Byla 1A-384-307/2019
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, gynėjui advokatui Eligijui Vinckui, specialistei Renatai Bazilienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį arešto bausme keturiasdešimčiai parų;

4– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

5– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams devyniems mėnesiams ir penkiolikai dienų.

7Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

8Tuo pačiu nuosprendžiu juridinis asmuo VšĮ „MSC M. S.C.“ buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų negauta.

9Ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas. Iš M. M. į Lietuvos Respublikos biudžetą priteisti 40 045 Eur (keturiasdešimt tūkstančių keturiasdešimt penki) padarytai turtinei žalai atlyginti.

10Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis, iš M. M. valstybės naudai išieškota 23 591,47 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt vieno euro ir keturiasdešimt septynių centų) suma.

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

12I.

13Bylos esmė

141.

15M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule VšĮ „MSC M. S. C.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, t. y. būdamas VšĮ „MSC M. S. C.“ direktoriumi, turėdamas tikslą sukčiauti pelno mokesčio srityje, žinodamas, kad pagal Pelno mokesčio įstatymą privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pelno mokestį, turėdamas tikslą nuslėpti VšĮ „MSC M. S. C.“ vykdomą veiklą, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. mokesčių administratoriui tyčia neteikė metinių pelno mokesčio deklaracijų, taip pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 51 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra“, 53 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos“ (galiojo nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2013 m. liepos 12 d.), „pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“ (galiojo nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.), „pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“ (galioja nuo 2017 m. sausio 1 d.), laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. 3 atvejais metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma ( - )) Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė duomenų apie turtą ir pajamas, tai yra neparodė 2010–2012 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose iš viso 266 968 Eur (921 787 Lt) apmokestinamųjų sandorių (pelno mokesčio deklaracijų 31 eilutėje), 266 968 Eur 15 procentų mokėtino pelno mokesčio (pelno mokesčių deklaracijų 30, 39, 43 eilutėse) ir į Valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 40 045 Eur pelno mokesčio, iš jo 2010 metais – 13 492 Eur, 2011 metais – 757 Eur, 2012 metais– 25 796 Eur, dėl to M. M. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. apgaule išvengė VšĮ „MSC M. S. C.“ didelės vertės turtinės prievolės – apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą 40 045 Eur pelno mokesčio.

162.

17M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. būdamas VšĮ „MSC M. S. C.“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu būdamas atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį VšĮ „MSC M. S. C.“ turtą, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. vasario 28 d. iš VšĮ „MSC M. S. C.“ priklausančių AB SEB banko sąskaitų Nr. ( - ), LTL, Nr. ( - ), EUR, Nr. ( - ), USD, išgrynino pinigines lėšas, iš viso 142 361,65 Eur, iš kurių 23 591,47 Eur neįnešė į kasą, neįtraukė į apskaitą ir šių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės 23 591,47 Eur vertės svetimą, VšĮ „MSC M. S. C.“ priklausantį, turtą.

183.

19M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. būdamas VšĮ „MSC M. S. C.“, į. k. ( - ), registruota ( - ), Tauragėje (toliau – ir VšĮ „MSC M. S. C.“), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną“, ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Tauragės mieste netvarkė ir neorganizavo VšĮ „MSC M. S.C.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tokiu būdu tyčia apgaulingai tvarkė VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterinę apskaitą, t. y.: laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 24 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. 205 kasos išlaidų orderiais nepagrindė ir kasos knygoje neužregistravo iš viso 41 081,15 Eur piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos ir piniginių lėšų sumokėjimo tiekėjams už pirktas paslaugas ir prekes, piniginių lėšų išmokėjimo „Western Union“ perlaidomis, grynųjų pinigų įmokėjimo į AB SEB banko sąskaitą; laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. sausio 13 d. 3 atvejais kasos pajamų orderiais nepagrindė ir kasos knygoje neužregistravo iš viso 2 310,97 Eur gavimo „Western Union“ perlaidomis; laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. 14 atvejų apskaitos registruose pirkimo žurnaluose neužregistravo pirkimų iš viso už 2 407,53 Eur; laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. liepos 9 d. 13 atvejų apskaitos AB SEB banko sąskaitos registre neužregistravo 5 375,00 Eur grynųjų pinigų įnešimo; laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. vasario 28 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 103 591,47 Eur iš AB SEB banko sąskaitų Nr. ( - ), LTL, Nr. ( - ) EUR, Nr. ( - ), USD, išgrynintų piniginių lėšų panaudojimo. Tokiu būdu dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. negalima iš dalies nustatyti VšĮ „MSC M. S. C.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

20II. Apeliacinio skundo argumentai

214.

22Apeliaciniame skunde nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Eligijus Vinckus prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį M. M., kadangi jis nepadarė veikų, turinčių nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymių.

234.1.

24Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas vienpusiškai vertino bylos medžiagą ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat neteisingai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to nepagrįstai M. M. veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį. Skundžiamame nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų aplinkybės nepagrįstai pripažintos įrodytomis, teismo išvados padarytos neišanalizavus įrodymų turinio, jų patikimumo ir neįvertinus jų prieštaringumo. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas apelianto argumentų bei įrodymų, patvirtinančių M. M. nekaltumą, apskritai neanalizavo ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė.

254.2.

26Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka teismo nuosprendžio formai ir turiniui keliamų reikalavimų: grindžiamas vienintele, nepatikima ir prieštaringa specialisto išvada, formaliais bendro pobūdžio teiginiais, perrašant prokuroro baigiamąją kalbą. Be to, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra prieštaringos, neatitinka bylos aplinkybių, dalies teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje, nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis teismas vadovavosi vienais įrodymais, o kitus atmetė. Skunde pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnyje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpcijos principą, kad ne nuteistasis, o valstybinis kaltintojas privalo įrodinėti kaltės nustatymui svarbias aplinkybes ir pagrįsti teiginius, kad M. M. tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, o įmonės turtas buvo panaudotas ne įmonės, o jo asmeninėms reikmėms. Taip pat skundžiamame nuosprendyje netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai – nepagrįstai tenkintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys, be pagrindo valstybės naudai išieškota 23 591,47 Eur suma ir pratęstas su nuteistajam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis nenusijusių asmenų laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

274.3.

28Apeliaciniame skunde, nesutikdamas su M. M. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas neatskleidė visų būtinųjų BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių nuteistojo veiksmuose, dėl ko būtų galima daryti išvadą, kad M. M. iš tiesų įvykdė šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas selektyviai ir atsainiai vertino byloje esančius prieštaringus įrodymus, be kita ko, juos iškraipydamas bei padarė išvadas, kurios buvo grindžiamos ne byloje surinktų ir ištirtų įrodymu visuma, be kita ko, pirmosios instancijos teismas rėmėsi abejotinais, nepagrįstais ir nuginčytinais įrodymais, neanalizavo ir nepasisakė dėl įrodymų dalies, kuri šalino nuteistojo kaltės turinį. Taip pat nurodo, kad BK 222 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. reikalaujama, kad kaltininkas suvoktų, jog jis apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, numato, kad tai iškreipia buhalterinę apskaitą ir dėl jo veikos bus neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba tiesiog yra abejingas dėl jų kilimo.

294.4.

30Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neskyrė dėmesio nuteistojo kaltės formai nustatyti, nevertino pastarojo parodymų, nenurodė jokių motyvų, kodėl konstatavo, kad M. M. veikė tyčia, kokie konkretūs ir objektyviai įvertinti įrodymai atskleidė M. M. kaltės turinį. Be to, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas itin deklaratyviai pacitavo tam tikras nuteistojo parodymų vietas iš jų padarydamas išvadas, kurios nebuvo grindžiamos jokia kita bylos medžiaga. Skunde pažymima, kad nuteistasis M. M. viso proceso metu parodymuose nuosekliai teigė, kad tikslo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą neturėjo, nepaisant to, pripažino, kad įsteigęs VšĮ „MSC M. S. C.“ dėl didelio užimtumo, teisinių bei finansinių žinių trūkumo, jam pavestas priežiūros ir kontrolės funkcijas vykdė nepakankamai rūpestingai. M. M. neneigė savo kaltės aspekto dėl to, jog buhalterinės apskaitos funkcijas vykdė aplaidžiai, tačiau aiškiai nurodė, kad tiesioginės tyčios taip veikti neturėjo. Tokios M. M. pozicijos nepaneigė jokie kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas, selektyviai atrinkdamas M. M. parodymus bei iš jų darydamas išvadas, nevertino bylos įrodymų visumos. Pasak gynėjo, jokių pagrįstų įrodymų, kad M. M. turėjo tyčią apgaulingai tvarkyti apskaitą byloje nėra, o pirmosios instancijos teismo padarytos priešingos išvados nepatvirtina tyčios nuteistojo veiksmuose. Netgi priešingai, byloje esantys įrodymai leidžia objektyviai konstatuoti, kad M. M. neturėjo tyčios apgaulingai tvarkyti apskaitą, o tą darė neatsargumo forma.

314.5.

32Taip pat gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nenurodė, kokie konkretūs įrodymai atskleidžia BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarinius, o tik konstatavo, jog nuteistasis apgaulingai tvarkė VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterinę apskaitą. Nuteistojo kaltės turinys grindžiamas tik specialistės (V. U.) išvada, nors, pasak gynėjo, tyrimas atliktas neprofesionaliai, selektyviai, išvadų trūkumai ir neatitikimai nepašalinti, o ir pati specialistė teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dalis dokumentų buvo neištirta. Gynėjo teigimu, tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl tinkamo BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo. Taip pat neaišku, kokiu būdu specialistė išvadose atsako į klausimus apie mokestinių įsipareigojimų dydį ir struktūrą valstybės biudžetui, kas vis tik rodo, jog galima nustatyti įsipareigojimų dydį, struktūrą, turimą turtą ir kapitalą. Ginčydamas specialistės išvados patikimumą, gynėjas skunde abejoja ją pateikusios specialistės kompetencija teikti išvadą buhalterinės apskaitos klausimais. Tuo pačiu apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje kitų bylos įrodymų – auditorės J. T. išvados bei jos parodymų teisiamajame posėdyje, kuriais ji patvirtino, kad nors buhalteriniai įrašai nebuvo atlikti laiku, tačiau iš UAB „B.“ sutvarkytos apskaitos visgi galima nustatyti VšJ „MSC M. S. C.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Pasak gynėjo, nors byloje esančiuose įrodymuose yra esminių prieštaravimų, tačiau pirmosios instancijos teismas nesistengė jų pašalinti, ar motyvuotai nurodyti, kodėl vieniems įrodymams teikė pirmenybę prieš kitus įrodymus.

334.6.

34Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje ne tik kad nebuvo nustatyta M. M. tyčia siekiant apgaulingai vesti buhalterinę apskaitą taip, kad atsirastų BK 222 straipsnyje numatyti padariniai, bet ir VšĮ „MSC M. S. C.“ veiklos tikslai, politika, organizacinė struktūra nebuvo nukreipta į tai, kad įstaiga veiktų nusikalstamai ir dėl to nebūtų galima nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymima, jog nuteistasis viešąją įstaigą įsteigė baigęs profesionalaus sportininko karjerą, nespėjęs įgyti teisinių ir finansinių žinių, kad galėtų suprasti, kad jog dėl savalaikio suvestinių registrų trukumo galėtų kilti kokių nors padarinių. Atsižvelgiant į tai, gynėjo teigimu, nuteistojo veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas nerūpestingumas, t. y. neatsargūs, o ne tyčiniai, veiksmai.

354.7.

36Nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio pagrįstumu dėl M. M. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas M. M. kaltę dėl turto pasisavinimo, objektyviai nevertino ir neanalizavo visų byloje esančių įrodymų, neatskleidė nusikalstamos veikos požymių pasireiškimo M. M. veiksmuose bei jo kaltę grindė išimtinai tik deklaratyviais ir byloje surinktais įrodymais nepagrįstais teiginiais. Gynėjo teigimu, pripažindamas M. M. kaltu padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje neatskleidė, kaip konkrečiu atveju M. M. veiksmuose buvo realizuoti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nevertino ir neanalizavo nuteistojo ir liudytojų parodymų bei auditorės išvados šios nusikalstamos veikos kontekste, nepaisant to, jog šie byloje esantys įrodymai akivaizdžiai šalina M. M. kaltės turinį.

374.8.

38Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas M. M. kaltę, nepateikė nei vieno įrodymo, kuris neginčijamai leistų daryti išvadą, jog nuteistasis išgrynindamas įmonės pinigines lėšas siekė jas naudoti ne įmonės, o asmeniniais interesais. Tuo tarpu viso proceso metu M. M. nuosekliai teigė, kad pinigų suma, už kurios pasisavinimą jis yra nuteistas, buvo išleista ne asmeninėms reikmėms, kaip, kad konstatuota skundžiamame nuosprendyje, o VšĮ „MSC M. S. C.“ dirbusių asmenų atlyginimui, komandiruotėms, finansiškai padėdama klientams, futbolininkams, kuriems klubas nemokėjo atlyginimo. Proceso metu jokių objektyvių įrodymų, kurie šalintų šių nuteistojo parodymų patikimumą, nustatyta nebuvo, priešingai – byloje yra surinkti įrodymai, kurie leidžia pagrįsti nuteistojo parodymus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl šių įrodymų motyvuojamojoje dalyje nepasisakė bei nevertino, kokią reikšmę jie turi, siekiant nustatyti, ar nuteistojo veiksmuose iš tiesų galima nustatyti nusikalstamos veikos požymius.

394.9.

40Taip pat gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo tyčios padaryti BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir apie jo veiksmų atitiktį šio straipsnio nuostatoms sprendė vien tik pagal neva nustatytą objektyvųjį veikos požymį. Remdamasis teismų praktika, apeliantas pažymi, kad vien tik pinigų išgryninimo iš banko sąskaitos faktu negali būti grindžiamas visos veikos kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. K-7-330/2011). Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Be to, įstatymas reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-378-895/2016, Nr. 2K-589-696/2015).

414.10.

42Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad proceso metu iki kaltinimo keitimo M. M. taip pat buvo kaltinamas pasisavinęs 80 000 Eur sumą, tačiau ši kaltinimo dalis buvo keičiama, kai buvo nustatyta, kad minėta pinigų suma buvo išmokėta futbolininkui Leandro da Silva, nepaisant to, kad ir ši suma nebuvo apskaityta ar pagrįsta apskaitos dokumentais, tačiau ši aplinkybė buvo įrodyta kita byloje esančia medžiaga. Gynėjo manymu, šiuo atveju ir likusi iš banko sąskaitų išgryninta 23 591,47 Eur suma taip pat negali būti laikoma pasisavinta, kadangi tokiam konstatavimui nėra jokių objektyvių įrodymų. Be to, tai jog ši suma buvo panaudota įmonės reikmėms, nors ir nėra pagrindžiama apskaitos vedimu, pagrindžiama kitais byloje esančiais jau aptartais įrodymais, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino. Gynėjas taip pat nurodo, jog kartu su apeliaciniu skundu aukštesniajam teismui teikiamos avansinės apyskaitos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., iš kurių matyti, kur ir kam minėtu laikotarpiu VšĮ „MSC M. S.C.“ atskaitingas asmuo M. M. panaudojo 66 654,48 Lt ir 19 068,08 Eur. Gynėjo teigimu, šių avansinių apyskaitų duomenys vienareikšmiškai patvirtina M. M. parodymus, jog visos išgrynintos lėšos buvo panaudotos išimtinai VšĮ „MSC M. S. C.“ reikmėms.

434.11.

44Apeliantas pažymi ir tai, kad grynųjų pinigų išėmimas iš banko sąskaitos pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Remdamasis teismų praktika nurodo, kad būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas; ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2010, Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-92/2012, Nr. 2K-P-95/2012). Tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti viešosios įstaigos turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įstaiga patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įstaigos turtą, numatydamas įstaigai daromą žalą ir to norėdamas. VšĮ „MSC M. S. C.“ dėl neva pasisavinto turto jokių pretenzijų nuteistajam nereiškė, tai patvirtina aplinkybę, jog įstaiga nelaikė, jog ji patyrė kokią nors žalą, kas leidžia daryti išvadą, kad minėta pinigų suma buvo panaudota būtent šios įstaigos reikmėms. Gynėjo teigimu, jokių įrodymų, kad M. M. būtų naudojęsis įmonės piniginėmis lėšomis savo reikmėms nėra, o pirmosios instancijos teismo išvardinti M. M. kaltę neva pagrindžiantys duomenys nepatvirtina jo tyčios pasisavinti turtą. Priešingai, byloje esantys įrodymai leidžia objektyviai konstatuoti, kad M. M. buvo suinteresuotas tinkamu jos funkcionavimu.

454.12.

46Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su M. M. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas M. M. kaltę dėl sukčiavimo objektyviai neįvertino byloje esančių įrodymų, motyvuojamoje skundžiamo nuosprendžio dalyje nenurodė, kaip konkrečiai M. M. veiksmuose atsiskleidė sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, objektyvieji ir subjektyvieji, požymiai, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-526/2014, Nr. 2K- 150/2014, Nr. 2K-117/2013, Nr. 2K-81/2011). Priimant apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė kaip konkrečiai M. M. veiksmuose pasireiškė objektyvieji (esminė apgaulė) ir subjektyvieji (tyčia) sukčiavimo požymiai, apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl sukčiavimo grindė tik deklaratyviais teiginiais, kurie prieštarauja byloje esančių įrodymų esmei.

474.13.

48Gynėjo teigimu, priimant apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje pirmosios instancijos teismas nevertino, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio nuostata, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Proceso metu auditorė J. T. tiek 2018 m. spalio 5 d. konsultacinėje išvadoje, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. spalio 17 d. UAB „B.“ paruoštos 2010–2014 metų finansinės ataskaitos, kartu su metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis buvo teikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), tačiau vadovaujantis minėtomis MAĮ nuostatomis 2010 – 2011 metų finansinės ataskaitos ir metinės pelno mokesčio deklaracijos priimtos nebuvo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, apskritai nevertino aplinkybės, kad nepaisant to, jog deklaracijos buvo teikiamos pavėluotai, visgi finansinės ataskaitos, kartu su metinėmis pelno deklaracijomis buvo pateiktos VMI, bei to, jog vadovaujantis cituoto MAĮ nuostatomis, nuteistasis pelno mokesčio deklaracijas galėjo teikti už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, kaip šiuo atveju buvo padaryta. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to motyvuotai nepasisakė ir jų nevertino bei nenurodė, kodėl šie įrodymai negali būti laikomi objektyviai šalinančiais M. M. kaltę.

494.14.

50Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino 2018 m. kovo 20 d. specialisto išvados Nr. 04/12-2-8-2988 patikimumo, nors M. M. kaltės turinį nustatinėjo remiantis būtent šia specialisto išvada. Tuo tarpu tiek iš 2018 m. kovo 20 d. specialisto išvados Nr. 04/12-2-8-2988, tiek iš 2019 m. birželio 26 d. išvados Nr. 04/12-2-8-6869 turinio matyti, kad visos gautos įplaukos į banko sąskaitas automatiškai buvo pripažįstamos pajamomis, o visos išmokėtos sumos įplaukoms gauti tiesiog buvo ignoruojamos. Taigi, realus išlaidų patyrimas specialistei (V. U.) nekėlė abejonių, tačiau patirtų išlaidų ji nepripažino mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Tai, kad specialistė pasirinktinai ir atsitiktinai į apmokestinamąją pajamų bazę mažinančią sumą įtraukdavo išmokėtas sumas patvirtina ir specialistės parodymai teisiamajame posėdyje. Tik gavus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 29 d. ekspertizės aktą Nr. 11-68 (19), specialistė pripažino, kad jos 2018 m. kovo 20 d. išvadoje apskaičiuota mokėtina pelno mokesčio suma yra neteisinga. Gynėjo teigimu, šios aplinkybės paneigia tiek 2018 m. kovo 20 d. specialisto išvados Nr. 04/12-2-8-2988, tiek 2019 m. birželio 26 d. išvados Nr. 04/12-2-8-6869 įrodomąją reikšmę ir kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, objektyvumo ir teisingumo. Teismų praktikoje yra laikoma, kad nepakankamas prieštaravimų tarp konsultacinės išvados ir specialisto išvados priežasčių išsiaiškinimas, nepakankamas išsiaiškinimas, kurioje iš išvadų duomenys yra patikimesni, nepakankamas motyvavimas, kuria iš byloje esančių išvadų grindžiamos teismo išvados, pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-641/2006).

514.15.

52Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat neanalizavo ir nevertino nuteistojo parodymų, nors viso proceso metu M. M. davė išsamius, neprieštaringus parodymus, kurie leidžia objektyviai konstatuoti, jog M. M. veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, situacija, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, neįrodo, jog jis veikė tiesiogine tyčia ir siekė, panaudodamas esminę apgaulę, suklaidinti mokesčių administratorių ir numatė, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą.

534.16.

54Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, pagal kurią deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas teismų praktikoje nelaikomi turtiniu sukčiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, Nr. 2K-515/2014, Nr. 2K-189/2014 ir kt.). Taip pat neteisingų duomenų į pelno mokesčio deklaraciją įrašymas taip sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą vertinamas ne kaip sukčiavimas, o kaip nusikaltimas finansų sistemai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-699/2018). Remdamasis minėta kasacinio teismo praktika gynėjas daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. M. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo, itin atsainiai vertino surinktus įrodymus, dėl ko nebuvo atskleisti nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veiksmuose.

554.17.

56Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl kaltinimo provokacinių veiksmų, kuomet kratos metu paimami reikšmingi pirminiai apskaitos dokumentai, kurių sąmoningai negrąžinant teikiamas reikalavimas pateikti VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterinės apskaitos pirminius ir suvestinius dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes ignoravo ir dėl jų nepasisakė. Apelianto teigimu tokie kaltinimo veiksmai prieštarauja pačiai baudžiamojo proceso idėjai, kuri išsamaus ir nešališko tyrimo rezultatų pagrindu reikalauja įrodyti buvus nusikaltimą, o ne jį sukurti šališkai renkant duomenis ir siekiant įrodyti užprogramuotą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kaltinimas įrodinėjo iš anksto suformuotą kaltinimo versiją, nes akivaizdu, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimui objektyviai negalint pateikti išsamių suvestinių apskaitos registrų, kuriuose būtų įregistruoti, sugrupuoti ir apibendrinti visų ūkinių operacijų duomenys įstaigos turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti, bus padaryta išvada, kad M. M. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.

574.18.

58Gynėjas nurodo, kad kaltinamajame akte ir 2019 m. liepos 9 d. prašyme pakeisti kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis buvo teigiama, kad M. M. apskritai netvarkė, nevedė, ir neorganizavo VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterinės apskaitos, tačiau specialistei visgi įvertinus paties nuteistojo pateiktos buhalterinės apskaitos duomenis (kurios anot kaltinimo jis nevedė ir netvarkė), pirmiausiai buvo nustatyta 100 804 Eur mokėtina į valstybės biudžetą pelno mokesčio suma, o vėliau 40 045 Eur suma, kurios sumokėjimo neva tyčia buvo išvengta ir iš tos pačios buhalterinės apskaitos pradžioje nustatoma neva M. M. pasisavinta 103 591,47 Eur suma, vėliau reiškiamas niekuo nepagrįstas kaltinimas dėl 23 591,47 Eur sumos pasisavinimo. Tokie kaltinimo veiksmai, apelianto teigimu, akivaizdžiai rodo provokacinį jų pobūdį, nes jeigu M. M. ikiteisminio tyrimo metu geranoriškai nebūtų teikęs UAB „B.“ parengtos buhalterinės apskaitos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., tai jis galėtų būti apkaltintas tik apgaulingu apskaitos tvarkymu, tačiau šiuo atveju iš paties nuteistojo pateiktos buhalterinės apskaitos kaltinimas sukūrė du naujus nusikaltimus.

594.19.

60Nuteistojo M. M. gynėjas, apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl kitų nuosprendžio klausimų, visų pirma nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimi, nepagrįstai nusprendė išieškoti iš M. M. valstybės naudai 23 591,47 Eur sumą. Gynėjo teigimu, nuteistojo M. M. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (pasisavinant didelės vertės svetimą turtą – 23 591,47 Eur) nėra įrodyta jokiais objektyviais ir neprieštaringais byloje surinktais įrodymais, todėl minėta pinigų suma negali būti laikoma nusikalstamos veikos rezultatu.

614.20.

62Taip pat, gynėjo teigimu, nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo patenkintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys ir iš M. M. priteista 40 045 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pažymi, kad civilinio ieškinio išsprendimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos konstatavimu šioje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, tai, kad metinės pelno mokesčių deklaracijos buvo teikiamos VMĮ, byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, jog VMĮ iš tiesų patyrė minėto dydžio žalą, o remiantis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis apie nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą, kaip jau buvo minėta, akivaizdu, jog padarytos išvados yra nepagrįstos, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos. Pažymėtina ir tai, kad per visą VšĮ „MSC M. S. C.“ veiklos laikotarpį Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nereiškė jokių pretenzijų dėl konkrečios pelno mokesčio sumos mokėjimo į valstybės biudžetą, visos pelno mokesčio deklaracijos yra priimtos ir dėl jų teisingumo VMĮ nėra pareiškusi jokių pastabų, todėl laikytina, kad jose esanti informacija yra teisinga. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys byloje neturėjo būti tenkinamas.

635.

64Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo M. M. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

65III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

666.

67Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

687.

69Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat neteisingai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to nepagrįstai M. M. veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra prieštaringos, neatitinka bylos aplinkybių, dalies teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnyje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpcijos principą, kad ne nuteistasis, o valstybinis kaltintojas privalo įrodinėti kaltės nustatymui svarbias aplinkybes, taip pat skundžiamame nuosprendyje netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.

708.

71Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, gynėjo apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo motyvus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių procesinių pažeidimų, tirdamas ir vertindamas įrodymus. Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog apygardos teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga. Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo požymių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą. Nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo priimto sprendimo vien dėl to, jog apeliantas ir teismas skirtingai vertino įrodymus. Kita vertus, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, pripažindamas M. M. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, taip pat netinkamai išsprendė dalį kitų nuosprendžio klausimų.

72Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

739.

74Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą ir apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. M. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 82 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. apgaule išvengė VšĮ „MSC M. S. C.“ didelės vertės turtinės prievolės – apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą 40 045 Eur pelno mokesčio. Pripažindamas M. M. kaltu pagal minėtą BK straipsnį, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.

7510.

76Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus yra turtinės prievolės išvengimo kaip alternatyvaus sukčiavimo požymio aiškinimas. Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-224/2008).

7711.

78Sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių, taip pat ir pelno mokesčio, apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Paprastai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas mokesčių administratoriui yra kvalifikuojamas pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-185-942/2016 ir kt.). Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui, pareigos įsiregistruoti mokesčių mokėtoju nevykdymas, neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimas, taigi ir atitinkamų mokesčių nesumokėjimas nelaikomi turtiniu sukčiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, Nr. 2K-515/2014, Nr. 2K-189/2014 ir kt.). Ši praktika patvirtinta ir išplėstinėje septynių teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 2K-7-304-976/2016.

7912.

80Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad M. M., būdamas VšĮ „MSC M. S. C.“ direktorius laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. mokesčių administratoriui tyčia neteikė metinių pelno mokesčio deklaracijų, ir laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. 3 atvejais metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma ( - )) Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė duomenų apie turtą ir pajamas, t. y. neparodė 2010–2012 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose iš viso 266 968 Eur (921 787 Lt) apmokestinamųjų sandorių, 15 procentų mokėtino pelno mokesčio nuo 266 968 Eur ir į Valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 40 045 Eur pelno mokesčio, iš jo 2010 metais – 13 492 Eur, 2011 metais – 757 Eur, 2012 metais– 25 796 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiais veiksmais M. M. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. apgaule išvengė VšĮ „MSC M. S. C.“ didelės vertės turtinės prievolės – apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą 40 045 Eur pelno mokesčio. Tačiau kaip jau buvo minėta, pelno mokesčio deklaracijų savalaikis nepateikimas mokesčių administratoriui teismų praktikoje nelaikomas mokestiniu sukčiavimu. Pažymėtina, kad mokesčio – pelno mokesčio, kurį buvo vengiama sumokėti šioje byloje, teisinis reguliavimas nesuponuoja galimybės asmeniui į jo susigrąžinimą arba kitokį kompensavimą, vadinasi, biudžeto lėšos grobiamos nebuvo, taigi pirmiau nurodytus M. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nebuvo teisinio pagrindo. Juo labiau kad teismų praktikoje net gi neteisingų duomenų į pelno mokesčio deklaraciją įrašymas, taip sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą, taip pat vertinamas ne kaip sukčiavimas, o kaip nusikaltimas finansų sistemai pagal BK 220 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-699/2018).

8113.

82Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad M. M. būdamas VšĮ „MSC M. S. C.“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. mokesčių administratoriui tyčia neteikė metinių pelno mokesčio deklaracijų ir nesumokėjo pelno mokesčio. M. M. inkriminuotos veikos padarymo metu galiojusi BK 221 straipsnio 1 dalis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.), kurios taikymas palankiausias jo teisinei padėčiai, nustatė atsakomybę tam, kas siekdamas išvengti daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti. Taigi, kaltinime nurodyta M. M. veika mokesčių administratoriui neteikiant VšĮ „MSC M. S. C.“ pelno deklaracijų galėtų būti vertinama ne kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnio 2 dalis), o kaip nusikaltimas finansų sistemai veiką kvalifikuojant pagal BK 221 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.).

8314.

84Kita vertus, minėta BK 221 straipsnio 1 dalies normos dispozicija yra sąlyginė. Asmuo pagal šį straipsnį atsako tik tuomet, jei valstybės įgaliota institucija raštu asmeniui priminė apie pareigą pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie asmens pajamas, pelną ar turtą. Nagrinėjamu atveju, išskyrus paties nuteistojo teiginius, kad VMI jį baudė dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kitų duomenų, jog VMI raštu kreipėsi į VšĮ „MSC M. S. C.“ direktorių M. M. ir priminė jam apie minėtą pareigą, bylos medžiagoje nėra. Iš byloje esančios informacijos apie M. M. turimas administracines nuobaudas matyti, kad administracine tvarka jis baustas už kitus nusižengimus, nesusijusius su netinkamai tvarkoma įstaigos buhalterine apskaita. Taigi, byloje nesant surinktų patikimų įrodymų, kad VMI raštu priminė M. M., kaip VšĮ „MSC M. S. C.“ direktoriui apie pareigą pateikti kaltinime nurodytas pelno deklaracijas, jo veiksmų kvalifikuoti pagal BK 221 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) nėra teisinio pagrindo. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, M. M. išteisinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas M. M. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, o M. M. nepadarė minėtos nusikalstamos veikos, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant M. M. kaltės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį klausimą.

8515.

86Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad už BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą buvo nuteistas ir juridinis asmuo VšĮ „MSC M. S. C.“. Pirmosios instancijos teismas VšĮ „MSC M. S. C.“ kaltę pagal minėtą BK straipsnį grindė nustatytu faktu, kad M. M., kaip fizinis asmuo, ėjęs vadovaujamas pareigas ir turėjęs teisę atstovauti šį juridinį asmenį, kaltinime nurodytus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuotus veiksmus atliko šio juridinio asmens vardu ir jo naudai. Apygardos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, todėl norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad M. M., kaip VšĮ „MSC M. S. C.“ direktorius, nepadarė BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo, VšĮ „MSC M. S. C.“ taip pat išteisinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį.

87Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

8816.

89Apeliaciniame skunde nesutinkama su M. M. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Apelianto teigimu, apygardos teismas netinkamai ir selektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, nuteistojo veiksmuose neatskleidė objektyviųjų ir subjektyviųjų BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių, nenustatė jo tyčios, neįvertino aplinkybės, jog žala VšĮ „MSC M. S. C.“ nebuvo padaryta, dėl to nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, apklaususi specialistę Renatą Bazilienę ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei kartu su apeliaciniu skundu pateiktas VšĮ „MSC M. S. C.“ direktoriaus M. M. avansines apyskaitas Nr. 1 ir Nr. 2 bei kitą baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismas tinkamai ištyrė nuteistajam M. M. inkriminuotos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikaltimo sudėties bei nuteistojo kaltės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei iš esmės teisingai įvertintais įrodymais.

9017.

91Nagrinėjamoje byloje surinktais bei pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais, t. y. dalies paties nuteistojo M. M. parodymais, specialistės V. U. parodymais bei rašytine bylos medžiaga – 2018 m. kovo 20 d. specialisto išvada Nr. 04/12-2-8-2988, patikimai nustatyta, kad jis, būdamas VšĮ „MSC M. S. C.“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu būdamas atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį VšĮ „MSC M. S. C.“ turtą, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. vasario 28 d. iš VšĮ „MSC M. S. C.“ priklausančių AB SEB banko sąskaitų Nr. ( - ), LTL, Nr. ( - ), EUR, Nr. ( - ), USD, išgrynino pinigines lėšas, iš viso 142 361,65 Eur, iš kurių 23 591,47 Eur neįnešė į kasą, neįtraukė į apskaitą ir šių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu būdu M. M. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės 23 591,47 Eur vertės svetimą, VšĮ „MSC M. S. C.“ priklausantį, turtą. Gynėjo teigimu, M. M. parodymus, kad minėta pinigų suma buvo išleista VšĮ „MSC M. S. C.“ dirbusių asmenų atlyginimams, komandiruotėms, suteikta kaip finansinė parama klientams ir futbolininkams, kuriems sporto klubai nemokėjo atlyginimo, patvirtina ne tik rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, audito išvada, liudytojų ir auditorės J. T. parodymai, bet ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktos dvi avansinės apyskaitos. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

9218.

93BK 183 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-138/2014). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų valdymo organų narių pareigas, įtvirtina bendrovės vadovo pareigą sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Teismų praktikoje laikoma, kad sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas numato ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, laikymąsi. Taigi tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iš bendrovės kasos paima bei panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tokie jų veiksmai vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas arba pasisavinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2007, Nr. 2K-108/2008).

9419.

95Darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, jų nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymai gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-P-78-2012).

9620.

97Nagrinėjamu atveju pirminis kaltinimas M. M. buvo pareikštas dėl 103 591,47 Eur pasisavinimo, tačiau pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas VšĮ „MSC M. S. C.“ klientas futbolininkas L. da S. patvirtino, jog M. M., kaip VšĮ „MSC M. S. C.“ atstovas jam grynaisiais pinigais iki 2014 m. gruodžio 1 d. išmokėjo 80 000 Eur. Dėl to bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pakeisti M. M. pateikti kaltinimai, atitinkamai sumažinant nuteistajam M. M. inkriminuotos pasisavintos sumos dydį iki 23 591,47 Eur. Iš bylos duomenų matyti, jog apklausiamas teisme liudytojas L. da S. neparodė, jog iš nuteistojo gavo dar kokias nors pinigų sumas. Dėl to remiantis šio liudytojo parodymais dar labiau mažinti nuteistojo pasisavintos sumos nėra teisinio pagrindo.

9821.

99Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, teisminio bylos nagrinėjimo metu išskyrus jo paties subjektyvius aiškinimus, nuteistasis M. M. nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, kuriuos pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs patikrinti BPK nustatyta tvarka, patvirtinančių, kad ši suma buvo panaudota VšĮ „MSC M. S. C.“ reikmėms. Nuteistojo parodymų, kad 23 591,47 Eur sumos jis nepasisavino, o panaudojo VšĮ „MSC M. S. C.“ reikmėms nei M. M. apygardos teismui pateikta 2018 m. spalio 5 d. konsultacinė išvada, nei auditorės J. T. parodymai taip pat nepatvirtina. Priešingai, minėtoje išvadoje konstatuota, kad banke laikomos ir grynaisiais paimtos lėšos atsakingo asmens direktoriaus M. M. buvo laikomos jo, kaip įmonei atskaitingo asmens, lėšomis ir įtrauktos į avanso ataskaitas. Avanso ataskaitose buvo įtrauktos ir atskaitingo asmens išlaidos, tai yra išleisti pinigai. VšĮ „MSC M. S. C.“ pinigus iš banko, o ne iš kasos paimdavo tik direktorius, save laikantis įmonei atskaitingu asmeniu. Grynieji pinigai faktiškai buvo laikomi pas jį, todėl kasos pajamų ir išlaidų orderiai nebuvo išrašomi. M. M., kaip įmonės atskaitingas asmuo, grynųjų pinigų likučio (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) įmonei negražindavo, tuo pažeisdamas kasos darbo organizavimo taisykles (t. 5, b. l. 61–64). Jokių duomenų, kad minėtas sumas M. M. panaudojo VšĮ „MSC M. S. C.“ reikmėms ar jas grąžino, minėtoje konsultacinėje išvadoje nenurodyta. Apklausiama pirmosios instancijos teisme apklausta konsultacinę išvadą parengusi auditorė J. T. taip pat patvirtino, jog visi direktoriaus paimti grynieji pinigai likdavo pas jį, pas atskaitingą asmenį direktorių matyti pinigų, kurie nepadengti išlaidomis, likutis. Taigi, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog 2018 m. spalio 5 d. konsultacinė išvada ir auditorės J. T. parodymai patvirtina, kad 23 591,47 Eur suma buvo panaudota VšĮ „MSC M. S. C.“ reikmėms. Apeliaciniame skunde teigiama, kad minėtos sumos panaudojimą VšĮ „MSC M. S. C.“ reikmėms patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, tačiau apeliaciniame skunde jie nekonkretizuoti. Kita vertus, šie apeliacinio skundo teiginiai paneigti 2018 m. kovo 20 d. specialisto išvados Nr. 04/12-2-8-2988 duomenimis ir specialistės V. U. parodymais. Apklausiama teisme ši specialistė parodė, kad teikdama minėtą specialisto išvadą ir joje konstatuodama, kad M. M. iš VšĮ „MSC M. S.C.“ priklausančių AB SEB banko sąskaitų išgrynino pinigines lėšas, iš viso 142 361,65 Eur, iš kurių 23 591,47 Eur neįnešė į kasą, neįtraukė į apskaitą ir šių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, ji vertino visus ikiteisminio tyrimo metu paimtus VšĮ „MSC M. S.C.“ dokumentus. Iš bylos duomenų matyti, kad M. M. 2018 m. vasario 6 d. rašte (t. 2, b. l. 70) nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jau yra pateikęs visus viešosios įstaigos dokumentus už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl jų pakartotinai neteiks, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų prašomų buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. vasario 28 d. pateikti neturi galimybės. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis pateikė įrodymus, patvirtinančius 80 000 Eur sumokėjo liudytojui L. da S. sumokėjimą, tačiau kitų pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių jo kaip VšĮ „MSC M. S. C.“ patirtas išlaidas, nepateikė. Dėl to apeliacinio skundo teiginiai, nurodant kad specialistė įvertino ne visus byloje esančius dokumentus, nekonkretizuojant, kokie gi dokumentai specialistės liko neįvertint, laikytini deklaratyviais.

10022.

101Apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktos dvi VšĮ „MSC M. S. C.“ direktoriaus M. M. pasirašytos avansinės apyskaitos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau šie dokumentai nepatvirtina, jog 23 591,47 Eur buvo panaudoti šios viešosios įstaigos reikmėms. Pirma, su minėtais dokumentais susipažinusi ir apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė Renata Bazilienė parodė, kad pateiktos avansinės apyskaitos nekeičia specialistės V. U. išvadų. Visos avansinėje apyskaitoje Nr. 1 nurodytos sumos šios specialistės buvo įvertintos ir pripažintos VšĮ „MSC M. S. C.“ išlaidomis, kurioms pagrįsti pateikti pirkimo dokumentai, dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šiuos specialistės teiginius patvirtina 2018 m. kovo 20 d. specialisto išvados Nr. 04-12-2-8-29858 priedai Nr. 31, 31.1–31.3, 32 (t. 3, b. l. 149–164), t. y. pirkimų žurnalai už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d., iš kurių matyti, jog gynėjo pateiktoje avansinėje apyskaitoje Nr. 1 nurodytos sumos sutampa su minėtuose žurnaluose nurodytomis sumomis. Be to, avansinėje apyskaitoje Nr. 1 nurodyta galutinė išlaidų suma – 66 654,54 Lt, net gi mažesnė, nei ta, kurią už minėtą laikotarpį nustatė specialistė V. U. (12 288,02+10 286,40+34 313,13+ +15 270,51 = 72 158,06 Lt). Antra, avansinėje apyskaitoje Nr. 2 nurodytos VšĮ „MSC M. S. C.“ išlaidos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau kartu su šiuo dokumentu nepateikti jokie pirminiai jame nurodytą informaciją apie viešosios įstaigos patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai, nors, kaip jau buvo minėta, avansinėje apyskaitoje Nr. 1 nurodytos išlaidos tokiais dokumentais buvo pagrįstos. Be to, didžioji dauguma avansinėje apyskaitoje Nr. 2 nurodytų VšĮ „MSC M. S. C.“ išlaidų patirtos vėliau nei kaltinime nurodyto laikotarpio pabaiga, t. y. po 2017 m. vasario 28 d. Trečia, iš pateiktų avansinių apyskaitų turinio matyti, kad jos buvo sudarytos bei 2019 m. rugpjūčio 12 d. pasirašytos VšĮ „MSC M. S. C.“ direktoriaus M. M.. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi VšĮ „MSC M. S.C.“ buvo iškelta bankroto byla, jos administratore paskirta MB „Bankroto laikas“, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi bankrutuojanti VšĮ „MSC M. S.C.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 6, b. l. 87-86, 90-91). Taigi, M. M., kaip VšĮ „MSC M. S. C.“ direktoriaus įgaliojimai, iškėlus bankroto bylą ir VšĮ „MSC M. S. C.“ pripažinus likviduojama dėl bankroto, pasibaigė, 2019 m. rugpjūčio 12 d. jis neturėjo jokių įgaliojimų ar teisinio pagrindo rengti minėtos viešosios įstaigos avansines apyskaitas, o juo labiau jas pasirašinėti kaip šios įstaigos direktorius. Esant pirmiau aplinkybių visumai, kartu su apeliaciniu skundu pateiktos avansinės apyskaitos Nr. 1 ir Nr. 2 nelaikytinos įrodymu, patvirtinančiu, jog M. M. 23 591,47 Eur panaudojo VšĮ „MSC M. S. C.“ reikmėms.

10223.

103Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl, inkriminuojant šią nusikalstamą veiką, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Tačiau priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, žalai konstatuoti neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. M., būdamas VšĮ „MSC M. S. C.“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. vasario 28 d. iš VšĮ „MSC M. S. C.“ priklausančių AB SEB banko sąskaitų Nr. ( - ), LTL, Nr. ( - ), EUR, Nr. ( - ), USD, išgrynino pinigines lėšas, iš viso 142 361,65 Eur, iš kurių 23 591,47 Eur neįnešė į kasą, neįtraukė į apskaitą ir šių lėšų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais. Taip pat nenustatyta, kad šios lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms. Taigi turtinė žala VšĮ „MSC M. S. C.“ buvo padaryta ir jos nepaneigia nepareikštas civilinis ieškinys. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. M. negrąžindamas viešajai įstaigai priklausančių lėšų ir nepagrįsdamas jų panaudojimo dokumentais, suvokė, kad veikia neteisėtai, suvokė, kad daroma veika pavojinga nuosavybei, numatė, kad dėl tokio jo veikimo daroma didelė turtinė žala šiai viešajai įstaigai, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. M. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

10424.

105Taigi, M. M. kaltė padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497-511/2015, Nr. 2K-243-942/2016). Pirmosios instancijos teismas turto konfiskavimą šioje byloje taikė BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. kaip uždraustos veikos rezultatą. Pažymėtina, kad turto pasisavinimas yra savanaudiška nusikalstama veika, kurią kaltininko veiksmuose patvirtinus teismų sprendimais yra pripažįstamas ir pastarojo neteisėto praturtėjimo faktas. VšĮ „MSC M. S. C.“ civilinio ieškinio dėl 23 591,47 Eur viešajai įstaigai priklausančių lėšų pasisavinimo nereiškė, todėl minėta suma pagrįstai iš nuteistojo M. M. konfiskuota kaip jo padarytos BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos rezultatas.

106Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

10725.

108Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka su M. M. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigia, jog apygardos teismas neatskleidė visų būtinųjų šios nusikalstamos veikos požymių nuteistojo veiksmuose, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė nuteistojo kaltės formos, nevertino nuteistojo parodymų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatė M. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tačiau nepagrįstai pastarojo veiką kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kaip apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o ne pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kaip aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą.

10926.

110Nagrinėjamu atveju aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. M. M., pažeisdamas BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas netvarkė ir neorganizavo VšĮ „MSC M. S.C.“ buhalterinės apskaitos ir dėl to laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. negalima iš dalies nustatyti VšĮ „MSC M. S. C.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros patvirtina ne tik specialistės V. U. parodymai, 2018 m. kovo 20 d. specialisto išvada Nr. 04/12-2-8-2988, iš dalies Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 29 d. ekspertizės aktas Nr. 11-68 (19) „Dėl VšĮ ,,MSC M. S. C.“ įmonės ūkinės finansinės veiklos“, 2019 m. birželio 26 d. specialisto išvada Nr. 04/12-2-8-6869, bet ir paties nuteistojo M. M. parodymai.

11127.

112Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme M. M. neneigė, kad neorganizavo ir pats netvarkė VšĮ „MSC M. S.C.“ buhalterinės apskaitos. Jis parodė, kad suprato, jog viešajai įstaigai reikalinga buhalterė, todėl 2010 metais dėl įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymo susitarė su buhaltere N. P., tačiau jos oficialiai neįdarbino, atlyginimo jai nemokėjo. Visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus teikdavo jai. N. P. jį tikino, kad tvarko VšĮ „MSC M. S.C.“ buhalterinę apskaitą, todėl ja pasitikėjo ir jos darbo nekontroliavo. Be to, jis Lietuvoje būdavo retai, nes nuolatos keliaudavo darbo reikalais. Pripažįsta, kad du kartus buvo kviestas į VMI, kur rašė paaiškinimą ir buvo baustas už tai, kad laiku nepateikė deklaracijos, kad viešojoje įstaigoje nebuvo įdarbintas buhalteris. Po to, kai buvo nubaustas, ir toliau bendravo su ta pačia buhaltere, nurodė jai, kad reikia sutvarkyti viešosios įstaigos dokumentus. Tačiau buhalterė N. P. grąžino jam segtuvus su dokumentais, ir tuomet paaiškėjo, kad buhalterinės apskaitos ji visiškai netvarkė. Jis kreipėsi į dvi įmones dėl buhalterijos sutvarkymo, gavo neigiamą atsakymą, todėl daugiau neieškojo, kas galėtų sutvarkyti viešosios įstaigos buhalterinę apskaitą. Jis pripažįsta, kad neužtikrino buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau nesutinka, kad tai darė siekdamas išvengti pelno mokesčio.

11328.

114Pagal teismų formuojamą praktiką, BK 222 straipsnyje ir BK 223 straipsnyje nustatytų nusikaltimų padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros – nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-26-788/2017). Nagrinėjamu atveju atlikus VšĮ „MSC M. S. C.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo nustatyta, kad dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. negalima iš dalies nustatyti minėtos įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

11529.

116Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nuteistojo M. M. padarytos nusikalstamos veikos padarinių – negalimumo iš dalies nustatyti VšĮ „MSC M. S. C.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bylose dėl BK 222, BK 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-245-303/2017). Nagrinėjamu atveju VšĮ „MSC M. S. C.“ direktoriaus pareigas ėjęs ir savo žinioje viešosios įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentus turėjęs M. M. buhalterinės apskaitos tvarkymo neorganizavo ir jos netvarkė. Atlikus kratą pastarojo namuose buvo išimti VšĮ „MSC M. S.C.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. M. M. savanoriškai pateikė tik dalį kitų pas jį buvusių apskaitos dokumentų, likusi dalis apskaitos dokumentų poėmio metu paimta iš UAB „B.“. Visus šiuos dokumentus specialistė V. U. įvertino VšĮ „MSC M. S. C.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu ir 2018 m. kovo 20 d. specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-8-2988 konstatavo, kad pagal pateiktus dokumentus ir duomenis, dėl VšĮ „MSC M. S. C.“ 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b. l. 8–26). Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad ši specialisto išvada neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ir todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo ja vadovautis. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, teiginį dėl minėtos specialisto išvados neatitikimo BPK 20 straipsnio reikalavimams gynėjas iš esmės grindė tuo, kad tyrimas buvo atliktas neprofesionaliai, selektyviai, o išvadų trūkumai ir neatitikimai nepašalinti. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju abejoti 2018 m. kovo 20 d. specialisto išvados Nr. 04/12-2-8-2988 patikimumu nėra teisinio pagrindo.

11730.

118Iš bylos duomenų matyti, jog minėtą specialisto išvadą pateikusi specialistė V. U. turėjo reikiamą išsilavinimą ir itin ilgą darbo patirtį apskaitos bei finansų srityje, trejų metų darbo stažą ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje, taigi, ji turėjo visus reikiamus įgaliojimus atlikti VšĮ „MSC M. S. C.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimus. Minėta specialistė buvo ne kartą apklausta pirmosios instancijos teisme, gynyba turėjo teisę užduoti jai klausimus. Apklausiama teisme specialistė paaiškino, jog dalies kratos metu iš M. M. paimtų dokumentų ji negalėjo priskirti prie VšĮ „MSC M. S.C.“ išlaidų, kadangi minėtų dokumentų pagal jokius parametrus nebuvo įmanoma priskirti šios įmonės veiklai. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog specialistė atlikdama VšĮ „MSC M. S. C.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą jai pateiktus dokumentus vertino selektyviai. Iš bylos duomenų matyti, jog bylos nagrinėjimo teisme metu specialistei V. U. gynybos iniciatyva buvo pateikti papildomi dokumentai, kurie jai nebuvo pateikti įvertinti atliekant pirminį specialisto tyrimą. Apklausiama teisme specialistė šių dokumentų nepripažino mažinančiais VšĮ „MSC M. S. C.“ pajamų bazę duomenimis. Dėl to buvo paskirta ekspertizė ir gautas 2019 m. kovo 29 d. ekspertizės aktas Nr. 11-68 (19). Atsižvelgiant į šio ekspertizės akto rezultatus – į leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąją pajamų bazę įtraukta dalis minėtuose dokumentuose nurodytų sumų – specialistė V. U. pateikė 2019 m. birželio 26 d. specialisto išvadą Nr. 04/12-2-8-6869, kurioje konstatavo, kad už 2010–2011 metų laikotarpį VšĮ „MSC M. S. C.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė metinių pelno mokesčio deklaracijų (forma ( - )), 2010–2012 metų laikotarpiu neapskaičiavo, metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma ( - )) nedeklaravo apmokestinamųjų pajamų, iš viso 266 968 Eur (921 787 Lt), nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 40 045 Eur (138 267 Lt) pelno mokesčio, iš jo 2010 metais – 13 492 Eur (46 585 Lt), 2011 metais – 757 Eur (2 614 Lt), 2012 metais – 25 796 Eur (89 068 Lt). Taigi, minėtoje specialisto išvadoje buvo patikslinti kai kurie skaičiavimai, į kuriuos pirmosios instancijos teismas atsižvelgė. Tačiau specialistės išvados dalis, kad dėl BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. negalima iš dalies nustatyti VšĮ „MSC M. S. C.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nepasikeitė. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pripažino, kad šie nusikalstamos veikos padariniai priežastiniu ryšiu susiję su M. M. veiksmais, neatitikusiais BAĮ reikalavimų. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad formuluotė „visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojamų dydžio ar struktūros“, inter alia (be kita ko), reiškia ne tai, kad to apskritai negalima padaryti, bet tai, kad visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros pagal ūkio subjekto pateiktus ar jo turimus dokumentus. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė gynėjas, aplinkybė, jog specialistų išvadose buvo atsakyta į klausimus dėl VšĮ „MSC M. S.C.“ mokestinių įsipareigojimų, M. M. veikos padarinių – nešalina.

11931.

120Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino kitų byloje esančių įrodymų – auditorės J. T. parodymų ir jos pateiktos konsultacinės išvados. Nepaisant to, jog minėtoje konsultacinėje išvadoje auditorė J. T. konstatavo, jog 2017 m. spalio 17 d. sutvarkius VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterinę apskaitą būtų galima nustatyti šios įstaigos veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, apklausiama teisme ji pripažino, jog teikdama šią išvadą pirminių VšĮ „MSC M. S. C.“ apskaitos dokumentų neištyrė, nevertino įmonės buhalterinės apskaitos teisingumo, nes tikrino tik „viršūnėlę“. Jos darbo apimtis buvo daug mažesnė negu specialistės. Ji taip pat parodė, kad VšĮ „MSC M. S. C.“ nėra registrų, yra tik pirminių dokumentų rinkinys, bet tai nėra buhalterinė apskaita ir negali pasakyti, ar tiriamuoju laikotarpiu pagal turimus dokumentus buvo galima nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog J. T. parodymai ir jos pateikta konsultacinė išvada paneigia kitais bylos duomenimis nustatytų M. M. padarytos nusikalstamos veikos padarinių – dėl VšĮ „MSC M. S. C.“ 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros – buvimą. Nagrinėjamu atveju dėl nuteistojo veikos kilę padariniai apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuoti tinkamai, remiantis byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu.

12132.

122Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad, esant dabartinei BK 223 straipsnio redakcijai, aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009). Vadinasi, net ir tais atvejais, kai buhalterinė apskaita netvarkoma ir dokumentai nesaugojami tyčia, toks neveikimas kvalifikuotinas pagal BK 223 straipsnį. Be to, buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

12333.

124Nagrinėjamoje byloje M. M. veika objektyviai pasireiškė neveikimu – neorganizavimu įmonės buhalterinės apskaitos ir jos netvarkymu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šią veiką nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis viso proceso metu teigė, jog neorganizuodamas ir netvarkydamas VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterinės apskaitos tyčia nesiekė, jog nebūtų galima nustatyti šios įstaigos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016). Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstama veika pasireiškė ne pavieniais, o daugkartiniais Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimais. VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterinė apskaita tinkamai neorganizuota ir netvarkyta buvo net septynerius metus. Iš nuteistojo parodymų turinio matyti, jog dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo pretenzijas jam buvo pateikusi VMI, tačiau net ir tuomet nuteistasis jokių veiksmų susidariusiai situacijai ištaisyti nesiėmė. Nagrinėjamu atveju net septynerius metus neorganizuodamas ir netvarkydamas VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterinės apskaitos – nenusamdydamas buhalterio, neišrašydamas kasos išlaidų ir kasos pajamų orderių, neteikdamas pelno mokesčio deklaracijų, neregistruodamas operacijų kasos knygoje ir apskaitos registruose nuteistasis, neįtraukdamas į apskaitą ir nepagrįsdamas grynųjų pinigų panaudojimo – net ir neturėdamas reikiamo išsilavinimo, negalėjo nesuprasti, jog dėl tokio jo neveikimo ateityje gali būti sunku ar net neįmanoma nustatyti šios įstaigos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.

12534.

126Nagrinėjamu atveju kaltinimas M. M. buvo suformuluotas tik dėl buhalterinės apskaitos neorganizavimo ir netvarkymo. Pirmosios instancijos teismas BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 223 straipsnio 1 dalies atribojimo klausimo iš viso nesprendė, konstatavo, jog M. M. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė, nes VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, kaip reikalaujama pagal įstatymus, todėl M. M. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstami padariniai suformuluoti identiškai ir neparodo šių veikų skirtumų. Be to, aplinkybė, kad buhalterinė apskaita netvarkoma tyčia, kaip jau minėta, nepaneigia tokios veikos kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas šioje byloje tinkamai nurodė apskaitos netvarkymo padarinius – dėl VšĮ „MSC M. S. C.“ 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tačiau neteisingai įvertino M. M. inkriminuotos veikos pobūdį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ji atitinka apgaulingo apskaitos tvarkymo požymius, taigi netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos M. M. veikos faktinės aplinkybės atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 223 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 222 straipsnio 1 dalyje aptartos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Atsižvelgiant į tai, M. M. veika perkvalifikuotina iš BK 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnio 1 dalį.

12735.

128Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui M. M. kaip VšĮ „MSC M. S. C.“ direktoriaus padarytą veiką ir BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikavus pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, VšĮ „MSC M. S. C.“ veika, kvalifikuota pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį.

129Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

13036.

131Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog kaltinimo veiksmai šioje byloje buvo provokaciniai – kratos metu buvo paimti reikšmingi pirminiai viešosios įstaigos apskaitos dokumentai, kurių sąmoningai negrąžinant, iš M. M. buvo reikalaujama pateikti VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterinės apskaitos pirminius ir suvestinius dokumentus; kaltinimas įrodinėjo iš anksto suformuotą kaltinimo versiją, nes buvo akivaizdu, jog nuteistajam objektyviai negalint pateikti išsamių suvestinių apskaitos registrų, bus padaryta išvada, kad M. M. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą; remiantis paties nuteistojo pateikta UAB „B.“ parengta VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterine apskaita buvo sukurti nauji kaltinimai dėl 40 045 Eur pelno mokesčio nesumokėjimo ir 23 591,47Eur pasisavinimo. Provokacijos klausimas baudžiamosiose bylose kyla tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu atliekami neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai, dažniausiai – nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Išvada, kad asmuo buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, paprastai yra daroma nustačius, kad asmuo, apie kurio nusikalstamą veiklą ar ketinimus nebuvo turima jokių konkrečių duomenų, pareigūnų buvo sukurstytas, paskatintas elgtis nusikalstamai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-567/2014). Nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai nebuvo atliekami, joks pareigūnas ar pareigūnų kontroliuojamas asmuo nuteistojo M. M. neragino laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., t. y. septynerius metus, netvarkyti ir neorganizuoti VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių išvadą, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo pareigūnų būtų buvęs spaudžiamas, raginamas ar kitaip skatinamas daryti nusikalstamas veikas.

13237.

133Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, kurios paskirtis gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (BAĮ 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (BAĮ 4 straipsnis). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222, 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus; o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog M. M. VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterinės apskaitos tvarkymu susirūpino tik tuomet, kai 2017 m. kovo 16 d. vykusios kratos metu buvo paimti pirminiai VšĮ „MSC M. S.C.“ apskaitos dokumentai ir 2017 m. kovo 6 d. (t. 4, b. l. 31-32) jam pareikšti įtarimai, nes sutartį su UAB „B.“ dėl minėtos įstaigos buhalterinės apskaitos sutvarkymo jis sudarė tik 2017 m. gegužės 16 d. (t. 2, b. l. 4-9). Aplinkybė, kad po ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir įtarimų pareiškimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pareikalavus pateikti pirminius ir suvestinius buhalterinės apskaitos dokumentus, asmuo pradeda tvarkyti buhalterinę apskaitą atgaline data, jo nusikalstamos veikos nešalina, taip pat nepatvirtina išvados apie teisėsaugos institucijų atliktus provokacinius veiksmus.

13438.

135Tai, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo paimti VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir nuteistajam negrąžinti, nepatvirtina, kad M. M. tokiu būdu buvo provokuojamas nusikalsti. Pirma, tokia praktika tiriant finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra įprasta. Be to, BPK konkrečiai nenustato, kokie duomenų rinkimo veiksmai kokiame tyrimo etape privalo būti atlikti ar kada jie turi būti baigti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo veikti taip, kad būtų nustatytos reikšmingos tiriamo įvykio aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje ši pareiga buvo tinkamai vykdoma, siekiant nustatyti ar VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Antra, pagal BAĮ įstatymo reikalavimus, apelianto nurodyti pirminiai ir suvestiniai buhalterinės apskaitos dokumentai, jeigu VšĮ „MSC M. S. C.“ buhalterinė apskaita būtų tvarkyta tinkamai, turėjo būti parengti ir egzistuoti jau kratos metu, o ne sudaryti ir tyrimui pateikti po to, kai nuteistajam buvo pareikštas įtarimas padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytus nusikaltimus.

13639.

137Trečia, iš bylos duomenų matyti, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota M. M. kaltinant BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikaltimų padarymu. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, turėjusios įtaką M. M. pareikštuose kaltinimuose nurodytų piniginių sumų dydžiams. Remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog prokuroras pasinaudojo šia jam įstatymo suteikta teise ir paprašė M. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (t. 6, b. l. 70–73), nepatvirtina apeliacinio skundo teiginių, jog tokiu būdu kaltinimas atliko provokacinius veiksmus ir nuteistajam sukūrė du naujus kaltinimus. Taigi pirmiau aptartos byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apelianto teiginiai apie kaltinimo atliktus provokacinius veiksmus laikytini nepagrįstais.

13840.

139Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo tenkintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintas civilinis ieškinys ir iš M. M. į Lietuvos Respublikos biudžetą priteista 40 045 Eur (keturiasdešimt tūkstančių keturiasdešimt penki) padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš M. M. suformuluoto kaltinimo matyti, jog civilinės ieškovės prašyta priteisti turtinė žala – 40 045,00 Eur buvo siejama išimtinai su BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymu, t. y. analogiško dydžio prievolės apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pelno mokestį į valstybės biudžetą išvengimu. Kiti nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai buvo susiję su buhalterinės apskaitos reikalavimų nesilaikymu, į šį kaltinimą neįtraukiant buhalterinės apskaitos pažeidimų, susijusių su prievolės apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pelno mokestį į valstybės biudžetą pažeidimu, ir VšĮ „MSC M. S. C.“ turto pasisavinimu – nusikaltimu, taip pat nesusijusiu su prievolės apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pelno mokestį į valstybės biudžetą pažeidimu. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Nagrinėjamu atveju nenustačius, jog nuteistasis M. M. padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo tenkinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto patikslinto civilinio ieškinio. Dėl to Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintas civilinis ieškinys dėl 40 045,00 Eur nesumokėto pelno mokesčio priteisimo (t. 6, b. l. 80–82) paliekamas nenagrinėtas.

14041.

141Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, M. M. sutuoktinės L. M. dukros iš ankstesnės santuokos Baltarusijos Respublikos pilietės V. I., turtui – butui, adresu ( - ), Vilnius, uždraudžiant šį turtą parduoti, įkeisti, perleisti tretiesiems asmenims. BPK 151 straipsnyje nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuri taikoma civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą. Priimdamas nuosprendį, teismas turi išspręsti klausimą ir dėl procesinių prievartos priemonių taikymo. Tais atvejais, kai civilinis ieškinys tenkinamas, ir priteistai sumai esant didesnei nei turto, kuriam taikomas nuosavybės teisių apribojimas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paprastai pratęsia šios priemonės taikymą iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas nuosprendžiu buvo pratęstas siekiant užtikrinti iš M. M. priteistą civilinį ieškinį bei jo pasisavintų 23 591,47 Eur konfiskavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą patikslintą civilinį ieškinį dėl 40 045,00 Eur nesumokėto pelno mokesčio priteisimo, todėl šis civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

14242.

143Be to, pagal įstatymo prasmę laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas įtariamajam (nuteistajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą. Šioje byloje V. I. nebuvo nei įtariamoji, nei nuteistoji, nei pagal įstatymus materialiai atsakingas už įtariamojo veiksmus asmuo. Nors byloje atliekant ikiteisminį tyrimą kilo abejonių dėl V. I. finansinių galimybių įsigyti pirmiau nurodytą butą, šis klausimas apygardos teismo nuosprendyje nebuvo išspręstas. Minėto buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pripažinta fiktyvia, V. I. nebuvo kaltinama įsigijusi žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, byloje neiškilo buto konfiskavimo klausimas, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, jų skundžiamame nuosprendyje nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad V. I. buvo susijusi su nuteistojo M. M. padarytomis nusikalstamomis veikomis, gavo iš jų naudos, ar kad jai buvo perduoti M. M. iš VšĮ „MSC M. S. C.“ pasisavinti pinigai – 23 591,47 Eur. Pirmosios instancijos teismui neišsprendus šių kausimų, neįmanomas trečiajam asmeniui priklausančio turto paėmimas ar panaudojimas, vykdant teismo nuosprendį. Dėl šių priežasčių neturi prasmės procesinė priemonė laikinas nuosavybės teisų apribojamas į V. I. nuosavybės teise priklausantį butą. Dėl to ši nuosprendžio dalis naikintina. Juo labiau kad nagrinėjamu atveju apygardos teismas laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, pratęsė ir M. M., turtui – butui, adresu ( - ), Tauragė, uždraudžiant šį turtą parduoti, įkeisti, perleisti tretiesiems asmenims.

144Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 3 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,

Nutarė

145Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti.

146M. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

147M. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

148Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

149Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

150Juridinį asmenį viešąją įstaigą „MSC M. S. C.“ išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

151Juridinio asmens viešosios įstaigos „MSC M. S. C.“ nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – juridinio asmens likvidavimą.

152Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 40 045,00 Eur nesumokėto pelno mokesčio priteisimo palikti nenagrinėtą.

153Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, M. M. sutuoktinės L. M. dukros iš ankstesnės santuokos Baltarusijos Respublikos pilietės V. I., gimusios ( - ), turtui – butui, adresu ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ).

154Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222... 4. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;... 5. – pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 7. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. M. paskirtos bausmės vykdymas... 8. Tuo pačiu nuosprendžiu juridinis asmuo VšĮ „MSC M. S.C.“ buvo... 9. Ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis... 10. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis, iš M. M. valstybės naudai... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 12. I.... 13. Bylos esmė... 14. 1.... 15. M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai,... 16. 2.... 17. M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai,... 18. 3.... 19. M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai,... 20. II. Apeliacinio skundo argumentai... 21. 4.... 22. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Eligijus Vinckus... 23. 4.1.... 24. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas,... 25. 4.2.... 26. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka... 27. 4.3.... 28. Apeliaciniame skunde, nesutikdamas su M. M. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1... 29. 4.4.... 30. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neskyrė dėmesio... 31. 4.5.... 32. Taip pat gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 33. 4.6.... 34. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje ne tik kad nebuvo... 35. 4.7.... 36. Nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio pagrįstumu dėl M. M. nuteisimo... 37. 4.8.... 38. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas,... 39. 4.9.... 40. Taip pat gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė... 41. 4.10.... 42. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad proceso metu iki... 43. 4.11.... 44. Apeliantas pažymi ir tai, kad grynųjų pinigų išėmimas iš banko... 45. 4.12.... 46. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su M. M. nuteisimu pagal BK 182... 47. 4.13.... 48. Gynėjo teigimu, priimant apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje pirmosios... 49. 4.14.... 50. Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir... 51. 4.15.... 52. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip... 53. 4.16.... 54. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 55. 4.17.... 56. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu... 57. 4.18.... 58. Gynėjas nurodo, kad kaltinamajame akte ir 2019 m. liepos 9 d. prašyme... 59. 4.19.... 60. Nuteistojo M. M. gynėjas, apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl kitų... 61. 4.20.... 62. Taip pat, gynėjo teigimu, nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo... 63. 5.... 64. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 65. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 66. 6.... 67. Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas... 68. 7.... 69. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir... 70. 8.... 71. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą... 72. Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį... 73. 9.... 74. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje... 75. 10.... 76. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į... 77. 11.... 78. Sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę... 79. 12.... 80. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad M. M., būdamas VšĮ „MSC M.... 81. 13.... 82. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad M. M. būdamas VšĮ... 83. 14.... 84. Kita vertus, minėta BK 221 straipsnio 1 dalies normos dispozicija yra... 85. 15.... 86. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad už BK 182 straipsnio 2... 87. Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ... 88. 16.... 89. Apeliaciniame skunde nesutinkama su M. M. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2... 90. 17.... 91. Nagrinėjamoje byloje surinktais bei pirmosios instancijos teisme ištirtais... 92. 18.... 93. BK 183 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui... 94. 19.... 95. Darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183... 96. 20.... 97. Nagrinėjamu atveju pirminis kaltinimas M. M. buvo pareikštas dėl 103 591,47... 98. 21.... 99. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, teisminio bylos nagrinėjimo metu... 100. 22.... 101. Apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktos dvi... 102. 23.... 103. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl, inkriminuojant šią... 104. 24.... 105. Taigi, M. M. kaltė padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą... 106. Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 107. 25.... 108. Apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka su M. M. nuteisimu pagal BK 222... 109. 26.... 110. Nagrinėjamu atveju aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki... 111. 27.... 112. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme M. M. neneigė, kad... 113. 28.... 114. Pagal teismų formuojamą praktiką, BK 222 straipsnyje ir BK 223 straipsnyje... 115. 29.... 116. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai... 117. 30.... 118. Iš bylos duomenų matyti, jog minėtą specialisto išvadą pateikusi... 119. 31.... 120. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas... 121. 32.... 122. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas apgaulingai tvarkė... 123. 33.... 124. Nagrinėjamoje byloje M. M. veika objektyviai pasireiškė neveikimu –... 125. 34.... 126. Nagrinėjamu atveju kaltinimas M. M. buvo suformuluotas tik dėl buhalterinės... 127. 35.... 128. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui M. M. kaip VšĮ „MSC M.... 129. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 130. 36.... 131. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog kaltinimo veiksmai šioje... 132. 37.... 133. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių,... 134. 38.... 135. Tai, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo paimti VšĮ „MSC M. S.... 136. 39.... 137. Trečia, iš bylos duomenų matyti, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos... 138. 40.... 139. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo tenkintas Klaipėdos apskrities... 140. 41.... 141. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisių... 142. 42.... 143. Be to, pagal įstatymo prasmę laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali... 144. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 145. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti.... 146. M. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182... 147. M. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos... 148. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies... 149. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2... 150. Juridinį asmenį viešąją įstaigą „MSC M. S. C.“ išteisinti pagal... 151. Juridinio asmens viešosios įstaigos „MSC M. S. C.“ nusikalstamą veiką,... 152. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį... 153. Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, M. M. sutuoktinės L. M.... 154. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti....