Byla 1A-7-300-2012
Dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-12-06 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės, teisėjų Zigmo Kavaliausko, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorams Pauliui Andruškevičiui, Egidijui Timoniui, ekspertui Henrikui Daujotui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Z. M. Č., gynėjui advokatui Valdui Kairiui, nuteistajam A. K. (K.), teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (K.) ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-12-06 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

2Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 68 str.).

3Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 6500 Lt (šeši tūkstančiai penki šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo ir iš kaltinamojo A. K. 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

4Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. M. Č. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 5949,50 Lt (penki tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt devyni litai 50 ct) turtinės žalos atlyginimo ir iš kaltinamojo A. K. 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6A. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmonės, o būtent: jis 2007 m. spalio 16 d., apie 16 val. 50 min., ( - ) rajone, ( - ) k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,52 promilės etilo alkoholio), vairuodamas jam pačiam priklausančią transporto priemonę-automobilį „Jeep Grand Cheroke“, valst. Nr. ( - ) nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, važiuodamas link ( - ) vandens telkinio kranto, nesulėtino greičio ir visiškai nesustabdė transporto priemonės, įvažiavo į vandens telkinį, dėl to eismo įvykio metu dėl mechaninės asfiksijos vandenyje mirė du automobilio keleiviai: V. K. (V. K.) ir I. P. (I. P.), tokiais savo veiksmais jis pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 64, 68, 173 punktų reikalavimus.

7Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

8Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl to netinkamai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai kvalifikavo jo veiką ir dėl to netinkamai pritaikė įstatymą bei paskyrė bausmę, ir netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Teigia, kad teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad jis vairavo automobilį ir juo įvažiavo į vandens telkinį. Mano, jog šią išvadą teismas padarė ne remdamasis neginčijamais ir objektyviais įrodymais, o tik gandais, prielaidomis bei spėjimais, o toks teismo nuosprendis, nuteistojo teigimu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes jis neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio reikalavimų. Taipogi nurodo, kad nei nukentėjusieji, nei liudytojai tiesiogiai neparodė, kad betarpiškai prieš automobiliui įvažiuojant į vandens telkinį, vairavo jis. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo nuoseklius parodymus motyvuodamas, kad jo parodymai vertintini kaip gynybos pozicija siekiant sušvelninti savo padėtį, todėl apeliantas mano, kad formalus jo parodymų atmetimas negali būti laikomas pakankamai motyvuotu, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Taip pat nurodo, jog teismas atmesdamas jo parodymus, ir nurodydamas, kad juos paneigia nuoseklūs liudytojų E. S., J. P., R. K. parodymai, neanalizavo, kuri jo parodymų dalis prieštarauja minėtų liudytojų parodymams. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų E. S., J. P., R. K., B. M. parodymais, specialisto A. L. paaiškinimu, eksperimento protokolu ir atmetė jo parodymus, ir teigia, kad taip vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.

9Nurodo, jog B. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus ir kiekvieną kartą jo parodymai skyrėsi: 2007 m. lapkričio 5 d. apklausiamas liudytoju parodė, kad girdėjo duslų garsą ir pamatė vandenyje esantį automobilį „Jeep“; 2007 m. gruodžio 20 d. jis parodė, kad išgirdo trenksmą ir pamatė skęstantį automobilį. Automobilis buvo tamsios spalvos, kažkoks furgonas; 2009 m. gegužės 13 d. apklausos metu liudytojas, praėjus 2 metams po įvykio jau pasakoja įvykio aplinkybes su detalėmis ir savo išvadomis, kaip automobilis galėjo patekti į vandenį. Taigi apeliantas mano, kad tokie parodymai negali būti laikomi nuosekliais, nes jie yra skirtingi. Be kita ko, nurodo, kad liudytojo parodymai prieštarauja eksperimento išvadai, jog per automobilio langą galima išlįsti per 1 min., nes liudytojas parodė, kad žmogus ant automobilio stogo atsirado po kelių sekundžių, kai automobilis nuskendo. Taip pat nurodo, jog teismas rėmėsi liudytojos J. P. parodymais, tačiau ji tiesiogiai įvykio nematė ir nieko reikšmingo nepaaiškino. J. P. atliko įvykio vietos apžiūrą ir turėjo tinkamai užfiksuoti visus įvykio vietoje buvusius pėdsakus bei objektus, tačiau to tinkamai nepadarė, todėl jos parodymai negali būti vertinami kaip įrodymų šaltinis. Taipogi nurodo, kad teismas rėmėsi liudytojo R. K. parodymais, tačiau šis liudytojas, pasak nuteistojo, taip pat tiesiogiai įvykio nematė, o atvykęs atliko automobilio ištraukimo darbus.

10Teigia, kad nei liudytojos J. P., nei liudytojo R. K. parodymai jo kaltės tikrai neįrodė. Apelianto manymu, teismas visiškai be pagrindo rėmėsi liudytojo B. M. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, o jį į teismo posėdį pasikvietė nukentėjusiosios. Nurodo, kad liudytojas nenurodė tikslios datos, kada jis tariamai matė jį važiuojantį automobiliu, ir tuo labiau, jis apie įvykį nieko negalėjo paaiškinti, nes jo nematė. Mano, jog teismas be jokio pagrindo rėmėsi specialisto A. L. paaiškinimu, nes specialistas teisme paaiškino, kad jis šio automobilio neapžiūrėjo, o savo išvadą davė tik iš nuotraukos. Taip pat nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi eksperimento protokolu, nes eksperimentas buvo atliktas ne su analogiško modelio automobiliu, jame dalyvavo ne jo amžiaus, kompleksijos ir fizinio pasirengimo asmuo, eksperimentas buvo atliktas naudojant naujesnio modelio automobilį, kurio kėbulas yra kitokios formos ir išmatavimų, eksperimento metu dalyvavęs asmuo buvo jauno amžiaus, fiziškai gerai pasiruošęs policijos darbuotojas, kuris tik per 1 minutę sugebėjo išlipti per pravirą langą, eksperimentas buvo atliktas ramioje aplinkoje, automobiliui stovint policijos komisariato kieme.

11Taigi nuteistasis mano, jog teismas nekreipė dėmesio į šiuos prieštaravimus ir jų nesiaiškino, o pasirėmė tik liudytojos D. Č. parodymais, kuri nurodė, kad automobilis ir eksperimento dalyviai buvo analogiški. Nurodo, kad D. Č. yra tyrėja ir ji yra suinteresuota bylos baigtimi, bei teigia, kad ji tyrimą ji atliko šališkai, tai, pasak nuteistojo, patvirtino liudytojas R. K., kuris parodė, kad schemos pas tyrėją jis nebraižė, ją buvo nubraižęs pirmos apklausos metu. Mano, kad teismas atsisakė patikrinti šią aplinkybę.

12Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eismo įvykio tyrimas, ir specialistas pateikė išvadą Nr. 11-987(09), dėl kurios teismas visiškai nepasisakė, jos nevertino ir nemotyvavo, kodėl ją atmeta, tuo pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ši specialisto išvada paneigia liudytojų R. K., E. S. samprotavimus apie automobilio patekimo į vandens telkinį aplinkybes. Nuteistasis teigia, kad jis automobilio prieš jam įriedant į vandens telkinį nevairavo, todėl negalėjo padaryti jam inkriminuojamų KET pažeidimų.

13Be to, apeliantas nurodo, jog kvalifikuodamas jo veiką teismas nenurodė, kokios redakcijos KET reikalavimus jis pažeidė: ar įvykio metu galiojusios, ar nuosprendžio priėmimo metu galiojusios redakcijos, tuo, pasak nuteistojo, teismas pažeidė BK 3 straipsnio reikalavimus, nes nesiaiškino, kurios redakcijos KET reikėjo taikyti, ir neteisingai taikė įstatymą. Nurodo, jog BK 281 straipsnis yra blanketinė norma, todėl kvalifikuojant veiką, turi būti nurodoma, kokio norminio akto ir kokius reikalavimus pažeidė asmuo. Be kita ko, nurodo, kad teismas, kvalifikuodamas jo veiką, nepagrįstai nurodo Kelių eismo taisyklių bendrųjų reikalavimų pažeidimus, kurie neturi priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis, tuo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos (Teismų praktikos kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo apžvalga). Taip pat nurodo, jog teismas nesiaiškino, ar pagrįstai prokuroras jį kaltino Kelių eismo taisyklių pažeidimu, ar turėjo taikyti kitą norminį aktą t. y. teismas nesiaiškino, ar įvykio vieta yra skirta autotransporto priemonių eismui ar judėjimą joje reglamentuoja kiti norminiai aktai, tai, pasak apelianto, yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas minėtoje apžvalgoje.

14Taip pat nurodo, kad priimdamas nuosprendį teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimus – teismas visiškai nepagrįstai priteisė nukentėjusiosioms po 20000 litų neturtinės žalos iš jo. Mano, jog nukentėjusiosios neįrodė ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos, o teismas nemotyvuodamas ir nevertindamas nukentėjusiųjų parodymų, nurodė, kad civiliniai ieškiniai yra įrodyti ir juos patenkino, tik sumažindamas neturtinės žalos dydį. Priteisdamas turtinę žalą teismas neįvertino, kad nukentėjusiosios gavo laidotuvių išmokas, be to, ne visos išlaidos buvo pagrįstos rašytiniais įrodymais.

15Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš biuro buvo priteista M. P. naudai 6.500,00 Lt ir Z. M. Č. naudai 5.949,50 Lt turtinei žalai atlyginti, bei biurui pareikštus civilinius ieškinius atmesti.

16Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš biuro buvo priteistas turtinės žalos atlyginimas. Pažymi, jog Radviliškio rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nevertino Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatų. Nurodo, kad eismo įvykio metu nukentėjęs nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės asmuo turi teisę dėl tos pačios žalos pasirinkti vieną iš subjektų, kurio atžvilgiu gali reikšti reikalavimą atlyginti tą žalą, t. y. atsakingą už eismo įvykį asmenį – kaltininką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka); biurą TPVCAPD įstatyme nustatyta tvarka. Taigi teigia, jog tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo yra kreipęsis į teismą, jog per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas, t. y. pasirinko žalos atlyginimo subjektu kaltininką, nukentėjęs asmuo nebetenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš biuro. Tokiu atveju, pasak apelianto, reikalavimas biurui galėtų būti reiškiamas tik nukentėjusiam asmeniui atsisakius savo reikalavimų kaltininko atžvilgiu ir tik teismui priėmus tokį atsisakymą bei bylą nutraukus (TPVCAPD įstatymo 13 straipsnio 3 dalis). Taipogi nurodo, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamose bylose (Lietuvos A. T. 2009-05-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2009). Biuro teigimu, šiuo nagrinėjamu atveju civiliniai ieškovai, 2007-11-28 ir 2007-12-07 pareikšdami civilinius ieškinius eismo įvykio kaltininkui, prarado teisę reikalauti žalos atlyginimo iš biuro.

17Be kita ko, biuro nuomone, Radviliškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai biurui pateikiamos pretenzijos termino pradžią siejo su kaltinamojo akto surašymo data, tai, pasak biuro, akivaizdžiai prieštarauja TPVCAPD įstatymo nuostatoms ir suformuotai teismų praktikai analogiškose bylose. Nurodo, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatose yra įtvirtinta, kad biuras arba draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą. Taigi teigia, jog pretenzijos pateikimas biurui negali būti siejamas su kaltinamojo akto surašymo data ir nurodo, kad pretenzija biurui net tik gali, bet ir privalo būti pateikiama nežiūrint į tai, jog nėra nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Jei išmoka būtų mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje (kaip ir buvo nagrinėjamu atveju), administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos (TPVCAPD įstatymo 16 str. 2 d.). Nurodo, kad šiuo nagrinėjamu atveju, pretenziją dėl 2007-10-16 eismo įvykio metu patirtos žalos civiliniai ieškovai turėjo pateikti biurui iki 2008-10-16, tačiau pretenzijos biuro atstovui buvo pateiktos tik 2009-06-05 ir 2009-06-22, t. y. praleidus TPVCAPD įstatymo nuostatose įtvirtintą vienerių metų terminą, todėl, biuro teigimu, išmoka negali būti mokama. Apeliantas pažymi, jog pasibaigus naikinantiesiems materialinio pobūdžio terminams pasibaigia pati subjektinė teisė (Lietuvos A. T. 2002-12-20 nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga). Tai, biuro teigimu, vertindamas TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio nuostatas yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teigdamas, kad „terminų nesilaikymo pasekmė yra žalą padariusio asmens draudiko prievolės pasibaigimas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies prasme“ (Lietuvos A. T. 2008-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008). Taipogi nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-11-05 nutartyje taip pat konstatavo, jog vienerių metų terminas, per kurį turi būti pateikiama pretenzija biurui, yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas (nutartis, priimta civilinė byloje Nr. 2-127-619/2010).

18Taigi apeliantas daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismuose suformuoto precedento, nagrinėjant tapačias aplinkybes (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

19Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, biuro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, biuro apeliacinį skundą atmesti.

20Nuteistojo A. K. ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliaciniai skundai atmestini.

21Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo

22Nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, o ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, apeliantas iš esmės skundžia apylinkės teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą. A. K. teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl to netinkamai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai kvalifikavo jo veiką ir dėl to netinkamai pritaikė įstatymą bei paskyrė bausmę, netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, o taip vertindamas įrodymus teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatas, jog nei liudytojos J. P., nei liudytojo R. K. parodymai jo kaltės neįrodė, kad teismas visiškai be pagrindo rėmėsi liudytojo B. M. parodymais, A. L. paaiškinimu.

23Tačiau kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad sprendžiant A. K. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. A. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

24Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normas esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus (nukentėjusiųjų, liudytojų), paties nuteistojo A. K. parodymus, kitus rašytinius įrodymus, ir padarė atitinkamas išvadas dėl jų. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistojo kaltės. Kartu pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl nuteistojo A. K. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu (kaip skunde teigia nuteistasis, kad teismas išvadą dėl jo kaltės padarė ne remdamasis neginčijamais ir objektyviais įrodymais, o tik gandais, prielaidomis bei spėjimais), savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra esminių prieštaravimų.

25Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje (vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

26Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Objektyvieji veikos požymiai atskleidžiami, analizuojant atitinkamas poįstatyminio teisės akto – Kelių eismo taisyklių nuostatas. Minėto nusikaltimo sudėtis yra materialioji: turi būti nustatyti padariniai, taip pat priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo (veikos) ir padarinių (žmogaus žūties).

27Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. K. 2007 m. spalio 16 d. apie 16 val. 50 min., vairuodamas automobilį „Jeep Grand Cheroke“, pažeidė KET 53, 64, 68, 173 punktų reikalavimus ir dėl to įvažiavo į vandens telkinį, todėl žuvo du žmonės.

28Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad būtent dėl A. K. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų (vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, važiuodamas link vandens telkinio kranto, nesulėtino greičio ir visiškai nesustabdė transporto priemonės, įvažiavo į vandens telkinį) kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo du žmonės. Teismas nustatė, kad tarp A. K. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

29Teismų praktikoje priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą.

30Apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 64, 68, 173 punktų reikalavimus. Šių taisyklių nurodyti punktai numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam). Automobilio „Jeep Grand Cheroke“ vairuotojas privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, privalėjo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, o jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Apeliantas šių taisyklių nepaisė, vairavo automobilį rizikingai, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, todėl šios aplinkybės lėmė sunkius veikos padarinius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada, kad nustatytų nuteistojo A. K. padarytų KET pažeidimų visuma buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais itin sunkiais padariniais.

31Vienas iš esminių apelianto skundo argumentų, kad teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad jis vairavo automobilį ir juo įvažiavo į vandens telkinį, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje esantys duomenys šią nuteistojo versiją paneigia. Štai liudytojas E. S. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 78–81 b. l., 2 t., 9 b. l.) ir parodė, kad prieš dvejus metus, rudenį žvejodamas ( - ) karjere išgirdo „pūštelėjimą“ į vandenį, pasižiūrėjęs pamatė vandenyje mašiną. Ji jau buvo vandenyje pasvirusi, keletą sekundžių pastovėjo vietoje ir po kelių sekundžių pradėjo skęsti. Matė gerai, mašina buvo gal 250–300 metrų atstumu nuo jo. Nematė, kad kažkas aplink mašiną plaukiotų, o kai mašina paskendo ant stogo pamatė žmogų. Taip pat parodė, kad iki išgirstant garsą jis žvejojo valandą laiko ir nematė stovint šio automobilio. Paties lindimo iš automobilio nematė, matė ropojant žmogų ant stogo. Žmogus buvo be striukės, bet su drabužiais (2 t., 244–245 b. l.). Be to, be šio liudytojo parodymų, apelianto kaltę patvirtina ir kitos byloje esančios faktinės aplinkybės, o būtent – liudytojo V. K. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad dirba ugniagesiu gelbėtoju, gavęs pranešimą, kad karjere skęsta automobilis atvyko į įvykio vietą, pamatė paskendusį automobilį, matėsi tik gabalėlis stogo, nuo kranto automobilis buvo nutolęs apie 5 metrus. Vairuotojo pusės durelių langas buvo praviras. Automobilyje rado du vyriškius, ištraukė, perdavė medikams. Krante matė šlapią žmogų, jis buvo šoko būsenos (2 t., 247 b. l.); liudytojo R. K. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kur jis parodė, kad dirba ( - ) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Spalio mėnesį gavo pranešimą, kad karjere nuskendęs automobilis, ant kranto pasitiko vyriškis šlapiais rūbais, parodė, kad nuo kranto įvažiavo automobilis. Automobilio vairuotojo pusės langas buvo pravertas. Mano, kad automobilis nuriedėti ir atsidurti tokioje padėtyje negalėjo, nes tada būtų priekiniu kapotu smigęs (3 t., 7–9 b. l.); liudytojo V. R. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad 16 val.–16. 30 val. matė prie parduotuvės džipą, prie vairo sėdėjo kaltinamasis, K. sėdėjo ant užpakalinės sėdynės, parduotuvėje P. nusipirko degtinės butelį ir sėdo į mašiną, kitą dieną sužinojo, kad P. ir K. nuskendo (3 t., 9 b. l.); liudytojos J. P. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kur ji parodė, kad jai apžiūrint įvykio vietą matėsi padangų pėdsakai nuo kalniuko, pagal vėžes nuriedėjimas tiesiai, jokio posūkio. Riedėjimo vėžių nuo skardžio nesimatė, nurodė, kad „jis kaip įšokęs būtų“. Apžiūrėjus automobilį, užvedimo raktelis buvo spynelėje, užvedimo padėtyje, bėgis buvo ant D raidės, darbinės eigos. Vairuotojo langas buvo gal iki pusės pradarytas, galėjo būti 30 cm (3 t., 16–17 b. l.); specialisto A. L. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kai jis parodė, jog išvadą davė matydamas fotonuotrauką bei parodė, kad automobilis turėjo dirbti, nes raktelis pakreiptas tokia padėtimi, kad automobilis dirbtų (2 t., 244 b. l.); liudytojo B. M. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kai jis parodė, kad jam važiuojant iš darbo apie 17 val. matė, kaip kaltinamasis išvažiavo į kelią nepraleidęs „fūros“ (2 t., 247–248 b. l.); liudytojo I. Z. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kai jis parodė, kad įvykio dieną jam būnant garaže, apie 16 val. atvažiavo A. K., jie gėrė degtinę, o A. K. alų, suprato, kad A. K. išgėręs iš jo kalbos, smarkiai gestikuliavo. Taip pat parodė, kad A. K. kaskadininkas su mašina – įvažiuodavo su mašina į vandenį ir važinėdavo vandenyje, važinėjo šalia tos vietos, kur nuskendo (2 t., 246–247 b. l.); liudytojos A. P. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, kai ji parodė, kad įvykio dieną apie 16 val. atsitiktinai pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad privažiavo džipas, iš jo išlipo A. K., pasiėmė šunį įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Pasirodė, kad A. K. girtas, jis dažnai važinėja neblaivus, vieną kartą jį matė įvažiavus į krūmus, A. K. miegojo ant vairo (2 t., 246 b. l.); apžiūros protokolai ir fotolentelės, iš kurių turinio matyti, kad įvykio vieta yra ( - ) r., ( - ) kaimo, ( - ) žvyro karjere, jog automobilio vairuotojo pusės stiklas pravertas, pavarų dėžės svirtis nustatyta „D“ raidės režime, užvedimo spynelėje įkištas raktas bei paliktas užvedimo pozicijoje. Taip pat matyti automobilio „Jeep Grand Cheroke“ išsidėstymas įvykio vietoje – automobilis pasviręs ant dešinės pusės šono, nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato iki žvyro karjero šlaito 5 metrų atstumas, nuo dešinės pusės galinio rato 3.5 metrų atstumas (1 t., 16–33 b. l.); liudytojo E. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio turinio matyti, kad liudytojas E. S. parodė vietą, kurioje žvejojo ir kur vandenyje pamatė automobilį bei paaiškino įvykio aplinkybes (2 t., 13–21 b. l.); 2007-10-17 specialisto išvada, iš kurios turinio matyti, kad A. K. kraujyje rasta 2,52 promilės etilo alkoholio (1 t., 128 b. l.).

32Vertinant anksčiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. K. kaltės, kad jis vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo du žmonės. Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nei nukentėjusieji, nei liudytojai tiesiogiai neparodė, kad betarpiškai prieš automobiliui įvažiuojant į vandens telkinį, jį vairavo jis, tačiau, net be anksčiau išdėstytų ir išanalizuotų duomenų, tai paneigia ir ekspertizės akte esantys duomenys, iš kurių matyti, kad A. K. 2007-10-16 buvo skubiai stacionarizuotas dėl bendro kūno atšalimo, būklės po skendimo ir ( - ) ligoninės gydymo stacionare istorijoje Nr. ( - ) užfiksuota, kad „kaip pasakoja pats ligonis, prieš valandą skendo automobilyje“ (3 t., 117 b. l.). Taip pat nuteistojo kaltę patvirtina ir ta aplinkybė, kad liudytojas E. S. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobiliui įvažiavus į vandens telkinį ir jam paskendus, jis ant stogo pamatė ropojant žmogų, kuris buvo be striukės, bet su drabužiais (2 t., 244–245 b. l.), nors nuteistasis A. K. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jis nusirengė automobilyje ir ėjo maudytis nusirengęs (2 t., 241-242 b. l.). Taigi, minėtos aplinkybės paneigia deklaratyvų nuteistojo kaltės neigimą ir jo keliamas versijas, todėl kolegija, remdamasi išdėstytų duomenų visuma, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir anksčiau išdėstyti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo A. K. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalyje.

33Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad E. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus ir kiekvieną kartą jo parodymai skyrėsi, todėl jo parodymai, apelianto nuomone, negali būti laikomi nuosekliais, nes jie yra skirtingi, pažymėtina, kad B. S. parodymai, duoti tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (2 t., 244-245 b. l), tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 78-81 b. l., 2 t., 9 b. l.) buvo iš esmės tapatūs ir nuoseklūs, jie, be kita ko, atitinka ir rašytinę bylos medžiagą, visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią A. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais nuteistojo A. K. teiginiais. Tuo pačiu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad esminėse detalėse liudytojo B. S. parodymai nuoseklūs ir tapatūs, ir, kaip jau minėta, atitinka bylos medžiagą, todėl kolegija neturi jokio pagrindo jais netikėti ir nesiremti.

34Taip pat atmestini ir kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kurie yra susiję su įrodymų vertinimu, kadangi apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu, nėra ir pagrindo abejoti apylinkės teismo sprendimo pagrįstumu.

35Tačiau kolegija sutinka su nuteistojo skunde nurodytu teiginiu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi eksperimento protokolu. BPK 197 straipsnis apibrėžia eksperimentą kaip procesinį veiksmą, kuris skirtas liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti, kada atkuriama tiriamo įvykio situacija, aplinka, asmenų veiksmai ar kitos aplinkybės ir atliekami reikiami bandymai. Atliekant eksperimentą, galima patikrinti įvykio ar reiškinio suvokimo galimybę (matomumą ar girdimumą), tam tikrų veiksmų atlikimo galimybę (ar galima pralįsti pro tam tikro dydžio angą ir pan.), asmens profesinius ir kitokius įgūdžius (ar asmuo moka vairuoti ir pan.), nusikalstamos veikos įvykio detales bei pėdsakų (įsilaužimo, vilkimo ir kt.) atsiradimo sąlygas. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu siekiant patikrinti įtariamojo A. K. ir liudytojo E. S. parodymus, susijusius su įtariamojo veiksmais – ar gali žmogus išlįsti per 30 cm atidarytą automobilio „Jeep Grand Cheroke“ vairuotojo durelių lango stiklą, buvo atliktas eksperimentas. Eksperimento dalyvis, kurio ūgis 185 cm, svoris 90 kg, lengvai, ne ilgiau, kaip per 1 min. laiko išlindo iš automobilio per pervertą langą (2 t., 38–43 b. l.). Aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su aptariamu nuteistojo skundo teiginiu pažymi, kad eksperimento dalyvis buvo ne A. K. amžiaus, kompleksijos ir fizinio pasirengimo asmuo, eksperimento metu dalyvavęs asmuo buvo jauno amžiaus, fiziškai gerai pasiruošęs policijos darbuotojas, be to, eksperimentas buvo atliktas ramioje aplinkoje, automobiliui stovint policijos komisariato kieme, o ne vandenyje. Todėl kolegija konstatuoja, kad eksperimentas nebuvo atliktas atkūrus panašias aplinkybes ir sudarius panašias eismo įvykiui sąlygas, todėl jo rezultatai laikytini niekiniais, ir apeliacinės instancijos teismas jais nesivadovauja. Tačiau kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad teismas priimdamas nuosprendį nesirėmė vien šiuo įrodymu, o, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, rėmėsi surinktų duomenų visuma, t. y. teismas įrodymus vertino ne atsietai, bet jungdamas juos į loginę grandinę, gretindamas liudytojų parodymus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl ta aplinkybė, kad aukštesnės instancijos teismas nesivadovauja eksperimento protokolu ir jį laiko neatitinkančiu įrodymų leistinumo principo, esant anksčiau paminėtiems įrodymams, nuteistojo kaltės nepaneigia.

36Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eismo įvykio tyrimas, ir specialistas pateikė išvadą Nr. 11-987(09), dėl kurios teismas visiškai nepasisakė, jos nevertino, ir nemotyvavo, kodėl ją atmeta, tuo pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, bei kad ši specialisto išvada paneigia liudytojų R. K., E. S. samprotavimus apie automobilio patekimo į vandens telkinį aplinkybes, atmestini. Iš tiesų, byloje yra 2009-04-17 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas – A. K., pastatęs automobilį „Jeep Grand Cherokee“ nuokalnėje, prieš išlipdamas iš jo nepasirūpino, kad jis nepradėtų savaime riedėti, automobilis nuriedėjo nuo kalno į tvenkinį ir nuskendo. Toliau minėtoje išvadoje nurodyta, kad A. K., pastatydamas savo vairuojamą automobilį „Jeep Grand Cherokee“ nuokalnėje, prieš pasitraukdamas iš jo privalėjo užtikrinti, kad automobilis nepradėtų savaime riedėti bei tai, kad A. K., pastatydamas savo vairuojamą automobilį „Jeep Grand Cherokee“ nuokalnėje, prieš pasitraukdamas iš jo, tinkamai užtikrindamas, kad automobilis nepradėtų savaime riedėti, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykiui kilti (1 t., 175–176 b. l.). Tačiau būtina pastebėti, kad specialistas aptariamą išvadą atliko pagal užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytas sąlygas ir klausimus (1 t., 172–173 b. l.), užduotyje iš anksto buvo nurodyta, kad A. K. savo automobilį buvo pastatęs įkalnėje. Esant tokioms aplinkybėms, ši specialisto išvada laikytina neobjektyvia, atlikta pagal iš anksto suformuotą situaciją, kuri neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių, todėl ji nelaikytina įrodymu. O tai, kad apylinkės teismas savo sprendime nepasisakė dėl minėtos išvados, nelaikytina esminiu pažeidimu, kuris būtų sukliudęs pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

37Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skunde nurodytu teiginiu, kad kvalifikuodamas jo veiką teismas nenurodė, kokios redakcijos KET reikalavimus jis pažeidė. Tačiau kartu kolegija pažymi, kad iš A. K. taikytų KET reikalavimų pažeidimų matyti, kad apylinkės teismas taikė A. K. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusius KET reikalavimus, t. y. teismas vadovavosi KET 2006-10-05 nutarimu Nr. 975 (nuo 2006 10 12) (Žin., 2006, Nr. 108-4115). Iš to, kas paminėta, darytina išvada, kad teismas, priešingai, nei savo skunde teigia nuteistasis, tinkamai taikė įstatymą, todėl šis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esantis netikslumas nelaikytinas pakankamu pagrindu keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

38Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą – visiškai nepagrįstai priteisė nukentėjusiosioms po 20000 litų neturtinės žalos atlyginimą ir teigia, kad nukentėjusiosios neįrodė ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos, o teismas nemotyvuodamas ir nevertindamas nukentėjusiųjų parodymų, nurodė, kad civiliniai ieškiniai yra įrodyti ir juos patenkino, tik sumažindamas neturtinės žalos dydį, atmestinas.

39Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dėl nukentėjusiosioms M. P. ir Z. M. Č. padarytos neturtinės žalos klausimą išsprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

40Nukentėjusioji M. P. dėl savo vyro žūties pareiškė 100 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji Z. M. Č. dėl sugyventinio žūties – 100 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir priteisdamas po 20 000 Lt nurodė pakankamai išsamius šio sprendimo motyvus. Teismas atsižvelgė, kad nusikaltimas, kurio metu žuvo nukentėjusiųjų vyrai, padarytas esant neatsargiai kaltės formai, tačiau padarytas grubiai pažeidžiant KET taisykles. Teismas įvertino nuteistojo turtinę padėtį – dirbantis, gauna nuolatines pajamas. Taip pat teismas atsižvelgė ir į nusikaltimu sukeltas pasekmes – atimtos dviejų žmonių gyvybės, jos akivaizdžiai skaudžios mirusiųjų artimiesiems. Dėl tragiškos nukentėjusiosioms artimų žmonių netekties jos neabejotinai patyrė daug skausmo, dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų, ilgalaikį emocinį stresą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, taip pat atsižvelgė į svarbią aplinkybę – pačių žuvusiųjų neatsargumą – jie, žinodami, kad nuteistasis neblaivus, važiavo kartu su juo, jo vairuojamu automobiliu. Taip pat, kaip matyti iš nukentėjusiosioms priteistų dėl jų artimų žmonių mirties neturtinės žalos dydžių, jis iš esmės nesiskiria nuo neturtinės žalos, priteisiamos kitose analogiškus padarinius sukėlusiose bylose.

41Pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kurioje žūsta asmenys, jų artimiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 10 000 Lt iki 150 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-303/2010, Nr. 2K-271/2010, Nr. 2K-173/2010, Nr. 2K-89/2010, Nr. 2K-73/2010, Nr. 2K-457/2009, Nr. 2K-442/2009, Nr. 2K-422/2009, Nr. 2K-399/2009, Nr. 2K-377/2009, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-322/2009, Nr. 2K-264/2009, Nr. 2K-237/2009, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-188/2009, Nr. 2K-141/2009, 2K-560/2008, 2K-503/2008).

42Kadangi neturtinė žala atlyginama dėl žmogaus žūties, esant analogiškoms aplinkybėms dėl vieno žmogaus žūties priteistina pinigų suma negali žymiai skirtis nuo pinigų sumos, priteistinos dėl kito žmogaus žūties tame pačiame eismo įvykyje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai abiem nukentėjusiosioms priteisė vienodas sumas neturtinei žalai atlyginti.

43Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį ir jo priteisimą nukentėjusiosioms, teismas pakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 1 dalies reikalavimus, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vertino visumą aplinkybių. Todėl kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiųjų M. P. ir Z. M. Č. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosioms nustatytų atlygintinų neturtinės žalos dydžių nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

44Paskirdamas nuteistajam A. K. laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – neatsargus nusikaltimas, apelianto asmenybę, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinta A. K. asmenybė – neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, tačiau jo metu žuvo du žmonės.

45Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė A. K. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį už jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą vidurkį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo turinį, bei tinkamai kvalifikavo jo veiką, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu ir rūšimi bausmę.

46Ir nors bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo atlikta ekspertizė dėl A. K. sveikatos būklės, siekiant nustatyti, ar jis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, ir ekspertizės akte buvo konstatuota, kad A. K. gali būti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos (3 t., 116-119 b. l.), tačiau pažymėtina tai, kad taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, kad nuteistojo liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, taip pat sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Didelę reikšmę turi ir tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys Nr. 2K-337/2010, 2K-69/2009). Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad apeliantas dar iki nusikalstamos veikos padarymo sirgo diabetu, leidosi insuliną, piktnaudžiaudavo alkoholiu.

47Todėl, įvertinus visas aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, tai, kad liga netrukdo jam daryti nusikaltimų, nes nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje įvykdė jau sirgdamas diabetu bei būdamas neblaivus, konstatuotina, kad tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo. Taip pat negalima daryti išvados, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam dėl cukrinio diabeto būtų neįmanomas, tuo labiau, kad bausmė skundžiamu nuosprendžiu jam skirta atlikti atvirojoje kolonijoje.

48Remiantis išdėstytais duomenimis, kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

49Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio skundo

50Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš Biuro buvo priteista M. P. naudai 6.500,00 Lt ir Z. M. Č. naudai 5.949,50 Lt turtinei žalai atlyginti bei Biurui pareikštus civilinius ieškinius atmesti. Tačiau kolegija su tokiu civilinio atsakovo reikalavimu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir sprendžia kitaip.

51Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. žalą padarė vairuodamas civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį (2 t., 161 b. l.). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. P. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. gruodžio 7 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, jame nenurodydama, kam jį reiškia (1 t., 68 b. l.). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. M. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. lapkričio 28 d. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, jame nenurodydama, kam jį reiškia (1 t., 75 b. l.). Toliau, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 7 d. teisiamajame posėdyje, t. y. iki įrodymų tyrimo pabaigos, M. P. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, nurodydama kaip atsakovus A. K. ir draudikų biurą, iš draudikų biuro prašydama priteisti turtinę žalą. Tos pačios dienos teisiamojo posėdžio metu Z. M. Č. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, nurodydama kaip atsakovus A. K. ir draudikų biurą, iš draudikų biuro prašydama priteisti turtinę žalą. Draudikų biuras 2009-09-16 bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu protokoline nutartimi buvo pripažintas civiliniu atsakovu ir teisiamojo posėdžio metu jam buvo išaiškintos civilinio atsakovo teisės (2 t., 241 b. l.). Vadinasi, draudikų biuro įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas laikantis BPK nuostatų, o draudikų biurui buvo užtikrintos galimybės naudotis BPK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytomis civilinio atsakovo procesinėmis teisėmis.

52Taip pat iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. P. ir Z. M. Č. atitinkamai 2009-06-05 ir 2009-06-22 pateikė prašymus biurui atlyginti laidojimo išlaidas ir kapavietės tvarkymo išlaidas (2 t., 221–223 b. l.), nors 2007 m. gruodžio 7 d. ir 2007 m. lapkričio 28 d. buvo pareiškusios civilinius ieškinius byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos, juose nenurodydamos, kam juos reiškia (1 t., 68, 75 b. l.), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. kovo 7 d. teisiamojo posėdžio metu, t. y. iki įrodymų tyrimo pabaigos, M. P. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, nurodydama kaip atsakovus A. K. ir draudikų biurą, iš draudikų biuro prašydama priteisti turtinę žalą, o tos pačios dienos teisiamojo posėdžio metu Z. M. Č. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, nurodydama kaip atsakovus A. K. ir draudikų biurą, iš draudikų biuro prašydama priteisti turtinę žalą. Taigi, iš to, kas paminėta, matyti, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. P. ir Z. M. Č. pateikusios pretenzijas dėl padarytos žalos draudikų biurui, atsisakė dalies eismo įvykio kaltininkui pareikšto ieškinio byloje.

53Be to, būtina pastebėti, kad draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes jis moka draudimo išmokas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, kaltininkas vairuoja neapdraustą transporto priemonę, pabėga iš eismo įvykio vietos ir nenustatomas, bei kitais Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytais atvejais. Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (pvz., kasacinės bylos Nr. 3K-3-198/2009, 3K-3-255/2010).

54O ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios dėl žalos atlyginimo Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir laiku tiesiogiai nesikreipia į draudikų biurą, o baudžiamajame procese pareiškia civilinį ieškinį, nepanaikina draudikų biuro pareigos atlyginti žalą (LAT nutartis 2K-404/2011).

55Esant aptartoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms M. P. ir Z. M. Č. atitinkamai 6500 Lt ir 5949,50 Lt turtinės žalos atlyginimo, įstatymų nuostatų nepažeidė, todėl civilinio atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

57Nuteistojo A. K. (K.) ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus atmesti.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams uždrausta... 3. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. P. civilinis ieškinys tenkintas... 4. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. M. Č. civilinis ieškinys... 5. Teisėjų kolegija... 6. A. K. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė... 7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Radviliškio rajono... 8. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl to netinkamai... 9. Nurodo, jog B. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus ir... 10. Teigia, kad nei liudytojos J. P., nei liudytojo R. K. parodymai jo kaltės... 11. Taigi nuteistasis mano, jog teismas nekreipė dėmesio į šiuos... 12. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eismo įvykio tyrimas, ir... 13. Be to, apeliantas nurodo, jog kvalifikuodamas jo veiką teismas nenurodė,... 14. Taip pat nurodo, kad priimdamas nuosprendį teismas netinkamai išsprendė... 15. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto... 16. Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš biuro... 17. Be kita ko, biuro nuomone, Radviliškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai... 18. Taigi apeliantas daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas,... 19. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo... 20. Nuteistojo A. K. ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto... 21. Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo... 22. Nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą... 23. Tačiau kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja,... 24. Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad... 25. Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas padarė... 26. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis... 27. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. K. 2007 m. spalio... 28. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą,... 29. Teismų praktikoje priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios... 30. Apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad A. K. pažeidė Kelių eismo... 31. Vienas iš esminių apelianto skundo argumentų, kad teismas padarė... 32. Vertinant anksčiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas... 33. Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad E. S. ikiteisminio... 34. Taip pat atmestini ir kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kurie yra... 35. Tačiau kolegija sutinka su nuteistojo skunde nurodytu teiginiu, kad teismas... 36. Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo... 37. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skunde nurodytu... 38. Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas netinkamai išsprendė... 39. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio... 40. Nukentėjusioji M. P. dėl savo vyro žūties pareiškė 100 000 Lt civilinį... 41. Pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose,... 42. Kadangi neturtinė žala atlyginama dėl žmogaus žūties, esant analogiškoms... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį ir jo... 44. Paskirdamas nuteistajam A. K. laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas... 45. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai... 46. Ir nors bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo... 47. Todėl, įvertinus visas aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, tai, kad liga... 48. Remiantis išdėstytais duomenimis, kolegija konstatuoja, kad keisti ar... 49. Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinio... 50. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto... 51. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. žalą... 52. Taip pat iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios ir... 53. Be to, būtina pastebėti, kad draudikų biuras yra savotiškas garantas, nes... 54. O ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios dėl žalos atlyginimo Civilinės... 55. Esant aptartoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 57. Nuteistojo A. K. (K.) ir civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto...