), nukentėjusiajam R. M. rūkant bendro naudojimo koridoriuje, smūgį plaktuku nukentėjusiajam į galvą sudavė jų kaimynas A. J., taip pat nuosekliai ir analogiškai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir bendro naudojimo koridoriuje įvykio metu buvusi, taigi įvykį tiesiogiai mačiusi bei stebėjusi, liudytoja S. Z..

26Vertinant ir gretinant tai, kas išdėstyta, iš vienos pusės - teismo medicinos eksperto specialisto išvadoje pateiktas išvadas, iš kitos pusės - nukentėjusiojo R. M. ir liudytojos S. Z. byloje užfiksuotus parodymus, akivaizdu, jog tiek specialisto išvados, tiek nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, apibrėžiant kūno sužalojimo kilimo priežastį ir padarymo būdą, byloja savo esme tapačias nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingas įvykio aplinkybes.

27Esant išdėstytai bylos duomenų visumai, baudžiamojoje byloje objektyviai ir neginčytinai konstatuotina, jog 2019 m. sausio 1 d., apie 11.30 val., ( - ), pirmos laiptinės, trečiojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje smūgį plaktuku į galvą nukentėjusiajam R. M. sudavė ir tokiu būdu sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė kaltinamasis A. J..

28Nors dėl girtumo įvykio aplinkybių ir neprisimenantis, tačiau pareikštų kaltinimų neginčydamas, kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog, būdamas supykęs dėl eilinį kartą bendro naudojimo koridoriuje keliamo kaimynų triukšmo, galėjo 2019 m. sausio 1 d., apie 11.30 val., ( - ), bendro naudojimo koridoriuje suduoti smūgį plaktuku nukentėjusiajam R. M. į galvą.

29Konstatuotų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių neginčijant, nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingas nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo klausimas. Byloje nustatyta, jog kaltinamojo A. J. veiksmai suduodant smūgį plaktuku nukentėjusiajam į galvą ir tokiu būdu nukentėjusiajam padarant sunkų sveikatos sutrikdymą, ikiteisminio tyrimo metu, pateikiant teisinį nusikalstamų veiksmų vertinimą, traktuoti kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, ko pasėkoje kaltinamojo A. J. veiksmai, pareiškiant kaltinimą, kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą yra konstatuota ir tai, jog nusikalstami veiksmai padaryti iš pavydo, keršto, pykčio ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių negali būti kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų.

31Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog įvykio aplinkybių ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų neginčydamas, A. J. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, jog nuolatinis bendro naudojimo koridoriuje kaimynų keliamas triukšmas jam kėlė pyktį, ir pyktį dėl nuolatinio triukšmo jam kėlė visi kaimynai, kurie bendro naudojimo koridoriuje rūkydavo, vartodavo alkoholinius gėrimus, triukšmaudavo. Nuosekliai ir analogiškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A. J. nurodė, jog, būdamas blaivus, jis tokius kaimynų veiksmus toleruodavo, kęsdavo, tačiau, pavartojus alkoholio, su kaimynų keliamu triukšmu kovodavo, nes triukšmas jam trukdydavo ilsėtis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A. J. nurodė ir tai, jog 2019 m. sausio 1 d. smūgį plaktuku nukentėjusiajam kaimynui R. M. į galvą jis būtent ir sudavė būdamas supykęs dėl eilinį kartą bendro naudojimo koridoriuje kaimynų keliamo triukšmo, būtent pyktis dėl nuolat bendro naudojimo koridoriuje, prie jo buto durų keliamo triukšmo ir vienareikšmiškai alkoholis įtakojo 2019 m. sausio 1 d. jo veiksmus prieš nukentėjusįjį. Galiausiai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuosekliai ir analogiškai viso proceso metu kaltinamasis A. J. nurodė, kad jo veiksmai suduodant smūgį nukentėjusiajam net nebuvo tiesiogiai nukreipti būtent prieš nukentėjusįjį kaimyną R. M., smūgį jis būtų sudavęs bet kuriam kitam tuo metu bendro naudojimo koridoriuje prie balkono buvusiam ir, jo vertinimu, triukšmą kėlusiam kaimynui.

32Byloje nustatyta, jog tame pačiame bendro naudojimo koridoriuje penkerius metus, taigi, pakankamą laiko tarpą gyvenanti ir pakankamai gerai aplinką žinanti bei kaltinamąjį pažįstanti liudytoja S. Z. patvirtino, jog, būdamas neblaivus, A. J. būdavo konfliktiškas ir agresyvus, ir nuolat priekaištaudavo dėl kaimynų bendro naudojimo koridoriuje neva keliamo triukšmo. Liudytoja nurodė, jog A. J. pykdavo ne tik dėl to, kad neva garsiai kalbama, rūkoma ar kad net geriama kava, bet pykdavo ir dėl vaikų žaidimo, bėgiojimo bendro naudojimo koridoriuje. Byloje nustatyta, jog tai, kad, būdamas neblaivus, dėl tariamai keliamo triukšmo A. J. nuolat konfliktuodavo su kaimynais, nurodė ir kaimynystėje trejus metus gyvenantis, taigi irgi pakankamai tiek kaltinamąjį, tiek bendrą gyvenimo aplinką pažįstantis nukentėjusysis R. M..

33Vertinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog nustatytos faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, jų visuma, įvykio aplinka – bendrabučio koridorius, taigi, bendrabučio kaimynų bendro naudojimo patalpa, kaltinamojo A. J. parodymai, aiškinant ir argumentuojant savo veiksmus, toje pačioje aplinkoje gyvenančių nukentėjusiojo R. M. ir liudytojos S. Z. parodymai, apibūdinant A. J., kaip kaimyno, asmenybę, būdą ir elgesį, nagrinėjamoje byloje objektyviai suponuoja išvadą, jog prieš ne vienerius metus šalia, tame pačiame koridoriuje gyvenantį, taigi pažįstamą kaimyną nukentėjusįjį R. M. kaltinamojo A. J. atliktų nusikalstamų veiksmų dingstis vienareikšmiškai buvo pyktis, nukreiptas, atkreiptina, net ne konkrečiai prieš nukentėjusįjį, bet prieš visus kaimynus, kaltinamojo vertinimu, keliančius triukšmą jų bendro naudojimo koridoriuje, nagrinėjamu atveju tik materializuotas aktyviais smurtinio pobūdžio veiksmais, nukreiptais prieš tuo metu koridoriuje buvusį vieną iš kaimynų, būtent nukentėjusįjį R. M.. A. J. veiksmus, motyvus ir paskatas vertinant susiklosčiusios A. J. gyvenimo aplinkos, gyvenimo būdo ir asmeninių A. J. savybių kontekste, akivaizdu, jog A. J. savo veiksmais suduodant smūgį plaktuku kaimynui R. M. į galvą nesiekė demonstruoti ir nedemonstravo aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, nedemonstravo elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kaltinamojo veiksmai nebuvo atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams. Atvirkščiai, nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog A. J. veiksmai vienareikšmiškai buvo sąlygoti, įtakoti per tam tikrą laiką susiformavusio asmeninio požiūrio - pykčio, nukreipto prieš bendroje aplinkoje gyvenančius kaimynus, jo vertinimu, keliančius triukšmą jų bendro naudojimo koridoriuje ir tokiu būdu trukdančius jo ramybę. Taigi, teisiniu vertinimu, kaltinamojo nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį dingstis besąlygiškai buvo asmeninio pobūdžio paskatos.

34Tokiu būdu, išdėstytų aplinkybių visuma nagrinėjamoje bylojeė objektyviai eliminuoja ir paneigia chuliganiškų paskatų buvimą A. J. veikoje.

35Teismų praktikoje formuojama, kad jei sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas iš pavydo, keršto, pykčio ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius.

36Sunkus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas) kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis – padariniai, įstatymo leidėjo yra įtvirtintas Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies dispoziciją, sunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas tada, kai asmuo yra susargdinamas ar sužalojamas, jeigu dėl to nukentėjęs neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas jo kūnas.

37Kaip minėta, byloje nustatyta, kad dėl galvos sumušimo 2019 m. sausio 1 d., apie 11.30 val., nukentėjusiajam R. M. padarytas įspaustinis kaukolės skliauto – kairio momenkaulio lūžis, kuris remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.1 punktu, traktuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

38Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo A. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

39Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas – sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Taip pat nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad nusikalstama veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali jį sužaloti ir to norėjo. Tiesioginė neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas siekia sutrikdyti žmogaus sveikatą, tačiau nekonkretizuoja galimų padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt. (kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

40Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, vertinant kaltinamojo veiksmus, konstatuotina, jog, suduodamas smūgį nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – galvą, be to, smūgį suduodamas sveikatai ir gyvybei vienareikšmiškai pavojingu daiktu – plaktuku, psichinės sveikatos sutrikimų neturintis, taigi, normalaus protinio išsivystymo, pakankamą išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį turintis A. J. neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą, ir, logiška, siekė sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau galimų padarinių nukentėjusiojo sveikatai nekonkretizavo, buvo jiems abejingas. Byloje akivaizdžiai matyti, jog A. J. buvo nesvarbu, kokie padariniai nukentėjusiajam R. M. gali kilti. Tokią išvadą byloje suponuoja ir patys kaltinamojo objektyviai atlikti veiksmai suduodant nukentėjusiajam vieną smūgį, po ko, nedelsiant pasišalinant į savo butą ir jame užsirakinant. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog kaltinamasis A. J. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje, kuomet yra nustatoma tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Taigi, kaltinamojo A. J. veika, kaip minėta, kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

41Bausmės skyrimo motyvai

42Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

43Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio veika, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo nusikalstama veika tiesiogiai nukreipta prieš vieną prigimtinių ir svarbiausių, įstatymais saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Nors kaltinamojo tyčia nebuvo susiformavusi iš anksto ir kilo spontaniškai, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į gyvybiškai ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei svarbų organą – galvą, maža to, nusikalstami veiksmai atlikti panaudojant žmogaus sveikatai ir gyvybei neabejotinai pavojingą įrankį – plaktuką. Šios aplinkybės vienareikšmiškai suponuoja padarytos nusikalstamos veikos ir A. J. kaip asmenybės pavojingumą. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog kaltinamojo A. J. smurtinio pobūdžio veiksmai nebuvo intensyvaus pobūdžio ar plataus mąsto. Atvirkščiai, byloje konstatuota, jog kaltinamojo veiksmai buvo vienkartiniai, nukentėjusiajam buvo suduotas tik vienas smūgis. Ši aplinkybė objektyviai byloje suponuoja ir išvadą, jog kaltinamasis nėra itin didelį pavojų visuomenei kelianti ar susiformavusius nusikalstamus įgūdžius turinti asmenybė.

44Byloje nustatyta, jog A. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio –A. J. konstatuotas 2,59 promilių girtumas. Laikytina, jog ši aplinkybė neabejotinai turėjo lemiančios įtakos nusikalstamiems A. J. veiksmams. Atkreiptina, jog pats kaltinamasis pripažino, jog alkoholis vienareikšmiškai įtakojo nusikalstamus jo veiksmus, kaltinamasis nurodė, jog būdamas blaivus, tokių veiksmų jis jokiu būdu nebūtų atlikęs. Tai, jog konfliktiškas ir agresyvus A. J. tapdavo tik būdamas apsvaigęs, byloje patvirtino ir nukentėjusysis R. M. bei liudytoja S. Z.. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

45Nagrinėjamoje byloje pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, priešingą teisei nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir dėl savo padarytos nusikalstamos veikos iš tiesų nuoširdžiai gailisi. Nors įvykio aplinkybių dėl girtumo kaltinamasis ir neprisiminė, tačiau savo kaltės neginčijo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir davė parodymus, nurodydamas visas jam žinomas, ar patvirtindamas byloje nustatytas aplinkybes. Esant tokiai kaltinamojo pozicijai, kaltinamojo nuoširdumas šiuo aspektu teismui abejonių nekelia. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

46Kaltinamasis anksčiau nėra teistas. Nors nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis nedirbo, tačiau iki 2018 m. lapkričio mėn. A. J. iš esmės dirbo nuolat.

47Teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

48Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, kaip minėta, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamajame įstatyme už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

49Išdėstytas teisinis reglamentavimas vienareikšmiškai ir be išlygų nagrinėjamu atveju suponuoja griežčiausios laisvės atėmimo bausmės skyrimą A. J..

50Taigi, vertinant išdėstytų ir aptartų aplinkybių visumą, turint omeny tyčinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarytos veikos sunkumo laipsnį, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, tačiau esant nustatytai ir atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis anksčiau nėra teistas, akcentuojant minimalų nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir apimtį (kaip minėta suduotas vienas smūgis), laikytina, jog bausmės tikslai A. J. bus pasiekti paskyrus ir mažesnę nei sankcijos vidurkis sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas vieneri metai. Mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, iš esmės artimesnis numatytam sankcijos minimumui bausmės dydis nustatytinas ir atsižvelgiant į nukentėjusiojo interesus, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo teises į savalaikį padarytos žalos atlyginimą.

51Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis, rizikingas nukentėjusiojo elgesys.

52Teismų praktikoje Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, įžeidžia, smurtauja arba atlieka kitokius tyčinius veiksmus prieš patį kaltininką ar jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014). Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, būtina atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013).

53Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste vertinant nukentėjusiojo veiksmus, bendro naudojimo koridoriuje, sėdint prie balkono ir rūkant, atkreiptina, rūkant vienam, nors kartu ir bendraujant su bendro naudojimo koridorių tvarkančia, siurbiančia liudytoja S. Z., objektyviai negali būti traktuojami kaip provokuojantys, rizikingi, prieštaraujantys moralės normoms, įžeidžiantys, ar kitokiu būdu nukreipti būtent prieš kaltinamąjį. Aplinkybė, jog tą patį rytą, šiek tiek anksčiau nukentėjusysis su kitais kaimynais bendro naudojimo koridoriuje taip pat rūkė, gėrė alų teisiniu vertinimu, , taip pat negali būti traktuojami kaip neteisėti, nemoralūs ar kaip nors kaltinamąjį įžeidžiantys veiksmai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad aplinkybių, pagrindžiančių, jog nukentėjusysis kaltinamąjį kažkada anksčiau įžeidė kreipdamasis įžeidžiančiu žodžiu, byloje nėra. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog kaltinamojo konfliktiškas būdas negali būti vertinamas kaip veiksnys, galintis reguliuoti ar įtakoti įprastą, nusistovėjusį kaimynų gyvenimą ar nukreipiantis toje pačioje aplinkoje gyvenančius kaimynus vienaip, ar kitaip elgtis, atsižvelgiant į A. J. gyvenimo būdą, ar jo nuotaikas. Galiausiai pažymėtina, jog, kaip byloje nustatyta, nei 2019 m. gruodžio 31 d., nei 2019 m. sausio 1 d. nukentėjusysis ir kaltinamasis tarpusavyje nebendravo, taigi nukentėjusysis niekaip negalėjo žinoti, jog kaltinamasis yra neblaivus ir piktas.

54Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nukentėjusiojo R. M. veiksmus pripažinti provokuojančiu, ar rizikingu elgesiu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

55Dėl civilinių ieškinių

56Nukentėjusysis R. M. baudžiamojoje byloje pareiškė 1 500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos (b. l. 79). Nukentėjusysis civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos motyvuoja tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų suduodant plaktuku į galvą, jis patyrė didelį fizinį skausmą, dėl patirto sužalojimo dvi savaites gydėsi ligoninėje, be to, patyrė stresą, sukrėtimą, patirto sužalojimo pasekmes jaučia ir dabar, pergyvena dėl galimų sveikatos būklės pasekmių ateityje.

57Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata, neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju padaroma vertybėms, kurios neturi materialinės išraiškos, tačiau įstatymas šias vertybes gina turtiniais būdais, ir neturtinė žala įvertinama bei atlyginama būtent pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai, be kitais įstatymų nustatytais atvejais, ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

58Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutioinintegrum) objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, kadangi pačios neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog, sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti tiek į konkrečiais, tiek į vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus – neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes (amžių, profesiją, kt.), kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

59Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dėl nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojus gyvybiškai itin svarbų organą – galvą. Nustatyta, jog nukentėjusiajam konstatuotas kūno sužalojimas – įspaustinis kaukolės skliauto – kairio momenkaulio lūžis, padarytas nukentėjusiajam sudavus smūgį, sudavus smūgį į galvą ir šį smūgį sudavus įrankiu - plaktuku. Vertinant nukentėjusiajam padarytą kūno sužalojimą, jo sunkumo laipsnį, sužalojimo padarymo būdą, suduodant smūgį plaktuku, neabejotina, jog nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo vienareikšmiškai patyrė didelį fizinį skausmą ir dideles fizines kančias, tiek iš karto po sužalojimo, tiek ir vėliau gydantis medicinos įstaigoje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis dvi savaites gydėsi gydymo įstaigose, dėl ko, vienareikšmiškai patyrė ir nepatogumus, be to, tuo metu neteko ir darbo užmokesčio. Logiška, jog dėl patirto sunkaus svarbaus organo sužalojimo nukentėjusysis nebejotinai patyrė ir psichologinio pobūdžio kančias - dvasinius išgyvenimus, stresą, šoką, emocinį sukrėtimą. Neabejotinai nukentėjusysis patyrė ir dvasinius išgyvenimus ne tik dėl dabartinės sveikatos būklės, bet ir ateityje galimų patirto sunkaus gyvybiškai svarbaus organo sužalojimo pasekmių, galimų liekamųjų reiškinių sveikatos būklei.

60Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog neturtinė žala nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta.

61Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio veika, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006).

62Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo tiesiogiai nukreipta prieš vieną prigimtinių ir svarbiausių, įstatymais saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog kaltinamojo veika padaryta suduodant smūgį į gyvybiškai svarbų organą – galvą, ir suduodant žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingu įrankiu – plaktuku. Teismų praktikoje žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

63Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur. Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014).

64Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nors nukentėjusiojo sveikatai sukeltos sunkios pasekmės, tačiau kilusios pasekmės nėra susijusios su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ar ilgalaikiais, itin ženkliais sveikatos sutrikdymais (nukentėjusysis jau nuo 2019 m. sausio 15 d. dirba). Nagrinėjamu atveju imtina domėn ir tai, jog smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo vienkartinio pobūdžio, taigi, nebuvo intensyvaus pobūdžio ar plataus mąsto.

65Vertinant turtinę kaltinamojo padėtį, konstatuotina, jog žalos atlyginimo aspektu dabartinė turtinė kaltinamojo padėtis nėra palanki – kaltinamasis niekur nedirba. Tačiau ši aplinkybė kaltinamojo pareigos atlyginti padarytą neturtinę žalą neeliminuoja. Juolab, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, atitinkamą išsilavinimą ir profesiją turintis, reikšmingų fizinės sveikatos negalavimų, trukdančių atlyginti padarytą žalą, neturintis asmuo. Tai suponuoja kaltinamąjį galint ir turint galimybę užtikrinti neturtinės žalos atlyginimą.

66Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įtvirtintais Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, laikytina, jog nukentėjusiojo R. M. pareikštas 1 500 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra logiškas ir protingas, todėl tenkintinas visa apimtimi. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamojo A. J. nukentėjusiajam A. M. priteistina 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

67Baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir gydymo įstaigos - Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys - 309,12 Eur dydžio sumai (b. l. 47-48). Civilinė ieškovė - Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareikštą civilinį ieškinį grindžia patirtomis nukentėjusiojo R. M. gydymo išlaidomis, kurios yra pagrįstos rašytiniais baudžiamojoje byloje pateiktais įrodymais – gydymo paslaugų išrašu. Esant tokioms aplinkybėms, civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintas visiškai.

68Kiti klausimai

69Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 115-116).

70Daiktai, turintys reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – plaktuko antgalis, supakuotas į paketą Nr. 444101, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, adresu ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (b. l. 29-30 ).

71Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. J. į nuosavybės teise priklausantį visų rūšių turtą, paliktinas galioti iki civilinių ieškinių įvykdymo (b. l. 119-120).

72Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 3 d. (2 paros) (b. l. 95-98).

73Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, teismas

Nutarė

74A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

75Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

76Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. J. sulaikymo dienos.

77Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. J., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

78A. J. sulaikyti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

79Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 3 d. (2 paras).

80Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš A. J. R. M. naudai priteisti 1500 Eur civiliniam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginti.

81Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš A. J. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 309,12 Eur turtinei žalai atlyginti.

82Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. J. į nuosavybės teise priklausantį visų rūšių turtą, palikti galioti iki civilinių ieškinių įvykdymo.

83Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – plaktuko antgalį, supakuotą į paketą Nr. 444101, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, adresu ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

84Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. A. J. (A. J.), asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 4. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 5. Kaltinamasis A. J. sunkiai sužalojo žmogų. ... 6. 2019 m. sausio 1 d., apie 11.30 val., ( - ), bendrabutyje, pirmoje laiptinėje,... 7. Kaltinamasis A. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką prisipažino visiškai... 8. Kaltinamasis patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog... 9. Kaltinamasis patvirtino, jog kai yra blaivus, kaimynų triukšmą kenčia, o... 10. Nukentėjusysis R. M. nurodė, jog 2019 m. sausio 1 d., apie 11.30 val., ( - ),... 11. Nukentėjusysis paaiškino, jog tarp jo ir A. J. anksčiau jokių konfliktų... 12. R. M. parodė, jog dėl A. J. smurtinių veiksmų prieš jį jis patyrė... 13. Liudytoja S. Z. parodė, jog 2019 m. sausio 1 d., ryte, ( - ), kur gyvena... 14. Liudytoja nurodė, jog bendro naudojimo koridoriuje, prie balkono, kur yra... 15. Liudytoja patvirtino, jog bendro naudojimo koridoriuje, prie balkono, į jų... 16. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto... 17. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios... 18. Iš apžiūros protokolo, apžiūros protokolo priedo - fotolentelės Nr. 1... 19. Iš policijos duomenų bazės duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d.,... 20. Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto dėl informacijos... 21. Iš policijos duomenų bazės duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 1 d.,... 22. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto... 23. Įrodymų vertinimas. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ... 24. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis... 25. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis R. M.... 26. Vertinant ir gretinant tai, kas išdėstyta, iš vienos pusės - teismo... 27. Esant išdėstytai bylos duomenų visumai, baudžiamojoje byloje objektyviai ir... 28. Nors dėl girtumo įvykio aplinkybių ir neprisimenantis, tačiau pareikštų... 29. Konstatuotų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių neginčijant,... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą bendrosios... 31. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog įvykio aplinkybių ir jam... 32. Byloje nustatyta, jog tame pačiame bendro naudojimo koridoriuje penkerius... 33. Vertinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog nustatytos faktinės... 34. Tokiu būdu, išdėstytų aplinkybių visuma nagrinėjamoje bylojeė... 35. Teismų praktikoje formuojama, kad jei sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas... 36. Sunkus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas) kaip nusikalstamos... 37. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad dėl galvos sumušimo 2019 m. sausio 1 d.,... 38. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo A. J. nusikalstami veiksmai... 39. Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas – sunkus... 40. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, vertinant kaltinamojo veiksmus,... 41. Bausmės skyrimo motyvai... 42. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies... 43. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio veika, kuri,... 44. Byloje nustatyta, jog A. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs... 45. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis kaltu padarius... 46. Kaltinamasis anksčiau nėra teistas. Nors nuosprendžio priėmimo metu... 47. Teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka... 48. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos... 49. Išdėstytas teisinis reglamentavimas vienareikšmiškai ir be išlygų... 50. Taigi, vertinant išdėstytų ir aptartų aplinkybių visumą, turint omeny... 51. Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras prašė... 52. Teismų praktikoje Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte... 53. Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste vertinant nukentėjusiojo... 54. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nukentėjusiojo R. M. veiksmus... 55. Dėl civilinių ieškinių ... 56. Nukentėjusysis R. M. baudžiamojoje byloje pareiškė 1 500 Eur civilinį... 57. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje, vadovaujantis Lietuvos... 58. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas... 59. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dėl nusikalstamų veiksmų prieš... 60. Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog neturtinė... 61. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio veika,... 62. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo tiesiogiai nukreipta prieš vieną... 63. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad... 64. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nors nukentėjusiojo sveikatai sukeltos... 65. Vertinant turtinę kaltinamojo padėtį, konstatuotina, jog žalos atlyginimo... 66. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir... 67. Baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir gydymo įstaigos - Klaipėdos... 68. Kiti klausimai... 69. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui... 70. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti –... 71. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. J. į nuosavybės teise... 72. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi,... 73. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305... 74. A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 75. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.... 76. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. J. sulaikymo dienos.... 77. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A.... 78. A. J. sulaikyti, nuosprendžiui įsiteisėjus.... 79. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi,... 80. Nukentėjusiojo R. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš A. J. R. M.... 81. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.... 82. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. J. į nuosavybės teise... 83. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti –... 84. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos...