Byla 1A-43-307/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio, teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Viktoro Kažio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorams Dariui Karčinskui, Nerijui Marcinkevičiui, gynėjams advokatams Jonui Leikauskui, Mantui Šriupšai, Juzefui Stankevičiui, Indrei Panavaitei, nuteistiesiems T. B., A. V., M. Č., civilinio ieškovo Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui G. N., specialistei R. J.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro (toliau tekste ir - prokuroras), nuteistųjų M. Č. (M. Č.), T. B. ir nuteistojo A. V. gynėjos advokatės I. P. (toliau tekste ir - gynėja) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

3T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 250 MGL dydžio (32 500,00 Lt/ 9 412,65 EUR) bauda;

5- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 275 MGL dydžio

6(35 750,00 Lt/ 10 353,91 EUR) bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas už 122 585,83 Lt/ 35 503,31 EUR;

7- pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (19 500,00 Lt/ 5 647,59 EUR) bauda;

8- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio (9 100,00 Lt/ 2 635,54 EUR) bauda;

9- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (6 500,00 Lt/

101 882,53 EUR) bauda.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas baudas subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, T. B. paskirta subendrinta bausmė - 300 MGL dydžio (39 000,00 Lt/ 11 295,18 EUR) bauda, įpareigojant ją sumokėti per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto už 122 585,83 Lt/

1235 503,31 EUR konfiskavimas.

13T. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

14A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

15- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį,

16200 MGL dydžio (26 000,00 Lt/ 7 530,12 EUR) bauda;

17- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (13 000,00 Lt/ 3 765,06 EUR) bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas už 23 700 Lt/ 6 863,99 EUR;

18- pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (19 500,00 Lt/ 5 647,59 EUR) bauda;

19- pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (6 500,00 Lt/

201 882,53 EUR) bauda.

21Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas baudas subendrinus apėmimo ir sudėjimo būdais, A. V. paskirta subendrinta bausmę - 250 MGL dydžio (32 500,00 Lt/ 9 412,65 EUR) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas už

2223 700,00 Lt/ 6 863,99 EUR.

23A. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

24M. Č. (M. Č.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (19 500,00 Lt/ 5 647,59 EUR) bauda, ją sumokant valstybei per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas už

2550 296,38 Lt/ 14 566,83 EUR.

26Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta subendrinta bausmė: 150 MGL dydžio (19 500,00 Lt/

275 647,59 EUR) bauda, ją sumokant valstybei per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas už 50 296,38 Lt/ 14 566,83 EUR.

28M. Č. paskirta bauda sumažinta baudos dalimi, sumokėta pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. baudžiamąjį įsakymą, - 3 900,00 Lt/ 1 130,00 EUR , ir paskirta galutinė bausmė: 15 600,00 litų/ 4518,07 EUR bauda, ją sumokant per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

29Juridinis asmuo UAB „A. T.“ pripažintas kaltu ir nuteistas:

30- pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį juridinio asmens likvidavimu;

31- pagal BK 20 straipsnį ir 199 2 straipsnio 1 dalį juridinio asmens likvidavimu;

32- pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį juridinio asmens likvidavimu.

33Vadovaujantis BK 63 straipsnio 7 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus, UAB „A. T.“ paskirta subendrinta bausmė - juridinio asmens likvidavimas.

34Juridinis asmuo UAB „A. T.“ pagal BK 20 straipsnį ir 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

35Iš nuteistųjų T. B., A. V. ir UAB „A. T.“ valstybei solidariai priteista 33 853 Lt/ 9 804,51 EUR žalos atliginimo.

36Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. P.. Z. Č. ir D. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamoji byla kiekvienam jų nutraukta. UAB „A. T.“ ir šių asmenų apeliacinių skundų negauta.

37Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

38T. B. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „A. T.“ direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „A. T.“ turtą, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. iš UAB „A. T.“ kasos grynais ir pasinaudodamas įmonės banko mokėjimo kortelėmis, iš banko „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ sąskaitų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) grynais pasisavino 122 585,83 Lt (35 503,31 eurų) - didelės vertės bendrovės turtą.

39A. V. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „A. T.“ transporto vadovu, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. iš UAB „A. T.“ iš banko „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ sąskaitos Nr. ( - ), pasinaudodamas šios įmonės banko mokėjimo kortele, grynais pasisavino jam patikėtus 23 700,00 Lt (6 863,99 eurų).

40T. B., A. V., M. Č., juridinis asmuo UAB „A. T.“ nuteisti už tai, kad: T. B., būdamas UAB „A. T.“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus UAB „A. T.“ vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, A. V., būdamas UAB „A. T.“ transporto vadovu, veikdami bendrininkų grupėje su M. Č., kuris neturėdamas licencijos vertėsi neteisėta ūkine komercine veikla, t. y. buvo įsteigęs nelegalią degalinę, esančią ( - ), Vilniuje, ir neteisėtai prekiavo dyzeliniu kuru, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su M. Č., kad pastarasis jo – T. B. ir A. V. atsiųstiems UAB „A. T.“ vairuotojams, atvykusiems į nelegaliai veikusią degalinę, esančią ( - ), Vilniuje, UAB „A. T.“ priklausančiais automobiliais, įpils ne mažiau kaip 3800 litrų dyzelinio kuro per mėnesį, už kurį jis – T. B. ir A. V. vėliau sumokės ne mažiau kaip 2,60 Lt už vieną litrą dyzelinio kuro. M. Č. sutikus, jis – T. B. kartu su A. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 270 „Dėl naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos ir naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos 12 punkto nuostatą, kuri numato, kad fiziniai asmenys mobiliosiose ir kilnojamosiose talpyklose perveždami daugiau kaip 40 litrų naftos produktų ir bioproduktų kartu su kroviniu privalo turėti šių produktų įsigijimą ar pagaminimą pagrindžiančius dokumentus, 19 punkto nuostatą, kuri numato, kad fiziniai asmenys privalo turėti atitinkamose kuro talpyklose laikomų naftos produktų ir bioproduktų kiekio įsigijimą ir atvežimą pagrindžiančius dokumentus; ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 270 „Dėl naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos ir naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių patvirtinimo“ Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos taisyklių 4 punkto nuostatą, kuri numato, kad fiziniai asmenys privalo pildyti naftos produktų ir bioproduktų apskaitos žurnalus jei laikomų naftos produktų bendras tūris didesnis virš 450 litrų, 17 punkto nuostatą, numatančią, kad fizinių asmenų pildomi apskaitos žurnalai, naftos produktų įsigijimą, gabenimą ir kokybę patvirtinantys dokumentai turi būti laikomi ir pateikiami kontrolinio patikrinimo metu; ir Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 2, 8, 35 straipsnius, t. y. 2 straipsnio nuostatą, numatančią, kad akcizų objektas yra energetiniai produktai – dyzelinas, 8 straipsnio nuostatą, numatančią prievolės atsiradimą .... sumokėti akcizo mokestį, 35 straipsnio nuostatą, numatančią dyzelinui taikomo akcizo tarifą, nurodė UAB „A. T.“ vairuotojams nuvykti į M. Č. priklausančią nelegalią degalinę, esančią ( - ), Vilniuje, ir į UAB „A. T.“ transporto priemones ir su jomis atvežtas talpyklas įpilti jo – T. B. ir A. V. nurodytą nelegalaus dyzelinio kuro kiekį. UAB „A. T.“ vairuotojai vykdydami jo – T. B. ir A. V. nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 metų balandžio iki 2010 metų rugsėjo mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, per ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kartų kiekį nuvyko į nelegalią degalinę, esančią ( - ), Vilniuje, kur M. Č. pagal išankstinį susitarimą su juo - T. B. ir A. V. į UAB „A. T.“ priklausančias transporto priemones ir su jomis atvežtas talpyklas kas mėnesį įpylė ne mažiau kaip 3800 litrų dyzelinio kuro, iš viso per laikotarpį nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 metų rugsėjo mėnesio įpylė ne mažiau kaip 19344,76 litrų dyzelinio kuro be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, už kurį jis – T. B. ir A. V. vėliau M. Č. sumokėjo ne mažiau kaip 50 296,37 Lt (14 566,84 eurų), nesumokėdami pridėtinės vertės (PVM) ir akcizo mokesčių, t. y. tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupėje, T. B., A. V., UAB „A. T.“ įgijo ir laikė, M. Č. įgijo, laikė ir realizavo, pažeisdami nustatytą tvarką, akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau 19 344,76 litrų dyzelinio kuro, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 46 358,65 Lt (13 426,39 eurų), t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, ir šį dyzelinio kuro kiekį T. B. ir A. V., pažeisdami nustatytą tvarką, neteisėtai naudojo UAB „A. T.“ ūkinėje veikloje.

41Taip pat T. B. ir A. V. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, sutarę surasti asmenis, kurie galėtų pagaminti netikrus kasos kvitus, pagrindžiančius dyzelinio kuro įsigijimą, 2010 metų balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Laisvės pr. 125, Vilniuje, A. V. susitiko su Z. Č. ir pasiūlė jai už piniginį atlygį pagaminti netikrus atsiskaitymo už dyzelinį kurą kasos kvitus, kuriuose turėtų būti pavaizduotas tariamas UAB „A. T.“ dyzelinio kuro įsigijimas, sumokant jai – Z. Č. už šią paslaugą po 15 centų už tariamai įsigytą vieną litrą dyzelinio kuro, pavaizduotą netikrame kasos kvite. Z. Č. sutikus, A. V. davė jai UAB „A. T.“, kurioje pats dirbo transporto vadovu, rekvizitus ir laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., periodiškų susitikimų kiekvieno mėnesio gale su Z. Č. metu automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Laisvės pr. 125, Vilniuje, T. B. ar A. V., tiek vieni, tiek kartu nurodydavo Z. Č., koks tariamas UAB „A. T.“ įsigyjamo dyzelinio kuro kiekis ir kokiai sumai turėtų būti pavaizduotas gaminamuose netikruose kasos atsiskaitymo kvituose. Z. Č., sukurstyta T. B. ir A. V., iš jų gautus duomenis, t. y. UAB „A. T.“ rekvizitus bei duomenis apie tariamai įsigyjamo dyzelinio kuro kiekį ir įsigijimo kainą, perduodavo D. M., o šis visus duomenis pateikdavo A. P., užsiimančiam netikrų dokumentų – kasos kvitų pagaminimu, kuris laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku savo bute, esančiame ( - ), Alytuje, panaudodamas savo asmeninį kompiuterį, rašalinį spausdintuvą „Canon“ ir spaudą su UAB „L.“ degalinės, esančios adresu ( - ), Vilniuje, rekvizitais, bei kasos aparato juostos popierių, pagamino žinomai netikrus dokumentus – 425 vienetus kasos kvitų, t. y. 2010 metų balandžio-rugpjūčio mėnesių kasos kvitus su UAB „L.“ degalinės, esančios ( - ), Vilniuje, rekvizitais, šiuose kvituose nurodydamas žinomai melagingus duomenis apie UAB „A. T.“ tariamą 58 586,886 litrų dyzelinio kuro įsigijimą iš UAB „L.“ degalinės, esančios ( - ), Vilniuje, už

42206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) sumą, t. y. nurodė tuos duomenis, kuriuos nurodyti buvo prašę – T. B. ir A. V.. Pagaminęs netikrus 425 vienetus kasos kvitų, A. P. laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. periodiškai juos perdavinėjo D. M., o šis Z. Č., kuri periodiškų susitikimų su juo – T. B. ar A. V. kiekvieno mėnesio gale ar kito mėnesio pradžioje metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Laisvės pr. 125, Vilniuje, šiuos netikrus kvitus atiduodavo T. B. ir A. V., o jie - T. B. ir A. V. - už šiuos netikrus kvitus Z. Č. sumokėjo ne mažiau kaip 7 800,00 Lt (2 259,04 eurų). Už suklastotų dokumentų pagaminimą Zita Č. D. M. ir A. P. sumokėjo 5 200,00 Lt (1 506,02 eurų).

43Taip pat T. B., A. V., juridinis asmuo UAB „A. T.“ nuteisti už tai, kad: UAB „A. T.“ direktorius T. B., turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus UAB „A. T.“ vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, padedant UAB „A. T.“ transporto vadovui A. V., panaudodami netikrus 425 vienetus kasos kvitų, patvirtinančių UAB „A. T.“ 58 586,886 litrų dyzelinio kuro pirkimą 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu iš UAB „L.“ degalinės, esančios ( - ), Vilniuje, už 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) sumą, žinodami, kad UAB „A. T.“ realiai iš UAB „L.“ 58 586,886 litrų dyzelino už 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) sumą nepirko, nurodė įmonės buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. tvarkiusiai UAB „A. P.“ vyr. finansininkei D. U. ir buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. tvarkiusiai vyr. finansininkei N. P. įtraukti į UAB „A. T.“ buhalterinę apskaitą kaip įmonės veiklos sąnaudas pagal pateiktus 425 vienetus netikrų kasos kvitų tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad UAB „A. T.“ laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. iš UAB „L.“ įsigijo 58 586,886 litrų dyzelinio kuro už 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) su PVM (iš jų PVM mokestis 35 853,14 Lt (10 383,75 eurų)), taip pat vėliau šiuos melagingus duomenis nurodyti UAB „A. T.“ pildomose PVM deklaracijose ir šias deklaracijas pateikti Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai. D. U. ir N. P., vykdydamos jo - T. B. nurodymus, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., nežinodamos ir nesuprasdamos, kad jo - T. B. ir A. V. pateikti kvitai yra netikri ir kad juose nurodyti duomenys yra melagingi ir neatitinka tikrovės, šiuos duomenis įtraukė į UAB „A. T.“ buhalterinę apskaitą ir pildydamos UAB „A. T.“ PVM deklaracijas už 2010 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius, juose nurodė UAB „A. T.“ bendrą pirkimo PVM sumą – 35 853,00 Lt (10 383,75 eurų) bei šias PVM deklaracijas pateikė Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai, tokiu būdu jis – T. B., padedant A. V., laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. apgaule savo ir UAB „A. T.“ naudai išvengė 35 853,00 Lt (10 383,75 eurų) PVM mokėjimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

44Taip pat T. B. ir juridinis asmuo UAB „A. T.“ nuteisti už tai, kad: T. B., būdamas UAB „A. T.“ direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus UAB „A. T.“ vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „A. T.“ naudai ir interesais, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „A. T.“ buhalterines apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė UAB „A. T.“ buhalterinę apskaitą, t. y. žinodamas, kad 2010 metų balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais UAB „A. T.“ realiai dyzelinio kuro iš UAB „L.“ nepirko, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterines apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio nuostatą - „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ bei 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 1 dalies nuostatą: „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą <...> ir PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą privalo būti šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1-16 punktuose nurodyti rekvizitai“, 80 straipsnio 7 dalies nuostatą „Mažmeninėje degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintų dujų) prekyboje parduodant prekes ir paslaugas, kasos aparato kvitas, kuriame nurodyta prekių (paslaugų) vertė (įskaitant PVM) neviršija 500,00 Lt (144,81 eurą) ir kuriame yra visi teisės aktų nustatyti kasos aparato kvitui privalomi rekvizitai, taip pat rekvizitas (rekvizitai) pagal kurį galima identifikuoti prekių (paslaugų) pirkėją, laikomas PVM sąskaita-faktūrą“, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. UAB „A. P.“ vyr. finansininkei D. U. ir buhalterinę apskaitą tvarkiusiai laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. vyr. finansininkei N. P., žinomai netikrus 425 vienetus kasos kvitų, ir nurodė visus šiuos netikrus kasos kvitus įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, vykdydamos jo – T. B. nurodymus, D. U. ir N. P., laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d., nežinodamos, kad pagal jo - T. B. pateiktų kvitų duomenis, tarp UAB „A. T.“ ir UAB „L.“ ūkinės operacijos, t. y. dyzelinio kuro pirkimai realiai neįvyko, įtraukė UAB „L.“ vardu išrašytus kasos aparato 425 vienetų kvitų, kuriais buvo įformintas 2010 metų balandžio – rugpjūčio mėnesių UAB „A. T.“ dyzelinio kuro pirkimas už 170 729,06 Lt (49 446,55 eurų) ir PVM 35 853,14 Lt (10 383,75 eurų) iš viso 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) į UAB „A. T.“ buhalterinę apskaitą už 2010 metų balandžio – rugpjūčio mėnesius, kurių pagrindu įrašė neteisingus duomenis apie ūkinės operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant bendrovės tikrąją ūkinę, komercinę finansinę būklę bei duomenis apie turtą. Tokiu būdu jis – T. B., būdamas atsakingas už UAB „A. T.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, iškreipė tikrąją UAB „A. T.“ tikrąją ūkinę, komercinę finansinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „A. T.“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

45T. B., A. V. ir juridinis asmuo UAB „A. T.“ išteisinti dėl kaltinimo, kad: T. B., A. V., veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nusikalstamu būdu pasisavinę jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą - UAB „A. T.“ priklausantį turtą - 156 284,83 Lt

46(45 263,22 eurų), UAB „A. T.“ naudai, be įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir nesumokėdami PVM ir akcizo mokesčių, iš nelegaliai veikusios degalinės, esančios ( - ), Vilniuje, už ne mažiau kaip 50 296,38 Lt (14 566,83 eurų) sumą neteisėtai įsigijo ne mažiau kaip 19 344,76 litrų dyzelinio kuro, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius –

4746 358,65 Lt (13 426,39 eurų), kurį naudojo UAB „A. T.“ ūkinėje veikloje, tęsdami nusikalstamą veiką ir siekdami nuslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu įgytą turtą – 19 344,76 litrų dyzelinio kuro, už ne mažiau kaip 7 800,00 Lt (2 259,04 eurų) įgijo žinomai netikrus 425 vienetus kasos kvitų su juose nurodytais melagingais duomenimis apie UAB „A. T.“ tariamą 58 586,886 litrų dyzelinio kuro įsigijimą iš UAB „L.“ degalinės, esančios ( - ), Vilniuje, 206 582,20 Lt

48(59 830,34 eurų) sumai, šiuos netikrus kasos kvitus įtraukė į UAB „A. T.“ buhalterinę apskaitą, kurioje melagingai nurodė, kad UAB „A. T.“ teisėtai įsigijo dyzelinį kurą, tokiu būdu jie – T. B. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, įteisino nusikalstamu būdu įgytą ne mažiau kaip 19 344,76 litrų dyzelinio kuro kiekį, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 46 358,65 Lt (13 426,39 eurų).

49Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo

502014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria T. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį,

51216 straipsnio 1 dalį išteisintas, ir priimti naują nuosprendį - T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius

52BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti 200 MGL (26 000 Lt/ 7530,00 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti 300 MGL (39 000,00 Lt/ 11 295,00 EUR) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį T. B. atžvilgiu palikti nepakeistą;

53Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, ir priimti naują nuosprendį - A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio

541 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti 200 MGL (26 000,00 Lt/ 7 530,00 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti 250 MGL (32500,00 Lt/ 9 412,00 EUR) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį A. V. atžvilgiu palikti nepakeistą;

55Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria

56UAB „A. T.“ pagal BK 20 straipsnį, 216 straipsnio 1 dalį išteisinta, ir priimti naują nuosprendį - UAB „A. T.“ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnyje,

57216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti juridinio asmens likvidavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 7 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti ir UAB „A. T.“ paskirti subendrintą bausmę - juridinio asmens likvidavimą. Kitą nuosprendžio dalį UAB „A. T.“ atžvilgiu palikti nepakeistą.

58Prokuroro teigimu, skundžiamame nuosprendyje visiškai nevertinta, ar išteisintieji padarė BK 216 straipsnyje nusikaltimą numatytą, nenurodyta, kodėl nėra šio nusikaltimo požymių. Skundžiamu nuosprendžiu T. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio

592 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, A. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, UAB „A. T.“ nuteista pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnį 1992 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei teigiama nuosprendyje, nei viename iš šių BK straipsnių nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą. Šioje byloje T. B., A. V. ir UAB „A. T.“ buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupėje, įteisino nusikalstamu būdu įgytą ne mažiau kaip 19 344,76 litrų dyzelinio kuro, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 46 358,65 Lt (13 426,39 eurų). Byloje įrodyta, kad dyzelinis kuras UAB

60„A. T.“ naudai įgytas nusikalstamais T. B. ir A. V. veiksmais. Šiuo atveju T. B. ir A. V., darydami BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, suvokė, kad dyzelinį kurą įgyja nusikalstamu būdu, ir atliko tyčinius veiksmus, siekdami šį nusikalstamu būdu įgyjamą turtą legalizuoti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį kyla vien už disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tokiomis prekėmis pažeidžiant nustatytą tvarką disponuojama neatliekant papildomų neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų jų nusikalstamai prigimčiai maskuoti. Šioje byloje naudojant netikrus dokumentus nuslėpta nusikalstama turto įgijimo prigimtis, į teisėtą apyvartą įtrauktas nusikalstamu būdu gautas turtas, taip apsunkinant jo suradimą. Apelianto teigimu, minėtos aplinkybės rodo, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) normas ir padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį.

61Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Č. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendį.

62Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. Č. kaltė nuosprendyje pagrįsta prielaidomis ir spėlionėmis, kilusios abejonės nevertintos jo naudai. Apygardos teismas nepašalino visų byloje esančių prieštaravimų, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nuosprendis yra nemotyvuotas, jame nenurodyta, kuo remiantis vieni įrodymai buvo priimti, o kiti atmesti, įrodymų vertinimas nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pažeista įrodymų visumos vertinimo taisyklė. Apygardos teismas nepagrįstai pranašumą suteikė kaltinimo liudytojų parodymams, o kaltinamųjų parodymus vertino kaip nepatikimus arba iš viso nevertino. Toks BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio reikalavimų pažeidimas lėmė apelianto teisės į tinkamą teismo procesą, teisės į gynybą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus.

63Apeliantas teigia, kad UAB „A. T.” vairuotojams parduoto kuro kiekis ir už jį sumokėta suma yra ginčytini. Nei vienas iš apklaustų liudytojų ir kaltinamųjų nenurodė tiksliai parduoto – pirkto iš M. Č. nelegalios degalinės kuro kiekio, nes nei vienas iš paminėtų asmenų nevedė jokios apskaitos. Kaltinamajame akte parduoto kuro kiekis buvo pavaizduotas suskaičiavus suklastotuose kuro pirkimo kvituose nurodytas sumas. Atlikus papildomą UAB „A. T.” ūkinės finansinės veiklos patikrinimą ir gavus Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau tekste – Šiaulių AVMI) 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvadą Nr. ( - ) dėl UAB „A. T.” papildomo ūkinės finansinės veiklos tyrimo (toliau tekste - 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. ( - )) kaltinimas patikslintas nurodant, kad M. Č. nelegaliai pardavė 19 344 litrus, o ne 37 500 litrų dyzelinio kuro, kaip buvo teigiama anksčiau.

64Skunde pažymima, kad UAB „A. T.” papildomas ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas išeinant už ją atlikusios specialistės kompetencijos ribų, nes specialisto išvada surašyta vadovaujantis spėjimais, o ne faktiniais duomenimis. Sunaudoto kuro paskaičiavimui taikytas lyginamasis metodas, kuris, apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju yra negalimas. Specialistė nurodė, kad nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2010 metų kovo mėnesio kuro sąnaudų apskaita UAB „A. T.“ vesta įstatymų nustatyta tvarka. Ji nustatė, kad kuro sąnaudos tuomet vidutiniškai sudarė 22,19 proc. nuo įmonės apyvartos. Specialistė, neturėdama jokių dokumentų, patvirtinančių panaudoto kuro kiekį įmonėje už laikotarpį nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 metų rugsėjo mėnesio, nepagrįstai savo skaičiavimuose pritaikė ankščiau minėtą formulę ir apskaičiavo kuro kiekį bei nesumokėtą akcizo mokesčio sumą. Apklausiama teisme specialistė nurodė, kad skaičiuodama, kiek įmonė galėjo sunaudoti kuro balandžio - rugpjūčio mėnesiais, atsižvelgė į sunaudoto kuro vidurkį ankstesniais mėnesiais. Apelianto teigimu, specialistė visiškai neatsižvelgė, į tai, kad bet kuri autotransporto priemonė pavasarį ir vasaros metu sunaudoja apie 10-15 proc. mažiau kuro nei žiemą, be to, vasarą krovinių srautas sumažėja. Teisiamajame posėdyje apklausta išvadą davusi specialistė paaiškino, kad tai ji padarė sąmoningai, nes neva VMI nusistovėjo praktika, kad tikrinimo metu iškilusios abejonės taikomos tikrinamojo asmens naudai. Jos teigimu, kuro sąnaudos nebuvo sumažintos, nes tai didina išlaidas - tuo pačiu mažina pajamas. Pasak jos tai yra labai palanku A. V. ir T. B., nes mažėja nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau tekste – GPM) suma. Apelianto įsitikinimu, specialistė sąmoningai padidino kuro sąnaudas, nesuprasdama, kad tokiu būdu blogina M. Č. padėtį, nes būtent tikslus parduoto kuro kiekis turi įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį.

65Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB „A. T.“ specialisto išvadoje nurodytu tiriamu laikotarpiu eksploatavo jai priklausančias transporto priemones. Tačiau transporto paslaugų teikimo sąnaudos, tai ne tik pinigų suma skirta kuro pirkimui. Lieka neaišku, kiek įmonės pinigų panaudota kurui, kiek remontui, detalėms ir kitoms įmonės išlaidoms. Apelianto nuomone, negalima tapatinti suklastotuose kuro pirkimo kvituose nurodyto neva pirkto degalinėse kuro kiekio, su kuro kiekiu, kuris buvo pirktas nelegaliai iš jo. Byloje nustatyta, kad klastojant kuro pirkimo kvitus, T. B. siekė bet kokiu būdu pateisinti neteisėtai pasisavintas UAB „A. T.“ lėšas. Jam buvo naudinga teigti, kad visos pasisavintos įmonės lėšos buvo panaudotos kuro pirkimui, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirta, ar šie T. B. teiginiai yra teisingi. Apelianto įsitikinimu, neįvertinus šių aplinkybių, neturint įmonės finansinių apskaitos dokumentų, negalima nustatyti kiek kuro tiksliai UAB „A. T.“ įsigijo būtent iš jo, t. y. M. Č..

66Apeliaciniame skunde nuteistasis T. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo

672014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį, bei panaikinti nuosprendžiu už šios veikos padarymą paskirtą 275 MGL dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą už

68122 585,83 Lt/ 35 503 EUR.

69Apelianto įsitikinimu, apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 183 straipsnio

702 dalį, padarė materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas buvo nenuoseklus, šališkas, nes neadekvačiai ir netinkamai, pažeisdamas

71BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei in dubio pro reo principo reikalavimus vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko klaidinga interpretavo faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė įstatymą.

72Apeliantas nurodo pripažįstantis, jog iš UAB „A. T.“ kasos laikotarpiu nuo

732010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. su A. V. grynais ir pasinaudodami įmonės banko mokėjimo kortelėmis paėmėme viso 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų), kuriuos panaudojo bendrovėje eksploatuojamo transporto kurui pirkti. Teigia nesiekęs minėtos sumos paversti savo turtu ir šios sumos nepasisavino, ką patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai. Be to, nuosprendyje teismas pats pripažino, kad UAB „A. T.“ realiai užsiėmė krovinių vežimu, todėl akivaizdu, kad kuro įgijimui lėšos buvo reikalingos ir svetimo turto pasisavinimo dalykas - visa pinigų suma, kuri buhalteriniuose dokumentuose atvaizduota kaip išlaidos kurui ir atitinka suklastotuose kvituose nurodytą sumą - negali būti inkriminuotas apeliantui. Juo labiau, kad ir pagal suformuotą teismų praktiką bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas buvusiu jo žinioje turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos padarymas, kaltininko žinioje buvusio turto pavertimas savo turtu (kasacinės nutartys 2K-575/2010, 2K-P-78/2012). Civilinis ieškinys dėl UAB „A. T.“ padarytos žalos byloje nepareikštas. Nuteistojo nuomone, tai rodo, kad jo veiksmais žala UAB „A. T.“ nepadaryta, dėl ko nėra BK 183 straipsnio 2 dalies būtinojo sudėties požymio - padarinių.

74Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, darant išvadą dėl asmens veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Apelianto manymu, prokuroras, pakeisdamas kaltinimą teisme, nepagrįstai vadovavosi išskirtinai tik

752014 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. ( - ) ir inkriminavo jam išvadoje nustatytą neva pasisavinto UAB „A. T.“ turto vertę. Išvada kelia abejonių vien dėl to, kad specialistas, nenurodė, kokiais metodais, kodėl būtent tokiais ir kuo vadovaudamasis, jis daro išvadas apie bendrovės sunaudotą kuro kiekį. Bendrovės, kurios pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, uždirbamos pajamos atskirais laikotarpiais svyruoja, ką patvirtina ir minėtoje išvadoje pateikti duomenys. Taigi, visiškai neaišku, kodėl specialistas, išvesdamas vidutinį degalų sunaudojimo procentą, naudojo konkrečiai tik 2010 metų sausio - kovo mėnesių duomenis. Šioje veikloje uždirbant didesnes pajamas buvo patiriamos ir didesnės sąnaudos, tačiau specialistas savo išvadoje šito nevertino.

76Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad

772014 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. ( - ), surašyta panaudojus mokesčių administravimo procedūrose mokestinės prievolės dydžio nustatymui naudojamus metodus. Vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Mokesčių administravimo įstatymo

7870 straipsnio 1 dalies norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus

79(2010 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-635/2010). Apeliantas pažymi, jog palyginamasis metodas gali būti taikomas, jeigu mokesčių administratorius turi tikrinamo mokesčių mokėtojo ankstesnių ar vėlesnių mokestinių laikotarpių mokesčio deklaracijas ir yra įsitikinęs, kad tikrinamuoju laikotarpiu buvo vykdyta tokia pati veikla, kaip ir palyginamuoju laikotarpiu. Nesant tokių duomenų laikoma, jog šis metodas buvo taikomas nepagrįstai. Aptariamojoje specialisto išvadoje nepateikta duomenų, įrodančių, kad tikrinamuoju laikotarpiu buvo vykdyta tokia pati veikla, kaip ir palyginamuoju laikotarpiu, todėl šis metodas taikytas nepagrįstai. Be to, mokesčių administravimo procedūrose, įstatymas suteikia mokestį apskaičiuojančiam subjektui diskrecijos teisę, taikyti metodus, kuriais yra nustatomas apytikslis mokėtinos prievolės dydis, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Apelianto vertinimu, jo nuteisimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį grindžiamas akivaizdžiai abejotina, paremta išskirtinai prielaidomis, surašyta nepagrįstai pritaikius mokesčio administravimo procedūrose taikomą palyginamąjį metodą, specialisto išvada, kurią apygardos teismas nepagrįstai vertino kaip tinkamą įrodymų šaltinį.

80Apeliantas taip pat nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta duomenų, pagrindžiančių jo tyčią pasisavinti bendrovės turtą. Priešingai, nuteistojo įsitikinimu, jis veikė išskirtinai bendrovės naudai, siekdamas kuo palankesnėmis kainomis įgyti bendrovės transportui kurą. Byloje nėra pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, nes nenustatyta, kokia konkrečiai pinigų suma buvo panaudota bendrovės eksploatuojamų automobilių kurui įsigyti. Be to, savo veiksmais apeliantas nurodo siekęs įsigyti kuo didesnį kiekį kuro bendrovės eksploatuojamiems automobiliams už kuo mažesnes sąnaudas, tačiau jokiu būdu nesiekiant šių bendrovės piniginių lėšų pasisavinti. Aplinkybes apie tai, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „A. T.“ įsigijo ženkliai didesnius kiekius kuro nei nustatė Šiaulių AVMI specialistė patvirtino liudytojais apklausti buvę UAB „A. T.“ vairuotojai A. M., A. J. ir D. T.. Nei teisminio nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pašalintos abejonės dėl 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) panaudojimo, nes, apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad šios lėšos buvo naudojamos UAB „A. T.“ veikloje.

81Apeliaciniame skunde nuteistojo A. V. gynėja prašo Vilniaus apygardos teismo

822014 metų lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal

83BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį panaikinti, ir A. V. atžvilgiu šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį bei panaikinti nuosprendžiu už šių veikų padarymą paskirtą

84250 MGL dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą už 23 700,00 Lt/

856 863,99 EUR, o Šiaulių AVMI ieškinį palikti nenagrinėtą.

86Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bei vertino faktines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir todėl padarė neteisingas išvadas apie jos ginamojo neva padarytas nusikalstamas veikas, taip pat padarė ir esminius baudžiamojo proceso pažeidimus.

87Apeliantės nuomone, nepagrįstos apygardos teismo išvados, kad A. V. 2010 m. liepos 1 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu pasisavino jam patikėtus UAB „A. T.” įmonės banko sąskaitoje buvusius 23 700 Lt (6 863,99 eurų). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog A. V. bendrovėje buvo priimtas į transporto vadovo pareigas, kurias iki darbo santykių pabaigos ir vykdė. Taigi, išskyrus rūpinimąsi bendrovės transporto būkle, eksploatavimu, A. V. dirbdamas UAB „A. T.” jokių kitų funkcijų nevykdė, taip pat nebuvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Be to, iš 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, jog bendrovėje nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 3 d. už buhalterinių įrašų teisingumą buvo atsakinga apskaitą tvarkiusi UAB „A. A“, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. - vyr. finansininkė N. P. bei visu šiuo nurodomu laikotarpiu - ir ūkio subjekto vadovas - bendrovės direktorius T. B.. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog byloje esančioje UAB „A. T.” 2010 m. rugpjūčio 31 d. Avanso apyskaitoje, kurioje atskaitingu asmeniu nurodytas A. V., nėra jo parašo, jis šio dokumento nerengė ir pagal įmonėje atliekamas funkcijas neturėjo pareigos rengti, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad jam iki ikiteisminio tyrimo pradžios apskritai buvo žinomas šio dokumento turinys. Dėl nurodytų aplinkybių A. V. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, jog dirbdamas UAB „A. T.“ transporto vadovu naudojosi jo vardu išduota šios įmonės banko mokėjimo kortele, tačiau iš banko sąskaitos išgrynintas ir jam patikėtas lėšas naudojo išimtinai įmonės interesais - už šiuos pinigus buvo remontuojamos įmonės veikloje naudotos transporto priemonės, perkamos detalės, dalis grynųjų pinigų perduodama įmonės vadovui T. B..

88Iš baudžiamosios bylos dokumentų – 2011 m. birželio 20 d. Šiaulių AVMI specialisto išvados Nr. ( - ) dėl UAB „A. T.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir

892014 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, jog iš UAB „A. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti, kokie automobiliai buvo naudojami įmonės veikloje krovinių pervežimams vykdyti, kiek faktiškai jie nuvažiavo kilometrų. Specialistui bylos nagrinėjimo metu nebuvo pavesta tirti, kiek įmonės lėšų ir kokiu laikotarpiu buvo skiriama transporto priemonių eksploatacijai ir kaip šios išlaidos buvo apskaitomos, kokie faktiniai duomenys (dokumentai) tokio pobūdžio išlaidas pagrindžia. Specialisto padarytos išvados leidžia manyti, jog nesant patikimų duomenų apie transporto priemonių skaičių, eksploatacines jų savybes, eksploatavimo režimą ir panašiai, negalima tiksliai nustatyti, kokios faktinės išlaidos minėtu laikotarpiu buvo skiriamos UAB „A. T.“ veikloje naudotų transporto priemonių eksploatavimui. Pirmos instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie pateisintų A. V. turėtas išlaidas pagal jo nurodomas pozicijas, šią išvadą padarė neįvertinęs UAB „A. T.“ buhalterinės apskaitos duomenų apie transporto priemonių eksploatavimo išlaidas, nes jokių su tuo sietinų dokumentų bylos medžiagoje nėra. Tikėtina, jog su tokio pobūdžio išlaidomis sietini dokumentai (ar jų dalis) kartu su kitais buhalterinės apskaitos dokumentais yra saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos organizavimo valdybos Logistikos skyriuje, kaip tai nurodyta kaltinamajame akte. Šių dokumentų teismas tiesiogiai netyrė ir nevertino, o Šiaulių AVMI specialistas, kaip buvo minėta aukščiau, taip pat nevertino, įmonės buhalterinės apskaitos duomenų, sietinų su A. V. tiesiogine veikla įmonėje - transporto priežiūra, bei su tuo sietinomis išlaidomis, jų apskaitymu.

90Apeliantės nuomone, dėl to, kad apygardos teismas netyrė aplinkybių, sietinų su konkrečiai A. V. patikėtų įmonės lėšų naudojimu, jis padarė ir kitą nepagrįstą išvadą, sietiną su tuo, jog nėra pateisinti jos ginamojo iš įmonės banko sąskaitos išimti 23 700,00 Lt (6 863,99 eurų). Be to, nuteistasis negalėjo pateikti duomenų, kurie pateisintų visas jo iš įmonės banko sąskaitos išgrynintas lėšas, nes nebuvo atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą UAB „A. T.“ ir nežinojo, kaip iš tiesų buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduojami jo naudoti įmonės pinigai. Jis taip pat neturėjo pareigos tokio pobūdžio duomenis bylos nagrinėjimo metu teikti. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Pirmos instancijos teismas, darydamas išvadą, jog A. V. nepateikė jo turėtas išlaidas pagrindžiančių duomenų, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir perkėlė jam įrodinėjimo naštą.

91Apeliantės vertinimu, nuosprendis yra nepagrįstas ir dalyje, kurioje A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje padarymą bendrininkų grupėje su T. B. ir M. Č.. Baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis asmenys gali būti patraukti ir nuteisti tik tuo atveju, jei disponuojama akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tačiau 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta vidutinė degalų sunaudojimo procentinė išraiška - 22,19 proc. nuo gaunamų pajamų, gauta pritaikius lyginamąjį, t.y. mokesčių administratoriaus naudojamą metodą, kuriuo remiantis gali būti apskaičiuojami mokesčių subjekto mokėtini mokesčiai ir kitos su tuo sietinos išmokos. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė pabrėžė, jog nurodė tik tikėtinus su įmonės veikloje suvartoto kuro kiekiais tirtu laikotarpiu sietinus dydžius, nes iš jai pateiktų įmonės buhalterinės apskaitos duomenų šių konkrečių dydžių (įsigyto ir suvartoto kuro kiekio) nustatyti negalėjo. Apeliantės vertinimu, baudžiamojoje teisėje grįsti išvadų tik tikėtinais duomenimis, kai nėra galimybių pašalinti iškilusias abejones, neleidžiama. Dėl šios priežasties Šiaulių AVMI specialisto tyrimo metu padarytomis išvadomis, sietinomis su mokesčių administratoriaus naudojamo lyginamojo metodo pagalba nustatytu tik tikėtinu UAB „A. T.“ 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu suvartoto kuro kiekiu, negalima besąlygiškai remtis darant išvadas apie A. V. ir kitiems asmenims inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįstumą. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog A. V. su kitais kaltinamaisiais neteisėtai disponavo 50 296,38 Lt (14 566,83 eurų) vertės arba 19 344,76 litrų dyzelinio kuro, rėmėsi tik tikėtinais duomenimis, abejonės dėl šio tik tikėtinai nustatyto kuro kiekio liko nepašalintos ir to neįmanoma padaryti, nes nei iš UAB „A. T.“ buhalterinės apskaitos duomenų bei kitų byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų negalima nustatyti, kiek ir kokio kuro bendrovė tirtu laikotarpiu faktiškai sunaudojo ir kiek bei kokios vertės kuro įgijo iš nelegalios degalinės. Apeliaciniame skunde pažymima, jog įmonės gautų pajamų, vidutinio kuro sunaudojimo rodikliai kiekvieną mėnesį yra gana skirtingi, todėl labai tikėtina, jog šie rodikliai nebuvo tapatūs ir negalėjo būti „suvienodinti“, juolab, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, kiek transporto priemonių įmonė savo veikloje eksploatavo, kokios buvo jų eksploatacinės savybės, kiek kilometrų jos nuvažiavo ir kt. A. V. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, jog dalis transporto priemonių įmonės veiklai - krovinių pervežimui - buvo nuomojamos su kuru, t. y. įmonei neperkant šių transporto priemonių eksploatavimui reikalingo kuro, o jo vertę įskaitant į automobilio nuomos kainą. Šiuos teiginius tam tikra prasme patvirtino ir minėta specialisto išvada bei A. V. teismo posėdžio metu pateikta su UAB „R. T.“ sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis, kad įmonės veikloje tokios transporto priemonės su „nuomojamu“ kuru taip pat buvo naudojamos, tačiau buhalterinėje apskaitoje aiškių ir tikslių su tuo sietinų duomenų taip pat nėra. Tai leidžia daryti prielaidą, jog 2010 metų antrą ir trečią ketvirtų įmonės kuro poreikis buvo mažesnis ir jo buvo įsigyjama mažiau, nei pirmąjį ketvirtį. Be to, įmonės veikla 2010 metų antrą ir trečią ketvirtį, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, tikėtina faktiškai „traukėsi“, atitinkamai, mažėjo kuro poreikis, ką patvirtina T. B. parodymai. Apeliantės vertinimu, tai rodo, jog įmonės gaunamos pajamos 2010 m. balandžio 1 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu bei su tuo susietas kuro suvartojimas, greičiausiai buvo žymiai mažesni, nei tų pačių metų sausio - kovo mėnesiais. Be to, šaltuoju metų sezonu tos pačios eksploatuojamos transporto priemonės sunaudoja daugiau kuro, nei šiltuoju. Nežinant įmonės veikloje naudotų transporto priemonių techninių charakteristikų, šio ypatumo, taip pat įtakojančio skirtingais metų laikotarpiais suvartojamą skirtingą kuro kiekį, net apytiksliai įvertinti taip pat nėra jokių galimybių. Pažymėtina ir tai, jog apie įmonės minėtu laikotarpiu įsigytą nelegalaus kuro kiekį negalima spręsti ir iš liudytojų (vairuotojų) A. J., D. T. ir kt. parodymų, kadangi jie taip pat nežinojo ir negalėjo nurodyti, kiek nelegalaus kuro buvo sunaudota tiriamuoju laikotarpiu.

92Apeliaciniame skunde pažymimai, jog apygardos teismas, spręsdamas dėl A. V. ir kitų kaltinamųjų atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje, nustatė nelegaliai įgyto kuro kiekį, vadinasi, šiuo aspektu nustatė tikrąją įmonės ūkinę, komercinę - finansinę būklę minėtu laikotarpiu, o T. B. pripažindamas kaltu už veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pasisakė iš esmės kitaip - kad šių rodiklių negalima nustatyti, t. y. negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliantė neginčija aplinkybės, jog A. V. ne tik buvo žinoma apie UAB „A. T.” įsigyjamą ir įmonės veikloje naudojamą nelegalų kurą, tačiau, esant nepašalintoms abejonėms dėl įgyto kuro kiekio ir vertės, jos turėjo būti aiškinamos A. V. naudai, ir jis dėl BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos išteisintinas.

93Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su apygardos teismo išvada, jog A. V., bendrininkaudamas su T. B. įgyjant bendrovei nelegalų kurą, padėjo pastarajam, kaip bendrovės vadovui, apgaule išvengti pridėtinės vertės mokesčio (35 853,00 Lt/ 10 383,75 eurų) mokėjimo į biudžetą ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Apeliantės vertinimu bei atsižvelgiant į aukščiau jau išdėstytas aplinkybes, A. V. nepasisavino jam patikėtų 23 474,63 Lt (6 798,72 eurų), nuo kurių taip pat turėjo būti skaičiuojamas PVM ir įskaičiuotas į bendrą 35 853,14 Lt (10 383,75 eurų) sumą. Nesisavindamas įmonės lėšų A. V. negalėjo pats ar padėdamas kitam asmeniui, siekti turtinės naudos UAB „A. T.“ ar T. B. išvengti prievolės - PVM mokėjimo į valstybės biudžetą. Nuosprendžio argumentai šioje dalyje yra itin prieštaringi. Be to, tais pačiais veiksmais - pasisavinti įmonės lėšas, įtraukiant į buhalterinę apskaitą suklastotus kvitus ir, be to, išvengti įmonės prievolės - PVM mokėjimo į biudžetą, t.y. du kartus savo ar kitų asmenų interesais faktiškai įgyti tą patį turtą (gauti tą pačią naudą) negalima. Apeliantė pažymi, kad nelegalaus kuro bendrovei įgijimas ar padėjimas tokį kurą įgyti, priešingai nei nuosprendyje nurodo teismas, nereiškia, jog A. V. žinojo ar galėjo bei privalėjo žinoti ir suprasti, kaip įmonė tvarkys buhalterinę apskaitą, tame tarpe, joje atvaizduos išlaidas kurui. A. V. nebuvo atsakingas už buhalterinės apskaitos įmonėje tvarkymą, neturi jokio tam reikalingo išsilavinimo, todėl nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kokius mokesčius ir kokia tvarka, įskaitant PVM, įmonė privalo sumokėti ir remiantis kokiais duomenimis jie apskaičiuojami.

94Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. V. taip pat nuteistas už tai, jog kartu su T. B. sukurstė Z. Č. dalyvauti netikrų dokumentų - UAB „L.“ kvitų pagaminime. Apeliantės nuomone, byloje nėra surinkta jokių patikimų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog būtent A. V. kurstė Z. Č. dalyvauti netikrų dokumentų pagaminime, nes Z. Č. ir T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme šiuo klausimu yra prieštaringi, prieštaravimai liko nepašalinti, o daryti išvadas remiantis tik tikėtinais duomenimis - negalima. Be to, A. V. ir T. B. ikiteisminio tyrimo metu, perduodant baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo kaltinami, padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu Z. Č., kaip beje ir D. M. bei A. P. buvo kaltinami iš anksto susitarę bei veikdami bendrininkų grupe ne tik tarpusavyje, tačiau ir su A. V. bei T. B., pastariesiems pasiūlius, pagaminę, laikę, gabenę ir realizavę 425 vienetus netikrų kasos kvitų. Tokia šiems kaltinamiesiems pateiktų kaltinimų apimtis bei pobūdis nesukėlė bylą nagrinėjusiam teismui įtarimų, jog kaltinamasis aktas neatitinka reikalavimų, numatytų BPK 219 straipsnyje Tokiu būdu, baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusių institucijų, paties teismo veiksmais A. V. ir, manytina, T. B., buvo sudaryta iliuzija, jog jų galimi veiksmai, sietini su netikrų kasos kvitų gaminimu, nevertintini, kaip nusikalstami ir tuo remiantis buvo atitinkamai apibrėžtos A. V. gynybos nuo pateiktų kaltinimų apimties ribos, t. y. nebuvo ginamasi nuo tų galimai neteisėtų veiksmų, kurių padarymu A. V. nebuvo kaltinamas. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog faktiškai baigus atlikti įrodymų tyrimą A. V. pareikšto kaltinimo pakeitimas teisme, naujai inkriminuojant veikos, numatytos BK 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., padarymą, neatitinka nei vieno BK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų pagrindų, t. y. A. V. nebuvo kaltinamas veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu, todėl nebuvo pagrindo ir teisinės galimybės nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat nebuvo ir pagrindo anksčiau pareikštą kaltinimą pasunkinti, nes nuteistasis apskritai nebuvo kaltinamas jokių veiksmų, sietinų, su dokumentų klastojimu, padarymu. Bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatytos jokios naujos su dokumentų klastojimu - netikrais UAB „L.“ kasos kvitais - sietinos aplinkybės, todėl prokuroras, prašydamas teismo pakeisti kaltinimą A. V. ir T. B., jiems inkriminavo visai naują nusikalstamą veiką. Dėl to buvo iš esmės pažeisti BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinti reikalavimai, o tai nulėmė esminį A. V. teisės į gynybą pažeidimą. Be visa ko, apeliantės įsitikinimu, teismas, nuspręsdamas iš dalies tenkinti Šiaulių AVMI ieškinį ir iš A. V., T. B. ir UAB „A. T.” valstybės naudai solidariai priteisti 33 853,00 Lt (9 804,51 eurus), šios nuosprendžio dalies visiškai nepagrindė. Dėl šios priežasties, o taip pat ir todėl, kad A. V. savo veiksmais nepadarė jokios žalos valstybei ar kitiems asmenims, ši jo atžvilgiu priimto nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, todėl - naikintina.

95Atsiliepime į nuteistųjų T. B. ir nuteistojo A. V. gynėjos apeliacinius skundus (toliau tekste - atsiliepimas) civilinio ieškovo Šiaulių valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas asmuo (toliau tekste – civilinio ieškovo atstovė) prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

96Atsiliepime nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „A. T.“ apskaitos dokumentus įvertinus gautas pajamas ir apskaitos dokumentais pagrįstas išlaidas apskaičiuota, kad T. B. ir A. V. nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. iš šios įmonės kasos, atsiskaitomosios sąskaitos ir pasinaudodami banko mokėjimo kortelėmis grynaisiais pinigais paėmė 198 602,41 Lt (57 519,23 eurus). Jie negalėjo paaiškinti, kur buvo panaudoti minėti pinigai, tuo tarpu atliekant specialisto išvadą visi pirminiai dokumentai buvo įvertinti, aplinkybių, kad minėta suma buvo panaudota įmonės reikmėms nepatvirtino nei liudytojai, nei objektyvi bylos medžiaga. Neteisėti minėtų asmenų veiksmai sąlygojo dalies įplaukų – PVM, gyventojų pajamų mokesčio - nepatekimą į valstybės biudžetą ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai priežastimi, dėl ko jie privalo atlyginti savo veiksmais padarytą žalą.

97Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė atmesti nuteistųjų M. Č., T. B. ir nuteistojo A. V. gynėjos apeliacinį skundą, o jo apeliacinį skundą tenkinti. Civilinio ieškovo atstovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl žalos atlyginimo nepakeistą.

98Prokuroro ir nuteistojo T. B. apeliaciniai skundai atmetami, o nuteistųjų A. V. ir M. Č. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

99Prokuroras ginčija nuosprendį tik dėl nuosprendžio dalies, kuria T. B., A. V. ir UAB „A. T.“ išteisinti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nepadarius jiems veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

100Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde nesutinka tik su jo nuteisimu pagal BK

101183 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu nuteistasis A. V. ginčija nuosprendį dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. jo nuteisimą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, o nuteistasis M. Č. – tik dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje padarymo.

102Dėl to vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinių skundų ribų su BPK 320 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtimi dėl T. B., UAB „A. T.“ ir M. Č. nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, sumažinant neteisėtai disponuoto akcizais apmokestinto dyzelinio kuro kiekį ir vertę.

103Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų T. B. ir A. V. kaltė pasisavinus svetimą UAB „A. T.“ turtą, nuteistųjų T. B., A. V., UAB „A. T.“ ir M. Č. kaltė neteisėtai disponavus akcizais apmokestintu dyzeliniu kuru, nuteistųjų T. B. ir UAB „A. T.“ kaltė sukčiavus, o nuteistojo A. V. kaltė T. B. padėjus sukčiauti, nuteistųjų T. B. ir A. V. kaltė sukursčius pagaminti netikrus dokumentus, nuteistųjų T. B. ir UAB „A. T.“ kaltė apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

104Tačiau teismas nevisapusiškai ištyrė faktinės aplinkybes dėl neteisėtai disponuoto akcizais apmokestinamo dyzelinio kuro, dėl ko neteisingai nustatė jo kiekį ir vertę. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, esant reikalui patikslinti neteisėtai disponuoto akcizais apmokestinamo kuro kiekį ir vertę ir iš naujo paskaičiuoti T. B. pasisavinto svetimo UAB „A. T.“ turto vertę, dalis nuosprendžio keičiama (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

105Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais nuteistiesiems M. Č. ir A. V., dalį nuosprendžio keičia ir dėl apeliaciniais skundais neskundžiusių T. B. ir UAB „A. T.“ nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį.

106Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

107Dėl M. Č. apeliacinio skundo

108Teisėjų kolegijos nuomone, M. Č. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šios veikos įrodymus įvertino iš esmės nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

109Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį M. Č. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas licencijos vertėsi neteisėta ūkine komercine veikla, t. y. buvo įsteigęs nelegalią degalinę, esančią ( - ), Vilniuje, kurioje neteisėtai prekiavo dyzeliniu kuru, ir šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis:

110M. Č., laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 d. rugsėjo 10 d. veikdamas bendrininkų grupe su UAB „A. T.“ direktoriumi T. B. ir transporto vadovu A. V., iš anksto susitarė, kad pastarųjų atsiųstiems UAB „A. T.“ vairuotojams įpils ne mažiau kaip 3 800 lirų dyzelinio kuro per mėnesį, už kurį T. B. ir A. V. sumokės ne mažiau kaip 2,60 Lt (0,75 euro cnt.) už vieną litrą dyzelinio kuro. Bendrovės vairuotojams vykdant T. B. ir A. V. nurodymą, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. nenustatytą kartų kiekį nuvyko į nelegalią degalinę, esančią ( - ), Vilniuje, kur M. Č. pagal išankstinį susitarimą su T. B. ir A. V. į UAB „A. T.“ priklausančias transporto priemones ir su jomis atvežtas talpyklas kas mėnesį įpylė ne mažiau kaip 3 800 litrų dyzelinio kuro, iš viso per nurodytą laikotarpį įpylė ne mažiau kaip 19 344,76 litrų dyzelinio kuro be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, už kurį T. B. ir A. V. M. Č. sumokėjo ne mažiau kaip 50 296,37 Lt (14 566,84 eurus). Tokiu būdu M. Č. įgijo, laikė ir realizavo ne mažiau kaip 19 344,76 litrų dyzelinio kuro, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 46 358 Lt (13 426,39 eurus), t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą.

111Nuteistasis M. Č. apeliaciniame skunde neginčija, jog nelegalioje degalinėje neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamu dyzeliniu kuru, pagal susitarimą UAB „A. T.“ transporto priemonėms užpildavo kurą be juos pateisinančių dokumentų, tačiau nesutinka su teismo nustatytu šiai bendrovei parduoto kuro kiekiu ir už jį gauta pinigų suma, teigdamas, jog parduoto dyzelinio kuro vertė neviršijo 250 MGL sumą. Todėl M. Č. veika, jo teigimu, neteisingai kvalifikuota pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį.

112Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

113Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo M. Č. apeliaciniame skunde, įstatymų nustatyta tvarka šioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų ištyrimo bei vertinimo taisyklių iš esmės nepažeidė.

114Visuma duomenų, šioje byloje gautų apklausiant pačius nuteistuosius, liudytojus D. T., A. J., S. P., J. V., specialistę R. J., atliekant asmens atpažinimus pagal nuotraukas, ištiriant bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimų duomenis, kitus rašytinius bylos duomenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad M. Č. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tuo pačiu nuteistojo M. Č. versija dėl UAB

115„A. T.“ parduoto kuro kiekio (tik 200 litrų talpose) buvo paneigta.

116Byloje neabejotinai nustatyta, kad UAB „A. T.“ vertėsi pervežimais ir 2010 m. balandžio – rugsėjo mėnesiais savo veikloje naudojo iš nelegalios degalinės įsigytą akcizais apmokestinamą dyzelinį kurą. Taip pat byloje nustatyta, kad bendrovės direktorius T. B. ir transporto direktorius A. V. betarpiškai bendravo su M. Č. dėl dyzelinio kuro, nukreipdavo vairuotojus – ekspeditorius pildyti degalus į nelegalią degalinę.

117Nors M. Č. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė UAB „A. T.“ automobiliams kasdien pylęs degalus, ir tvirtino, kad tik tris kartus T. B. prašymu pylė degalus į atvežtas dvi – tris talpas po 200 litrų ir sunkvežimio baką, kaip jau buvo minėta, tokie jo parodymai objektyviai paneigti nuteistųjų T. B. ir A. V. bei liudytojų – vairuotojų ekspeditorių parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga.

118T. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad bendrovėje „A. T.“ per mėnesį buvo sunaudojama apie 7,5 tonos nelegalaus kuro, tikslios kuro sunaudojimo apskaitos bendrovėje nevedė, kuro sąnaudas apskaičiuodavo pagal nuvažiuotą atstumą, kurą vairuotojai pildavosi beveik kasdien. Už nelegaliai įgytą kurą buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigas, jis išgrynintus pinigus perduodavo A. V., kad pastarasis atsiskaitytų už kurą. Pradžioje už litro kainą buvo mokama 2,60 Lt (0,75 euro cnt.), vėliau – 2,90 Lt (0,84 euro cnt.). Vairuotojai nepildė jokių lentelių, sunaudojamo kuro kiekio niekur nefiksavo. Vairuotojai galėjo kuro įsipilti ir iš bendrovės teritorijoje esančių trijų talpų po 200 litrų, kuriose taip pat buvo laikomas nelegaliai įgytas dyzelinis kuras. Patvirtino, jog per dieną galėjo būti sunaudota apie 500 litrų kuro. Nelegalių kvitų, tariamai patvirtinančių iš „L.“ degalinės įsigytą kurą, yra didesnei sumai, nei iš tikrųjų buvo imta kuro iš M. Č. (t. 7, 217-220 b. l.).

119A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kuro kaina galėjo būti 2,60 Lt (0,75 euro cnt.) už litrą, kuras nelegalioj degalinėje buvo pilamas tris – keturis mėnesius. Dėl kuro kiekio – kiekvienas vairuotojas pildė maršruto lenteles, kur buvo nurodoma, kokia mašina ir kur važiuoja, kuro kiekis, kiek jo įsipilama ir sunaudojama. Todėl apskaita, priešingai nei nurodė T. B., buvo vykdoma. Vairuotojų užpildyti kelionės dokumentai buvo saugomi bendrovėje. Jis patikrindavo visus duomenis. Kuro sąnaudas paskaičiuodavo pagal kelio atstumą, nes automobiliai vykdavo trimis maršrutais ir sunaudojamų degalų kiekis faktiškai buvo vienodas, dienai sunaudodavo apie 200 litrų kuro. Patvirtino, jog pinigus už kurą M. Č. perdavė jis, pinigus gautus iš T. B., jis vieną ar du kartus vežė sumokėti už kurą (t. 7, 220-223 b. l.).

120Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad bendrovėje dirbo vairuotoju, degalais jis nesirūpino, automobilis visada būdavo pripildytas kuru, tuo rūpinosi bendrovės savininkas, taip pat bendrovėje buvo kažkokios talpos su kuru. Jokių kelionės dokumentų jis nepildė, nieko nepasirašinėjo (t. 7, 148-149 b. l.).

121Liudytojas D. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo vairuotoju-ekspeditorium, pritrūkus kuro, jį užsipildavo nelegalioje degalinėje, pagal išankstinį susitarimą su vadovybe. Dėl kuro užpylimo susitardavo A. V., kuris ir nurodydavo, kada galima važiuoti užsipilti. Jis yra keletą kartų vežęs dvi tris talpas po 200 litrų į nelegalią degalinę, tam vadovavo A. V.. Tos talpos su nelegaliu kuru buvo laikomos bendrovės teritorijoje taupant laiką, kai reikia greitai užsipilti kuro. Už kurą niekada nemokėjo, dėl kuro sunaudojimo – niekur nepasirašydavo (t. 7, 149-150 b. l.).

122Taigi, liudytojais apklausti vairuotojai – ekspeditoriai patvirtino nuteistųjų T. B. ir A. V. nurodytas aplinkybės dėl nelegalaus kuro naudojimo bendrovės veikloje. Pažymėtina, kad nurodydami, jog UAB „A. T.“ dideliais kiekiais įsigydavo ir naudodavo akcizais apmokestintą dyzelinį kurą, T. B. ir A. V. tuo pačiu patvirtino ir savo kaltę neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamomis prekėmis. Byloje nėra jokių duomenų apie šių asmenų suinteresuotumą apkalbėti M. Č., tokių duomenų apeliaciniame skunde nenurodė ir pats apeliantas. Todėl nėra pagrindo netikėti jų parodymais.

123Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas su nuosprendžiu nesutinka tik dėl UAB „A. T.“ parduoto kuro kiekio ir už jį sumokėtos sumos, teigdamas, jog parduoto dyzelinio kuro vertė neviršijo 250 MGL sumą. Teisėjų kolegija sutinka su M. Č. apeliacinio skundo argumentu, jog teismo išvada dėl UAB „A. T.“ nelegaliai parduoto 19 344 litrų dyzelinio kuro nėra visiškai teisinga, todėl tikslintina.

124Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose buvo keliamas klausimas dėl realiai sunaudoto nelegalaus dyzelinio kuro kiekio.

125Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota kaltinant M. Č. tuo, kad jis įgijo, laikė ir realizavo, pažeisdamas nustatytą tvarką, akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau kaip 37 500 litrų dyzelinio kuro, už kurį T. B. ir A. V. sumokėjo ne mažiau kaip 97 500 (už 1 litrą kuro sumokant 2,6 Lt) Lt (28 237,95 eurus). Įgyto kuro muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 89 855,75 Lt (26 024,00 eurus), t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą.

126Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi teismas paskyrė papildomą UB „A. T.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, siekiant patikslinti iš nelegalios degalinės įgyto kuro kiekį ir kiek lėšų buvo panaudota eksploatuojamo transporto kuro pirkimui. Atlikus byloje papildomą bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimą

127(t. 8, 10-25 b. l.), nustatyta, kad bendrovėje nebuvo tinkamai vedama sunaudoto kuro apskaita, nebuvo pildomi kelionės lapai, dokumentuose nurodyti ne visi privalomi rekvizitai, nenurodyta nei kokie automobiliai buvo naudojami, nei kiek kilometrų jie nuvažiavo, kiek kuro sunaudota, todėl pagrįsti sunaudoto kuro kiekį buhalteriniais dokumentais nėra galimybės. Tačiau minėtą patikrinimą atlikusi specialistė sunaudoto kuro kiekį nustatė, atlikusi lyginamąją analizę , t. y. lygindama bendrovės veikloje gautas pajamas bei išlaidas kurui. Patikrinimo metu nustatyta, kad

1282010 m. sausio-kovo mėn., rugsėjo mėn., kai į bendrovės apskaitą nebuvo įtraukta suklastotų degalų pirkimo kvitų su degalinės „L.“ rekvizitais, kuro sunaudojimo procentas, palyginus su transporto paslaugomis, sudarė 22,19 proc. Tiriamu laikotarpiu bendrovė už suteiktas transporto paslaugas gavo 310 000 Lt (89 782,20 eurus), todėl tokioms paslaugoms suteikti galėjo būti sunaudota dyzelino, kurio kaina prilygtų sumai, imant 22,19 procentų nuo šios sumos. Atlikus perskaičiavimą pagal kiekvieno mėnesio dyzelinio kuro įsigijimo kainą, bendrovė veikloje 2010 m. balandžio – rugpjūčio mėn. galimai galėjo sunaudoti apie 23 637 litrų dyzelinio kuro. Iš to kiekio atmetus kuro, pirkto oficialiai degalinėse, kiekį, t. y. 4 292,24 litrus, specialistė nustatė, jog bendrovė nelegalioje degalinėje iš M. Č. įgijo 19 344, 76 litrų dyzelino, sumokėdama

12950 296,38 (19 344,76 Lt x 2,60 Lt/l) Lt (14 566,83 eurus). Tokią savo išvadą Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė R. J. patvirtino teisiamajame posėdyje (t. 8, 184-185 b. l.).

130Taigi byloje atlikus papildomą UAB „A. T.” ūkinės finansinės veiklos patikrinimą ir gavus 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvadą Nr. ( - ), kaltinimas patikslintas nurodant, kad M. Č. nelegaliai pardavė 19 344 litrus, o ne 37 500 litrų dyzelinio kuro, kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte, už kurį T. B. ir A. V. M. Č. sumokėjo ne mažiau kaip 50 296,37 Lt (14 566,84 eurus), nesumokėdami PVM ir akcizo mokesčio. Už tokius veiksmus M. Č. ir buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

131Apeliaciniame skunde M. Č. išdėstė argumentus, kodėl, jo nuomone, UAB „A. T.” vairuotojams parduoto kuro kiekis ir už jį sumokėta suma yra ginčytina. Skunde akcentuojamas UAB „A. T.” papildomas ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kuris, apelianto teigimu, buvo atliktas viršijant ją atlikusios specialistės kompetencijos ribas, nes specialisto išvada pagrįsta spėjimais, o ne faktiniais duomenimis. Sunaudoto kuro apskaičiavimui taikytas lyginamasis metodas, kuris, apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju yra negalimas. Specialistė, neturėdama jokių dokumentų, patvirtinančių panaudoto kuro kiekį įmonėje už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki

1322010 m. rugsėjo mėnesio, nepagrįstai savo skaičiavimuose pritaikė ankščiau minėtą formulę ir apskaičiavo kuro kiekį bei nesumokėtą akcizo mokesčio sumą. Apelianto teigimu, specialistė visiškai neatsižvelgė, į tai, kad bet kuri autotransporto priemonė pavasarį ir vasaros metu sunaudoja apie 10-15 proc. mažiau kuro nei žiemą, be to, vasarą krovinių srautas sumažėja. Apelianto įsitikinimu, specialistė sąmoningai padidino kuro sąnaudas, nesuprasdama, kad tokiu būdu blogina M. Č. padėtį, nes būtent tikslus parduoto kuro kiekis turi įtakos jo veikos kvalifikavimui pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį.

133Tokie apelianto teiginiai yra pagrįsti tik iš dalies.

134Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė R. J. patvirtindama, kad apskaičiuojant sunaudoto kuro kiekį reiktų atsižvelgti į vasaros ir žiemos metu sunaudojamą kurą, ji pripažino, jog neskaičiavo ir neatsižvelgė į sunaudojamo kuro skirtumą vasaros ir žiemos sezonų metu.

135Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka byloje dalyvaujančiai specialistei buvo pavesta atsakyti į papildomus klausimus. Be kitų klausimų specialistei buvo pavesta paskaičiuoti UAB „A. T.“ sunaudotą kuro kiekį tiriamuoju laikotarpiu įvertinus veiklos sezoniškumą (t. 9, 170-177, 184-189 b. l.).

136Kaip matyti iš specialistės R. J. pateiktų atsakymų, buvo nustatyta, kad bendrovė nesivadovavo UAB „A. T.” 2009 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. 1 „Dėl sezoninių degalų sunaudojimo normų tvirtinimo“ patvirtintomis degalų sunaudojimo normomis. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. nėra jokių skaičiavimų ar suvestinių, kokie automobiliai buvo naudojami veikloje ir kiek kiekvienas automobilis nuvažiavo kilometrų, kiek kiekvienas automobilis sunaudojo degalų. Rašant specialisto išvadą nebuvo žinomos priežastys, kodėl bendrovė nesivadovavo degalų sunaudojimo normomis. Tyrimo metu, apskaičiuojant sunaudotų degalų kiekį bei jų pirkimui patirtas išlaidas laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. buvo vertintas 2010 metų sausio - kovo mėn. sunaudoto kuro kiekio vidurkis, neatsižvelgiant į sunaudojamo kuro kiekius vasaros sezono metu, nes dėl nenustatytų priežasčių bendrovė nesivadovavo degalų sunaudojimo normomis. Skaičiuojant vidutinį sunaudoto kuro kiekį 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn., 2010 m. rugsėjo mėn. nebuvo vertintas, nes tyrimui nebuvo pateiktas kuro nurašymo aktas už 2010 m. rugsėjo mėn., nebuvo žinomas nurašytas kuro kiekis 2010 m. rugsėjo mėn. Tyrimo metu pagal apskaitos registrą „Apyvartos žiniaraštis (suvestinė)“ nustatyta, kad į sąnaudas nurašyta 20 405,08 Lt (5 909,71 eurų) degalų suma (2014 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. ( - ) 3 priedo 17-18 lapai).

137Tyrimo metu lyginamajai analizei pasirinkti 2010 m. sausio - kovo mėn. todėl, kad šiuo palyginamuoju laikotarpiu į UAB „A. T.” apskaitą nebuvo įtraukta suklastotų degalų kvitų su UAB „L.“ rekvizitais ir 2010 metų sausio - kovo mėn. buvo vykdyta tokia pati veikla, kaip 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėnesių laikotarpiu.

138Minėtoje specialisto išvadoje Nr. ( - ), UAB „A. T.” 2010 metų balandžio - rugpjūčio mėnesiais sunaudoto kuro kiekiui nustatyti buvo taikytas palyginamasis metodas, nes už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. sunaudoto kuro kiekio nebuvo galima apskaičiuoti tiesiogiai, nes nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų nurodyti automobilių nuvažiuoti kilometrai, sunaudoto kuro kiekis, atitinkantis sunaudojimo normas. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu už 2010 m. balandžio - 2010 m. rugpjūčio mėn. nėra jokių skaičiavimų ar suvestinių, kokie automobiliai buvo naudojami veikloje ir kiek kiekvienas automobilis nuvažiavo kilometrų. Todėl tyrimo metu, neturint duomenų apie tai, kokie automobiliai ir kiek kilometrų kiekvieną mėnesį nuvažiuoja 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. laikotarpiu, atliktas galimai sunaudoto kuro transporto paslaugoms suteikti perskaičiavimas pagal 2010 m. sausio - kovo mėn. vidutinį degalų sunaudojimo 22,19 procentą (kai į Bendrovės apskaitą nebuvo įtraukta suklastotų degalų kvitų) pajamoms uždirbti.

139Minėtoje specialisto išvadoje Nr. ( - ), atlikus UAB „A. T.” degalų nurašymo 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. laikotarpiu perskaičiavimą, atsižvelgiant į vidutinį degalų sunaudojimą 22,19 proc. 2010 m. sausio - kovo mėn. transporto paslaugoms atlikti, nustatyta, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 gautoms pajamoms (310 000 Lt (89 782,20 eurus) transporto paslaugoms) uždirbti galėjo sunaudoti dyzelino už 68 789 (310 000 Lt x 22,19 %) Lt (19 922,67 eurus). Atlikus perskaičiavimą pagal kiekvieno mėnesio dyzelinio kuro įsigijimo kainą, bendrovė vykdydama veiklą 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. galimai galėjo sunaudoti apie 23 637 litrų dyzelinio kuro. Įvertinus, kad UAB „A. T.” už 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. iš kitų degalinių (ne pagal UAB „L.“ kvitus) į apskaitą įtraukė 4 292,24 litrų įsigyto dyzelinio kuro, todėl bendrovė savo veikloje laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. galėjo sunaudoti 19 344,76 litrų (23637 litrų - 4292,24 litrų) dyzelino iš nelegalios degalinės. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „A. T.” vasaros sezono metu degalų sunaudojimo normos mažesnės 8,75%, atlikus perskaičiavimą, vidutinis degalų sunaudojimo procentas mažesnis 1,94 % (22,19 x 8,75 %), todėl vidutinis degalų sunaudojimo procentas nuo gautų pajamų sudarytų 20,25 %.

140Atlikus UAB „A. T.” degalų nurašymo 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. laikotarpiu perskaičiavimą, atsižvelgiant į vasaros sezono metu degalų sunaudojimo 20,25 proc. transporto paslaugoms atlikti, UAB „A. T.” laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 pajamoms (310000 Lt transporto paslaugoms) uždirbti galėjo sunaudoti dyzelino 62 775 (310 000 Lt x 20,25%) Lt (18 180,89 eurų) sumai. Atlikus perskaičiavimą pagal kiekvieno mėnesio dyzelinio kuro įsigijimo kainą, UAB „A. T.” veikloje už 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. galėjo sunaudoti apie 21 569 litrų dyzelinio kuro. Įvertinus, kad UAB „A. T.” už 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. iš kitų degalinių (ne pagal UAB „L.“ kvitus) į apskaitą įtraukė 4 292,24 litrų dyzelinio kuro, bendrovė savo veikloje laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. galėjo sunaudoti 17 276,76 litrų (21569 litrų - 4292,24 litrų) dyzelino iš nelegalios degalinės.

141Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė faktinės aplinkybes dėl neteisėtai disponuoto akcizais apmokestinamo dyzelinio kuro, dėl ko neteisingai nustatė šio kuro kiekį ir vertę.

142Atmetamas apeliacinio skundo argumentas dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrime nepagrįstai panaudoto metodo, mokestinės prievolės dydžiui nustatyti.

143Apeliacinės instancijos teisme apklausta ir atsakymus į papildomus klausimus pateikusi specialistė paaiškino, jog vadovavosi Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatomis, kur nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

144Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi specialistės paaiškinimus dėl lyginamojo metodo taikymo pagrįstumo, konstatuoja, kad tokio principo taikymas baudžiamojoje byloje, kai jis atitinka protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus, neprieštarauja BPK 2 straipsnyje nurodytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui.

145Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, nustatant, kad M. Č. neteisėtai disponuodamas akcizais apmokestinama preke – dyzeliniu kuru iš jo įsteigtos nelegaliai veikiančios degalinės UAB „A. T.“ pardavė ne mažiau kaip 17 276,76 litrų dyzelinio kuro už ne mažiau kaip 44 919,57 Lt (13 009,60 eurų) vertės.

146Nagrinėjamu atveju M. Č. pagrįstai nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalyje, nes perskaičiuotas negalioje degalinėje laikytas kuro kiekis sudaro ne mažiau kaip 17 276,76 litrus, o tai viršija straipsnio dispozicijoje nurodytą 250 MGL turo vertę.

147Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais nuteistiesiems M. Č. ir A. V. (kuris apeliaciniu skundu taip pat ginčijo nuteisimą pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį), dalį nuosprendžio keičia ir dėl apeliaciniais skundais neskundžiusių T. B. ir UAB „A. T.“ nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį.

148Dėl A. V. gynėjos apeliacinio skundo

149Dėl nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį

150Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu A. V. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „A. T.“ direktoriumi T. B. ir M. Č., kuris neturėdamas licencijos vertėsi neteisėta ūkine komercine veikla, t. y. buvo įsteigęs nelegalią degalinę, esančią ( - ), Vilniuje, kurioje neteisėtai prekiavo dyzeliniu kuru, jis UAB „A. T.“ naudai įgijo ir laikė, pažeisdamas nustatytą tvarką, akcizais apmokestinamas prekes – ne mažiau 19 344,76 litrų dyzelinio kuro, kurio muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 46 358,65 Lt (13 426,39 eurus), t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, ir šį dyzelinio kuro kiekį T. B. ir A. V., pažeisdami nustatytą tvarką, neteisėtai naudojo UAB „A. T.“ ūkinėje veikloje.

151Nuteistojo A. V. gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, jog A. V. neteistai disponuotas akcizais apmokestinamo dyzelinio kuro kiekis neviršijo BK 1992 straipsnio 1 straipsnyje nustatytos 250 MGL dydžio vertės, prašo jį išteisinti. Gynėja apeliaciniame skunde akcentuoja papildomos ūkinės finansinės veiklos tyrimų išvados duomenis. Apeliantės nuomone, specialistės padaryti kuro kiekio perskaičiavimai, pritaikius lyginamąjį metodą, nėra tikslūs, be to, nebuvo įvertinti kiti reikšmingi bylos duomenys bei specialisto išvadoje nustatyti prieštaravimai dėl transporto priemonių kartu su kuru nuomos sutarčių buvimo bei taikyto metodo. Gynėjos teigimu, turėjo būti pritaikyta mažesnė vasaros sezono metu degalų sunaudojimo norma, tačiau kuro kiekis nustatytas pagal žiemos metu sunaudojamų degalų normą, kuri visiškai nepalanki bendrovės direktoriui T. B. ir A. V..

152Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog šie nuteistojo A. V. gynėjos apeliacinio skundo argumentai yra iš dalies pagrįsti.

153A. V. kaltę neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamu dyzeliniu kuru, įgytu iš M. Č. nelegaliai įsteigtos degalinės, ir šio kuro panaudojimą UAB „A. T.“ veikloje, pagrindžia jau aukščiau aptarti įrodymai. Todėl teisėjų kolegija atsakydama į apeliacinio skundo argumentus tų pačių įrodymų neaptaria ir jų nevertina.

154Apeliantė teisi, nurodydama, kad atliekant papildomą ūkinės finansinės veiklos tyrimą nebuvo atsižvelgta į sutartis dėl transporto su kuru nuomos. Tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės A. V. veiksmų kvalifikacijai.

155Kaip matyti iš specialistės R. J. apeliacinės instancijos teisme duotų paaiškinimų, ji motyvuotai atsakė į gynybos jai pateiktą klausimą dėl 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) galimai padarytų prieštaringų išvadų dėl transporto priemonės kartu su kuru nuomos sutarčių vertinimo, pagal 3 išvados tiriamosios dalies punktą ir 4 išvados rezoliucinės dalies atsakymą. Specialistė paaiškino, jog nors tokia sutartis ir buvo pateikta tyrimui, bet pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, ar UAB „A. T.“ nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. nuomojamos transporto priemones su kuru buvo iš tiesų panaudotos įmonės veikloje, nes apskaitoje niekur nėra nurodyta išsinuomotos transporto priemonės rida, sunaudoto kuro kiekis, jo rūšis (t. 9, 175 b. l.; t. 8, 10-25 b. l.). Kolegija sprendžia, jog dėl šios priežasties ir nebuvo pagrindo atsižvelgti į apeliantės nurodomas nuomos sutartis. Priešingai nei nurodo apeliantė, jokių prieštaravimų specialisto išvadoje nenustatyta.

156Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė R. J. patvirtindama, kad apskaičiuojant sunaudoto kuro kiekį reiktų atsižvelgti į vasaros ir žiemos metu sunaudojamą kurą, pripažino, jog neišvedė kuro sunaudojimo procento vasaros/ žiemos metu. Dėl šios priežasties specialistei 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi pavesta raštu atsakyti į teisėjų kolegijos suformuluotus klausimus dėl sunaudoto kuro kiekio skirtingais sezonais paskaičiavimo (t. 9, 170-177, 184-189 b. l.).

157Kaip jau minėta, specialistė, atlikusi UAB „A. T.” degalų nurašymo 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. laikotarpiu perskaičiavimą, atsižvelgiant į vasaros sezono metu degalų sunaudojimo 20,25 proc. transporto paslaugoms atlikti, nustatė, kad UAB „A. T.” laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 pajamoms (310000 Lt transporto paslaugoms) uždirbti galėjo sunaudoti dyzelino

15862 775 (310 000 Lt x 20,25%) Lt (18 180,89 eurų) sumai. Atlikus perskaičiavimą pagal kiekvieno mėnesio dyzelinio kuro įsigijimo kainą, UAB „A. T.” veikloje už 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. galėjo sunaudoti apie 21 569 litrų dyzelinio kuro. Įvertinus, kad UAB „A. T.” už

1592010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. iš kitų degalinių (ne pagal UAB „L.“ kvitus) į apskaitą įtraukė

1604 292,24 litrų dyzelinio kuro, bendrovė savo veikloje laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. galėjo sunaudoti 17 276,76 litrų (21569 litrų - 4292,24 litrų) dyzelino iš nelegalios degalinės.

161Kaip jau buvo konstatuota pasisakant dėl M. Č. apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė faktinės aplinkybes dėl neteisėtai disponuoto akcizais apmokestinamo dyzelinio kuro, dėl ko neteisingai nustatė šio kuro kiekį ir vertę.

162Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms nuteistojo A. V. gynėjos apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, nustatant, kad A. V. neteisėtai disponuodamas akcizais apmokestinama preke – dyzeliniu kuru iš M. Č. įsteigtos nelegaliai veikiančios degalinės UAB „A. T.“ naudai įgijo ir laikė ne mažiau kaip 17 276,76 litrų dyzelinio kuro už ne mažiau kaip 44 919,57 Lt (13 009,60 eurų).

163Priešingai nei mano apeliantė, A. V. pagrįstai nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalyje, nes net ir perskaičiuotas iš negalios degalinės įgytas ir bendrovės veikloje naudotas kuro kiekis sudaro ne mažiau kaip 17 276,76 litrus, kurio kaina viršija straipsnio dispozicijoje nurodytą 250 MGL turo vertę.

164Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais nuteistiesiems M. Č. ir A. V., dalį nuosprendžio keičia ir dėl apeliaciniais skundais neskundžiusių T. B. ir UAB „A. T.“ nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį.

165Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį

166Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu A. V. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 1 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu pasisavino jam patikėtus UAB „A. T.“ įmonės banko sąskaitoje buvusius 23 700 Lt (6 863,99 eurus).

167Nuteistojo A. V. gynėja, neginčydama, kad jos ginamasis naudojosi jo vardu išduota bendrovės mokėjimo kortele ir iš banko sąskaitos išgrynino 23 7000 Lt (6 863,99 eurus), apeliaciniame skunde nurodo, jog A. V. iš banko sąskaitos išgrynintas ir jam patikėtas lėšas panaudojo išimtinai bendrovės interesams – už šiuos pinigus buvo remontuojamos transporto priemonės, perkamos detalės, be to, dalis grynųjų pinigų buvo perduotos direktoriui T. B..

168Taigi, iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistojo A. V. gynėjos skunde išdėstyta pozicija yra tapati jos ginamojo pozicijai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau byloje surinkti duomenys tokių bendrovės lėšų panaudojimo aplinkybių nepatvirtino.

169Pagal BK 183 atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir tai padarė žalą savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-123/2007, 2K-733/2007, 2K-7-198/2008).

170Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006). Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks ir to nori.

171A. V. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu buvo UAB „A. T.“ transporto direktoriumi ir turėjo teisę disponuoti bendrovės sąskaitoje esančiomis lėšomis. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis byloje patikimai nustatyta, kad atskaitingas asmuo A. V. nuo 2010-07-01 iki 2010-08-31 iš bendrovės banko sąskaitos kortele išėmė 23 700 Lt

172(6 863,99 eurus), kurie atvaizduoti ataskaitose ,,Avanso apyskaita“. To neneigia ir pats nuteistasis, bet tvirtina, jog nuosprendyje nurodytas pinigines lėšas jis panaudojo automobiliams remontuoti, detalėms pirkti ir pan. Tačiau byloje surinkti duomenys pastarosios aplinkybės nepatvirtina.

173Iš specialisto išvados Nr. ( - ), kuria atliktas bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimas, duomenų matyti, kad pagal specialistei pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, jog byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių A. V. nurodytas aplinkybes dėl bendrovėje naudotų transporto priemonių taisymo ar kitų eksploatacinių išlaidų. Bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė savo išvadoje nenurodė, kad A. V. iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išimti grynieji pinigai buvo kokiu nors būdu sugrąžinti bendrovei.

174Nuteistasis taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pinigai buvo panaudoti bedrovės transporto priemonėms remontuoti, detalėms pirkti. Vien tai, kad UAB „A. T.“ teikė pervežimų paslaugas ir bendrovės veikloje naudojo transporto priemones, nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų apie iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išimtų piniginių lėšų panaudojimą, nepatvirtina piniginių lėšų panaudojimo automobiliams remontuoti. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo išvadai, jog nuteistajam nepateikus jokių jo teiginius dėl autotransporto eksploatavimo išlaidų patvirtinančių duomenų, A. V. buvo perkelta įrodinėjimo pareiga. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012).

175Byloje nustatyta, kad dalis piniginių lėšų, išimtų iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos, buvo panaudoti kurui įsigyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai nesusiję su piniginėmis lėšomis, kurias iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išėmė A. V..

176Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos bendrovės buhalterės N. P. ir D. U. taip pat patvirtino, kad bendrovėje kuro pirkimui buvo naudojami grynieji pinigai. N. P., dirbusi UAB „A. T.“ buhaltere nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. rugsėjo 7 d., puse etato ir tvarkiusi šios įmonės buhalterinę apskaitą, patvirtino, kad grynuosius pinigus UAB „A. T.“ direktorius T. B. ir direktoriaus pavaduotojas A. V. nuimdavo nuo įmonei priklausančios „Danske bankas“ banko sąskaitos, kurios numerio ji neatsimena. Iš „Danske“ banko sąskaitos pinigai buvo išgryninami per UAB „A. T.“ priklausančias dvi banko mokėjimo korteles, kuriomis naudojosi T. B. ir direktoriaus pavaduotojas A. V.. Jai pasidomėjus, kam jie grynina tiek pinigų, T. B. ir A. V. paaiškindavo, jog pinigai reikalingi degalų pirkimui įmonės transportui.

177Kaip jau buvo minėta, A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė šiuos pinigus panaudojęs nelegalaus kuro įgijimui, o iš UAB „A. T.“ banko sąskaitos nuimtus ir nepanaudotus pinigus atiduodavo direktoriui T. B.. Jis tiesiogiai rūpinosi krovinių maršrutais, transporto priemonėmis, vairuotojais, ir nebuvo atsakingas už kuro įgijimą. Tačiau jam žinoma, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu bendrovė buvo sunkioje materialinėje padėtyje, todėl buvo pasinaudota T. B. pasiūlymu pirkti kurą nelegalioje degalinėje.

178T. B. teisiamajame posėdyje tokius A. V. parodymus nepatvirtino. Taip pat parodė, kad UAB „A. T.“ buvo sunki finansinė situacija, jis su A. V. susitarė, kad galėtų įsipilti į įmonės naudojamas transporto priemones pigesnį dyzelinį kurą. Su šios degalinės vyriškiu, kuris pardavinėjo dyzelinį kurą, dažniausiai atsiskaitydavo A. V., kuriam jis perduodavo atitinkamą pinigų sumą.

179Atsižvelgiant į tai, kad A. V. neigia šiuos pinigus panaudojęs nelegalaus kuro įgijimui, o byloje nėra jokių duomenų, kurie tokias jo išlaidas bendrovės naudai pateisintų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentai dėl bendrovės grynųjų lėšų panaudojimo yra deklaratyvūs.

180Nors A. V. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, jog teismui sąmoningai nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie pateisintų A. V. turėtas išlaidas pagal jo nurodomas pozicijas, kad galimai šie dokumentai buvo palikti saugoti Lietuvos kriminalinės policijos biure, kartu su kitais bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, tokie apeliantės teiginiai nepaneigia A. V. kaltės pasisavinus jam patikėtą bendrovės turtą.

181Kaip jau buvo minėta, ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė, pagal jai pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus nenustatė, jog buhalterinėje apskaitoje kokiu nors būdu būtų buvęs užfiksuotas A. V. nurodomas bendrovės lėšų panaudojimas transporto priemonėms eksploatuoti. Be to, apie tokių dokumentų pildymą, išskyrus nuteistąjį A. V., nenurodė nei T. B., nei teisiamajame posėdyje apklaustos bendrovės buhalterės. Pervežimus vykdę ir nelegalioje degalinėje kurą užsipildavę bendrovės vairuotojai taip nenurodė apie kokių nors dokumentų pildymą. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai vedama, nes dalis finansinių operacijų bei veiklą patvirtinančių dokumentų nebuvo įforminti. Tačiau ši aplinkybė taip pat nepaneigia A. V. kaltės pasisavinus bendrovės pinigines lėšas.

182Atmestinas apeliantės skundo argumentas dėl specialisto išvados duomenų vertinimo. Gynėjos teiginiai dėl specialistei suformuotos užduoties ir vykdyto tyrimo krypties, netiriant, kiek įmonės lėšų ir kokiu laikotarpiu buvo skiriama transporto priemonių eksploatacijai ir kaip šios išlaidos buvo apskaitomos, neatitinka realios situacijos.

183Akivaizdu, jog esant duomenų apie buhalterinėje apskaitoje esančius duomenis dėl tokių dokumentų buvimo, specialistė apie tai būtų nurodžiusi ir savo išvadoje. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. V. versija dėl pinigų panaudojimo bendrovėms reikmėms buvo ištirta, paskiriant papildomą bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą (t. 8, 240-244 b. l.). Atlikus papildomą bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, specialistė pažymėjo, jog įmonių buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos ūkinės operacijos, tarp jų susijusios su autotransporto priemonių panaudojimu, turi būti pagrįstos dokumentais. Atsižvelgdama į veiklos pobūdį, važiavimo dažnumą ir kitas darbo sąlygas, įmonė pati nusistato, kokiais dokumentais, patvirtintais atsakingų asmenų parašais, turi būti įforminamas degalų bei kitų su autotransporto priemonių eksploatavimu susijusių medžiagų sunaudojimas. Tokiu būdu degalų ir kitos su autotransporto priemonių naudojimu susijusios sąnaudos leidžiamais atsiskaitymais gali būti pripažintos ir be automobilio kelionės lapų. Pagal UAB „A. T.“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 negalima nustatyti kokiais maršrutais važiavo ir kiek kilometrų nuvažiavo, kiek ir kokio kuro sunaudojo bendrovės eksploatuotos, tame tarpe ir nuomotos transporto priemonės. Taigi, specialistė savo išvadoje net neužsiminė apie buhalteriniais dokumentais patvirtintas kokias nors išlaidas automobilių remontui, detalėms pirkti.

184Nuteistojo A. V. gynėja apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai ginčija byloje pateiktų specialistų išvadų duomenis, teigdama, jog specialistų išvados pagrįstos spėjimais, o ne faktiniais duomenimis. Priešingai nei nurodo apeliantė, byloje atlikti du tos pačios bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimai tik patvirtina, jog buhalterinė apskaita bendrovėje nebuvo tinkamai vedama, buhalteriniuose apskaitos registruose buvo apskaitomi tikrovės neatitinkantys kasos kvitai, o veikloje naudojamas nelegaliai įgytas dyzelinis kuras. Byloje esančios specialisto išvados turi būti vertinamos ne atsietai, o visumoje, kaip vienas kitą papildantys įrodymų šaltiniai.

185BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta, kai padaroma žala. A. V. išėmė iš bendrovės sąskaitos bendrovei nuosavybes teise priklausančius pinigus. Byloje nustatyta, kad šie pinigai nebuvo panaudoti vykdant UAB „A. T.“ veiklą ar kitaip šios bendrovės interesais. Pinigai bendrovei negrąžinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus bei jais nustatytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, konstatuoja, jog A. V. pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „A. T.“ priklausiusį, turtą – 23 700 Lt (6 863,99 eurai). Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. V., darydamas pirmiau nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine tyčia. A. V., kad išimdamas iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos grynuosius pinigus norėjo paversti bendrovės lėšas savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko (t. y. UAB „A. T.“) sąskaita.

186A. V. gynėja, teigdama, kad jos ginamasis nebuvo atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą bendrovėje ir nežinojo, kaip iš tiesų buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduojamos jo naudojamos bendrovės piniginės lėšos, siekia sumenkinti nuteistojo kaltę padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Vertinant byloje surinktų įrodymų visetą, galima tvirtinti, kad A. V., būdamas bendrovės transporto direktoriumi, žinojo apie pareigą apskaitymui pateikti visas išlaidas patvirtinančius bei tinkamai užpildytus buhalterinius dokumentus.

187Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, A. V. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes jis bendrininkavo su T. B., pasisavinant daugiau kaip 156 285,83 Lt (45 263,50 eurų) bendrovės piniginių lėšų. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. V. patikėtas turtas – 23 700 Lt (6 863,99 eurai), nesant pateisinamų dokumentų apie jo panaudojimą, inkriminuotinas kaip tokio turto pasisavinimas, jį kvalifikuojant pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. T. B. kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį inkriminuota pasisavinta suma – 156 285,83 Lt (45 263,50 eurų) sumažinta 23 700 Lt (6 863,99 eurais), pirmosios instancijos teismui nenustačius, kad jis bendrininkavo su A. V., pasisavinant šią sumą. Pirmosios instancijos teismas A. V. neinkriminavo T. B. išmokėtą bendrovės pinigų sumą, kurių išlaidoms nėra pateisinamų dokumentų, nenustačius, kad jie abu bendrininkavo pasisavinant T. B. išmokėtą bendrovės pinigų sumą.

188Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

189Dėl nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį

190Skundžiamu nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis veikdamas kartu su T. B., sukurstė Z. Č., D. M. ir A. P. pagaminti netikrus dokumentus – 425 vnt. kasos kvitus, patvirtinančius UAB „A. T.“ tariamą 58 586,886 litrų dyzelinio kuro įsigijimą iš UAB „L.“ degalinės už 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) sumą.

191Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl A. V. atliktų veiksmų pobūdžio, jo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką bei tos veikos kvalifikavimą pagal BK 24 straipsnio 9 dalį ir 300 straipsnio

1921 dalį.

193Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde argumentuoja ginamojo nepagrįstą nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jo tyčios pagal šį BK straipsnį nebuvimu. Pabrėžtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą.

194Skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje aptartais įrodymais nustatyta, kad A. V. buvo žinoma apie nelegalaus dyzelinio kuro įsigijimą iš M. Č.. Taip pat nustatyta, kad A. V. buvo žinoma apie netikrų kasos kvitų pagaminimą, siekiant pateisinti nelegalaus dyzelinio kuro panaudojimą bendrovėje.

195Šios teismo išvados nepaneigia deklaratyvaus pobūdžio A. V. teiginiai, kad jis nežinojo, jog kvitai buvo suklastoti. Priešingai, A. V. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie tai, jog jis suprato, kad kvituose nurodyta degalų įsigijimo vieta - degalinė „L.“ yra ne ta, kur jie pirko kurą, leidžia spręsti tiek apie nusikalstamos veikos schemą, tiek apie A. V. aktyvų dalyvavimą nusikaltimų padaryme. Be to, kaip matyti iš A. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, 98-99 b. l.), jis davė išsamius parodymus apie dyzelio kuro įsigijimą iš nelegalios degalinės ir nurodė apie atsiradusį poreikį pateisinti tokių degalų įsigijimą kasos kvitais, o tai rodo, kad jis nuo pat pradžių žinojo tiek apie nelegalioje degalinėje perkamą kurą, tiek ir netikrus kasos kvitus, pateisinančius tokio kuro panaudojimą bendrovės veikloje.

196Tokie A. V. parodymai apie įvykio aplinkybes atitinka ir kito nuteistojo T. B. parodymus. T. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad bendrovėje naudojamo nelegalaus kuro pirkimo išlaidoms pagrįsti reikėjo kasos kvitų, todėl jis kartu su A. V. kreipėsi į Z. Č., apie kurią jie sužinojo iš nelegalioje degalinėje dirbančio asmens. Per Z. Č. jie gaudavo suklastotus kuro pirkimo kvitus, kuriuose buvo nurodyta, kad kuras buvo pirktas degalinėje „L.“. Už kvitus Z. Č. mokėjo kas mėnesį po 1200 Lt (347,54 eurus), nes buvo susitarę, kad už kiekvieną litrą, nurodytą kasos kvite Z. Č. bus mokama po 15 cnt (0,04 euro cnt). Su Z. Č. buvo atsiskaitoma iš išgrynintų bendrovės piniginių lėšų. Minėtus kvitus iš Z. Č. paimdavo jis pats, arba A. V., yra buvę, kad atsiskaitant su Z. Č. jie buvo kartu. Kvitai, gauti iš Z. Č., buvo naudojami buhalterinėje apskaitoje. Suklastoti kuro pirkimo kvitai buvo didesnei sumai, nei kad buvo realiai įgyta kuro.

197Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo T. B. ir Z. Č. parodymų vertinimo.

198Analizuojant bylos medžiagą matyti, kad T. B. parodymai viso proceso metu dėl esminių aplinkybių sutapo, o nustatyti netikslumai, susiję su A. V. veiksmų apimtimi, negali būti vertinami kaip jo kaltę paneigiantis įrodymas. Iš tiesų ikiteisminio tyrimo metu T. B. buvo nurodęs, jog A. V. jam pasiūlė pilti į įmonės transporto priemones nelegalų dyzelinį kurą iš nelegalios degalinės ir, kad pastarasis susitarė dėl kuro pirkimo nelegalioje degalinėje su kuro pardavėjais. Be to, A. V. jam pasakė, kad gavo telefono numerį moters, iš kurios galima nupirkti netikrus atsiskaitymo kvitus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokie T. B. parodymai kaip tik patvirtina A. V. dalyvavimą visų jam inkriminuojamų nusikaltimų dalyvavime ir bendrą bendrovės direktoriaus bei transporto direktoriaus sumanymą atlikti nusikalstamus veiksmus.

199Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, neturi pagrindo T. B. parodymus nepatikimais, dėl to, kad pastarasis buvo asmeniškai suinteresuotas baudžiamosios bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, T. B. nurodė ne tik A. V., bet ir savo nusikalstamus veiksmus, nemenkindamas savo vaidmens nusikaltimo padaryme, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu jis siekė sušvelninti savo teisinę padėtį ar apkalbėti A. V.. Teisėjų kolegija pažymi, kad išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus visų juos davusio asmens parodymų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Nagrinėjamu atveju, netikėti T. B. duotais parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pastarojo parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, juos patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai, tarp jų ir kitų nuteistųjų Z. Č., M. Č. parodymai. Ta aplinkybė, jog teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų apeliantė, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas suklydo vertindamas įrodymus, ir nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

200Apie tai, kad A. V. pagal susitarimą su T. B. atliko jam pavestus veiksmus, patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta Z. Č., kuri parodė, jog ji nuo pat pradžių bendravo su A. V. dėl kasos kvitų pagaminimo. Priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde gynėja, tokie nuteistosios parodymai atitinka objektyviai nustatytas aplinkybes. Jokių prieštaravimų kolegija nenustatė.

201Be to, nuteistosios Z. Č. parodymai apie netikrų UAB „L.“ kasos kvitų pagaminimą sutapo su kitų nuteistųjų D. M. ir A. P. parodymais, kurie patvirtino, kad UAB „L.“ vardu pagaminti netikri kasos kvitai buvo skirti UAB „A. T.“ kuro įsigijimui patvirtinti.

202Skundžiamame nuosprendyje nurodyta rašytinė bylos medžiaga – kratos protokolų duomenys apie UAB „A. T.“ patalpose rastus UAB „L.“ vardu išduotus kasos kvitus, specialistų išvados dėl kasos kvitų tikrumo, bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimų bei kiti duomenys patvirtina, jog UAB „L.“ degalinėje kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „A. T.“ dyzelinio kuro nepirko.

203Taigi aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. V. buvo žinoma apie netikrus UAB „L.“ vardu išrašytus kasos kvitus. Kasos kvitų pagaminimas ir perdavimas užsakovams, t. y. T. B. ir A. V., buvo nevienkartinio pobūdžio (šios aplinkybės neginčijo ir A. V.), todėl nėra pagrindo abejoti, kad pastarieji neteisėtus veiksmus sąmoningai, siekdami įgyvendinti bendrą nusikalstamą tikslą – pateisinti akcizais apmokestinamo kuro įsigijimą iš nelegaliai veikiančios degalinės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. V. veikė tiesiogine tyčia darydamas BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

204Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. V. kaltu dėl kurstymo pagaminti netikrus kasos kvitus ir jo padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

205Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bendrininkavimo institutą baudžiamojoje teisėje ir pagrįstai pažymėjo, kad T. B. ir A. V. tiesiogiai, realizuojant BK 300 straipsnio 1 dalies sudėties objektyviąją pusę nedalyvavo, jie tik sukurstė Z. Č. dalyvauti jiems reikalingų buhalterinei apskaitai netikrų dokumentų pagaminime, ką pastaroji su D. M. ir A. P. ir padarė, pagamindami netikrus 425 vnt. kasos kvitus, patvirtinančius neva UAB „A. T.“ nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. iš UAB „L.“ nupirko 58 586, 886 litrų dyzelinio kuro už 206 582,20 Lt (59 830,34 eurus).

206Kurstymu gali būti laikomi konkretūs, aktyvūs, nusikalstamos veikos padarymą inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, jog bylos įrodymais nėra konkrečiai nustatyta kiekvieno iš kaltinamųjų, t. y. T. B. ir A. V., veiksmų apimtis, kuriais buvo skatinamas Z. Č. kitų asmenų pasiryžimas daryti nusikalstamą veiką, tačiau yra nustatyta, kad jie abu žinojo apie tokių dokumentų gaminimą, dėl to rūpinosi abu kartu, kartais atskirai, suklastotus dokumentus pasiimdavo iš Z. Č. kuris nors iš nuteistųjų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. V. veikė kaip kurstytojas.

207Nuteistojo A. V. gynėjos manymu, jos ginamasis pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu nepagrįstai bei netinkamai pritaikius baudžiamojo proceso įstatymą. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. yra pripažintas kaltu dėl to, kas jam nebuvo pareikšta nei įtarimu, nei kaltinimu perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Dėl šių aplinkybių apeliantė mano, kad bylos nagrinėjimo metu A. V. inkriminavus visiškai naują nusikalstamą veiką buvo pažeisti BPK 256 straipsnio 1, dalyse įtvirtinti reikalavimai, o tai nulėmė ir BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisė į gynybą pažeidimą.

208Tokie gynėjos teiginiai taip pat yra nepagrįsti.

209BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Taip pat prokuroras, privatus kaltintojas ar nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką

210(BPK 256 straipsnio 2 dalis).

211Šiuo konkrečiu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras pateikė prašymą A. V. veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal

212BK 300 straipsnio 1 dalį (t. 8, 133-138 b. l.).

213Kaltinimas T. B. ir A. V. dėl bendrininkavimo pagaminant netikrus dokumentus buvo pateiktas teisminio nagrinėjimo metu, tokį kaltinimą pateikus prokurorui, vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks kaltinimo pakeitimas neprieštarauja BPK 256 straipsnio reikalavimams. Iš nusikalstamų veikų aprašymo matyti, kad prokuroro naujai suformuluotame kaltinime pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje išdėstytos aplinkybės buvo nurodytos abiems kaltinamiesiems kaltinime, pareikštame

214BK 182 straipsnio 2 dalyje, pagal kurį T. B. ir A. V. buvo perduoti teismui, tos kaltinimo dalies neišskyrus į atskirą BK 300 straipsnio 1 dalį.

215Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistajam A. V. teisiamojo posėdžio metu buvo įteiktas prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą nuorašas ir padaryta pertrauka, duodant laiko pasirengti gynybai, po kurios A. V. išsakė savo nuomonę dėl naujai pateikto kaltinimo (t. 8, 151-152, 159-160 b. l.). Taigi, keičiant nuteistajam Arūnui kaltinimą teisme BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatos bei jo teisė į gynybą nebuvo pažeistos. Tokia praktika neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

216Dėl nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį

217A. V. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad bendrininkaudamas su T. B. įgyjant bendrovei nelegalų kurą ir panaudojant jam pateisinti netikrus 425 vnt. kasos kvitus, padėjo pastarajam, kaip bendrovės vadovui, apgaule išvengti pridėtinės vertės mokesčio - 35 853,00 Lt (10 383,75 eurų) sumokėjimo į biudžetą.

218Dėl nuteistojo A. V. kaltės sukčiavus teismas savo išvadas pagrindė specialisto išvadomis apie UAB „A. T.“ ūkinę finansinę veiklą, paties nuteistojo A. V. ir kitų nuteistųjų T. B., M. Č. ir Z. Č. parodymais, liudytojų parodymais bei kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

219Nuteistojo A. V. gynėja apeliaciniame skunde nedetalizuoja, su kokiais konkrečiais įrodymais ir nuosprendžio motyvais nesutinka. Apeliantė tik deklaratyviai teigia, kad A. V. nepasisavino jam patikėtų 23 474,63 Lt (6 798,72 eurus), nuo kurių taip pat turėjo būti skaičiuojamas PVM ir įskaičiuotas į bendrą 35 853,14 Lt (10 383,75 eurų) sumą, be to, tais pačiais veiksmais - pasisavinti įmonės lėšas, įtraukiant į buhalterinę apskaitą suklastotus kvitus, ir išvengti įmonės prievolės - PVM mokėjimo į biudžetą, t. y. du kartus savo ar kitų asmenų interesais faktiškai įgyti tą patį turtą (gauti tą pačią naudą) negalima.

220Tokie gynėjos teiginiai yra nepagrįsti, nes priešingai, nei nurodo apeliantė, A. V. pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nėra susijęs su 23 700 Lt (6 863,99 eurų) pasisavinimu. Dėl A. V. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, todėl kolegija iš naujo tų pačių argumentų nekartoja.

221Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. V. nusikalstamos veikos įvertinimo bei jos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

222BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą, t. y. didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą apgaule.

223Jau minėta, kad apeliantui inkriminuota ir jis nuteistas už tai, jog apgaule, padėdamas T. B., UAB „A. T.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės.

224Turtinės prievolės išvengimas – tai nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, nepatenkinimas ar tik dalinis patenkinimas.

225Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės panaudojimas.

226Apgaulė PVM sukčiavimo bylose dažniausiai reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus. Apgaulė neteisėtai pasisavinant PVM ar išvengiant pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšų ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010,

2272K-34/2011 ir kt.).

228Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A. V. veiksmuose buvus apgaulę, kuri pasireiškė tuo, jog dėl jo veiksmų nuteistajam T. B. atsirado galimybė nemokėti į biudžetą PVM mokesčio dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų. Objektyvi tiesa, siekiant suklaidinti nukentėjusį asmenį (šiuo atveju valstybinę mokesčių inspekciją), buvo iškreipta.

229Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. V. buvo žinoma apie nelegalaus dyzelinio kuro įsigijimą iš M. Č., netikrų kasos kvitų pagaminimą, siekiant pateisinti nelegalaus dyzelinio kuro panaudojimą bendrovėje. Be to, A. V. pats aktyviai prisidėjo prie tokių neteisėtų veiksmų atlikimo.

230Aukščiau minėtos specialisto išvados dėl UAB „A. T.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir papildomo tyrimo, patvirtina, jog UAB „A. T.“ su UAB „L.“ ūkinių operacijų dėl dyzelinio kuro neatliko, todėl pastarosios bendrovės vardu išrašytus kasos kvitus įforminęs bendrovės buhalterinėje apskaitoje T. B. sudarė sąlygas nepagrįstai padidinti UAB „A. T.“ sąnaudas bei siekti mokestinės naudos, nemokant mokesčių biudžetui.

231Tai, jog 425 vnt. UAB „L.“ vardu pagaminti kasos kvitai buvo fiktyvūs, patvirtina skundžiamame nuosprendyje detaliai išdėstyti nuteistųjų T. B., Z. Č., D. M., A. P., taip pat iš dalies ir A. V. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

232Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

233Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis.

234Atsižvelgiant į BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatas padėjėju sukčiaujant laikytinas ir toks asmuo, kuris padėjo daryti nusikalstamą veiką teikdamas priemones. Toks asmuo sąmoningai suteikia pagalbą, sudarančią realias galimybes veikti kitiems bendrininkams, ir šiais veiksmais prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais, tų padarinių siekdamas. Būtent tokios sąlygos ir nustatytos nagrinėjamoje byloje A. V. bendrais su T. B. veiksmais nelegaliai įgyjant, laikant ir bendrovės veikloje panaudojant akcizais apmokestinamą dyzelį kurą, siekiant pateisinti jų panaudojimą, surandant ir sukurstant asmenis pagaminti netikrus kasos kvitus, tokiu būdu T. B. atsirado galimybė šiuos netikrus kasos kvitus panaudoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, o jau po to ir atvaizduoti UAB „A. T.“ pildomose PVM deklaracijose, kurias pateikus mokesčių inspekcijai, T. B. bendrovės naudai išvengė 35 853 Lt PVM mokėjimo į valstybės biudžetą.

235Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Pagal teismų praktiką nustatant kaltę būtina atsižvelgti ne tik į kaltininko parodymus, tačiau įvertinti ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-76/2007). Bendrininkavimui papildomai būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą; susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu bei bendrą tyčią, t. y situaciją, apibūdinamą teiginiu – „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau,“ kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas A. V. tyčinio padėjimo sukčiauti aplinkybes konstatavo remdamasis ne prielaidomis ir spėjimais, tačiau atkreipė dėmesį į nuteistojo atliktų veiksmų pobūdį, jų tęstinumą ir siekiamą bendrą tikslą.

236Vertinant nuteistųjų A. V. veiksmų turinį darytina išvada, jog jis, padėdamas T. B. realizuoti objektyviuosius BK 182 straipsnyje 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, suvokė, kad T. B. įtrauks į bendrovės buhalterinę apskaitą objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (netikrus 425 vnt. kasos kvitus), kurią bendrovės buhalterės įtrauks PVM deklaracijas ir jas pateiks mokesčių inspekcijai, ir numatė nusikalstamus to padarinius – galimybę UAB „A. T.“ naudai neteisėtai išvengti turtinės prievolės mokėjimo ir to norėjo.

237Nuteistojo A. V. gynėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad nelegalaus kuro bendrovei įgijimas ar padėjimas tokį kurą įgyti, priešingai nei nuosprendyje nurodo teismas, nereiškia, jog A. V. žinojo ar galėjo bei privalėjo žinoti ir suprasti, kaip įmonė tvarkys buhalterinę apskaitą, tame tarpe, joje atvaizduos išlaidas kurui. A. V. nebuvo atsakingas už buhalterinės apskaitos įmonėje tvarkymą, neturi jokio tam reikalingo išsilavinimo, todėl nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kokius mokesčius ir kokia tvarka, įskaitant PVM, įmonė privalo sumokėti ir remiantis kokiais duomenimis jie apskaičiuojami.

238Tokie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo. Kolegija taip pat sprendžia, jog A. V., būdamas bendrovės transporto direktoriumi ir atsakingas už pervežimų vykdymą, negalėjo nesuprasti, kad visos išlaidos, kurias patiria bendrovė organizuodama savo veiklą, taip pat išlaidos kurui (kurios nagrinėjamu atveju buvo patvirtintos netikrais 425 vnt. UAB „L.“ kvitais) bus apskaitomos buhalteriniuose registruose, o jų pagrindų pildomos ir teikiamos deklaracijos mokesčių inspekcijai.

239Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, jog A. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, teikiant nuorodą į BK 24 straipsnio 6 dalį.

240Dėl T. B. apeliacinio skundo

241Apeliaciniame skunde nuteistasis T. B. nurodo, kas teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino reikšmingus bylos įrodymus, neva paneigiančius nuteistojo T. B. ketinimą pasisavinti UAB „A. T.“ turtą, ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai lėmė, kad T. B. padaryta veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

242Tokie nuteistojo T. B. argumentai yra nepagrįsti.

243Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl T. B. atliktų veiksmų pobūdžio, jo kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką bei tos veikos kvalifikavimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

244Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

245Pažymėtina, kad, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 183 straipsnį kaip įmonės lėšų pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių lėšų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas, bet ir tai, ar jas paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala.

246Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas jos lėšomis padarė

247BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Taigi itin svarbu tai, kokį sumanymą turėjo įmonės vadovas, paimdamas kitai įmonei pagal fiktyvius sandorius išmokėtus jo vadovaujamos įmonės pinigus ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Taigi darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą.

248Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. B., būdamas UAB „A. T.“ direktoriumi, nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. iš UAB „A. T.“ kasos grynais ir pasinaudodamas įmonės banko mokėjimo kortelėmis, iš banko „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ sąskaitų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) grynais pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės šiai bendrovei priklausantį turtą - 122 585,83 Lt (35 503,31 eurus).

249Apeliantas neginčija, kad šios lėšos buvo paimtos, tačiau teigia, kad jos buvo panaudotos UAB „A. T.“ reikmėms – kurui įsigyti, todėl, remdamiesi kasacinės instancijos teismo nutartyse Nr. 2K-575/2010, 2K-P-78/2012 formuojama praktika, mano, kad byloje nenustatytas būtinasis

250BK 183 straipsnyje numatytos sudėties požymis – žala, be to, nuteistasis T. B. nurodo, kad byloje nenustatytas ir subjektyvusis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos

251BK 183 straipsnyje, požymis – tiesioginė tyčia pasisavinti bendrovės pinigus.

252Konstatuotina, kad apelianto argumentas, jog byloje nenustatytas objektyvusis

253BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – UAB „A. T.“ padaryta žala, yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad šis apelianto teiginys nėra patvirtintas byloje surinktais įrodymais. Teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų pagrindu nustatė teisingas faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo T. B. veiksmais UAB „A. T.“ buvo padaryta žala.

254Byloje nustatyta, kad UAB ,,A. T.“ atskaitingam asmeniui T. B. iš kasos už laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 išmokėjo 168 732,41 Lt (48 868,28 eurų), atskaitingas asmuo T. B. iš banko sąskaitos išėmė 5 870 Lt (1 700,06 eurų), iš bendrovės banko sąskaitos kortele išėmė 300 Lt (86,89 eurų), viso T. B. išmokėjo 174 902,41 Lt (50 655,23 eurų) neva kurui iš UAB „L.“ apmokėti.

255Pirmosios instancijos teismo ištirtais ir nuosprendyje bei šioje nutartyje aptartais įrodymais nustatyta, kad UAB „A. T.“ laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2010-08-31 įtraukė į apskaitą 58 586,886 litrų dyzelinio kuro 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) sumai, pagal suklastotus 425 vnt. kasos aparato Nr. LA00000014C369 kvitus su UAB ,,L.“ rekvizitais.

256Papildomai UAB „A. T.“ buhalterinius dokumentus ištyrusi Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė R. J. išvadoje Nr. ( - ) konstatavo, kad T. B. ir A. V. iš UAB „A. T.“ nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. pagal suklastotus UAB „L.“ vardu 425 vnt. kasos aparatų kvitus už 58 586,886 litrų dyzelino išėmė 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) pinigines lėšas, kurių dalį, t. y. 50 296,37 (19 344 litrai x 2,60 Lt/ 1 litrą) Lt (14 566,84 eurus), galimai panaudojo bendrovėje eksploatuojamo transporto kuro pirkimui iš nelegalios degalinės, todėl T. B. ir A. V. iš bendrovės galimai pasisavino 156 285,83 (206 582,20 Lt – 50 296,37 Lt) Lt (45 263,50 eurus) išmokėtas lėšas, kurios galimai nebuvo panaudotos bendrovės veikloje eksploatuojamo transporto kurui pirkimui. Papildomo tyrimo metu, atlikus kuro, galimai panaudoto veikloje perskaičiavimus, nustatyta, kad T. B. ir A. V. iš bendrovės pasisavino 138 698,17

257(183 107,57 Lt – 44 409,40 Lt) Lt (40 169,76 eurus) išmokėtų piniginių lėšų, kurios nebuvo panaudotos bendrovės veikloje eksploatuojamo transporo kuro pirkimui. Specialistė pripažino, kad A. V. galimai pasisavino 17 587,66 (23 47,63 Lt – 5 886,97 Lt) Lt (5 093,73 eurus) išmokėtas pinigines lėšas, kurios nebuvo panaudotos bendrovės veikloje eksploatuojamo transporto kuro pirkimai (8 t., 10-25 b. l.).

258Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad T. B. kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį inkriminuota pasisavinta suma – 156 285,83 Lt (45 263,50 eurai) mažinama 23 700 Lt ( 6 863,99 eurais), teismui nenustačius, kad jis bendrininkavo su A. V., pasisavinant šią sumą. A. V. neinkriminuota T. B. išmokėta bendrovės pinigų suma, kurių išlaidoms nėra pateisinamų dokumentų, teismui nenustačius, kad jie abu bendrininkavo pasisavinant T. B. išmokėtą bendrovės pinigų sumą.

259Apeliantas teisus, nurodydamas, kad atliekant papildomą ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo išvestas vidutinis degalų sunaudojimo procentas, neatsižvelgus į skirtingu sezonu patiriamas išlaidas degalams.

260Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teisme buvo ištirta.

261Kaip jau minėta, specialistė, apeliacinės instancijos teisme atlikusi UAB „A. T.” degalų nurašymo 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. laikotarpiu perskaičiavimą, atsižvelgiant į vasaros sezono metu degalų sunaudojimo 20,25 proc. transporto paslaugoms atlikti, nustatė, kad bendrovė savo veikloje laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn. galėjo sunaudoti 17 276,76 litrų (21569 litrų - 4292,24 litrų) dyzelino iš nelegalios degalinės (t. 9, 170-177, 184-189 b. l.) .

262Kaip jau buvo konstatuota pasisakant dėl M. Č. ir A. V. gynėjos apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė faktinės aplinkybes dėl neteisėtai disponuoto akcizais apmokestinamo dyzelinio kuro, dėl ko neteisingai nustatė šio kuro kiekį ir vertę. Šioje nutartyje nustatyta, kad T. B. neteisėtai disponuodamas akcizais apmokestinama preke – dyzeliniu kuru iš M. Č. įsteigtos nelegaliai veikiančios degalinės UAB „A. T.“ naudai įgijo ir laikė ne mažiau kaip 17 276,76 litrų dyzelinio kuro už ne mažiau kaip 44 919,57 Lt (13 009,60 eurų).

263Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms kolegija sprendžia, jog atitinkamai turėtų būti perskaičiuota ir T. B. iš bendrovės pasisavinta piniginių lėšų suma.

264Atsižvelgiant į tai, kad dėl perskaičiuoto sunaudoto dyzelino kiekio, buvo nustatyta mažesnė jai išleista bendrovės piniginių lėšų suma - 44 919,58 Lt (13 009,60 eurai), vietoj pirmosios instancijos teismo nustatytų 50 296,37 (19 344 litrai x 2,60 Lt/ 1 litrą) Lt (14 566,83 eurai), T. B. pasisavinta piniginių lėšų suma padidėja iki 138 187,99 Lt (183 107,57 Lt – 44 919,58 Lt), vietoj pirmosios instancijos teismo nustatytų 122 585,83 Lt (35 503,31 eurų) (skundžiamame nuosprendyje kaip pasisavintų lėšų suma turėjo būti nurodyta 132 585,83 Lt (38 399,51 eurai) suma, tačiau teismas padarė aritmetinę klaidą) ir kad bendrovei buvo padaryta būtent tokio dydžio turtinė žala. Ištaisius pirmosios instancijos teismo klaidą būtų pasunkinta nuteistojo T. B. teisinė padėtis, todėl prokurorui apeliaciniu skundu neskundžiant šią nuosprendžio dalį, ji nekeičiama ir paliekama pirmosios instancijos teismo kaip nustatyta nurodyta nuteistojo pasisavinta piniginių lėšų suma - 122 585,83 Lt (35 503,31 eurai).

265Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas patikrino nuteistojo T. B. iškeltą versiją, kad visos paimtos bendrovės lėšos buvo panaudotos išskirtinai šios bendrovės reikmėms. Teismas motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, atmetė T. B. parodymus, kad jis veikė bendrovės naudai norėdamas įsigyti kuo didesnį kuro kiekį bendrovės eksploatuojamiems automobiliams. Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai konstatavo, kad jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Apelianto teiginys dėl gautų lėšų panaudojimo UAB „A. T.“ naudai yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nelaikytinas pakankamu pagrindu paneigti tai, kad T. B. pasisavino jo žinioje buvusį šios bendrovės didelės vertės turtą - 122 585,83 Lt ir kad bendrovei buvo padaryta teismo nustatyta tokio dydžio turtinė žala.

266Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (kasacinės nutartys Nr. 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-197/2012 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad objektyviojo BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – padarytos žalos nepaneigia ir tas faktas, jog bendrovė nuteistajam T. B. nereiškia ieškinio dėl žalos atlyginimo.

267Atmestinas nuteistojo T. B. apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nenustatytas subjektyvusis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje, požymis – tiesioginė tyčia pasisavinti UAB „A. T.“ lėšas. Pagal teismų praktiką, apie subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, sprendžiama ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir įvertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Byloje nustatyta, kad: T. B. veikdamas bendrai su A. V. surado asmenis, iš kurių nelegaliai įgijo akcizais apmokestinamą dyzelinį kurą ir, kuriuos sukurstė pagaminti netikrus dokumentus - 425 vnt. kasos aparato Nr. LA00000014C369 kvitus su UAB ,,L.“ rekvizitais apie bendrovei neva parduotą kurą; realiai jokio kuro UAB „L.“ bendrovei „A. T.“ nepardavė; netikrų dokumentų pagrindu buvo pateisinti T. B. iš bendrovės paimti 174 902,41 Lt (50 655,23 eurai) neva kurui įsigyti; dalį šių lėšų - 122 585,83 Lt (35 503,31 eurus) nepanaudojo bendrovės reikmėms. Pagal šias nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad T. B. pasisavino UAB „A. T.“ lėšas veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis, siekdamas turtinės naudos, UAB „A. T.“ lėšas neteisėtai pavertė savo turtu ir taip norėjo veikti.

268Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų vertinimo ir konstatuoja, kad T. B. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, kurie nustatyti laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų ištirtais ir įvertintais įrodymais.

269Dėl prokuroro apeliacinio skundo

270Perduodant šią baudžiamąją bylą į teismą, T. B., A. V. ir UAB „A. T.“ buvo kaltinami pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos teismas skundžiajame nuosprendyje konstatavo, jog iš teismo ištirtų įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, kad T. B. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, atliko nelegaliai įgyto dyzelinio kuro legalizavimą, t. y. įteisino jį kaip gautą iš legalaus šaltinio. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog T. B. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe su M. Č., kuris neteisėtai prekiavo dyzeliniu kuru, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio įgijo ir naudojo bendrovės veikloje ne mažiau kaip 19 344,76 litrų dyzelinio kuro be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, už kurį T. B. ir A. V. M. Č. sumokėjo ne mažiau kaip 50 296,37 Lt (14 566,84 eurus); taip pat T. B. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, sukurstė Z. Č., D. M. ir A. P. už nemažiau kaip 7 800 Lt (2 259,04 eurus) pagaminti žinomai netikrus 425 vnt. kasos kvitus su juose nurodytais melagingais duomenimis apie bendrovės tariamą 58 586,886 litrų dyzelinio kuro įsigijimą 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) sumai iš UAB „L.“ degalinės ir šiuos netikrus kvitus nurodė įtraukti į UAB „A. T.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „A. T.“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, šiuos melagingus duomenis nurodant bendrovės pildomose PVM deklaracijose ir šias deklaracijas pateikiant VMI, T. B. ir A. V. bendrovės naudai apgaule išvengė mokėtinų mokesčių.

271Tokiu būdu 425 vnt. kasos kvitais T. B. ir A. V. siekė ne šio kuro legalizavimo – jį įteisinti UAB „A. T.“ vardu kaip gautą iš legalaus šaltinio, o pateisinti bendrovės lėšų pasisavinimą. Dėl šios veikos vėliau kilę padariniai – buhalterinės apskaitos tvarkymas, mokesčių išvengimas buvo tokio T. B. ir A. V. elgesio pasekmė. Nelegalaus (taigi ir daug pigesnio) dyzelinio kuro įsigijimas buvo reikalingas bendrovės veiklai vykdyti ir nukreiptas į realių bendrovės veiklos sąnaudų sumažinimą. Šie T. B. ir A. V. veiksmai jau buvo įvertinti ir šioje nutartyje, ir skundžiamame nuosprendyje. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo jų veiksmus papildomai kvalifikuoti dar ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

272Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis Vilniaus apygardos teismo išvadomis, nurodo, jog byloje objektyviai nustatyti T. B. ir A. V. veiksmai patvirtina, kad pastarieji sąmoningai, tikslingai siekė įteisinti UAB „A. T.“ naudai iš nelegaliai veikiančios degalinės įgytą dyzelinį kurą ir tam pasitelkė asmenis, kurie pagamino netikrus 425 vnt. kasos kvitus, patvirtinančius degalų įsigijimą iš UAB „L.“ degalinės. Be to, prokuroras nurodo, jog T. B. ir A. V. tyčia daryti nusikalstamas veikas pasireiškė ne tik tuo, kad jie siekdami bendrovės veikloje naudoti nelegaliai gautą dyzelinį kurą, susitarė su M. Č., kad šis bendrovei teiks tokį kurą, ir tokį kurą neteisėtai naudojo bendrovės ūkinėje veikloje, bet ir tuo, kad jie siekė nuslėpti nusikalstamu būdu įgytą kurą, manydami, kad pagaminti netikri 25 vnt. kasos kvitai nekels įtarimų ir tokiu būdu norėjo nelegaliai įgytą kurą legalizuoti.

273BK 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatanti, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos pagrįstai nustatė, kad T. B. ir A. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, požymių. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl UAB „A. T.“ baudžiamosios atsakomybės pagal BK 216 straipsnį, kuriai kilti būtina fizinių asmenų kaltė.

274Pagal BK 216 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

275BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos. Pažymėtina, kad BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą.

276Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011); 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos). Kita vertus, vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, pavyzdžiui, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal šį BK straipsnį, nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems būtiniesiems šios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. iš nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, taip pat subjektyviųjų – kaltės, tikslo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-135/2012).

277Nagrinėjama nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-96/2012). Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti. Siekis legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą reiškia, kad šios nusikalstamos veikos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas. Tokios veiklos pagrindinis tikslas – įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.

2782K-251/2014).

279Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš nelegaliai veikiančios degalinės

280UAB „A. T.“ už ne mažiau kaip 44 919,57 Lt (13 009,60 eurų) sumą neteisėtai įgijo ir naudojo bendrovės veikloje ne mažiau kaip 17 276,76 litrų dyzelinio kuro (ši neteisėta veika buvo vykdoma nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio). Nustatyta, kad tuo pačiu laikotarpiu T. B. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, už nemažiau kaip 7 800 Lt (2 259,03 eurų) įgijo žinomai netikrus 425 vnt. kasos kvitus su juose nurodytais melagingais duomenimis apie bendrovės tariamą 58 586,886 litrų dyzelinio kuro įsigijimą iš UAB „L.“ degalinės, šiuos netikrus kvitus įtraukė į UAB „A. T.“ buhalterinę apskaitą, po ko, VMI buvo pateikti klaidingai duomenys apie valstybei mokėtiną PVM.

281Įvertinus BK 216 straipsnyje įtvirtintą atsakomybės turinį ir ribas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis T. B. ir A. V. tikslas, atliekant visus jiems inkriminuotus veiksmus, buvo pateisinti bendrovės turto pasisavinimą, pagaminant netikrus degalų įsigijimą patvirtinančius kvitus. Dėl to UAB „A. T.“ ir jos naudai veikę T. B. bei A. V. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o T. B. bei A. V. dar ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad netikrų kasos kvitų pagaminimas (tam tikslui buvo sukurstyti kiti asmenys) ir jų įtraukimas į buhalterinę apskaitą, t. y. apgaulingas apskaitos tvarkymas, o po to ir deklaracijų su klaidingais duomenimis pateikimas sąlygojo neteisingą mokesčių suskaičiavimą. Dėl to UAB „A. T.“ ir jos naudai veikę T. B. bei A. V. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad pagamintuose netikruose kasos kvituose buvo nurodyta T. B. ir A. V. iš bendrovės pasisavinta

282206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) suma, kuri pirmosios instancijos teismo sumažinta, atsižvelgiant į realiai kuro pirkimui panaudotą sumą (pagal specialisto išvadą, kurui pirkti išleista 50 296,38 Lt

283(14 566,83 eurų), todėl nuteistųjų pasisavinta suma siekia tik 156 285,82 Lt (45 263,50 eurus)). Tai pat nustatyta, kad buvo neteisėtai disponuojama akcizais apmokestinama preke – dyzeliniu kuru, be jo įgijimą pateisinančių dokumentų. Dėl to UAB „A. T.“ ir jos naudai veikę T. B. bei A. V. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteisti pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį.

284Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindinis T. B. ir A. V. tikslas buvo ne siekis legalizuoti nusikalstamu būdu įsigytą kurą, o tiesiog nuslėpti bendrovės piniginių lėšų pasisavinimą. Aplinkybė, jog realiai bendrovės įsigytas nelegalaus dyzelinio kuro kiekis buvo vos ne dvigubai mažesnis, nei nurodyta netikruose 425 vnt. kasos kvituose, tik patvirtina ankstesnę teismo išvadą.

285Vienintelis ir pagrindinis T. B. ir A. V. tikslas buvo ne siekis legalizuoti nusikalstamu būdu įsigytą kurą, o nuslėpti bendrovės piniginių lėšų pasisavinimą, šiam tikslui įgyvendinti sudarant prielaidas, t. y. panaudojant pagamintus netikrus kasos kvitus.

286Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nenustatyti BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai – kaltė – tiesioginė tyčia ir tikslas – įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtą. Įvertinusi pirmiau aptartus bylos duomenis ir jais nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad T. B. ir A. V. siekė legalizuoti nelegaliai įgytą kurą. Vadinasi, T. B. ir A. V. veiksmuose nėra BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

287Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies

2883 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

289Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti:

290Patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas A. V., M. Č., T. B. ir UAB „A. T.“ nusikaltimų, numatytų BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, nustatant, kad M. Č. 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. įgijo, laikė ir realizavo ne mažiau kaip 17 276,76 litrų dyzelinio kuro be įsigijimą patvirtinančių dokumentų ne mažiau kaip 44 919,57 Lt (13 009,60 eurų) sumai; T. B. ir A. V. UAB „A. T.” naudai 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. iš nelegaliai veikiančios degalinės įgijo ir laikė ne mažiau kaip 17 276,76 litrų dyzelinio kuro be įsigijimą patvirtinančių dokumentų ne mažiau kaip 44 919,57 Lt (13 009,60 eurų) sumai.

291Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo T. B. apeliacinius skundus atmesti.

292Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182... 5. - pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 275 MGL... 6. (35 750,00 Lt/ 10 353,91 EUR) bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 7. - pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (19 500,00 Lt/ 5 647,59 EUR)... 8. - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio (9 100,00 Lt/ 2 635,54 EUR)... 9. - pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (6... 10. 1 882,53 EUR) bauda.... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 12. 35 503,31 EUR konfiskavimas.... 13. T. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį išteisintas,... 14. A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 15. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2dalį, pritaikius BK 54... 16. 200 MGL dydžio (26 000,00 Lt/ 7 530,12 EUR) bauda;... 17. - pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (13 000,00 Lt/ 3 765,06 EUR)... 18. - pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (19 500,00 Lt/ 5 647,59 EUR)... 19. - pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (6... 20. 1 882,53 EUR) bauda.... 21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas... 22. 23 700,00 Lt/ 6 863,99 EUR.... 23. A. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį išteisintas,... 24. M. Č. (M. Č.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1... 25. 50 296,38 Lt/ 14 566,83 EUR.... 26. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė... 27. 5 647,59 EUR) bauda, ją sumokant valstybei per dvejus metus nuo nuosprendžio... 28. M. Č. paskirta bauda sumažinta baudos dalimi, sumokėta pagal Vilniaus miesto... 29. Juridinis asmuo UAB „A. T.“ pripažintas kaltu ir nuteistas:... 30. - pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį juridinio asmens... 31. - pagal BK 20 straipsnį ir 199 2 straipsnio 1 dalį juridinio asmens... 32. - pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį juridinio asmens... 33. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 7 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus, UAB... 34. Juridinis asmuo UAB „A. T.“ pagal BK 20 straipsnį ir 216 straipsnio 1... 35. Iš nuteistųjų T. B., A. V. ir UAB „A. T.“ valstybei solidariai priteista... 36. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. P.. Z. Č. ir D. M., vadovaujantis BK... 37. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 38. T. B. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „A. T.“ direktoriumi ir... 39. A. V. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „A. T.“ transporto vadovu,... 40. T. B., A. V., M. Č., juridinis asmuo UAB „A. T.“ nuteisti už tai, kad: T.... 41. Taip pat T. B. ir A. V. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe,... 42. 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) sumą, t. y. nurodė tuos duomenis, kuriuos... 43. Taip pat T. B., A. V., juridinis asmuo UAB „A. T.“ nuteisti už tai, kad:... 44. Taip pat T. B. ir juridinis asmuo UAB „A. T.“ nuteisti už tai, kad: T. B.,... 45. T. B., A. V. ir juridinis asmuo UAB „A. T.“ išteisinti dėl kaltinimo,... 46. (45 263,22 eurų), UAB „A. T.“ naudai, be įsigijimą patvirtinančių... 47. 46 358,65 Lt (13 426,39 eurų), kurį naudojo UAB „A. T.“ ūkinėje... 48. (59 830,34 eurų) sumai, šiuos netikrus kasos kvitus įtraukė į UAB „A.... 49. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 50. 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria T. B. pagal BK 25... 51. 216 straipsnio 1 dalį išteisintas, ir priimti naują nuosprendį - T. B.... 52. BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti 200 MGL (26 000 Lt/ 7530,00 EUR) dydžio... 53. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio... 54. 1 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti 200 MGL (26 000,00... 55. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio... 56. UAB „A. T.“ pagal BK 20 straipsnį, 216 straipsnio 1 dalį išteisinta, ir... 57. 216 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti juridinio asmens likvidavimu.... 58. Prokuroro teigimu, skundžiamame nuosprendyje visiškai nevertinta, ar... 59. 2 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį... 60. „A. T.“ naudai įgytas nusikalstamais T. B. ir A. V. veiksmais. Šiuo... 61. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Č. prašo panaikinti jo atžvilgiu... 62. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. Č. kaltė nuosprendyje pagrįsta... 63. Apeliantas teigia, kad UAB „A. T.” vairuotojams parduoto kuro kiekis ir už... 64. Skunde pažymima, kad UAB „A. T.” papildomas ūkinės finansinės veiklos... 65. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB „A. T.“ specialisto... 66. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 67. 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu... 68. 122 585,83 Lt/ 35 503 EUR.... 69. Apelianto įsitikinimu, apygardos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK... 70. 2 dalį, padarė materialinės ir proceso teisės normų pažeidimų.... 71. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei in dubio pro reo principo reikalavimus... 72. Apeliantas nurodo pripažįstantis, jog iš UAB „A. T.“ kasos laikotarpiu... 73. 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. su A. V. grynais ir... 74. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 75. 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. ( - ) ir inkriminavo jam išvadoje... 76. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai,... 77. 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. ( - ), surašyta panaudojus... 78. 70 straipsnio 1 dalies norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t.... 79. (2010 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-635/2010).... 80. Apeliantas taip pat nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio... 81. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. V. gynėja prašo Vilniaus apygardos teismo ... 82. 2014 metų lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu... 83. BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 1 dalį,... 84. 250 MGL dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą... 85. 6 863,99 EUR, o Šiaulių AVMI ieškinį palikti nenagrinėtą.... 86. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bei... 87. Apeliantės nuomone, nepagrįstos apygardos teismo išvados, kad A. V. 2010 m.... 88. Iš baudžiamosios bylos dokumentų – 2011 m. birželio 20 d. Šiaulių AVMI... 89. 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, jog iš UAB „A.... 90. Apeliantės nuomone, dėl to, kad apygardos teismas netyrė aplinkybių,... 91. Apeliantės vertinimu, nuosprendis yra nepagrįstas ir dalyje, kurioje A. V.... 92. Apeliaciniame skunde pažymimai, jog apygardos teismas, spręsdamas dėl A. V.... 93. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su apygardos teismo išvada, jog A. V.,... 94. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. V. taip pat nuteistas už tai, jog kartu... 95. Atsiliepime į nuteistųjų T. B. ir nuteistojo A. V. gynėjos apeliacinius... 96. Atsiliepime nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „A. T.“ apskaitos... 97. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius... 98. Prokuroro ir nuteistojo T. B. apeliaciniai skundai atmetami, o nuteistųjų A.... 99. Prokuroras ginčija nuosprendį tik dėl nuosprendžio dalies, kuria T. B., A.... 100. Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde nesutinka tik su jo nuteisimu pagal BK... 101. 183 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu nuteistasis A. V. ginčija nuosprendį dėl... 102. Dėl to vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų... 103. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų T. B. ir A. V. kaltė pasisavinus... 104. Tačiau teismas nevisapusiškai ištyrė faktinės aplinkybes dėl neteisėtai... 105. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei... 106. Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.... 107. Dėl M. Č. apeliacinio skundo... 108. Teisėjų kolegijos nuomone, M. Č. kaltė padarius jam inkriminuojamą... 109. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį M.... 110. M. Č., laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 d. rugsėjo 10 d.... 111. Nuteistasis M. Č. apeliaciniame skunde neginčija, jog nelegalioje degalinėje... 112. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.... 113. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo M. Č.... 114. Visuma duomenų, šioje byloje gautų apklausiant pačius nuteistuosius,... 115. „A. T.“ parduoto kuro kiekio (tik 200 litrų talpose) buvo paneigta.... 116. Byloje neabejotinai nustatyta, kad UAB „A. T.“ vertėsi pervežimais ir... 117. Nors M. Č. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė... 118. T. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad bendrovėje „A. T.“ per mėnesį... 119. A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kuro kaina galėjo būti 2,60 Lt... 120. Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad bendrovėje dirbo... 121. Liudytojas D. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo... 122. Taigi, liudytojais apklausti vairuotojai – ekspeditoriai patvirtino... 123. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas su nuosprendžiu... 124. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose... 125. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju... 126. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2012 m. lapkričio 22 d.... 127. (t. 8, 10-25 b. l.), nustatyta, kad bendrovėje nebuvo tinkamai vedama... 128. 2010 m. sausio-kovo mėn., rugsėjo mėn., kai į bendrovės apskaitą nebuvo... 129. 50 296,38 (19 344,76 Lt x 2,60 Lt/l) Lt (14 566,83 eurus). Tokią savo išvadą... 130. Taigi byloje atlikus papildomą UAB „A. T.” ūkinės finansinės veiklos... 131. Apeliaciniame skunde M. Č. išdėstė argumentus, kodėl, jo nuomone, UAB... 132. 2010 m. rugsėjo mėnesio, nepagrįstai savo skaičiavimuose pritaikė... 133. Tokie apelianto teiginiai yra pagrįsti tik iš dalies.... 134. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė R. J. patvirtindama, kad... 135. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka byloje dalyvaujančiai specialistei buvo... 136. Kaip matyti iš specialistės R. J. pateiktų atsakymų, buvo nustatyta, kad... 137. Tyrimo metu lyginamajai analizei pasirinkti 2010 m. sausio - kovo mėn. todėl,... 138. Minėtoje specialisto išvadoje Nr. ( - ), UAB „A. T.” 2010 metų... 139. Minėtoje specialisto išvadoje Nr. ( - ), atlikus UAB „A. T.” degalų... 140. Atlikus UAB „A. T.” degalų nurašymo 2010 m. balandžio - rugpjūčio... 141. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad... 142. Atmetamas apeliacinio skundo argumentas dėl bendrovės ūkinės finansinės... 143. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ir atsakymus į papildomus klausimus... 144. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi specialistės... 145. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas iš... 146. Nagrinėjamu atveju M. Č. pagrįstai nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1... 147. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei... 148. Dėl A. V. gynėjos apeliacinio skundo... 149. Dėl nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį... 150. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu A. V. pagal BK 1992 straipsnio 1... 151. Nuteistojo A. V. gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios... 152. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią... 153. A. V. kaltę neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamu dyzeliniu kuru,... 154. Apeliantė teisi, nurodydama, kad atliekant papildomą ūkinės finansinės... 155. Kaip matyti iš specialistės R. J. apeliacinės instancijos teisme duotų... 156. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė R. J.... 157. Kaip jau minėta, specialistė, atlikusi UAB „A. T.” degalų nurašymo 2010... 158. 62 775 (310 000 Lt x 20,25%) Lt (18 180,89 eurų) sumai. Atlikus... 159. 2010 m. balandžio - rugpjūčio mėn. iš kitų degalinių (ne pagal UAB... 160. 4 292,24 litrų dyzelinio kuro, bendrovė savo veikloje laikotarpiu nuo 2010 m.... 161. Kaip jau buvo konstatuota pasisakant dėl M. Č. apeliacinio skundo, pirmosios... 162. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms nuteistojo A. V. gynėjos apeliacinis... 163. Priešingai nei mano apeliantė, A. V. pagrįstai nuteistas pagal BK 1992... 164. Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5... 165. Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį... 166. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu A. V. pagal BK 183 straipsnio 1... 167. Nuteistojo A. V. gynėja, neginčydama, kad jos ginamasis naudojosi jo vardu... 168. Taigi, iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistojo A. V. gynėjos... 169. Pagal BK 183 atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį... 170. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir... 171. A. V. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu buvo UAB „A. T.“... 172. (6 863,99 eurus), kurie atvaizduoti ataskaitose ,,Avanso apyskaita“. To... 173. Iš specialisto išvados Nr. ( - ), kuria atliktas bendrovės ūkinės... 174. Nuteistasis taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pinigai... 175. Byloje nustatyta, kad dalis piniginių lėšų, išimtų iš bendrovės... 176. Teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos bendrovės buhalterės N. P.... 177. Kaip jau buvo minėta, A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio... 178. T. B. teisiamajame posėdyje tokius A. V. parodymus nepatvirtino. Taip pat... 179. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. neigia šiuos pinigus panaudojęs nelegalaus... 180. Nors A. V. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, jog teismui sąmoningai nebuvo... 181. Kaip jau buvo minėta, ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi... 182. Atmestinas apeliantės skundo argumentas dėl specialisto išvados duomenų... 183. Akivaizdu, jog esant duomenų apie buhalterinėje apskaitoje esančius duomenis... 184. Nuteistojo A. V. gynėja apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai ginčija... 185. BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra... 186. A. V. gynėja, teigdama, kad jos ginamasis nebuvo atsakingas už buhalterinių... 187. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota... 188. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, esant nurodytoms aplinkybėms,... 189. Dėl nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį... 190. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už... 191. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas,... 192. 1 dalį.... 193. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde argumentuoja ginamojo nepagrįstą... 194. Skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje aptartais įrodymais nustatyta,... 195. Šios teismo išvados nepaneigia deklaratyvaus pobūdžio A. V. teiginiai, kad... 196. Tokie A. V. parodymai apie įvykio aplinkybes atitinka ir kito nuteistojo T. B.... 197. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo T. B.... 198. Analizuojant bylos medžiagą matyti, kad T. B. parodymai viso proceso metu... 199. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, neturi pagrindo T. B.... 200. Apie tai, kad A. V. pagal susitarimą su T. B. atliko jam pavestus veiksmus,... 201. Be to, nuteistosios Z. Č. parodymai apie netikrų UAB „L.“ kasos kvitų... 202. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta rašytinė bylos medžiaga – kratos... 203. Taigi aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. V. buvo žinoma apie... 204. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi ir įvertinusi... 205. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas... 206. Kurstymu gali būti laikomi konkretūs, aktyvūs, nusikalstamos veikos... 207. Nuteistojo A. V. gynėjos manymu, jos ginamasis pagal BK 24 straipsnio 5 dalį,... 208. Tokie gynėjos teiginiai taip pat yra nepagrįsti.... 209. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir... 210. (BPK 256 straipsnio 2 dalis).... 211. Šiuo konkrečiu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos... 212. BK 300 straipsnio 1 dalį (t. 8, 133-138 b. l.).... 213. Kaltinimas T. B. ir A. V. dėl bendrininkavimo pagaminant netikrus dokumentus... 214. BK 182 straipsnio 2 dalyje, pagal kurį T. B. ir A. V. buvo perduoti teismui,... 215. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistajam A. V.... 216. Dėl nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį... 217. A. V. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182... 218. Dėl nuteistojo A. V. kaltės sukčiavus teismas savo išvadas pagrindė... 219. Nuteistojo A. V. gynėja apeliaciniame skunde nedetalizuoja, su kokiais... 220. Tokie gynėjos teiginiai yra nepagrįsti, nes priešingai, nei nurodo... 221. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis... 222. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą,... 223. Jau minėta, kad apeliantui inkriminuota ir jis nuteistas už tai, jog apgaule,... 224. Turtinės prievolės išvengimas – tai nukentėjusiojo turtinės teisės,... 225. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės panaudojimas.... 226. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose dažniausiai reiškiasi per PVM mokėtojo... 227. 2K-34/2011 ir kt.).... 228. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A. V. veiksmuose buvus... 229. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. V. buvo žinoma apie nelegalaus... 230. Aukščiau minėtos specialisto išvados dėl UAB „A. T.“ ūkinės... 231. Tai, jog 425 vnt. UAB „L.“ vardu pagaminti kasos kvitai buvo fiktyvūs,... 232. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla tik esant kaltininko tiesioginei... 233. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos subjektyvieji... 234. Atsižvelgiant į BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatas padėjėju sukčiaujant... 235. Apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais –... 236. Vertinant nuteistųjų A. V. veiksmų turinį darytina išvada, jog jis,... 237. Nuteistojo A. V. gynėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad nelegalaus kuro... 238. Tokie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo... 239. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, jog A. V. nusikalstama veika... 240. Dėl T. B. apeliacinio skundo... 241. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. B. nurodo, kas teismas neišsamiai ištyrė... 242. Tokie nuteistojo T. B. argumentai yra nepagrįsti.... 243. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas,... 244. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 245. Pažymėtina, kad, kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 183 straipsnį kaip... 246. Taip pat sprendžiant, ar įmonės vadovas neteisėtai disponuodamas jos... 247. BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo... 248. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. B., būdamas UAB... 249. Apeliantas neginčija, kad šios lėšos buvo paimtos, tačiau teigia, kad jos... 250. BK 183 straipsnyje numatytos sudėties požymis – žala, be to, nuteistasis... 251. BK 183 straipsnyje, požymis – tiesioginė tyčia pasisavinti bendrovės... 252. Konstatuotina, kad apelianto argumentas, jog byloje nenustatytas objektyvusis... 253. BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – UAB „A. T.“... 254. Byloje nustatyta, kad UAB ,,A. T.“ atskaitingam asmeniui T. B. iš kasos už... 255. Pirmosios instancijos teismo ištirtais ir nuosprendyje bei šioje nutartyje... 256. Papildomai UAB „A. T.“ buhalterinius dokumentus ištyrusi Šiaulių... 257. (183 107,57 Lt – 44 409,40 Lt) Lt (40 169,76 eurus) išmokėtų piniginių... 258. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad T. B.... 259. Apeliantas teisus, nurodydamas, kad atliekant papildomą ūkinės finansinės... 260. Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teisme buvo ištirta.... 261. Kaip jau minėta, specialistė, apeliacinės instancijos teisme atlikusi UAB... 262. Kaip jau buvo konstatuota pasisakant dėl M. Č. ir A. V. gynėjos apeliacinius... 263. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms kolegija sprendžia, jog atitinkamai... 264. Atsižvelgiant į tai, kad dėl perskaičiuoto sunaudoto dyzelino kiekio, buvo... 265. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas... 266. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad gynybos... 267. Atmestinas nuteistojo T. B. apeliacinio skundo argumentas, kad byloje... 268. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 269. Dėl prokuroro apeliacinio skundo... 270. Perduodant šią baudžiamąją bylą į teismą, T. B., A. V. ir UAB „A.... 271. Tokiu būdu 425 vnt. kasos kvitais T. B. ir A. V. siekė ne šio kuro... 272. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis Vilniaus apygardos teismo... 273. BK 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal... 274. Pagal BK 216 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 8 d.) atsako... 275. BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai... 276. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos... 277. Nagrinėjama nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri... 278. 2K-251/2014).... 279. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš nelegaliai veikiančios... 280. UAB „A. T.“ už ne mažiau kaip 44 919,57 Lt (13 009,60 eurų) sumą... 281. Įvertinus BK 216 straipsnyje įtvirtintą atsakomybės turinį ir ribas bei... 282. 206 582,20 Lt (59 830,34 eurų) suma, kuri pirmosios instancijos teismo... 283. (14 566,83 eurų), todėl nuteistųjų pasisavinta suma siekia tik 156 285,82... 284. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindinis T. B. ir A. V. tikslas buvo ne... 285. Vienintelis ir pagrindinis T. B. ir A. V. tikslas buvo ne siekis legalizuoti... 286. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nenustatyti BK 216 straipsnyje... 287. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 288. 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,... 289. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti:... 290. Patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas A. V., M. Č., T. B.... 291. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo T. B. apeliacinius... 292. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....