Byla 1A-744-309-2014

Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo :

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, nuteistajam R. M., jo gynėjui advokatui Jonui Nekrašiui, nukentėjusiajai V. G., jos atstovui advokatui Vytautui Blažaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. ir jo gynėjo advokato Jono Nekrašiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo :

2R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 20 MGL (2600 Lt) bauda.

3Iš dalies tenkintas civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios V. G. civilinis ieškinys ir iš kaltinamojo R. M. priteista atlyginti 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai V. G..

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5R. M. buvo nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 21 d., apie 3.00 val., viešoje vietoje – naktiniame klube „( - )“, esančiame ( - ), įžūliu elgesiu, matant aplinkiniams, pastumdamas ranka į kairį petį nukentėjusiąją V. G., dėl ko nukentėjusioji V. G. nukrito ant stalo ir susibraižė kairės rankos riešą, sukėlė jai fizinį skausmą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

6Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. ir jo gynėjas advokatas Jonas Nekrašius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 28 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, baudžiamąją bylą nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad R. M. fizinį skausmą V. G. sukėlė įgyvendindamas teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų.

7Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog R. M. pastūmė nukentėjusiąją dėl ko ši nugriuvo ant stalo ir sudaužė ant stalo buvusias stiklines, todėl ji galėjo į jas ir susibraižyti savo rankas. Pasak apeliantų, teismas šią išvadą grindžia prielaidomis ir spėliojimais. Nei įvykio vietos apžiūros protokolas nei kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusioji griuvo ant staliuko, taip pat nenustatyta ir konkreti jos griuvimo vieta ir staliukas, ant kurio ji galėjo nugriūti, visiškai nėra nustatytos aplinkybės ant kokio staliuko griuvo nukentėjusioji, ir ant to staliuko buvo stiklinės, ar tariamo nukentėjusiosios griuvimo metu buvo sudaužytos stiklinės ir ar tikrai ji į jas galėjo susibraižyti kairės rankos riešą. Nukentėjusiosios V. G. parodymai vertintini kritiškai. Byloje nėra specialistų išvados dėl V. G. sužalojimo masto, pobūdžio ir laiko. Nukentėjusioji V. G. dėl jai padaryto sužalojimo kreipėsi į teisėsaugos instituciją praėjus ilgam laikui ir tik po to, kai jai kitoje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas įtarimas dėl nukentėjusiosios A. K. sužalojimo. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad R. M. nuosprendyje nurodytus veiksmus padarė tyčia. Byloje nustatyta, kad R. M. įvykio metu sėdėjo kartu su drauge A. K.. Liudytoja A. K. nuo pat pranešimo apie įvykį, viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai davė parodymus dėl to, kad 2012 metų balandžio mėnesį buvo sumušta naktiniame klube „( - )“, kad prie staliuko, kur sėdėjo ji su draugais, tarp kurių buvo ir R. M., buvo priėjusios trys merginos, tarp kurių buvo ir V. G. ir ją sumušė.

8Atkreipia dėmesį į tai, kad V. G., kartu su draugėmis prieidama prie staliuko, kur sėdėjo A. K. su draugais, buvo nusiteikusi konfliktiškai ir dėl mažareikšmės priežasties, pradėjo konfliktą su A. K., pasibaigusį A. K. sužalojimu. V. G. dėl mažareikšmės dingsties – siekdama išsiaiškinti, kodėl A. K. ją pastūmė šokių metu, tyčia, elgdamasi įžūliai, naudojo smurtą prieš A. K., padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip aiškiai parodydama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo interesus iškeldama aukščiau kitų asmenų interesų, nekreipdama dėmesio į galinčias kitiems asmenims, aplinkai kilti neigiamas pasekmes, savo veiksmais siekė pažeminti nukentėjusiąją A. K., sutrikdė kitų žmonių laisvalaikį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent dėl V. G. veiksmų, kai ji su draugėmis priėjo prie nukentėjusiosios A. K. staliuko ir pradėjo su ja konfliktuoti, kilo sumaištis, į konfliktą įsitraukė R. M. ir kiti asmenys, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Būtent pati nukentėjusioji V. G. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, išprovokavo konfliktą ir sužalojo A. K..

9Nurodo, kad R. M., liudytojai A. K., N. U., A. U. ir K. K. neigė, jog R. M. buvo pastūmęs V. G.. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad V. G. baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-949/2014 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteista 20 MGL (2600,00 Lt) bauda už tai, kad 2012 m. balandžio 22 d. apie 2 val., viešoje vietoje - naktinio klubo „( - )“ patalpose ( - ), tyčia, panaudodama fizinį smurtą, tai yra tampydama nukentėjusiajai A. K. už plaukų bei rankomis ir kojomis suduodama ne mažiau aštuonių smūgių nukentėjusiajai A. K. ir padarydama sužalojimus, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

10Be to, V. G. kartu su jos dviem draugėm pradėtas fizinis smurtas prieš R. M. draugę A. K. rodo pavojingą kėsinimąsi, kuris buvo realus ir akivaizdus. Iš byloje surinktų duomenų darytina išvada, kad būtent pati nukentėjusioji V. G. pavartodama fizinį smurtą A. K., sukėlė būtinosios ginties situaciją R. M.. A. K. atveju R. M. gynė savo draugę A. K., nuo V. G. agresyvių ir smurtinių veiksmų.

11Apeliantai teigia, kad teisė aktyviai gintis darant kitam asmeniui žalą baudžiamojoje teisėje įvardijama kaip būtinoji gintis. Žmogaus teisė aktyviai gintis įtvirtinama BK 28 straipsnyje, kuris skelbia, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Gynybos požiūriu būtinajai ginčiai reikia, kad dėl atkirčio pavojingam kėsinimuisi žala grėstų ar būtų padaroma tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims, ir tik neperžengiant būtinosios ginties ribų. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatyme nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kokybės, nei kiekybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis. Tai reiškia, kad įstatymas nereikalauja gynybos priemonių atitikties kėsinimosi priemonėms.

12Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

13Apeliacinis skundas tenkintinas.

14Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014). Vertindamas nagrinėjamos bylos įrodymus šio principo pirmosios instancijos teismas nesilaikė.

15Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

16Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas.

17BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K–303/2014).

18Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

19Nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).

20Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K–303/2014).

21Apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Tai ne kartą savo nutartyse yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas užtikrinamas teismui vykdant BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

22Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį R. M. buvo nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y 2012 m. balandžio 21 d., apie 3.00 val., viešoje vietoje – naktiniame klube „( - )“, esančiame ( - ), matant aplinkiniams, pastumdamas ranka į kairį petį nukentėjusiąją V. G., dėl ko nukentėjusioji V. G. nukrito ant stalo ir susibraižė kairės rankos riešą, sukėlė jai fizinį skausmą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

23Pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. M. parodė, kad atėjo į klubą su draugais apie 24 val. Klube išgėrė, šoko. Prie staliuko sėdėjo jis, A. ir N. U. ir A. K.. Pabuvo porą valandų ir ruošėsi išeiti, kai apie antrą valandą priėjo agresyviai nusiteikusios trys merginos bei pradėjo kabinėtis prie A., negražiai kalbėjo, sakė „ateik, žiurke“ ir visaip kitaip. Jis stovėjo išskėtęs rankas ir neleido joms prieiti prie A. K., kuri sėdėjo jam už nugaros. Merginos tampė jį už megztinio rankovės, suplėšė megztinį, bet jis tikrai jų nestūmė. Priėjęs apsaugos darbuotojas išvedė jį, o paskui A. U., dar vėliau kruviną A. Jis klausė, kodėl jį išveda, o apsaugos darbuotojai jam pasakė, kad V. G. yra direktoriaus žmona ir kitaip negali. A. K. sakė, kad ją sumušė, kai jis buvo išvestas. Nukentėjusioji V. G. parodė, kad 2012 m. balandžio 21 d. apie 23-24 val. su draugėmis E. R., L. M., I. D. ir L. K. nuėjo į klubą „( - )“. Bešokant ją pastūmė A. K., kuri buvo R. M. kompanijoje, o jų stalelis buvo šalia jų. Kai ją pastūmė, ji suklupo. Dar pašokusios visos parėjo prie stalelio, išskyrus vieną, kuri nuėjo parūkyti. Ji priėjo prie A. K. ir pasilenkusi pasakė, kad daugiau jos nestumdytų. Prie jos priėjo R. M. ir pasakė, kad „gerai, kad tave pastūmė“. Jis kažkam skambino ir ją pastūmė. Dėl pastūmimo ji nugriuvo ant stalelio, susibraižė riešą, skaudėjo petį. Tuomet jos draugės puolė ją ginti. Priėjo apsaugos darbuotojas ir išvedė R. M. su kompanija, iškvietė policiją, juos išvežė, nes visi buvo girti. Kai ji priėjo prie A. K., vaizdo, kad ją puola, tikrai nesudarė ir jokių smūgių jai nesudavė. Konfliktas įvyko apie 2.30 val. Liudytoja E. R. parodė, kad mokosi kartu su V. G.. Baigė kursą ir nuėjo atšvęsti į klubą „( - )“ apie 23-24 val. Užsisakiusios pavalgyti ir išgerti, nuėjo šokti. Jos šoko ratelyje, o A. K. šoko kitame ratelyje. Bešokant A. K. pastūmė L. (M.), o vėliau V. G., kuri po pastūmimo susinervino. A. K. visą vakarą stumdė ir ne tik jas, buvo nusiteikusi agresyviai ir susinervinusi. Kurį laiką jos dar pašoko, tuomet visos draugės nuėjo prie staliuko, o ji nuėjo parūkyti. Grįždama pamatė kaip visi stovi prie staliuko ir vaikinas stumia merginą. Stūmė taip, kad nukrito ant stalo. Ar stūmė viena, ar dviem rankomis, nematė. Logiškai galvojant, turėjo stumti abiem rankomis. Liudytoja I. D. parodė, kad su V. G. kartu mokosi. Atėjo į klubą, užsisakė gėrimus, pasėdėjo prie stalelio ir nuėjo šokti. Jos visos šoko sustojusios ratu. Pašokusios visos kartu ėjo prie stalelio. L. M. ir V. G. sakė, kad jas stumdo kažkokia mergina. A. K. sėdėjo prie staliuko ir jos abi nuėjo pasakyti, kad nesistumdytų. Prasidėjo konfliktas ir ji nuėjo pažiūrėti. Pamatė kaip V. G. skrenda per stalą. Girdėjo pasakymą: „Nelįsk, nes pati gausi“. V. G. griuvo ant jų staliuko ant nugaros. Sudužo taurės, nes ant stalo buvo daug stiklinių indų. Mano, kad V. G. pastūmė vaikinas. Konkrečių judesių, smūgių nematė. Liudytoja K. K. parodė, kad įvykio metu buvo klube su kitais draugais prie kito staliuko. Pro šalį praėjo R. M. su draugais. Matė kaip prie sėdinčio R. M. priėjo merginos, dvi tamsiais ir viena šviesiais plaukais. V. G. buvo viena iš trijų priėjusių merginų, su raudona suknele. Mergina šviesiais plaukais stumdė R. M.. Jis merginoms tikrai nesudavė. Kad V. G. būtų sužalota, nepastebėjo. Ji matė tik kaip ji puolė, bet sužalojimų nebuvo. Sudaužytų indų ant staliuko nebuvo. Liudytoja A. K. parodė, kad naktį iš 2012 m. balandžio 21 d. į 22 d. buvo klube su R. M. ir A. ir N. U.. Prie jų stalelio priėjo trys merginos ir kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, nežino, galbūt ją su kažkuo sumaišė. Atėjusios merginos puolė muštis. R. M. atsistojęs paklausė V. G. kas nutiko, kadangi V. G. ją labiausiai puolė. Merginų veiksmai buvo nukreipti į ją. R. M. tikrai nesudavė V. G., neplūdo jos necenzūriniais žodžiais. Jis stovėjo susidėjęs rankas ant krūtinės, o V. G. jį stumdė. Ji buvo agresyviais nusiteikusi ir išgėrusi. V. G. nebuvo pargriuvusi ant staliuko ir susižeidusi. Labai greitai atėjo apsaugos darbuotojai ir išsivedė R. M.. Kai R. M. išvedė, likusios merginos puolė ją, tampė už plaukų. Liudytojas A. U. parodė, kad įvykio metu buvo klube ir linksminosi su draugais. Priėjo agresyviai nusiteikusios merginos, iš kurių viena buvo V. G.. R. M. neleido merginoms prieiti prie A. K.. Jis nei stūmė, nei sudavė smūgius. Jis laikė, bet nestumdė, nebuvo stūmimo veiksmo ir V. G. nenugriuvo. Liudytoja N. U. parodė, kad įvykio metu buvo klube „( - )“, linksminosi, vartojo alkoholį. Prie staliuko sėdėjo A. K., R. M. ir ji su A. U. ir jie jau ruošėsi išeiti, kai priėjo 3 merginos ir puolė A. K.. R. M. atskyrė, neleido V. G. prieiti prie A. K.. Jis V. G. patraukė, bet ji nenugriuvo.

24Apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas priėmė konstatuodamas, kad viešoje vietoje – naktiniame klube „( - )“, kuriame buvo daug žmonių, įvyko konfliktas tarp R. M. ir V. G.. R. M. konflikto metu pastūmė V. G. (jos parodymais) į petį, dėl ko ji nugriuvo ant staliuko, tai patvirtina su ja buvusios draugės – liudytojomis teismo posėdyje apklaustos E. R., I. D. bei ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. K.. Nors kaltinamasis R. M. neigia prisilietęs prie V. G., ką patvirtino ir jo draugės - liudytojos A. K. ir K. K., tačiau tiek jo, tiek minėtų liudytojų parodymus paneigia kiti teismo posėdyje ištirti įrodymai. Klube „( - )“ dirbanti padavėja R. P. parodė, jog matė kaip R. M. pastūmė V. G., dėl ko ji nugriuvo ant nugaros ant šalia buvusio staliuko, iš ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad ji atpažino R. M. kaip asmenį, kuris naktiniame klube „( - )“ pastūmė V. G.. Kad V. G. buvo pastumta patvirtino ir liudytojai R. J., kuris parodė, kad vienam vaikinui atsistojus, V. G. nuo jo atšoko ir nukrito, bei D. U., kuris patvirtino, kad matė kaip V. G. pastūmė vienas iš sėdėjusių vaikinų, tačiau neprisimena, ar ji nuvirto. Kadangi minėti liudytojai negalėjo patvirtinti, kad tai buvo būtent R. M., tačiau remiantis liudytojos R. P. parodymais, konstatuojama, kad jų matytas asmuo, dėl kurio veiksmų V. G. buvo pastumta, buvo būtent R. M.. Nors nustatyta, kad nukentėjusioji V. G. yra minėto klubo direktoriaus žmona, o tiek liudytoja R. P., tiek R. J., yra naktinio klubo „( - )“ darbuotojai, tačiau teismui nagrinėjant bylą neiškilo abejonių dėl minėtų liudytojų suinteresuotumo, be to, liudytojas D. U., įvykio metu dirbęs klubo apsaugos darbuotoju, klube nebedirba jau 2 metus, todėl teismui nėra pagrindo vertinti jo parodymų kritiškai. R. M. kaltę iš dalies patvirtina ir liudytojas A. U., kuris parodė, kad R. M. laikė merginas, kad šios nepultų A. K., bei N. U., kuri parodė, kad R. M. V. G. „atskyrė“, „patraukė“. Tuo tarpu kiti R. M. draugų parodymai vertintini kritiškai, nes jie visi yra draugai, todėl ir nagrinėjant bylą teisme galėjo duoti kaltinamajam palankius parodymus.

25Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ir, vertindamas įrodymus, rėmėsi nukentėjusios V. G., jos draugių ir klubo, kurio direktorius nukentėjusios sutuoktinis, darbuotojų parodymais, kurių parodymus laikė objektyviais ir atmetė R. M. ir kartu su juo buvusių liudytojų parodymus, kaip ne objektyvius ir palankius R. M..

26BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Savo išvadas teismas turi grįsti remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, atsižvelgdamas atskirai ir į kiekvieno atskiro įrodymo gavimo aplinkybes, patikimumą, įrodomąją reikšmę. Analizuodamas asmenų parodymus kaip įrodymus teismas privalo atsižvelgti į tų asmenų sąsajas su proceso dalyviais, jų galimus interesus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti.

27Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje atmetė nukentėjusios V. G. parodymus, kad R. M. „suduodamas vieną smūgį kumščiu į kairį petį nukentėjusiajai V. G.“, nes teismas, išnagrinėjęs bylą, tokios aplinkybės nenustatė. Vadinasi tuo pačiu teismas paneigė ir savo išvadą, kad nukentėjusios parodymai nuoseklūs. V. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. M. jai smogė, o teismo posėdžio metu parodė, kad R. M. kalbėjo telefonu ir ją pastūmė. Nei vienas liudytojas teismo posėdyje neparodė, kad būtų matę kaip R. M. V. G. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą.

28Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti (BPK 192 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, asmuo atpažįstamas pagal nuotraukas tik baudžiamojo proceso įstatymo nurodytais atvejais. 2012 m. spalio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja R. P. atpažįsta asmenį (R. M.), kuris naktiniame klube „( - )“ pastūmė V. G. (1 t., 113-115 b. l.). Konfliktas naktiniame klube įvyko 2012 m. balandžio 21 d. Atpažinimas buvo atliktas po įvykio praėjus šešiems mėnesiams. Byloje nenustatyta, kad R. M. būtų pasislėpęs, grasinęs liudytojai ar būtų kokių nors objektyvių priežasčių kliudančių jį parodyti liudytojai.

29Iš bylos duomenų matyti, kad R. M. jį atpažinti R. P. nebuvo parodytas. Atpažinimas 2012 m. spalio 22 d. buvo daromas pagal jo nuotrauką. R. P. R. M. atpažino. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole jokių R. P. paaiškinimų, pagal kokius požymius ar žymes ji atpažįsta vieną iš jai pagal nuotraukas rodomų asmenų (t. y. R. M.), nėra, tik nurodyta, kad atpažįsta iš veido bruožų. Atliekant procesinį veiksmą – parodymą atpažinti rašomas protokolas, kuriam taikomi bendrieji reikalavimai, nustatyti BPK 179 straipsnyje, bei reikalavimai, nustatyti BPK 195 straipsnyje. Dokumentų, kuriais galima remtis baudžiamajame procese, samprata pateikta BPK 95 straipsnyje. Pagal BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai (apžiūros, kratos, parodymo atpažinti ir kt.) priskirti prie dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje esamus duomenis, apeliacinės instancijos teismas abejoja procesinio veiksmo – parodymo atpažinti – atlikimo metu gautų duomenų (atpažinimo pagal nuotrauką) patikimumu. Atpažinimas pagal nuotrauką buvo atliekamas nuo įvykio praėjus šešiems mėnesiams, apklausiama liudytoja jokių išskirtinių R. M. požymių nenurodė.

30Byloje nekyla abejonių dėl to, kad R. M. inkriminuoti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – naktiniame klube, kur buvo ir bet kada galėjo pasirodyti kiti asmenys. Iš veikos aprašymo taip pat matyti, kad R. M. veiksmai, pastumiant nukentėjusiąją V. G., buvo įvertinti kaip įžūlus elgesys, o nukentėjusios nukritimas ant stalo ir kairės rankos susibraižymas (objektyviais įrodymais tai nepatvirtinta), sukėlęs fizinį skausmą – kaip visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.

31Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, R. M. inkriminuota veika pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažinta atitinkanti BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

32Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.

33Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad naktiniame klube, be kitų lankytojų, linksminosi nukentėjusioji V. G. su savo draugėmis ir nuteistasis R. M. su savo draugais. Nukentėjusios V. G. parodymais, bešokant ją pastūmė A. K., kuri buvo nuteistojo R. M. kompanijoje. Kai ją pastūmė, ji suklupo. Priėjusi prie A. K., pasilenkusi pasakė, kad daugiau jos nestumdytų. Prie jos priėjo R. M. ir pasakė, kad „gerai, kad tave pastūmė“. Jis kažkam skambino ir ją pastūmė. Dėl pastūmimo ji nugriuvo ant stalelio, susibraižė riešą, skaudėjo petį. Kilo konfliktas. Byloje nenustatytas nei vienas asmuo, kuris būtų patvirtinęs, kad nuteistasis R. M. būtų prieš nukentėjusiąją V. G. panaudojęs smurtą. Byloje objektyviais įrodymais nepatvirtinta, kad nukentėjusios V. G. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir jai buvo padarytas kūno sužalojimas. Nukentėjusioji V. G. į teisėsaugos organus nesikreipė, ikiteisminis tyrimas R. M. atžvilgiu pradėtas 2012 m. gruodžio 6 d. prokuroro patvarkymu (1 t. 2 b. l.). Kilus konfliktui, klubo apsaugos darbuotojai nuteistąjį R. M. iš klubo patalpų išvedė. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių taip pat matyti, kad dėl R. M. veiksmų nebuvo sutrikdyta naktinio klubo veikla, dėl įvykio nebuvo pranešta policijai, visas įvykis truko kelias minutes, nė vienas asmuo nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. 2012 m. rugpjūčio 1 d. V. G. apklausiama įtariamąja, parodė, kad tarp jos ir klube buvusios merginos kilo konfliktas ir nepažįstamas vaikinas jai trenkė kumščiu į petį ir ji nukrito (1 t. 158-159 b. l.), 2012 m. gruodžio 27 d. apklausiama liudytoja (1 t., 174-175 b. l.) nurodė, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio patyrė fizinį skausmą. V. G. nukentėjusiąją pripažinta 2012 m. gruodžio 27 d. (1 t. 176 b. l.). V. G. savo veiksmų nenutraukė, naudojo prieš A. K. smurtą. 2012 m. balandžio 27 d. (1 t. 11-12 b. l.) A. K. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo V. G.. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad V. G. baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-949/2014 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu (nuosprendis neįsiteisėjęs) pripažinta kalta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteista 20 MGL (2600,00 Lt) bauda už tai, kad 2012 m. balandžio 22 d. apie 2 val., viešoje vietoje - naktinio klubo „( - )“ patalpose ( - ), tyčia, panaudodama fizinį smurtą, tai yra tampydama nukentėjusiajai A. K. už plaukų bei rankomis ir kojomis suduodama ne mažiau aštuonių smūgių nukentėjusiajai A. K. ir padarydama sužalojimus, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

34Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta R. M. veiksmuose įžūlaus elgesio, nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo, t. y. dalies BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių (veikos, jos padarymo būdo, padarinių bei tyčios), todėl jis išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Byloje nustatyta, kad R. M. elgesį (pastūmė V. G.) lėmė tai, kad jis siekė išvengti konflikto tarp A. K. ir V. G., kuri, jo nuomone, nepagrįstai kėlė konfliktinę situaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šią aplinkybę, rodančią, kad R. M. paskatos nebuvo chuliganiškos, taip pat tai, kad jo elgesys V. G. atžvilgiu nebuvo demonstratyvus bei bauginantis, konfliktas truko labai trumpai, nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog R. M. siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, akivaizdžiai rodė nepagarbą žmogui ir visuomenei apskritai, suprato savo veiksmus kaip viešosios tvarkos pažeidimą, numatė tokius padarinius bei jų siekė. Nors, kaip nurodyta pirmiau, viešosios tvarkos sutrikdymo motyvai neturi tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau dominuojančių motyvų, kurie nelaikyti chuliganiškais, nustatymas ir kitos konfliktinę situaciją apibūdinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju paneigia R. M. veiksmų vertinimą kaip įžūlaus pobūdžio nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą bei tyčios pažeisti viešąją tvarką buvimą.

35Dėl pirmiau paminėtų priežasčių nuosprendis dėl R. M. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį naikintinas, kadangi neįrodyta, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad konfliktas kilo dėl neteisėtų V. G. veiksmų, siekiant išsiaiškinti tarpusavio santykius su A. K..

36Dėl civilinio ieškinio

37Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. G. pareiškė 5000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

38BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

39Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis R. M. išteisintinas, nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių bei vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, V. G. pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą.

40Dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo

41Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2009, 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į teismų praktiką, kuria pripažįstama, kad, esant specifinei konfliktinei situacijai muštynėms, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančioje situacijoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-392/2012, 2K-275/2013).

42Byloje nenustatyta, kad R. M. būtų padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, todėl taikyti BK 28 straipsnio nuostatų nėra pagrindo.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

45R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius, kad buvo padaryta veika turtinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46V. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.